Civilinė byla Nr. e2A-1394-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38496-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2; 1.3.2.9; 1.3.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centrui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovo direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymą „Dėl K. M. darbo sutarties nutraukimo“; 2) negrąžinti ieškovo į darbą; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos bei 6 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio kompensaciją, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovas nurodė, kad pagal 2001 m. rugsėjo 3 d. darbo sutartį dirbo atsakovo įmonėje Nekilnojamojo turto kadastro, registro ir rinkos duomenų analizės skyriaus Registro grupės vyresniuoju specialistu registrui. Darbo sutartis ne sykį buvo keičiama. Ieškovas nuo 2008 m. kovo 3 d. perkeltas į Adresų registro departamento viršininko pareigas. 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovui įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Įspėjime nurodoma, kad, įsigaliojus naujai įmonės struktūrai, nebelieka struktūrinio padalinio, kuriame dirbo ieškovas, jo pareigybė tampa nereikalinga, darbo sutartis bus nutraukta, nes atsakovė negali pasiūlyti laisvos darbo vietos, į kurią galėtų perkelti ieškovą. Atsakovo 2019 m. vasario 25 d. direktoriaus įsakymu ieškovo darbo sutartis nutraukta 2019 m. vasario 28 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį, nesilaikė ir netinkamai taikė darbo sutarties nutraukimo procedūrą: darbdavys nevykdė pareigos pasiūlyti ir perkelti ieškovą į buvusias kitas laisvas darbo vietas, o leidęs ieškovui dalyvauti ir pastarajam sėkmingai sudalyvavus keliuose iš konkursų, jo nepatvirtino, sugalvojęs neaiškius atrankos kriterijus ir filtrus, kurių ieškovas neva nesugebėjo pereiti, ir kurie kitiems laimėtojams kitais atvejais nebuvo taikomi. Ieškovo teigimu, jo turima kvalifikacija buvo pakankama eiti konkursuose skelbtas ir ieškovo faktiškai laimėtas pareigas. Atsakovas neteisėtai nutraukė darbo sutartį, pažeidė DK nuostatas, ieškovo teises ir interesus. Tai sukėlė ieškovui daug sunkių dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, pažemintas jo orumas, reputacija, įvaizdis, sutriko jo sveikata. Ieškovas dėl to stipriai išgyveno, jautė nuolatinį stresą, sutriko jo miegas, dėl ko jis turėjo kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus ir vartojo raminančias arbatas. Ieškovas neteko pragyvenimo šaltinio, nuolatinių pajamų, staiga pasunkėjo jo finansinė padėtis, galimybė vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, prisidėti prie savo artimųjų išlaikymo, pasunkėjo jo galimybės realizuoti save profesinėje veikloje.

3.       Atsakovas atsiliepime prašė atmesti ieškinį. Atsakovas nurodė, jog iki atleidimo iš pareigų ieškovas ėjo Adresų registro departamento viršininko pareigas. Atsakovo valdybos 2018 m. spalio 16 d. sprendimu VĮ Registrų centre pradėti didelio masto struktūriniai pokyčiai, nustatyta nauja atsakovo sandara ir iki 2019 m. kovo 1 d. galiojusioje struktūroje buvusio Adresų registro departamento su dviem struktūriniais padaliniais naujoje struktūroje neliko. Panaikinus departamentą, panaikinta ir departamento viršininko (ieškovo) pareigybė. Šio departamento vykdytos funkcijos perduotos kitiems skyriams. Ieškovui įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Be to, ieškovui žodžiu pateiktas individualizuotas pasiūlymas sudaryti projektinio darbo sutartį, dirbti su atsakovo įgyvendinamu tarptautiniu projektu „Parama civilinės būklės aktų registravimui ir dokumentų saugumui užtikrinti“ (toliau - ES Dvynių projektas), nes ieškovo vykdytos funkcijos, kompetencijos, asmeninės savybės geriausiai atitiko Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę. Įspėjimo laikotarpiu laisva darbo vieta dalyvauti ES Dvynių projekte dar nebuvo atsiradusi. Projektinio darbo sutartis negalėjo būti sudaryta su nebesančiame padalinyje ir panaikintose pareigybėse dirbusiu darbuotoju, dėl to darbo sutartis su ieškovu nutraukta. Vėliau pasiūlymas ir šalių susitarimas įformintas projektine darbo sutartimi. Ieškovas su jam pateiktu pasiūlymu sutiko, pasirašė projektinio darbo sutartį, faktiškai toliau dirbo atsakovo įmonėje. Tai rodo, kad DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija pasiūlyti darbuotojui kitą darbo vietą atsakovas tinkamai užtikrino. Nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Po 2019 m. vasario 28 d. ieškovui išmokėta dviejų VDU suma, o toliau dirbant pagal projektinio darbo sutartį mokamas atlyginimas. Be to, ieškovas sėkmingai kandidatavo atsakovo organizuotuose konkursuose į laisvas darbo vietas, atsakovas visais atvejais svarstė ieškovo kandidatūrą. Ieškovo pozicija dėl neturtinės žalos neatitinka tiesos, teiginiai deklaratyvūs. Ieškovas siekia sudaryti įspūdį, kad labai bijojo prarasti visos šeimos pajamų šaltinį, gėrė raminamąsias arbatas ir tariamai išgyveno dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau tuo metu, kai turėjo būti pasirašoma projektinio darbo sutartis, atsakovas dėjo pastangas ir rodė iniciatyvą, kad ši sutartis būtų sudaryta. Atsakovas mano, jog tenkinus ieškinį, prašoma priteisti suma turi būti mažinama, nes ieškovas nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. spalio 11 d. dirbo atsakovės įmonėje, gavo darbo užmokestį. Be to, priteistina suma turėtų būti mažinama, nes ieškovas savo elgesiu nulėmė ilgą tariamos pravaikštos laiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. sprendimu (2020 m. kovo 30 d. nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai) tenkino ieškinį: 1) pripažino ieškovo atleidimą iš darbo VĮ Registrų centras 2019 m. vasario 28 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtu; 2) laikė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2001 m. rugsėjo 3 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 217 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisė ieškovui iš atsakovo 43 782,12 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 21 891,06 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, 3 000 Eur neturtinės žalos ir 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė iš atsakovo valstybei 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas sprendė, kad atleisti ieškovą iš darbo buvo faktinis ir teisinis pagrindas, susijęs su atsakovo atliekamais organizaciniais pokyčiais, bet atsakovas realizavo atleidimo procedūrą netinkamai, padarė esminių procedūrinių pažeidimų, kurie sąlygoja ieškovo atleidimą laikyti neteisėtu.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovo įmonėje atlikti struktūriniai pertvarkymai, įforminti vadovo įsakymais, kitais vidaus teisės aktais. Departamentas, kuriam vadovavo ieškovas, panaikintas, bet departamento kuruotos sritys aktualumo neprarado, šias funkcijas perėmė Turto registrų tvarkymo tarnybos Adresų registro skyrius. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo eitų pareigų (departamento vadovo) pobūdį, vertino, kad nėra pagrindo manyti, kad jo darbo funkcija, vykdant struktūrinius pertvarkymus, tapo pertekline. Ieškovo pareigų pozicija departamente buvo vienintelė, naujai suformuota ir ieškovo vadovauto departamento funkcijas iš esmės perėmusi Turto registrų tvarkymo tarnyba, tiek ir jos Adresų registro skyrius, neliko be vadovų. Iš atsakovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centre buvo 48 laisvos pareigybės, kurių nemaža dalis vadovaujamo pobūdžio.

7.       Teismas nurodė, kad, prieš skiriant vadovus naujoje struktūroje, susijusioje su panaikinto departamento funkcijomis ir pareigomis, o ir kitose tarnybose, kurios po pertvarkos neliko be vadovų, ieškovo galimybės tapti vadovu turėjo būti svarstomos šalia kitų galimų kandidatų, svarstant ir galimą jo perkėlimo klausimą. Teismui nekilo abejonių dėl ieškovo gebėjimo ir kvalifikacijos tinkamumo dėl jo ilgametės patirties ir neabejotino indėlio į atsakovo veiklą jam esant departamento vadovu daugiau nei 10 metų.

8.       DK 57 straipsnyje nustatyta imperatyvi pareiga darbdaviui išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu. Nurodyto straipsnio 2 dalis nenumato jokių šios darbdavio pareigos išlygų, nenumato darbdavio teisės nesiūlyti laisvų pareigų, kurioms užimti darbdavys savo sprendimu ketina (yra nusimatęs) skelbti atitinkamą konkursą. Darbdavio pareiga siūlyti kitą darbą esminė, apimanti pareigą mokyti bei perkvalifikuoti darbuotojus, kad jiems galima būtų pasiūlyti kitą darbą. Atsakovas per visą įspėjimo laikotarpį ieškovui nepasiūlė užimti kitą laisvą darbo vietą, nors pagal naujai patvirtintą įstaigos struktūrą tokių darbo vietų įstaigoje buvo pakankamai.

9.       Teismas nurodė, kad iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos VĮ Registrų centre buvo laisvų darbo vietų (aukštesnės ir žemesnės kvalifikacijos), į kurias jis galėjo būti perkeltas, tačiau atsakovas nepasiūlė kitos darbo vietos ieškovui nuo įspėjimo įteikimo iki darbo sutarties nutraukimo.

10.       Įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo išreikštas siūlymas dalyvauti konkurse nelaikomas siūlymu būti perkeltam ar siūlymu suteikti kitą laisvą vietą ar turimą pareigybę. Teismas pripažino, kad ieškovas neturėjo galimybės išreikšti sutikimo ar nesutikimo eiti kitas pareigas ar būti perkeltam.

11.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad per įspėjimo laikotarpį atsakovas skelbė ir vykdė ne vieną konkursą skirtingų departamentų vadovo pareigoms užimti. Ieškovas savo iniciatyva dalyvavo 4 konkursuose, viename jų užėmė pirmą vietą, kitame – antrą vietą, dar kitame – trečią vietą, bet į laimėtą konkursinę poziciją nebuvo priimtas dėl išorinių konsultantų pateiktų jo kompetencijų vertinimo rezultatų. Teismas tokį atsakovo elgesį laikė nepagarbiu, šališku ir gana tendencingu, diskriminuojančiu ieškovą, rodančiu akivaizdų atsakovo norą ir siekį bet kuriuo būdu atsikratyti ieškovu.

12.       Teismas iš atsakovo atstovės posėdžio metu teiktų paaiškinimų ir bylos duomenų sprendė, kad atsakovas nebuvo nustatęs objektyvių ir visiems vienodai taikytinų atrankos kriterijų vykdant konkursus ir pripažįstant jo laimėtojus. Atrankos vykdytos be aiškių kriterijų, procedūros, tik ieškovui taikant papildomus reikalavimus, procedūras ir tokiu būdu jį diskriminuojant bei užkertant kelią tęsti darbą atsakovo įstaigoje.

13.       Teismas nurodė, kad atsakovas pasiūlė pasirašyti ieškovui projektinio darbo sutartį nutraukus darbo sutartį su ieškovu. Dėl to nėra teisinių prielaidų vertinti, kad atsakovas laikėsi įstatymo imperatyvo įspėjimo laikotarpiu siūlyti kitą darbą atleidžiamam darbuotojui.

14.       Teismas vertino tai, kad darbuotojas neprašė grąžinti jį į darbą, atsižvelgė į jo atleidimo iš darbo aplinkybes, atsakovo nuomonę, ir sprendė, kad grąžinti darbuotoją į darbą netikslinga. Teismas, pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, taikė DK 218 straipsnio 4, 6 dalis – sprendė dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo bei nurodė, kad atsakovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

15.       Teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis atsakovo įmonėje sudarė 3 223 Eur, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo 38 676 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už 12 mėnesių. Teismas atsižvelgė į ieškovo darbo atsakovo įmonėje trukmę (beveik 18 metų) ir priteisė priklausančią šešių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 19 338 Eur (neatskaičius mokesčių).

16.       Teismas nustatė, kad ieškovas atleistas iš darbo neteisėtai, padarius reikšmingus ir esminius procedūrinius pažeidimus, darbdavys darbuotojo atžvilgiu elgėsi pakankamai šiurkščiai ir tendencingai, pažeisdamas įstatymo imperatyvą, nesudarė jam sąlygų likti darbo rinkoje. Atsakovo veiksmai sumenkino ieškovo gebėjimus ir turimą kvalifikaciją bei reputaciją buvusių ilgamečių pavaldinių ir kitų darbuotojų akyse. Tai neabejotinai sukėlė ieškovui didelius asmeninius išgyvenimus ir nepatogumus, sumenkino jį savo paties akyse. Teismas atsižvelgė į atsakovo statusą – jis yra valstybės įmonė, kuriai turi būti taikomi aukštesni atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui. Teismas sprendė, jog yra nustatytos visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

17.       Teismas nurodė, kad priteistas vidutinis darbo užmokestis ir kompensacija šiuo atveju nėra pakankama moralinė satisfakcija ieškovui už neteisėtu atleidimu padarytą skriaudą. 3 000 Eur neturtinė žala nelaikytina nepagrįstai didele ir yra optimali pagal suformuotą teismų praktiką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Atsakovo įmonėje atlikti struktūriniai pokyčiai, po kurių panaikinti įmonės struktūriniai su visomis jų funkcijomis arba jų vykdytos funkcijos išskaidytos kitiems. Atskirais atvejais vietoje vieno, nemažą administracinį aparatą turinčio padalinio, paliktas smulkesnis jį sudaręs padalinys, reikalaujantis mažiau kaštų. Iki 2019 m. kovo 1 d. galiojusioje struktūroje buvusio atsakovo Adresų registro departamento su dviem struktūriniais padaliniais naujoje struktūroje neliko, nes jis panaikintas, taip pat panaikinta departamento viršininko pareigybė, kurią užėmė ieškovas.

18.2.                      Atsakovas, būdamas įvairių registrų tvarkytojas, negali nevykdyti su adresų registravimu susijusių funkcijų. Dėl to, panaikinus Adresų registro departamentą, Adresų registravimo skyriaus funkcijos toliau atliekamos. Šis panaikinto departamento skyrius, priskyrus jam dalį kitų išimtinai su registravimu susijusių funkcijų, tapo sudėtine Turto registrų tvarkymo tarnybos dalimi. Iš Adresų registro departamento, kuriam vadovavo ieškovas ir kurį sudarė du skyriai, turėję savo vedėjus, naujoje struktūroje liko tik vienas skyrius, kuriam liko vadovauti ir senojoje struktūroje vadovavęs vedėjas. Teismo argumentai, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovo darbo funkcija vykdant struktūrinius pertvarkymus, tapo pertekline.

18.3.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovui nebuvo pasiūlyta kita laisva, ne konkurso būdu užimama, darbo vieta. Atsakovo iniciatyva su ieškovu susitarta, kad įsigaliojus naujai struktūrai, su juo bus sudaryta projektinio darbo sutartis, tokiu būdu įvykdytos DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be šio individualaus ieškovui pateikto laisvos darbo vietos pasiūlymo, jam pranešta apie kitas laisvas darbo vietas, į kurias jis sėkmingai kandidatavo, o atsakovas ieškovo kandidatūrą visais atvejais svarstė. Ieškovas sutiko su atsakovės jam pateiktu pasiūlymu, pasirašė projektinio darbo sutartį, toliau dirbo atsakovo įmonėje. Be to, atsakovas sumokėjo ieškovui dviejų VDU dydžio kompensacijos sumą bei mokėjo atlyginimą pagal projektinio darbo sutartį. Dėl to nesutiktina su teismo argumentais, kad ieškovui nebuvo pasiūlyta laisva darbo vieta; kad pasirašyti projektinio darbo sutartį, įvertinus ieškovo žinias, kompetenciją ir gebėjimus, pasiūlyta po darbo sutarties nutraukimo.

18.4.                      Teismas nekvestionavo atsakovo sprendimo skirti ieškovui kompetencijų vertinimą, bet atsakovo elgesį šiuo klausimu įvardijo nepagarbiu, šališku ir gana tendencingu, diskriminuojančiu ieškovą, rodančiu siekį juo atsikratyti. Teismas nepagrindė, kad atrankos vykdytos be aiškių kriterijų, be aiškios procedūros, tik ieškovui taikant papildomus reikalavimus, procedūras ir tuo akivaizdžiai jį diskriminuojant bei užkertant kelią tęsti darbą.

18.5.                      Konkursų valstybės įmonėse organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo aiški procedūra ir kriterijai, pagal kuriuos atsakovas vykdė atrankas.

18.6.                      Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo siekį užtikrinti, jog visi į aukščiausio ar vidurinio lygmens vadovų pareigybes kandidatuojantys asmenys būtų aukštos kompetencijos, pasižymėtų aukštais skaidrumo, valdysenos, etikos bei socialinės atsakomybės standartais, atsakovo ir UAB „CONSULENS BALTIC“ sudarytą „Aukščiausio ir/ar vidurinio lygmens vadovų kompetencijų vertinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį“, pagal kurią kandidatams vertinti galėjo būti pasitelkiami nešališki išorės ekspertai. Konkursui sudaryta atrankos komisija vertino kiekvieną konkurso kandidatą ir sprendė, kuriems kandidatams reikalingas kompetencijų vertinimas. Į Asmenų IS departamento vadovo pareigybę, taip pat Bendrųjų IS departamento vadovo pareigybę papildomam kompetencijų vertinimui išrinkta po du kandidatus. Į kompetencijų vertinimą buvo siunčiamas ne tik ieškovas, bet ir kiti kandidatai, kurių atžvilgiu komisija nusprendė, kad kompetencijų vertinimas yra būtinas. Atsakovė elgėsi nešališkai ir sąžiningai. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas diskriminavo ieškovą, elgėsi nesąžiningai, siekė jo atsikratyti.

18.7.                      Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl kompensacijos dydžio, nurodė, kad DK 57 straipsnio 8 dalyje įvardintos išmokos mokėjimas ir DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos kompensacijos išmokėjimas ir jos dydis taikant atleidimo pripažinimo neteisėtu teisines pasekmes yra skirtingos teisinės prigimties ir taikomos savarankiškai.

18.8.                       Teismas, spręsdamas dėl VDU už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas po atleidimo iš darbo nuo 2019 m. birželio 10 d. iki spalio 11 d. dirbo atsakovo įmonėje pagal projektinio darbo sutartį ir tuo laikotarpiu gavo darbo užmokestį. Ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas nebuvo neigiamas, Ieškovui galimybės susirasti kitą darbą nebuvo apribotos. Be to, ieškovas patvirtino, kad dirba su įvairiais projektais pagal individualią veiklą. Teismas neatsižvelgė į kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, aplinkybę, kad atsakovas yra valstybės įmonė, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių pusiausvyros principus, į tai, kad ieškovas savo elgesiu nulėmė ilgą tariamos pravaikštos laiką, jo VDU dydį, todėl priteisė sumą, neatitinkančią protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų.

18.9.                      Teismas neatsižvelgė, kad ieškovui atleidimo iš darbo dieną jau buvo priskaičiuota ir išmokėta dviejų mėnesių jo VDU dydžio išeitinė išmoka, kuri turėjo būti išskaičiuota iš priteistinos kompensacijos sumos, todėl teismas nepagrįstai priteisė šešių VDU dydžio kompensaciją. Jei atsakovas būtų įvykdęs sprendimą, ieškovui būtų išmokėta ne ne šešių, bet aštuonių VDU dydžio kompensacija. Teismo argumentai dėl kompensacijos priteisimo nepagrįsti ir prieštaraujantys DK nuostatoms.

18.10.                      Neturtinei žalai atlyginti būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė), bet ieškovas neįrodė nė vienos iš šių sąlygų, teismas dėl jų egzistavimo nepateikė pagrįstų argumentų. Reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo. Teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą remdamasis deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia ieškovo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

18.11.                      Atleidimo pagrindas ieškovui nebuvo neigiamas, jis turėjo visas galimybes susirasti kitą darbą ir dirbti. Ieškovas toliau dirbo VĮ Registrų centre pagal projektinio darbo sutartį, todėl nesuprantami Teismo motyvai, kad ieškovas buvo pažemintas, sužlugdytas.

18.12.                      Teismas, priteisdamas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nuo 2019 m. birželio 10 d. iki spalio 11 d. dirbo atsakovo įmonėje, gavo darbo užmokestį. Ieškovo elgesys lėmė ilgą tariamos pravaikštos laiką (darbo sutartis nutraukta 2019 m. vasario 28 d., ieškovas į Vilniaus darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2019 m. spalio 29 d.). Ieškovas pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, jo elgesys neatitinka sąžiningo elgesio standarto. Teismas, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai priteisė ieškovui 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18.13.                      Ieškovas atleistas iš darbo nediskredituojančiu pagrindu, t. y. ne dėl jo kaltės. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog neteisėtas atleidimas iš darbo pakenkė ieškovo dalykinei reputacijai, apribojo jo galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Nenustatyta tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, jog atleidimo iš darbo procedūra buvo vykdoma šiurkščiai, darant ieškovui neleistiną psichologinį poveikį. Sprendimas atleisti ieškovą iš darbo sukėlė jam įtampos, neigiamų išgyvenimų, bet nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių atsakovo siekį pažeminti, sumenkinti ieškovą. Ieškovas nepateikė medicininių dokumentų išrašų, kuriais būtų grindžiamas neigiamas darbdavio veiksmų poveikis jo sveikatai.

18.14.                      Atsakovas pažymi, kad sprendimą dėl ilgalaikio darbo išmokos priima VSDFV, tuo tarpu fondas sudaromas iš darbdavių/draudėjų mokamų įmokų. Išmoką gali gauti asmuo, kuris iki atleidimo pas darbdavį yra išdirbęs nepertraukiamai 5 metus ir daugiau; buvo atleistas pagal DK 57 straipsnį, t. y. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės; per 3 mėnesius po atleidimo neįsidarbina pas tą patį darbdavį; nėra biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas; kreipėsi dėl išmokos skyrimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo. DK 57 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo VDU dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo VDU dydžio išeitinė išmoka. Atsakovas, atleisdamas ieškovą išmokėjo jam dviejų jo VDU dydžio išeitinę išmoką. Dėl ilgalaikio darbo išmokos ieškovas turėjo kreiptis į VSDFV. Teismas neatsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovės argumentus, pagrįstus byloje esančiais įrodymais, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatyminių bei suformuotos teismų praktikos reikalavimų dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, o išvadas padarė remiantis bylos įrodymų visuma.

19.2.                      Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos įrodymus, pagrįstai nustatė, kad Adresų registro departamento, kuriam ilgą laiką vadovavo ieškovas, esminės funkcijos neišnyko, tebevykdomos, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad ieškovo darbo funkcija vykdant struktūrinius pertvarkymus, tapo pertekline. Naujoje struktūroje įsteigta Turto registro tvarkymo tarnyba, kurios sudėtyje yra Adresų registro skyrius, kiti struktūriniai padaliniai, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog darbuotojų atranka į šio skyriaus įsteigtas pareigas vykdyta sąžiningai, nustatyti sąžiningi ir aiškūs atrankos kriterijai, kad nors viena laisva darbo vieta pasiūlyta užimti ieškovui ir kad jo kompetencija neva neatitiko tokioms pareigoms keliamų reikalavimų.

19.3.                      Įstatyme nustatyta imperatyvi darbdavio pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu. Ši darbdavio pareiga neribojama bendrąja darbdavio teise skelbti konkursus kai kurioms pareigoms užimti. DK 57 straipsnio 2 dalyje nenumatytos išlygos ar darbdavio teisė nesiūlyti laisvų pareigų, kurioms užimti darbdavys savo sprendimu ketina (yra nusimatęs) skelbti atitinkamą viešą konkursą.

19.4.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos atsakovo įstaigoje buvo laisvų darbo vietų, į kurias ieškovas galėjo būti perkeltas, tačiau jokio siūlymo užimti tiek aukštesnės, tiek žemesnės kvalifikacijos darbo vietas, taip pat ir siūlymo sudaryti projektinio darbo sutartį atsakovas neteikė. Apeliantas neįrodė, kad iki darbo sutarties nutraukimo pateikė ieškovui individualų pasiūlymą sudaryti projektinio darbo sutartį ir ieškovas sutiko ją sudaryti. Atsakovas įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodė, kad nėra laisvos darbo vietos, į kurią galėtų būti perkeltas ieškovas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. vasario 28 d. atsakovo įstaigoje buvo mažiausiai 48 laisvos pareigybės.

19.5.                      Apeliaciniame skunde dėstoma atsakovės pozicija dėl tariamo siūlymo užimti realiai nesančią darbo vietą prieštarauja ir elementariai logikai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kalba apie galimybę terminuotai dalyvauti ES Dvynių projekte atsirado tik po mano darbo sutarties nutraukimo, 2019 kovo mėnesį – tai patvirtina susirašinėjimas elektroniniais laiškais, atsakovės Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovo B. M. 2019 m. kovo 18 d. raštas. Projektinė darbo sutartis pasirašyta praėjus beveik trims mėnesiams po neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo.

19.6.                      Taigi, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė DK 57 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvią pareigą, tuo padarė esminius procedūrinius pažeidimus, sąlygojusius neteisėtą atleidimą iš darbo.

19.7.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo išreikštas siūlymas dalyvauti konkurse nelaikomas siūlymu būti perkeltam ar siūlymu suteikti kitą laisvą vietą ar turimą pareigybę. Darbuotojo kvietimas dalyvauti viešuose konkursuose (atrankose) nėra tapatus laisvų pareigų siūlymui ir tinkamam DK 57 straipsnio 2 dalies garantijos įgyvendinimui.

19.8.                      Atsakovei paskelbus viešus konkursus, ieškovui teko konkuruoti ne tik su kitais darbuotojais, bet ir su visais kitais asmenimis, kurie pageidavo dalyvauti konkurse naujai suformuotai darbo vietai užimti. Atsakovas savo pasirinkimą organizuoti konkursą naujai suformuotoms darbo vietoms užimti grindė tik savo vidiniais norminiais aktais. Atsakovas nenurodė kitų priežasčių, dėl kurių nei viena iš laisvų darbo vietų negalėjo būti pasiūlyta ieškovui. Atsakovas neįrodė, kad pagal įstatymą privalėjo organizuoti konkursus darbo vietoms pagal naują struktūrą užimti.

19.9.                      Imperatyvios darbdavio pareigos, numatytos DK 57 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas – pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Nors atsakovas vykdė viešus konkursus laisvoms pareigoms užimti, nebuvo nustatyti objektyvūs ir visiems vienodai taikytini atrankos kriterijai vykdant konkursus ir pripažįstant jo laimėtojus. Konkursai buvo vykdomi be aiškių kriterijų, be aiškios procedūros, ieškovo atžvilgiu taikant papildomus reikalavimus, tikrinimus, ieškovą diskriminuojant, palyginus su kitais darbuotojais, tendencingai užkertant kelią tęsti darbą naujoje įstaigos struktūroje.

19.10.                      Vyriausybės nutarimu patvirtinto konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 6 punkte reglamentuotas privalomas konkurso skelbimo turinys, kuriame, be kitos informacijos, turi būti nurodomas pretendentų atrankos būdas. Be to, turi būti aiškūs atrankos kriterijai ir aiški (vieša) atrankos procedūra. Atsakovas nebuvo nustatęs ir išviešinęs aiškių atrankos (konkurso) kriterijų, aiškios procedūros, byloje nėra jokių duomenų, kad išorinis kandidatų vertinimas (koks buvo taikomas ieškovo atžvilgiu) buvo numatytas atrankos sąlygose, kriterijuose. Apeliantas nepagrindė, kad konkursų atrankos komisijos individualiai vertino kiekvieną kandidatą bei sprendė, kuriems kandidatams reikalingas kompetencijų vertinimas. Atsakovas patvirtino, kad skelbiant konkursą (jos sąlygas, skelbimą) nebuvo numatyta aiški, konkreti atrankos tvarka. Papildomi atrankos kriterijai (išorinis vertinimas) buvo taikomas ne visiems pretendentams, o individualiai – neva komisijos nariams posėdžio metu pasirenkant ir nusprendžiant, kuriam pretendentui turi būti taikomas papildomas išorinis vertinimas, t.y. papildomas įsidarbinimo barjeras. Ieškovui laimėjus pirmąją vietą viename iš atsakovo organizuotų viešųjų konkursų vadovaujančioms pareigoms (Bendrųjų IS vadovo pareigoms) užimti atsakovas nepasiūlė ieškovui užimti šias pareigas, bet nusprendė taikyti papildomą įsidarbinimo šiose pareigose barjerą – išorinį vertinimą. Tarp atsakovo pateiktų raštų, jog išorinis vertinimas neva buvo taikomas ir kitiems darbuotojams, yra nepasirašyti, neaišku, kas ir kada juos surašė, arba surašytas atsakovo darbuotojo, susaistyto pavaldumu asmens 2020 m. sausio 31 d., t.y. faktiškai besibaigiant šios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, jog išorinis vertinimas realiai buvo taikomas visiems kitiems potencialiems pretendentams, atsakovas nepateikė.

19.11.                      Atsakovas nesivadovavo Vyriausybės nutarimu patvirtintu konkursų organizavimo aprašo 23 punktu, nes nepasiūlė ieškovui užimti Nekilnojamojo turto registro vadovo pareigas, kai atrankos laimėtojas atsisakė eiti šias pareigas.

19.12.                      Visos šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstas išvadas, kad Atsakovė atleidimo iš darbo procedūros metu mano atžvilgiu elgėsi šališkai, tendencingai, diskriminuojant.

19.13.                      Nuo neteisėto atleidimo praėjo daugiau nei vieneri metai, atsakovas toliau neigia akivaizdžius faktus dėl esminių vykdytos procedūros pažeidimų, dėl neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo, ieškovo, kaip darbuotojo, teisių pažeidimų, neketina vykdyti teismo sprendimo. Atsakovas, kvestionuodamas pareigą mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos, kurią sukėlė jo neteisėti veiksmai, laiką, toliau pažeidinėja ieškovo teises.

19.14.                      Ieškovas daugybę metų išimtinai dirbo atsakovės įmonėje. Tai buvo jo vienintelė darbovietė bei gaunamos pajamos. Ieškovas darbe buvo vertinamas, vykdė svarbias pareigas. Paaiškėjus, jog atsakovas ketina nutraukti darbo sutartį, vengia ieškovui pasiūlyti užimti įmonėje kitas laisvas darbo vietas, ieškovas buvo sunerimęs dėl staigaus visiško pajamų netekimo. Tai ieškovui buvo šokas, sukėlęs nerimą, stresą, neigiamus išgyvenimus. Nutraukus darbo sutartį, kovo viduryje prasidėjo kalbos dėl ieškovo galimybės dalyvauti tarptautiniame projekte bei gauti pajamas. Ieškovas nuogąstavo, kad pradėjus ginčo procesą prieš atsakovą dėl neteisėto atleidimo 2019 m. pavasarį, nebus su juo sudaryta projektinė darbo sutartis, ieškovas praras pajamas, negalės prisidėti prie šeimos išlaikymo, mokėti mokesčius bei būsto kreditą.

19.15.                      Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad ieškovas dirbo dar beveik 4 mėnesius pagal projektinę darbo sutartį ir už visą šį laiką gavo pajamas. Realiai pagal projektinę darbo sutartį ieškovas dirbo tik 20 darbo dienų. Tą patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktos pažymos.

19.16.                      Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai reikalaujama sumažinti šešių mėnesių VDU dydžio kompensaciją (pagal DK 218 straipsnio 4 dalį) dviejų mėnesių VDU išeitine išmoka, išmokėta atleidimo iš darbo dieną. Pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai atmesdamas atsakovės prašymą, nurodė, kad DK 57 straipsnio 8 dalyje įvardintos išmokos mokėjimas ir DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos kompensacijos išmokėjimas ir jos dydis taikant atleidimo pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės yra skirtingos teisinės prigimties ir yra taikomos savarankiškai. Atsakovė, reikalaudama sumažinti kompensacijos, priteistos pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, dydį, realiai siekia regreso (atgręžimo) dėl išmokėtos išmokos pagal DK 57 straipsnio 8 dalį nesant ieškovo kaltės.

19.17.                      Ieškovas ilgą laiką, nuo 2001 metų, dirbo atsakovo įmonėje, tinkamai ir uoliai vykdė pavestas funkcijas, daugiau nei 10 metų ėjo vadovaujančias pareigas. Dirbdamas buvo vertinamas tik teigiamai, nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų, nebuvo pažeidęs darbo tvarkos, vykdė svarbias funkcijas, buvo vertinamas darbovietėje. Dėl atsakovo neteisėto ketinimo nutraukti darbo santykius, neteisėto vengimo siūlyti užimti kitas laisvas naujai įsteigiamas bei ieškovo kompetenciją realiai atitinkančias darbo vietas, dėl ieškovo, kaip lojalaus darbuotojo, interesų akivaizdaus ignoravimo, pažeidimų, ieškovas išgyveno, jautė nuolatinį stresą, sutriko miegas, pradėjo jausti nerimą dėl ateities. Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ieškovas neteko pragyvenimo šaltinio, nuolatinių pajamų, staiga pasunkėjo jo finansinė padėtis, galimybė vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, prisidėti prie šeimos gerovės. Tai akivaizdžiai sumenkino ieškovo reputaciją, pasunkėjo jo galimybės realizuoti save profesinėje veikloje. Tai sukėlė ir sukelia man papildomus dvasinius pergyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir skausmą. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais (neteisėtu, tendencingu, šališku darbo sutarties nutraukimu) padarė ieškovui neturtinės žalos, kurią pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įpareigojo kompensuoti. 

19.18.                      Byloje buvo nustatytos visos būtinosios sąlygos neturtinei žalai priteisti (neteisėti atsakovo veiksmai, neturtinė žala, priežastinis ryšys, kaltė). Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovo statusą, tai, kad ji yra valstybės įmonė, kuriai keliami aukštesni atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

20.       Nagrinėjamoje byloje keliami darbuotojo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir neturtinės žalos iš darbdavio priteisimo klausimai.

21.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22.       Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2001 m. rugsėjo 3 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas ėjo Nekilnojamojo turto kadastro, registro ir rinkos duomenų analizės skyriaus Registro grupės vyresniojo specialisto registrui pareigas atsakovo įmonėje. Ieškovas 2008 m. kovo 3 d. pakeitimu perkeltas į Adresų registro departamento viršininko pareigas. Darbo sutarties 2018 m. lapkričio 1 d. pakeitimu nurodyta jam mokėti 2 500 Eur pareiginį atlyginimą, kuris po mokestinės bazės pokyčių, numatytų 2018 m. birželio 28 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimais, perskaičiuotas, pritaikius 1,289 koeficientą padidintas 1,289 karto. Ieškovas nuo 2019 m. sausio 1 d. gavo 3 223 Eur darbo užmokestį.

23.       Atsakovo valdybos 2018 m. spalio 16 d. sprendimu nustatyta nauja atsakovo sandara. Iki 2019 m. kovo 1 d. galiojusioje struktūroje buvusio Adresų registro departamento su dviem struktūriniais padaliniais naujoje struktūroje neliko. Atsakovo 2018 m. spalio 22 d. įsakymu patvirtintas įmonės pareigybių sąrašas, kuriame nėra ieškovo pareigybės. Iki 2019 m. vasario 28 d. galiojusioje atsakovo struktūroje buvusiame Adresų registro departamente, kurį sudarė Adresų registravimo skyrius ir Adresų registravimo duomenų administravimo skyrius, dirbo 13 darbuotojų, o nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojusioje naujoje atsakovo struktūroje atsirado Turto registrų tvarkymo tarnybos Adresų registro skyrius, kuriame dirba 7 darbuotojai.

24.       Ieškovui 2018 m. lapkričio 12 d. įteiktas 2018 m. spalio 31 d. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Įspėjime nurodoma, kad, įsigaliojus naujai įmonės struktūrai, nebelieka struktūrinio padalinio, kuriame ieškovas ėjo pareigas, jo darbo funkcija (pareigybė) tampa nereikalinga,  įmonės direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu tokia pareigybė nepatvirtinta. Atsakovas negali pasiūlyti laisvos darbo vietos, į kurią galėtų būti perkeltas ieškovas, todėl 2019 m. vasario 28 d. su ieškovu darbo sutartis bus nutraukta DK ir Kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka darbo sutarties pasibaigimo dieną išmokant dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką, priklausantį iki darbo sutarties nutraukimo darbo užmokestį bei kompensaciją už iki darbo sutarties nutraukimo priklausančias nepanaudotas atostogas. Įspėjime pažymima, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. įmonės vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktūroje nustatytas darbo vietas, į kurias ieškovui neapribojama teisė dalyvauti. Laimėjus konkursą į naują darbo vietą, t. y. išnykus priežastims dėl kurių darbuotojas įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, bus siūloma keisti darbo sutarties sąlygas.

25.       Atsakovo direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. p-216 „Dėl K. M. darbo sutarties nutraukimo“ su ieškovu sudaryta darbo sutartis nutraukta 2019 m. vasario 28 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą  (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla).

26.       Iš atsakovo pažymos apie laisvas darbo vietas matyti, kad nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. vasario 28 d. atsakovo įmonėje buvo laisvos 48 pareigybės, į kurias buvo paskelbti konkursai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas dalyvavo atrankose į Turto ir apribojimų IS departamento vadovo pareigas (užėmė 3 vietą), Asmenų IS departamento vadovo pareigas (užėmė antrą vietą), Bendrųjų IS departamento vadovo pareigas (užėmė pirmą vietą). Atsakovas buvo pakviestas į antrą atrankos etapą – išsamų kompetencijų vertinimą, kurį atliko išoriniai konsultantai. Po šio vertinimo, atsakovas nurodė, kad ieškovo kandidatūros į Bendrųjų IS departamento vadovo pareigas nusprendė nebesvarstyti.

27.       Darbo ginčų komisija 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ieškovui praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir nenustačius svarbių priežasčių, leidžiančių jį atnaujinti (darbo ginčų komisijos byla Nr. DGKS-7317).

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo procedūros

28.       DK 57 straipsnyje reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva bedarbuotojo kaltės. Nurodyto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jei darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

29.       DK 57 straipsnio 1 dalyje nustatytam, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas reglamentavimas suponuoja, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik priežasčių realumas bei jų ryšys su darbuotojo atliekamų darbo funkcijų tapimu perteklinėmis, bet ir tinkamai įvykdyta darbuotojo atleidimo procedūra. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, atleidimo procedūra yra teisėta, jei laikomasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis) bei laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, pasiūlymo įspėjimo laikotarpiu reikalavimo DK 57 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

31.       Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali lemti, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, t. y. darbdaviui pasikeičia darbuotojo darbo poreikis ir jo atliekama darbo funkcija tampa nereikalinga. Ši priežastis sudaro pagrindą darbdaviui nutraukti darbo sutartį su perteklinę darbo funkciją atliekančiu darbuotoju (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažįstama pertekline tada, kai darbdavys visiškai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, optimizuodamas darbo resursus, nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

32.       Nuo 2018 m. spalio atsakovo įmonėje vyko struktūriniai pertvarkymai. Atsakovas nurodo, kad sukurta nauja įmonės struktūra, siekiant optimizuoti įmonės veiklą, užtikrinti jos veikimą mažiausių kaštų principu, mažinant administracinį aparatą, siekiant didinti efektyvumą, vengiant darbuotojų atliekamų funkcijų dubliavimo. Atsakovo darbą organizavus pagal naują struktūrą, nuo 2019 m. kovo 1 d. nebeliko Adresų registro departamento, kurį sudarė Adresų registravimo skyrius ir Adresų registravimo duomenų administravimo skyrius, kuriam vadovavo ieškovas, taip pat panaikinta ieškovo pareigybė. Atsakovo struktūriniai pertvarkymai ir darbo organizavimas teikia pagrindą išvadai, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas spręsti dėl ieškovo atleidimo iš darbo.

33.       Naujoje įmonės struktūroje atsirado Turto registrų tvarkymo tarnybos Adresų registro skyrius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad departamento kuruotos sritys aktualumo neprarado, šias funkcijas perėmė Turto registrų tvarkymo tarnybos Adresų registro skyrius. Ieškovas ėjo departamento vadovo pareigas. Iš pažymos apie laisvas darbo vietas matyti, kad atsakovo įmonėje buvo nemažai vadovaujamo pobūdžio laisvų pareigybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovo darbo funkcija, atlikus struktūrinius pertvarkymus, tapo pertekline.

34.       Atsakovas teigia, kad įvykdė DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą darbdaviui pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą laisvą darbo vietą. Atsakovas nurodo, kad ieškovui pateikė individualų pasiūlymą sudaryti projektinio darbo sutartį dėl dalyvavimo ES Dvynių projekte. Ieškovas su siūlymu sutiko, šalys sudarė sutartį, ieškovas toliau dirbo atsakovo įmonėje.

35.       Į bylą pateiktas įspėjimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, kuriame atsakovas nurodo, kad negali pasiūlyti ieškovui užimti kitą laisvą darbo vietą. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių, kad ieškovo įspėjimo laikotarpiu atsakovas būtų siūlęs bet kokią kitą darbo vietą ieškovui. Atsakovas teigia, kad įspėjimo laikotarpiu pasiūlė atsakovui sudaryti projektinio darbo sutartį, bet taip pat nurodo, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta, nes neatsirado laisva darbo vieta dėl dalyvavimo ES Dvynių projekte. Atsakovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad jis įvykdė DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą pasiūlyti ieškovui laisvą darbo vietą, nes darbo vieta nebuvo laisva. Be to, į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, atsakovo Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovo 2019 m. kovo 18 d. raštas patvirtina, kad siūlymas dalyvauti tarptautiniame projekte pateiktas po darbo sutarties nutraukimo. Be to, projektinio darbo sutartis pasirašyta praėjus beveik trims mėnesiams po ieškovo atleidimo iš darbo.

36.       Nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. vasario 28 d. atsakovo įmonėje buvo laisvos 48 pareigybės, kurių nemaža dalis vadovaujančio pobūdžio. Atsakovas nepateikė teismui duomenų pagrindžiančių, kad siūlė ieškovui eiti kurias nors (aukštesnės ar žemesnės kvalifikacijos) pareigas, nenurodė argumentų, dėl kokių priežasčių ieškovui nebuvo siūlomos eiti kitos pareigos.

37.       Įstatymų leidėjas DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtino garantiją darbuotojui nebūti atleistam iš darbo, jei įspėjimo laikotarpiu atsilaisvina darbo vieta, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad pranešimas apie kitas laisvas darbo vietas, į kurias organizuoti konkursai, taip pat tai, kad ieškovas juose dalyvavo, atsakovas svarstė ieškovo kandidatūrą, nelaikytina DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbdaviui pareigos pasiūlyti darbuotojui kitą laisvą darbo vietą tinkamu įvykdymu.

38.       Konkursų valstybės įmonėse organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintas konkursų organizavimo tvarkos aprašas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad buvo nustatęs ir išviešinęs aiškių atrankos (konkurso) kriterijų, aiškios procedūros, byloje nėra jokių duomenų, kad išorinis kandidatų vertinimas (koks taikytas ieškovui) buvo numatytas atrankos sąlygose, kriterijuose. Skelbiant konkursą, nebuvo nustatyta aiški, konkreti atrankos tvarka. Komisijos nariai posėdžio metu pasirinktinai nusprendė, kuriems pretendentams bus taikomas išorinis vertinimas. Ieškovui laimėjus pirmąją vietą konkurse Bendrųjų IS vadovo pareigoms užimti, atsakovas nepasiūlė ieškovui užimti šias pareigas, bet nusprendė taikyti papildomą kriterijų – išorinį vertinimą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas suorganizavo konkursą į laisvas pareigas, vėliau – antrą turą, kuriame kandidatus vertino UAB „CONSULENS BALTIC“ išorės ekspertai. Tokia atrankos procedūra nebuvo taikoma visiems konkurse dalyvavusiems asmenims, o konkursą laimėjusiam asmeniui (ieškovui) nepasiūlyta užimti laimėtas pareigas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atrankos, kuriose dalyvavo ieškovas, vykdytos be aiškių kriterijų, neaiški jų procedūra, ne visiems konkurso dalyviams taikyti papildomi reikalavimai ir procedūros. Dėl to atsakovo elgesys pagrįstai įvertintas kaip nepagarbus, šališkas, tendencingas, diskriminuojantis ieškovą, siekiantis užkirsti ieškovui kelią tęsti darbą atsakovo įmonėje.

39.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pažeidė imperatyviąsias DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių padarinių

40.       Pagal DK 57 straipsnio 8 dalį, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

41.       DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

42.       Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad DK 57 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos išmokos mokėjimas ir DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos kompensacijos išmokėjimas ir jos dydis taikant atleidimo pripažinimo neteisėtu teisines pasekmes yra skirtingos teisinės prigimties ir yra taikomos savarankiškai. Dėl to teisėjų kolegija atsakovo argumentą, kad ieškovui atleidimo iš darbo dieną išmokėta dviejų mėnesių VDU dydžio išeitinė išmoka turėjo būti išskaičiuota iš priteistinos kompensacijos sumos atmestinas kaip nepagrįstas. DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimas yra darbdavio pareiga. Įstatymų leidėjas nenurodė, kad šią kompensaciją turi mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Dėl to atsakovo argumentas, kad ieškovas neturi pareigos jos mokėti, atmestinas kaip nepagrįstas.

43.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teisingai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, jog vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). 

44.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas, atleisdamas iš darbo beveik 18 metų įmonėje išdirbusį darbuotoją, kuris virš 10 metų ėjo vadovo pareigas, net nesvarstė DK 57 straipsnio 9 dalyje numatyto pagrindo taikyti jam papildomą išmoką dėl jo ilgalaikio nepertraukiamo darbo valstybės įmonėje. Atsakovas nurodo, kad ieškovas toliau 4 mėnesius dirbo jo įmonėje, bet į bylą pateikti duomenys pagrindžia, kad ieškovas pagal projektinio darbo sutartį dirbo 20 darbo dienų ir tik už jas jam sumokėtas darbo užmokestis. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl VDU už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, vertina tai, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta neteisėtai, atsakovas pažeidė atleidimo iš darbo procedūrą, darbo ginčų komisijoje prašė taikyti senatį. Ieškovas paaiškino, kad neginčijo atleidimo iš darbo pavasarį, nes bijojo netekti pajamų. Ilgas priverstinės pravaikštos laikas susidarė dėl atsakovo veiksmų. Aplinkybė, kad atsakovas yra valstybės įmonė, savaime nereiškia, kad jos padaryti pažeidimai, sprendžiant darbuotojo atleidimo iš darbo klausimą, turi būti vertinami kitaip ar jam galėtų būti suteikiamas pranašumas darbuotojo ar privačių juridinių asmenų atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo nekompetentingas ar netinkamai vykdė savo pareigas. Dėl to už pravaikštos laiką priteista suma pagrįsta, atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.

Dėl neturtinės žalos

45.       Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

46.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

47.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad neteisėtas darbo sutarties nutraukimas sukėlė jam dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Ieškovas ilgą laiką dirbo atsakovo įmonėje, daugiau nei 10 metų ėjo vadovaujančias pareigas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas, būtų turėjęs drausminių nuobaudų ar pažeidęs darbo tvarką. Atsakovo elgesys ieškovo atžvilgiu buvo šališkas ir neteisėtas. Atsakovas siekė atleisti ieškovą, jį diskriminavo, taikė papildomas atrankos procedūras, kurios nebuvo išviešintos. Atsakovas nevykdė DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos pasiūlyti ieškovui kitą laisvą darbo vietą. Netesėtas atleidimas sukėlė stresą ieškovui, dvasinių išgyvenimų, bet ir pablogino jo finansinę būklę, galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, kad turi sutartinių įsipareigojimų bankui.

48.       Dėl atsakovo neteisėto darbo santykių nutraukimo, neteisėto vengimo siūlyti užimti kitas laisvas ir ieškovo kompetenciją atitinkančias pareigas, dėl ieškovo, kaip lojalaus darbuotojo, interesų ignoravimo, ieškovas jautė nuolatinį stresą, nerimą dėl ateities, sutriko miegas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas neteko pragyvenimo šaltinio, nuolatinių pajamų. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais (neteisėtu, tendencingu, šališku darbo sutarties nutraukimu, vengimu siūlyti ieškovui užimti laisvas pareigas, o laimėjus konkursą, nepasiūlius eiti pareigų) padarė ieškovui neturtinės žalos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos neturtinei žalai priteisti (neteisėti atsakovo veiksmai, neturtinė žala, priežastinis ryšys, kaltė). Atsakovas yra valstybės įmonė, todėl jam keliami aukštesni atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, priteistos neturtinės žalos dydis proporcingas ieškovo išgyvenimams dėl neteisėto atleidimo, todėl nėra pagrindo jo mažinti. Apelianto argumentas dėl neturtinės žalos nepagrįsto priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

49.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

50.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 1 754,50 Eur. Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 1 000 Eur. Iš viso iš ieškovės atsakovei priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VĮ Registrų centro (kodas 124110246) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.