Baudžiamoji byla Nr. 1-3390-1049/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46801-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,

sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,

kaltinamajam S. P., jo gynėjui advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui,  

laiduotojai D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. P. 2019 m. lapkričio 2 d., apie 15.55 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, nustatytas 2,33 promilių girtumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis S. P., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 2 d., jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė draugą R. namo, kadangi jam reikėjo išgerti vaistus. Paaiškino, kad  Domeikavoje sustojo pas pažįstamą R., kur vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, kadangi buvo pastarojo gimtadienis. Iš anksto nebuvo suplanavęs vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau taip pasielgęs norėjo parvežti draugą namo, kadangi toje vietoje nevažiuoja viešasis transportas. Kaltinamasis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kur policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jo girtumą. Pats vairuoja apie 40 metų ir tokių dalykų netoleruoja, dėl to pareigūnams iš karto pasakė, kad vartojo alkoholį, nors nesijautė apsvaigęs. Automobilio vertė šiuo metu yra apie 2000,00 eurų, tačiau juo nesinaudoja nei jis nei sugyventinė – D. D., kadangi automobilis yra saugojimo aikštelėje. Jis kartu su D. D. augina judviejų dviejų mėnesių vaiką, todėl šiuo metu jo padėtis yra sunki. Paaiškino, kad su D. D. gyvena kartu dvejus metus ir veda bendrą ūkį, pastaroji jį palaiko ir yra jam autoritetas, todėl galėtų daryti jam teigiamą įtaką. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Liudytoja apklausta pasiūlyta laiduotoja D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie penkis metus, du metus gyvena kartu, augina judviejų dviejų mėnesių sūnų. Paaiškino, kad jis grįžęs namo iš karto pasakė apie įvykį ir jo aplinkybes, dėl to D. D. nustebo, kadangi kaltinamasis yra atsakingas ir neblaivus nevairuoja, tačiau taip pasielgė tik norėdamas padėti draugui. D. D. prašo teismo atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą ir perduoti jos žinion, nurodė, kad yra įsitikinusi, jog kaltinamasis daugiau nusikalstamų veikų nedarys, prašo teismo netaikyti automobilio konfiskavimo, nes tai vienintelis šeimos automobilis, kuris itin reikalingas šeimai auginant kūdikį.

Liudytoja A. P., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 2 d., apie 15.55 val., jai dirbant kartu su vyr. patruliu D. Č., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Klaipėdos link Kauno važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jie sustabdė (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Paaiškino, kad už vairo sėdėjo S. P., o priekinėje keleivio pusėje – R. J.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, tačiau S. P. neigė vartojęs alkoholį. Patikrinus S. P. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, 16.09 val., buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, o 16.26 val., nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, dėl ko iš pastarojo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir automobilio rakteliai (b. l. 26–27).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2019 m. lapkričio 2 d., išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 2 d., 15.56 val., apie įvykį pranešė fizinis asmuo, nurodydamas, kad kelio Klaipėda-Kaunas (duomenys neskelbtini) kilometre pilkos spalvos automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja neblaivus vairuotojas (b. l. 23).

Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. lapkričio 2 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), Kauno r., kurioje užfiksuotas stovintis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30–39).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos ir patikros sertifikato Nr.1172759 kopijos matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, 2019 m. lapkričio 2 d., 16.09 val., S. P. nustatytas 2,33 promilių girtumas, 16.26 val. – 2,49 promilių girtumas (b. l. 19–21).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra S. P. (b. l. 68).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat Variant“ 2006 m., laidos vidutinė kaina Lietuvoje be PVM – 2 992,00 eurų (b. l. 69).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas S. P. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,33 promilės etilo alkoholio), 2019 m. lapkričio 2 d., apie 15.55, Kauno r., (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, iki kol (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog jis, jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini),  dėl ko pastarasis galėjo laisvai juo disponuoti, ir tą darė, nurodytu laiku vairavo neblaivus, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai – policijos registruojamų įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad apie transporto priemonę vairuojantį neblaivų asmenį pranešė kelyje tai pastebėjęs privatus fizinis asmuo, dėl ko kaltinamasis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie pastebėję neblaivumo požymius ir patikrinę kaltinamąjį alkotesteriu „Alcotest 6810“, S. P. nustatė 2,33 promilių girtumą, ką patvirtina alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, liudytojos A. P. apklausos protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti S. P. veiksmuose esančius BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytus sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis S. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,33 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) Kauno r., (duomenys neskelbtini) sankryžoje  buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie pastarąjį patikrinimui sustabdė gavę pranešimą dėl automobilį vairuojančio neblaivaus asmens.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais. Byloje nustatyta, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad automobiliu jis važiavo norėdamas parvežti draugą namo. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl S. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. P. pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlyta laiduotoja D. D., byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė ir taip pat pateikė dėl to rašytinį prašymą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, netaikant užstato bei paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui ir 10 MGL dydžio (500,00 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų aukų fondą, netaikant 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.  

Kaltinamojo gynėjas palaikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašė skirti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – dydį – 5 MGL.

Laiduotoja D. D., sutinka laiduoti už kaltinamąjį S. P., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, yra kaltinamojo sugyventinė, kartu su juo augina judviejų mažametį vaiką, gerai sutaria, kaltinamasis jos klauso, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui, už jį laiduoja.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad D. D. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuri byloje gali būti laiduotoja ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. D. D. neteista, administracine tvarka bausta nebuvo, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ir siūloma laiduotoja kartu veda bendrą ūkį, augina bendrą mažametį vaiką, jų tarpusavio santykiai geri. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir šeimos ryšį, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo S. P. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, jo veiksmais turtinė žala nepadaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 84–85), administracine tvarka nebaustas (b. l. 86), nėra įrašytas psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (b. l. 89, 91), o laiduotoja D. D. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą D. D. atsakomybei. Šiuo atveju nustatytinas minimalus, tai yra 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir S. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto santykio kontekste, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. P., įvykio metu vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, vertindamas BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, kuriose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo neblaivus kaltinamasis S. P., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę dėl veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymių, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai gali būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Atsižvelgiant į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos S. P. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, ir į tai, kad nusikalstama veika jokia žala nebuvo padaryta, kas leidžia daryti išvadą, jog S. P. atsitiktinai padarė nusikalstamą veiką ir kad galima tikėti, jog jis daugiau nebesės prie vairo neblaivus, o jo asmenybė ir socialinė bei turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, kas leidžia manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, manytina, kad turto konfiskavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų proporcingumo principui, dėl to teismas, pritardamas prokurorės siūlymui, BK 72 straipsnio nuostatų kaltinamojo atžvilgiu netaiko. Pagrindžiant tokią išvadą taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kaltinamasis S. P. kartu su laiduotoja D. D. augina kūdikį P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), o automobilis „VW Passat“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelis šeimoje ir D. D. yra suteikta teisė vairuoti, todėl siekiant tinkamai užtikrinti kūdikio poreikius, atsižvelgiant į laiduotojos D. D. ir kaltinamojo S. P. prašymus, išklausius proceso dalyvių nuomonių, nekonfiskuotinas, konstatuojant, kad šiuo atveju turto konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio antroje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti panašaus elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo veiksmuose esančios nusikalstamos veikos rūšį – tyčinio nusikaltimo, susijusio su kelių eismo taisyklių pažeidimu, į tai, jog kaltinamasis neteistas ir administracine tvarka nebaustas, darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 115), taip pat teismas atsižvelgia į aptariamos nusikaltimo požymių veikos stadiją (baigta), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad S. P. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – dienos, tai yra nuo 2019 m. lapkričio 5 d. (b. l. 60), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju S. P. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimą minimaliam tai yra 10 (dešimt) MGL (500,00 eurų), nurodant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam S. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 52–53, 54–55, 59–60) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, tačiau VĮ „Regitra“ perduotinas S. P. vairuotojo pažymėjimas, pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. P. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam S. P. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą policijos automobilių saugojimo aikštelėje (b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir jį gražinti savininkui paliekant šį daiktą neribotoje jo atsakomybėje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

S. P., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos D. D. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti S. P., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2019 m. lapkričio 5 d.

Paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę 10 (dešimties) MGL, t. y. 500,00 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, VĮ „Regitra“ perduoti S. P. vairuotojo pažymėjimą, pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. P. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. P. automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kėbulo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti S. P. ir palikti neribotoje jo nuosavybėje.

 Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                            Audrius Meilutis