Civilinė byla Nr. 3K-3-616/2006

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 52.3 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),  

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „2B Pack“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „CBUR“.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas 2005 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad užsakovas UAB ,,2B Pack“ ir rangovas UAB ,,CBUR“ 2004 m. kovo 24 d. pasirašė Rangos sutartį, pagal kurią susitarė, kad rangovas atliks užsakovui priklausančio pramoninio pastato (duomenys neskelbtini) renovavimo darbus. UAB ,,CBUR“ ir subrangovas UAB ,,Arisanda“ 2004 m. balandžio 14 d. pasirašė Statybos rangos sutartį, pagal kurią subrangovas įsipareigojo atlikti nurodytose patalpose santechnikos, elektros ir kitus darbus, o generalinis rangovas – apmokėti už atliktus darbus; nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti, mokėti subrangovui 0,06 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną. Subrangovui atlikus darbus, UAB ,,CBUR“ su juo atsiskaitė tik iš dalies, vėliau pradėjo neatsiskaitinėti, motyvuodamas, kad su UAB ,,CBUR“ neatsiskaitė užsakovas UAB ,,2B Pack“. Vėliau ieškovas sužinojo, kad UAB ,,2B Pack“ ir UAB ,,CBUR“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė sutartį, kuria nutraukė 2004 m. kovo 24 d. sudarytą Rangos sutartį; sutartyje nurodė, jog UAB ,,CBUR“ nevisiškai atsiskaitė su UAB ,,Arisanda“, todėl užsakovui pervedus 266 680 Danijos kronų į Danijos advokatų kontoros sąskaitą, dalis tų pinigų (100 000 Lt) turi būti skiriama apmokėti subrangovui už atliktus darbus. Ieškovui buvo sumokėta 100 000 Lt už atliktus darbus, tačiau užsakovas liko skolingas subrangovui 230 544,24 Lt. Dėl šios skolos atsiskaitymo UAB ,,CBUR“ 2005 m. gegužės 31 d. pasirašė su subrangovu (ieškovu) Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo teisę tiesiogiai reikalauti iš atsakovo atsiskaityti su juo, tačiau atsakovas atsisakė sumokėti skolą ieškovui. Ieškovas, remdamasis CK 1.63, 1.73, 6.1, 6.2, 6.4, 6.38, 6.63, 6.71, 6.101 ir 6.210 straipsniais, prašė teismo priteisti ieškovui iš atsakovo 230 544,24 Lt skolos, 13 832,64 Lt palūkanų, 25 176,06 Lt delspinigių už šešis mėnesius.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

            Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo pripažino, jog jis neatsiskaitė su ieškovu, motyvuodamas tuo, kad  su juo neatsiskaitė užsakovas UAB „2B Pack“, todėl tai reikštų, kad ieškovas neturėjo teisės tiesiogiai reikalauti iš atsakovo, kad jis sumokėtų trečiajam asmeniui nesumokėtas sumas, tačiau, teismui nustačius, jog UAB ,,2B Pack“ ir UAB ,,CBUR“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas į advokatų kontoros sąskaitą pervedė tam tikrą pinigų sumą, iš kurios 100 000 Lt buvo skirta atsiskaityti su ieškovu, teismas tyrė ir vertino šią sutartį ir pažymėjo, kad sutarties šalims buvo žinoma apie papildomus trečiojo asmens įsipareigojimus ieškovui. Atsakovo ir trečiojo asmens 2004 m. rugpjūčio 3 d. sudarytoje sutartyje buvo aptartas tik dalinis atsiskaitymas su ieškovu, o galutinė skolos suma (230 544,24 Lt) buvo nustatyta subrangovo ir rangovo pasirašytoje Reikalavimo perleidimo sutartyje, apie kurią atsakovas žinojo. Dėl to teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens (kreditoriaus) ir ieškovo (naujojo kreditoriaus) pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis neprieštaravo CK 6.101 ir 6.102 straipsniams, atsakovas šios sutarties neginčijo, todėl ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl likusios skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš atsakovo. Teismas, nustatydamas delspinigių ir palūkanų dydį, pažymėjo, kad prašoma priteisti delspinigių suma nėra per didelė; priteistina metinė palūkanų norma (6 procentų dydžio) nuo nesumokėtos sumos taip pat atitiko įstatymo reikalavimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu jį tenkino, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartį ir darydamas išvadą, kad sutarties tekste buvo aptarta skola ieškovui, o  konkretus skolos dydis buvo nustatytas ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytoje Reikalavimo perleidimo sutartyje, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiškinimą. Kolegija, remdamasi atsakovo atstovo ir šios įmonės teisininkės parodymais, nustatė, kad 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje UAB ,,2B Pack“ ir UAB ,,CBUR“ nustatė galutinę skolą už rekonstruojamą objektą – 123 819,52 Lt, iš kurių dalis skolos turėjo būti sumokėta UAB ,,Arisanda“; ieškovui buvo sumokėta 100 000 Lt. Kolegija, remdamasi CK 6.102 straipsniu, pagal kurį negalima perleisti reikalavimo, kurio neturi pats perleidėjas, sprendė ieškovo reikalaujamos priteisti skolos dydžio pagrįstumą, nes buvo svarbu nustatyti, kiek reikalavimo perleidimo momentu užsakovas buvo skolingas generaliniam rangovui pagal sutartines prievoles. Dėl to kolegija tyrė ir vertino 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartį ir nustatė, kad šioje sutartyje buvo konstatuota, jog atsakovo skola trečiajam asmeniui buvo 123 819,52 Lt, todėl trečiasis asmuo turėjo teisę perleisti ieškovui reikalavimą būtent tik į tokio dydžio skolos išieškojimą. Kolegija, vadovaudamasi CK 6.650 straipsnio 4 dalimi, kurios turinys yra tai, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, pažymėjo, kad jeigu generalinis rangovas (trečiasis asmuo) ir liko skolingas subrangovui (ieškovui) už darbus pagal subrangos sutartį, tai ieškovas negali reikalauti priteisti šią skolą tiesiogiai iš užsakovo, o turi reikšti pretenzijas generaliniam rangovui.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė 

 

            Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.                  Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.101 straipsnio 1 dalį, pagal kurią kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmiausia turėjo įvertinti ne tik 2005 m. gegužės 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, bet ir 2004 m. kovo 24 d. UAB ,,2B Pack“ ir UAB ,,CBUR“ sudarytą Rangos sutartį, UAB ,,CBUR“ ir UAB ,,Arisanda“ 2004 m. balandžio 14 d. sudarytą Statybos rangos (subrangos) sutartį bei UAB ,,2B Pack“ ir UAB ,,CBUR“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartį. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad UAB ,,CBUR“ neatsiskaitė su UAB ,,Arisanda“ būtent dėl to, jog UAB ,,2B Pack“ nevykdė savo prievolės atsiskaityti pagal Rangos sutartį už pastato renovavimo darbus. Teismas neįvertino 2005 m. gegužės 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties teksto, kad UAB ,,Arisanda“ perėmė iš UAB ,,CBUR“ visas ankstesnės Rangos sutarties sąlygas (nepaisant to, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje šalys neteisingai nurodė Rangos sutarties sudarymo datą, tačiau iš bendro sutarties teksto turinio matyti, kad šalys susitarė perleisti reikalavimus, kilusius iš 2004 m. kovo 24 d. Rangos sutarties). Dėl to teismas, aiškindamas Reikalavimo perleidimo sutartį, turėjo remtis ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, tačiau turėjo nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, aiškintis sutarties sudarymo aplinkybes. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas įvykdė visas prievoles pagal Rangos sutartį; priešingai, 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartis patvirtina aplinkybę, kad atsakovas įvykdė tik dalį sutarties sąlygų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, sprendime nurodydamas, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo didesnę nei Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą pinigų sumą, pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl Reikalavimo sutartyje išdėstytų reikalavimų esmės, netyrė ieškovo pateiktų finansinių dokumentų, patvirtinusių atsakovo skolos dydį.

2.                  Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartį dėl Rangos sutarties nutraukimo. Kasatoriaus manymu, teismas padarė neteisingą išvadą, kad sutartyje buvo konstatuota užsakovo skola (123 819,52 Lt) rangovui. 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje yra nurodyta, kad yra nebaigta atsiskaityti tarp UAB ,,CBUR“ ir UAB ,,Arisanda“, trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad ši sutartis buvo sudaryta siekiant sumokėti skolą ieškovui. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos trečiojo asmens paaiškinimus, įvertino tik atsakovo paaiškinimus ir jo pakviestų liudytojų parodymus. 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartis turėjo būti aiškinama atsižvelgiant į CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. 2004 m. rugpjūčio 3 d. užsakovas už atliktus rangovo darbus buvo jam skolingas 336 738,60 Lt, o aiškinant 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartį, darytina išvada, kad šalys 2004 m. kovo 24 d. Rangos sutarties pagrindu pripažino užsakovo skolos dalį rangovui, taip pat netiesiogiai ir subrangovui. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartimi buvo nustatytas 123 891,52 Lt skolos dydis, o iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad skola buvo 336 738,60 Lt, todėl teismas ex officio turėjo pripažinti, kad UAB ,,2B Pack“ veikė nesąžiningai, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, o 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartis turėjo būti pripažinta niekine, nes ji prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartį, padarė teisingą išvadą, kad UAB ,,2B Pack“ ir UAB ,,CBUR“ šia sutartimi nutraukė ankstesnę Rangos sutartį, todėl ankstesni atsiskaitymai pasibaigė, o naujojoje sutartyje buvo nustatytas galutinis užsakovo skolos dydis rangovui. Teismas nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, teisingai ištyrė įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

 

 

 

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Užsakovas UAB ,,2B Pack“ ir rangovas UAB ,,CBUR“ 2004 m. kovo 24 d. pasirašė Rangos sutartį, pagal kurią rangovas turėjo atlikti užsakovui priklausančio pramoninio pastato (duomenys neskelbtini) renovavimo darbus. Rangovas darbams atlikti 2004 m. balandžio 14 d. UAB ,,CBUR“ pasirašė su subrangovu UAB ,,Arisanda“ Statybos rangos sutartį, pagal kurią subrangovas įsipareigojo atlikti nurodytose patalpose santechnikos, elektros ir kitus darbus, o generalinis rangovas – apmokėti už atliktus darbus. UAB ,,2B Pack“ ir UAB ,,CBUR“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė sutartį, kuria nutraukė 2004 m. kovo 24 d. sudarytą Rangos sutartį; ieškovui (subrangovui) už atliktus darbus buvo sumokėta 100 000 Lt. UAB ,,CBUR“ 2005 m. gegužės 31 d. pasirašė su subrangovu (ieškovu) Reikalavimo perleidimo sutartį. Galutinė skolos suma (230 544,24 Lt) buvo nustatyta subrangovo ir rangovo pasirašytoje Reikalavimo perleidimo sutartyje.  

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, ar nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais  (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Byloje esant ieškovo ir atsakovo ginčui, kilusiam iš statybos rangos teisinių santykių ir reikalavimo perleidimo sutarties, dėl skolos pagal sutartinius įsipareigojimus priteisimo, svarbu nustatyti, ar egzistuoja pagrindas, kuriuo remiasi ieškovas (subrangovas), reikšdamas reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo (užsakovo) esant generalinio rangovo ir subrangovo sudarytai reikalavimo perleidimo sutarčiai.

Šioje byloje vertinant prievolę, iš kurios atsirado teisė (Reikalavimo perleidimo sutarties dalykas), pirmiausia turėjo būti analizuojama ir tiriama 2004 m. kovo 24 d. užsakovo UAB „2B Pack“ ir rangovo UAB „CBUR“ sudaryta Rangos sutartis, kurioje buvo nustatyta, kad rangovas UAB „CBUR“ atliks pastato (duomenys neskelbtini) renovavimo darbus už 2 700 000 Danijos kronų be mokesčių. Pagal šią sutartį užsakovas įsipareigojo atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas sąmatas. Kadangi rangovas UAB „CBUR“ pats neatliko visų rangos darbų ir 2004 m. balandžio 14 d. UAB „CBUR“ ir UAB „Arisanda“ sudarė Subrangos sutartį, pagal kurią UAB „Arisanda“ atliko didžiąją dalį pastato renovavimo darbų ir pridavė juos generaliniam rangovui (tai patvirtina byloje esantys darbų atlikimo aktai ir sąmatos). Ši 2004 m. balandžio 14 d. Subrangos sutartis neatskiriamai susijusi su Rangos sutartimi, kurią sudarė UAB „2B Pack“ ir UAB „CBUR“, nes rangovas turėjo teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti pagal rangos sutartį kitus asmenis (subrangovus), nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad subrangovas UAB „Arisanda“ atliko jai pavestus pagal subrangos sutartį pastato renovavimo darbus, generalinis rangovas priėmė iš jo atliktus darbus (pastatas po remonto buvo priimtas eksploatuoti), tačiau generalinis rangovas, priėmęs iš subrangovo jo atliktus darbus, su subrangovu iki galo neatsiskaitė, nes negavo pinigų pagal rangos sutartį  iš  užsakovo. UAB „2B Pack“ ir  UAB „CBUR“ Rangos sutartis buvo  nutraukta  2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartimi, iš kurios turinio matyti, kad su subrangovu UAB „Arisanda“ buvo atsiskaityta tik iš dalies, tai patvirtina šios sutarties tekstas apie užsakovo nebaigtus tiesioginius atsiskaitymus su subrangovu. Ši sutartis kartu su rangos ir subrangos sutartimis turėjo būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, kaip to reikalaujama CK 6.193 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo ir kitas reikšmingas sutarčiai sudaryti aplinkybes, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas užsakovo UAB „2B Pack“ ir rangovo UAB „CBUR“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą sutartį, tik konstatavo, kad tarp šios sutarties šalių bus visiškai atsiskaityta, kai atsakovas perves už rekonstruojamą objektą 123 819,52 Lt, iš kurių ieškovui bus sumokėta 100 000 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar šios sumos pakako atsiskaityti su subrangovu, atlikusiu visus subrangos sutartyje nurodytus darbus, ir ar generalinis rangovas juos priėmė, tačiau už juos iki galo neatsiskaitė, nors generalinis rangovas ir subrangovas teigė, kad už atliktą darbą su subrangovu nebuvo atsiskaityta dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas galėjo išsiaiškinti klausimą, ar ieškovas atliko subrangos sutartyje numatytus darbus ir koks atlyginimas jam priklauso, ne tik vertindamas 2004 m. rugpjūčio 3 d. Rangos sutarties nutraukimo sutartį, bet ir 2004 m. balandžio 14 d. sudarytą Subrangos sutartį ir byloje esančias sąskaitas–faktūras, atliktų darbų priėmimo aktus ir kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, už kokią sumą ieškovas atliko darbų, kiek jam buvo už juos sumokėta ir kiek užsakovas, taip pat ir generalinis rangovas neatsiskaitė su subrangovu už jo atliktus darbus. Taigi laikant, kad ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimą remdamasis užsakovo ir rangovo 2004 m. kovo 24 d. sudaryta Rangos sutartimi ir generalinio rangovo ir subrangovo 2004 m. balandžio 14 d. sudaryta Subrangos sutartimi, svarbu buvo nustatyti, kiek Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos 2005 m. gegužės 31 d., sudarymo momentu užsakovas buvo skolingas generaliniam rangovui (trečiajam asmeniui) pagal Rangos sutartį ir kiek pastarasis buvo skolingas subrangovui pagal Subrangos sutartį. Šiuo atveju teismas turėjo ištirti ir įvertinti ne vien tik 2004 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą, kuriuo buvo nustatytas atsiskaitymo tarp užsakovo ir rangovo faktas, tačiau ir ištirti bei įvertinti 2004 m. balandžio 14 d. sudarytą Subrangos sutartį ir su ja susijusius dokumentus apie subrangovo atliktus darbus ir kaip pagal šią sutartį su juo buvo atsiskaityta, taip pat nustatyti, ar skolos perleidėjas (generalinis rangovas) turėjo reikalavimo teisę į užsakovą ir ar šią teisę perleido ieškovui 2005 m. gegužės 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismui neišsiaiškinus šių faktinių aplinkybių ir rėmusis sprendime vien tik 2004 m. rugpjūčio 3 d. užsakovo ir rangovo susitarimu dėl Rangos sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo tarp sutarties šalių, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.101 ir 6.102 straipsnių nuostatas dėl kreditoriaus (šiuo atveju – generalinio rangovo) teisės be skolininko sutikimo perleisti visą savo reikalavimą ieškovui, nors toks perleidimas ir neprieštaravo įstatymams ir sutarčiai. Šio reikalavimo perleidimo nedraudė ir CK 6.102 straipsnis, jeigu būtų nustatyta, kad kreditorius (generalinis rangovas) turėjo reikalavimo teises į užsakovą, kuris su juo už subrangovo atliktus darbus neatsiskaitė, o jis, būdamas neatsiskaitęs su ieškovu, perdavė jam priklausančią reikalavimo teisę subrangovui. Kadangi kreditorius, t. y. trečiasis asmuo, perleido ieškovui reikalavimo teisę į skolininką (užsakovą), ši skolos perleidimo sutartis yra galiojanti, tai ieškovas, remdamasis nurodyta sutartimi, turėjo teisę kreiptis su ieškiniu į teismą ir prašyti išieškoti skolą tiesiogiai iš užsakovo, todėl šiuo atveju CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas subrangovui reikšti ieškinį užsakovui dėl piniginių reikalavimų, susijusių su sudarytomis sutartimis, vykdymo (pažeidimo) netaikomas; ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu veikia ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 6.650 straipsnio 4 dalį, nurodydamas, kad ieškovas, kaip buvęs subrangovas, negalėjo reikšti reikalavimo tiesiogiai užsakovui. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius reikalavimo teises perleido ieškovui Reikalavimo perleidimo sutartimi.

            Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neišsamus ir nepakankamas faktinių bylos aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 324 straipsnio 3 dalis) vertintinas kaip procesinės teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos netinkamam materialinės teisės normų taikymui, o tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalis) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis). 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

           

n u t a r i a:

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Česlovas Jokūbauskas

 

 

                                                                                                Sigitas Gurevičius     

 

 

                                                                                                                         Algimantas Spiečius