Civilinė byla Nr. 3K-3-456/2010                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 109 (S)        

 

                       

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutarties, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. Š. ieškinį atsakovams UAB „Nefrologų pagalba“, AAS „Gjensidige Baltic“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys – Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, A. K.      

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Byloje keliamas teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties galiojimo klausimas.

            Ieškovė A. B. Š. ieškiniu atsakovams UAB „Nefrologų pagalba“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ prašė priteisti solidariai iš jų 1296,90 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl sutuoktinio mirties, atlyginimo. Ieškovė, nurodydama, kad 2007 m. gegužės 27 d. mirė jos sutuoktinis R. Š., tvirtino, jog tai įvyko dėl to, kad atsakovas UAB „Nefrologų pagalba“, kuris nuolat pagal gydytojų nurodymus atlikinėjo jos sutuoktiniui hemodializę, nesuteikė R. Š. tinkamos medicininės pagalbos.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

2009 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje buvo pateikta ieškovės ir atsakovo UAB „Nefrologų pagalba“ 2009 m. lapkričio 20 d. taikos sutartis bei prašoma ją patvirtinti.

             

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

            Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi:

1. Patvirtino ieškovės ir atsakovo UAB „Nefrologų pagalba“ tokio turinio taikos sutartį:

            „Atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo įsiteisėjusios teismo nutarties gavimo sumokėti ieškovei 4000 Lt;

            ieškovė atsisako visų ieškinyje atsakovams UAB „Nefrologų pagalba“ ir ASS „Gjensidige Baltic“ pareikštų reikalavimų dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir sutinka su Sutarties 2 paragrafo 1 punkte nurodyta mokėjimo tvarka bei terminais;

            Sutartyje ieškovė pripažįsta, kad, pasirašius šią sutartį, yra galutinai išspręstos visos (bet kokios) ieškovės pretenzijos, susijusios su jos sutuoktinio mirtimi, atsakovui UAB „Nefrologų pagalba“ ar gydytojui A. K.;

            Sutarties šalys susitaria, kad jokių dėl civilinės bylos nagrinėjimo turėtų (patirtų) išlaidų šios sutarties šalys viena kitai neatlygina; teismo patirtas išlaidas (jeigu tokių bus) atlygina atsakovas UAB „Nefrologų pagalba“.

            2. Šią civilinę bylą nutraukė.  

Nutartyje teismas nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas), nes nenustatyta, jog sutartis prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). 

2009 m. gruodžio 3 d. ieškovė pateikė dėl šios teismo nutarties atskirąjį skundą, prašydama ją panaikinti, pripažinti 2009 m. lapkričio 20 d. taikos sutartį negaliojančia ir išspręsti klausimą iš esmės. Šiam prašymui pagrįsti ieškovė nurodė, kad: 1) taikos sutarties 1 paragrafo 1-3 punktų nuostatos, kuriose ieškovė pripažino, jog tiek atsakovas UAB „Nefrologų pagalba“, tiek trečiasis asmuo gydytojas A. K. visada teikė jos sutuoktiniui kvalifikuotą medicininę pagalbą, sutuoktinio mirtis nėra nei atsakovo, nei gydytojo neteisėto elgesio rezultatas, sutuoktinio mirtį nulėmė ligos, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (CK 6.984 straipsnis) ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2007 m. rugpjūčio 2 d. sprendimui, kad 2007 m. gegužės 17 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. pacientui R. Š. hemodializės profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos UAB „Nefrologų pagalba“ teiktos, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus (sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-661 patvirtintų Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų 9 punktą), nes jas suteikė medicinos gydytojas A. K., kuris neturėjo teisės atlikti hemodializes; 2) teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nepatikrino ir neįsitikino, ar sutartis sudaryta laisva valia bei atitinka tikruosius šalių ketinimus ir tikslus; 3) ieškovei atstovavęs advokatas tinkamai negynė jos interesų, neteikė reikalingos informacijos; ieškovė pasirašė taikos sutartį jos neskaičiusi, liepiant advokatui; 4) teismas pažeidė CPK 140 straipsnio 3 dalį, nes, prieš tvirtindamas taikos sutartį, neišaiškino šalims, ketinančioms baigti bylą taikos sutartimi, šio procesinio veiksmo teisinių padarinių, kad byla bus nutraukta ir kreiptis į teismą dėl tapataus ginčo nebus galima; 5) taikos sutarties nepasirašė atsakovo ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovas; 6) taikos sutartis šalių sudaryta ir pasirašyta 2009 m. lapkričio 20 d.; teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas sutarties tvirtinimo klausimas, įvyko 2009 m. lapkričio 24 d., t. y. keturiomis dienomis vėliau; tuo tarpu teismo 2009 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokole nurodyta, kad taikos sutartis pasirašyta teismo posėdžio dieną, t. y. 2009 m. lapkričio 24-ąją, o ne 2009 m. lapkričio 20-ąją (kaip nurodyta taikos sutartyje).            

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atmetė, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.

Taikos sutarties 1 paragrafo 1-3 punktuose išdėstytus šalių pareiškimus ir pripažinimus, kurių pagrindu jos nutarė baigti ginčą sudarydamos taikos sutartį suderintomis sąlygomis, teisėjų kolegija vertino tik kaip prielaidas, paskatinusias ginčą baigti taikiai. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismas nutartimi patvirtino šalių taikos sutarties sąlygas, išdėstytas sutarties 2 paragrafe bei 3 paragrafo 1 punkte, tai aiškiai matyti iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies turinio (nutarties rezoliucinės  dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nutarties turinys neleidžia daryti išvados, kad, be sutarties 2 ir 3 paragrafuose nurodytų taikos sutarties sąlygų, šia nutartimi buvo patvirtintas ir sutarties 1 paragrafe išdėstytų šalių pareiškimų ir pripažinimų turinys.

Dėl ieškovės tvirtinimo, kad taikos sutarties 1 paragrafe išreikštas jos pripažinimas, jog atsakovas teikė kvalifikuotą medicininę pagalbą jos sutuoktiniui, jo mirtis nėra atsakovo neteisėto elgesio rezultatas, atsakovo veiksmų ir sutuoktinio mirties nesieja priežastinis ryšys, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms bei trečiojo asmens Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 2 d. sprendimui Nr. 4A-155-312-1K, teisėjų kolegija nurodė, kad taikos sutartyje ieškovės išreikšto pripažinimo prieštaravimas teisiniam imperatyvui grindžiamas nuoroda į sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-661 patvirtintų Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų 9 punktą. Jame nurodoma, kad iki 2008 m. dializės paslaugas galėjo teikti gydytojai nefrologai, vaikų nefrologai, anesteziologai-reanimatologai, intensyviosios terapijos gydytojai, internistai, klinikiniai toksikologai, vaikų intensyviosios terapijos, vidaus ligų, šeimos gydytojai, chirurgai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija, atlikusi ieškovės sutuoktiniui UAB „Nefrologų pagalba“ teiktų ambulatorinių nefrologinio ir hemodializės profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, nustatė, jog 2007 m. gegužės 17 d. ir 24 d. hemodializės profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus – nurodytomis dienomis pacientui R. Š. hemodializes atliko medicinos gydytojas A. K., kuris pagal nurodyto teisės akto nuostatas neturėjo teisės teikti hemodializės paslaugų (neturėjo licencijos ar leidimo tokiai paslaugai teikti). Tačiau kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, teikiant teismui tvirtinti taikos sutartį, nebuvo įstatyme reglamentuojama tvarka nustatyta ir konstatuota, jog gydytojo A. K. veiksmų neteisėtumas (pirmiau nurodyto poįstatyminio teisės akto reikalavimų pažeidimas) būtų lėmęs nekokybišką ar kitaip netinkamą hemodializės paslaugos ieškovės sutuoktiniui atlikimą ir jis dėl to mirė. Aplinkybėmis, kad atsakovas nekvalifikuotai teikė medicinines paslaugas, pažeidė pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai, šių neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatas – ieškovės sutuoktinio mirtis, ir dėl to ji patyrė turtinės bei neturtinės žalos, buvo grindžiamas ieškinys šioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas priteisti žalos atlyginimą grindžiamas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo subjektyviu vertinimu, o ne jau nustatytais ir patvirtintais faktais dėl atsakovo medicininių paslaugų teikimo pacientui netinkamumo, nekvalifikuotumo ar blogos kokybės, todėl atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė negalėjo išreikšti pirmiau nurodyto pripažinimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad taikos sutarties 1 paragrafe išreikštas ieškovės pripažinimas reiškia ne daugiau kaip kitokį pirmiau išdėstytų jos pareikšto ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įvertinimą (pervertinimą), kurį, įgyvendindama savo subjektyviąsias teises, ieškovė vienokia ar kitokia materialiąja forma yra laisva išreikšti. Taikos sutarties 1 paragrafo 1, 2 punktuose išdėstyti ieškovės pripažinimai nepaneigia fakto, kad, teikdamas pacientui hemodializės paslaugas, atsakovas pažeidė konkretaus teisės akto reikalavimus, taip pat neprieštarauja tokį pažeidimą fiksuojančiam trečiojo asmens Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendimui. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nenustatyta teisinio pagrindo pripažinti, jog taikos sutarties 1 paragrafo 1, 2 punktai prieštarauja CK 6.984 straipsniui ar atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas sąlygas, kurioms esant taikos sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kad taikos sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta nesant ieškovės laisvos valios tokiomis sąlygomis baigti teisminį ginčą, teisėjų kolegija nustatė, jog prielaidų dėl šio ginčo galimo išsprendimo taikiu būdu atsirado ir jos ieškovei buvo žinomos dar parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, kurioje ji išreiškė savo poziciją dėl atsakovo pasiūlytų pirminių ginčo taikaus išsprendimo sąlygų; ieškovė ir jai pagal 2009 m. lapkričio 9 d. atstovavimo sutartį atstovavęs advokatas A. P. domėjosi bylos baigties taikos sutartimi galimybėmis; ieškovės atskirajame skunde nenurodoma, kad iniciatyvą baigti ginčą taikos sutartimi būtų rodęs tik atsakovas arba kad jis būtų įkalbinėjęs ieškovę ar jos atstovą sudaryti taikos sutartį arba kitaip vertęs baigti ginčą tokiu teisiniu būdu; ginčijamos taikos sutarties sąlygas išsamiai aptarinėjo ir derino ieškovei bei atsakovui atstovavę advokatai. Atkreipusi dėmesį į tai, kad teismo 2009 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokole užfiksuotas ieškovės paaiškinimas, jog jai žinomas taikos sutarties projektas, tačiau netenkina jame nurodyta jai mokėtina suma, ją tenkintų 10 000 Lt – 15 000 Lt žalos atlyginimo dydis, nes vien paminklas kainuoja 4000 Lt, teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismo posėdžio protokolas, kuriame fiksuojami proceso eigos duomenys, laikomas įrodymų šaltiniu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiame protokole užfiksuotas ieškovės paaiškinimas, kad jai buvo žinomas taikos sutarties projektas, paneigia jos atskirojo skundo tvirtinimą, jog jai nebuvo žinomas taikos sutarties projekte išdėstytų sąlygų, šalių pareiškimų ir pripažinimų bei sutarties sudarymo teisinių padarinių turinys. Aplinkybę, kad ieškovės netenkino tik taikos sutarties projekte nurodytas jai mokėtinos sumos dydis, teisėjų kolegija vertino kaip leidžiančią daryti išvadą, jog kitos sutarties teksto turinyje išdėstytos sąlygos ir formuluotės buvo ieškovei priimtinos arba jai neaktualios.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsakovo atstovui nesutikus su ieškovės pozicija dėl mokėtinos sumos dydžio, teismas šalių (atstovų) pageidavimu sudarė šalims galimybę dar kartą apsvarstyti ir suderinti sutarties sąlygą dėl mokėtinos sumos, paskelbdamas teismo posėdžio pertrauką. Teisėjų kolegija nustatė, kad šios pertraukos metu dėl galutinai nesuderintos sutarties sąlygos ieškovė tarėsi tik su savo atstovu; byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovės valia būtų buvus paveikta atsakovo atstovų ar kitų asmenų veiksmų; po pertraukos ieškovės atstovas teismo posėdyje pareiškė, kad šalys susitarė pasirašyti taikos sutartį, o ieškovė patvirtino sutinkanti, jog jai būtų sumokėta 4000 Lt suma, nurodydama „susitarėme, sutartį pasirašiau“; visi teismo posėdyje dalyvavę proceso dalyviai (šalys, tretieji asmenys ir jų atstovai) pritarė bylos baigčiai taikos sutartimi, prašė teismą ją patvirtinti ir bylą nutraukti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad, esant tokiems prašymams ir nesant faktinių duomenų, jog pateikta tvirtinti taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui arba ja yra pažeidžiamos asmenų teisės ir teisėti interesai, teismas turėjo pagrindą patvirtinti ieškovės ir atsakovo UAB „Nefrologų pagalba“ pasirašytą taikos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teismas neturėjo pareigos papildomai aiškintis, ar ieškovė supranta taikos sutarties sąlygas ir jos sudarymo padarinius, nes ji buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato, ir nebuvo jokio pagrindo manyti, kad ieškovės atstovavimas, kaip ji teigia atskirajame skunde, gali būti netinkamas.

Pažymėjusi, kad pagal patvirtintų taikos sutarties sąlygų turinį ieškovei neatsiranda jokių kitai taikos sutarties šaliai, kitiems bylos dalyviams ar tretiesiems asmenims vykdytinų prievolių, priešingai – pagal patvirtintas taikos sutarties sąlygas finansinių prievolių, vykdytinų ieškovei, įgijo tik atsakovas UAB „Nefrologų pagalba“, teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės atskirojo skundo argumentais, jog ginčijama taikos sutartimi buvo įtvirtinta esminė šalių nelygybė arba kad kitai sutarties šaliai suteiktas perdėtas pranašumas (CK 6.228 straipsnio 1 dalis, 6.986 straipsnio 1 dalis).

Atkreipusi dėmesį į tai, kad ieškovės paaiškinimai dėl jos valios ydingumo sudarant ir pasirašant taikos sutartį iš esmės grindžiami jai atstovavusio advokato teisinės pagalbos netinkamu teikimu, teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė nereiškė jokių priekaištų savo atstovui dėl teisinio atstovavimo paslaugų kokybės ir apimties, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti jai teikiamos teisinės pagalbos pakankamumu, kvalifikuotumu ar tinkamumu. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės keliama jai teiktos teisinės pagalbos paslaugų kokybės problema nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti pagrindas pripažinti, kad teismas negalėjo tvirtinti ginčijamos taikos sutarties. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė, manydama, jog atstovas veikė ne jos interesais, turi teisę reikšti pretenzijas Advokatūros įstatymo pagrindu, o jeigu mano, kad dėl netinkamo atstovavimo padaryta žalos – kreiptis į teismą su ieškiniu materialiosios teisės normų pagrindu.

Spręsdama dėl atskirojo skundo argumentų, kad teismas, tvirtindamas ginčijamą taikos sutartį, neįvykdė CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pareigų, teisėjų kolegija nustatė, jog teismas 2009 m. lapkričio 24 d. posėdyje, paskelbdamas jo pertrauką, sudarė galimybę šalims dar kartą apsvarstyti taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų suderinimo klausimus; šalių pateiktos rašytinės sutarties tekste (3 paragrafo 2 punkte) nurodyta, kad sutarties šalims yra žinomi sutarties sudarymo ir pasirašymo teisiniai padariniai, būtent, kad teismo patvirtinta sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas, sutarties pasirašymas užkerta kelią vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sutarties šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; ieškovei atstovavo profesionalus teisininkas, kuris turėjo išaiškinti atstovaujamajai visų atliekamų procesinių teisinių veiksmų prasmę, turinį ir padarinius; ieškovė pasirašė taikos sutartį; ji tvirtina, kad tai padarė neperskaičiusi jos turinio, tačiau pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės neatskleidė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo manyti, jog ieškovei nežinomi taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisiniai padariniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamą taikos sutartį, iš esmės įvykdė CPK normose nustatytas pareigas, kurias privalėjo įvykdyti atlikdamas tokį procesinį veiksmą.

Nesutikdama su atskirojo skundo argumentu, kad taikos sutartis negalioja dėl to, jog ji nepasirašyta antrojo atsakovo – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovo, teisėjų kolegija nurodė, kad šis juridinis asmuo į bylos procesą buvo įtrauktas kaip pirmojo atsakovo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, kuriam prievolės pagal draudimo sutartį atsirastų tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pirmasis atsakovas yra atsakingas už žalos ieškovei padarymą dėl veiksmų, sudarančių draudžiamojo įvykio sudėtį. Pažymėjusi, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje nėra jokių sąlygų ar nuostatų, kuriose būtų pasisakyta dėl pirmojo atsakovo UAB „Nefrologų pagalba“ civilinės atsakomybės taikymo už ieškovei atsiradusią žalą, teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad šio atsakovo nedalyvavimas sudarant ir pasirašant taikos sutartį daro ją negaliojančią.

Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių taikos sutarties projektas buvo parengtas 2009 m. lapkričio 20 d., tačiau pasirašytas pirmosios instancijos teismo posėdžio dieną – 2009 m. lapkričio 24-ąją. Šalys neginčija, kad taikos sutartis buvo pasirašyta ne 2009 m. lapkričio 20 d., bet 2009 m. lapkričio 24 d. Atsižvelgdama į tai ir vertindama, kad ta aplinkybė, jog sutarties tekste nebuvo ištaisyta ar kitaip aptarta tikroji sutarties pasirašymo data, neturi įtakos jos sąlygų turiniui, teisėjų kolegija sprendė, jog ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nutartis, pripažinti 2009 m. lapkričio 20  d. taikos sutartį negaliojančia ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorės prašymas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Tik teismas, įvertinęs bylos duomenis pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, gali nuspręsti, egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P., R. P., bylos Nr. 3K-3-72/2009). Taigi nei ji (kasatorė), nei atsakovas UAB „Nefrologų pagalba“ ir (ar) trečiasis asmuo gydytojas A. K. negalėjo spręsti dėl taikos sutarties 1 paragrafo 1, 2 punktuose nurodytų aplinkybių (kad atsakovas ir trečiasis asmuo visada teikė ir suteikė R. Š. kvalifikuotą medicininę pagalbą; jo mirtis nėra nei atsakovo, nei trečiojo asmens elgesio rezultatas; R. Š. mirtį lėmė kitos ligos) buvimą. Dėl to ginčijamos taikos sutarties 1 paragrafo 1, 2 punktų nuostatos, kuriomis kasatorė pripažino išvardytus faktus, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 6.984 straipsniui, CPK 42 straipsnio 2 daliai) bei Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 2 d. sprendimui, kad 2007 m. gegužės 17 d. ir 24 d. pacientui R. Š. hemodializės profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos UAB „Nefrologų pagalba“ teiktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus (sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-661 patvirtintų Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų 9 punktą), ir negalėjo būti teismo patvirtintos. Kasatorė taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad šalių pareiškimai ir pripažinimai taikos sutartyje pateikiami tik kaip prielaidos, paskatinusios baigti ginčą taikiai, ir nesudaro taikos sutarties sąlygų turinio. Kasatorės teigimu, šie pareiškimai ir pripažinimai yra esminės taikos sutarties sąlygos, nes sudaro pagrindą visoms kitoms sutarties sąlygoms. Be to, tai, kad teismas patvirtino ne viso turinio taikos sutartį, teikia pagrindą abejoti visos sutarties teisėtumu.       

2. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamą taikos sutartį, patikrino ir įsitikino, ar sutartis sudaryta laisva šalių valia bei atitinka tikruosius jų tikslus ir ketinimus. Kasatorės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji yra senyvo (64 metų) amžiaus, po sutuoktinio mirties jautriai ir impulsyviai reaguoja į aplinką, yra silpnesnioji šalis, nes neišmano įstatymų, neturi derybų patirties, jai netinkamai atstovavo advokatas A. P., nebuvo išaiškinta, kad 4000 Lt yra galutinė jai mokėtino žalos atlyginimo suma, pasirašė sutartį, nežinodama, jog atsisako visų ieškinio reikalavimų atsakovams, nesuprato taikos sutarties sąlygų ir dėl to neišreiškė tikrosios savo valios. Taigi ginčijama taikos sutartis sudaryta pažeidžiant šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principus (CK 1.2 straipsnis), todėl, vadovaujantis CK 6.986 straipsnio 1 dalimi, turi būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis). 

            3. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, savo išvadas grindė ne oficialiais bylos duomenimis, o išimtinai atsakovo UAB „Nefrologų pagalba“ ir trečiojo asmens Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimais.

            4. Kasatorės teigimu, jai pagal 2009 m. lapkričio 9 d. atstovavimo sutartį atstovavęs advokatas A. P. nesuteikė reikiamos informacijos apie vedamas derybas dėl taikos sutarties sudarymo ir sąlygų, negynė jos interesų, liepė pasirašyti sutartį nesupažindinęs su šios turiniu, pasirašė taikos sutartį neperskaičiusi jos teksto, pasitikėdama savo advokatu. Taip, suklaidinta advokato, ji pasirašė jos interesų neatitinkančią taikos sutartį. Kasatorės įsitikinimu, toks teisės aktų reikalavimų neatitikęs advokato elgesys yra pagrindas ginčijamai taikos sutarčiai pripažinti negaliojančia.

            5. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokole nenurodyta, kad ieškovei (kasatorei) išaiškinti taikos sutarties sudarymo teisiniai padariniai, taip pat nėra jos patvirtinimo, jog ji sutinka su bylos nutraukimu. Taigi, tvirtinant ginčijamą taikos sutartį, buvo pažeistos CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatos.   

            6. Kasatorės teigimu, sudarant ir pasirašant taikos sutartį turi dalyvauti visos bylos šalys. Ginčijama taikos sutartis sudaryta nedalyvaujant atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovui ir jo nepasirašyta. Dėl to sutartis yra negaliojanti.

   7. Taikos sutartis šalių sudaryta ir pasirašyta 2009 m. lapkričio 20 d. Teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas sutarties tvirtinimo klausimas, įvyko 2009 m. lapkričio 24 d., t. y. keturiomis dienomis vėliau. Tuo tarpu teismo 2009 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokole nurodyta, kad taikos sutartis pasirašyta teismo posėdžio dieną, t. y. 2009 m. lapkričio 24-ąją, o ne 2009 m. lapkričio 20-ąją (kaip nurodyta taikos sutartyje). Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas šių aplinkybių turinčiomis reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, priėmė neteisėtą nutartį.

Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovai UAB „Nefrologų pagalba“ ir ASS „Gjensidige Baltic“ prašo skundą atmesti, o trečiasis asmuo Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos – spręsti dėl jo teismo nuožiūra.

Atsakovo UAB „Nefrologų pagalba“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Kasaciniame skunde neatskleidžiama, kurioms konkrečiai imperatyviosioms įstatymų normoms prieštarauja ginčijamos taikos sutarties 1 paragrafo 1, 2 punktuose pareikštas kasatorės pripažinimas dėl tinkamos medicininės pagalbos jos sutuoktiniui suteikimo. Ginčo atveju tokiomis normomis galėtų būti pripažintos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-661 patvirtintų Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų 9 punkto nuostatos, tačiau ginčijamos taikos sutarties sąlygos nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo gydytojas A. K. ir kartu atsakovas UAB „Nefrologų pagalba“ pažeidė nurodytas nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismo pagrįstai spręsta, kad taikos sutarties 1  paragrafo 1, 2 punktų sąlygos neprieštarauja nei imperatyviosioms įstatymų normoms, nei viešajam interesui.       

2. Bylos užbaigimą taikos sutartimi inicijavo ieškovei atstovavęs advokatas A. P. Su juo iš esmės ir buvo diskutuojama dėl galimybės baigti ginčą taikiai bei derinamos ginčijamos taikos sutarties sąlygos. Taigi šios ieškovei buvo žinomos. Atsakovas UAB „Nefrologų pagalba“ neatliko jokių veiksmų, galėjusių turėti įtakos ieškovės sprendimui baigti ginčą taikiai. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad ginčijama taikos sutartis sudaryta kasatorei nesuprantant jos sąlygų ir neišreiškiant tikrosios savo valios. Be to, kasaciniame skunde neatskleidžiama, kokia buvo tikroji kasatorės valia – kaip konkrečiai ji suprato taikos sutarties sąlygas ar apskritai neketino baigti ginčo taikiai.     

3. Kasatorės tvirtinimas dėl procesinių veiksmų, baigiant bylą taikos sutartimi, atlikimo teisinių padarinių jai neišaiškinimo prieštarauja bylos duomenims. Dėl to nepagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama dėl CPK 140 straipsnio 3 dalies, tvirtinant ginčijamą taikos sutartį, pažeidimo.

Atsakovo ASS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime į kasacinį skundą pažymima, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, t. y. draudikas atsako už padarytą žalą ne visais, o tik tam tikrais, draudimo taisyklėse aptartais, atvejais. Taisyklių 14.12 punkte nustatyta, kad draudėjo veiksmai, kurias padaryta žalos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet neturint atitinkamos licenzijos, kai ši yra negaliojanti, arba ne pagal licenzijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją (išskyrus būtinąją pagalbą), yra nedraudžiamasis įvykis. Taigi, net jeigu teismas būtų pripažinęs, kad kasatorei padaryta žalos, ieškinys draudikui negalėtų būtų tenkinamas. 

Trečiojo asmens atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad:

1. Kasatorės parašas taikos sutartyje rodo, kad ji patvirtino jos interesus ir laisvai išreikštą valią atitinkančias šios sutarties sąlygas. Ginčijama taikos sutartis šalių pasirašyta iki teismui ją patvirtinant, taigi šalys turėjo pakankamai laiko suderinti jos sąlygas ir aptarti galimus padarinius.

2. Taikos sutarties 1 paragrafo 1, 2 punktuose išdėstyti pripažinimai dėl kvalifikuotos pagalbos kasatorės sutuoktiniui teikimo neatitinka Valstybinės medicininio audito inspekcijos atliktos atsakovo UAB „Nefrologų pagalba“ jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės metu nustatytų faktų, tačiau, pripažinus, kad gydytojas A. K. atliko neteisėtus veiksmus – teikė kasatorės sutuoktiniui hemodializės paslaugas neturėdamas tam teisės pagal sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-661 patvirtintų Dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų 9 punkto nuostatas, nebuvo nustatyta ir konstatuota, jog būtent šis pažeidimas sukėlė neigiamų padarinių pacientui.   

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

            Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nurodytų nuostatų nesilaikė. Iš ieškovės pateiktų rašytinių pastabų dėl teismo 2009 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolo (T 2, b. l. 57), kurios teismo posėdžio pirmininko rezoliucija pripažintos teisingomis, pridėtos prie bylos ir tapo sudėtine teismo posėdžio protokolo dalimi, matyti, kad ieškovė nebuvo supažindinta su taikos sutartimi, nes to nepadarė nei teismas, nei jos atstovas, o teismas, neišaiškinęs šalims procesinių veiksmų teisinių padarinių, bylą nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės atskirąjį skundą ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, o civilinė byla nutraukta, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamą taikos sutartį, patikrino ir įsitikino, jog sutartis sudaryta laisva šalių valia, atitinka tikruosius jų ketinimus, todėl neturėjo pareigos papildomai aiškintis, ar ieškovė suprato taikos sutarties sąlygas ir jos sudarymo padarinius, nes ji buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato, ir nebuvo jokio pagrindo manyti apie jos netinkamą atstovavimą. Teisėjų kolegija su apeliacinės instancijos teismo išvadomis nesutinka, nes jos padarytos neįvertinus ieškovės pateiktų pastabų dėl teismo posėdžio protokolo (T 2, b. l. 57), kurios paneigia pirmiau nurodytas teismo išvadas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamą taikos sutartį, neįvykdė CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pareigų, nepatikrino ir neįsitikino, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos buvo šalims aiškios ir priimtinos, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, nurodytų trūkumų nepašalino, todėl teismų priimtos nutartys pripažintinos neteisėtomis ir dėl šios priežasties naikintinos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas), byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).        

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

 n u t a r i a :

           

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Egidijus Baranauskas

 

                                                                                                                        Juozas Šerkšnas

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys