Baudžiamoji byla Nr. 1-2596-667/2020

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00579-19-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,

sekretoriaujant S. K.,

dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,

civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ atstovui K. L.,

kaltinamajam D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Pasvalyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

D. S. neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y.:

2019 m. birželio mėnesį, Norvegijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ir laikė surašytus ant lapo svetimų banko mokėjimo kortelių numerius bei jų galiojimo datas ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. skambindamas IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini)bei telefonu užsisakydamas keltų bilietus, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, padiktuodamas svetimų banko mokėjimo kortelių 16 skaičių numerį ir jų 4 skaičių galiojimo datą, panaudodamas apgaulę, iš IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ir pasinaudojo keltų bilietais, o būtent: 2019 m. birželio 27 d., 18.10 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 355 eurus, 2019 m. birželio 29 d., 11.10 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 136 eurus, 2019 m. liepos 18 d., 11.59 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 79 eurus, 2019 m. rugpjūčio 2 d., 10.36 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 200 eurų ir 10.40 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 108 eurus, 2019 m. rugpjūčio 5 d., 18.10 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 380 eurų, 2019 m. rugpjūčio 8 d., 13.04 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 199 eurus, 2019 m. rugpjūčio 21 d., 17.31 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis įsigijo kelto bilietus už 251 eurą, 2019 m. rugsėjo 4 d., 17.13 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 103 eurus, 2019 m. rugsėjo 10 d., 12.32 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 200 eurų ir 13.04 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 46 eurus, 2019 m. rugsėjo 16 d., 15.22 val. neteisėtai pasinaudodamas svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis įsigijo kelto bilietus už 260 eurų, tokiu būdu neteisėtai įgydamas ir laikydamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijuodamas ir atlikdamas finansines operacijas, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, savo naudai įgijo svetimą, IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 2317 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad jam skolingas žmogus davė lapelį su užrašytu svetimu mokėjimo kortelės numeriu ir jos galiojimo data. Pripažįsta, kad neteisėtai naudojo svetimus duomenis. Pasinaudodamas kortelės duomenimis jis pirko laivo bilietus, kurie kainuoja apie 300 eurų. Sutinka su kaltinime nurodytu laikotarpiu. Pačios kortelės jis neturėjo, naudojo tik kortelės duomenis. Jis buvo nupirkęs laivo bilietą pažįstamam V. N., jis žalą „(duomenys neskelbtini)“ jau atlygino. Ateityje taip nebesielgs, gailisi nusikaltęs, atsiprašė kelionių agento. Sutinka su padaryta žala, dalį jos „(duomenys neskelbtini)“ jau atlygino. Jis dirba Norvegijoje, atlygins ir likusią žalos dalį. Jis turi šeimą, žmoną, du vaikus, jie gyvena Norvegijoje.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimuose bei jų prieduose nurodyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. įmonei iš banko „Luminor“ pradėti teikti reikalavimai pateikti paaiškinimus, kada buvo įmonei banko suteiktų kortelių skaitytuvu nuskaitytos lėšos nuo banko kortelių, kokiu tikslu, kokios paslaugos įgytos ir papildomą informaciją. Bankui pateikus paaiškinimus, pastarasis pareikalavo, kad gražintų lėšas bankui pagal reikalavimus. Aiškindamiesi susidariusią situaciją nustatė, kad visais atvejais iš įmonės keltų bilietus užsisakė, pirko ir jais pasinaudojo D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pagal vieną banko reikalavimą pinigus tiesiogiai atgavo iš kito kliento, kuris plaukė kartu su D. S.. Bilietai yra vardiniai, visuose banko atsiųstuose reikalavimuose figūruoja sumos, kurias mokėjo tas pats žmogus, kuris ir naudojosi bilietais - D. S.. Bendravimas su šiuo asmeniu vyko elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir telefonu. Telefono numerius pateikia tuos, kuriuos galėjo atrasti: +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini). Į šiuos telefono numerius siuntė bilietų numerius, su kuriais šis asmuo plaukė. Visi kliento apmokėjimai vyko ta pačia tvarka - asmuo padiktuoja banko kortelės 16 skaičių ir galiojimo datą iš 4 skaičių, kurie ranka suvedami į kortelių skaitytuvą, suvedama suma kuri nuskaičiuojama, skaitytuvas išduoda kvitą apie sėkmingai arba klaidingai atliktą operaciją.

2019 m. rugpjūčio 21 d. įmonė už bilietus nuo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaičiavo 251 eurą. Iš pateiktos bilieto kopijos matyti, kad keleiviai buvo V. N. ir S. D.. Įmonė nuskaitytus pinigus grąžino į banko „Luminor“ sąskaitą. 2019-09-27 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parašė laišką apie susiklosčiusią blogą situaciją ir pasiūlė sumokėti dar kartą už šį bilietą, pervedant pinigus įmonei. Elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) buvo tas paštas, į kurį kliento prašymu siuntė kelionės bilietą, kai už bilietą apmokėjo telefonu. Tuomet telefonu susisiekė M. N., pasakė kad nenori jokių nemalonumų ir iš savo sąskaitos į įmonės sąskaitą pervedė 251 eurą. Pokalbio metu ji pasakė kad „čia viską tvarkė mūsų draugas S.“.

2019 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d. įmonė už bilietus nuo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)nuskaičiavo 887 eurus. Situacija buvo analogiška. Įmonė pinigus grąžino į banko „Luminor“ sąskaitą. Patikrinus įmonės buhalterinėje programoje buvo matyti, kad D. S. viso pirko bilietų už 2869 eurus.

2019 m. birželio 27 d. įmonė už bilietus nuo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)nuskaičiavo 355 eurus. Bankas „Luminor“ pareikalavo grąžinti pinigus.

2019 m. rugsėjo 4 d. įmonė už bilietus nuo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)nuskaičiavo 103 eurus. Bankas „Luminor“ pareikalavo grąžinti pinigus.

2019 m. liepos 18 d. įmonė už bilietus nuo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)nuskaičiavo 79 eurus. Bankas „Luminor“ pareikalavo grąžinti pinigus ir jie buvo grąžinti į banko sąskaitą. Iš pirkto bilieto (duomenys neskelbtini)kopijos matyti, kad keliavo S. D. automobiliu. Jis keliavo 2019 m. liepos 18 d., maršrutu T.-H..

2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. įmonė už bilietus nuo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)nuskaičiavo 506 eurus. Bankas „Luminor“ pareikalavo grąžinti pinigus.

2019 m. spalio 1 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informavo D. S. apie iš banko gautas pretenzijas bei pareikalavo grąžinti pinigus už pirktus keltų bilietus, tačiau D. S. atsiuntė L. D. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką bei aiškino, neva iš šio žmogaus pirko bilietus.

Apibendrinant pateikiama, kad D. S. iš įmonės laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. įsigijo kelto bilietų už 2869 eurus. Už visus bilietus apmokėjo tuo pačiu būdu- telefonu padiktuojant banko kortelės 16 skaičių ir galiojimą 4 skaičius. Pateikia suvestinę:

1) 2019 m. birželio 27 d., 18.10 val. suma - 355 eurai kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

2) 2019 m. birželio 29 d., 11.10 val. suma - 136 eurai kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

3) 2019 m. liepos 18 d., 11.59 val. suma - 79 eurai kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

4) 2019 m. rugpjūčio 2 d., 10.36 val. suma - 200 eurų kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

5) 2019 m. rugpjūčio 2 d., 10.37 val. suma - 252 eurai kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

6) 2019 m. rugpjūčio 2 d., 10.40 val. suma - 108 eurai kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

7) 2019 m. rugpjūčio 5 d., 18.09 val. suma - 300 eurų kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

8) 2019 m. rugpjūčio 5 d., 18.10 val. suma - 380 eurų kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

9) 2019 m. rugpjūčio 8 d., 13.04 val. suma - 199 eurai kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

10) 2019 m. rugpjūčio 21 d., 17.31 val. suma - 251 euras kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

11) 2019 m. rugsėjo 4 d., 17.13 val. suma - 103 eurai kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

12) 2019 m. rugsėjo 10 d., 12.32 val. suma - 200 eurų kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

13) 2019 m. rugsėjo 10 d., 13.04 val. suma - 46 eurai kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

14) 2019 m. rugsėjo 16 d., 15.22 val. suma - 260 eurų kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. rugpjūčio 2 d., 10.37 val. sumokėjus 252 eurus ir 2019 m. rugpjūčio 5 d.,18.09 sumokėjus 300 eurų kortele Nr. (duomenys neskelbtini)bankas „Luminor“ nepareikalavo grąžinti pinigų.

Nurodyta, jog D. S., užsakinėdamas keltų bilietus telefonu sakydavo: „mano žmonai, vaikams”, o iš pateiktų bilietų matyti, kad keliauja D. S., S. S., J. S., Y. S.. Be to, 2019 m. rugpjūčio 5 d. D. S. su šeima nepavyko laiku išvykti, jis skambino telefonu, kad būtų atšaukta rezervacija ar pakeista išvykimo datą. Sumokėtus 550 eurų už šį bilietą, įmonė grąžino į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios numerį atsiuntė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 33–68, 78–143).

IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose keltų bilietų išrašuose matyti, kad:

2019 m. birželio 29 d. D. S., nurodydamas kontaktinį tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), kėlėsi keltu „(duomenys neskelbtini)“ iš S. į R. su 4 keleiviais ir automobiliu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121).

2019 m. liepos 18 d. D. S., nurodydamas kontaktinį tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), kėlėsi keltu „(duomenys neskelbtini)“ iš T. į H. su automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131).

2019 m. rugpjūčio 11 d. D. S. kėlėsi keltu „(duomenys neskelbtini)“ iš R. į S. su S. S., J. S. ir Y. S., automobiliu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111–112).

2019 m. rugpjūčio 31 d. D. S., nurodydamas kontaktinį tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), kėlėsi keltu „(duomenys neskelbtini).“ iš T. į K. su V. N. ir automobiliu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68, 88).

2019 m. rugsėjo 7 d. D. S. kėlėsi keltu „(duomenys neskelbtini)“ iš V. į N. su automobiliu (1 t., b. l. 125–126).

2019 m. rugsėjo 10 d. D. S. kėlėsi keltu „(duomenys neskelbtini)“ iš R. į S. automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137–138).

2019 m. rugsėjo 20 d. D. S. kėlėsi keltu „(duomenys neskelbtini)“ iš S. į R. su Y. S. automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140–141).

Duomenyse apie asmens turimas sąskaitas bankuose bei Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus rašte nurodyta, kad D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2019 m. spalio 1 d. turi sąskaitą banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), bei mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimo laikas yra 2019/07-2022/07 (2 t., b. l. 47–48, 60).

Banko „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus rašte, nurodyta, kad kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)turėtojas yra T. M., kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)turėtojas yra M. M. H. T. T., kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)turėtojas yra J. H. S. Dėl mokėjimo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad kortelių turėtojai nežinomi. Kortelės nėra „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus mokėjimo kortelės (2 t., b. l. 60, 63).

Informacijoje dėl telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) naudojimo matyti, kad telefonu, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini) buvo naudojamasi ir Lietuvoje (2 t., b. l. 34–35).

Policijos centrinės duomenų bazės duomenimis, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota 2011 m. lapkričio 16 d. L. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., galiojo iki 2014 m. kovo 26 d. Negaliojimo priežastys: keitimas pametus, pavogus ar dingus (2 t., b. l. 4–5).

Tarnybiniame pranešime dėl K. Š. apklausos nurodyta, kad K. Š. telefoninio pokalbio metu paaiškino, kad jis D. S. nepažįsta ir niekada su juo jūsų keltu nesikėlė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir nuolatos veža įvairius krovinius į užsienio šalis. Pats niekada negyveno ir nedirbo Norvegijoje, tik ten dažnai važiuodavo krovininiu automobiliu, darbo tikslais. 2019 m. rugpjūčio 31 d. kėlėsi keltu iš T. į K. vienas, krovininiu automobiliu. Baigiantis kelionei, kelte pastebėjo, kad pavogta jo piniginė su pinigais, jo asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu ir banko „Luminor“ kortele, bei įmonei „JPI“ priklausančia banko kortele. Apie tai iš karto pranešė policijai ir buvo pradėtas tyrimas. Užblokavo bankų korteles, iš jo sąskaitos nebuvo dingę pinigai. Tyrimo metu pavogti dokumentai, kortelės nebuvo surasti. Šiuos K. Š. paminėtus faktus patvirtina policijos duomenų bazėse esantys duomenys. K. Š. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. keltu iš R. į S. visai nesikėlė. Neturi paaiškinimų, kokiu būdu jo duomenys galėjo būti įrašyti į kelto bilietą kartu su D. S.. Atvykti liudytojo apklausai neturi galimybių, kadangi dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju nuolatos vyksta į užsienio šalis, o grįžęs į Lietuvą 14 dienų turi būti saviizoliacijoje, o po to vėl išvyksta krovininiu automobiliu į užsienį (2 t., b. l. 13–15, 16–18, 19–21).

Tarnybiniame pranešime dėl S. S. apklausos nurodyta, kad S. S. gyvena Norvegijoje ir naudojasi telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29–30).

Kelių transporto priemonių registro duomenimis, automobilio „Ford Galalaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja yra R. N. mama V. S., o automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 177–179, 180; 2 t., b. l. 68).

Liudytoja Neringa G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), direktorė. Įmonė yra (duomenys neskelbtini) ir vykdo keltų, kruizinių laivų ir lėktuvų bilietų pardavimą. Įmonė pasirašiusi sutartį su banku „Luminor Bank“ dėl paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį bankas davė naudojimuisi kortelių skaitytuvą. Asmeniui užsisakant bilietus telefonu, jis pasako mokėjimo kortelės ilgą numerį iš 16 skaitmenų ir kortelės galiojimą datą iš 4 skaitmenų. Tuomet ji suveda į kortelių skaitytuvą pasakytus duomenis ir tokiu būdu bankas nuo tos kortelės nuskaičiuoja pinigų sumą, kurią taip pat suveda. Sąskaitų numerių, kam tiksliai priklauso banko kortelės pagal pasakytus skaičius - nemato. Atspausdintame čekyje, apmokėjus reikiamą sumą, taip pat nematomas visas kortelės numeris, viduriniai 6 skaičiai yra pažymėti žvaigždutėmis. Visas kortelės numeris tik pasakomas, atliekama vienkartinė finansinė operacija ir jis dokumentuose nematomas. Tai gali žinoti tik bankas. Taip pat nežino, kokių bankų yra tos mokėjimų kortelės, kurių numeriai padiktuojami. 2019 m. rugsėjo 20 d. iš banko „Luminor Bank“ gavo pranešimą, kad vienas iš mokėtojų užprotestavo paslaugos apmokėjimą. Pradėjus aiškintis sužinojo, kad buvo pranešimas dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. D. S. užsakytų bilietų 251 eurų sumai. Tai pradžioje vertino kaip nesusipratimą, nes kaip pareiškime nurodė, pinigus IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ grąžino M. N.. Po to sekė dar eilė pranešimų iš banko apie tai, kad banko kortelių savininkai prašo grąžinti jiems nuo kortelių neteisėtai nuskaitytas lėšas. Sutikrinus visus atvejus pastebėjo, kad jie visi susiję su D. S. užsakytais ir jo panaudotais keltų bilietais. Dažniausiai D. S. užsakydavo kelto bilietus iš R. į S. arba iš S. į R.. Buvo po vieną pirkimą kelto bilietų iš V. į N. ir iš T. į K.. Sutikrinus duomenis gavo informaciją, kad visais keltų bilietais pasinaudota ir visuomet keliavo D. S., kartais ir jo šeimos nariai, tai sprendžia iš pavardžių bilietuose. Visą detalią informaciją bei turimus dokumentų nuorašus pateikusi pareiškime ir jo papildyme. 2020 m. vasario 12 d. buvo gautas dar vienas pranešimas iš banko „Luminor Bank“ reikalaujant grąžinti pinigus už 2019 m. rugsėjo 4 d. D. S. įsigytą bilietą, kurio vertė pirkėjui yra 103 eurai. Reikalaujamą sumą grąžino bankui ir dėl to papildomai patyrė turtinės žalos. Viso D. S. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. įsigijo kelto bilietu už 2896 eurus, tačiau ne visus šiuos pinigus grąžino bankui. Be to, D. S. pareikalavus, atšaukiant jo neva 2019 m. rugpjūčio 2 d. pirktą bilietą, 2019 m. rugpjūčio 6 d. pervedė į jo sąskaitą 550 eurų ir tik vėliau, po kiek laiko bankas pareiškė pretenziją dėl dalies pinigų grąžinimo už tą bilietą. Jos vadovaujama įmonė D. S. jokių nuolaidų netaikė. Visą išsamią informaciją pateikė pareiškime ir jo papildyme su dokumentų kopijomis bei nuorašais (1 t., b. l. 152–154).

Liudytoja M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2005 m. jos vyras V. N. gyvena Norvegijoje, o nuo 2011 m. pabaigos ji taip pat išvyko gyventi į Norvegiją pas jį. Pastaraisiais metais gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Kaimynystėje gyveno vyro brolio buvusi žmona R. N.. Su ja palaikė draugiškus ryšius. 2018 m. vasarą, būdama pas R. ji sužinojo, kad ji draugauja su D. S.. Kiek suprato, santykiai nebuvo glaudūs, jie susitikdavo labai retai. Per metus laiko pas R. jį buvo mačiusi 3-4 kartus, nors pas R. lankydavosi labai dažnai. 2019 m. galimai gegužės mėnesį, R. su D. S. buvo pas juos svečiuose Norvegijoje. Tuomet sužinojo, kad D. S. dažnai keliauja keltais iš Norvegijos į Lietuvą, kad turi nuolaidų, kaip nuolatinis klientas. Iš to, kiek D. S. pasakė, suprato, kad jis dirba Norvegijoje, prie O., į Lietuvą grįžta dažnai. 2019 m. birželio mėnesį ji grįžo gyventi į Lietuvą, o vyras dar liko Norvegijoje baigti darbus, persikraustymo reikalus. Ji dar planavo nuskristi į Norvegiją 2019 m. rugpjūčio viduryje, o grįžti kartu su vyru keltu, rugpjūčio pabaigoje. Tuomet prisiminė, kad R. draugas D. gali gauti kelto bilietų pigiau, kad ji su vyru grįžtų keltu. Galimai rugpjūčio mėn. viduryje, susisiekė su R. telefonu, dėl D. perkamų pigesnių kelto bilietų. R. pasakė, kad reikia jos su vyru duomenų, elektroninio pašto, į kurį galėtų atsiųsti bilietus ir automobilio, su kuriuo važiuos duomenų. Tuos visus duomenis pasakė R., nurodė, kad grįš automobiliu, kurio norvegiškas numeris (duomenys neskelbtini). Jos turėjo su vyru parsivaryti iš Norvegijos automobilį „Ford Fiesta“, Nr. (duomenys neskelbtini). Galimai po kelių dienų į savo el. paštą (duomenys neskelbtini) gavo kelto bilietus 2019 m. rugpjūčio 31 d. keltis iš T. uosto į K., dviem asmenims ir automobiliui, kurio kaina buvo 251 euras. Susitarė su R., kad kai jos susitiks, paduos pinigus R., o R. D.. Įvyko taip, kad ji negalėjo nuskristi į Norvegiją, todėl liko viena laisva kelto bilieto vieta. Apie tai, kad nupirktas bilietas, kad lieka viena laisva vieta kelte, ji kalbėjo su vyru telefonu. Vyras grįžo namo į Vilnių 2019 m. rugsėjo 1 d. paryčiais. Jis sakė, kad kartu su juo į Lietuvą grįžo ir D. S., kuris pasinaudojo tuščia vieta. Vyras sakė, kad kelionė užtruko, nes D. S. dar vežė į Panevėžį. 2019 m. rugsėjo 9 d. jos vyras išvažiavo į Norvegiją vėl, o ji liko Vilniuje. 2019 m. rugsėjo 27 d. į savo el. paštą (duomenys neskelbtini) ji gavo elektroninį laišką iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kad už kelto bilietus, kuomet keliavo jos vyras - nesumokėta. Ji tuojau pat paskambino laiške nurodytu numeriu ir sužinojo, kad būtent už 2019 m. rugpjūčio 31 d. kelto bilietą nesumokėti pinigai 251 eurų, kad D. S., kuris užsakė bilietus, jiems nekelia ragelio. Nenorėdama turėti nemalonumų, ji iš karto pervedė į nurodytą „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 251 eurą. Po to ji kalbėjo telefonu su R., kuri sakė, kad D. nuo to laiko, kai grįžo su jos vyru, nėra mačiusi, jokių ryšių nepalaiko. Niekada nebuvo praradusi savo banko kortelės, nuo jos banko sąskaitos nėra dingę pinigai. Asmens - L. D. ji nepažįsta, niekada apie tokį negirdėjo (1 t., b. l. 157–158).

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2005 m. gyveno Norvegijoje, o nuo 2012-2013 m. gyveno ten kartu su žmona M. N. ir vaikais. 2019 m. galimai gegužės ar birželio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, būdami ir tuo metu gyvendami Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kartu su žmona susipažino su D. S.. Pas juos į svečius buvo atėjusi R. N. - jo brolio buvusi žmona. Ji atėjo su savo draugu D. S.. Tuomet sužinojo su žmona, kad D. S. dažnai keliauja keltais iš Norvegijos į Lietuvą, kad turi nuolaidų, kaip nuolatinis klientas. Iš to suprato, kad jis dalį laiko praleidžia Norvegijoje, dalį Lietuvoje, kad dirba „prie statybų“. Tuomet sakė, kad dirba O.. Kadangi su žmona ketino grįžti gyventi į Lietuvą ir jų persikraustymas jau buvo prasidėjęs, todėl iš Norvegijos į Lietuvą pradėjo grįžinėti dažniau. Jiems reikėjo į Lietuvą grįžti 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Tuomet žmona pasakė, kad gali nupirkti kelto bilietus į Lietuvą pigiau, pasinaudojus D. S. pasiūlymu. 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, žmona pasakė, kad padedant D. nupirko du kelto bilietus iš T. į K.. Nežino, kaip jam sumokėjo, nes bilietų pirkimas yra žmonos rūpestis. Turėjo su žmona keltis 2019 m. rugpjūčio 31 d., tačiau žmona iš Norvegijos išskrido lėktuvu anksčiau, taip susiklostė aplinkybės. 2019 m. rugpjūčio 29 d. arba 30 d., bet prieš pat išvykimą, jam paskambino D. S. ir pasidomėjo, ar galėtų kartu keltis į Lietuvą, nes žino, kad liko vienas laisvas bilietas. Sutiko ir sutarė, kad jį paims iš O. autobusų stoties. Jis niekad sakė, kur gyvena ir neprašė, kad paimtų jį iš namų. Sutartu laiku paėmė D. S. ir atvyko jo vairuojamu automobiliu „Ford Fiesta“, norvegiškais numeriais, kurių neprisimena, į T. iš kur keltu persikėlė į K.. Kelte jokių nesklandumų nebuvo. D. S. automobiliu iš K. nuvežė iki Panevėžio degalinės, toliau pats automobiliu atvažiavo į Vilnių. Vilniuje pabuvo apie savaitę laiko. Jam dar būnant Vilniuje, skambino D. S. ir norėjo kartu grįžti į Norvegiją. Tačiau jis jau buvo pats nusipirkęs kelto bilietą. Daugiau jam D. S. neskambino. Iš V. keltu kėlėsi į Norvegiją vienas. Automobilis „Ford Fiesta“ liko Lietuvoje ir šiuo metu yra užregistruotas jau lietuviškais numeriais. Jam nuvykus į Norvegiją, galimai po 2-3 d. jam paskambino žmona ir pasakė, kad skambino iš keltų bilietus aptarnaujančios bendrovės, kad blogas apmokėjimas už kelto iš T. į K. bilietus, kad turi už juos sumokėti, nes užsakyti jo vardu. Žmona pasakė, kad bendrovei, kuri reiškė pretenzijas, pervedė 251 eurą už kelto, kuomet kėlėsi kartu su D. S., bilietus. Tuojau pat paskambino D. S. paskutiniu jo skambintu numeriu ir pasakė, kad iškilo problemų dėl jo pirktų bilietų, kad jo žmona sumokėjo visą sumą ir kad jis jam liko skolingas už jo panaudotą bilietą. D. S. pradėjo teisintis, kad gal įsivėlė kokia klaida, bet nieko konkretaus nepasakė, tiesiog pasakė, kad jo žmonai nereikėjo mokėti. Nuo to laiko su D. S. nebendravo, apie jį nieko negirdėjo. 2019 m. spalio mėnesio pradžioje grįžo į Lietuvą gyventi nuolatos. Kartu su D. S. keltu kėlėsi jis vieną kartą ir daugiau jo nematė. Kaip, kokiu būdu, kokioje įmonėje D. S. užsakinėja kelto bilietus, jis nežino. Tokio asmens, kaip L. D., jis nepažįsta. Jis savo banko „Swedbank“ ir norvegiško banko „Nordea“ kortelių niekam nėra davęs, nuo sąskaitų pinigai nėra dingę (1 t., b. l. 163–165).

Liudytoja R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji grįžo į Lietuvą 2019 m. gegužės 18 d., Norvegijoje gyveno 10 metų. Gyveno Norvegijoje, (duomenys neskelbtini). Apie pusę metų prieš išvykstant iš Norvegijos, ji susipažino D. S. pažinčių portale, jis atvažiuodavo į svečius, palaikė draugiškus santykius. Jis jai sakė, kad gyvena Norvegijos sostinėje O. ir dirba statybų sektoriuje. Bendravo apie pusę metų. Nėra kartu su juo niekur keliavusi. Nieko nežino kur ir su kuo jis keliaudavo. Nežino kur pirkdavo bilietus ir kaip už juos apmokėdavo. Nemačiusi kokias banko korteles turi D. S.. Ji pati turėjo Norvegijos DNB banko kortelę. Niekada D. S. jos neprašė pasinaudoti jos banko kortelėmis, iš jos banko kortelės nebuvo niekada dingę pinigai. Paskutinį kartą D. S. matė 2019 m. vasarą (duomenys neskelbtini) mieste esančioje „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje. Tuomet su juo pasisveikino, daugiau su juo nebendravo. Nežino jokių D. S. kontaktų, nežino, kur jis gyvena Lietuvoje (1 t., b. l. 173–176).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Bylos duomenys patvirtina, kad D. S. neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Kaltinamasis pripažino, kad iš jam skolingo asmens gavęs lapelį su užrašytu svetimu mokėjimo kortelės numeriu ir jos galiojimo data, naudojo šiuos svetimus duomenis, juos nurodydamas perkant laivo bilietus iš IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis pripažįsta padaręs žalą, pasižada ją atlyginti, be to, pateikė duomenis apie tai, kad IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ jau atlygino 400 eurų žalą.

Kaltinamasis D. S., žinodamas, kad jis neteisėtai disponuoja svetimais mokėjimo duomenimis, veikdamas tyčia, panaudojo šiuos svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis ir jų pagrindu atliko finansines operacijas, tai yra pirko kelto bilietus iš IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu D. S. įgijo 2317 eurų vertės svetimą IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Šiais dienai yra atlyginęs 400 eurų turtinės žalos dalį. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. S. padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Vertinant kaltinamojo D. S. asmenybę pažymėtina, kad jis teistas, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 114–120), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 129–130), nedirba, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 133), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 138), Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros narkologinėje įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 136).

Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus vieną švelniausių bausmės rūšių, tai yra baudą, nustatant jos dydį, artimą sankcijoje numatytam minimaliam. Paskirtos bausmės, esant idealiai sutapčiai, bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalių pagrindu, griežtesne bausme apima švelnesnes.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kaltinamajam D. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1063,55 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 146–147, 150). Taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti iš D. S. 0,06 procentų delspinigius nuo šios 1063,55 eurų sumos už kiekvieną dieną nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki visiško teismo spendimo įvykdymo, nes 2019 m. lapkričio 25 d. banko reikalavimu grąžino pirmąsias sumas bankui.

Su civiliniu ieškiniu kaltinamasis D. S. sutinka. 2020 m. rugsėjo 30 d. kaltinamasis D. S. pateikė įrodymus apie tai, kad jis civiliniam ieškovui IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 400 eurų žalą (2 t., b. l. 165-166). Civilinio ieškovo pareikštas ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintas ir neatlyginta žalos dalis – 663,55 eurų priteistina iš kaltinamojo civiliniams ieškovui IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“. Civilinis ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu yra skaičiuojami ieškinyje minimi delspinigiai už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną, todėl šioje dalyje ieškinys yra atmestinas. 

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, skirti 50 MGL (2500 eurų) baudą;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, skirti 120 MGL (6000 eurų) baudą;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, skirti 120 MGL (6000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir skirti 120 MGL (6000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 80 MGL, tai yra 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti D. S. per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti. Pasą Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą D. S. vardu, grąžinti D. S..

Civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. S. civiliniam ieškovui IĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ 663,55 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 55 ct) turtinei žalai atlyginti. Ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                       Alvydas Rimkevičius