Civilinė byla Nr. e2A-2559-779/2025

Teisminio proceso Nr

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.4; 2.6.11.6; 3.3.1.19.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Alvydo Barkausko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui R. S. dėl avanso, baudos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. (toliau – atsakovas) 5 000 Eur sumokėto avanso, 5 000 Eur baudos, 319,18 Eur palūkanų, 11,40 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovas R. S. ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Skaldos paviršius“ (toliau – trečiasis asmuo) sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti UAB „Skaldos paviršius“ butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas) už 17 500 Eur. Šiuo tikslu UAB „Skaldos paviršius“ sumokėjo atsakovui R. S. 5 000 Eur avansą grynaisiais pinigais. Atsakovas R. S. iki nurodytos datos, t. y. iki 2024 m. gegužės 1  d. buto UAB „Skaldos paviršius“ nepardavė, todėl UAB „Skaldos paviršius“ įgijo teisę reikalauti grąžinti tiek sumokėtą 5 000 Eur avansą, tiek tokio paties dydžio baudą ir kitas susijusias sumas. Šią reikalavimo teisę 2024 m. lapkričio 27 d. trečiasis asmuo perleido ieškovui.

3.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio mėn. į jį kreipėsi UAB „Skaldos paviršius“ direktorius A. D., siūlydamas parduoti butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad butą parduoti nori, bet turi nemažai nepadengtų skolų, dėl kurių butui taikomi areštai, disponavimas juo negalimas. A. D. pažadėjo padėti panaikinti areštus, pasiūlė savo pažįstamą advokatą D. S., kuriam turėjo sumokėti už teisinę pagalbą. Pastarasis, susipažinęs su buto išrašu, pasiūlė kreiptis į teismą dėl vekselių panaikinimo, žadėjo panaikinti visus butui taikomus areštus. Buvo užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Jos nagrinėjimo metu advokatas pranešė, kad bylos laimėti neįmanoma, todėl atsakovas advokato atsisakė. Areštų panaikinti nepavyko, o antstolis leidimo parduoti butą nedavė, todėl jo (atsakovo) kaltės dėl preliminarioje sutartyje numatytų sąlygų neįvykdymo nėra. Nei iš UAB „Skaldos paviršius“, nei iš A. D. atsakovas jokių pinigų negavo. Atsakovo vertinimu, abejonių kelia teiginys, kad UAB „Skaldos paviršius“ sumokėjo 1/3 buto kainos preliminarios sutarties pasirašymo metu, kai butas buvo kelis kartus areštuotas ir tikimybė sudaryti sandorį buvo labai maža.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Skaldos paviršius“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Skaldos paviršius“ direktorius A. D. asmeniškai 2023 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 654/1000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po šio sandorio pradėjo domėtis, kas yra kitų butų savininkai, kad jiems galėtų pasiūlyti parduoti turimus butus. Sužinojęs, kad vieno iš jų savininkas R. S. (atsakovas), patikrino informaciją apie jo butą. Paaiškėjus, kad butas kelių antstolių areštuotas, pasiūlė atsakovui susitikti, informavo, kad domina jo butas ir norėtų jį įsigyti. Sutarė, kad atsakovas pasiūlys jį kaip pirkėją, o A. D. sumokės sumą, kuria įvertintas butas, antstoliui. Atsakovui nebuvo naudinga, kad visi pinigai būtų sumokėti antstoliui, todėl paprašė 5 000 Eur sumokėti grynaisiais. A. D. pasiūlė pasirašyti preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigotų parduoti butą, o to nepadaręs, grąžinti gautus 5 000 Eur ir sumokėti baudą. Atsakovui sąlygos tiko. Kadangi, atsakovo vertinimu, butas galėjo būti įvertintas 10 000–12 000 Eur, todėl preliminarioje sutartyje nurodė 17 500 Eur sumą ir UAB  „Skaldos paviršius“ tą pačią dieną sumokėjo atsakovui 5 000 Eur dydžio avansą. UAB „Skaldos paviršius“ ėmėsi veiksmų, kad būtų atliktas buto vertinimas, ragino atsakovą nuvykti pas antstolę ir pateikti prašymą dėl buto pardavimo atsakovo pasiūlytam pirkėjui, tačiau atsakovas nesutiko ir tokiu būdu preliminarią sutartį pažeidė. Be kita ko, 2023 m. gruodžio 1 d. sudarius preliminarią sutartį, atsakovas pasirašė kasos išlaidų orderį, kurio kopiją A. D. padarė, o originalą paliko automobilyje, kuris šiuo metu dingęs.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui S. M. iš atsakovo R. S. 5 000 Eur sumokėto avanso, 159,50 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 159,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktą kasos išlaidų orderio spalvotą kopiją, iš kurios matyti, kad kasos išlaidų orderį R. S. dėl 5 000 Eur avanso pagal preliminarią sutartį išdavė UAB „Skaldos paviršius“. Nors gavėjo vardas, pavardė ties parašu nenurodyti, tačiau mėlynu tušinuku ranka įrašyta gavimo data (2023 m. gruodžio 1 d.) ir gavėjo parašas. Kadangi kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad jis išduotas R. S., pirmosios instancijos teismas laikė, kad gavėjo parašas ir turėtų būti atsakovo R. S. Be kita ko, teismas nurodė, jog atsakovo parašas kasos išlaidų orderio spalvotoje kopijoje yra labai panašus į atsakovo parašą preliminarioje sutartyje ir vizualiai abejonių dėl tikrumo nekelia.

7.       Teismas taip pat pažymėjo, jog preliminari sutartis įsigalioja užskaičius avansą, t. y. perdavus jį pardavėjui, o bylos duomenimis atsakovas sutartį vykdė, t. y. ginčijo vekselius, siekdamas arešto butui panaikinimo, važiavo pas antstolį tartis dėl trečiojo asmens siūlymo jo buto pirkėju ir kt. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytais veiksmais pats atsakovas pripažino, kad preliminarioji sutartis šalims įsiteisėjo, tokiu būdu pripažindamas ir avanso gavimą.

8.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad trečiasis asmuo būtų pažeidęs preliminarią sutartį. UAB „Skaldos paviršius“ buvo suinteresuotas sudaryti pagrindinę sutartį ne tik iki preliminarioje sutartyje nurodytos datos, bet ir vėliau. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad pagrindinė ginčo buto pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir ne dėl atsakovo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių, kurioms atsakovas įtakos daryti negalėjo, t. y. dėl nesibaigusio ikiteisminio tyrimo ir civilinės bylos.

9.       Nurodė, kad atsakovas, pasirašęs preliminarią sutartį, ėmėsi veiksmų, kad galėtų ginčo butą parduoti trečiajam asmeniu, t. y. jis iniciavo ikiteisminį tyrimą ir pradėjo civilinę bylą dėl vekselių nuginčijimo, važiavo su trečiojo asmens vadovu A. D. pas antstolį, tačiau antstolis, kaip patvirtino pats A. D., neleido parduoti buto atsakovo pasiūlytam pirkėjui, nes dar vyko ikiteisminis tyrimas. Todėl teigti, kad atsakovas buvo pasyvus ir nesiekė panaikinti kliūčių ginčo buto pardavimui, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo.

10.       Atitinkamai, teismas sprendė, jog nesant byloje atsakovo kaltės dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, nėra pagrindo ieškovui priteisti 5 000 Eur dydžio baudą, tačiau ieškovas turi teisę reikalauti avanso grąžinimo bei palūkanų, todėl priteisė ieškovui 5 000 Eur dydžio avansą, 159,50 Eur dydžio palūkanas bei procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliantas (atsakovas) R. S. apeliaciniu skundu prašo teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovui S. M. iš atsakovo R. S. priteista 5 000 Eur sumokėto avanso, 159,50 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 159,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116 Eur žyminio mokesčio, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo S. M. ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

11.1.                      Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, netaikė contra proferentem taisyklės, dėl ko nepagrįstai atsakovo elgesį, vykdant preliminarią sutartį, prilygino 5 000 Eur avanso sumos gavimo patvirtinimui.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsnių normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą bei įrodymų vertinimą, kadangi nepagrįstai netaikė negatyviojo įrodinėjimo naštos aspekto.

11.3.                      Nurodo, kad trečiojo asmens vadovas yra patyręs verslininkas, todėl atsakovui buvo pateiktas jau parengtas sutarties tekstas, kurį jis buvo paprašytas pasirašyti. Atsakovo teigimu, atsakovas, neperskaitęs visos preliminarios sutarties, ją pasirašė, todėl nematė joje įrašytų sumų, tame tarpe ir įrašytos avanso sumos. Atsakovas visiškai nesusiejo preliminarios sutarties galiojimo ar jos vykdymo su avanso gavimu ar negavimu.

11.4.                      Pažymi, jog atsakovo dėtos pastangos, siekiant pašalinti kliūtis buto pardavimui, negali būti aiškinamos kaip neva patvirtinančios piniginių lėšų (5 000 Eur avanso) gavimą. Be kita ko, A. D. ir atsakovo bendravimas dėl areštų abiem atsakovo butams panaikinimo, vykimas pas antstolius, vyko tiek iki, tiek po preliminarios buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.

11.5.                      Atsakovo teigimu, nesant kasos išlaidų orderio originalo ir atsakovui kategoriškai neigiant gavus 5 000 Eur avansą, ieškovas ir trečiasis asmuo 5 000 Eur avanso sumokėjimo atsakovui faktą turėjo įrodinėti kitais jiems prieinamais objektyvios kilmės tiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, trečiojo asmens grynųjų pinigų apskaitos registro už 2023 m. gruodžio mėn. duomenimis. Be to, kasos išlaidų orderis apskritai neatitinka bendrinių tokiam dokumentui keliamų reikalavimų.

12.       Ieškovas S. M. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Nurodo, kad aplinkybė, jog preliminari pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta abiejų šalių, leidžia daryti išvadą, kad vykdant tolimesnius sutarties reikalavimus, buvo sumokėtas 5 000 Eur dydžio avansas. Be kita ko, kad suma buvo sumokėta patvirtina ir byloje pateiktas kasos išlaidų orderio kopija, kurioje matyti atsakovo parašas, kuris sutampa su preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje esančiu atsakovo parašu.

12.2.                      Ieškovo vertinimu, jei avansas būtų nesumokėtas, šalis sietų visai kitoks bendravimas, atsakovas būtų kėlęs klausimus dėl preliminarios sutarties tikslo ir tikrai būtų tuo metu nebendradarbiavęs su trečiuoju asmeniu.

12.3.                      Ieškovo teigimu, atsakovas bando apeliuoti į tai, kad neva tai trečiasis asmuo nepateikė kasos knygos, kuri galėtų įrodyti 5 000 Eur avanso išmokėjimą atsakovui. Pažymėjo, kad šie atsakovo argumentai neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi tiek kasos knyga, tiek visi registrai yra vidiniai trečiojo asmens dokumentai, o dokumentas, patvirtinantis pinigų perdavimo faktą, yra kasos išlaidų orderis, kuriame yra atsakovo parašas.

12.4.                      Pažymėjo, kad byloje esanti kasos išlaidų orderio kopija puikiai atspindi, kad šis dokumentas yra pasirašytas atsakovo. Atkreipė dėmesį į tai, kad visas dokumentas yra atspausdintas, o jame ranka yra įrašyta data ir parašas. Vizualiai matyti, kad data ir parašas yra parašyti tuo pačiu rašikliu ir to paties asmens.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovo naudai pirmosios instancijos teismas priteisė 5 000 Eur dydžio avansą ir palūkanas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka.

15.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šį prašymą pagrįsti atsakovas nepateikė jokių argumentų.

16.       CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

17.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šalių paaiškinimai dėl ieškovo pareikštų reikalavimų buvo pateikti pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą, CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu priklausė atsakovui R. S., tačiau 2025 m. vasario 18 d. buvo parduotas V. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Buto priklausymo atsakovui metu jam galiojo šeši areštai.

19.       2023 m. gruodžio 1 d. atsakovas R. S. ir trečiasis asmuo UAB „Skaldos paviršius“ sudarė preliminarią minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2024 m. gegužės 1 d., tačiau sudaryta nebuvo.

20.       2024 m. lapkričio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Skaldos paviršius“ perleido ieškovui S. M. reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš R. S. turto bei kitas su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusias papildomas teises, taip pat teisę į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., jeigu tokie būtų nustatyti.

21.       Nagrinėjamu atveju, ieškovui teigiant, kad jam turi būti grąžintas 5 000 Eur dydžio avansas, sumokėtas pasirašant preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat papildomai sumokėta 5 000 Eur bauda ir palūkanos dėl to, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui 5 000 Eur dydžio avansą ir palūkanas, o ieškinio dalį dėl baudos priteisimo atmetė.

22.       Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu sprendimu, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju byloje esanti kasos išlaidų orderio kopija nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis avanso sumokėjimą atsakovui, nes šis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų, o jame esantis parašas nėra atsakovo, kadangi atsakovas niekada tokio kasos išlaidų orderio nepasirašė. Be to, atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad tolimesni atsakovo ir trečiojo asmens santykiai leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad avansas buvo sumokėtas atsakovui, yra nepagrįsta ir deklaratyvi.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

23.       Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo pasirašiusios preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ginčas iš esmės kilo dėl avanso sumokėjimo fakto.

24.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovui buvo sumokėtas 5 000 Eur dydžio avansas, rėmėsi byloje pateikta kasos išlaidų orderio kopija. Atsakovo vertinimu, šis dokumentas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes neatitinka jam keliamų reikalavimų, o jame esantis parašas nėra atsakovo, kadangi jis šio dokumento nepasirašė. Todėl, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis minėtu dokumentu, padarė išvadą, jog atsakovui buvo sumokėtas avansas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nurodytais atsakovo argumentais.

25.       Iš pateikto kasos išlaidų orderio (duomenys neskelbtini) (jo kopijos) matyti, kad kasos išlaidų orderis 5 000 Eur sumai buvo išduotas 2023 m. gruodžio 1 d. UAB „Skaldos paviršius“. Nors gavėjo vardas, pavardė ties parašu nenurodyti, tačiau mėlyna spalva rašančiu rašikliu įrašyta gavimo data 2023 m. gruodžio 1 d. ir gavėjo parašas. Kadangi kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad jis išduotas R. S., pirmosios instancijos teismas laikė, kad gavėjo parašas turėtų būti atsakovo R. S., atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovo parašai ant preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties ir kasos išlaidų orderio yra panašūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo atveju yra nepagrįstos.

26.       Visų pirma, pažymėtina, jog kiekvienam subjektui, atliekančiam grynųjų pinigų operacijas, yra taikomas reikalavimas nusistatyti vidaus kontrolės tvarką, užtikrinančią grynųjų pinigų operacijų atsekamumą, pinigų kontrolę; taip pat reikalavimas sudaryti grynųjų pinigų apskaitos registrą. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – Finansinės apskaitos įstatymas) 3 straipsnio 3 dalis numato, kad grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. Grynųjų pinigų dokumentuose privalo būti nurodyta asmens, kuris turi teisę parengti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir grynuosius pinigus gavusio asmens vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas (Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras (kasos knyga).

27.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima ir pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

28.       Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad byloje esantis kasos išlaidų orderis neatitinka jam keliamų formalių reikalavimų, t. y. jame nėra apskaitos dokumentą parengusio (išdavusio) asmens parašo, nors tokio parašo buvimas yra imperatyvus reikalavimas pagal Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas. Šio reikalavimo nesilaikymas, apeliacinio teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog pateiktas dokumentas neatitinka formalių apskaitos dokumentui keliamų teisinių reikalavimų, todėl iš esmės negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu grynųjų pinigų išmokėjimo faktą, ir kelia abejonių dėl jo autentiškumo bei patikimumo.

29.       Atkreiptinas dėmesys, jog byloje taip pat nepateikta jokių kitų duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad trečiasis asmuo faktiškai sumokėjo atsakovui 5 000 Eur avansą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, jog nagrinėjamu atveju būtent ieškovas, siekdamas pagrįsti savo teiginius dėl grynųjų pinigų išmokėjimo, turėjo pateikti grynųjų pinigų apskaitos registrą (kasos knygą) už 2023 metus. Šis registras pagal įstatymą privalo būti sudaromas tais atvejais, kai atliekamos grynųjų pinigų operacijos, ir laikytinas esminiu apskaitos dokumentu, leidžiančiu nustatyti tikrąjį grynųjų pinigų judėjimo srautą juridinio asmens veikloje. Jo nepateikimas eliminuoja galimybę objektyviai ir patikimai patikrinti bei įvertinti nurodyto pinigų išmokėjimo faktą, o kartu mažina byloje pateiktų duomenų, šiuo atveju kasos išlaidų orderio kopijos, įrodomąją vertę.

30.       Pažymėtina, kad atsakovui neigiant kasos išlaidų orderio kopijoje esantį parašą ir kvestionuojant viso minėto dokumento autentiškumą, ieškovas, būdamas suinteresuotas savo teisių ir teisėtų interesų apsauga, privalėjo pateikti teismui visus turimus bei galimus įrodymus, patvirtinančius faktinį 5 000 Eur avanso išmokėjimą atsakovui. Tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė ne tik pirmosios instancijos teismui, bet ir teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui. Priešingai, pats ieškovas nurodė, kad byloje pakanka tik kasos išlaidų orderio kopijos, o bet kokie papildomi dokumentai, jo vertinimu, būtų pertekliniai, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia apskritai abejonių dėl trečiojo asmens tuo metu vykdomos tinkamos apskaitos vedimo, avanso išmokėjimo fakto ir ieškovo suinteresuotumo ginant savo interesus.

31.       Pažymėtina ir tai, kad juridinio asmens vadovui tenka pareiga elgtis rūpestingai su jam patikėtu juridinio asmens turtu, o ši pareiga apima ne tik atsakomybę už tinkamą finansinių išteklių naudojimą, bet ir už teisės aktų reikalavimus atitinkančios turto bei finansinių operacijų apskaitos tvarkymą, finansinių ataskaitų teikimą bei apskaitos duomenų išsaugojimą įstatymų nustatytą laikotarpį. Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas suponuoja išvadą, kad juridinio asmens vadovas neužtikrina skaidrios ir patikimos finansinės atskaitomybės, o tai savo ruožtu mažina pateiktų dokumentų įrodomąją vertę ir kelia abejonių dėl jų tikrumo.

32.       Pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovo parašai preliminarioje buto pirkimo–pardavimo sutartyje ir kasos išlaidų orderyje yra panašūs bei tai esą leidžia spręsti, kad abu dokumentus pasirašė tas pats asmuo – atsakovas, laikytinos nepagrįstomis ir pernelyg paremtomis prielaidomis. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės atlikti rašysenos ekspertizės, kadangi byloje pateiktas kasos išlaidų orderis nėra originalas, o tik jo kopija. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos savarankiškai vertinti parašų autentiškumo ir daryti išvadas remiantis vizualiniu aspektu ar subjektyviu dokumentų panašumo vertinimu. Atsakovui aiškiai neigiant, kad parašas minėtame kasos išlaidų orderyje yra jo, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis objektyviais įrodymais ir atitinkamai vertinti, ar šiuo atveju pats ieškovas tinkamai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.

33.       Šių aplinkybių kontekste papildomai pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

34.       Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

35.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismų praktiką dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo ir atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikta kasos išlaidų orderio kopija neatitinka jai keliamų reikalavimų, atsakovas neigia šiame orderyje esantį parašą, o ieškovas nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių avanso išmokėjimo faktą, sprendžia, jog pateiktos kasos išlaidų orderio kopijos nepakanka išvadai, kad trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui avansą pagal preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. kad atsakovas faktiškai gavo pinigus.

36.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad preliminarios buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas ir jos vykdymas (t. y. siekis panaikinti butams taikytus areštus) patvirtina avanso sumokėjimo faktą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grindžiama abstrakčiais samprotavimais, neturinčiais pakankamo pagrindo įrodymų viseto kontekste.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos negali būti aiškinamos taip, jog vien preliminarios sutarties pasirašymas savaime patvirtintų avanso sumokėjimo faktą. Iš sutarties turinio matyti, kad šalys 6.1 papunktyje susitarė dėl 5 000 Eur dydžio avanso sumokėjimo pareigos po preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, o 7.1 papunktyje nustatė, jog ši sutartis įsigalioja tik užskaičius avansą. Taigi sistemiškai išanalizavus minimas nuostatas matyti, kad avanso sumokėjimas buvo numatytas kaip atskiras savarankiškas veiksmas, vykdytinas po preliminarios sutarties pasirašymo, ir būtent nuo šio mokėjimo momento siejama sutarties įsigaliojimo pradžia. Todėl pats preliminariosios sutarties pasirašymo faktas negali būti laikomas įrodymu, kad avansas faktiškai buvo sumokėtas.

38.       Vien tai, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, siekdamas panaikinti butui taikytus areštus ir kitus nuosavybės teisių apribojimus, savaime taip pat negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti avanso sumokėjimo faktą. Pažymėtina, jog, kaip pats atsakovas nurodė, minėti veiksmai buvo atliekami tiek iki preliminariosios sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo, šių aplinkybių ieškovas ir neginčijo. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovas siekė panaikinti butams taikytus apribojimus, nesuponuoja išvados apie avanso perdavimą atsakovui. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise priklausė keli butai, kuriems buvo taikyti įvairūs apribojimai, o atsakovas ėmėsi veiksmų ne tik dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties objektu buvusio buto, bet ir dėl kitų nekilnojamojo turto vienetų. Todėl teigti, kad tokie atsakovo veiksmai, susiję su ribojimų panaikinimu, patvirtina avanso sumokėjimą ar jo užskaitymą, būtų nepagrįsta ir remtųsi išvestinėmis bei netiesioginėmis prielaidomis.

Dėl procesinės bylos baigties.

39.       Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su avanso sumokėjimo faktu, nepagrįstai suteikė pernelyg didelę reikšmę netiesioginiam įrodymui ir prielaidoms. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, jog ieškovas pats iš esmės neįvykdė pareigos tinkamai ir pakankamais įrodymais pagrįsti savo reikalavimą dėl avanso grąžinimo. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl 5 000 Eur dydžio avanso ir palūkanų priteisimo, naikintinas ir šioje dalyje ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

42.       Apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovo valstybei priteisiama antrinės teisinės pagalbos 131,25 Eur dydžio išlaidų suma (2025 m. balandžio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini)).

43.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 20,33 Eur. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, t. y. ieškovo ieškinį atmetus pilna apimtimi, atitinkamai ši suma priteisiama valstybei iš ieškovo.

44.       Ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

45.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, apeliantas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą ir žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

46.       Apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovo valstybei priteisiama antrinės teisinės pagalbos 175 Eur išlaidų suma (2025 m. liepos 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 116 Eur dydžio žyminis mokestis už atsakovo pateiktą apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovui S. M. iš atsakovo R. S. priteista 5 000 Eur sumokėto avanso, 159,50 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 159,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116 Eur žyminio mokesčio išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. M. ieškinį atmesti. 

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), 131,25 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą (AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AS Citadele bankas Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant juridinio asmens kodą (188659752) ir įmokos kodą (5630).

Priteisti iš ieškovo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,33 Eur (dvidešimt eurų 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), 291 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą (AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AS Citadele bankas Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant juridinio asmens kodą (188659752) ir įmokos kodą (5630).

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                             Alvydas Barkauskas

                                                                                                                          Rūta Petkuvienė

                                                                                                                          Inga Staknienė