Civilinė byla Nr. e2S-1236-852/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00977-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo vykdyti darbo sutartį, trečiasis asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5134-1159/2023 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo ieškovas prašo teismo: 1) įpareigoti atsakovę vykdyti šalių 2022 m. kovo 22 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įdarbinti darbuotoją nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki darbo ginčo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1000,00 Eur turtinės žalos ir 500,00 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
2. 2023 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti trečiojo asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ieškovo R. A. atžvilgiu. Ieškovas paaiškino, kad su atsakove (darbdaviu) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 22 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sulygo dėl darbo sąlygų. Sutartyje buvo sutarta, kad darbuotojas priimamas į darbą (duomenys neskelbtini) nustatant jam 1210,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Šiuo pagrindu ieškovui (darbuotojui) apmokėjus 120,00 Eur konsulinį mokestį ir kitus mokesčius, Ambasada išdavė daugkartinę nacionalinę vizą. Lietuvos Respublikos vizą jis gavo 2022 m. liepos 14 d. ir, suderinęs su darbdavio atstovu, į Lietuvą atvyko 2022 m. liepos 27 d. Atvykus į Lietuvą, tą pačią dieną jis atvyko pas darbdavį ir tarėsi dėl darbo pradėjimo, tačiau darbdavio atstovas jį prašė palaukti, kol atsiras tinkamas darbas, neapgyvendino, nepasirūpino. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyrius 2022 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ieškovui R. A. išduotą nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus 2022 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikinta (duomenys neskelbtini) piliečio R. A. nacionalinė viza. Ieškovo įsitikinimu, šių nurodytų faktinių aplinkybių visuma, kuomet yra priimtas nors ir teisminiu keliu ginčijamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas panaikinti ieškovui R. A. išduotą nacionalinę vizą, sukuria teisines pasekmes ieškovui, savo esme ribojančias institucijoms, atsakingoms už užsieniečių migracijos bei vykimo į (iš) Lietuvos Respublikos kontrolę, vertinti R. A. buvimą Lietuvos Respublikoje teisėtu, bei tokiu būdu neleidžia tinkamai realizuoti savo procesinių, socialinių ir kitų teisių. Tuo pagrindu ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ieškovo R. A. atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovo R. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ieškovo R. A. atžvilgiu iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5134-1159/2023 arba iki jis bus pakeistas arba panaikintas.
4. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų nustatė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. A. į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti R. A. savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas (ieškovas) R. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.
5. Teismas, vertindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-5134-1159/2023, pažymėjo, kad nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo ieškiniu pareikštas reikalavimas (įpareigoti atsakovę vykdyti 2022 m. kovo 22 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) prima facie (liet. – iš pirmo žvilgsnio) yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nes nesustabdžius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo grąžinti ieškovą R. A. į užsienio valstybę (įpareigojimo R. A. savanoriškai išvykti) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, ieškovas neteks galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į darbą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis), efektyviai pasinaudoti pamatine/konstitucine teise į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalies a punktas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnis), bus apsunkinta civilinio proceso eiga ir ieškovo teisė bei galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose, pateikti paaiškinimus nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5134-1159/2023, ieškovas patirs didesnes finansines išlaidas. Be to, ieškovui išvykus, galimai jam palankaus-(ių) teismo-(ų) sprendimo-(ų) vykdymas gali ieškovui tapti sunkiai įgyvendinamu, kas neabejotinai neatitiktų ir teisinio tikrumo, apibrėžtumo, saugumo bei teisėtų lūkesčių principų. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybės, teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ieškovo R. A. atžvilgiu iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5134-1159/2023 arba iki jis bus pakeistas arba panaikintas.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantas (trečiasis asmuo) Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovui R. A., kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir turinčiam profesiją, kuri yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, buvo išduota nacionalinė (D) viza Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo panaikinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu nacionalinės vizos panaikinimo pagrindu – užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (R. A. neatvyko dirbti). Tačiau civilinėje byloje Nr. e2-5134-1159/2023 nėra sprendžiamas nei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vizos panaikinimo, nei 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grąžinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimas ar panaikinimas neįteisintų ieškovo R. A. buvimo Lietuvos Respublikoje, kadangi nacionalinės (D) vizos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas būtų pasibaigęs 2022 m. gruodžio 19 d. Šio sprendimo sustabdymas taip pat neįteisina užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje.
6.2. Ieškovas R. A. iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos (nei iki 2022 m. spalio 18 d., nei iki 2022 m. gruodžio 19 d.) vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo, todėl šiuo metu jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties numato baigtinį sąrašą pagrindų užsieniečiams būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas terminas R. A. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo iki minėtame sprendime nurodyto termino laikyti R. A. esančiu Lietuvos Respublikoje teisėtai. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 28 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Taigi, tam, kad ieškovas R. A. įteisintų savo buvimą Lietuvos Respublikoje, ieškovas privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Neįteisinęs savo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, ieškovas R. A. negalės teisėtai įsidarbinti Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ieškovo R. A. reikalavimas įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti 2022 m. kovo 22 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (įdarbinti R. A.) nėra tikėtinai pagrįstas, nes R. A. negalės būti teisėtai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei jis neišvyks iš Lietuvos Respublikos ir neįteisins savo buvimo/gyvenimo Lietuvos Respublikoje (gaus vizą ar leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje).
6.3. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesustabdžius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo, ieškovas neteks galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į darbą ir efektyviai pasinaudoti pamatine/konstitucine teise į teisminę gynybą. Apelianto vertinimu, ieškovas R. A. negalės realizuoti savo teisės į darbą neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos ir neįteisindamas savo buvimo/gyvenimo Lietuvos Respublikoje. Ieškovas R. A. galės efektyviai naudotis teise į gynybą ir nebus apsunkinta civilinio proceso eiga ir R. A. teisė bei galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose, nes civilinėje byloje Nr. e2-5134-1159/2023 ieškovą R. A. atstovauja advokatas, bylos šalims šioje byloje leidžiama teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, o byloje nėra pateikta jokio išlaidų, kurias patirs R. A. dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos, paskaičiavimo. R. A. išvykus iš Lietuvos Respublikos ir įteisinus savo buvimą/gyvenimą Lietuvos Respublikoje (gavus vizą ar leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje) R. A. galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų įgyvendinamas, tuo tarpu R. A. neišvykus iš Lietuvos Respublikos ir neįteisinus savo buvimo/gyvenimo Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo vykdymas taptų neįgyvendinamas. Pažymi, kad ieškovas gali kreiptis dėl leidimo gyventi būdamas užsienyje (per išorės paslaugų teikėją). Be to, (duomenys neskelbtini) yra išorės paslaugų teikėjo biuras, per kurį ieškovas gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
7. Ieškovas R. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto (trečiojo asmens) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie argumentai:
7.1. Trečiasis asmuo yra suinteresuotas, kad ieškovas paliktų Lietuvos valstybės teritoriją. Trečiasis asmuo atskirajame skunde aprašė, kaip žiūrint iš trečiojo asmens pozicijos ieškovas turėtų pasielgti, t. y. kad ieškovas turėtų pats išvykti iš Lietuvos Respublikos ir būdamas užsienyje galėtų atlikti tam tikras procedūras dėl įsidarbinimo Lietuvoje. Tačiau, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės buvo jau aptartos anksčiau, vykusiame teismo posėdyje, o taip pat teismo suteiktu laiku pertraukos metu. Po ko ieškovas parodė, jog iš karto pateikti savo pasirinkimo negali, nes jam yra būtinas nedidelis laikas priimti sprendimą, paaiškino, jog iš esmės sutiktų dar kartą pasikonsultuoti su trečiuoju asmeniu. Tuo tarpu trečiasis asmuo visiškai nesuprantamai kokiu tikslu užbėgo įvykiams už akių ir pateikė atskirąjį skundą, kurį tenkinus ieškovas turėtų palikti šalį, nelaukdamas paties ieškovo galutinio pasirinkimo.
7.2. Atskirojo skundo reikalavimai yra atsitiktinio pobūdžio, nepadedantys išspręsti teismui bylą. Teismo užduotis procese yra patikrinti, ar iš tiesų egzistuoja atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, tokios, kokios buvo nurodytos. Ir teismas šiuo atveju turi priimti sprendimą. Tačiau, per vykusį teismo posėdį ieškovas paaiškino, jog tas pačias aplinkybes, kurios yra nurodytos ir atskirajame skunde priėmė domėn ir jis artimiausiu metu pateiks poziciją, ar išvyks iš Lietuvos Respublikos. Trečiasis asmuo nelaukdamas ieškovo pasisakymo dėl trečiojo asmens pateiktų duomenų liečiančių ir jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kurie yra nurodyti ir atskirajame skunde, kreipėsi su atskiruoju skundu į aukštesnįjį teismą nors formaliai ir turėdamas tam proceso jam suteiktą teisę, tačiau pažeisdamas esminį proceso rungimosi principą, kadangi šiuo atveju ieškovas netenka sutartos teisės pačiam apsispręsti, ar jis pats išvyks iš Lietuvos ar priims kitokį pasirinkimą.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
12. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
13. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
14. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021). Šis institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu, jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų prevencijai ar išvengimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1240-464/2021).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė bylą pagal ieškovo, kaip buvusio darbuotojo, R. A. ieškinį atsakovei, kaip buvusiam darbdaviui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo ieškovas prašo teismo: 1) įpareigoti atsakovę vykdyti šalių 2022 m. kovo 22 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įdarbinti darbuotoją nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki darbo ginčo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1000,00 Eur turtinės žalos ir 500,00 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Taigi, šioje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo R. A. darbo teisių gynimo.
16. Iš LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-5603-621/2023 pagal pareiškėjo R. A. skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. spalio 18 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus sprendimą panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečio R. A. nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Taip pat iš LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I2-1797-1064/2023 pagal pareiškėjo R. A. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 sausio 4 d. sprendimo, 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir administracinę bylą sustabdė iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. eI2-5603-621/2023.
18. Ieškovas civilinėje byloje pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė teismo iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti trečiojo asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ieškovo R. A. atžvilgiu. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindė tuo, kad nesustabdžius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir patenkinus ieškovo ieškinį, jo įvykdymas bus neįmanomas ir tokiu būdu ieškovas negalės tinkamai realizuoti savo procesinių, socialinių ir kitų teisių.
19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei į CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kuriame įtvirtinta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, skundžiama 2023 m. kovo 30 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir sustabdė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą.
20. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų dėl užsieniečių teisinės padėties 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui.
21. Identiško turinio nuostata taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 139 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kai skundas pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos.
22. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei įtvirtintą teisinį reguliavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nesant tam teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pareikštas ieškinys preliminariai yra pagrįstas, kadangi ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje, o trečiasis asmuo tokios teismo pozicijos neginčijo ir byloje nebuvo pateikta priešingų duomenų, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir šiuo klausimu plačiau nepasisako. Vis dėlto, šiuo atveju sprendžiant tai, ar ginčo atveju egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Visų pirma, pažymėtina, kad apelianto (trečiojo asmens) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamai buvo priimti 2022 m. spalio 18 d. (dėl nacionalinės vizos panaikinimo) ir 2022 m. spalio 25 d. (dėl išvykimo), tačiau nors iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI2-5603-621/2023 ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtos administracinės bylos Nr. I2-1797-1064/2023 duomenų matyti, kad minėti trečiojo asmens sprendimai buvo apskųsti, tačiau ieškovas, teikdamas skundus dėl priimtų sprendimų teisėtumo, neteikė prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo sustabdymo pateikė civilinėje byloje, nagrinėjant tarp šalių kilusį darbo ginčą, o toks prašymas buvo pateiktas atitinkamai tik 2023 m. kovo 29 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovas ne tik neįžvelgė jokios grėsmės būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjant administracines bylas dėl trečiojo asmens priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ir nevertino bei neteigė, jog dėl skundžiamų sprendimų vykdymo ieškovas negalės tinkamai realizuoti savo procesinių, socialinių ir kitų teisių. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra išimtinai procesinio pobūdžio priemonė, kuria yra siekiama procesinio tikslo – užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą ir (ar) išvengti situacijų, kai byloje priimto sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Kaip jau buvo minėta, ieškovas pareikštais ieškinio reikalavimais prašo iš esmės išnagrinėti darbo ginčą ir įpareigoti darbdavį vykdyti 2022 m. kovo 22 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įdarbinant darbuotoją (ieškovą) nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. Tuo tarpu pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašė iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti trečiojo asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su apelianto (trečiojo asmens) atskirojo skundo argumentais, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su trečiojo asmens sprendimo sustabdymu, neatitinka ieškinyje pareikštų reikalavimų esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu, kadangi ieškovas šioje civilinėje byloje neginčija Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, net tuo atveju, jei ieškovo pareikštas ieškinys būtų patenkintas, toks bylos išnagrinėjimo rezultatas neįteisintų ieškovo R. A. buvimo Lietuvos Respublikoje, t. y. savaime nedaro negaliojančiu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, lingvistiškai aiškinant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 128 straipsnio 2 dalies ir 139 straipsnio 2 dalies normas, yra matyti, kad sprendimai, susiję su užsieniečių teisine padėtimi, gali būti sustabdyti tik tuo atveju, jeigu atitinkamas administracinis teismas priima nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė apelianto (trečiojo asmens) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, kadangi tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti administraciniai teismai, atsižvelgiant į tai, jog būtent administraciniams teismams yra priskirta kompetencija vertinti priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl apelianto (trečiojo asmens) atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis naikintina bei klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina ieškovui, kad nepaisant to, kad buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai neužkerta ieškovui kelio kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus ir (ar) Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nagrinėjančius ieškovo pateiktus skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimtų sprendimų, ir pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo minėtose bylose.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apelianto (trečiojo asmens) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Andrius Verikas