Administracinė byla Nr. eA-5132-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01673-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-535(00592) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei O. O., panaikinimo“ (toliau – ir sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas) tuo pagrindu, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) dalyvė. Bendrovė teikia grupinių užsiėmimų, tokių kaip šokiai, kalanetika, aerobika ir kt. paslaugas. Nors atsakovas nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenis Bendrovėje įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams yra mokama tik 190 Eur mėnesinė alga, dėl to jie dirba ne visą darbo dieną, tačiau pareiškėja nurodė, kad Bendrovėje visą darbo dieną nuo 2015 m. kovo 1 d. treneriu dirba V. S., nuo 2016 m. birželio 13 d. kalanetikos trenere dirba L. B. ir nuo 2016 m. spalio 5 d. šokių trenere dirba K. A. Visi minėti asmenys yra įdarbinti ir dirba visą darbo dieną, t. y. 8 valandas per dieną, taip pat visi nurodyti asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
3. Pareiškėja paaiškino, kad Bendrovės apskaitą tvarko (duomenys neskelbtini) buhalterė V. D., kuri apskaičiuoja bei moka Bendrovės mokesčius ir visus su Bendrovės veikla susijusius duomenis perduoda VSDFV. Šiuo atveju dėl pareiškėjai, kitiems Bendrovės dalyviams ir net vadovui nežinomų priežasčių buhalterė VSDFV perdavė klaidingus bei tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., jog Bendrovėje įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams yra mokamas mažesnis negu minimalus mėnesinis atlyginimas. Apie minėtą aplinkybę Bendrovės dalyviai ir vadovas sužinojo tik tada, kai pareiškėjai buvo įteiktas ginčijamas Migracijos departamento sprendimas. Siekiant ištaisyti susidariusią situaciją, buhalterei buvo duotas nurodymas perduoti VSDFV tinkamą informaciją.
4. Pareiškėja nurodė, kad nors pagal su ja 2016 m. spalio 1 d. sudarytą darbo sutartį ji turėjo pradėti dirbti (duomenys neskelbtini) gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 2 d., tačiau buvo nuspręsta pakeisti su ja sudarytą darbo sutartį ir nuo 2017 m. sausio 1 d. ją įdarbinti mokymo specialiste. Tačiau VSDFV šie duomenys dėl buhalterės kaltės taip pat perduoti nebuvo, todėl atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja Bendrovėje nėra įdarbinta bei neturi galiojančio privalomojo sveikatos draudimo. Pabrėžė, kad nagrinėjama situacija susidarė dėl aplaidaus buhalterės pareigų vykdymo.
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškėjai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Patikrinus (duomenys neskelbtini) duomenis apie minėtoje Bendrovėje dirbančius asmenis VSDFV informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad Bendrovėje įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 190 Eur (neatskaičius mokesčių), tai reiškia, kad jie nedirba įmonėje visą darbo dieną. Visi trys Lietuvos Respublikos piliečiai (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti prieš kreipiantis kitiems šios Bendrovės dalyviams dėl leidimo pakeitimo, o jiems išdavus leidimus, nuo 2016 metų spalio mėn. Bendrovės darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, sumažintas iki 190 Eur. Nors pareiškėja teigė, kad tokie duomenys į VSDFV informacinę sistemą buvo perduoti per klaidą, tačiau pagal 2017 m. birželio 6 d. VSDFV duomenis informacija apie darbuotojų gautą darbo užmokestį nepakito.
7. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad, kreipdamasi dėl leidimo pakeitimo, pareiškėja pateikė darbo sutartį, kurioje buvo nustatyta, jog gavusi leidimą ji bus įdarbinta (duomenys neskelbtini) logopede, mokant jai 40 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Remiantis ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvusiais VSDFV informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nebuvo įdarbinta Bendrovėje. Pagal VSDFV 2017 m. birželio 6 d. duomenis pareiškėja nuo 2017 m. sausio 1 d. įdarbinta (duomenys neskelbtini) ir jai buvo priskaičiuotas 380 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Kadangi šie duomenys VSDFV informacinėje sistemoje buvo pateikti tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog duomenys laiku nebuvo pateikti dėl tariamos buhalterės klaidos.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja teismui kartu su skundu pateikė daugiau duomenų, nei turėjo Migracijos departamentas priimdamas sprendimą. Tačiau atsakovas pabrėžė, kad ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią Migracijos departamentas turėjo iki priimant ginčijamą sprendimą. Todėl nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vertinami pareiškėjos pateikti duomenys apie pokyčius VSDFV informacinėje sistemoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad duomenys buvo pakeisti tik po ginčijamo sprendimo priėmimo.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad Bendrovėje leidimo pareiškėjai išdavimo metu dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai (jų darbo laikas – 8 valandos per dieną, 5 dienos per savaitę, jiems mokamas minimalus darbo užmokestis). Tačiau iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad minėtiems darbuotojams nuo 2016 m. spalio mėn. buvo mokamas daug mažesnis darbo užmokestis, todėl atsakovas padarė išvadą, jog minėti darbuotojai Bendrovėje nedirbo visą darbo dieną. Nors pareiškėja teigė, kad Bendrovės buhalterė perdavė VSDFV netikslius duomenis apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti 2017 m. birželio 26 d. VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina tik tai, kad nuo 2016 m. gegužės mėn., t. y. po ginčijamo sprendimo priėmimo, darbuotojams pradėtas mokėti darbo sutartyje sulygtas minimalus darbo užmokestis, tačiau tai nepaneigia fakto, kad iki tol nurodytiems darbuotojams buvo mokamas daug mažesnis darbo užmokestis. Todėl teismas padarė išvadą, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje visą darbo dieną turi dirbti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
11. Nors atsakovas ginčijamame sprendime taip pat konstatavo, kad pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis pareiškėja nebuvo įdarbinta Bendrovėje, taigi ji negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos, tačiau teismas šią atsakovo išvadą vertino kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas, vadovaudamasis 2016 m. spalio 27 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, iš tiesų galėjo daryti išvadą, kad pareiškėja nedirbo Bendrovėje ir negaudavo pajamų, tačiau iš atnaujintų VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad pareiškėja Bendrovėje vis dėlto dirbo nuo 2017 m. sausio 1 d. ir kas mėnesį gavo 380 Eur darbo užmokestį.
12. Teismas konstatavo, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas yra pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Nagrinėjamu atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl ginčijamas spendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

13. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
14. Pareiškėja nurodo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jai buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, dėl to, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklauso 1/3 Bendrovės akcijų, kurių vertė 14 480 Eur. Pareiškėja, būdama Bendrovės akcininke, atsakingai vykdė jai, kaip akcininkei, pavestas pareigas. Taip pat pareiškėja Bendrovėje buvo įdarbinta logopede. Pareiškėja, vykdydama akcininkės pareigas bei dirbdama Bendrovėje, žinodama, jog (duomenys neskelbtini) yra asmuo einantis vadovo pareigas, taip pat žinodama, jog Bendrovė yra sudariusi buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su VšĮ „Benefacio”, pagrįstai tikėjosi, kad visi su Bendrovės veikla susiję subjektai tinkamai ir laiku atlieka savo pareigas.
15. Pareiškėja pažymi, kad pokalbio su buhaltere metu išaiškėjo, kad ji pati, t. y. be Bendrovės vadovo ar akcininkų žinios, dėl neaiškių priežasčių pateikė VSDFV klaidingus duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis, t. y. nurodė, kad darbuotojai gauna mažesnį mėnesinį atlyginimą, negu yra nustatytas jų darbo sutartyse, o apie Bendrovėje dirbančią pareiškėją nepranešė visai. Taip pat Bendrovės vadovui pradėjus aiškintis situaciją išaiškėjo, kad buhalterė savo pareigas atliko ypač aplaidžiai, kadangi valstybinėms institucijoms nebuvo pateikti reikšmingi Bendrovės veiklos dokumentai – juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti finansinės apskaitos dokumentai už 2015 ir 2016 metus, kurie Bendrovės vadovo buvo pasirašyti ir buhalterei perduoti. Išaiškėjus šioms reikšmingoms aplinkybėms, Bendrovės vadovas įpareigojo buhalterę ištaisyti jos padarytus trūkumus, t. y. patikslinti VSDFV pateiktus duomenis ir pateikti juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus. Buhalterė patikslino duomenis ir nurodė, kad Bendrovėje dirbantys asmenys gauna minimalų darbo užmokestį bei patikslino, jog pareiškėja Bendrovėje dirba nuo 2017 m. sausio 1 d. bei gauna minimalų darbo užmokestį, taip pat pateikė juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus. Pareiškėja pažymi, kad byloje yra pateiktos darbo sutartys, kuriose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog Bendrovėje dirbantys asmenys dirba 8 valandų darbo dieną bei gauna minimalų mėnesinį atlyginimą.
16. Pareiškėja paaiškina, kad tarp Bendrovės ir jos darbuotojų sudarytos darbo sutartys yra tinkamos ir galiojančios. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo pagrindo abejoti minėtomis darbo sutartimis kaip tinkamais bei objektyviais įrodymais. VSDFV informacinės sistemos duomenys teismo turėjo būti vertinti kritiškai, kadangi, kaip jau buvo minėta, jie yra sudaryti vadovaujantis buhalterės pateiktais klaidingais duomenimis. Nurodytų aplinkybių patvirtinimui pareiškėja prašė apklausti buhalterę ir Bendrovės vadovą. Tačiau tokį prašymą teismas atsisakė tenkinti, nenurodydamas jokių tokio atsisakymo motyvų. Todėl, pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių.
17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18. Migracijos departamento nuomone, atsižvelgus į ginčijamo sprendimo priėmimo dieną turėtus aktualius VSDFV informacinės sistemos išrašus, pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nevykdė įstatymu nustatytos pareigos, kad Bendrovė vykdytų veiklą ir kad joje visą darbo laiką dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Naujausi VSDFV informacinės sistemos duomenys taip pat paneigia apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad šiuo metu Bendrovė įstatymo reikalavimus atitinka, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo apklausti buhalterę. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19. Šioje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-535(00592), kuriuo panaikintas pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai leidimas ginčijamu Migracijos departamento sprendimu panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame numatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaudamasi minėta ABTĮ nuostata, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išnagrinėjo bylą pagal apeliacinio skundo ribas.
22. Pareiškėja, šioje byloje pateikusi apeliacinį skundą, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad, jos nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini), kurios 1/3 akcijų ji turi, neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų.
23. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
24. Byloje pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenys (II t., b. l. 116, 136) patvirtina, kad Bendrovėje leidimo pareiškėjai išdavimo metu dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių su darbuotojais, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai (II t., b. l. 44–47, 49–51, 113–114), matyti, jog jų darbo laikas – aštuonios valandos per dieną, penkios dienos per savaitę, jiems mokamas minimalus darbo užmokestis. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad minėtiems darbuotojams nuo 2016 m. spalio mėn. buvo mokamas daug mažesnis darbo užmokestis (II t., b. l. 138, 139, 140), dėl ko atsakovas padarė išvadą, jog minėti darbuotojai Bendrovėje nedirbo visą darbo laiką.
25. Nors pareiškėja teigia, kad Bendrovės buhalterė perdavė VSDFV netikslius duomenis apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį, tačiau šia aplinkybių patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti 2017 m. birželio 26 d. VSDFV informacinės sistemos duomenys (II t., b. l. 154) patvirtina tik tai, kad nuo 2016 m. gegužės mėn., t. y. po ginčijamo sprendimo priėmimo, darbuotojams pradėtas mokėti darbo sutartyse sutartas minimalus darbo užmokestis, tačiau tai nepaneigia fakto, kad iki tol nurodytiems darbuotojams buvo mokamas ne visas sutartas darbo užmokestis.
26. Pareiškėja teigia, kad šioje byloje minėtos darbuotojų darbo sutartys su Bendrove patvirtina, kad jie dirbo (duomenys neskelbtini) visą darbo laiką, kadangi taip numatyta šiose darbo sutartyse. Tačiau, byloje esant VSDFV informacinės sistemos duomenims, kad darbuotojams nebuvo mokamas visas darbo užmokestis ir pareiškėjai nepateikus kitų tai paneigiančių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad šios darbo sutartys buvo vykdomos tinkamai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai nedirbo visą darbo laiką Bendrovėje nuo 2016 m. spalio mėn. iki ginčijamo sprendimo priėmimo – 2017 m. gegužės 3 d.
27. Tai, kad VSDFV informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose, yra patvirtinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje remtasi VSDFV informacinės sistemos duomenimis, vertinant, ar užsienietis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017, 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-5055-822/2017).
28. Nors pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo apklausti Bendrovės buhalterę ir vadovą, tačiau nedetalizavo, kokias dar nežinomas teismui aplinkybes minėti asmenys galėjo nurodyti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.
29. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto bent trijų darbuotojų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, dirbančių įmonėje visą darbo laiką, reikalavimo, o tai buvo pagrindas Migracijos departamentui ginčijamu sprendimu panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkinęs pareiškėjos skundo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos O. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Audrius Bakaveckas

                            Artūras Drigotas

                            Virginija Volskienė