Civilinė byla Nr. e2-242-604/2025

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01017-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.6.1; 

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 5 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,

sekretoriaujant Renatai Botkinai,

dalyvaujant ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) atstovei nemokumo administratorei Aušrai Meliukštienei,

atsakovės MB (duomenys neskelbtini) atstovei G. Č., atstovei advokatei Jurgitai Ivanauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei MB (duomenys neskelbtini) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) pateikė teisme patikslintą ieškinį atsakovei MB (duomenys neskelbtini) prašydama pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo pradžios ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini) sudarytus sandorius: 2022-12-27 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, 2022-12-27 Kilnojamojo turto (rūkyklos, vakuumatoriaus, metalinių dėžučių uždarytuvo) pirkimo - pardavimo sandorį, įformintą 2022-12-27 PVM sąskaitos - faktūros OKS Nr. 13109 pagrindu, bei 2022-12-31 atliktą įskaitymą 21 400 Eur sumai; taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) naudai 21 400 Eur sumą, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (21 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė MB (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 4 719 Eur teisinės pagalbos išlaidų. 

Ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2842-340/2023 iškelta bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini).  Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023-11-06. Teismo nutartimi įmonės vadovui nustatytas 15 dienų terminas (iki 2023-11-21) perduoti paskirtam nemokumo administratoriui įmonės turtą, dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią įmonės veikla. Įmonės vadovas iki šiol nėra perdavęs reikšmingos dalies įmonės dokumentų už 1993-2020 metų laikotarpį, visų sandorių, PVM sąskaitų - faktūrų už 2021-2022 metų laikotarpį, įmonės debitorių skolas įrodančių dokumentų, bendrovės ilgalaikio turto. Dėl dokumentų neperdavimo Vilniaus apygardos teismo 2024-04-23 nutartimi įmonės buvusiam vadovui G. M. skirta 200 Eur bauda. Vilniaus apygardos teismo 2024-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2271-340/2024 (nutartis įsiteisėjo 2024-09-20) BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl kurio atsakingu asmeniu pripažintas buvęs įmonės vadovas G. M.. Teismas pažymėjo, kad įmonės transporto priemonės „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo sandoris susijusiai su G. M. įmonei buvo nenaudingas UAB (duomenys neskelbtini) sandorio sudarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) jau nebuvo pajėgi atsiskaityti su biudžetu. Teismo nutarties pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 1 dalį. Susipažinus su atsakovės pateiktais duomenimis, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), būdama nemoki, siekdama nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir pažeisti kitų kreditorių turtines teises, pirmumo tvarka patenkino atsakovės MB (duomenys neskelbtini) finansinį reikalavimą savo turtu. Iš perduotų duomenų nemokumo administratorė nustatė, kad iki 2022-12-28 UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė transporto priemonė „VW Amarok, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios apskaityta balansinė vertė – 47 834,42 Eur. 2022-12-23 UAB (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei sąskaitą - faktūrą (OKS Nr. 13107), pagal kurią  pardavė atsakovei MB (duomenys neskelbtini) šią transporto priemonę už 19 000 Eur ir šią ūkinę operaciją deklaravo išrašomų sąskaitų registre,  tačiau 19 000 Eur sumos už perleistą transporto priemonę iš atsakovės negavo. 2024-05-30 nemokumo administratorė kreipėsi į atsakovę pareikalaudama iki 2024-06-06 sumokėti 19 000 Eur įsiskolinimą už perleistą automobilį. 2024-06-05 atsakovė pateikė ieškovės nemokumo administratorei duomenis, jog ieškovės naudai yra atlikusi 3 avansinio mokėjimo pavedimus: 2021-01-13 – 7 500 Eur sumai, mokėjimo paskirtis - sąskaitos OKS 125751SA apmokėjimas (VW Amarok automobilis); 2021-10-11 – 4 700 Eur sumai, mokėjimo paskirtis - avansas už įrangą (mėsmalė, dešrų kimštuvė, dešrų pjaustymo įranga); 2022-08-18 – 9 200 Eur sumai, mokėjimo paskirtis - avansinis mokėjimas už įrangą, taip pat nurodė, kad ieškovė atsakovei yra pardavusi ilgalaikio turto už 19 000 Eur sumą pagal 2022-12-23 PVM sąskaitą - faktūrą (OKS Nr. 13107); ilgalaikio turto už 2 100 Eur sumą pagal 2022-12-27 PVM sąskaitą - faktūrą (OKS Nr. 13109-1) ir trumpalaikio turto už 300 Eur sumą pagal 2022-12-27 PVM sąskaitą - faktūrą (OKS Nr. 13109). Dėl šių atsakovės avansinių mokėjimų ieškovei pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė yra tarpusavyje susiję asmenys per ieškovės buvusį vadovą G. M., kas nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2024-09-03 nutartimi tyčinio bankroto civilinėje byloje Nr. eB2-2271-340/2024. Atsakovė 2021-01-13 – 2022-08-18 laikotarpiu ieškovės naudai atliko avansinių mokėjimų bendrai 21 400 Eur sumai, kas reiškia, kad 2022-08-18 turėjo ieškovei finansinį reikalavimą nurodytinai sumai. Jokių preliminarių turto pirkimo-pardavimo sutarčių ar kitų sandorių dėl mokamų avansinių mokėjimų ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios. Atkreipė dėmesį, kad avansinių mokėjimų atlikimo metu atsakovės MB (duomenys neskelbtini) veikla viešais duomenimis buvo nuostolinga, nes 2021 metais atsakovės pajamas sudarė 0,00 Eur, nuostolį – 1 505 Eur, 2022 metais pajamas sudarė 0 Eur, nuostolį - 406 Eur, įsipareigojimus kreditoriams – 10 685 Eur, todėl atsakovės veiksmai visiškai neatitinka verslininkui keliamų padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Taip pat pažymėjo, kad ieškovei trūkstant apyvartinių lėšų ir susidūrus su finansiniais sunkumais, tačiau siekiant atlikti tam tikrus mokėjimus tiekėjams ar kitiems suinteresuotiems asmenims, tarp ieškovės ir kitų su įmonės vadovu G. M. susijusių asmenų (MB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) buvo atlikinėjami tam tikri piniginiai mokėjimai ir perkeliamas turtas, pavedimuose nurodant įvairias paskirtis „avansas“, „skolos grąžinimas“, „už paslaugas“, nors realūs sandoriai nebuvo sudaromi. Iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos matyti, kad 2021-01-01 – 2021-01-31 laikotarpiu ieškovė iš trijų su G. M. susijusių asmenų MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini) gavo 9 200 Eur sumą, kurią sumoka UAB (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį 201801F-212, 2021-10-01 – 2021-10-31 laikotarpiu iš susijusio asmens MB (duomenys neskelbtini) gavo avansinį mokėjimą 4 700 Eur sumai, kurį G. M. išsimoka sau kaip skolą, 2022-08-01 – 2022-08-31 laikotarpiu iš trijų susijusių asmenų MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini) gavo 11 400 Eur sumą, kurią panaudojo  atsiskaitymams su tiekėjais. Vertinant šias aplinkybes, galima teigti, kad atsakovės 2021-01-13, 2021-10-11, 2022-08-18 atlikti avansiniai mokėjimai ieškovei bendrai 21 400 Eur sumai taip pat buvo skirti ieškovės apyvartinėms lėšoms papildyti, o ne konkretiems turto pirkimo-pardavimo sandoriams sudaryti. Dėl atsakovės finansinio reikalavimo padengimo ieškovės turtu pažymėjo, kad 2022-08-18 finansinio reikalavimo 21 400 Eur sumai susidarymo atsakovei momentu ieškovė buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais Valstybine mokesčių inspekcija (finansinis reikalavimas formavosi nuo 2020-03-25), UAB (duomenys neskelbtini) (finansinis reikalavimas formavosi 2020-10-29 – 2021-10-22 laikotarpyje, reikalavimo suma – 51 055,68) ir kt., kurių reikalavimai nebuvo patenkinti ir buvo patvirtinti bankroto byloje, tačiau pažeisdama atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą buvusio vadovo G. M. iniciatyva nusprendė padengti atsakovės finansinį reikalavimą 21 400 Eur sumai, perleidžiant atsakovei transporto priemonę „VW Amarok“ už 19 000 Eur pagal 2022-12-23 PVM sąskaitą-faktūrą (OKS Nr. 13107) ir 2022-12-27 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, taip pat kitą turtą (rūkyklą, vakuumatorių bei metalinių dėžučių uždarytuvą) už bendrą 2 400 Eur sumą pagal 2022-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą (OKS Nr. 13109). Po šių pirkimo - pardavimo sandorių atsakovė tampa skolinga ieškovei 21 400 Eur sumą ir ši skola 2022-12-31 buvo užskaityta 2021-01-13, 2021-10-22 ir 2022-08-18 avansiniais mokėjimais 21 400 Eur sumai. Pažymėjo, kad nurodytais avansiniais mokėjimais atsakovė net nebuvo iš anksto apmokėjusi visų sumų už įgytą transporto priemonę ir kilnojamą turtą (rūkyklą, vakuumatorių ir metalinių dėžučių uždarytuvą), be to,  2021-10-11 avansas buvo mokamas už visiškai kitos paskirties turtą - mėsmalę, dešrų kimštuvę, dešrų pjaustymo įrangą, todėl ieškovei tapus nemokiai, nebuvo jokio pagrindo atlikti užskaitą. Vilniaus apygardos teismo 2024-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2271-340/2024 taip pat nustatyta, kad vykdydama atsiskaitymus ieškovė nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, per bendrovei priklausančias atsiskaitomąsias sąskaitas vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kitais asmenimis, dėl ko ieškovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos. Todėl akivaizdu, kad ieškovei neperleidus turto atsakovei ir jį pardavus bankroto proceso metu, būtų užtikrintas visų ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo proporcingumo principas, tačiau šiuo atveju ši kreditorių turtinių pusiausvyra buvo pažeista ieškovės ir atsakovės, kaip tarpusavyje susijusių asmenų, suderintais bendrais neteisėtais veiksmais. Kadangi 2022-12-27 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, 2022-12-27 kilnojamojo turto (rūkyklos, vakuumatoriaus, metalinių dėžučių uždarytuvo) pirkimo - pardavimo sandoris, įformintas 2022-12-27 PVM sąskaitos - faktūros (OKS Nr.13109) pagrindu, ir 2022-12-31 šalių atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas 21 400 Eur sumai pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises,  todėl šiuos sandorius būtina pripažinti negaliojančiais. Mano, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį yra visos actio Pauliana ieškinio sąlygos: ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, sudaryti sandoriai nebuvo privalomi, ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises. Dėl kreditorių teisių pažeidimo nurodė, kad ieškovės kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje, finansiniai reikalavimai susiformavo dar nuo 2013-2016 metų, o ginčo sandorių sudarymo momentu ieškovė jau buvo nemoki. Bankroto bylos iškėlimo momentui įmonės turtas sumažėjo net 716 752 Eur sumai, o nemokumo administratorei perduotas trumpalaikis turtas buvo realizuotas už 555,48 Eur sumą, iš bendrovės debitorių buvo faktiškai išieškota tik 1 386,08 Eur suma, kurios pakako padengti tik dalį bankroto administravimo išlaidų. 2024-11-15 ieškovės kreditorių susirinkime priimti sprendimai nurašyti ieškovės debitorių beviltiškus įsiskolinimus 132 095,56 Eur ir 169 400 Eur sumai. Ginčo sandorių sudarymo dienai jau dominavo informacija apie ieškovės pradelstus finansinius įsipareigojimus 58 556, 25 Eur sumai kreditorei MB (duomenys neskelbtini). Vykdydama atsiskaitymus 2022-07-01 – 2023-07-31 laikotarpiu ieškovė nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, siekta išvengti prievolių vykdymo kitiems kreditoriams, kas leidžia teigti, jog ginčo sandoriai neatitinka ir viešosios tvarkos bei geros moralės principų, todėl yra niekiniai ir negaliojantys. Dėl skolininko nesąžiningumo nurodė, kad 1993-03-23 – 2023-11-08 laikotarpiu ieškovės vadovu buvo G. M., kuris  ieškovės bankroto bylos iškėlimo momentu nuo 2017-06-27 buvo ir ieškovės vienintelis akcininkas. Atsakovė yra registruota G. M. gyvenamosios vietos adresu, kuriame esantis turtas priklauso  G. M., šiam priklauso ir atsakovės kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir el. paštas). Faktą, jog ieškovė ir atsakovė  yra tarpusavyje susiję asmenys per UAB (duomenys neskelbtini) buvusį vadovą G. M., patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2024-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2271-340/2024. Todėl galima teigti, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė ginčo sandorių sudarymo metu žinojo apie ieškovės sunkią finansinę padėtį ir jos nemokumą bei siekį pažeisti kreditorių teises. Kita vertus, sudarydama ginčo sandorius atsakovė privalėjo pasidomėti ieškovės turtine padėtimi, apie kurią informacija buvo pateikta viešuosiuose registruose jau nuo 2022 m. rugsėjo mėn., bet to nepadarė, todėl taip pat laikoma nesąžininga. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2024-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2271-340/2024 ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl nemokumo administratorius įgijo teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Dėl restitucijos taikymo nurodė, kad ginčo turtas atsakovei buvo perleistas daugiau nei prieš 2 metų laikotarpį, per kurį tikroji turto vertė sumažėjo ir neatitinka jo vertės, kuri dominavo turto perleidimo sandorių sudarymo metu, todėl restitucijos taikymas natūra pablogins ieškovės padėtį. Todėl pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais  nuo jų sudarymo pradžios, siekdama teisingos restitucijos, prašo priteisti iš atsakovės perleisto turto vertę pinigais - 21 400 Eur. 

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai paaiškino, kad atsakovės avansiniai mokėjimai reiškė, kad ji tapo ieškovės kreditore. Jokių sutarčių ar susitarimų šalys anksčiau nebuvo sudariusios. Atsakovės argumentas, jog sutartys buvo žodinės, neįtikinamas, nes atsakovė tuo metu veikė nuostolingai ir neturėjo pajamų. Avansiniai mokėjimai buvo atlikti ne sandoriams sudaryti, o apyvartinėms lėšoms padidinti. Sandorius šiuo atveju nebuvo privaloma sudaryti. Ieškovė turėjo skolų nuo 2013 metų, biudžetui – nuo 2020 metų, todėl ieškovė sandorių sudarymo metu buvo nemoki, be to, buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, pažeisti kreditorių interesai. Atsakovės argumentas dėl pareikšto kito ieškinio buvusiam ieškovės vadovui yra nepagrįstas. Reikšti ieškinius šiuo atveju įpareigoja Valstybinė mokesčių inspekcijos atliktas patikrinimas ir jo metu gauti duomenys, taip pat ieškovės bankroto pripažinimas tyčiniu. Šalių nesąžiningumą įrodo ta aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovė per buvusį vadovą buvo tarpusavyje susiję asmenys, todėl apie ieškovės sunkią finansinę padėtį atsakovei buvo žinoma. Dėl įskaitymo sandorio paaiškino, kad atsakovės buhalterė 2025-02-14 pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad į atsakovės skolą buvo įskaityti atsakovės atlikti ankstesni mokėjimai. Atsakovės susiformavęs finansinis reikalavimas ieškovei nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, nes jis buvo patenkintas pirmumo teise iki bankroto bylos iškėlimo. 2022-12-27 dienai ieškovė turėjo mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai apie 80 000 Eur sumai, bendrai pradelstų reikalavimų kitiems kreditoriams - apie 160 000 Eur sumai. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes priėmė ieškovės turtą ir atliko įskaitymą.  

 Atsakovė MB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atliko ieškovei šiuos mokėjimus: 2021-01-13 7 500 Eur sumai už „VW Amarok“ automobilį, 2021-10-22 4 700 Eur sumai už įvairią įrangą, 2022-08-18 9 200 Eur sumai už įrangą, iš viso 21 400 Eur sumai. Taip pat ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti, o atsakovė priėmė šias PVM sąskaitas - faktūras: 2022-12-23 PVM sąskaitą-faktūrą (OKS Nr. 13107) 19 000 Eur sumai (prekė – „VW Amarok“), 222-12-27 PVM sąskaitą faktūrą (OKS Nr. 13109) 2 400 Eur sumai (prekės - rūkykla, vakumatorius, metalinių dėžučių uždarytuvas). Iš to matyto, kad šalis siejo pirkimo - pardavimo santykiai, kurių metu sutartys buvo sudarytos dar iki PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo 2022-12-23 ir 2022-12-27, t. y. 2021-01-13, 2021-10-22, 2022-08-18. Šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, sandoriai buvo sudaryti žodžiu, ši sutarties forma šalims buvo patogi, o sudarytos sutartys buvo sąžiningai tarp šalių įvykdytos. Už siekiamus įgyti daiktus ieškovė jau ilgą laiką disponavo atsakovės pinigais, nors daiktai dar nebuvo perduoti. Visą laikotarpį nuo atsakovės mokėjimų iki automobilio ir įrangos perdavimo ieškovė naudojosi atsakovės pinigais ir daiktais be jokio atlygio, todėl sandoriai ieškovei buvo naudingi. Sandoriai dėl įrangos ir automobilio sudaryti dar iki ieškovei tampant nemokiai ir už transporto priemonę ieškovei yra atlyginta visiškai. Todėl šalių tarpusavio ryšio klausimas šioje byloje nėra aktualus, nes jis savaime neapsprendžia tokio sandorio nenaudingumo. Dėl įskaitymo sandorio pažymėjo, kad atsakovė nėra atlikusi jokio įskaitymo sandorio, šalių valia dėl tokio įskaitymo nebuvo išreikšta. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė atliktais avansiniais mokėjimais suformavo ieškovei finansinį reikalavimą bendrai 21 400 Eur sumai. Tokia ieškovės interpretacija turi esminių trūkumų, nes paneigia ieškovės pareigą tinkamai įvykdyti prievolę šalių sutartu būdu - perduoti automobilį ir įrangą. Atsakovę jokio finansinio reikalavimo reikšti nepageidavo. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė neturėjo lėšų mokėti nurodomas sumas, nes neturėjo pajamų. Šiuo atveju ieškovė neturi jokių įgaliojimų vertinti atsakovės sprendimų ir jų įgyvendinimą, kokios apimties pajamos turėjo būti atsakovės gaunamos ir iš ko, kur panaudojamos. Atsakovė savo mokėjimo prievolę ieškovei įvykdė ir gautais pinigais ieškovė disponavo savo nuožiūra. Be to, atsakovė 2023 metais veikė pelningai, gavo 26 541 Eur pajamų, kurias nulėmė 2022 metais įsigyta įranga mėsos perdirbimo verslui ir vykdoma su tuos susijusi veikla. Taigi, atsakovė tarp šalių susiformavusių santykių kontekste neveikė nuostolingai. Nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog ieškovei trūkstant apyvartinių lėšų, jos sistemingi buvo gaunamos iš su įmonės vadovu G. M. susijusių įmonių MB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovė nėra atsakingas už tai, kaip ieškovė panaudojo gautas lėšas. Nėra teikiami jokie įrodymai, jog atsakovė yra atsakinga už bet kokius ieškovės veiklos epizodus. Atsakovė niekaip nedalyvavo, neįtakojo ir nesprendė dėl ieškovės veiklos, todėl negali būti atsakinga už G. M., kaip ieškovės vadovo, priimtus verslo sprendimus. Ieškovė nekalba apie atsakovės kokius nors neteisėtus veiksmus. Taip pat nėra aišku, kaip sandorius atsakovė turėjo sudaryti savalaikiai. Atsakovė pati sprendė, kada ji atliks mokėjimus, kada perims transporto priemonę ir įrangą. Jei automobilis ir įranga turėjo būti perduoti iš karto po apmokėjimo, tuomet ieškovė gali pati pasiūlyti atsakovei tokio delsimo kompensavimo būdą, kad būtų pašalintas ieškovei nepasitenkinimą keliantis nesavalaikiškumas. Bet kokie mokėjimai įmonei gali būti laikomi apyvartinėmis lėšomis. Pajamų gavimas yra pozityvus įmonei, tačiau ieškovė tam suteikia neigiamą kontekstą. Dėl kreditorių teisių nepažeidimo ir atsakovės neteisėtų veiksmų neegzistavimo  nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2271-340/2024 (dėl tyčinio bankroto) nustatyta, kad ieškovė nemoki tapo nuo 2022-12-31. Nutartyje pažymėta, kad nuo 2022-09-08 pradelstas įsiskolinimas tik kreditoriui MB (duomenys neskelbtini) 51 055,68 Eur sumai, kitas įsiskolinimas- tik nuo 2023-03-27. Anksčiausiai pradėtas vykdyti priverstine tvarka išieškojimas - 2023-03-22. Ieškovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2023-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2842-340/2023, nutartis įsiteisėjo 2023-11-06. Pagal ieškovės balansą už 2022 metus turto vertė buvo 1 052 422 Eur (ilgalaikis turtas – 98 520 Eur, trumpalaikis turtas – 951 246 Eur). Ieškovė ginčija dar iki bankroto bylos iškėlimo mokios įmonės sudarytus sandorius. Sandoriai, kurie buvo apmokėti iki 2022-08-18, ieškovės buhalterijoje apskaityti iki 2022-12-27, įvyko ne tik iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau ieškovei esant mokiai, iš esmės vienintelės tuo metu kreditorės (duomenys neskelbtini) interesai nebuvo pažeisti. Dėl CK 6.66 straipsnyje taikymo nurodė, kad tarp šalių susiformavo pirkimo-pardavimo santykiai, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo piniginį ekvivalentą, o ieškovė įsipareigojo pateikti daiktus. Ieškovės turtinė padėtis nepakito, nes ieškovės turtas pasikeitė į piniginį ekvivalentą. Iš gauto piniginio ekvivalento ieškovė galėjo vykdyti savo turinius įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovė neturėjo jokių galimybių sužinoti apie ieškovės nemokumą, nes sandorių sudarymo ir vykdymo metu ieškovė net nebuvo nemoki, o ieškovės vadovo G. M. gautų pinigų panaudojimo aplinkybės negali būti traktuojamos savaime ir atsakovės nesąžiningumu. Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo pasibaigę ūkiniai metai ir ieškovė nebuvo pateikusi finansinių ataskaitų, su kuriomis atsakovė būtų galėjusi susipažinti ir įvertinti ieškovės būklę. Todėl kaltinimai atsakovei dėl nesąžiningumo ieškovės kreditorių atžvilgiu tėra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiga sekti internetinius tinklapius atsakovei neegzistavo. Jei ir būtų pastebėjusi užvestą teisminį ginčą, tai dar nereiškia, jog egzistuojantis ginčas indikuoja nemokumą. Įmonių oficialiai skelbiami finansiniai rezultatai galėtų būti vertinami, tačiau 2022-09-08 ieškovės finansiniai rezultatai nebuvo išviešinti. Atkreipė dėmesį, kad patikslintame ieškinyje nėra nurodomi jokie atsakovės neteisėti veiksmai, kuriais buvo pažeidžiami kreditorių interesai, yra nurodinėjami tik ieškovės vadovo galimai neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu. Pažymėjo, kad į tyčinio bankroto procesą atsakovė nebuvo įtraukta, todėl teismo nustatytos aplinkybės negali būti prejudiciniu faktu šiame procese. Be to, nemokumo administratorė neteisingai ir nepagrįstai tyčinio bankroto byloje automobilio perleidimo sandorį teismui pateikė kaip neatlygintinį, nors turėjo duomenis apie atsakovės 2021 ir 2022 metais atliktus mokėjimus. Patikslinto ieškinio nepagrįstumą atskleidžia ir tai, jog ieškovė buvusiam ieškovės vadovui G. M. yra pareiškusi ieškinį Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1357-614/2025, reikalaudama priteisti 274 971,89 Eur žalos ieškovės naudai. Šioje byloje yra įrodinėjama G. M. padaryta žala kreditoriams, kurios apimtis - visų ieškovės bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų suma. Tokio ieškinio pareiškimas reiškia, jog pati ieškovė nelaiko, jog žalą kreditoriams padarė atsakovė, nes nurodo, jog visą žalą kreditoriams yra padaręs G. M..  Šio ieškovės pareikšto ieškinio tenkinimo atveju bus apginti visi kreditorių interesai, todėl nebeaišku, kokie kiti kreditorių interesai yra ginami šioje civilinėje byloje. Tokia ieškovės pozicija rodo, kad ieškovė yra pareiškusi nepagrįstą ieškinį atsakovei. Dėl sandorių privalomumo pažymėjo, kad 2022-12-27 automobilio pardavimo sutartis privalėjo būti sudaryta, kadangi atsikaitymas už transporto priemonę jau buvo įvykdytas ankstesniais mokėjimais. Automobilio sandorio sudarymą apsprendė ikisutartiniai susitarimai ir tokios sutarties nesudarymas būtų sąlygojęs ieškovės kreditorinių reikalavimų masės padidėjimą, atsakovei pareikalavus grąžinti sumokėtą sumą už automobilį. Atitinkamai tapačiai vertintina ir įrangos įsigijimo sutartis. 

        Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė patikslintą ieškinį atmesti atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį išdėstytais argumentais, papildomai paaiškino, kad siekiant išplėtoti atsakovės verslą, susijusį su mėsos perdirbimu, šalys 2021 metais sudarė žodinius susitarimus, pagal kuriuos atsakovė susitarė įsigyti iš ieškovės automobilį už 19 000 Eur, už kurio įsigijimą atsakovė sumokėjo ieškovei 7 500 Eur avansinį mokėjimą. Taip pat atsakovė įsigijo iš ieškovės ir mėsos perdirbimo įrangą, už kurią atsakovė sumokėjo 2 400 Eur mokėjimą. Preliminarių susitarimų nebuvo, nes buvo pavedimai, įrodantys sandorių sudarymą. Veiklą atsakovė pradėjo 2023 metais, kuomet ir gavo pelną. Dėl šalių sąsajumo nurodė, kad el. paštas nėra pagrindas nustatyti įmonių sąsajumą. Kreditorės interesai nebuvo pažeisti, nes sandoriai buvo sudaryti ir įvykdyto iki ieškovės nemokumo. Ieškovė turėjo turto virš 1 000 000 Eur, jos turto pakako visiems kreditoriniams reikalavimams padengti. Nurodė, kad ieškovės prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjo formuotis 2020 metais, tačiau prievolė 80 000 Eur sumai susiformavo tik 2023 metais, tai yra po ginčo sandorių sudarymo. Dėl įskaitymo nurodė, kad ieškovė remiasi tik atsakovės pranešimu, jog buvo atsiskaityta. Nurodė, kad atsakovės nesąžiningumo ieškovė neįrodė, neteisėti veiksmai neatlikti, įmonės sąsajumo nėra.            

        Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė (vadovė) G. Č. prašė patikslintą ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad atsakovės įmonėje dirba nuo 2020 metų, yra atsakovės vadovė, taip pat vykdo įmonės buhalterinę apskaitą. Įmonė užsiima mėsos gamyba, turi 1 darbuotoją G. M., kuris yra įmonės gamybos cecho vadovas nuo 2023 metų. Įmonė vykdo veiklą (duomenys neskelbtini). Įmonė buvo registruota G. M. gyvenamojoje vietoje, kurioje yra įrengtas cechas. Automobiliu ir įranga iki pirkimo-pardavimo sandorių nesinaudojo. Automobiliu naudojasi ji, gali naudotis ir G. M.. 21 400 Eur sandorių suma buvo finansuojama iš ES projekto. Apie ieškovės nemokumą neturėjo duomenų, G. M. nieko apie tai nepasakojo.    

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2842-340/2023 (eB2-467-614/2025) (nutartis įsiteisėjo 2023-11-06) pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, paskiriant bendrovei nemokumo administratorę Aušrą Meliukštienę.

Bankroto bylą iškėlęs teismas konstatavo, kad 2022 metais ieškovės turtą sudarė 1 052 422 Eur (ilgalaikis turtas – 98 520 Eur (finansinis turtas), trumpalaikis turtas – 951 246 Eur (atsargos, pirktos prekės, skirtos perparduoti)), o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 444 474 Eur, 24 490 Eur nuostolis. Per 2023-01-01 – 2023-09-30 laikotarpį ieškovė turėjo 254 851,23 Eur pajamų ir 876 507,91 Eur sąnaudų, pelnas už ši laikotarpį yra neigiamas - -621 656,68 Eur. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui skolinga 17 233,27 Eur ir neturi piniginių lėšų skolai padengti, įsiskolinimo neišieškojo ir antstolis. Antstolių informacinės sistemos 2023-10-17 dienos duomenimis, ieškovės atžvilgiu buvo neužbaigtų vykdomųjų bylų: dėl 567 Eur, 29 441,67 Eur, 2869,01 Eur, 2557,81 Eur, 31492,01 Eur, 3445,67 Eur ir 19 042,08 Eur sumų išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai;  dėl 1 276,87 Eur išieškojimo UAB (duomenys neskelbtini) naudai;  dėl 49 853,36 Eur išieškojimo UAB (duomenys neskelbtini) naudai; dėl 509 312,25 Eur ir 13226,51 Eur sumų išieškojimo iš ipškovės ir G. M. išieškotojų asociacijos Lietuvos antstolių rūmai ir D. D. naudai;  dėl 17 648,57 Eur išieškojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Vilniaus apygardos teismo 2024-01-22 nutartimi patvirtintas BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, pagal kurį kreditorių finansiniai reikalavimai, užtikrinti hipotekos pagrindu, sudaro 13 241,57 Eur, pirmos eilės kreditorių reikalavimai, susiję su darbo santykiais, sudaro 10 633,18 Eur, pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 18 170,43 Eur, antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 224 822,52 Eur. 2024-02-21, 2024-02-28, 2024-03-18 nutartimis kreditorinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas.  

Vilniaus apygardos teismo 2024-03-28 nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 

Vilniaus apygardos teismo 2024-09-03 nutartimi civilinėje byloje eB2-2271-340/2024 (nutartis įsiteisėjo 2024-09-30) BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu ir dėl įmonės tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažintas G. M.. Teismas konstatavo, kad bendrovę prie bankroto privedė sąmoningai blogas įmonės valdymas, sudarinėjant įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis), pažeidžiant atsiskaitymą su kreditoriais eiliškumą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis), apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis). Tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Teismas taip pat konstatavo, kad BUAB (duomenys neskelbtini) nemoki buvo 2022-12-31, o įvertinus įmonės įsiskolinimus kreditoriams, darytina išvada, kad didžioji jų dalis pradėjo formuotis 2022 metų antroje pusėje, nuo 2022-09-08 dominavo pradelstas įsiskolinimas kreditorei MB (duomenys neskelbtini) – 51 055,68 Eur. Teismas taip pat konstatavo, kad transporto priemonės „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo sandoris įmonei buvo nenaudingas, nes duomenų apie piniginių lėšų įmokėjimą į įmonės sąskaitą duomenų nėra, o transporto priemonė perleista susijusiai su G. M. įmonei nesiekiant apmokėjimo už šios transporto priemonės perleidimą. Teismas pažymėjo, kad sandorio sudarymo metu (2022-12-23) atsakovė jau nebuvo pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu.

Vilniaus apygardos teismo 2024-04-23 nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui G. M. už teismo įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei visą turtą bei įmonės dokumentus nevykdymą paskirta 200 Eur bauda. Vilniaus apygardos teismo 2024-12-05 nutartimi G. M. apribota teisė 3 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ši sankcija paskirta už įmonės tyčinio bankroto sukėlimą ir bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą ilgą laiką.

Dėl turto perleidimo sandorių

Teismo vertinimu, šioje byloje yra reikšminga įvertinti tai, ar ieškovė pagal sudarytus ginčo sandorius gavo/iš dalies gavo perleisto turto kainą ir ar atsakovė išties ketino sumokėti ieškovei perleisto turto kainą. 

Iš ieškovės pateiktų įrodymų šiuo atveju matyti, kad patikrinusi turimus ieškovės finansinius dokumentus nemokumo administratorė nustatė, kad iki 2022-12-28 UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė transporto priemonė „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios apskaityta balansinė vertė – 47 834,42 Eur. 2022-12-23 UAB (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą - faktūrą (OKS Nr. 13107) ir šalys 2022-12-27 sudarė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurias ieškovė pardavė atsakovei MB (duomenys neskelbtini) šią transporto priemonę už 19 000 Eur ir šią ūkinę operaciją deklaravo išrašomų sąskaitų registre. Taip pat ieškovė yra išrašiusi atsakovei 2022-12-27 PVM sąskaitą - faktūrą (OKS Nr. 13109) 2 400 Eur sumai, pagal kurią pardavė atsakovei įrangą - rūkyklą, vakuumatorių, metalinių dėžučių uždarytuvą.

2024-05-30 nemokumo administratorė kreipėsi į atsakovę pareikalaudama iki 2024-06-06 sumokėti 19 000 Eur įsiskolinimą už perleistą transporto priemonę. 2024-06-05 atsakovė pateikė nemokumo administratorei duomenis, jog už įgytą turtą visiškai atsiskaitė ieškovės naudai atlikusi 3 avansinio mokėjimo pavedimus: 2021-01-13 – 7 500 Eur sumai, mokėjimo paskirtis - sąskaitos OKS 125751SA apmokėjimas (VW Amarok automobilis); 2021-10-11 – 4 700 Eur sumai, mokėjimo paskirtis - avansas už įrangą (mėsmalė, dešrų kimštuvė, dešrų pjaustymo įranga); 2022-08-18 – 9 200 Eur sumai, mokėjimo paskirtis - avansinis mokėjimas už įrangą.

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad ji pagal ginčo sandorius su ieškove visiškai ar iš dalies atsiskaitė. Analizuojant atsakovės nurodytus mokėjimus, matyti, kad jie yra atlikti gerokai anksčiau nei 2022-12-27 ginčo sandoriai buvo sudaryti – 2021-01-13, 2021-10-11, 2022-08-18, juolab įvertinus mokėjimuose nurodytas paskirtis: „sąskaitos OKS 125751SA apmokėjimas (VW Amarok automobilis)“ – 7 500 Eur suma, „avansas už įrangą (mėsmalė, dešrų kimštuvė, dešrų pjaustymo įranga)“ – 4 700 Eur suma, „avansinis mokėjimas už įrangą“ – 9 200 Eur suma, matyti, kad atlikti mokėjimai nesutampa tiek su ieškovės išrašytų 2022-12-23 PVM sąskaitos - faktūros (OKS Nr. 13107) ir 2022-12-27 PVM sąskaitos - faktūros (OKS Nr. 13109) duomenimis (sąskaitų numeriais, datomis, sumomis), tiek ir su perleidžiamo turto turiniu – nurodyta nekonkreti įranga arba visiškai kita (mėsmalė, dešrų kimštuvė, dešrų pjaustymo įranga). Be to, teismo vertinimu, ieškovė į bylą pateikė pakankamai duomenų – ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos duomenis, iš kurių visumos analizės darytina išvada, jog atliktų mokėjimų paskirtis buvo visiškai kita - siekta ne sudaryti konkrečius sandorius su ieškove, o per su įmonės vadovu susijusius asmenis (MB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) papildyti ieškovės apyvartines lėšas. Duomenų, kad atsakovė apmokėjo ieškovės išrašytas sąskaitas – faktūras ginčo turto atžvilgiu, byloje nėra, o atsakovės argumentai, jog ieškovės išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos dar anksčiau nei jos buvo išrašytos, daugiau rodo, kad už gautą iš ieškovės turtą atsakovė net neketino atsiskaityti. Šiuo atveju ieškovės sudarytų ginčo sandorių neatlygintinumas nebuvo atsitiktinis, vėlesni ieškovės sudaryti sandoriai jos turto atžvilgiu ir ženklus turto sumažėjimas (nuo 2022 m. pabaigos ir per 2023 metus ieškovės turtas sumažėjo net apie 716 752 Eur sumai) taip pat rodo, kad ieškovės turtą siekta perleisti neatlygintinai, negaunat ieškovei jokios apčiuopiamos naudos (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024-09-03 nutarties civilinėje byloje eB2-2271-340/2024 25-29 punktai). Taigi, atsakovė šiuo atveju neįrodė, kad pagal ginčo turto perleidimo sandorius su ieškove iš dalies ar visiškai atsiskaitė, kas suteikia pagrindą ginčo sandorius, nors juose ir buvo numatyta atsakovės prievolė sumokėti ieškovei parduodamo turto kainą, laikyti faktiškai neatlygintinais.

Dėl įskaitymo sandorio

Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 67 punktas). 

Iš atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktos 2005-02-04 pažymos dėl atsiskaitymo šiuo atveju matyti, kad 2022-12-31 atsakovė vienašališkai atliko jos 2021-01-13, 2021-10-22, 2022-08-18 ieškovei atliktų mokėjimų įskaitymą į 21 400 Eur prekių kainą pagal 2022-12-27 ginčo turto perleidimo sandorius. Apie mokėjimų įskaitymą atsakovė ieškovės nemokumo administratorei netiesiogiai pranešė dar 2024-06-05 el. laišku, taip pat informacija apie atliktą mokėjimų įskaitymą į prekių kainą ieškovei buvo pateikta kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys iki atsakovės mokėjimų įskaitymo į prekės kainą turėjo viena kitai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, tai yra kad ieškovė buvo atsakovės kreditorė ir skolininkė, o atsakovė - ieškovės ir skolininkė ir kreditorė. Šiuo atveju ieškovės teisė reikalauti prekių kainos sumokėjimo ir atsakovės teisė reikalauti prekių perdavimo kilo iš tų pačių 2022-12-27 turto perleidimo sandorių, o 2022-12-31 atsakovės vienašališkai buvo atliktas ne tarpusavio priešpriešinių ir vienarūšių reikalavimų įskaitymas, o atsakovės anksčiau atliktų mokėjimų įskaitymas į prekių kainą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė 2021-01-13, 2021-10-22, 2022-08-18 ieškovei atliktų mokėjimų pagrindu būtų reiškusi ieškovei kokius nors piniginius reikalavimus, atliktus mokėjimus atsakovė laiko sudėtine ginčo sandorių dalimi. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti egzistuojant 2022-12-31 vienašaliam atsakovės įskaitymo sandoriui nėra pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti tenkinamas.   

Dėl actio Pauliana ieškinio

Aptariamu atveju ieškinį pareiškė ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorė, pagal JANĮ privalanti ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus. Pažymėtina, kad ieškovės nemokumo administratorė, gindama bankroto byloje visų ieškovės kreditorių interesus, teikia ieškinį kaip kreditorė bendrąja prasme, nurodydama, kad ginčijamais turto perleidimo sandoriais pažeisti ieškovės kreditorių teisės bei interesai. Šioje byloje ieškovė siekia įrodyti, kad ginčijami turto perleidimo sandoriai ieškovei nebuvo naudingi ir pažeidžia jos kreditorių teises, nes ginčijamais sandoriais buvo sumažintas turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Be to, ieškovės vertinimu, šalys neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių ir žinojo, jog ginčijami sandoriai neabejotinai pažeis ieškovės kreditorių teises bei interesus, o ieškovės turtą įsigijusi atsakovė nebuvo sąžininga. Todėl, ieškovės vertinimu, sandoriai turi būti panaikintas actio Pauliana pagrindu. Savo ruožtu atsakovė nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo moki ir turėjo pakankamai turto jos kreditorių reikalavimams patenkinti, sudaryti sandorius ieškovė privalėjo, nes jie buvo nulemti ankstesniais žodiniais šalių susitarimais ieškovės turtą perleisti atsakovei, be to, sudaryti sandoriai ieškovės kreditorių teisių nepažeidžia ir jai bei kreditoriams buvo ekonomiškai naudingi, o sandorių sudarymo metu atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, buvo sąžininga.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), jei nustatomos visos tokio ieškinio tenkinimo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P- 311/2012).

Vilniaus apygardos teismo 2024-09-03 nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu (nutartis įsiteisėjo 2024-09-20), šioje byloje patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2025-03-18, todėl ieškinio senaties terminas, numatytas JANĮ 72 straipsnyje, nepraleistas. Be to, taikyti ieškinio senatį atsakovė šioje byloje neprašo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kaip actio Pauliana sąlygos

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021).

Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). 

Aptariamu atveju iš ieškovės pateiktos suvestinės matyti, kad dalis finansinių reikalavimų, kurie buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2024-01-22, 2024-02-21, 2024-02-28, 2024-03-18, 2024-03-28 nutartimis ieškovės bankroto byloje, jau egzistavo ginčijamų sandorių sudarymo metu. Ieškovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai formavosi nuo 2020-03-25, skolos II eilės kreditoriams pradėjo formuotis nuo 2013-11-11 (kreditorius (duomenys neskelbtini) - 6.762,00 Eur), nuo 2016 12-30 – 2 437,19 Eur skola kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2017-08-31 ir 2017 12 16 skolos atitinkamai kreditoriui (duomenys neskelbtini) - 4.792,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 496,30 Eur; nuo 2022-09-08 iš ieškovės jau buvo priteistas pradelstas 51 055,68 Eur įsiskolinimas kreditorei MB (duomenys neskelbtini) pagal 2020-10-29 – 2021-10-22 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Šie finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti iki pat bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir buvo patvirtinti ieškovės bankroto byloje. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2024-09-03 nutartimi civilinėje byloje eB2-2271-340/2024, kuria BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu, analogiškai konstatavo, kad didžioji dalis ieškovės įsiskolinimų pradėjo formuotis 2022 metų antroje pusėje, nuo 2022-09-08 (iki ginčo sandorių sudarymo) dominavo pradelstas įsiskolinimas kreditorei MB (duomenys neskelbtini) 51 055,68 Eur sumai, be to, ginčo sandorių sudarymo metu atsakovė jau nebuvo pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu - Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas pradėtas iš esmės iškart po ginčijamų sandorių sudarymo (nuo 2023-01-05), priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų ir 7 sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Šis Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas ir iki bankroto bylos iškėlimo tik didėjo.   

Tuo remdamasis teismas sprendžia, kad ieškovė iš esmės įrodė, jog ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ne mažiau kaip 66 543,17 Eur sumai atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo 2022-12-27.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). 

Formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, jog tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nustatinėjant kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-262/2008). 

Aptariamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nėra įvykdžiusi iki ginčijamų sandorių sudarymo atsiradusių kreditorių reikalavimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, MB (duomenys neskelbtini), kitiems II eilės kreditoriams, taip pat kitų reikalavimų, kurie buvo patvirtinti ieškovės bankroto byloje. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo pakankamai kito turto, į kurį galima buvo nukreipti išieškojimą kreditorinių reikalavimų patenkinimui, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės kreditoriai po ginčo sandorių sudarymo turėjo galimybę nukreipti reikalavimų patenkinimą į kitą ieškovei priklausantį turtą. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad nuo 2022 m. pabaigos ir per 2023 metus įmonės turtas sumažėjo net ~ 716 752 Eur sumai, o nemokumo administratorei buvo perduotas tik trumpalaikis turtas balansine verte – 15 653 Eur, kurį  pardavus bankroto proceso metu buvo gauta tik 555,48 Eur suma, o debitorinių balansinių skolų 319 360,44 Eur sumai išieškojimas taip pat nebuvo veiksmingas - faktiškai išieškota 1 386,08 Eur suma, 28 debitorių įsiskolinimai bendrai 132 095,56 Eur sumai, o taip pat ir M. L. 169 400 Eur įsiskolinimas, nurašyti kaip beviltiški.

Vilniaus apygardos teismo 2024-09-03 nutartyje civilinėje byloje eB2-2271-340/2024, kuria BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu, teismas analogiškai konstatavo, kad ieškovės sudarytų nenaudingų sandorių, iš kurių ir transporto priemonės neatlygintinis perleidimas, vertė sudaro 219 111 Eur, kuri yra labai artima BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų 274 323,66 Eur sumai. Nesant nenaudingų sandorių jau esant įmonei nemokiai ir išsaugojus šį turtą iki bankroto bylos iškėlimo, neabejotina, jog didžiąją dalimi proporcingai būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės bankroto proceso metu nėra patenkinti kreditorių reikalavimai, taip pat byloje atsakovei nepateikus objektyvių duomenų, jog po ginčo sandorių sudarymo ieškovė turėjo kitą realizuotiną turtą, į kurį ieškovės kreditoriai galėjo nukreipti išieškojimą, yra pagrindas išvadai, kad ginčo sandoriais buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, nes sudarius ginčo sandorius buvo eliminuota galimybė nukreipti išieškojimą į ieškovei priklausantį 21 400 Eur vertės turtą – transporto priemonę, įrangą.

Dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį, kaip actio Pauliana sąlygos

Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, jog ieškovė, būdama skolininke, objektyviai negalėjo turėti ir faktiškai neturėjo teisinės pareigos perleisti įmonės turtą atsakovei, juolab neatlygintinai. Nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuriuo ieškovė būtų įpareigota perleisti atsakovei transporto priemonę ir įrangą iš esmės neatlygintinai. Nors atsakovė tvirtina, kad sudaryti automobilio ir įrangos perleidimo sandorius ieškovę įpareigojo 2021 metais vykęs šalių bendradarbiavimas ir sudaryti žodiniai susitarimai, tačiau jokių patikimų duomenų, bylojančių apie tokius susitarimus, į bylą nepateikta. Tokių susitarimų nepatvirtina ir atsakovės pateikti mokėjimai, nes, kaip minėta anksčiau, jie yra atlikti gerokai anksčiau nei 2022-12-27 ginčo sandoriai buvo sudaryti – 2021-01-13, 2021-10-11, 2022-08-18, juolab įvertinus mokėjimuose nurodytas paskirtis, jų priskyrimas atsakovės atsiskaitymams už ginčo sandoriais įgytą turtą yra abejotinas. Be to, akcentuotina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024-09-03 nutartyje civilinėje byloje eB2-2271-340/2024, kuria BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu, teismas analogiškai konstatavo, kad automobilio perleidimo sandoris ieškovei buvo nenaudingas, nes transporto priemonė perleista susijusiai su G. M. įmonei (atsakovei), nesiekiant apmokėjimo už šios transporto priemonės perleidimą. Šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės atlikti mokėjimai nėra susiję su šalių egzistuojančiais ankstesniais žodiniais susitarimais perleisti ieškovės turtą ir apmokėjimu už perleidžiamą ieškovės turtą. Šiuo atveju neatlygintinis turto perleidimas neatitinka ieškovės ir jos kreditorių interesų bei apribojo jų galimybes patenkinti kreditorinius reikalavimus. Tuo remiantis, yra pagrindas išvadai, kad ginčijamo turto perleidimo sandorių sudarymas nebuvo ieškovei privalomas, priešingai - buvo neprotingas ir ieškovei žalingas.

Dėl skolininko nesąžiningumo, kaip actio Pauliana sąlygos 

Reiškiant actio Pauliana ieškinį turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). Neatlygintinio sandorio atveju trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas nėra lemiamas (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo kontrahento veiklos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad ieškovė pagal šios 2022-12-23 ir 2022-12-27 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (OKS Nr. 13109) ir (OKS Nr. 13107) apmokėjimo už perleidžiamą automobilį ir įrangą iš atsakovės negavo, o atsakovės atlikti ankstesni mokėjimai nėra susiję su atsiskaitymu už įgijimą ieškovės turtą, darytina išvada, kad šioje byloje ginčijami sandoriai yra neatlyginti, todėl pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatas atsakovės sąžiningumas ar nesąžiningumas nėra lemiamas konstatuojant aptariamą actio Pauliana sąlygą.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad sudarydamas ginčo turto perleidimo sandorius atsakovės naudai ieškovės vadovas veikė nesąžiningai, nes žinodamas faktinę vadovaujamos įmonės nemokumo būseną siekė perleisti įmonės turtą kitam asmeniui, tokiu būdu tyčia siekiant išvengti prievolių įvykdymo ieškovės kreditoriams. Ieškovės vadovui negalėjo būti nežinoma turtinė ieškovės padėtis ir šios įmonės finansinės galimybės bankroto procese dengti prisiimtus įsipareigojimus. Tai, jog ieškovės vadovas turto perleidimo sandoriais veikė sąmoningai ir tyčia, konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2024-09-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2271-340/2024, pripažinęs, kad nuostolinga ieškovės veikla buvo vystoma dėl sąmoningo ir blogo įmonės valdymo, nes neabejotinai įmonės vadovui buvo žinoma ieškovės turtinė padėtis ydingų sandorių sudarymo laikotarpiu, taip pat turėjo būti žinoma, kad bendrovė turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, ir būtent tai iš esmės pablogino įmonės turtinę padėtį. Tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Juolab teismas turi pagrindą pažymėti, jog ieškovė pateikė į bylą pakankamai duomenų, leidžiančių daryti daugiau tikėtiną išvadą, jog atsakovės dalyvavimas ginčo sandorių sudaryme nebuvo atsitiktinis. Tą liudija ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad šalys ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo tarpusavyje susiję asmenys per ieškovės buvusį vadovą G. M., ką patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2024-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-2271-340/2024, pripažinęs ieškovės bankrotą tyčiniu. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 1993-03-23 iki 2023-11-08 ieškovės vadovu buvo G. M., kurio gyvenamojoje vietoje buvo registruota ir atsakovės buveinė, be to, šiam asmeniui priklauso ir atsakovės kontaktiniai duomenys - telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovei ginčijamų sandorių sudarymo metu taip pat turėjo būti žinoma apie sudaromų sandorių nepalankumą tiek ieškovei, tiek jos kreditoriams, kas suteikia pagrindą atsakovės elgesį taip pat laikyti nesąžiningu.

Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl yra pagrindas ginčijamus turto perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Dėl restitucijos taikymo

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje numatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.147 straipsnis.). Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir CK 1.80 straipsnio 2 dalyje.

Aptariamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovė prašo taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės neteisėtai perleisto turto vertę pinigais – 21 400 Eur, kurią sudaro neteisėtai perleisto automobilio vertė – 19 000 Eur ir neteisėtai perleistos įrangos vertė – 2 400 Eur. Šioje byloje nustatyta, kad automobilio ir įrangos perleidimo sandoriai buvo neatlygintini, ieškovė atsiskaitymo iš atsakovės pagal šiuos sandorius negavo. Perleistas turtas iki šiol yra naudojamas atsakovės vykdomoje gamybinėje veikloje. Todėl, teismo vertinimu, grąžinus neteisėtai perleistą turtą ieškovei, šios interesai pablogėtų, nes, kaip nurodė atsakovės vadovė, turtas yra naudojamas atsakovės veikloje, todėl jo vertė dėl nuolatinio eksploatavimo yra sumažėjusi ir neatitinka tos vertės, kuri dominavo turto perleidimo sandorių sudarymo metu. Be to, atsakovei grąžinus ieškovei turtą, kuris yra aktyviai naudojamas atsakovės gamybinėje veikloje, natūra, būtų pakenkta ir atsakovės interesams, nes, daugiau tikėtina, atsakovės veikla, neturint reikiamų gamybos įrankių, sustotų, kas sąlygotų tam tikrų nuostolių kilimą. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, yra pagrindas taikyti restituciją pinigais ir priteisti iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) naudai 21 400 Eur sumą.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė uždelsė atsiskaityti, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 21 400 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės neprašo.   

Patikslintą ieškinį iš esmės patenkinus, pagrindo svarstyti klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), reikalavimas dėl 21 400 Eur sumos priteisimo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 482 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje teismas patyrė 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės MB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022-12-27 sudarytą Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) perleido atsakovei MB (duomenys neskelbtini) neatlygintinai 19 000 Eur vertės transporto priemonę „VW Amarok, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės MB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022-12-27 sudarytą Kilnojamojo turto - rūkyklos, vakuumatoriaus, metalinių dėžučių uždarytuvo - pirkimo - pardavimo sandorį, įformintą 2022-12-27 PVM sąskaitos - faktūros OKS Nr. 13109 pagrindu, pagal kurį ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) perleido atsakovei MB (duomenys neskelbtini) neatlygintinai 2 400 Eur vertės įrangą - rūkyklą, vakuumatorių, metalinių dėžučių uždarytuvą.  

Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2022-12-31 įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 21 400 (dvidešimt vieną tūkstantį keturis šimtus) Eur skolos ir 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (21 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 482 (keturis šimtus aštuoniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio ir 31,72 (trisdešimt vieną Eur 72 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas                                                                                    Marjan Gerasimovič