(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2362-340/2022 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams bankrutavusiai J. įmonei „J.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ dėl turto pardavimo be varžytinių sutarties pripažinimo negaliojančia,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2021 m. vasario 19 d. turto pardavimo be varžytinių sutartį, sudarytą tarp bankrutavusios J. įmonės „J.“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Consilium optimum“ negaliojančia.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Consilium optimum“ realizuoti turtą: 313,36 kv. m. bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei 0,0713 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

3.       Nurodė, kad teismui panaikinus bankrutavusios J. įmonės „J.“ 2021 m. sausio 27 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl turto pardavimo, išnyko buvęs teisinis pagrindas 2021 m. vasario 19 d. turto be varžytinių sutarčiai sudaryti. Dabartinis turto savininkas UAB „Consilium optimum“, prisidengdamas bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių susirinkimo 2022 m. liepos 11 d. sprendimais, gali turtą parduoti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Realizavus turtą bus pažeisti ieškovo, kaip individualios įmonės savininko, turtiniai interesai ir kitų kreditorių teisės ir turtiniai interesai, bankroto vykdymo procese ieškovas gali prarasti turtą. Įrodymų apie UAB „Consilium optimum“ ketinimą parduoti turtą neturi, tačiau ieškovo žiniomis, turto nuomininkas įspėtas žodžiu apie terminuotos turto nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, o tai sudaro pagrindą manyti apie ketinimą realizuoti turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

5.       Teismas sprendė, kad ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodytas jo faktinis pagrindas, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymui vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovas savo prašyme duomenų apie atsakovės UAB „Consilium optimum“ nesąžiningus veiksmus nepateikė. Pažymėjo, kad juridinio asmens bankroto proceso metu įmonės likvidavimo stadijoje vienas iš svarbiausių etapų yra juridinio asmens turto realizavimas ir kreditorių reikalavimų dengimas iš įmonei priklausančio turto realizavimo gautų piniginių lėšų. Teismo vertinimu, savaime pati bankrutuojančios įmonės turto pardavimo procedūra bankroto byloje kreditorių interesų pažeisti negali. Be to, teismas nustatė, kad ginčo turtas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu jau yra parduotas sąžiningam įgijėjui, todėl prašymo argumentą, kad bankroto vykdymo procese gali būti prarastas turtas, teismas laikė nepagrįstu.

7.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovas J. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Sutinka, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo procedūra bankroto byloje kreditorių interesų pažeisti negali, tačiau faktas, kad gali būti parduotas turtas kurį siekia susigrąžinti bankrutuojanti įmonė, pareikšdama ieškinį, tokio turto pardavimą daro nesąžiningu ir dėl tokio turto pardavimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

8.2.                      Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neištyręs visų įrodymų, nenustatęs bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų teisiškai nekvalifikavęs, t. y. neišnagrinėjęs bylos iš esmės, priėjo išvados, kad ginčo turtas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu jau yra parduotas sąžiningam įgijėjui. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Be to, sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Išvadą, kad turtas parduotas sąžiningam įgijėjui teismas galėjo padaryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir įvertinęs pateiktus įrodymus bei argumentus.

9.       Atsakovė UAB „Consilium optimum“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Nesutinka su skundo argumentu, kad teismo sprendimo įvykdymas tariamai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė UAB „Consilium optimum“ neva gali parduoti turtą tretiesiems asmenims. Ginčo turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui. Pagal hipotekos sandorį disponuoti ginčo turtu be hipotekos kreditoriaus sutikimo negalima. Tuo tarpu CPK 747 straipsnis, kuriame nurodyta, kad vykdyti išieškojimą iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, draudžia ir išieškoti iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Tai reiškia, kad rizikos, jog ginčo turtas galėtų būti operatyviai perleistas ar parduotas, nėra. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti tariamą atsakovės UAB „Consilium optimum“ nesąžiningumą.

9.2.                      Apelianto argumentas, jog išvadą, ar turtas buvo parduotas sąžiningam įgijėjui teismas galėjo padaryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir įvertinęs pateiktus įrodymus ir argumentus, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šiuo atveju nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su sandorio ginčijimu, o ne daikto išreikalavimu iš svetimo valdymo, todėl teismo išvadų, susijusių su tuo, ar UAB „Consilium optimum“ yra sąžininga įgijėja, ar ne, kvestionavimas net nėra susijęs su nagrinėjama byla.

9.3.                      Turto realizavimas galimas tik vykdymo procese. Šiuo atveju jokie vykdymo veiksmai turto atžvilgiu nėra pradėti. Uždrausti realizuoti turtą būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu būtų taikyta restitucija, o ginčo turtas būtų faktiškai grąžintas bankrutavusiai įmonei – bankrutavusiai J. įmonei „J.“ – kadangi būtent bankroto proceso metu yra vykdomas bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto realizavimas. Vadinasi, nėra prasmės uždrausti UAB „Consilium optimum“ realizuoti ginčo turtą, kai tokiai procedūrai pradėti net nėra teisinių prielaidų, turto negražinus į nemokios įmonės turto masę restitucijos būdu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

13.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020).

14.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas aiškiai, nurodytas jo faktinis pagrindas, pateikta argumentacija ir ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, sprendė, kad ieškovo J. J. ieškinys atsakovėms bankrutavusiai J. įmonei „J.“ ir UAB „Consilium optimum“ dėl turto pardavimo be varžytinių sutarties pripažinimo negaliojančia prima facie yra pagrįstas. Kadangi ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo iš esmės nekilo, apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo detaliau nevertina ir toliau pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

15.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (kaip minėta, turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-380-516/2021).

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovas J. Jo. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų, galinčių bent preliminariai pagrįsti atsakovės UAB „Consilium optimum“ galimą nesąžiningumą, t. y. kad ji, siekdama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, ketindama perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą. Priešingai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog pateikti įrodymų apie UAB „Consilium optimum“ ketinimą parduoti turtą neturi. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad byloje neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

17.       Apelianto skundo argumentai, jog išvadą, kad turtas buvo parduotas sąžiningam įgijėjui teismas galėjo padaryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir įvertinęs pateiktus įrodymus ir argumentus, nesudaro pagrindo priimti priešingą nutartį ir taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

18.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas J. J. neįrodė atsakovės UAB „Consilium optimum“ nesąžiningumo ir kad egzistuoja reali grėsmė būsimo, ieškovui galbūt palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti jos, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė