Civilinė byla Nr. 2-194-1028/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04982-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.4.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams R. Š. ir advokatui Vygantui Barkauskui,

dalyvaujant atsakovės atstovams M. G.ir advokatui Irmantui Balsiui,

dalyvaujant trečiojo asmens R. G. atstovui advokatui Irmantui Balsiui,

nedalyvaujant trečiojo asmens UAB ADB Gjensidige atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovei UAB „AIF LT“ dėl sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, teisės vykdyti statybos darbus, autorinės turtinės teisės perleidimo, atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu vienašalį UAB „Šiaulių lyra“, j. a. k. 144609363, ir UAB „AIF LT“, j. a. k. 300976751, 2014 m. lapkričio 11 d. „Projektavimo darbų rangos sutarties“ Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pagal UAB „AIF LT“ 2019 m. vasario 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Restitucijos netaikyti; 2) pripažinti UAB „Šiaulių lyra“, j. a. k. 144609363, teisę tęsti ir pabaigti statinio - viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) – statybos darbus pagal kito nei UAB „AIF LT“ projektuotojo parengto šio statinio techninio projekto naują laidą ir pagal techninio projekto naują laidą parengtą ir su kitu nei UAB „AIF LT“ paskirtu statinio darbo projekto vadovu suderintą statinio darbo projektą (jo dalis); 3) pripažinti, kad atsakovo UAB „AIF LT“ ir projektuotojos R. G. autorinės turtinės teisės į viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir į visas techninio projekto dalis laikomos perleistomis ieškovui UAB „Šiaulių lyra“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad Ieškovas ir Atsakovas 2014 m. lapkričio 11d. sudarė „Projektavimo darbų rangos sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini). Projektavimo sutarties 2.1.1 p. Atsakovas įsipareigojo parengti viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Statinys), techninį projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti (toliau - ir Techninis projektas). Atsakovas įsipareigojo parengti Techninį projektą (Projektavimo sutarties 2.2.1 p.); pateikti parengtą ir su ieškovu suderintą techninį projektą ekspertizei (Projektavimo sutarties 2.2.2 p.); pagal Ieškovo patvirtintą Techninį projektą gauti Statinio statybos leidimą (Projektavimo sutarties 2.2.3 p.); atlikti Techninio projekto vykdymo priežiūrą (Projektavimo sutarties 2.2.4 p.) ir statinio projekto vykdymo priežiūrą pagal STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ (Projektavimo sutarties 2.4 p.) ir kt. (toliau - Projektavimo darbai). Sutarties 7.1.2 p. Ieškovas įsipareigojo pateikti Atsakovui darbui atlikti reikalingus išeities duomenis ir dokumentus, nurodytus Projektavimo sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. Ieškovas taip pat įsipareigojo priimti Projektavimo darbus ir Projektavimo darbų rezultatą ir sumokėti už juos Projektavimo sutartyje nustatytą kainą. Projektavimo sutartyje nurodytus įsipareigojimus Ieškovas vykdė bei jų tinkamai laikėsi. Atsakovas taip pat įsipareigojo atlikti projekto vadovo funkcijas: organizuoti ir koordinuoti projektavimo darbus tarp atskirų projekto inžinerinių dalių bei jas atliekančių projektuotojų, vykdyti projekto eigos priežiūrą ir informuoti Ieškovą, derinti parengtą Statinio projektą, parengti projektinę dokumentaciją ir kitus projektuotojo žinioje esančius dokumentus, reikalingus statybos leidimui gauti, vykdyti autorinę priežiūrą (Projektavimo sutarties 7.2.5 p.); paskirti atsakingą projekto vadovą (Projektavimo sutarties 7.2.10 p.) ir kt. Atsakovas garantavo, kad atlikti Projektavimo darbai atitiks galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių ir kitų dokumentų reikalavimus bei šios sutarties ir jos priedų sąlygas bei bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų projekto vertę arba tinkamumą įprastam naudojimui (Projektavimo sutarties 7.2.9 p.). Projektavimo sutarties 3.1.2 buvo nustatyta, kad Projektavimo darbų kaina 215000,00 Lt be PVM, bendra apmokama suma yra 260150,00 Lt su PVM (Projektavimo sutarties 3.1.4 p.). Pagal Projektavimo sutarties 4.1.6 p. paskutinis mokėjimas - 5 % nuo bendros Techninio projekto sumos, t. y. 10 750,00 Lt be PVM arba 13 007,50 Lt su PVM turi būti sumokamas po Statinio pripažinimo naudoti (Projektavimo sutarties 4.1.6 p. padarytas rašymo apsirikimas, nurodant sumą su PVM „15 265 Lt“, kadangi 21 % nuo 10 750,00 Lt yra 2257,50 Eur, o suma su PVM yra 13 007,50 Lt (10 750,00 Lt x 1,21). Projektavimo sutarties 10.1 p. nustatyta, kad Projektavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ją pasirašo ir antspaudais patvirtina šalys ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal Projektavimo sutartį įvykdymo. Nors Projektavimo sutarties galiojimo terminas kalendorine data ir nebuvo apibrėžtas, tačiau sutarties 4.1 6 p. nustatyta, kad paskutinis, VI apmokėjimo už atliktus darbus etapas - 5 % nuo bendros techninio projekto sumos - mokama po statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Tai reiškia, kad Projektavimo sutartis turėjo galioti ne mažiau kaip iki Statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Šalys 2016 m. vasario 22 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie Projektavimo sutarties (toliau - ir Susitarimas). Susitarimo 1 p. Atsakovas įsipareigojo tęsti Projektavimo sutartyje numatytus darbus, parengti statinio Techninį projektą, gauti Statinio statybą leidžiantį dokumentą (taigi ir ištaisyti projekto trūkumus, jeigu tokie bus nurodomi informacinėje sistemoje (IS) „Infostatyba) ir statybą leidžiantį dokumentą perduoti Ieškovui ir kt. Pagal Susitarimo 5 p. Atsakovas įsipareigojo skirti viso Statinio (viso objekto) projekto vykdymo priežiūros vadovą visų šiame Susitarimo punkte minimų objektų (t. y. statinio ir automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į sklypą) statybos metu. Pagal Susitarimo 7 p. Atsakovas įsipareigojo atlikti Statinio darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims, t. y. įsipareigojo patvirtinti kitų Statinio darbo projekto dalių rengėjų sprendinius. Tarp šalių buvo sudaryta mišri sutartis, turinti projektavimo darbų rangos sutarties ir paslaugų sutarties požymius. Projektavimo darbų dalis yra orientuota į tam tikrą darbų rezultatą - techninių dokumentų parengimą ir tų dokumentų perdavimą Ieškovui. Techninio projekto vykdymo priežiūra orientuota į tam tikrų permanentinių paslaugų atlikimą, t. y. į procesą. Atsakovas parengė Techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Techninio projekto pagrindu 2015 m. gruodžio 4 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas ne tik įsipareigojo parengti Techninį projektą ir gauti Statinio statybą leidžiantį dokumentą - statybos leidimą, bet ir įsipareigojo atlikti Techninio projekto vykdymo priežiūrą, bet ir įsipareigojo skirti Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, taip pat įsipareigojo atlikti Statinio darbo projekto vadovo funkcijas visoms darbo projekto dalims. Tai reiškia, kad ir po Techninio projekto parengimo ir Statybos leidimo gavimo Atsakovas turėjo toliau likusioje dalyje vykdyti Projektavimo sutartį. Statybos darbų eigoje paaiškėjo, kad Techninis projektas yra su trūkumais, tačiau Atsakovas atsisakė ištaisyti Techninio projekto trūkumus. Atsakovas pateikė Ieškovui 2019 m. sausio 18 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)  Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo pareikalavo pateikti įvairius dokumentus, kurių nereikalavo anksčiau Projektavimo sutarties vykdymo metu, taip pat dokumentus, nesusijusius su Projektavimo sutartimi. Atsakovas netgi pareikalavo pateikti neegzistuojančius dokumentus ar jų dalis - Statinio architektūros dalies darbo projekto dokumentaciją, visų kitų dalių darbo projekto dokumentaciją ir kt., nors tokie dokumentai dar nebuvo ir neturėjo būti parengti. 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)  Dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą Atsakovas pranešė, kad vienašališkai nutraukia Projektavimo sutartį, o 2019 m. kovo 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl apmokėjimo už atliktus darbus, pakartojo, kad vienašališkai nutraukė Projektavimo sutartį, taip pat pareikalavo sumokėti 3767,27 Eur. Atsakovas ne tik atsisakė ištaisyti Techninio projekto trūkumus, bet ir vienašališkai nutraukė Projektavimo sutartį, atsisakydamas vykdyti projekto vykdymo priežiūrą bei darbo projekto vadovo funkcijas. Jokių Projektavimo sutartyje nustatytų pagrindų sutarčiai vienašališkai nutraukti nebuvo, todėl Projektavimo sutartis nutraukta neteisėtai. Atsakovas pažeidė pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti. CK 6.721 str. 2 d. nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tai reiškia, kad Atsakovas Projektavimo sutartį turėjo teisę nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, tačiau tokių priežasčių Atsakovas nenurodė. Atsakydamas į nepagrįstas Atsakovo pretenzijas, Ieškovas pateikė 2019 m. balandžio 12 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi Statinys nėra baigtas statyti, Atsakovas neturi teisės reikalauti Projektavimo sutarties 4.1.6 p. numatyto mokėjimo. Nors Atsakovas 2019 m. sausio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl sutartimi/ įsipareigojimų vykdymo, nurodė, kad Susitarime buvo nustatyta, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugos turėjo būti teikiamos tik iki 2018 m. gruodžio 31 d., tai negalėjo būti pagrindas Projektavimo sutarčiai nutraukti. Susitarimo 6 p. (iv) p.p. iš tikrųjų buvo nustatyta, kad projekto vykdymo priežiūros paslaugos bus reikalingos iki 2018 m. gruodžio 31 d.: atsitikus taip, kad projekto vykdymo priežiūros paslaugos bus reikalingos po 2018 m. gruodžio 31d., Ieškovas ir Atsakovas apie projekto vykdymo priežiūros paslaugų suteikimo terminą ir kainą susitars atskiru šalių susitarimu, tačiau šis punktas lietė tik vieną iš Atsakovo atliktinų paslaugų - projekto vykdymo priežiūros paslaugą, tačiau nelietė Statinio bei automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo į sklypą projekto vykdymo priežiūros vadovo skyrimo pareigos bei Statinio darbo projekto vadovo funkcijų visoms darbo projekto dalims atlikimo. Kadangi iki 2018 m. gruodžio 31 d. Statinio statyba nebuvo baigta, Atsakovas turėjo toliau vykdyti priežiūrą. Atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl Susitarimo pratęsimo, pakeitimo ar kitokio modifikavimo, t. y. Ieškovą tenkino tolimesnis Projektavimo sutarties vykdymas. Tai matyti ir iš Atsakovo 2019 m. sausio 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriame tuo atveju, jeigu Ieškovui toliau reikalingos Techninio projekto priežiūros paslaugos, prašoma pateikti tam tikrą informaciją. Jeigu Atsakovas būtų traktavęs Projektavimo sutartį pasibaigusia 2018 m. gruodžio 31 d., tai 2019 m. sausio 18 d. jis nebūtų prašęs su tolimesniu sutarties vykdymu galimai susijusios informacijos. Be to, jeigu ir būtų pripažinta, kad projekto vykdymo priežiūra turėjo būti vykdoma tik iki 2018 m. gruodžio 31 d., tai būtų reiškę Projektavimo sutarties toje dalyje pasibaigimą, o pasibaigusios sutarties nutraukti nereikia, nes ji ir taip pasibaigusi, t. y. negalima nutraukti to, ko nėra. Atsakovas sutartį nutraukė žinodamas, kad jo rengtas Techninis projektas yra su daugybe įvairių projektinių klaidų, kurių Atsakovas nei iki Projektavimo sutarties nutraukimo, nei vėliau ne tik neištaisė, bet ir neduoda Ieškovui sutikimo pačiam pasirinkti kitą projektuotoją Techninio projekto klaidoms ištaisyti, pasinaudodamas tuo, kad toks Atsakovo sutikimas yra reikalingas. Ieškovas prašo netaikyti restitucijos, nereiškia prašymo įpareigoti Atsakovą vykdyti Projektavimo sutartį ar pan., kadangi taip tik dar labiau pablogėtų Ieškovo padėtis. Kadangi Atsakovas yra išreiškęs savo nesutikimą vykdyti Statinio projekto vykdymo priežiūrą ir/ar keisti Techninį projektą, nėra galimybės tęsti sutartinius teisinius santykius su Atsakovu, kadangi neišvengiamai kiltų nauji ginčai dėl Projektavimo sutarties vykdymo. Ieškovas pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą - pripažinimą, kad turi teisę atlikti tam tikrus veiksmus be Atsakovo sutikimo. Toks teisių gynimo būdas numatytas CK 1.138 str. 1 p. Pripažinimas, kad Atsakovas neteisėtai nutraukė Projektavimo sutartį yra reikšmingas vertinant ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo teisės atlikti veiksmus be Atsakovo sutikimo pagrįstumą. Be to, sandorio pripažinimas negaliojančiu suponuotų civilinės atsakomybės Atsakovui taikymą ir/ar kitas neigiamas pasekmes. Ieškovas reiškia ieškinio reikalavimus pripažinti teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis su kitais asmenimis dėl Techninio projekto vykdymo priežiūros, pripažinti teisę be Atsakovo sutikimo keisti Techninį projektą, sudaryti sutartį su kitais atestuotais asmenimis dėl Techninio projekto vadovo funkcijų vykdymo, dėl darbo projekto vadovo funkcijų vykdymo ir dėl darbo projekto (jų dalių) rengimo. Atsakovas taip pat atsisakė neatlygintinai perduoti turtines autoriaus teises į Techninį projektą, dėl ko Ieškovui atimama galimybė pačiam organizuoti Techninio projekto klaidų ištaisymą, pasitelkiant kitus projektuotojus, kad šie pašalintų Techninio projekto klaidas. Nesant tinkamai parengto Techninio projekto kiti rangovai neturi galimybės rengti darbo projektų, kadangi darbo projektų sprendiniai negali prieštarauti Techninio projekto sprendiniams, kurių dalis yra klaidingi. Pagal Atsakovo rengtą Techninį projektą pradėjus rengti stogo įrengimo darbo projektą paaiškėjo, kad Atsakovo parengtas Techninis projektas yra su trūkumais, kuriuos būtina ištaisyti ir leisti Techninio projekto „A“ laidą. Dar 2018 m. rugsėjo 5 d. laišku elektroniniu paštu, taip pat ankstesniais rašytiniais ir žodiniais pranešimais Ieškovo projektų vadovė J. Š. informavo Atsakovą, kad pagal Atsakovo rengtą Techninį projektą pradėjus rengti stogo įrengimo darbo projektą paaiškėjo, kad Techniniame projekte yra esminių klaidų, t. y. altitudžių (stogo aukščių) neatitikimų. Tačiau šias pastabas Atsakovas ignoravo ir užuot ištaisęs trūkumus, nepagrįstai ir neteisėtai pranešė apie vienašališką Projektavimo sutarties nutraukimą. Pagal Techninio projekto architektūrinę dalį Statinio stogo aukštis suprojektuotas 14,45 m, o pagal Techninio projekto konstrukcinę dalį dengimo aukštis suprojektuotas 14,50 m. Be to, Techninio projekto konstrukcinėje dalyje dengimo aukštis nurodytas be stogo apšiltinimo sluoksnio ir stogo dangos. Dėl to Statinio stogo apšiltinimo sluoksnio galutinė stogo altitudė turėtų būti nuo 14,88 m iki 15,07 m aukštyje, tačiau tai akivaizdžiai prieštarautų detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos maksimalus leistinas užstatymo aukštis toje teritorijoje, kur statomas Statinys, negali būti didesnis kaip 15 m. Techninio projekto konstrukcinės dalies brėžiniuose viršutinės Statinio perdangos (denginio) aukštis suprojektuotas 14,50 m, Techninio projekto architektūrinėje dalyje stogo aukštis suprojektuotas 14,45 m, o darbo projekto konstrukcinėje dalyje viršutinės Statinio perdangos (denginio) aukštis suprojektuotas mažesnis, t. y. tik 14,04 m. Tai yra esminis neatitikimas, kadangi skirtumas sudaro net 0,46 m, o tai yra daugiau nei teisės aktuose numatytas leistinas maksimalus 0,20 m nuokrypis. Techninio projekto konstrukcinėje dalyje rampos aukštis nurodytas 1,20 m, t. y. kaip ir nurodyta techniniame reglamente, tačiau Techninio projekto architektūrinėje dalyje tos pačios rampos aukštis nurodytas mažesnis, t. y. 1,05 m. Tai reiškia, kad tam, jog formaliai techninėje dokumentacijoje būtų galima įrašyti maksimalių aukščių neviršijančius dydžius (Statinio konstrukcijų aukščius), Atsakovas sąmoningai Techninio projekto architektūrinėje dalyje rampos aukštį nurodė mažesnį, tik 1,05 m, kad būtų sudaryta iliuzija, jog laikomasi nustatytų maksimalaus aukščio reikalavimų ir kad Techninio projekto architektūrinė dalis sutaptų su Techninio projekto konstrukcine dalimi, nors realybėje taip pastatyti pastatą, kad jis būtų pripažintas tinkamu naudoti, objektyviai neįmanoma. Taip Ieškovas buvo tyčia suklaidintas ir sumokėjo Atsakovui už Techninio projekto parengimą, kadangi Techninio projekto trūkumai paaiškėjo tik vėliau, kai buvo rengiami Statinio atskirų dalių darbo projektai. Atsakovo darbuotoja Techninio projekto rengėja trečiasis asmuo R. G., kuri yra ir Techninio projekto vadovė, taip pat Techninio projekto vykdymo priežiūros vadovė, privalėjo ištaisyti Techninio projekto trūkumus, atlikti Techninio projekto pakeitimą išleidžiant jo „A“ laidą. Tačiau to nei Atsakovas, nei trečiasis asmuo R. G. ne tik nepadarė, bet ir atsisakė tai daryti. Dėl nurodytų Techninio projekto klaidų Ieškovas neturi galimybės organizuoti stogo darbo projekto rengimo, taip pat Statinio ventiliuojamo fasado plokščių montavimo ir kitų darbų darbo projektų rengimo, nes tam, kad rangovai galėtų atlikti Statinio stogo įrengimo ir kitus darbus, turėtų būti pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus maksimalius leistinus aukščius perprojektuoti Techniniame projekte numatyti nuolydžiai, parinkti stogo apšiltinimo sprendiniai. Be to, dėl Techninio projekto klaidų Ieškovas neturi galimybės organizuoti Statinio cokolio darbo projekto rengimo darbų, nes nėra aišku, kaip vidutinės altitudės paieška įtakos jau įrengtą Statinio konstrukciją, gali keistis įėjimo į Statinį durų aukštis. Techniniame projekte nurodyta Statinio maksimali altitudė darbo projekto atskirų dalių rengėjams nepalieka rezervo sprendinių priėmimui, neatitinka ir nesutampa sprendiniai atskirose Techninio projekto dalyse, o tai yra akivaizdūs Techninio projekto esminiai trūkumai, kuriuos būtina ištaisyti, leidžiant Techninio projekto „A“ laidą. Atsakovas yra trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Ieškovas yra atsakovu pagal UAB „Projektana“ ieškinį ir ieškovu pagal priešieškinį. Toje byloje teismas skyrė ekspertizę, buvo pateiktas 2019 m. vasario 26 d. teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame ekspertizės akte buvo konstatuota, kad Statinio lifto šachtos buvo įrengtos nukrypstant nuo Techninio projekto sprendinių. Tai reiškia, kad Atsakovas neužtikrino Statinio Techninio projekto vykdymo priežiūros tinkamumo, nors pats Atsakovas statybos darbus atlikusio rangovo UAB „Projektana“ užsakymu parengė darbo projektą, o pagal Susitarimą su Ieškovu Atsakovas turėjo vykdyti darbo projekto vadovo funkcijas. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos, kuri 2019 m. balandžio 30 d. pateikė nuomonę Nr. (duomenys neskelbtini), kad sutarties nutraukimo atveju turi būti sprendžiama dėl statinio projekto rengėjo prievolės atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą, o projektuotojo pranešimas dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo savaime nelaikytinas sutikimu pasirinkti kitą statinio projektuotoją, jei pranešime nėra nurodytas tokio pobūdžio sutikimas. Dėl Techninio projekto keitimo Inspekcija atsakė, kad kitas projektuotojas gali rengti, taisyti techninį projektą tik tuo atveju, jeigu techninį projektą parengęs projektuotojas (autorius) rašytine sutartimi, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka perleido statytojui (užsakovui) autoriaus turtines teises į parengtą techninį projektą, įskaitant teisę jį keisti. Atsakovas ir Techninio projekto rengėja trečiasis asmuo R. G. tokių sutikimų nepateikė.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas ir trečiasis asmuo R. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes. Atsakovas pagal šalių sudarytos Projektavimo sutarties 2.2 punktą įsipareigojo: suderinti raštu su Ieškovu būsimo statinio projekto projektinius pasiūlymus ir po raštiško suderinimo parengti Objekto techninį projektą (toliau vadinama - Techninis projektas); pateikti parengtą ir su Ieškovu raštu suderintą Techninį projektą ekspertizės atlikimui, nemokamai pataisyti Techninį projektą, atsižvelgiant į gautas ekspertizės išvadas; pagal Ieškovo patvirtintą Techninį projektą Ieškovo vardu gauti Objekto statybos leidimą; atlikti visus kitus darbus esančius Atsakovo kompetencijos ribose, nors ir nenumatytus Projektavimo sutartyje, bet būtinus tinkamam Techninio projekto parengimui, suderinimui, patvirtinimui ir statybos leidimo gavimui. 2016 m. vasario 22 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie Projektavimo sutarties (toliau - Papildomas susitarimas), kuriuo buvo papildytos bei patikslintos Projektavimo sutartyje numatytos šalių teisės ir pareigos. Atsakovas, vadovaujantis Projektavimo sutartimi, atliko visas privalomas Techninio projekto parengimo ir suderinimo procedūras, gavo teigiamas ekspertizės išvadas, 2015 m. gruodžio 4 d. Ieškovo vardu gavo statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei visą dokumentaciją perdavė Ieškovui. Tai patvirtina, kad Atsakovas įvykdė pagrindinę Projektavimo sutarties dalį, darbų rezultatą perdavė Ieškovui, o pastarasis jį priėmė. Šių aplinkybių Ieškovas pareikštame ieškinyje neginčija. Pagal Projektavimo sutarties 2.2.4., 2.4. punkto bei Papildomo susitarimo 3.3 punkto nuostatas, Atsakovas taip pat buvo įsipareigojęs Objekte atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos turėjo būti atliekamos Ieškovui iš anksto prieš 2 (dvi) darbo dienas raštiškai pranešus Atsakovui apie poreikį atvykti į statybos objektą vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Pagal Projektavimo sutarties 7.1.9. punkto nuostatas, Ieškovas įsipareigojo organizuoti savo veiklą taip, kad LR statybos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose jam numatytų pareigų neatlikimas neturėtų neigiamų pasekmių Atsakovui, kuris privalo vykdyti Projektavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nepaisant nurodytų aplinkybių, Ieškovui faktiškai pradėjus vykdyti Objekto statybos darbus, Atsakovas nuo 2016 m. vasario 3 d. iš Ieškovo negavo jokių pranešimų dėl Objekto statybos pradžios, Objekte dirbančių atestuotų ir atsakingų asmenų ir jų kontaktų ar kvietimo vykdyti Objekte statinio projekto vykdymo priežiūrą Papildomame susitarime nustatyta tvarka. Atsakovui matant, kad Objektas faktiškai yra statomas, o Ieškovas sąmoningai nekviečia Atsakovo vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros, 2017 m. birželio 29 d. Atsakovas pats nuvyko į Objektą vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros, tačiau jokių atsakingų atestuotų asmenų vizito metu statybos aikštelėje nebuvo, statybos darbų žurnalas buvo neprieinamas, statybos aikštelėje buvo nesilaikoma darbų saugos priemonių. Tai patvirtina Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Atsakovas protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)  pareikalavo Ieškovo ateityje kviesti Atsakovą į Objektą vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros. Nepaisant to, Ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų dėl statinio projekto vykdymo priežiūros ir toliau nevykdė. Po daugiau nei metų, gavus Ieškovo užklausą, Atsakovas 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priminė Ieškovui, kad daugiau nei vienerius metus nėra buvęs Objekte, jokios informacijos apie statybos darbų eigą, rangovus, darbo projekto rengėjus ir kitos reikalingos informacijos norint tinkamai vykdyti Objekte statinio projekto vykdymo priežiūrą, neturi, todėl šiuo raštu paprašė Ieškovo suteikti galimybę susipažinti su privalomaisiais statybos dokumentais (atestuotu statinio statybos vadovu ir jo paskyrimo įsakymu, atestuotu statinio statybos techninės priežiūros vadovu ir jo paskyrimo įsakymu, atestuotais atitinkamų darbo projekto dalių vadovais ir jų paskyrimo įsakymais, parengta ir turinčia teigiamą ekspertizės išvadą statinio konstrukcijų dalies darbo projekto dokumentacija, parengta statinio architektūros dalies darbo projekto dokumentacija, kitų darbo projekto dalių dokumentacija, visų panaudotų medžiagų sertifikatais ir atitikties deklaracijomis, kurios buvo panaudotos statant objektą iki planuojamo vizito dienos, statybos žurnalą, kuriame turi būti tinkamai užfiksuota visa reikiama informacija nuo statybos darbų pradžios) ir taip sudaryti tinkamas sąlygas atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą Objekte pagal Projektavimo sutartį. Ieškovas aukščiau nurodytus duomenis Atsakovui suteikti atsisakė. Ieškovui ir toliau nesudarant sąlygų Atsakovui vykdyti Objekto projekto vykdymo priežiūrą, Atsakovas 2019 m. sausio 18 dieną raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į Ieškovą, nurodydamas, jog neturi jokių galimybių vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros, darbo projekto vadovo ir kitų pagal Projektavimo sutartį numatytų įsipareigojimų, nes Ieškovas neteikia jokios informacijos apie Objekto statybos darbus. Taigi, priežastis, dėl kurios Atsakovas Ieškovo atžvilgiu buvo priverstas pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, buvo tikslingas Ieškovo veikimas prieš Atsakovą nuo Objekto statybos pradžios nekviečiant Atsakovo j Objektą ir nesudarant jam sąlygų vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, projekto vykdymo priežiūrai būtinos Objekto techninės dokumentacijos neteikimas ir visiškas nebendradarbiavimas su Atsakovu. Vertinant, ar aukščiau nurodytas Ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas laikytinas esminiu Projektavimo sutarties nutraukimui, atkreiptinas dėmesys į tai, jog prieš Atsakovui nutraukiant Projektavimo sutartį, Ieškovas, nekviesdamas Atsakovo į Objektą ir nesudarydamas sąlygų atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą, Objekto statybos darbus faktiškai vykdė daugiau nei 3 metus (pirmasis įrašas portale „Infostatyba“ apie statybos pradžią pateiktas 2015 m. rugsėjo 18d., Nr. (duomenys neskelbtini)); vizualiai įvertinus Objektą, Objekte jau buvo atlikta didelė apimtis Techniniame projekte numatytų bei Objekto mechaniniam atsparumui ir pastovumui esminės reikšmės turinčių darbų - pagrindinės konstrukcijos, fasado plokštės, langų konstrukcijos; Ieškovas Atsakovui nebuvo pateikęs jokios Objekto techninės dokumentacijos, būtinos projekto vykdymo priežiūrai atlikti. Tai patvirtina, kad Atsakovas Projektavimo sutarties nutraukimo stadijoje dėl Objektyvių priežasčių, net ir Ieškovui prašant, nebegalėjo atlikti Objekto statinio projekto vykdymo priežiūros, kadangi jam buvo apribotos galimybės dalyvauti statybų procese, o bet koks Atsakovo dalyvavimas ir atsakomybės prisiėmimas už jau faktiškai atliktus ir netikrintus statybos darbus Objekte, sukeltų Atsakovui neigiamų teisinių padarinių. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl išaiškinimų pateikimo. Ieškovo veiksmai, t. y. Ieškovo veikimas prieš Atsakovą nuo Objekto statybos pradžios nekviečiant Atsakovo į Objektą ir nesudarant jam sąlygų vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, projekto vykdymo priežiūrai būtinos Objekto techninės dokumentacijos neteikimas, nebendradarbiavimas su Atsakovu ir Atsakovo teisėtų reikalavimų pateikti duomenis apie Objekto statybas nevykdymas, laikytini esminiu Projektavimo sutarties pažeidimu, kuris sudarė pagrindą vienašališkam Projektavimo sutarties nutraukimui. Ieškinyje Ieškovas pripažįsta neketinantis tęsti jokių sutartinių santykių su Atsakovu, todėl galima pagrįstai teigti, jog Projektavimo sutarties nutraukimas atitiko abiejų šalių interesus, o dėl jos nutraukimo tiesiogiai buvo suinteresuotas ir pats Ieškovas. Atsakovas pagal Projektavimo sutartį parengė Objekto Techninį projektą, gavo teigiamas ekspertizės išvadas ir statybą leidžiantį dokumentą bei perdavė dokumentaciją Ieškovui. Iki Projektavimo sutarties nutraukimo Ieškovas su Atsakovu už projektavimo darbus nebuvo pilnai atsiskaitęs ir buvo likęs skolingas 3767,24 Eur su PVM sumą. Faktiškai nutrūkus sutartiniams santykiams, Ieškovui, kaip užsakovui, atsirado pareiga priimti atliktus darbus ir atitinkamai už juos apmokėti (CK 6.662 str., 6.671 str.). Ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai, tariamai Atsakovo parengtas Objekto Techninis projektas turi trūkumų, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, Atsakovo parengtam Techniniam projektui buvo atlikta ekspertizė ir gautos teigiamos ekspertizės išvados (2015 m. birželio 11 d. Bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad minėtas techninis projektas buvo parengtas tinkamai, t. y. ekspertas, atsakydamas į pirmąjį ekspertizės klausimą, pateikė išvadą, kad „tyrimui buvo pateiktos tik dvi UAB „AIF LT“ parengto statybos objekto techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) dalys: architektūros ir konstrukcijų. Tyrimo metu nenustatyta jokių pateiktų Techninio projekto dalių (architektūros ir konstrukcijų) neatitikčių teisės aktų reikalavimams“. Taigi, ieškinio argumentai dėl tariamai netinkamai Atsakovo parengto Objekto Techninio projekto ir poreikio keisti techninę dokumentaciją, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Ieškovas nesugebėjo tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų pagal Projektavimo sutartį - perduoti Atsakovui būtiną techninę dokumentaciją bei sudaryti sąlygas vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, todėl Atsakovas buvo priverstas ją vienašališkai nutraukti.

Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad Ieškovas savo prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai, parengė Objekto techninį projektą, gavo teigiamas ekspertizės išvadas (2015 m. birželio 11 d. Bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statybą leidžiantį dokumentą (2015 m. gruodžio 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei perdavė dokumentaciją Atsakovui, o Atsakovas minėtus projektavimo darbus priėmė, faktiškai jais naudojasi bei vykdo statybos darbus Objekte. Taigi, Atsakovui, kaip užsakovui, kilo pareiga atsiskaityti su Ieškovu. Ieškovas 2019 m. kovo 6 d. Atsakovui apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareikalavo galutinai atsiskaityti su Ieškovu už faktiškai atliktus darbus. Nepaisant nurodytų aplinkybių, Atsakovas su Ieškovu neatsiskaitė ir iki šios dienos liko skolingas 3767,24 Eur.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad su juo nesutinka. Projektavimo sutarties 3.1.4 p. apmokėjimas buvo nustatytas ne tik už Projektavimo darbus, bet ir buvo nustatyta, kad už projekto vadovo paslaugas numatomas 10 000,00 Lt (2896,20 Eur) be PVM (arba 13 007,50 Lt (3767,23 Eur) su PVM) mokėjimas, taip pat nustatyta, kad į nurodytas kainas įeina „visi kiti šiame punkte nenurodyti darbai, bet būtini šios sutarties tikslui pasiekti“. Apmokėjimas buvo numatytas šešiais etapais priklausomai nuo projektavimo darbų atlikimo stadijos. Projektavimo sutarties 4.1.6 p. buvo nustatyta, kad paskutinis mokėjimas – 5 % nuo bendros 215 000,00 Eur sumos, t. y. 10 750,00 Lt (3113,42 Eur) be PVM arba 13 007,50 Lt (3767,23 Eur) su PVM turi būti sumokamas po Statinio pripažinimo naudoti, kadangi Atsakovas pagal Sutartį ir Susitarimą turėjo teikti projekto vadovo, autorinės priežiūros ir kt. paslaugas iki Statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Tai reiškia, kad Ieškovas prievolę sumokėti visą Projektavimo sutarties kainą įgytų tik po Statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Statinys nėra baigtas statyti ir nėra pripažintas tinkamu naudoti. Taigi nėra suėjęs 5 % nuo bendros 215 000,00 Eur sumos, t. y. 13 007,50 Lt (3767,23 Eur) su PVM mokėjimo terminas, kuris Projektavimo sutartyje apibrėžtas įvykiu, kuris nėra įvykęs. Priešieškinis nepagrįstas ne tik dėl to, kad nesuėjęs 3767,24 Eur mokėjimo terminas, bet ir dėl to, kad Ieškovas yra permokėjęs už Atsakovo (ne)atliktus darbus. Projektavimo sutarties 3.1.4 p. numatyta, kad į sutarties kainą įeina: „taip pat visi kiti šiame punkte nenurodyti darbai, bet būtini šios sutarties tikslui pasiekti“. Projektavimo sutarties 3.3.1 p. nustatyta, kad Statinio projekto vykdymo priežiūros darbus Ieškovas apmoka Atsakovui už faktiškai sugaištą darbo dienų skaičių (išskyrus atvejus, kai iškyla klausimai dėl klaidingų techninio projekto sprendinių), o 3.3.2 p. nustatyta, kad šia sutartimi nustatomos Atsakovo darbuotojo (projekto vadovo ir projekto dalies vadovo) vienos darbo dienos išlaidos su atvykimu į statybos objektą 400,00 Lt (115,85 Eur) be PVM, t. y. 400,00 Lt (115,85 Eur) apmokėjimas buvo nustatytas už vienos darbo dienos darbą su atvykimu į Šiaulius. Susitarimo 5 p. nustatyta, kad Atsakovas įsipareigoja skirti Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą visų šiame Susitarimo punkte minimų objektų statybos metu, kuris pagal Ieškovo rašytinį pageidavimą, tačiau ne daugiau kaip 20 kartų įsipareigoja atvykti į statybos vietą priežiūrai ir konsultacijoms be papildomo užmokesčio, o už visus kitus papildomus vizitus į statybos vietą (jeigu bus tok poreikis) Atsakovui bus apmokama pagal projektavimo sutarties 3.3.2 p. Tai reiškia, kad į Projektavimo sutartyje nustatytą bendrą darbų kainą buvo įskaičiuoti mokėjimai už dvidešimt Atsakovo paskirto projekto vadovo ir/ar projekto vykdymo priežiūros vadovo darbo dienų su atvykimu į Statinio statybos vietą Šiauliuose. Tai sudaro 2317,00 Eur (115,85 Eur x 20). Ieškovo žiniomis, projekto vadovas ir/ar projekto vykdymo priežiūros vadovas į Šiaulius buvo atvykęs 1 (vieną) kartą. Pats Atsakovas pripažįsta, kad faktiškai neatliko projekto vadovo ir projekto vykdymo priežiūros vadovo funkcijų. Taigi iš 2317,00 Eur buvo „išnaudota“ 115,85 Eur, o nebuvo „išnaudota“ 2201,15 Eur suma. Byloje nėra ginčo, kad Ieškovas apmokėjo Projektavimo sutartyje nustatytą sumą (išskyrus 3767,24 Eur, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs), t. y. tame tarpe ir 2317,00 Eur sumą, kuria buvo įvertinta dvidešimt Atsakovo paskirto projekto vykdymo priežiūros vadovo darbo dienų su atvykimu į Statinio statybos vietą Šiauliuose, nors projekto vadovas ir/ar projekto vykdymo priežiūros vadovas į Statinio statybos vietą buvo atvykęs tik vieną kartą. Projektavimo sutarties 3.3.1 p. nustatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros darbus Ieškovas apmoka Atsakovui už faktiškai sugaištą darbo dienų skaičių, t. y. jeigu Atsakovas faktiškai nesugaišo savo darbuotojų darbo dienų, tai Ieškovas už tas nesugaištas darbo dienas mokėti neprivalo. Tai reiškia, kad yra susidariusi 2201,15 Eur permoka.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį atsakovė neturėjo. Pretekstas nutraukti – techninio projekto trūkumai, nes juos turi ištaisyti atsakovė. Mokėjimo terminas atsakovės reikalaujamai sumai nėra suėjęs. Nutraukimo negaliojimas reikšmingas dėl antro reikalavimo, taip pat galimai dėl civilinės atsakomybės. Negali rengti techninio projekto A laidos, nes nebaigti teisiniai santykiai dėl autorinių teisių, be atsakovės sutikimo kitas asmuo negali keisti autorinio kūrinio. Atsakovė ir pati nerengia A laidos, ir neduoda sutikimo. Buvo fiksuota suma dėl priežiūros – 10000 Lt, atvykti ne daugiau kaip 20 kartų, o atvyko 1 kartą. Antro reikalavimo netenkinus, gal atsakovė skųstų neturtinių teisių pažeidimą, nes bus invazija į projektą. Dėl techninio projekto kokybės yra ginčas kitoje byloje, nebaigtas. Ieškovė patiria nuostolius dėl užsitęsusių statybų ir jų brangimo. Trūkumus patvirtina pateikta kitų projektuotojų išvada.

Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens R. G. atstovai nurodė, kad nutraukė sutartį vadovaujantis CK 6.217 str. Ieškovė nekvietė vykdyti priežiūros funkcijos. Ieškovė nesiekia vykdyti sutarties, todėl neturi būti vykdomas ir jos punktas dėl paskutinių 5 procentų apmokėjimo. Tenkinus ieškovės trečią reikalavimą antras reikalavimas nesukeltų pasekmių. Techninėje ekspertizėje nurodyta, kad trūkumų nėra. Jei trūkumų ir yra, tai nėra pagrindas perleisti ieškovei autorines teises. Ji gali reikalauti mažinti kainą arba taisyti trūkumus. Pirmo reikalavimo patenkinimo ieškovė nori dėl kitų tikslų. Vyko penkis kartus savo iniciatyva vykdyti priežiūrą. Kaip atlikti savo priežiūros funkcijas, kai niekas nebendrauja. Nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019-03-26 nebuvo atsakymo iš ieškovės. Norint vykdyti priežiūrą reikalingi darbo projektai, darbų žurnalai. Pagal sutartį pataisyti projektą turi tik po ekspertizės.

Ieškinys netenkintinas, priešieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą projektavimo darbų rangos sutartį (t. 1, b. l. 19-35), papildomą susitarimą (t. 1, b. l. 36-41), leidimą statyti (t. 1, b. l. 42-43), atsakovės 2019-01-18 raštą (t. 1, b. l. 44-46), atsakovės 2019-02-15 įspėjimą (t. 1, b. l. 47), 2019-03-06 pranešimą (t. 1, b. l. 48-49), priminimus (t. 1, b. l. 50-53), raštą (t. 1, b. l. 54-55), ieškovės 2019-04-12 atsakymą atsakovei (t. 1, b. l. 56-70), el. pranešimą (t. 1, b. l. 71-74), CD laikmeną (t. 1, b. l. 76), teismo ekspertizės aktą (t. 1, b. l. 76-148), CD laikmeną (t. 1, b. l. 149), priminimus (t. 1, b. l. 150-153), susirašinėjimą ir statybų kainas (t. 1, b. l. 154-161), 2020-01-17 analizę (t. 2, b. l. 65), susirašinėjimą dėl projekto (t. 2, b. l. 66-88), susirašinėjimą (t. 2, b. l. 89-90). Atsakovė pateikė 2018-10-05 raštą ieškovei (t. 2, b. l. 8-10), 2018-10-09 raštą statybos inspekcijai (t. 2, b. l. 11-12), 2018-11-12 statybų inspekcijos atsakymą (t. 2, b. l. 13-14), 2017-07-03 protokolą (t. 2, b. l. 15-16, 77-78), 2019-01-21 raštus statybos inspekcijai (t. 2, b. l. 17-18, 19-20, 21-22), statybų inspekcijos atsakymus (t. 2, b. l. 23-27), 2018-10-09 raštą techniniam prižiūrėtojui (t. 2, b. l. 28-29), atsakymą (t. 2, b. l. 30), draudimo duomenis (t. 2, b. l. 31-33), 2015-06-11 bendrosios ekspertizės aktą (t. 2, b. l. 34-36), 2018-09-25 atsakymą į ieškovės 2018-09-21 raštą (t. 2, b. l. 37-38), UAB „Projektana“ raštą (t. 2, b. l. 39).

Nagrinėjamu atveju šalys 2014-11-11 sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  (t. 1, b. l. 19-35), taip pat 2016-02-22 sudarė papildomą susitarimą (t. 1, b. l. 36-41), pagal kuriuos atsakovė UAB „AIF LT“ įsipareigojo atlikti ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ naudai viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, techninį projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, taip pat teikti statinio projekto vykdymo priežiūros darbus, o ieškovė įsipareigojo už sukurtą techninį projektą ir atliktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė atliko projektavimo darbus, sukūrė sutartą techninį projektą, gavo teigiamą ekspertizės išvadą ir statybą leidžiantį dokumentą (t. 1, b. l. 42-43, t. 2, b. l. 34-36). Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį ir papildomą susitarimą. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė su atsakove už parengtą projektą iš esmės beveik visiškai atsiskaitė - liko neapmokėta tik nedidelė suma (5 procentai nuo bendros sumos), numatyta sutarties apmokėjimo tvarkos VI etape (t. 1, b. l. 21). Šalys papildomu susitarimu taip pat buvo susitarusios, kad atsakovė skirs projekto vykdymo priežiūros vadovą bei vykdys projekto vykdymo priežiūros funkciją, pagal ieškovės rašytinį pageidavimą, priežiūros vykdytojui atvykstant ne daugiau kaip 20 kartų nemokamai, o vėliau pagal sutartimi sutartą apmokėjimą (t. 1, b. l. 37). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų įrodymų, projekto vykdymo priežiūra nebuvo intensyvi.

Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad vykdant sutartį tarp šalių nebuvo sklandaus bendradarbiavimo ne tik sutarties vykdymo pabaigoje, tačiau ir anksčiau. Dėl to buvo kilę šalių ginčų, jie buvo bandomi spręsti teisme, vėliau pasirašytas jau minėtas 2016-02-22 papildomas susitarimas. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, ieškovė taip pat nebesiekia, kad atsakovė toliau vykdytų sutartį, vietoj to pageidauja, kad būtų pripažinta jos teisė tęsti ir pabaigti statinio, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal kito projektuotojo parengto šio statinio techninio projekto naują laidą, darbo projektą, pasitelkiant kitus asmenis, taip pat pripažinti, kad atsakovo ir projektuotojos autorinės turtinės teisės į pastato, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir į visas techninio projekto dalis laikomos perleistomis ieškovui. Taigi, viena vertus, ieškovė reikalauja, kad sutartis būtų pripažinta nenutraukta, kita vertus, sutarties kartu su atsakove vykdyti neketina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018). <...> atsisakius reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal tas sąlygas, pagal kurias ši vykdė įsipareigojimus iki ieškovės prašomo pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo <...>, taip pat reikalavimo pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės vienašališką 2013 m. gegužės 27 d. sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, todėl teismas turėjo nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).

Nagrinėjamu atveju yra tokia pati situacija – ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu vienašalį atsakovės atliktą sutarties nutraukimą, tačiau daugiau jokių reikalavimų atsakovei, susijusių su įpareigojimu vykdyti sutartį, nepareiškė. Teismui tenkinus pirmąjį ieškovės ieškinio reikalavimą reikštų, kad šalis vis dar sieja sutartiniai santykiai, tačiau ieškovė nepageidauja, kad atsakovė kokiu nors būdu toliau vykdytų sutartį, nereiškia reikalavimų atsakovei toliau vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, taisyti projektą, atlyginti jo taisymo išlaidas ar sumažinti jo sutartinę kainą. Tai reiškia, kad tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, toks teismo sprendimas neturėtų vykdymo galimybių, dėl ko, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, bylos dalis dėl šio reikalavimo turėtų būti nutraukta.

Taip pat galima daryti išvadą, kad nėra ir kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pripažinti pirmąjį ieškovės reikalavimą pagrįstu. Šalys sutartimi sutarė dėl rezultato - projektavimo darbų, techninio projekto, teigiamos ekspertizės išvados ir statybą leidžiančio dokumento, taip pat dėl paslaugų teikimo - projekto vykdymo priežiūros. Pagal sutarties 10.4 punktą sutartis laikoma įvykdyta, kai atsakovė perduoda ieškovei kokybiškai atliktą techninį projektą, yra gautos teigiamos ekspertizės išvados ir statybos leidimas, o ieškovė pilnai apmoka atliktų darbų kainą. Ieškovė byloje rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovės parengtas techninis projektas yra nekokybiškas, buvo padaryta klaidų, kurias reikia taisyti. Tačiau ieškovė nereiškė reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo toliau vykdyti sutartį ir ištaisyti konkrečias projektavimo klaidas ar netikslumus. Tik nustačius, kad tokie netikslumai ar projektavimo klaidos objektyviai egzistuoja, galima būtų teigti, kad atsakovė ne iki galo įvykdė sutarties sąlygas. Šiuo metu ieškovės pateikti įrodymai negali neginčijamai objektyviai įrodyti, kad atsakovės atlikti projektavimo darbai yra nekokybiški. Ieškovė pateikė susirašinėjimą su atsakove, ieškovės darbuotojos 2020-01-17 analizę, tačiau tai yra sukurti pačios ieškovės darbuotojų, pakankamai subjektyvūs įrodymai, turint omenyje šalių konfliktiškus tarpusavio santykius vykdant sutartį. Ieškovės pateiktas teismo ekspertizės iš kitos bylos aktas (t. 1, b. l. 76-148) taip pat neįrodo techninio projekto kūrimo trūkumų, tik galimą poreikį projektą koreguoti. Ekspertas į pirmąjį klausimą atsakė, kad nenustatyta jokių pateiktų techninio projekto dalių neatitikčių teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 140). Taigi, galima daryti išvadą, kad iš principo atsakovė projektavimo darbus atliko kokybiškai. Dėl liftų šachtų sprendinių ekspertas nėra nurodęs, kad buvo nekokybiškas techninis projektas, nurodyta tik kad darbo projekte tie techninio projekto sprendiniai buvo pakeisti, dėl ko iki statybos užbaigimo procedūrų techninis projektas turi būti pakeistas (t. 1, b. l. 142). Tai reiškia, kad techninis projektas turėtų būti keičiamas ne dėl jo nekokybiškumo, bet dėl to, kad jo sprendiniai pakeisti darbo projektu.

Apskritai objektyviai nustatyti, ar atsakovės parengtas techninis projektas buvo kokybiškas, teismo vertinimu, būtų galima tik užbaigus statybą, kai paaiškėtų, ar techninis projektas buvo keičiamas, kas buvo pakeista, kokio masto pakeitimai padaryti, kokios priežastys lėmė poreikį projektą koreguoti, kas objektyviai atsakingas dėl būtinumo keisti projektą. Kaip jau minėta, projektas gali būti keičiamas ir dėl to, kad darbo projekte pakeisti techninio projekto sprendiniai, kas, manytina, nebuvo planuojama rengiant techninį projektą, o dėl vienokių ar kitokių priežasčių atlikta jau statybos procese. Taip pat kaip minėta, tarp šalių susiklostė negatyvūs santykiai, ieškovė teigia, kad pati keis techninį projektą pasitelkusi kitus asmenis, tačiau kokie bus ieškovės veiksmai ateityje, nėra žinoma. Gali nutikti ir taip, kad projektas nebus keičiamas, arba pakeitimai bus ne tokie reikšmingi, kad galėtų būti vertinama, jog atsakovės atliktas projektavimas buvo nekokybiškas. Kadangi ieškovė byloje nereiškia reikalavimo atsakovei pašalinti konkrečius techninio projekto trūkumus, išsamiau jo kokybės klausimus nėra pagrindo analizuoti, o taip pat šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad atsakovės parengtas techninis projektas yra nekokybiškas šalių sutarties 10.4 punkto prasme ir iš to daryti išvadą, kad atsakovė neįvykdė šios sutarties dalies.

Be abejo, tokia teismo išvada negalioja į ateitį ir nereiškia galutinio patvirtinimo, kad viskas buvo atlikta kokybiškai, kadangi, kaip minėta, galutinis vaizdas galėtų būti matomas ir objektyviai nustatytas po statybų užbaigimo. Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą (CK 6.703 str. 1 d.). Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 str. 2 d.). Taigi, jei poreikis keisti techninį projektą tikrai yra, ieškovė, ateityje atlikusi tokius veiksmus, turėtų neabejotiną teisę reikšti pretenzijas atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, jei pretenzijos būtų pagrįstos.

Sutartimi ir papildomu susitarimu šalys taip pat susitarė ir dėl to, kad atsakovė skirs projekto vykdymo priežiūros vadovą bei vykdys projekto vykdymo priežiūros funkciją, pagal ieškovės rašytinį pageidavimą, priežiūros vykdytojui atvykstant ne daugiau kaip 20 kartų nemokamai, o vėliau pagal sutartimi sutartą apmokėjimą (t. 1, b. l. 37). Kaip matyti iš šalių pateiktų įrodymų ieškovė šia atsakovės paslauga beveik nesinaudojo. Atsakovė pateikė įrodymus apie priežiūros vykdymo faktą, užfiksuotą 2017-07-03 protokole (t. 2, b. l. 15-16, 77-78). Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl priežiūros vykdymo raštu, kaip numatyta pagal sutartį, į atsakovę kreipėsi 2018 m. rugsėjį-spalį, iš esmės vieną kartą, kai tarp šalių santykiai jau akivaizdžiai buvo konfliktiški (t. 2, b. l. 68-73). Iš atsakovės 2018-09-25 rašto ieškovei (t. 2, b. l. 37-38) matyti, kad atsakovė projekto vykdymo priežiūros funkcijai atlikti prašė ieškovės pateikti tam tikrus duomenis, kuriuos ieškovė 2018-10-04 raštu nurodė atsisakanti pateikti (t. 2, b. l. 71). Iš 2018-11-12 statybų inspekcijos atsakymo (t. 2, b. l. 13-14) matyti, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo teisės ir pareigos numatytos STR 1.06.01:2016. 

Šio statybos techninio reglamento VI skyriaus ketvirtajame skirsnyje be kita ko numatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, be kita ko, privalo (91 p.): tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į Statybos darbų žurnalą; organizuoti pastebėtų statinio projekto sprendinių klaidų taisymą; į Statybos darbų žurnalą (Reglamento IV skyrius) surašyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams ištaisyti; reikalauti iš rangovo ar statytojo (užsakovo) (jei statyba vykdoma ūkio būdu) sustabdyti statinio statybą, įrašant šį reikalavimą į Statybos darbų žurnalą, kai: nustatyta, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, įgyvendinančius esminius statinio reikalavimus arba esminius statinio architektūros reikalavimus, pakeitė statinio projekte nurodytus statinio matmenis; nustatyti normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimai; privalo tikrinti, ar surašyti paslėptų statinio konstrukcijų ir paslėptų statybos darbų priėmimo, inžinerinių tinklų, statinio inžinerinių sistemų, technologinių inžinerinių sistemų išbandymo aktai. Statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas privalo (92 p.): drausti naudoti statybos produktus (statybines medžiagas, statybos gaminius, dirbinius) ir įrenginius, jei jie neatitinka statinio projekto dalies techninių specifikacijų, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, ir apie tai įrašyti į Statybos darbų žurnalą. Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas ir statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas turi teisę (93 p.): patekti į statybvietę ir patikrinti, kaip įgyvendinami statinio projekto sprendiniai; reikalauti, kad statinio statybos vadovas pateiktų atliktų statybos darbų, panaudotų statybos produktų ir įrenginių atitiktį patvirtinančius dokumentus, informaciją raštu apie šių produktų ir įrenginių paskirtį ir naudojimo ypatybes; įrašyti į Statybos darbų žurnalą reikalavimus ir nurodymus dėl pastebėtų statybos produktų, įrenginių atitikties ir tinkamumo naudoti reikalavimų pažeidimų pašalinimo.

Vadovaujantis nurodytomis STR nuostatomis darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai 2018-09-25 rašte teikė prašymą ieškovei pateikti duomenis apie statybos darbų vadovą, techninės priežiūros vadovą, darbo projekto dalių vadovus, darbo projektų dokumentaciją, duomenis apie panaudotas medžiagas, statybos darbų žurnalą, kadangi atsakovė turėjo teisę ir pareigą tikrinti nurodytų asmenų darbą, gauti iš jų reikalingą informaciją, tikrinti atliktų darbų atitiktį techniniam projektui, panaudotų medžiagų atitiktį projektų ir teisės aktų reikalavimams, daryti su tuo susijusius atitinkamus įrašus statybos darbų žurnale.

Statytojas (užsakovas) privalo organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą (LR Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 6 p.). Taigi, organizuodama šią priežiūrą ieškovė turėjo ne tik pati teikti atsakovei, turėjusiai atlikti projekto vykdymo priežiūros funkciją, būtinus dokumentus bei duomenis, bet taip pat pasirūpinti, kad tai darytų ir ieškovės rangovai bei subrangovai. Tačiau ieškovė atsakovės prašomus duomenis teikti atsisakė motyvuodama tuo, kad reikalaujama dokumentacija yra perteklinė, o ieškovė neturi tokios pareigos. Ieškovė po sutarties nutraukimo taip pat nurodė, kad didžioji dalis dokumentacijos iš darbus atlikusių rangovų ieškovės nepasiekė, su rangovais vyksta teisminiai ginčai arba jie yra bankrutavę ir dokumentacijos ieškovei neteikia (t. 1, b. l. 58-59). Tokiu būdu ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, galimai netinkamai organizavo statybų procesą, taip pat statinio projekto vykdymo priežiūrą, dėl ko ieškovė ne tik pati galimai negavo iš rangovų atitinkamos dokumentacijos, bet ir nesudarė sąlygų atsakovei ją gauti. Tokiu būdu ieškovė padarė atsakovės įsipareigojimą vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą negalimu.

Papildomame susitarime buvo numatyta, kad projekto vykdymo priežiūros paslaugos planuojamos iki 2018-12-31, o esant jų poreikiui po šios datos šalys dėl paslaugų termino ir kainos susitars atskiru susitarimu (t. 1, b. l. 37). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad toks susitarimas buvo padarytas, todėl atsakovė priežiūros paslaugų po 2018-12-31 teikti nebeprivalėjo. Kaip matyti iš atsakovės 2019-01-18 rašto ieškovei (t. 1, b. l. 44-46), atsakovė iš principo rodė iniciatyvą tęsti priežiūros paslaugų teikimą, jei būtų pateikta reikalinga informacija. Kaip matyti iš atsakovės 2019-02-15 ir 2019-03-06 raštų, ieškovė į atsakovės iniciatyvą nereagavo, atsakymas į šiuos ir vėlesnius raštus pateiktas tik gerokai po sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 47, 48, 50-51, 54, 56-66). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė nesiekė, jog projekto vykdymo priežiūros paslaugos būtų pratęstos po 2018-12-31, nebendradarbiavo su atsakove, todėl atsakovė šiuo pagrindu turėjo teisę sutartį nutraukti.

Šalių sutartyje nebuvo numatyta atsakovės galimybė vienašališkai nutraukti sutartį. Tačiau šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str. 1 d.). Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nesulaukė iš ieškovės bendradarbiavimo projekto vykdymo priežiūros paslaugos klausimu, dėl ko tapo neįmanoma šią priežiūrą vykdyti, be to, ieškovė neparodė iniciatyvos pratęsti sutarties vykdymą šiuo aspektu. Ieškovės pareigos organizuoti vykdymo priežiūrą bei teikti reikalingus duomenis ar sudaryti sąlygas jiems gauti turi esminės reikšmės, kad atsakovė būtų galėjusi tinkamai ir savo atsakomybės pagrindu vykdyti priežiūrą. Ieškovė savo prievolės, sprendžiant iš jos raštų atsakovei, iš esmės nevykdė tyčia (bent jau nesiekė bendradarbiauti tuo klausimu). Tokia padėtis atsakovei davė neabejotiną pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Dėl sutarties nutraukimo savaime ieškovė ne įprastinių, bet labai didelių, neproporcingų nuostolių negali patirti, kadangi priežiūros vykdymu ieškovė iš esmės ir nesinaudojo, o po 2018-12-31 iniciatyvos šią paslaugą toliau gauti neberodė. Dėl kitos sutarties dalies pastebėtina, kad techninį projektą ieškovė iš atsakovės gavo, buvo gauta teigiama ekspertizės išvada, statybos leidimas ir pradėtas statyti pastatas. Taigi šiuo aspektu ieškovė pagal sutartį gavo iš esmės beveik viską, nebent ateityje būtų objektyviai nustatyti techninio projekto trūkumai. Negalima teigti ir to, kad ieškovė patiria ar patirs itin didelių nuostolių dėl to, kad atsakovė jai neperleidžia autorinių teisių į projektą. Tai nėra objektyvi aplinkybė, susijusi su sutarties nutraukimu. Atsakovės atsisakymą lemia jos pozicija dėl ieškovės pareigos galutinai atsiskaityti, ieškovės nenoras tai atlikti ir dėl to iškeltas teisinis ginčas teisme. Ieškovės nurodyti argumentai apie statybų didelį brangimą šiuo atveju negali būti laikomi reikšmingais, kadangi atsakovės priešieškiniu reikalaujama suma nesiekia nei 4000 Eur. Jei techninio projekto trūkumai yra tikri ir dideli, kuriuos būtina šalinti, o atsakovė su tuo nesutinka, ieškovė gali išvengti nuostolių sumokėdama atsakovės reikalaujamą sumą, raštu nurodydama sąlygą, kad šis veiksmas nėra patvirtinimas, jog atsakovė sutartį įvykdė galutinai, kokybiškai ir tinkamai, o tik veiksmas siekiant išvengti nuostolių. Be to, byloje iš šalių pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė turi problemų ir su kitais rangovais, todėl statybos, tikėtina, sklandžiai negalėjo vykti ne vien dėl ginčo sutarties nutraukimo. Visus klausimus dėl projekto kokybės ir su jo keitimu susijusių nuostolių atlyginimo galima kelti vėliau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant atsakovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, konstatavus, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti ginčo sutartį, pirmasis ieškovės ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, o vadovaujantis kasacinio teismo praktika byla dėl tokio reikalavimo turi būti nutraukiama.

Dėl ieškovės antrojo reikalavimo pripažinti ieškovės teisę tęsti ir pabaigti statinio, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal kito projektuotojo parengto šio statinio techninio projekto naują laidą ir pagal techninio projekto naują laidą parengtą ir su kitu paskirtu statinio darbo projekto vadovu suderintą statinio darbo projektą pastebėtina, kad ieškovės statybos teisę reglamentuoja statybos įstatymai ir kiti teisės aktai, todėl teismas savaime tokios teisės ieškovei suteikti negali, nes ši teisė nėra jai apribota, jei yra vadovaujamasi teisės aktų nustatytais reikalavimais. Kadangi ieškovės sutartis su atsakove yra nutraukta, iš principo ieškovei nėra kliūčių pasirinkti bet kokius kitus asmenis tęsti statybų procesui, kadangi kitoks aiškinimas neatitiktų elementarios logikos – ieškovės teisė statyti dėl projektuotojo ir prižiūrėtojo, kuris nutraukė sutartį, negali išnykti. Šis antras ieškovės reikalavimas galbūt būtų svarstytinas tik jei būtų tenkinamas pirmasis ir trečiasis reikalavimai.

Trečiuoju reikalavimu ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovės ir projektuotojos R. G. autorinės turtinės teisės į viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), techninį projektą ir į visas techninio projekto dalis laikomos perleistomis ieškovei nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl šio ieškovės reikalavimo patenkinimo pastebėtina, kad jis turi neatsiejamą ryšį su atsakovės priešieškinio reikalavimu galutinai atsiskaityti už techninio projekto sukūrimą 3767,24 Eur.

Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 38 str. 1 d.). Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti atlygintinis arba neatlygintinis (LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 38 str. 2 d.). Įstatyme nenustatyta, kad autorių turtinės teisės gali būti perduodamos teismo sprendimu, kai tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar pastato statybos techninis projektas turi trūkumų, ar ne. Nagrinėjamoje byloje jokie reikalavimai dėl trūkumų pašalinimo, sutarties tolimesnio vykdymo nereiškiami. Šalys sutartimi susitarė, kad techninio projekto parengimas yra atlygintinis. Šalys taip pat susitarė dėl projekto parengimo kainos ir visos sumos už jo parengimą ieškovė nėra sumokėjusi. Pagal sutarties 4.1.6. punktą (t. 1, b. l. 21) paskutinė 5 procentų sutartos sumos dalis turėtų būti mokama po statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Jei ieškovės reikalavimai nebūtų susiję su autorinių teisių perleidimu, galbūt būtų galima svarstyti, ar ši sutarties nuostata neturėtų išlikti galioti ir po sutarties nutraukimo. Tačiau pagal sutarties 8.3 punktą (t. 1, b. l. 25) šalys susitarė sąlygas, kurias įvykdžius ieškovei pereis projekto autorinės teisės be jokio atskiro susitarimo – ieškovei atlikus pilną apmokėjimą pagal sutartį. Todėl savo ieškinio reikalavimu ieškovė siekia pakeisti sutartimi nustatytą autorinių teisių perleidimo būdą, o faktiškai – sumažinti sutarties kainą. Ieškovė nori keisti autorinį kūrinį – techninį projektą, o tam reikalingas atsakovės sutikimas arba autorinių teisių perleidimas. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus - perdirbti kūrinį (LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 1 d. 4 p.). Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 2 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju šalių ginčas iš esmės yra susijęs ne su galutinio atsiskaitymo pagal sutartį klausimu, o su ieškovės poreikiu įsigyti autorines teises į atsakovės parengtą techninį projektą, kas jai suteiktų teisę savo nuožiūra naudotis projektu ir daryti bet kokius jo pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl autorinių turtinių teisių perleidimo tik sumokėjus sutartą pinigų sumą, teismas negali perkelti šių autorinių teisių ieškovei, dar neįvykdžiusiai sutarties 8.3 punkto reikalavimų. Kadangi ieškovės trečiojo reikalavimo nėra pagrindo tenkinti, nepatenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimo, jei būtų pagrindas laikyti, kad sutarties 4.1.6. punkto nuostata turėtų išlikti galioti po sutarties nutraukimo, būtų visiškai neišspręstas šalių ginčas – ieškovė savo pageidavimu negalėtų keisti projekto, o atsakovė neapibrėžtą laikotarpį negautų apmokėjimo. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą. Tokiu būdu bus sureguliuotas šalių teisinis ginčas esamu laikotarpiu, atkurta teisinė taika, atsakovė gaus sutartą apmokėjimą už autorinį kūrinį, o ieškovė, atsiskaičiusi su atsakove, iš esmės pasieks ir savo reikalavimų, reikštų byloje, patenkinimo.

Dėl sutarties 4.1.6. punkto galiojimo pažymėtina, kad paskutinis mokėjimo terminas apibrėžtas teisinio įvykio formuluote – po statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Tačiau sudarant sutartį toks teisinis mechanizmas jau nebeegzistavo - Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nebegalioja jau nuo 2010-10-01. Nors ir yra panaši statybos užbaigimo procedūra, tačiau ją reglamentuoja kitas STR, tuo tarpu šalių sutarties atveju šalys susitarė dėl sąlygos, kuri sutarties sudarymo metu jau nebegalėjo įvykti. Tokiu būdu dėl atsiskaitymo pagal sutarties 4.1.6. punkto, jo galiojimo, įvykdymo laiko, aiškinimo galimos įvairios interpretacijos, įskaitant ir tai, kad jis, ypač po sutarties nutraukimo, nebeturėtų galioti. Kadangi teismo sprendimas dėl priešieškinio tenkinimo yra teigiamas, plačiau šių aspektų analizuoti nėra tikslinga.

Dėl ieškovės argumentų apie tai, kad ji dar ir yra permokėjus atsakovei, kadangi atsakovė įsipareigojo atvykti vykdyti priežiūrą į objektą 20 kartų, bet to nepadarė, pastebėtina, kad šalių sutartimi sutarta suma buvo už projektavimo darbus, bet ne už techninę priežiūrą (Sutarties 3.1 p., 3.2 p.; t. 1, b. l. 20). Projekto vykdymo priežiūros kaina iš pradžių buvo nustatyta atskirai (Sutarties 3.3 p., o papildomame susitarime buvo nustatyta, kad priežiūra iki 20 kartų bus apskritai vykdoma nemokamai (t. 1, b. l. 37). Taigi, sutartimi šalys jos kainą nustatė tik už projekto parengimą ir autorinių turtinių teisių perleidimą.

Atsakovės reikalaujama 3767,24 Eur atitinka sutarties 4.1.6 punkte nurodytą sumą litais, prie jos pridėjus PVM ir konvertavus į eurus, ginčo dėl sumos dydžio ir dėl to, kad ši suma nėra sumokėta, byloje nebuvo, todėl ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė patyrė 3630,00 Eur išlaidų advokatui, sumokėjo 123,00 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį ir atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas.

Atmetus ieškovės ieškinį ir tenkinant atsakovės priešieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 18,66 Eur pašto išlaidų. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinio atsakovei UAB „AIF LT“ netenkinti.

Bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą nutraukti.

Priteisti atsakovei UAB „AIF LT“ iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ 3767,24 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis Eur 24 ct) skolą, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo 2019-10-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3753,00 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ valstybei 18,66 Eur (aštuoniolika Eur 66 ct) pašto išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis