Administracinė byla Nr. P-58-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02084-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. O. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662‑1763/2014 pagal pareiškėjo J. O. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-2088882 dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija bei 697,35 Lt dydžio sankcija dėl pavėluoto paraiškos pateikimo; 2) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui pagal 2012 m. birželio 18 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. 12-1005971461-A1-1, (toliau – ir 2012 m. paraiška), likusią neišmokėtą 31 764,57 Lt dydžio išmoką; 3) įpareigoti NMA apskaičiuoti pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką priklausančią pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus pagal deklaruotą plotą; 4) priteisti iš NMA 42,05 Lt dydžio palūkanas už vėlavimą atlikti išmokas pagal 2012 m. paraišką; 5) priteisti iš NMA 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo sumos, kurią teismas priteis (ir / ar įpareigos išmokėti) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti 100 Lt dydžio sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus, paaiškino, kad NMA 2013 m. balandžio 26 d. priėmė ginčijamą sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, kuriame nurodė, jog pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką priklausančios išmokos mažinamos, kadangi pareiškėjui pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, 638,35 Lt sankcija už pavėluotai pateiktą paraišką, 12,96 Lt sankcija dėl pavėluoto paraiškos pateikimo (už mėsinius galvijus), 346,57 Lt dydžio sankcija už mėsinių avių neteisingą deklaravimą bei 46,04 Lt sankcija dėl pavėluoto paraiškos pateikimo (už mėsines avis). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad 2012 m. spalio 1 d. buvo atlikta 2012 m. paraiškos duomenų patikra vietoje, kurios metu nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 083580-0058 esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, bei lauke Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, nebuvo laikomasi Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, (toliau – ir GAAB reikalavimai) 1.2 punkte nustatyto reikalavimo „daugiametes ganyklas arba pievas išlaikyti geros agrarinės būklės, naudojamas gyvuliams ganyti (iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki 2012 m. rugpjūčio 15 d.) nušienauti. Ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha“ (pažeidimas vertinamas kaip sunkus, nepastovios trukmės, didelio masto).

Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su minėtose žemės sklypuose nustatytais pažeidimais, kadangi jie buvo nušienauti ir pareiškėjas turi nušienavimo faktą patvirtinančias nuotraukas, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovas nustatė pažeidimus. Nurodė, kad minėtų sklypų nušienavimo faktą taip pat gali patvirtinti liudytojai. Be to, iš šių metų plano (žemės sklypų deklaravimo programos) matyti, kad praeitais metais minėti sklypai buvo nušienauti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nedelsdamas informavo NMA, kad nesutinka su minėtose žemės sklypuose nustatytais pažeidimais, kadangi jie neatitinka tikrovės, tačiau atsakovas niekaip nereagavo į pareiškėjo pretenzijas. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su ginčijamame sprendime pareiškėjui pritaikyta 45 procentų sankcija, kadangi pažeidimai buvo nustatyti nepagrįstai, be to, sankcijos dydis buvo nepagrįstai dauginamas iš 3. Pažymėjo, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d., 2010 m. gruodžio 29 d. bei 2011 m. sausio 10 d. patikrinimų metu nustatyti pažeidimai taip pat nepagrįsti, todėl atsakovas neturi pagrindo jais remtis nustatant bei didinant sankcijas už 2011 ir 2012 m.

Paaiškino, kad pareiškėjas buvo deklaravęs 159,03 ha plotą, tačiau atsakovas ginčijamame sprendime dėl neaiškių priežasčių pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus apskaičiavo pagal 156,87 ha plotą, t. y. nepagrįstai sumažino pareiškėjo deklaruotą plotą, pagal kurį buvo apskaičiuota pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, todėl pareiškėjas gavo mažesnę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su skundžiamame sprendime pareiškėjui pritaikyta 697,35 Lt dydžio sankcija už pavėluotai pateiktą paraišką, kadangi 2012 m. birželio 15 d., norėdamas patekti paraišką, buvo atvykęs į NMA, tačiau dėl didelio žmonių skaičiaus, sutrumpintos darbo dienos, mažo darbuotojų skaičiaus, stringančios kompiuterinės ir / ar programinės įrangos, atsakovas nespėjo aptarnauti pareiškėjo. Todėl pareiškėjas buvo priverstas atvykti į NMA bei pateikti paraišką kitą darbo dieną, t. y. 2012 m. birželio 18 d. Pareiškėjo vertinimu, minėta sankcija už pavėluotą paraiškos pateikimą buvo pritaikyta nepagrįstai, nes pareiškėjas negali nukentėti dėl to, kad atsakovas negalėjo aptarnauti visų interesantų. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas vėlavo išmokėti pareiškėjui priklausančias išmokas pagal 2012 m. paraišką. Išmoka pagal minėtą paraišką turėjo būti sumokėta iki 2013 m. balandžio 30 d., tačiau NMA ją išmokėjo pavėluotai, t. y. 2013 m. gegužės 8 d. (34 758,26 Lt) ir 2013 m. gegužės 9 d. (3 212,79 Lt). Kadangi 34 758,26 Lt sumą atsakovas vėlavo sumokėti 8 dienas, o 3 212,79 Lt sumą – 9 dienas, už vėlavimą iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 42,05 Lt.

Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. paraiškoje pareiškėjas deklaravo 156,91 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Nurodė, kad 2012 m. spalio 1 d. patikros metu nustatyti GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimai yra užfiksuoti kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje Nr. 12-1005971461-D5-1 (toliau – ir Patikros ataskaita), nuotraukose ir įvertinti kaip dideli, sunkūs, nepastovios trukmės, netyčiniai. Pažymėjo, jog Patikros ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, o patikros metu nustatyti pažeidimai yra NMA priimamų sprendimų pagrindas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nėra pagrindo abejoti Patikros ataskaitos pagrįstumu ir objektyvumu, nes nustatyti pažeidimai ir Patikros ataskaitos lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta Patikros ataskaitos pastabose bei paaiškinimuose. Patikros ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti, o patikros metu darytose nuotraukose aiškiai užfiksuota jų darymo data, nuotraukose nurodytos vietų, iš kurių fotografuota, koordinatės, taip pat nurodytos kryptys, kuriomis buvo fotografuota. Atsakovas paaiškino, kad nėra abejonių, jog minėtose nuotraukose buvo užfiksuoti pareiškėjo 2012 m. paraiškoje deklaruoti laukai, be to, jose aiškiai matyti, kad laukai nebuvo šienaujami / ganomi. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dalyvavo minėtoje patikroje, pasirašė Patikros ataskaitą, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėti pažeidimai pareiškėjo deklaruotuose laukuose nustatyti nepagrįstai.

Atsakovas pažymėjo, kad sankcijos pritaikytos pagrįstai ir teisėtai, o jų dydis yra išsamiai pagrįstas ginčijamame sprendime. Kadangi pareiškėjas nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, pareiškėjo valdoje, vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, (toliau – ir Metodika) 2 punkte, buvo nustatytas pakartotinis netyčinis GAAB reikalavimų 1.2 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas. Pareiškėjui, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu pagal 2012 m. paraišką už nustatytą pakartotinį (trečiais metais) netyčinį GAAB reikalavimų reikalavimo pažeidimą pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija, kadangi pagal pareiškėjo 2011 m. birželio 15 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 11-1005971461-A1-1 taikoma sankcija pasiekė 15 procentų dydį, todėl dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį pripažįstama, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus. Todėl, vadovaujantis Metodikos 16 punktu, pagrindinė tiesioginių išmokų dalis pareiškėjui sumažinta 45 procentais, t. y. nustatant 2012 m. taikomą sankciją, 2011 m. už pakartotinį netyčinį pažeidimą pritaikyta 15 procentų sankcija buvo padauginta iš 3. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta 2012 m. birželio 18 d., t. y. praėjus Taisyklių 21.1 punkte nustatytam pateikimo terminui (2012 m. birželio 15 d.), pareiškėjui pagal Taisyklių 22 punktą pritaikyta 638,35 Lt dydžio sankcija. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka pateikti paraišką yra pareiškėjo pareiga, todėl jis turėjo pasirūpinti tinkamu paraiškos pateikimu, tačiau pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė to, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta pavėluotai ne dėl jo kaltės. Net jeigu pareiškėjas, kaip jis teigia skunde, 2012 m. paraišką norėjo pateikti paskutinę paraiškų pateikimo dieną, jis turėjo ir galėjo numatyti, jog paskutinę paraiškų pateikimo dieną gali būti didelė eilė, todėl pats prisiėmė riziką nespėti 2012 m. paraiškos pateikti laiku.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš NMA 5 procentų metines palūkanas už kiekvieną išmokėti paramą pavėluotą dieną yra visiškai nepagristas, nes atsakovas išmokas pareiškėjui išmokėjo laiku. Atsakovas paaiškino, kad tiesiogiai taikomo 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, (toliau – ir Reglamentas) 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokos pagal Reglamento I priede išvardytas paramos schemas mokamos nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad NMA paramą pareiškėjui išmokėjo 2013 m. gegužės 7 d. bei 2013 m. gegužės 9 d., t. y. Reglamento nustatytais terminais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Ministerija paaiškino, kad pareiškėjo teiginys, jog 2010 m. rugpjūčio 17 d., 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. sausio 1 d. bei 2012 m. spalio 1 d. nustatyti pažeidimai yra nepagrįsti neatitinka tikrovės, nes apie minėtų patikrinimų vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas, prie pranešimų pridedant patikrų ataskaitų kopijas ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti nustatyti pažeidimai. Ministerija pažymėjo, kad 2012 m. spalio 1 d. atliktos patikros vietoje metu NMA pareiškėjo laukuose nenustatė jokių gyvulių buvimo jame ir (ar) ganymo požymių, nors ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) bei pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha. Ministerija teigė, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d., 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. sausio 10 d. bei 2012 m. spalio 1 d. patikrų metu pažeidimai nustatyti ir įvertinti teisėtai ir pagrįstai. Ministerija atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, jog NMA yra užtikrintas tinkamas „vieno langelio“ principo įgyvendinimas, pareiškėjas, kaip rūpestingas ir atidus asmuo, turėjo įvertinti aplinkybę, kad paskutinę paraiškų pateikimo dieną gali laiku nesuspėti pateikti paraiškos, ir į NMA atvykti anksčiau, kad išvengtų neigiamų padarinių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo J. O. skundą tenkino iš dalies, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. BR6-2088882 dalį, kuria pareiškėjui J. O. pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, ir priteisė J. O. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2012 m. birželio 18 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. 12-1005971461-A1-1, likusią neišmokėtą 31 067,22 Lt dydžio išmoką ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. liepos 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė J. O. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 25 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kitą skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde neginčija NMA pritaikytos 346,57 Lt dydžio sankcijos už mėsinių avių neteisingą deklaravimą, t. y. ginčo dėl minėtos sankcijos nėra.

Pažymėta, kad pareiškėjo teiginys, jog pareiškėjas buvo deklaravęs 159,03 ha plotą, neatitinka byloje esančių duomenų, nes iš 2012 m. paraiškos matyti, kad J. O. deklaravo 33 žemės sklypus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, ir jų plotas iš viso sudaro 156,91 ha. NMA skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, neišskyrė netinkamų paramai plotų ir prašė išmokų už netinkamus paramai plotus tiesioginėms išmokoms gauti, t. y. už 0,04 ha netinkamą paramai plotą, kuris 2012 m. paraiškoje patenka į KŽS Nr. 082588-7749 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 4,29 ha 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)) plotą, ribas, todėl šis 0,04 ha plotas buvo atimtas iš bendro 2012 m. paraiškoje pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti deklaruoto ploto (156,91 ha) ir galutiniu pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti tinkamu plotu laikytas 156,87 ha plotas (156,91 ha – 0,04 ha = 156,87 ha). Pareiškėjas nei savo skunde, nei teismo posėdyje nenurodė argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atsakovas nepagrįstai nustatė 0,04 ha netinkamą paramai plotą. Teismas konstatavo, kad atsakovas ginčijamame sprendime motyvuotai ir pagrįstai nurodė aplinkybes, dėl kurių galutiniu pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti tinkamu plotu yra laikytinas 156,87 ha plotas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NMA apskaičiuoti pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką priklausančią pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus pagal deklaruotą plotą yra nepagrįstas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo pozicijos, jog išmokos jam turėjo būti išmokėtos iki 2013 m. balandžio 30 d., nepagrindė jokiais teisės aktais, priešingai, pagal Reglamento 29 straipsnio 2 dalį, išmokos mokamos dalimis iki dviejų kartų per metus nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. Ginčo, kad išmokos pareiškėjui buvo išmokėtos 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. gegužės 9 d., nėra, taigi teismas konstatavo, kad NMA išmokas pagal 2012 m. paraišką sumokėjo nevėluodama, t. y. iki Reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos (2013 m. birželio 30 d.), todėl nėra teisinio pagrindo priteisti J. O. iš NMA 42,05 Lt dydžio palūkanas už vėlavimą atlikti išmokas pagal 2012 m. paraišką.

Teismas nurodė, kad Taisyklių 9 punkte nustatyta, jog pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23, ir GAAB reikalavimus. Ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos, naudojamos gyvuliams ganyti, turi būti nuganytos arba nušienautos iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. Šienas ar žalioji masė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyti (išvežta iš lauko; žalioji masė šienavimo metu susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose; šienas sudėtas į kūgius arba lauke paliekamas supresuotas šienas) iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 3D-628 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų įgyvendinimo 2012 metais“).

Teismas pažymėjo, kad NMA yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, todėl ginčijamas NMA 2013 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. BR6-2088882, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013 ir kt.).

Iš ginčijamo sprendimo teismas nustatė, kad jame plačiai aprašomos teisės aktų nuostatos, taikytos vertinant pareiškėjo 2012 m. paraišką, tačiau nepaaiškinama, kaip šios normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagrindė būtinybę taikyti atitinkamas teisės normas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas ginčijamame sprendime tik konstatavo aplinkybę, jog 2012 m. spalio 1 d. patikros vietoje metu ginčo laukuose buvo nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai, tačiau sprendime nedetalizavo nustatyto pažeidimo masto, pobūdžio, nenurodė, kokie objektyvūs duomenys jį patvirtina, kaip buvo užfiksuotas pažeidimas. Teismo nuomone, aplinkybė, ar tam tikras laukas iki tam tikro termino buvo nušienautas / nuganytas, yra fakto klausimas, kuris gali ir turi būti tinkamai nustatytas ir užfiksuotas tik atliekant lauko patikrą vietoje. Tam, kad kilus ginčui būtų galimybė patikrinti taikytos sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą, NMA turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas, bei teismui.

Teismo sprendime atkreiptas dėmesys į ginčijamame sprendime esantį netikslumą, kad pažeidimas nustatytas 2012 m. spalio 1 d. patikros vietoje metu, nors liudytoja N. G., atlikusi ginčo laukų patikrą vietoje, teismo posėdyje patvirtino, jog pažeidimai, dėl kurių vyksta šis ginčas, buvo nustatyti 2012 m. rugsėjo 6 d. patikros vietoje metu. Patikros ataskaitoje nurodyta, kad patikra buvo atliekama nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. spalio 1 d., tačiau dalyje „Pastabos ir paaiškinimai“, kurioje aprašytas pažeidimas, tiksli ginčijamų pažeidimų nustatymo data nenurodyta, o iš Patikros ataskaitos priedo Nr. 2 matyti, kad ginčijamą pažeidimą fiksuojančios nuotraukos darytos 2012 m. rugsėjo 6 d., t. y. šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl ginčijamame sprendime nurodytos pažeidimo nustatymo datos. Be to, padarytas pažeidimas aprašytas konstatuojant, kad buvo nesilaikyta GAAB reikalavimų, tačiau neaprašyta / nedetalizuota faktinė laukų padėtis, pavyzdžiui, kokios rūšies, kokio aukščio žolė auga ginčijamuose laukuose, t. y. ginčijamame sprendime nedetalizuota patikros metu nustatyta laukų faktinė padėtis.

Teismas pažymėjo, kad Patikros ataskaitos pastabose ir paaiškinimuose nurodyta, kad „laukams Nr. 1, 2 KŽS 083580-0058 nustatytas 12GAAB2 pažeidimas. Pridedamas priedas Nr. 2. 1 lapas“. Patikros ataskaitos priede Nr. 1 nurodyta, kad KŽS Nr. 083580-0058 laukai Nr. 1 ir 2 nešienauti (12GAAB2 pažeidimas didelis, sunkus, nepastovios trukmės ir netyčinis). Patikros ataskaitos priede Nr. 2 pateiktos dvi nuotraukos, kurios padarytos 2012 m. rugsėjo 6 d. fiksuojant pažeidimą, nurodytos fotografavimo kryptys ir koordinatės. Teismo nuomone, Patikros ataskaitoje ir ginčijamame sprendime vartojama konstatuojamojo pobūdžio frazė, kad nustatytas pažeidimas, neaprašant (nedetalizuojant) aplinkybių, kaip tas pažeidimas pasireiškė ir kaip jis buvo užfiksuotas, nepateikiant padarytų nuotraukų ir joje matomo vaizdo vertinimo, nelaikytina pakankama priemone, įrodančia pažeidimo, už kurį pareiškėjui taikytina sankcija, padarymo faktą. Priešingai, tokia viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju NMA) praktika, kai pažeidimas tik konstatuojamas, tačiau detaliau neaprašomas, vertintina kaip ydinga.

Teismo vertinimu, iš 2013 m. darytų ginčijamų laukų nuotraukų, kurias teismo posėdžio metu pateikė pareiškėjas, matyti, kad laukų reljefas yra kalvotas (nelygus). Atsižvelgęs į tai, taip pat į tai, kad laukuose yra statinių / pamatų, ir ginčo laukų dydį (1,92 ha ir 1,77 ha), teismas konstatavo, kad NMA pateiktos dvi dviejų laukų, kuriuose nustatyti pažeidimai, t. y. po vieną kiekvieno lauko, nuotraukos nėra pakankamas ir neabejotinas įrodymas, patvirtinantis padarytą pažeidimą, jo mastą, pobūdį. Teismas pažymėjo, kad Patikros ataskaitoje nustatyti pažeidimai taip pat nėra detaliai aprašyti. Teismo manymu, šio pobūdžio bylose yra itin svarbu nustatyti, kokio dydžio plote yra padarytas pažeidimas. Nuo to priklauso GAAB reikalavimų pažeidimo įvertinimas (didelis, mažas, sunkus, nesunkus pagal Metodikos 1 priedo lentelę) bei pagrindinei išmokai taikomos sankcijos dydis (pagal Taisyklių 42 p.), taip pat tai, ar yra galima suteikti galimybę pasitaisyti (Metodikos 31 p.). Teismas darė išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai aiškių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti, kokio dydžio laukų plotuose yra padarytas pažeidimas. Be to, tarp bylos duomenų yra prieštaravimų (pažeidimo nustatymo momentas). Teismo nuomone, nustatyto pažeidimo nepagrindimas objektyviais duomenimis yra esminis pažeidimas, taigi ginčijamo NMA sprendimo dalis, kurioje pareiškėjui už padarytą pažeidimą pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija (31 067,22 Lt) naikintina ir NMA įpareigotina pareiškėjui išmokėti pagal 2012 m. paraišką dėl nepagrįstai pritaikytos sankcijos likusią neišmokėtą 31 764,57 Lt dydžio išmoką.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2012 m. paraiška buvo pateikta 2012 m. birželio 18 d., t. y. Taisyklėse nustatytą terminą (2012 m. birželio 15 d.) praleidus 1 darbo diena (terminas baigėsi penktadienį, o paraiška buvo pateikta pirmadienį). Teismo nuomone, atsakovo teiginys, kad J. O. jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta pavėluotai ne dėl jo kaltės, yra pagrįstas, nes byloje nėra patikimų įrodymų, kad pareiškėjas, kaip jis teigia skunde, buvo atvykęs ir 2012 m. paraišką siekė pateikti paskutinę paraiškų pateikimo dieną ir būtent dėl atsakovo veiksmų negalėjo to padaryti. Teismas darė išvadą, kad NMA pritaikyta 1 procento (697,35 Lt) sankcija yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį bei pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas su patikslintu skundu, kuriame suformulavo šios bylos reikalavimus, į teismą kreipėsi 2013 m. birželio 14 d., o teisme byla iškelta 2013 m. liepos 12 d. nutartimi. Todėl nustačius, kad NMA nepagrįstai pareiškėjui pritaikė 31 067,22 Lt sankciją ir minėtą sumą priteisus pareiškėjui, yra faktinis ir juridinis pagrindas priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už 31 067,22 Lt dydžio priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. liepos 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

III.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, panaikinti.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, jų tinkamai neįvertino, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu priėmė objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą, todėl jis turi būti panaikintas. Atsakovas pažymėjo, jog agentūros atliekamos patikros vietoje – tai faktinis paraiškoje deklaruotų laukų ir informacijos apie tuos laukus, už kuriuos prašoma išmokos, patikrinimas vietoje. Atsakovo tikrintojai patikras atlieka vykdydami tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus. Atsakovo valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neturi jokio pagrindo patikrų metu fiksuoti tikrovės neatitinkančių faktų. Patikros vietoje ataskaitos pagrįstumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir Patikros ataskaitos lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta Patikros ataskaitos pastabose bei paaiškinimuose. Patikros ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti. Patikros metu darytose nuotraukose užfiksuota jų darymo data, nuotraukose nurodytos vietų, iš kurių fotografuota, koordinatės, taip pat nurodytos kryptys, kuriomis buvo fotografuota. Nuotraukos nekelia abejonių, kad jose buvo užfiksuoti pareiškėjo 2012 m. paraiškoje deklaruoti laukai, be to, jose aiškiai matyti, jog fotografavimo dieną (2012 m. rugsėjo 6 d.) laukai nebuvo nušienauti/nuganyti. Patikros metu darytos ginčijamų laukų nuotraukos patvirtina Patikros ataskaitoje tikrintojos nurodytas pastabas dėl laukų būklės, t. y. kad minėti 2012 m. paraiškoje deklaruoti laukai buvo nenušienauti (Patikros ataskaitos skiltis „Pastabos ir paaiškinimai“, Patikros ataskaitos 1 priedo skiltis „Pastabos (situacijos aprašymas)“). Taigi iš Patikros ataskaitos matyti, jog pastaroji užpildyta pagal nustatytą formą, joje nurodytos konkrečios tikrintojos užfiksuotos aplinkybės, kurios yra pakankamos konstatuoti, kad pareiškėjo 2012 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esantis laukas Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), ir kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esantis laukas Nr. 2, kuriame deklaravo 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), nebuvo nušienauti.

Pirmosios instancijos teismui pareikalavus, į bylą buvo pateiktas Paramos už plotus priemonių kontrolės procedūros aprašo, patvirtinto NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. BR1-1137 (NMA direktoriaus 2012 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. BR1-779 redakcija), 6 priedas „Fotografavimo instrukcija, nustačius patikrų vietoje metu pažeidimus“. Minėta instrukcija vadovaujasi tikrintojai, fiksuodami patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus. Teismas analizavo minėto dokumento nuostatas ir jokių nukrypimų nuo instrukcijoje nurodytų reikalavimų tikrintojai fiksuojant pareiškėjo 2012 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esančio lauko Nr. 1 ir kontroliniame žemės sklype Nr. 083580-0058 esančio lauko Nr. 2 būklę nenustatė. Atsakovo vertinimu, minėta aplinkybė tik patvirtina faktą, kad 2012 m. spalio 1 d. Patikros metu GAAB reikalavimų 1.2 papunktyje įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas minėtuose pareiškėjo 2012 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose buvo nustatytas pagrįstai.

Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 1 d. patikros rezultatus paneigė formaliais patikros ataskaitos trūkumais. Net jei patikros ataskaita ir turėtų formalių trūkumų, tai nėra pagrindas sprendimo dalį dėl pritaikytos 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcijos pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Ginčijamame sprendime detaliai nurodyta, kokie ir kuriuose 2012 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose nustatyti pažeidimai lemia 45 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcijos taikymą. Sprendimo dalis dėl 45 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcijos pritaikymo yra pagrįsta objektyviais faktais, duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendimo dalyje išdėstytas faktinis ir teisinis pagrindas, pagrįsta, kodėl pareiškėjui pritaikyta nustatyto dydžio sankcija.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis panaikinta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. BR6-2088882 dalis, kuria pareiškėjui J. O. pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, priteista J. O. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2012 m. birželio 18 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. 12-1005971461-A1-1, likusi neišmokėta 31 067,22 Lt dydžio išmoka ir penkių procentų metinės palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. liepos 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteista J. O. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 25 Lt (dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, yra panaikinamos, pareiškėjo J. O. skundas dėl šių dalių yra atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atliktos patikros metu nustatyta, jog KŽS Nr. 083580-0058 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruota 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), ir KŽS Nr. 083580-0058 esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruota 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.2 punkto, t. y. laukai buvo nenušienauti. Apeliacinės instancijos eismas pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtina kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. 12-1005971461-D5-1 bei jos 1 ir 2 priedai: pirma, Patikros ataskaitos dalyje „Pastabos ir paaiškinimai“ užfiksuota, kad laukams Nr. 1 ir Nr. 2 (KŽS Nr. 083580-0058) nustatytas 12GAAB2 pažeidimas; antra, šie pažeidimai taip pat fiksuoti ir prie Patikros ataskaitos pridėtuose prieduose Nr. 1 (GAAB, VR ir AAR neatitikimų įvertinimas pagal kriterijus) ir Nr. 2 (fotonuotraukose (nurodyta jų darymo data, koordinatės, taip pat kryptys, kuriomis fotografuota)); trečia, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta N. G. paaiškino, jog pažeidimai, dėl kurių vyksta ginčas, buvo nustatyti 2012 m. rugsėjo 6 d. atliktos patikros vietoje metu. Iš vaizdinės medžiagos (fotonuotraukų) ir liudytojos parodymų, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad patikrinimo atlikimo dieną (2012 m. rugsėjo 6 d.) ginčo laukai nebuvo nušienauti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra abejonių, jog ginčo laukuose nesilaikyta GAAB reikalavimų 1.2 punkte keliamo geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose laukų būklė fiksuota 2013 m. gegužės mėnesį, todėl niekaip negali paneigti patikros metu nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertino kaimyno T. N. (T. N.) parodymus, kad 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėnesio pradžioje pareiškėjo prašymu, jis specialiu frezu, ginčo žemės sklypus nušienavo, be to, iš Patikros ataskaitos matyti, kad J. O. dalyvavo atliekant patikrą ir pasirašė Patikros ataskaitoje, todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas galėjo netinkamai atlikti patikrą vietoje (galimai netiksliai nustatė ribas, priėjimas galėjo būti uždengtas aukštom piktžolėm ir kt.) atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikyta 45 procentų dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, tačiau nėra skirta kokia nors piniginė bauda, reikalaujanti papildomų pareiškėjo lėšų. Nustatydamas pareiškėjui taikytiną sankcijos dydį, atsakovas atsižvelgė į nustatytų pažeidimo sunkumą, mastą bei vadovavosi Metodikos nuostatomis (jeigu už pakartotinį reikalavimo pažeidimą sankcijos dydis pasiekia 15 proc., pareiškėjas informuojamas, kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas ankstesnės sankcijos dydį, kuris buvo apskaičiuotas už šio reikalavimo pažeidimą ankstesniaisiais metais netaikant ribojimo pagal Metodikos 15 punktą, dauginant iš 3 (16 punktas)). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į pažeidimo pakartotinumą, sankcija taikyta teisėtai ir pagrįstai, be to, tokia sankcija nėra aiškiai neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

V.

Pareiškėjas J. O. 2015 m. vasario 14 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atnaujinti administracinės bylos Nr. A662-1763/2014 procesą ir perduoti administracinę bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 10 ir 12 punktais, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje grindžia šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį, padarė esminių materialinių normų, reglamentuojančių sankcijų skyrimą už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą, pažeidimų.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė esminių Metodikos 2, 4, 5, 15 punktų, Metodikos 1 priedo lentelės ir Taisyklių 42.2.1 punkto pažeidimų. Pareiškėjas akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas Patikros ataskaitoje ir savo sprendime, ignoruodamas Metodikos 4 punktą ir Taisyklių 42.2.1 punktą, nenustatė reikalavimų pažeidimo ploto, t. y. nenustatė lauko ploto dalies, kurioje galėjo būti GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimas (Metodikos 2 p.), todėl, neteisingai įvertinus sankcijos skyrimui reikšmingą sunkumo kriterijų (pažeidimas įvertintas kaip sunkus) (Metodikos 5 p.. Metodikos 1 priedo lentelė), pareiškėjui atsakovo sprendimu buvo paskirta neteisėta ir neteisinga sankcija (Metodikos 15 p., 16 p. ).

Atsakovas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas GAAB reikalavimų 1.2 punkto nuostatų reikalavimų nesilaikė daugiau nei pusėje faktinio laukų, kuriuose nustatyti šių reikalavimų nesilaikymo atvejai, ploto, tačiau, priešingai nei įtvirtinta Metodikos 2, 4, 5, 15 punktuose, Metodikos 1 priedo lentelėje ir Taisyklių 42.2.1 punkte, nepagrindė to objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (nepateikė reikalavimų nesilaikymo ploto matavimų, ploto dalies išraiškos, ploto identifikavimo duomenų). Šios aplinkybės nenustatytos ir nenurodytos taip pat ir Patikros ataskaitoje.

2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą, padarė esminių teisės normų, reglamentuojančių individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus bei pareigą informuoti paraiškos gavėją apie patikros metu nustatytus pažeidimus, pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismas padarė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 31.2 punkto pažeidimų: pareiškėjas nebuvo informuotas apie GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimą; atsakovo sprendimas priimtas neturint objektyvių ir tinkamų įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą, todėl Patikros ataskaitoje ir atsakovo sprendime padarytos išvados buvo nepagrįstos faktiniais duomenimis, atsakovo sprendime nenurodyti duomenys apie tai, kokiame plote nustatyti pažeidimai (kokią dalį konkrečiai procentais užima pažeidimo plotas), t. y. duomenys, svarbūs nustatant pažeidimo mastą.

3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį, nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos, formavo administracinių teismų praktiką klaidinga linkme, prieštaraujančia jau suformuotoms administracinių teismų praktikos taisyklėms ir išaiškinimams.

Analogiškose bylose administraciniai teismai yra išsamiau ištyrę ir įvertinę reikalavimų pažeidimų ploto dalies nustatymo reikšmę NMA administraciniame akte, bei pažymėję, kad pažeidimo ploto dalies nenustatymas (netinkamas nustatymas) lemia NMA priimto sprendimo dėl sankcijų skyrimo nepagrįstumą ir neteisėtumą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Ik-3474-629/2010; 2013 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2628-365/2013). Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pvz., administracinėse bylose Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011), jog NMA <...> privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes, priešingu atveju, tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi, padaryti pažeidimai turi būt neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka NMA (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013).

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo J. O. pateikto prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-1763/2014 pagrįstumas.

Vertindama pateiktą pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, jog ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šioje teisės normoje vartojama įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto (teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties) sąvoka reiškia, kad šalių ginčas išspręstas galutinai ir nebegali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, t. y. minėtas teismo baigiamasis aktas įgyja res judicata galią. Procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, gali būti atnaujintas tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis.

Ši pozicija atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktus išaiškinimus šiuo klausimu. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr. EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu v. Rumunija; 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina; 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko v. Rusija; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov v. Rusija).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A662-1763/2014 yra pateiktas ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu terminu, todėl yra nagrinėtinas iš esmės.

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiama akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas yra akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos, todėl procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Pažymėtina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-52/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-28/2011). Pavyzdžiui, akivaizdžiu pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, gali būti pripažintas konkrečios teisės normos, kurią reikia byloje taikyti, netinkamas taikymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-19/2011) ar apskritai tokios normos netaikymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-36/2012 ir pan.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad apeliacinis teismas padarė esminių Metodikos 2, 4, 5, 15 punktų, Metodikos 1 priedo lentelės ir Taisyklių 42.2.1 punkto, VAĮ 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 31.2 punkto pažeidimų.

Metodikos 4 punkte nustatyta, kad sankcijas taiko NMA pagal NMA ir kitų institucijų, atsakingų už kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi kontrolę, patikros vietoje arba administracinės patikros būdu nustatytus pažeidimus. Metodikos 5 punktas nustato, kad sankcijų dydis apskaičiuojamas įvertinus, ar pažeidimas netyčinis ar tyčinis; pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais; pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar pažeidimas yra pakartotinis: to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo, valdymo ar trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimo atvejais; to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarto, nurodyto 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30 p. 16), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 785/2011 (OL 2011 L 203 p.10), III priede, nesilaikymo atvejais; pagal reikalavimų priskyrimą kompleksinės paramos sritims. Pagal Metodikos 15 punktą bendra sankcijų dydžių suma, apskaičiuota pagal 14 punktą nuostatas negali viršyti 15 proc.

Taisyklių 42.2.1 punktas nustato: jei plotas, kuriame nustatomas GAAB reikalavimų pažeidimas, yra didesnis nei 1 ha arba sudaro daugiau nei 10 proc. viso faktinio lauko ploto, laikoma, kad visas laukas neatitinka GAAB reikalavimo (taikoma GAAB reikalavimo 1.1, 1.2, 1.3, 1.5, 1.6, 1.7 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų nesilaikymo atveju). Metodikos 2 punkte apibrėžta sąvoka „reikalavimų pažeidimo plotas“ – paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, valdymo ar trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis. Metodikos 1 priedo lentelėje prie byloje aptariamo GAAB reikalavimo 1.2 punkto reikalavimo nurodyta, kad pažeidimas laikomas sunkiu, jei lauke, kuriame nustatomas pažeidimas, jo plotas sudaro daugiau nei pusę faktinio lauko ploto; pažeidimas laikomas nesunkiu, jei lauke, kuriame nustatomas pažeidimas, jo plotas sudaro mažiau nei pusę faktinio lauko ploto.

Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas Patikros ataskaitoje ir savo sprendime, ignoruodamas Metodikos 4 punktą ir Taisyklių 42.2.1 punktą, nenustatė reikalavimų pažeidimo ploto, t. y. nenustatė lauko ploto dalies, kurioje galėjo būti GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimas, todėl, neteisingai įvertinus sankcijos skyrimui reikšmingą sunkumo kriterijų, pareiškėjui atsakovo sprendimu buvo paskirta neteisėta ir neteisinga sankcija.

Atsakovo sprendime, kurį administracinėje byloje Nr. A662-1763/2014 ginčijo pareiškėjas, nurodyta, kad 2012 m. spalio 1 d. buvo atlikta 2012 m. paraiškos duomenų patikra vietoje, kurios metu nustatyta, jog KŽS Nr. 083580-0058 esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, bei lauke Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.2 punkte nustatyto reikalavimo.

Iš šių atsakovo sprendime nurodytų duomenų matyti, kad tikrinamų laukų dydžiai buvo įvertinti, t. y. tikrinami KŽS Nr. 1 ir Nr. 2 sudarė atitinkamai 1,92 ir 1,77 ha. Ši aplinkybė, kaip nustatyta atsakovo, taip pat buvo akcentuota pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendime. Pažymėtina, kad pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė ir neišdėstė savo pozicijos dėl galbūt netinkamai nustatyto ir įvertinto KŽS laukų dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas tam tikru aspektu atkreipė dėmesį į pareiškėjo kvestionuojamas galbūt netiksliai nustatytas laukų ribas, tačiau šiuos pareiškėjo argumentus atmetė, pagrįsdamas savo motyvus byloje esančiais įrodymais.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, prašyme atnaujinti procesą nurodydamas, jog administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pažeisti Metodikos 2, 4, 5, 15 punktų, Metodikos 1 priedo lentelės ir Taisyklių 42.2.1 punkto reikalavimai, nesutikdamas su jam nepalankiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės – t. y. laukų, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, dydžiai, tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti administracinės bylos procesą dėl esminių Metodikos 2, 4, 5, 15 punktų, Metodikos 1 priedo lentelės ir Taisyklių 42.2.1 punkto pažeidimų atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to buvo pažeisti VAĮ 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 31.2 punkto reikalavimai: pareiškėjas nebuvo informuotas apie GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimą, atsakovo sprendimas priimtas neturint objektyvių ir tinkamų įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą, todėl Patikros ataskaitoje ir atsakovo sprendime padarytos išvados buvo nepagrįstos faktiniais duomenimis, atsakovo sprendime nenurodyti duomenys apie tai, kokiame plote nustatyti pažeidimai.

Pagal VAĮ 3 straipsnio 2 punktą objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Taisyklių 31.2 punkte nustatyta, jog apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus ir klaidas pareiškėjas informuojamas raštu, siunčiant patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos kopiją.

Išanalizavusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo atliekant patikrą KŽS Nr. 1 ir Nr. 2, pasirašė Patikros ataskaitoje, patvirtindamas, jog su patikros rezultatais buvo supažindintas bei dalyvavo atliekant patikrą vietoje (t. I, b. l. 108–111). Pažymėtina, jog ne visi procedūriniai pažeidimai galėtų turėti esminės įtakos galutiniam teismo sprendimui. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas savo poziciją dėl padarytų pažeidimų išdėstė tiek pirmosios, tiek apeliacinė instancijos teismuose, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali daryti išvados apie akivaizdų bei esminį Taisyklių 31.2 punkto pažeidimą.

Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus dėl VAĮ 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodo netinkamą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies kartu su VAĮ 3 straipsnio 2 punkto taikymą ir cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriomis buvo išaiškintas minėtų teisės normų turinys, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą pateiktos pozicijos, jis iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Vadovaujantis šiais argumentais, iš esmės reikėtų iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo atliktą atitinkamų įrodymų vertinimą. Akcentuotina, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė – pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį jo nurodytų materialinės teisės normų pažeidimą.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis aukštesnės instancijos administracinis teismas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.). Suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, būtų nepagrįstai trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010, P662-54/2010, P822-81/2010, P143-154/2011, P492-268/2011, P63-205/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas savo prašymą atnaujinti administracinės bylos procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu iš esmės grindžia dviem aspektais: 1) kad administraciniai teismai yra išsamiau ištyrę ir įvertinę reikalavimų pažeidimų ploto dalies nustatymo reikšmę NMA administraciniame akte (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Ik-3474-629/2010; 2013 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2628-365/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A822-134/2011, Nr. A444-3076/2011, Nr. A756-1229/2013); 2) kad atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl reikalavimų individualiam administraciniam aktui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1229-13, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.).

Dėl pirmojo pareiškėjo prašyme nurodyto aspekto pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), todėl pareiškėjo nurodytos Vilniaus apygardos administracinės bylos šiuo atveju negali būti nagrinėjamos, nustatant teisminės praktikos neatitikimą tarp jų ir pareiškėjo prašomos atnaujinti administracinės bylos.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs (pvz., administracinėse bylose Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011), jog NMA privalo surinkti tokių įrodymų, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, darydamas nuorodą į minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas, nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog administracinių teismų praktika jo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose bei administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, atitinkamu klausimu, t. y. dėl NMA pareigos pagrįsti nustatytus pažeidimus, yra nevienoda arba kad administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, buvo klaidinga linkme suformuota praktika.

Išanalizavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį prašomoje atnaujinti administracinėje byloje, teisėjų kolegija nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas analizavo atsakovo nustatytas faktines pažeidimų padarymo aplinkybes bei, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, jas atitinkamai įvertino. Kaip matyti iš pareiškėjo nurodomų argumentų, pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei apeliacinio teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai negali būti pagrindas atnaujinti procesą.

Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinės bylos procesą antrojo aspekto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip jau buvo minėta dėl VAĮ 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies kvestionuoto taikymo, nurodydamas didelį skaičių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų, aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, iš esmės siekia, jog teismas iš naujo analizuotų bylos faktines aplinkybes ir revizuotų bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo atliktą atitinkamų įrodymų vertinimą. Pareiškėjo teiginys, jog atsakovo priimtas sprendimas bei apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl reikalavimų individualiam administraciniam aktui, yra paremtas tik bendro pobūdžio samprotavimais apie tokio administracinio akto pagrįstumą, konkretumą, tikslumą, objektyvumą, tačiau pareiškėjas, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, iš esmės nepateikė konkrečių įrodymų, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nėra, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo J. O. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmetamas, o procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-1763/2014 atsisakoma atnaujinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. O. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-1763/2014 pagal pareiškėjo J. O. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir palūkanų priteisimo neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys