Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-05-25][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-517-1017-2018].docx
Bylos nr.: 1-517-1017/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra, prokurorė Vita Gedvilienė prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)

?Baudž

 

                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-517-1017/2018

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48319-2017-8

    Procesinio sprendimo kategorija 12.4.6.1

 (S)

 

 img1         

 

 


 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

        

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. kovo 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Gretai Sankūnei,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

kaltinamajam M. L., 

nukentėjusiajai I. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Darbo biržoje, (duomenys neskelbtini), turi mažametį vaiką, administracine tvarka baustas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) padarymu,

 

n u s t a t ė :

 

M. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis – 1,98 promilių girtumas), žodinio konflikto metu pastūmė nukentėjusiąją I. L., ko pasekoje ji nugara atsitrenkė į durų rankeną, tuo savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai I. L.

Be to, M. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis – 1,51 promilių girtumas), žodinio konflikto metu dešine ranka suėmė už nukentėjusiosios I. L. dešinės rankos riešo bei jį stipriai spaudė, o kaire ranka laikė I. L. prispaudęs prie kaklo, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą.

Dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. įvykio

 

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. kaltės dėl šio įvykio nepripažino. Nurodė, kad su I. L. gyveno kartu iki 2017 m. liepos mėnesio, iki tol, kol jis išvyko į užsienį. Kai iš I. atėmė vaiką, jis grįžo, dar pagyveno kartu ir ji pradėjo jį varinėti iš namų. Aptardamas nagrinėjamą įvykį, paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. dirbo pas sesers sugyventinį ir po darbo su draugu Š. O. grįžo pas I. nusipirkę alaus. Visi kartu išgėrė alaus ir jis susipyko su draugu. Pradėjo muštis, o paskui nelabai atsimena, kas vyko – gal I. L. bandė išskirti juos, ir tada ją pastūmė. Neatsimena, kad stūmė ją, neatsimena, kad ji kažkur atsitrenkė, bet galėjo būti, kad ji bandė jį išskirti su draugu, o jis ją pastūmė. Kambaryje turbūt viskas vyko. Jei jis ją pastūmė, tai klausimas, kodėl nėra jokių medicininių pažymų. Po įvykio jis susitaikė su draugu, išėjęs dar nusipirko alaus ir kai grįžo, I. L. jo nebeįleido į vidų. Po kurio laiko nukentėjusioji jam paskambino ir pasakė, kad laukia draugai su alumi, jis užėjo ir pamatė, kad stovi policija – trys ar keturi pareigūnai. Jis nesuprato, dėl ko jie atvyko, namo grįžo tik dėl to, kad nukentėjusioji kvietė į svečius. Įvykio metu mažametis sūnus miegojo kitame kambaryje (t. 2, b. l. 3-4).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. L. paaiškino, kad 2017 metais kaltinamasis pas ją užeidavo, nors ir buvo apribotas jo lankymasis pas ją, nes dėl jo elgesio ne kartą buvo kviesta policija. Jis ateidavo dažniausiai išgėręs, vaikas norėjo jį pamatyti. Aptardama nagrinėjamą įvykį, nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. jis atėjo prašyti dokumentų ir atsinešė alaus, vėliau atėjo jo draugas Š. O.; M. reikėjo kažkam paskambinti, o draugas turėjo telefono sąskaitoje pinigų. Jie išgėrė, ji prašė negerti ir neklausyti garsiai muzikos. Vyrai pradėjo tarpusavyje muštis, gerai, kad vaikas miegojo kitame kambaryje. Pradžioje Š. bandė trenkti M., paskui Š. atsisėdo ant kėdės ir M. pradėjo jį rankomis ir kojomis daužyti. Š. sėdėjo, o M. sudavė jam smūgius, ji prašė M. apsiraminti, ramino, skyrė juos, bet M. pasakė nelįsti, vartojo necenzūrinius žodžius, puolė, grasino ir ją pastūmė į duris. Ji bandė žengti žingsnį, negali pasakyti, kiek žingsnių žengė atgal ir buvo pastumta į krūtinę. M. ją pastūmė su savo kaire ranka, su vieta, esančia tarp riešo ir alkūnės. Tai buvo kaip smūgis, jai skaudėjo, bet žymių neliko. Kai jis ją pastūmė, muštynės tęsėsi. Nukentėjusioji pažymėjo, kad nors M. ir sakė, kad ji buvo išgėrusi, tačiau taip nebuvo, girtas buvo jis. Po pastūmimo ji išbėgo į kiemą ir iškvietė policiją, nes norėjo apsaugoti save ir vaiką, be to, ir Š. buvo labai sumuštas, buvo daug kraujo. Kai atvažiavo pareigūnai, ji pasakė, kad yra žmogus neblaivus, bet jis buvo išbėgęs, ir ji aiškino pareigūnams, kodėl juos iškvietė – dėl smurto ir namuose buvusio mažamečio vaiko (t. 2, b. l. 4-5).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta pareigūnė K. A. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. pareigūnai buvo iškviesti į įvykio vietą, kur moteris sakė, kad vyras neduoda ramybės, daužosi į langą, smurtavo prieš ją; su motina kartu yra mažametis vaikas. Atvykusi ji bendravo su nukentėjusiąja, bet ar ji skundėsi konkrečiais sveikatos sutrikdymais, negali atsakyti, taip pat negali pasakyti, ar nukentėjusioji buvo sužalota. Pamena tik, kad nukentėjusioji sakė, jog kaltinamasis buvo ją pastūmęs į sieną ir ji atsitrenkė. Kai pareigūnai atvyko, kaltinamojo namuose nebuvo, jis buvo pasišalinęs, bendraujant su nukentėjusiąją jis grįžo, ir pareigūnai jį sulaikė. Su kaltinamuoju bendravo, jis elgėsi ramiai, nebuvo agresyvus, nors buvo išgėręs. Kokia buvo jo reakcija dėl nukentėjusiosios kaltinimo, neprisimena. Pareigūnai kalbėjo su juo apie tai, ką jis padarė, bet jis buvo neblaivus ir sunkiai ką galėjo paaiškinti, pripažino savo kaltę, kad barbeno į langą, sakė, kad buvo viduje konfliktas, jie buvo susipykę. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 10-11).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. O. nurodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami, jų santykiai neutralūs. Su nukentėjusiąja panašūs santykiai, labiau draugiški. Įvykis buvo vasaros pabaigoje, buvo vakaras, tai įvyko (duomenys neskelbtini), prie „A.“ parduotuvės, pas I. bute. Jis atėjo pas M., gėrė alų. Įvyko konfliktas, M. jį sumušė, dabar neatsimena, ar buvo kažkokie M. veiksmai prieš I. Bet nematė, kad M. stumtų I., nematė, kad ji atsitrenktų ir jai skaudėtų, nes pats tuo metu buvo nugriuvęs ant žemės, M. jį spardė. Kiek iš I. ir M. pasakojimų suprato, I. norėjo jį (liudytoją) apginti, kad M. jo nemuštų ir tada M. jai kažką padarė. Atvykusi policija jį, t. y. Š. O., išvežė į komisariatą (t. 2, b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. L. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Psichinėmis lygomis neserga, galvos traumų turėjęs, tačiau ligoninėje nesigydė. Narkotinių medžiagų nevartoja. Alkoholį vartoja retai. Nurodė, kad I. L. yra jo sugyventinė. Su ja kartu gyvena apie 5 metus adresu (duomenys neskelbtini), socialiniame bute. Augina bendrą sūnų A. L., gimusį (duomenys neskelbtini). I. šio metu yra vaiko priežiūros atostogose, būna namie, rūpinasi vaiku, ji gauna 100 Eur pašalpą. Jis užsidirba, dirbdamas atsitiktinius darbus, bendrai rūpinasi buitimi, sūnumi, veda bendrą ūkį. Anksčiau prieš I. L. ir jų sūnų niekada nėra naudojęs fizinio smurto. Juos myli ir rūpinasi. Apie pranešime apie įtarime nurodytas aplinkybes nori paaiškinti, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 18.00 val., jis atėjo su draugu, Š. O. namo, adresu (duomenys neskelbtini), atsinešė alkoholio – alaus. I. neprieštaravo, kad bute jie vartos alkoholį. Vaikas tuo metu miegojo kitame kambaryje. Trise gėrė alų. I. alaus išgėrė tik stiklinę, po to nebegėrė. I. rūpinosi namų buitimi, vaikščiojo po butą. Tarp jo ir Š. kilo žodinis konfliktas, dėl kokios priežasties neatsimena. Konfliktas peraugo į muštynes. Jis Š. kelis kartus trenkė į veidą. Netikėtai tarp jų stojo I., norėdama sustabdyti kilusį konfliktą. Jis, apimtas pykčio, pasakė jai, kad ji nelįstų, žodžių neatsimena, tačiau jie gali būti tokie kokie, kokie įvardyti pranešime apie įtarimą. Jis neatsimena, kad būtų stūmęs I., tačiau galimai, kai ji bandė sustabdyti kilusias tarp jo ir Š. muštynes, taip galėjo atsitikti. Tyčia jos tikrai nestūmė ir niekaip kitaip nesiekė tikslo jai sukelti fizinį skausmą. Jis nematė, kad I. būtų kritusi ar kitaip susižalojusi, tačiau neatmeta tokios galimybės. Apie jokį skausmą ji nesiskundė. Vaikas viso konflikto metu buvo kitame kambaryje, I. jo į kambarį atnešusi nebuvo, tad konflikto jis nematė ir negirdėjo. Po muštynių jis su Š. susitaikė ir jis nutarė nueiti į parduotuvę, nusipirkti dar alaus. Jis išėjo iš buto, o Š. liko bute su I. ir miegančiu vaiku. Jam sugrįžus, buto durys buvo užrakintos. Prašė I. atidaryti jas, tačiau ji neatidarė. Tuomet jis išėjo. Po kelių minučių I. pati jam paskambino į telefoną ir pasakė, kad jo laukia draugai. Jam sugrįžus į butą, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 76, 136-137).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusi I. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad M. L. yra jos sugyventinis, su juo turi bendrą vaiką A. L. 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 19.00 val., pas ją į butą, esantį adresų (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugu Š. O. atėjo neblaivus M. L., jie atsinešė alkoholio ir pradėjo išgėrinėti. Ji su jais išgertuvėse nedalyvavo. Išgertuvių metu tarp M. L. ir Š. O. kilo konfliktas ir prasidėjo muštynės. Ji bandė nuraminti muštynes, kadangi bute buvo mažas vaikas. Muštynių metu M. L. pradėjo ją stumdyti, sakydamas „nelįsk, suka, kitaip užmušiu“, ko pasekoje ji krisdama atsitrenkė nugara į durų rankeną, taip pajusdama fizinį skausmą. Ji iškarto pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Iki atvažiuojant policijos pareigūnams, M. L. pasišalino. Atvykę pareigūnai išsivežę Š. O. Po kurio laiko atėjo M. L. ir pradėjo belstis į duris, sakydamas „atidaryk, suka, užmušiu“. Ji vėl pakartotinai išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai išsivežė M. L. Ji labai bijo dėl savo saugumo ir savo sūnaus, nes M. L., būdamas neblaivus, tampa visiškai neprognozuojamas. Ji atsisako būti apžiūrima valstybinio teismo medicinos eksperto (t. 1, b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. L. nurodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad M. L. yra jos buvęs sugyventinis. Su jo išsiskyrė prieš tris mėnesius dėl jo dažno gėrimo. Kadangi augina bendrą sūnų A. L., nenorėjo, kad jis matytų ir girdėtų neblaivius žmones. Šio metu su M. bendrai negyvena, bendro ūkio neveda ir jis jai finansiškai vaiko išlaikyti nepadeda. Ji gyvena su sūnumi adresu (duomenys neskelbtini). M. gyvena atskirai nuo jų, tačiau kur, nežino. 2017 m. rugsėjo 19 d. atėjęs M. jos paprašė leisti užeiti į jos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prisijungti prie interneto. Jis jos labai prašė, todėl ji jam leido užeiti į butą. Kiek vėliau, į butą atėjo M. neblaivus draugas Š. O., kurį anksčiau yra mačiusi kelis kartus. M. paprašė įleisti į butą ir Š. O., kuris, anot M., jam turėjo padėti sutvarkyti kažkokį reikalą, po ko iš karto pažadėjo abu išeiti iš buto. Judviejų su M. L. sūnus A. jau miegojo kitame kambaryje. Š. O. atsinešė alaus ir kartu su M. pradėjo jį gerti. Ji kartu su vyrais alaus negėrė. Prašė vyrų išeiti iš jos buto, tačiau jie jos prašymus ignoravo. Ji pati visą laiką buvo kartu su vyrais, bendroje patalpoje. Netikėtai tarp vyrų kilo konfliktas, dėl ko būtent, nesuprato, kadangi prieš tai jie ramiai bendravo. M. pradėjo mušti Š. O. Ji, bandydama nuraminti konfliktą, prašė M. liautis ir išeiti iš buto. M. įniršęs jai pasakė pasitraukti, ir dešine ranka ją pastūmė, ko pasekoje ji nugara atsitrenkė į buto durų rankeną. Ji juto fizinį skausmą. Tada ji išėjo iš buto ir iš karto apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Viso konflikto ir muštynių metu jos sūnus A. miegojo kitame kambaryje, prabudęs nebuvo (t. 1, b. l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. O. nurodė, kad M. L. pažįsta apie penkerius metus, su juo kartais susitinka išgerti. Bendrų interesų neturi. Jam yra žinoma, kad M. gyvena kartu su savo sugyventine I., pavardės nežino, adreso tai pat nurodyti negali. Jis nežino, kokie yra jų tarpusavio santykiai, o tai pat jam nėra žinoma, ar šiuo metu jie gyvena drauge, tačiau žino, kad jie turi bendrą sūnų, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metukai. 2017 m. rugsėjo 18 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, jam paskambino M. ir paprašė ateiti į I. butą, adreso nepamena, padėti sutvarkyti reikalą. Jis iš karto nuėjo į I. namus, su savimi atsinešė alaus. Virtuvėje sėdėjo su M. ir gėrė. Jis neprisimena, kur tuo metu buvo I. su vaiku. Nematė, ar I. kartu su jais vartojo alkoholį. Netikėtai tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas, dėl ko, nepamena, kuris vėliau peraugo į muštynes. M. jį sumušė. M. jį mušant, jis gulėjo ant grindų ir dengėsi veidą, tačiau girdėjo, kaip I. kažką jam sakė, tačiau ką, nurodyti negali. Kas vyko tarp M. ir I., jis nematė, kadangi gulėjo ant grindų uždengęs veidą rankomis. Jis nematė, kad M. ją būtų pastūmęs ir to pasekoje ji būtų susižalojusi. Kas vyko toliau, nebepamena, kadangi buvo neblaivus ir sumuštas. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį pristatė į policijos komisariatą. M. tuo metu bute jau nebebuvo (t. 1, b. l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė K. A. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., 19.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., 7.30 val., ji dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu V. Š. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK teritorijoje. Apie 21.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo iškvietimą vykti į butą adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo I. L., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis, kurį ji priimdavo gyventi ir įsileisdavo į butą tik blaivų, žodinio konflikto metu ją pastūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė, kur bei į ką, dabar nepamena. I. L. medikų pagalbos atsisakė. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė, be to, jų I. L. jai ir nenurodė. Neatsimena, ar I. L. minėjo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau galimai, kadangi jos sugyventinis ją pastūmė ir ji į kažką atsitrenkė. Bute miegojo vaikas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nukentėjusiosios I. L. sūnus A. L. Moteris paaiškino, kad viso konflikto metu vaikas miegojo ir nieko nematė. Jiems atvykus, M. L. bute nebuvo. Moteris paaiškino, kad po konflikto jis išėjo iš buto. Netrukus M. L. sugrįžo, ir jis buvo sulaikytas bei pristatytas į policijos komisariatą tolimesniam įvykio aiškinimuisi. M. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pokalbio metu I. L. neminėjo, ar jie su M. L. bendrai gyvena ir veda bendrą ūkį, tik minėjo, kad M. L. yra neseniai grįžęs iš užsienio, kur dirbo (t. 1, b. l. 22-24).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2017 m. rugsėjo 18 d., 22.17 val., M. L. buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas (t. 1, b. l. 64).

Išrašo iš Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2017 m. rugsėjo 18 d., 21.32 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos I. L. neblaivus vyras M. L. naudojo psichologinį smurtą, daužė duris, grasino susidoroti; vaikas miegojo (t. 1, b. l. 8).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų, kurie pagal BPK 20 straipsnį pripažintini įrodymais (tarp jų kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų paaiškinimus teisme, liudytojos K. A. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisme, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat rašytinių dokumentų – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, alkotesterio kvito, išrašo iš Bendrojo pagalbos centro duomenis) visumą, sprendžia, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. L. 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 19.00 val. buvo nukentėjusiosios I. L. bute, su kuria nuolat jau nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, namuose buvo jų mažametis sūnus, kaltinamasis buvo neblaivus – nustatytos 1,98 promilės. Kartu svečiuose buvo ir liudytojas Š. O. Tarp kaltinamojo M. L. ir liudytojo Š. O. įvyko konfliktas ir prasidėjo muštynės. 

Teisme nukentėjusioji teigė, kad šių muštynių metu ji norėjo išskirti kaltinamąjį ir liudytoją, tačiau kaltinamasis, liepęs jai nelįsti bei pavartojęs prieš nukentėjusiąją necenzūrinius žodžius, pastūmė ją link sienos ir ji atsitrenkė į duris (durų rankeną), jai skaudėjo, nukentėjusioji iškart iškvietė pareigūnus, o po to muštynės dar tęsėsi. Nukentėjusioji detaliai nurodė pastūmimo aplinkybes: tuo metu liudytojas Š. O. sėdėjo ant kėdės, kaltinamasis jam smūgiavo, iš šono priėjusi nukentėjusioji bandė konfliktą nuraminti, išskirti kaltinamąjį ir liudytoją, tačiau kaltinamasis ją savo ranka (vieta tarp riešo ir alkūnės) stipriai pastūmė (trenkė) į nukentėjusiosios krūtinę, tai nebuvo prisilietimas, tai buvo smūgis, jai skaudėjo. Būtent dėl šio kaltinamojo pastūmimo ji neišstovėjo ir, žengusi kelis žingsnius atgal (apie 1,5 m), trenkėsi į durų rankeną. Teismo vertinimu, tai rodo, kad smūgis buvo stiprus, o po tokio smūgio atsitrenkus į durų rankeną, galėjo skaudėti, kaip nurodo nukentėjusioji. Be to, būtent iš karto po šio pastūmimo nukentėjusioji iškvietė pareigūnus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. L. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, kad ji, bandydama nuraminti konfliktą, prašė M. liautis ir išeiti iš buto, M. įniršęs jai pasakė pasitraukti ir dešine ranka ją pastūmė, ko pasekoje ji nugara atsitrenkė į buto durų rankeną, juto fizinį skausmą, tada ji išėjo iš buto ir iš karto apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Pareiškime nukentėjusioji taip pat nurodė, kad muštynių metu M. L. pradėjo ją stumdyti, sakydamas „nelįsk, suka, kitaip užmušiu“, ko pasekoje ji krisdama atsitrenkė nugara į durų rankeną, taip pajusdama fizinį skausmą, ji iškarto pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Pagal nukentėjusiosios iškvietimą atvykusiems pareigūnams ji taip pat paaiškino, kad kaltinamasis stumdė nukentėjusiąją, kuri, praradusi pusiausvyrą, atsitrenkė su nugara į durų rankeną, jai skaudėjo. Tai patvirtina išrašo iš Bendrojo pagalbos centro duomenys. Be to, paminėtus nukentėjusiosios paaiškinimus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Į įvykio vietą atvykusi liudytoja – pareigūnė K. A. nurodė, kad pamena, jog nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis ją pastūmė į sieną ir ji atsitrenkė, o apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja pažymėjo, jog nukentėjusioji paaiškino, kad konflikto metu kaltinamasis ją pastūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė. Liudytojas Š. O. apklausiamas teisme (taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu) nurodė, kad nematė, jog kaltinamasis muštynių metu stumtų nukentėjusiąją, tačiau pažymėjo, jog dėl tuo metu vykusių muštynių jis gynėsi – siekė išvengti smūgių, dengėsi veidą ir ne viską matė. Teisme šis liudytojas paaiškino, kad vėliau iš pokalbių su kaltinamuoju bei nukentėjusiąja, su kuriais jo santykiai neutralūs, nėra konfliktiški, jis suprato, kad nukentėjusioji norėjo liudytoją apginti, kad kaltinamasis jo nemuštų ir tada kaltinamasis jai kažką padarė. Be kita ko, ir pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas paaiškinimus teisme neneigė įvykio aplinkybių dėl to, kad tarp jo ir liudytojo Š. O. įvyko konfliktas, peraugęs į muštynes, kurių metu, nukentėjusioji bandė vyrus išskirti, o kaltinamasis liepė jai nesikišti, kitų detalių nepamena, nes buvo neblaivus, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo pastumti nukentėjusiąją, tačiau neturėjo tikslo jai sukelti fizinį skausmą.

Iš aukščiau nurodytų įrodymų (tarp jų kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų paaiškinimų teisme, liudytojos K. A. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, kurie, minėta, buvo pagarsinti teisme, taip pat rašytinių dokumentų – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veika ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, išrašo iš Bendrojo pagalbos centro duomenų) visumos, teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis M. L. žodinio konflikto metu pastūmė nukentėjusiąją I. L., ko pasekoje ji nugara atsitrenkė į durų rankeną, tuo savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo argumentai, kad nėra įrodymų, jog nukentėjusiajai būtų padaryti sužalojimai, kadangi veika nagrinėjama dėl fizinio skausmo sukėlimo ir tokiu atveju objektyvių žymių ant nukentėjusiosios kūno galėjo ir nelikti, bet tai nepaneigia fakto, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Minėta, kad po smarkaus nukentėjusiosios pastūmimo, pastarajai atsitrenkus į durų rankeną, objektyviai įmanoma, jog nukentėjusiajai skaudėjo. Netikėti nuosekliais bei detaliais nukentėjusios paaiškinimais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, teismas neturi pagrindo. 

Nors kaltinamasis nurodė, kad jis neturėjo tikslo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, pažymėtina, jog BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti įvykdyta tiesiogine arba netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta M. L. veika buvo padaryta netiesiogine tyčia. Kaltinamasis nukentėjusiąją pastūmė vykstant muštynėms tarp kaltinamojo ir Š. O., kai kaltinamasis, tikėtina, norėjo tiesiog nukentėjusiąją I. L. atstumti, kad ji nesikištų į vykstantį konfliktą, tačiau jo smūgis (postūmis) buvo toks stiprus, kad po jo nukentėjusioji atsitrenkė į durų rankeną, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis suprato savo veiksmo, kuriuo kėsinamasi į įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą, pavojingumą (priešingumą teisei), ir nors kilusių padarinių nesiekė, turėjo numatyti, kad taip smarkiai pastūmus nukentėjusiąją, pastaroji galėjo nukristi ar atsitrenkti į kitus kambaryje esančius daiktus (objektus), dėl ko jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.  

Nustatyta kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

 

Dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. įvykio

 

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. savo kaltę pripažino. Nurodė, kad savo kaltę dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. įvykio pripažįsta, jį atsimena, nes buvo silpnai neblaivus. Tądien jis skambino nukentėjusiajai, norėdamas atsiimti dokumentus bei daiktus, bet su ja buvo neįmanoma susikalbėti. Tuomet jis atėjo į jos namus, paskambino į duris, ji jas šiaip ne taip atidarė, jie susipyko, jis jai savo ranka truputį suspaudė jos ranką, o kitą savo ranką uždėjo nukentėjusiajai ant kaklo. Truputį nukentėjusiajai skaudėjo, bet ir ji jį įžeidė žodžiais, sukėlė psichologinį skausmą. Pažymėjo, kad nukentėjusioji dėl įvykio kažkodėl nedarė abdukcijos, o ir byloje nėra pateikta jokių medicininių pažymų. Ji gal ir sakė, kad jis ją paleistų, jis paleido, ir viskas. Kaltinamasis paaiškino, kad buvo teistas 2014 metais už tai, jog kai gyveno pas močiutę, stipriai mušėsi su savo sugyventinę. Negali paaiškinti, kodėl yra vėl teisiamas dėl smurto prieš artimą žmogų, bet nukentėjusioji jį smurtui išprovokuoja. Paaiškino, kad lankė smurtinį elgesį keičiančias programas, kursai padėjo. Turi savo orumą, jo kumščiais negina. Anksčiau buvo didesnės problemos dėl alkoholio vartojimo, maždaug metus jo nevartojo, dirbo, bet sugyventinė pradėjo vartoti ir jis „užsikabino“. Dabar gyvena su mama, retai vartoja alkoholį. Mano, kad gal ir reikėtų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, bet ir pats turi valią. Sutiktų lankytis pas anoniminius alkoholikus ir jei padėtų, tai sutiktų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (t. 2, b. l. 3-4).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. L. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. ji nenorėjo įleisti į namus M., nes jam buvo taikyti apribojimai dėl bendravimo su vaiku. Bet jis jai skambino, buvo išgėręs, tą pajautė dar kalbant telefonu, jai buvo baugu, o jis labai gražiai prašė, po to ji išgirdo smūgį į duris, vos ne išlaužiant jas. Nenorėjo, kad būtų didesnių problemų ir atidarė duris, o jis puolė, sakė, kad ji atsiveda draugų, ją prirėmė prie durų, suėmė ranką ir prispaudė. Viskas vyko prie virtuvės durų. Jis pradėjo sakyti priekaištus, sugriebė už rankos, atrodo, suėmė dešinę ranką, prirėmė prie sienos, suėmė už riešo, o kita ranka prirėmė ją. Ranką jai suėmė labai stipriai, jai pradėjo trūkti oro, ji bandė kalbėti su juo gražiuoju, bet jis ją taip laikė 3-4 minutes. Kai ištrūko, pasisuko ir išbėgo iškviesti pareigūnus. Buvo mėlynės, ant riešo liko žymės, policininkas nufotografavo, bet ji niekur dėl to nėjo, nes buvo vėlus vakaras, o kitą dieną viskas praėjo. Tąkart kaltinamasis buvo smarkiai išgėręs. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamajam niekas neįtinka, jis kaltina, kad pas ją ateina draugai, ji jo bijo, jau kokius 7-8 kartus kvietė policiją, kai jis ateina. Tuomet ji neatidaro durų ir kviečia policiją, o jis suprasdavo, kad jeigu ji neatidaro durų, bus iškviesta policija. Jai pareigūnai norėjo duoti pagalbos mygtuką, bet tyrėja nusprendė, kad tai didelė atsakomybė ir nereikia. O kaltinamasis vaikšto net ir vaikui nesant pas ją, teigia, kad ją myli. Nukentėjusioji paaiškino, kad vaikas šiuo metu paimtas laikinajai globai, nes ji buvo išgėrusi ir socialinė darbuotoja nusprendė, kad tam, kad nebūtų priežasties M. L. ateiti, reikia paimti vaiką. Pažymėjo, kad kaltinamasis ją šantažuoja tuo, kad nori pamatyti vaiką, bet kad iš jos paėmė vaiką, tai susiję su jos elgesiu, ir ji dėl to daro išvadas, dirba su psichologais, lankosi anoniminių alkoholikų susitikimuose. Pastaruoju metu kaltinamasis nebuvo pas ją atėjęs. Nukentėjusioji prašo, kad jis nesiartintų prie jos (t. 2, b. l. 4-5).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos pareigūnės U. P. parodymai, kuomet ji nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., 18.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., 6.30 val., ji dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu, J. C., auto patruliu V-9041. Apie 22.25 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo iškvietimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu, kieme juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nukentėjusioji I. L., kuri paaiškino, kad į jos butą atėjo nepageidaujamas buvęs sugyventinis M. L., kuris konflikto metu griebė jai už dešinės rankos, suspaudė, po ko paėmė už kaklo. Jai pavykus ištrūkti iš M. L. rankų, ji pabėgo iš buto. Apie įvykį iš karto pranešė bendrajam pagalbos centrui. Bute liko mažametis sūnus A. L., kuris viso konflikto metu miegojo. I. L. parodė savo dešinę ranką, už kurios griebė M. L. Ant rankos vidinės pusės buvo paraudimas. Apžiūrėjus kaklą, sužalojimų žymių nesimatė. Nukentėjusioji nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Ji kartu su I. L. užėjo į butą, kur tuo metu buvo M. L., kitame kambarėlyje miegojo vaikas. Vaikas buvo nesužalotas, ramiai miegojo savo lovytėje. M. L. buvo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, judesiai nekoordinuoti, įvykio aplinkybių nepaaiškino. M. L. dėl savo neteisėtų veiksmų buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 110-112).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. L. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 19.00 val., jis, būdamas neblaivus, atėjo prie savo buvusios sugyventinės I. L., buto. Su I. kartu nebegyvena nuo šių metų liepos pradžios. Ji inicijavo jų išsiskyrimą, paaiškindama, kad ji jo neblaivaus bijo ir dėl šios priežasties gyventi kartu nebenori. Jis išsikraustė iš I. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau savo asmeninių daiktų iš buto taip ir nepasiėmė. Tą dieną atvyko pas I. Ji jam atidarė buto duris ir įsileido į butą. Jis buvo neblaivus, todėl nepamena, ar triukšmavo bei grasino jai išlaužti buto duris, jeigu ji jo neįsileis į vidų. Jis norėjo pasiimti savo asmeninius daiktus, paaiškinęs, kad rytoj eina į darbą. Matė, kad jų bendras vaikas A. L. miega savo kambaryje. I. jam nenorėjo atiduoti jo daiktų, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje, jis savo dešine ranka sugriebė jai už dešinės rankos riešo, o kita ranka, t .y. kaire, laikė ją už kaklo, prirėmęs prie durų. Visko tiksliai nepamena, tačiau tokios galimybės neatmeta, kadangi buvo neblaivus. Jis nepamena, ar I. jo prašė ją paleisti ir ar skundėsi skausmu. Jis neprisimena, kas iškvietė policijos pareigūnus ir kokiu būdu jis buvo sulaikytas. Labai gailisi, kad I. L. sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 123-124).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis M. L. nurodė, kad nori tik patikslinti, jog su I. L. nuo liepos mėnesio yra išsiskyrę. Jis išsikraustė, tačiau pasiėmė ne visus savo daiktus iš I. buto. Bendro ūkio neveda, tačiau kartais I. ir sūnų aplanko. Pirminės apklausos metu duotus parodymus pamena, tačiau nori juos patikslinti, kad I. L. paėmė savo dešine ranka jos dešinę ranką, o kairę ranką pridėjo jai prie kaklo, tačiau jokio fizinio skausmo nesukėlė. Mano, kad fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas, ir tik dėl to, kad mėlynių po įvykio jis nematė, nes po kelių dienų su I. buvo susitikęs, ji jam perdavė jo jos bute likusius dokumentus (t. 1, b. l. 136-137).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusi I. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 21.30 val., ji išgirdo stiprų beldimąsi į duris. Po to kažkas pradėjo spardyti buto duris. Ji suprato, kad tai jos buvęs sugyventinis. Ji bijojo, kad jis gali išlaužti duris, todėl jam atidarė. Atidariusi duris prieš save pamatė sugyventinį, kuris iškarto ją puolė t. y. savo viena ranka, neprisimena, kuria, paėmė jai už dešinės rankos ir stipriai prispaudė, o su kita ranka paėmė jai už kaklo ir prispaudė prie durų. Savo tokiais veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Bandė geruoju su juo kalbėtis, nes žinojo, kad bute yra jų vaikas, kuris to metu miegojo. Įkalbėjo ją paleisti. Jis, užėjęs į vidų, pradėjo agresyviai elgtis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įsijungė garsiai televizorių, į raginimus apsiraminti nereagavo. Ji matė, kad jis yra labai agresyviai nusiteikęs, ir ji jo labai bijojo ne tik dėl savo gyvybės ar sveikatos, bet ir dėl vaiko. Pavykus išeiti į lauką, ji iškvietė policiją, kuri išvežė jos sugyventinį į komisariatą. Nori pabrėžti, kad jie apie tris mėnesius gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, bet turi bendrą vaiką. Ji jo labai bijo, nes jis yra nenuspėjamas. Prašo policijos įpareigoti M. L., kad jis daugiau nesiartintų prie jos ir vaiko, nes bijo dėl gyvybės ir sveikatos. Įvykio metu jai buvo paimta už dešinės rankos. Dabar ranka yra paraudonavusi, mano, kad rytoj atsiras mėlynė, prašo jai išduoti pažymą į med. ekspertizę. Įvykio metu vaikas nenukentėjo ir įvykio nematė, nes miegojo (t. 1, b. l. 86-88).

2017 m. rugsėjo 25 d. U. P. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 22.25 val. po gauto iškvietimo atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pareigūnus kvietė I. L., kuri paaiškino, kad pas ją atėjo neblaivus buvęs jos sugyventinis M. L., kuris stipriai sugriebę I. L. už rankos, o vėliau sugriebė už kaklo ir ėmė smaugti. Įtariamasis buvo visiškai girtas ir nieko paaiškinti negalėjo (t. 1, b. l. 82-83). 

Alkotesterio kvito duomenimis, 2017 m. rugsėjo 26 d., 22.57 val., M. L. buvo nustatytas 1,51 promilių girtumas (t. 1, b. l. 114).

Išrašo iš Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2017 m. rugsėjo 26 d., 22.25 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja I. L. pabėgo nuo neblaivaus sugyventinio M. L., kuris puolė muštis. Bute liko mažametis vaikas (t. 1, b. l. 81).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų (kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus teisme, teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos U. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat rašytinių dokumentų – nukentėjusiosios pareiškimo, alkotesterio kvito, išrašo iš Bendrojo pagalbos centro, tarnybinio pranešimo duomenų), kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.), visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. L. 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas vidutinis – 1,51 promilių girtumas, žodinio konflikto su nukentėjusiąja I. L. metu dešine ranka suėmė už nukentėjusiosios I. L. dešinės rankos riešo bei jį stipriai spaudė, o kaire ranka laikė I. L. prispaudęs prie kaklo, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. L. tyčia sukeldamas fizinį skausmą.

Šią teismo išvadą, visų pirma, patvirtina kaltinamojo paaiškinimai teisme, sutampantys su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos kaltinamasis iš esmės pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Taip pat patvirtina nukentėjusiosios I. L. detalūs ir nuoseklūs paaiškinimai teisme, kurie visiškai sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu (užfiksuoti pareiškime, apklausos protokole ir tarnybiniame pranešime) nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Be to, nurodytą išvadą pagrindžia ir duomenys iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurių nustatyta, kad pagalba buvo kviesta dėl to, jog I. L. pabėgo nuo neblaivaus sugyventinio M. L., kuris puolė muštis, o bute liko mažametis vaikas, ką nukentėjusioji patvirtino tiek atvykus pareigūnams į įvykio vietą, tiek ir apklausiama teisme. Analogiškos aplinkybės nurodytos U. P. apklausos protokole bei tarnybiniame pranešime.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu abejojo, ar šiais jo veiksmais buvo sukeltas nukentėjusiajai fizinis skausmas, pažymėtina, jog nukentėjusioji dėl to paaiškino, jog kaltinamasis ranką jai suėmė labai stipriai, o kaklą spaudė taip, kad jai pradėjo trūkti oro, taip nukentėjusiąją kaltinamasis laikė apie 3-4 minutes, o kai nukentėjusioji ištrūko, iš karto išbėgo kviesti pareigūnų. Dėl mėlynių nukentėjusioji paaiškino, kad iš karto po įvykio buvo mėlynės, buvo likę žymės ant riešo, policininkas tai nufotografavo, bet ji niekur dėl to nėjo, nes įvykio dieną jau buvo vėlus vakaras, o kitą dieną viskas praėjo. Tai, kad mėlynės ant žmogaus kūno gali išnykti, praėjus parai po įvykio, ne kartą yra nurodę teikdami paaiškinimus teismo medicinos ekspertai. Į įvykio vietą atvykusi pareigūnė – liudytoja U. P. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji paaiškino, jog konflikto metu kaltinamasis griebė nukentėjusiajai už dešinės rankos, suspaudė, po ko paėmė už kaklo, nukentėjusioji I. L. parodė savo dešinę ranką, už kurios griebė M. L., ant rankos vidinės pusės buvo paraudimas, apžiūrėjus kaklą, sužalojimų žymių nesimatė. Taigi ir iš liudytojos parodymų matyti, kad iš karto po įvykio ant nukentėjusiosios kūno buvo likę žymės. 

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta M. L. veika, padaryta tiesiogine tyčia, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

 

Dėl bausmės skyrimo

 

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. L., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (įvykdyti du nusikaltimai žmogaus sveikatai), nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, nesunkūs nusikaltimai, vienas įvykdytas tiesiogine tyčia, kitas – netiesiogine tyčia), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti buvusios sugyventinės, su kuria turi bendrą vaiką, atžvilgiu, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgtina, jog kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2017 m. rugsėjo 26 d., pripažino, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir yra pagrindo manyti, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, nurodo šiuo metu gyvenantis su mama, nedirba, užsiregistravęs darbo biržoje, nurodo, jog dirba neoficialiai, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 146-168), teistas už iš esmės analogišką veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam buvo paskirta ir atlikta laisvės apribojimo bausmė (t. 1, b. l. 169-173). Be to, Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2017 m. rugsėjo 19 d. pažymų apie įvykius, kuriuose dalyvavo M. L., matyti, jog 2015 m. birželio 21 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), M. L., grasindamas peiliu, sumušė sugyventinę I. L.; jis uždarytas į areštinę. Taip pat Bendruoju pagalbos centro telefonu buvo gautas I. L. pranešimas, kad bute kilo konfliktas tarp jos ir neblaivaus jos buvusio sugyventinio M. L., kuris mosikuojasi peiliu, namuose yra mažas vaikas (t. 1, b. l. 51-53).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, pakartotinumą ir sistemiškumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, turi polinkį smurtauti, t. y. nusikalsti, ir išvadų dėl savo elgesio po paskirtos ankstesnės – laisvės apribojimo bausmės nepadarė. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, be kita ko, įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą bei įvykdymo aplinkybes, nustatant artimą, tačiau šiek tiek mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 18 d. nusikalstama veika), skirtina 45 parų arešto bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 26 d. nusikalstama veika), skirtina 35 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. L. paskirtina galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į analogiškų veikų pakartotinumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, kartu su bausme M. L. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina (t. 1, b. l. 79-80, 127-128).

Bylos duomenimis, kaltinamasis M. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., 22.10 val. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., 15.10 val. ir nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., 22.57 val. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., 15.20 val. (t. 1, b. l. 65, 77, 117, 125). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (2 paros, prilyginamos 2 arešto dienoms).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pripažinti M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. įvykio), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Pripažinti M. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. įvykio), ir skirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. L. galutinę subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, kartu su bausme M. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. L. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., 22.10 val. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., 15.10 val. ir nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., 22.57 val. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., 15.20 val. (2 paros) išbūtą laiką.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikintina.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                    Giedrė Norvilienė

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BPK 276 str. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas