Baudžiamoji byla Nr. 1-667-944/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12514-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.4.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 20 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,
sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,
dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,
kaltinamajam L. Ž.,
kaltinamajam M. D., jo gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,
nukentėjusiajam K. N., jo atstovei advokatei Julijai Manako – Galminei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, ir per 4 mėnesius atlyginti UAB „Midgardas“ padarytą turtinę žalą. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, ir per 4 mėnesius atlyginti UAB „Midgardas“ padarytą turtinę žalą. 2020 m. rugpjūčio 6 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2021 m. balandžio 7 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmens duomenų registro. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, ir
L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą tą laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą tą laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. 2022 m. rugpjūčio 22 d. įtrauktas į aprobuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
M. D. ir L. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, 2022 m. balandžio 10 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir lauke prie įėjimo į šį namą, išgertuvių ir kilusio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė K. N. ne mažiau 15 smūgių į veido, galvos sritis, kairę ranką, dešinę koją bei kitas kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. N. kraujosruvas kairės akies obuolyje, poodines kraujosruvas veide, dešinėje ausyje, galvos plaukuotoje dalyje, kairiame petyje, kairėje rankoje, pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, dešinėje kojoje, dešinio kirkšnies ir klubo riboje, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, 11 danties lūžimą, tai yra sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
M. D. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 10 d. maždaug apie 20.00 val., su K. V. ėjo nusipirkti alkoholio ir netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos sutiko pažįstamus L. Ž. ir L. T.. Pastarieji juos pasikvietė toliau gerti alkoholio. Prisimena, kad L. Ž. sakė, jog jų namuose yra asmuo, pravardė „(duomenys neskelbtini)“, klausė ar šį pažįsta, o jis atsakė, kad jiedu buvę klasiokai. L. Ž. su L. T. nuėjo į pastarojo namus, esančius (duomenys neskelbtini), o jis su K. V., nusipirko alkoholio ir taip pat nuėjo minėtu adresu. Jie sėdėjo svetainės kambaryje penkiese – jis, K. V., L. T., L. Ž. ir K. N., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Kažkuriuo momentu tarp jo ir K. N. kilo žodinis konfliktas, jis šiam priminė seną įvykį, kaip šis juokėsi iš vienos jam pažįstamos merginos per diskoteką. Jis sėdėjo ant sofos, o K. N. ant medinės taburetės. Šalia jo sėdėjo L. Ž.. Jis šio konflikto metu nusisuko į L. Ž. ir su šiuo kalbėjo, o kažkam sušukus, atsisuko ir pajuto smūgį iš kojos. Jis intuityviai užsidengė veidą ir kliuvo į dešinės rankos alkūnę. Tada vėl smūgiavo koja ir kliuvo jam į dešinę akį virš antakio. Smūgius kojomis sudavė K. N.. Tuomet jis atsistojo ir dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius K. N. į veido sritį, tiksliau į dešinę akį. Vienas smūgis kliuvo į ranką, nes K. N. dengėsi veidą ranka, o kitas smūgis kliuvo prie pat dešinės akies. Apie daugiau smūgių kambaryje kojomis ir rankomis jis negali pasakyti, nes neprisimena. Kai jiedu su K. N. vienas kitam sudavė smūgius, įsikišo L. Ž. - pradžioje žodžiu konfliktavo, o paskui sudavė smūgius ir rankomis, ir kojomis K. N.. Taip pat matė, kaip L. Ž. K. N. įplėšė viršutinį megztinį. Kiek tiksliai smūgių L. Ž. sudavė K. N. neprisimena dėl savo neblaivumo. Jis bandė raminti L. Ž., kad šis liautųsi mušęs K. N.. Visus L. Ž. suduodamus smūgius L. T. filmavo mobiliuoju telefonu. Kelnes K. N. numovė L. Ž. tuo metu kai nustūmė nuo kėdės ir K. N. nukrito ant žemės. K. N. liko tik su apatinėmis kelnaitėmis. L. Ž. buvo labai agresyviai nusiteikęs prieš K. N.. Vykstant muštynėms kambaryje jis bandė L. Ž. stabdyti, tačiau šis nereagavo ir nesiliovė. Būnant lauke L. Ž. vėl užsipuolė K. N.. L. Ž. K. N. lauke sudavė daug smūgių ir rankomis, ir kojomis tiek stovinčiam, tiek gulinčiam. Jis lauke K. N. spyrė du kartus į užpakalį. L. T. filmavo viską lauke. Kai L. Ž. lauke mušė (draskė) gulintį K. N., jis L. Ž. liepė liautis, o L. T. sakė baigti filmuoti. Taip L. Ž. nustojo mušti K. N., o jis su K. V. padėjo atsistoti K. N. ir įvedė į namų vidų, ten padavė kelnes, padėjo apsivalyti nugarą, nes buvo nutepta nuo muštynių lauke. Įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nori atsiprašyti K. N. ir atlyginti jam padarytą žalą (2 t., b. l. 85-88, 97-99). Teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad kai būna neblaivus įsivelia į visokias nemalonias situacijas. Pažymėjo, kad nebevartoja alkoholio, gailisi dėl tokio elgesio. Akcentavo, kad prieš posėdį atsiprašė nukentėjusiojo. Žada jam atlyginti padarytą žalą tokio dydžio, kokią priteis teismas. Kol kas nedirba, bet ketina greitu laiku susirasti darbą. Jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar santaupų neturi. Yra sveikas, išlaikytinių neturi. Paskirtas administracines baudas yra sumokėjęs. Atlygino 700,00 Eur žalą nukentėjusiajam, ir padengė visą žalą Ligonių kasoms. Mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra didelė.
L. Ž. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 10 d. begeriant J. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atvažiavo du jam nepažįstami vaikinai. Nei vieno iš jų nepažinojo, tik vėliau sužinojo, kad vienas iš jų K.. Su atvykusiais vaikinais nekonfliktavo, bendravo gražiai. Kažkuriuo momentu jis su L. T. išėjo ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje sutiko pažįstamus K. V. ir M. D.. Su jais pakalbėjo ir pasiūlė ateiti pas L. T. (J. Ž.) į namus atsigerti alkoholio. Jis tuo metu buvo neblaivus. Kiek prisimena, kartu su K. V. bei M. D. grįžo pas J. Ž.. K. V. su M. D. turėjo su savimi butelį degtinės. Atėjus pas J. Ž. į namus M. D. iškart atpažino K., su juo pasisveikino, lyg ir minėjo, jog buvę klasiokai. Jie toliau gėrė. Jis sėdėjo ant sofos, kartu su juo sėdėjo M. D.. Kiek prisimena, K. sėdėjo ant medinės taburetės arčiau pečiaus. M. D. sukonfliktavo žodžiu su K. dėl kažkokių senų reikalų, dėl kažkokios panelės. M. D., atsistojęs nuo sofos, priėjo prie sėdinčio K. ir keliu sudavė vieną smūgį į veido sritį ir iškart vieną smūgį sudavė rankos kumščiu. K. nenugriuvo po šių smūgių, liko sėdėti. K. nesmūgiavo M. D. atgal ir prieš tai nebuvo smūgiavęs. Tada jis atsistojo nuo sofos ir priėjęs prie K. sudavė šiam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai sudavė smūgių – neprisimena, bet tikrai labai daug. Kodėl jis taip pasielgė - negali paaiškinti. K. jo tą vakarą neįžeidė, neužsipuolė, jis tiesiog be priežasties pats užsipuolė K. Buvo labai neblaivus. Kad kažkas filmuotų, kaip jis muša K. - taip pat neprisimena. Neprisimena ir to, kad kas nors jį būtų raminęs, kai jis mušė K. Prisimena, kad paskui jie visi išėjo į lauką. Lauke vėl mušė K. ir rankomis, ir kojomis spardė šį gulintį į įvairias kūno vietas, taip pat prisimena, kad suplėšė K. apatines kelnaites. Prisimena, kad lauke jis įspyrė sėdinčiam K. į veido sritį ir supratęs, jog pasielgė netinkamai liovėsi mušti. K. lauke smūgius kojomis sudavė ir M. D.. Kiek konkrečiai ir kur pataikė - neprisimena. Viskam aprimus, jis su L. T. pakėlė nuo žemės K. ir parvedė į namus pas L. T.. Jiems parvedus K. pas L. T. į namus, davė K. apsivilkti rūbus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Su nukentėjusiuoju per visą tyrimo laiką nebuvo susitikęs, jo neatsiprašė, taip pat nėra atlyginęs padarytas žalos (2 t., b. l. 125-128, 143-145). Teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad savo elgesį vertina blogai. Nežino, ar dėl padaryto nusikaltimo vertėtų atsiprašyti. Gailisi dėl savo veiksmų. Kodėl neatsiprašė nukentėjusiojo paaiškinti negali. Žalos nukentėjusiajam neatlygino, nes neturi darbo. Nėra niekur dirbęs, neturi jokios specialybės. Turto, vairuotojo pažymėjimo neturi. Gyvena kartu su tėvais, išlaiko tėvai. Su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstamas ir po įvykio daugiau su juo nebuvo susitikęs.
Be pačių kaltinamųjų M. D. ir L. Ž. visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai).
2022 m. balandžio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog K. N. pranešė apie tai, kad 2022 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, išgertuvių metu buvo sumuštas pažįstamų L. Ž. ir M. D., o būtent L. Ž. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau dešimties kartų į galvos bei veido sritį, M. D. sudavė ne mažiau trijų kartų rankos kumščiu bei ne mažiau trijų kartų koja spyrė į galvos sritį, taip sukeliant fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 9-18).
Iš nukentėjusiojo K. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2022 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, pas R. B. pažįstamą J., visi trys vartojo alkoholį. Apie 17 val. prie jų prisijungė į svečius atėjęs L. Ž.. Jiems visiems vartojant alkoholinius gėrimus, apie 20.30 val. pas J. į namus atėjo M. D.. Sėdint prie stalo kambaryje, visi gėrė degtinę. Kažkuriuo momentu, tikslaus laiko neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus, M. D. jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad neva jis šio draugę pavadino žiurke. Jis atsakė nieko taip nevadinęs. Tuomet M. D. priėjo prie jo, jis tuo metu sėdėjo ant medinės kėdės, ir jam sudavė rankos kumščiu smūgį į veidą, paskui sudavė dar daugiau smūgių ir ranka, ir koja spyrė jam sėdinčiam į įvairias kūno vietas. Jis nuo M. D. suduotų smūgių nugriuvo ant žemės. Jam atsisėdus ant grindų, prie jo priėjo L. Ž. ir sudavė smūgį koja į veidą, jis pajuto, jog galimai jam lūžo nosis, nes pradėjo bėgti kraujas. L. Ž. ir toliau jį mušė, sudavė smūgius ir rankomis, ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek konkrečiai jam buvo suduota smūgių negali pasakyti, nes kartais tai L. Ž. jam juos suduodavo, kartai M. D. jam smūgiuodavo. Kai jį mušė, jis girdėjo kaip L. Ž. sakė L. T. filmuoti. Kaip L. T. filmavo - nematė. L. T. sakė, kad nespėjo nufilmuoti L. Ž. smūgio jam iš kojos, tai L. Ž. iš naujo smūgiavo. L. Ž. pradėjo plėšyti rūbus - pradžioje nuplėšė džemperį, tada marškinėlius. Kelnes numovė M. D.. Išėjo į lauką vilkėdamas tik apatines kelnaites, iki lauko tualeto patalpos nenuėjo, jam lauke daugiausia smūgių kojomis ir rankomis sudavė L. Ž., ar M. D. jam sudavė smūgius lauke – neprisimena. L. T. ir lauke filmavo kaip jis yra mušamas. Po lauke suduotų smūgių L. Ž. ir M. D. nuėjo vidun, o jis paliko gulėti kieme. Netrukus atsistojo ir taip pat nuėjo į kambarį, apsimovė anksčiau nuo jo nurengtus drabužius. Apsirengęs alkoholio nebevartojo, nuėjo miegoti į kitą kambarį. Ryte atsikėlus, jį sumušusių L. Ž. ir M. D. nebebuvo. Bijodamas, kad jo skriaudikai gali sugrįžti, jis nieko nelaukdamas apsirengė ir išėjo lauk iš J. namų. 2022 m. balandžio 12 d. sesuo jam atsiuntė mobilaus ryšio telefonu filmuotus vaizdo įrašus, kuriose yra matomi vaizdai, kaip jis yra mušamas L. Ž. ir M. D.. Sesers teigimu, šiuos įrašus jai atsiuntė, pažįstama moteris per „Messenger“ programėlę. Įtariamieji jo neatsiprašė, žalos neatlygino (1 t., b. l. 52-57, 60-62).
2022 m. balandžio 12 d. asmens apžiūros protokole, foto nuotraukose užfiksuota, jog K. N. sutikus, buvo atlikta jo apžiūra. Apžiūrint K. N., matoma aplink kairiąją akį, apatiniame ir viršutiniame akies voke kraujosruva (mėlynė), po dešiniąja akimi matoma kraujosruva (mėlynė). Dešinėje ausyje matomos kraujosruvos (mėlynės) (1 t., b. l. 25-30).
2022 m. birželio 6 – 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti keturi mobiliuoju telefonu filmuoti vaizdo įrašai, pridėti prie 2022 m. balandžio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis K. N. yra mušamas įtariamųjų M. D. ir L. Ž. (2 t., b. l. 28-31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 440/2022 (03), K. N. konstatuota kraujosruvos kairės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje ausyje, galvos plaukuotoje dalyje, kairiajame petyje, kairėje rankoje, pogleivinės kraujosruvos abiejose lūpose. Odos nubrozdinimai kairėje rankoje, dešinėje kojoje, dešinio kirkšnies ir klubo riboje. Nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų, trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkiolikos poveikių pasėkoje. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Atskirai imant išorinius mechaninius sužalojimus, jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 168-169).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 621/2022(03), konstatuota, jog tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje K. N. konstatuota: kraujosruvos kairės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėję ausyje, galvos plaukuotoje dalyje, kairiajame petyje, kairėje rankoje, pogleivinės kraujosruvos abiejose lūpose. Odos nubrozdinimai kairėje rankoje, dešinėje kojoje, derinio kirkšnies ir klubo riboje. Nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, 11 danties lūžimas (nenurodant apimties). Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų, trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkiolikos poveikių pasėkoje. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Atskirai imant išorinius mechaninius sužalojimus, jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 179-180).
Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 10 d. apie 20.00 val., su M. D. eidami pirkti alkoholinių gėrimų, netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos (duomenys neskelbtini), sutiko pažįstamus L. Ž. ir L. T.. Pastarieji pasikvietė juos kartu gerti alkoholinių gėrimų. L. Ž. su L. T. nuėjo į pastarojo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis su M. D. nusipirkę alkoholinių gėrimų taip pat nuėjo pas L. T. į namus minėtu adresu. Atėjus pas L. T. į namus, iš viso buvo penkiese – jis, M. D., L. T., L. Ž. ir dar vienas vaikinas, kurio nepažinojo, matė pirmą kartą. Kažkuriuo momentu tarp M. D. ir minėto nepažįstamo vaikino kilo žodinis konfliktas dėl kažkokio seno įvykio. M. D. sėdėjo ant sofos, o minėtas vaikinas ant kėdės. Žodinio konflikto metu minėtas vaikinas atsistojo ir priėjęs prie M. D., koja spyrė jam du kartus į veidą - vieną kartą nepataikė, nes M. D. prisidengė, kitą kartą pataikė į veidą arčiau akies. Tada M. D. supykęs atsistojo ir ranka sudavė vieną smūgį minėtam vaikinui į veido sritį. Ar tas vaikinas po suduoto smūgio nukrito, ar liko stovėti – neprisimena, nes buvo neblaivus. Po šito konflikto įsikišo ir L. Ž. - pradžioje konfliktavo žodžiu, o paskui sudavė smūgius ir rankomis, ir kojomis minėtam vaikinui. Kiek tiksliai smūgių sudavė – neprisimena, nes buvo neblaivus. Visus L. Ž. suduodamus smūgius L. T. filmavo mobiliuoju telefonu. L. Ž. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Vykstant muštynėms kambaryje jis bandė L. Ž. stabdyti, tačiau šis nereagavo ir nesiliovė. Kaip jie visi išėjo į lauką – neprisimena. Būnant lauke, L. Ž. vėl užsipuolė minėtą vaikiną, kuris į lauką buvo išėjęs vilkėdamas tik apatines kelnaites. L. Ž. minėtam vaikinui lauke sudavė daug smūgių ir rankomis, ir kojomis tiek stovinčiam, tiek gulinčiam. M. D. lauke tam vaikinui spyrė vieną kartą į užpakalį. L. T. viską filmavo ir lauke. Jis ramino L. Ž., kad šis liautųsi. Kai L. Ž. lauke mušė (draskė) gulintį minėtą vaikiną, jis L. Ž. liepė liautis, sakė, gulinčio nemušti. Taip L. Ž. nustojo mušti minėtą vaikiną ir nuėjo į namų vidų, šiam iš paskos ir L. T.. Tada jis su M. D. padėjo atsistoti minėtam vaikinui ir įvedė į namų vidų, ten padavė kelnes ir išėjo namo. Jiems grįžus L. Ž. nebepuolė minėto vaikino. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Nepažįstamo vaikino vardo jis nežino, paskui sužinojo tik pavardę – N. (1 t., b. l. 96-99).
Liudytojas L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 10 d., tikslaus laiko neprisimena, grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė namuose nepažįstamą vaikiną, prisistačiusį jam „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus pas jį į namus atėjo neblaivus L. Ž.. Visi trys išėjo į lauką parūkyti. Berūkant lauke, gatve ėjo M. D. ir K. V.. Pastarieji juos pamatę, atėjo iki jų. Parūkę grįžo pas jį į namus. M. D. ir K. V. užėjus pas jį į namus, M. D. su „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo apie seną konfliktą dėl kažkokios merginos. Tada visiškai be priežasties M. D. užsipuolė „(duomenys neskelbtini)“ - sudavė 3-4 smūgius rankos kumščiu į veido sritį. M. D. pasakė ateiti padėti, į šį pasakymą sureagavo L. Ž.. Jis įsijungė savo mobilų telefoną ir per programėlę „Snapchat“ filmavo, kaip L. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ sudavė du smūgius rankos kumščiu į veido - galvos sritį. Kiek prisimena, L. Ž. smūgiavo „(duomenys neskelbtini)“ sėdinčiam ir šis po smūgių liko sėdėti. Neprisimena ir nieko negali paaiškinti apie tai, kas, kada ir kokiu metu nurengė „(duomenys neskelbtini)“. Prisimena, kad „(duomenys neskelbtini)“ norėjo į tualetą, kuris yra tik lauke. Į lauko tualetą „(duomenys neskelbtini)“ palydėjo M. D. ir L. Ž.. Kai jie visi trys išėjo į tualetą, jis su K. V. liko kambaryje. Kiek pabuvę ir jie nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Išėję į lauką pamatė, kaip M. D. su L. Ž. stumdo „(duomenys neskelbtini)“. L. Ž. apvertė „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo draskyti šio rūbus. Jis tuo metu filmavo savo telefonu per „Spapchat“ programėlę. M. D. stovėjo ir žiūrėjo. Kaip viskas liovėsi negali pasakyti, prisimena, kad K. V., L. Ž. ir M. D. išėjo į savo namus. Prisimena ir tai, kad į lauką išnešė „(duomenys neskelbtini)“ savo rūbus: kelnes ir megztinį, nenorėjo, kad šis grįžtų į kambarį, nes buvo kruvinas. Apsirengęs rūbus „(duomenys neskelbtini)“ išėjo iš jo namų, o jis tuo metu išėjo pas L. Ž.. M. D., K. V., L. Ž. ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo neblaivūs. Jis filmuotų vaizdo įrašų, kaip mušamas „(duomenys neskelbtini)“, nekėlė į jokius internetinius portalus, kas įkėlė nežino. Tik per „Snapchat“ šiuos įrašus kažkam siuntė, o kam – neprisimena (1 t., b. l. 117-120).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai M. D. ir L. Ž. padarius nukentėjusiajam K. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą pasitvirtino.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamųjų kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kaltinamieji M. D. ir L. Ž. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad 2022 m. balandžio 10 d. išgertuvių ir kilusio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė K. N. ne mažiau 15 smūgių į veido, galvos ir kitas sritis, tuo padarydami nukentėjusiajam K. N. kraujosruvas kairės akies obuolyje, poodines kraujosruvas veide, dešinėje ausyje, galvos plaukuotoje dalyje, kairiame petyje, kairėje rankoje, pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, dešinėje kojoje, dešinio kirkšnies ir klubo riboje, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, 11 danties lūžimą, tai yra sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Netikėti šiais kaltinamųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, kitiems rašytiniams duomenims: teismo medicinos specialisto išvadai apie nukentėjusiajam K. N. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą bei sveikatos sutrikdymo mąstą ir kita byloje surinkta medžiaga.
Kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamųjų M. D. ir L. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmių skyrimo
Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymas, yra baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
M. D. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. D. savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką pripažino visiškai, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, posėdžio metu dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo, yra atlyginęs dalį žalos nukentėjusiajam ir visą žalą Ligonių kasoms. Nors yra sveikas ir darbingas, šiuo metu niekur nedirba, tačiau darbo ketina ieškoti. Yra nevedęs, išlaikytinių neturi. Savo poelgį vertina kritiškai, teigė visiškai nebevartojantis alkoholio. Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra atlyginęs dalį padarytos žalos, todėl yra pagrindas šias aplinkybes pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei tai, kad nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymą, t. y. būdamas recidyvistu. M. D. yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti laisvės atėmimo bausmę jos trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis). Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė sumažintina 1/3, ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas sprendžia, kad M. D. elgesys gali būti koreguojamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Bausmės paskirtį, numatytą BK 54 straipsnyje, teismo įsitikinimu, galima pasiekti pritaikant kaltinamajam BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Be to, teismo manymu, kaltinamojo elgesio koregavimui teigiamos įtakos turės baudžiamųjų poveikio priemonių – įpareigojimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje skyrimas (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje skyrimas (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir įpareigojimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų paskyrimas (75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
L. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas negali šios aplinkybės traktuoti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi nepakanka vien prisipažinti padarius nusikaltimą, yra būtina dėl to nuoširdžiai gailėtis. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo L. Ž. paaiškinimų matyti, kad jis savo smurtinių veiksmų nevertino kritiškai – net nemanė, kad šiuo atveju yra būtina atsiprašyti nukentėjusiojo, be to, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, gydymu, neatlygino nukentėjusiajam nė dalies padarytos žalos, o nukentėjusiojo atsiprašymas teisme buvo tik formalus. Taigi, nenustačius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Kaltinamojo L. Ž. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
L. Ž. viso proceso metu demonstravo abejingumą, nepagarbą ir atsainų požiūrį tiek į vykstantį procesą, tiek į savo veiksmų vertinimą. Nors kaltinamasis yra jauno amžiaus, šiuo metu niekur nesimoko, nedirba. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad L. Ž. praeityje jau yra teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą (nusikaltimas padarytas 2020 m. spalio mėnesį) bei eilę kartų teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą. Ankstesniais procesiniais teismų sprendimais jam jau buvo skirtos arešto su bausmės vykdymo atidėjimu ir laisvės apribojimo bausmės. Nustatyta, kad Probacijos tarnyba teikimu jau kreipėsi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Be to, jis yra eilę kartų baustas administracine tvarka. Visos šios kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad už šio nusikaltimo padarymą kaltinamajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes akivaizdu, kad dėl paties kaltinamojo L. Ž. susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, nėra galimybių jo elgesio koreguoti teigiama linkme neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę vienerių metų laikotarpiui bus pasiekti bausmės tikslai, o bausmė atitiks proporcingumo reikalavimus. Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė sumažintina 1/3, ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,31 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo K. N., kurį sužalojo kaltinamieji M. D. ir L. Ž. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 144-147). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. D. pateikė teismui duomenis apie tai, kad žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai yra visiškai atlyginta, t. y. iš 2022 m. lapkričio 15 d. pinigų pervedimo nurodymo matyti, kad civilinis ieškinys yra padengtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis K. N. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam solidariai iš L. Ž. ir M. D. 4500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 281,20 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro: 1) 205,00 Eur už įvykio metu nepataisomai sugadintus rūbus; 2) 44,20 Eur už medikamentus; 3) 32,00 Eur už gydytojų konsultacijas.
Civilinis ieškinys byloje grindžiamas K. N. pateiktais dokumentais, t. y. medicininiais išrašais iš gydymo įstaigų, medikų išrašytais vaistų receptais ir jų įsigijimą pagrindžiančiais duomenimis, specialisto išvados bei papildomos specialisto išvados duomenimis (1 t., b. l. 69-78, 168-169, 179-180).
Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog M. D. ir L. Ž. kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamieji M. D. ir L. Ž. yra atsakingi už K. N. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu, teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad dalis civilinio ieškinio yra padengta, t. y. nukentėjusiajam K. N. yra atlyginta 700,00 Eur žala. Posėdžio metu kaltinamasis M. D. prašė šią sumą priskirti turtinės žalos atlyginimui ir dalies neturinės žalos atlyginimui. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad visa turtinė žala, t. y. 281,20 Eur nukentėjusiajam yra atlyginta ir teismui lieka pasisakyti dėl civilinio ieškinio dalies, susijusios su priteistinos neturtinės žalos dydžiu. Kadangi dalį nertinės žalos (418,80 Eur) kaltinamasis M. D. padengė, liko nepadengta 4081,20 Eur neturtinė žala, dėl kurios pasisakytina plačiau.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taigi teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų K. N. buvo pristatytas į Kretingos ligoninę, o būklei negerėjant buvo perkeltas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Nukentėjusiajam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, krūtinės ląstos sumušimas. Iš pateiktų medicininių išrašų matyti, kad nukentėjusiajam yra rekomenduota atlikti planinę rinoplastikos/septoplastikos operaciją. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pažymėjo, kad nukentėjusysis iki šiol sunkiai kvėpuoja per nosį. Nukentėjusiajam dėl 11 danties lūžimo ateityje taip pat bus reikalingas ortodontinis gydymas bei 11 danties restauracija protezuojant. Iš nurodytų aplinkybių ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų masto ir pobūdžio akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir ateityje jį patirs, kadangi liko liekamieji reiškiniai, kuriuos teks šalinti operacijų ir kitų intervencijų į kūną pagalba. Be to, sutiktina, kad nukentėjusysis patyrė skaudžius dvasinius ir neigiamus emocinius išgyvenimus, nes visas jo žalojimo procesas buvo filmuojamas, o nufilmuota medžiaga buvo patalpinta viešojoje erdvėje.
Analizuojant teismų praktiką nustatyta, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Nagrinėjamu atveju, spręstina, kad likusi nepadengta civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 4081,20 Eur dydžio neturtinė žala nėra nepagrįstai didelė, todėl ji solidariai priteistina iš kaltinamųjų M. D. ir L. Ž.. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo bei kaltinamųjų skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrą, konkrečius sužalojimus, tokio dydžio piniginė kompensacija atitiktų BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Teismo posėdžio metu M. D. nurodė, kad ši suma jam atrodo didelė, tačiau teismas pažymi, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, sveiki ir darbingi asmenys, todėl turi visas galimybes žalą padengti tokiu būdu prisiimdami neigiamas savo elgesio pasekmes. Kaltinamojo M. D. gynėjas prašė neturtinės žalos atlyginimą išdėstyti 12 mėnesių. Teismas patenkinto civilinio ieškinio sumos neturi galimybės išdėstyti dalimis, tačiau proceso dalyviams išlieka galimybė tartis dėl geranoriško žalos atlyginimo tvarkos bei būdų.
Dėl proceso išlaidų
Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
Nukentėjusysis K. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2022 m. rugsėjo 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis civilinio ieškinio netikslino. Nukentėjusysis pateikė duomenis apie tai, kad iš viso patyrė 1900,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, tačiau kaip teisingai atkreipė dėmesį kaltinamojo gynėjas detalizacijos nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatė Julija Manako - Galminė nukentėjusįjį konsultavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, 2022 m. gegužės 3 d. nuo 08.59 val. iki 11.08 val. dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51-57), parengė prašymą dėl papildomos ekspertizės atlikimo (1 t., b. l. 170), prašymą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pasidaryti kopijas (1 t. b. l. 54), taip pat 2022 m. birželio 1, 22 dienomis vyko į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo atstovė dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko šiek tiek daugiau nei valandą, o į bylos nagrinėjimą Kretingoje vyko iš Klaipėdos.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą atstovės veiksmų, atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teisės taikymo požiūriu nesudėtinga, nedidelės apimties ir aiški, ypatingų specialių žinių ar pasiruošimo joje nereikėjo, o advokatės rengti prašymai, teikti ikiteisminio tyrimo metu yra paprasti, daro išvadą, kad advokatės laiko ir darbo sąnaudos nebuvo didelės, o nukentėjusiojo prašoma priteisti suma 1900,00 Eur proceso išlaidoms atlyginti yra aiškiai per didelė, ir šiuo nagrinėjamu atveju neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus. Teismas protinga ir pagrįsta iš kaltinamųjų priteistina atstovavimų išlaidų suma pripažįsta 1000,00 Eur, kuri iš kaltinamųjų priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 500,00 Eur iš kiekvieno.
Kiti procesiniai klausimai
M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 89-92), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
L. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 129-132), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
M. D. ir L. Ž. nebuvo laikinai sulaikyti.
CD laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. D. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. D. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo M. D. civiliniam ieškovui K. N. 500,00 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
L. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. Ž. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. Ž. sulaikymo dienos.
L. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo L. Ž. civiliniam ieškovui K. N. 500,00 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. N. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš M. D. ir L. Ž. 4081,20 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt vieną eurą ir 20 ct) nukentėjusiojo K. N. neturtinei žalai atlyginti.
CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Teisėja Aušra Barškietytė