Baudžiamoji byla Nr. 1S-105-557/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18345-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.3.12; 2.14.4
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo M. E. (E.) skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties,
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-147-718/2024, kurioje, be kita ko, M. E. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1dalį. Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu prokurorės 2023-10-03 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. E. turtui:
1) keleiviniam automobiliui „Toyota Avensis Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertė 3 000 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant bet kokios rūšies / formos perdavimą / realizavimą, turto saugotoju paskiriant M. E.;
2) lėšoms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 416,63 Eur, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, turto saugotoju paskiriant AB „Swedbank“, įmonės kodas 112029651;
3) lėšoms UAB „Paysera LT“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 23,40 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 191,25 Eur), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, turto saugotoju paskiriant UAB „Paysera LT“, kodas 300060819, adresas Pilaitės pr. 16, LT 04352 Vilnius.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2024-03-25 nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas prokurorės 2023-10-03 nutarime nurodytam M. E. turtui.
3. Skundžiama 2024-09-26 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024-10-03, kaltinamojo M. E. turtui:
1) keleiviniam automobiliui „Toyota Avensis Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant bet kokios rūšies / formos perdavimą / realizavimą, turto saugotoju paliekant M. E.;
2) lėšoms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 416,63 Eur, paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą, turto saugotoju paliekant AB „Swedbank“, įmonės kodas 112029651;
3) lėšoms UAB „Paysera LT“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 23,40 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 191,25 Eur), paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą, turto saugotoju paliekant UAB „Paysera LT“, kodas 300060819, adresas Pilaitės pr. 16, LT 04352 Vilnius.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu M. E. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-09-26 nutartį. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes ji prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), tarptautiniams teisės aktams žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ir galiojantiems valstybėje norminiams dokumentams.
4.1. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į ilgą teismo procesą, baudžiamosios bylos apimtį, advokatų ir prokurorų užimtumą bei pareikštą civilinį ieškinį, teismo manymu, yra būtina apriboti jo, M. E., nuosavybės teises į jo turtą – automobilį, taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, ir sąskaitas bankuose, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą.
4.2. M. E. manymu, tokia teismo pozicija yra ydinga ir naikintina, nes tokių apribojimų taikymas jį diskriminuoja ir faktiškai verčia jaustis antrarūšiu asmeniu, kuriam Lietuvos Respublikoje nėra garantuotos jokios jo, kaip asmens, teisės ir laisvės.
4.3. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad teismo pratęstas dokumentų paėmimas ir dabartinis skundžiamas sprendimas šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus, visų pirma, galimybę legaliai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turėti bei realiai gauti valstybės garantuojamą 2023-12-22 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-896 „Dėl 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ 2024 metams patvirtintą minimalių vartojimo poreikių dydį neviršiančią 446 Eur pinigų sumą. Baudžiamosios bylos apimtis ir proceso dalyvių užimtumas nėra pakankamas pagrindas palikti jį, M. E., visiškai be jokių lėšų pragyvenimui, tuo faktiškai teismui tiesiogiai skatinant jį daryti nusikalstamas veikas, kadangi kitu būdu nėra jokių realių galimybių gauti lėšų pragyvenimui.
4.4. Manytina, kad teismo sprendimas, t. y. „grasinimas badu“, atimant bet kokią galimybę pasinaudoti pačios Lietuvos Respublikos garantuojama 446 Eur pinigų suma ir apribota galimybe gauti finansinę paramą iš trečiųjų asmenų, ypač šaltuoju metų laiku, yra neleistina, neteisėta praktika, kuri neturi būti toleruojama.
4.5. M. E. nuomone, teismas, manipuliuodamas jo natūraliais fiziologiniais poreikiais, t. y. atimant galimybe įsigyti maistą, yra šališkas ir piktnaudžiauja savo įgaliojimais, darant jam neleistiną ir neteisėtą poveikį, verčiant mainais už galimybę gauti finansinę paramą pripažinti inkriminuojamas veikas, kurios dar nėra įrodytos. Be to, skundžiamoje teismo nutartyje iš viso nėra teismo motyvų, kokiais įstatyme numatytais pagrindais teismas vadovavosi, M. E. teigimu, taip savo veiksmais pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, pasirašytas tarptautines sutartis ir susitarimus bei įstatymus ir įstatymų lydimuosius aktus, susijusius su pamatinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, kai faktiškai yra ginama civilinių ieškovų pozicija, nepaisant kitų proceso dalyvių teisėtų interesų, darant neteisėtą įtaką pareiškėjui.
4.6. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, M. E. teigia, kad skundžiama nutartimi yra pažeidžiama daug teisės aktų, todėl ši nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
5. Skundas iš dalies tenkintinas.
6. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 straipsnis). BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Pagrindinis laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams / kaltinimams arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
7. Skundžiama 2024-09-26 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas laikinai šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024-10-03, pratęsė kaltinamojo M. E. nuosavybės teises į šioje nutartyje nurodytą M. E. automobilį ir pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 416,63 Eur) ir UAB „Paysera LT“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 23,40 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 191,25 Eur), paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą.
8. Laikinas M. E. nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ir vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas tęsiamas, siekiant užtikrinti šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje, be kita ko, kaltinamas M. E. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius (G. I. A. pareiškė 63 516 Eur, O. T. 10 000 Eur sumos civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo). Taigi M. E. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą ir skundžiama teismo 2024-09-27 nutartimi šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas pagrįstai, esant vienam iš BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų, t. y. siekiant užtikrinti šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius.
9. Kaip matyti iš M. E. skundo turinio visumos, jis nesutinka su aptariamos procesinės prievartos priemonės pratęsimu iš esmės tuo aspektu, kad Klaipėdos apylinkės teismas, pratęsdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo AB „Swedbank“ ir UAB „Paysera LT“ nurodytose sąskaitose esančias pinigines lėšas, paliko jį visiškai be jokių lėšų pragyvenimui, tokiu būdu atimdamas bet kokią galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos garantuojama 446 Eur pinigų suma minimaliems vartojimo poreikiams tenkinti. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais skundo argumentais.
10. Nagrinėjamo skunde kontekste pažymėtina, kad siekiant teisingai išspręsti laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų atlyginti civiliniai ieškiniai ir užtikrintas galimas turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens nuosavybės teisę nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės ir teisėti interesai. Būtina atsižvelgti ir į bendruosius proceso teisingumo, ekonomiškumo (draudimo taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina, siekiant užtikrinti būsimo nukentėjusiajam (ieškovui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą), protingumo (kad būtų paliekama neareštuota tam tikra pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti), proporcingumo ir kitus principus, atitinkančius visų, tiek nukentėjusiojo (ieškovo), tiek įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-389/2017, 1S-213-851/2022). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti minėtus principus, M. E. turi būti paliekama neareštuota tam tikra piniginių lėšų dalis.
11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio („Turtas, iš kurio negali būti išieškoma“) 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2024-04-01), inter alia (be kita ko), numatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų asmenų su negalia reikmenis. CPK 689 straipsnio „Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimas ir išieškojimas iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų“ 6 dalis) inter alia, numato, jog piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Iš šios teisės normos matyti, kad iš asmeniui priklausančios sąskaitos gali būti išieškomos tik piniginės lėšos, viršijančios minimalių vartojimo poreikių dydį. Minimalių vartojimo poreikių dydis yra rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. 2024 m. minimalus vartojimo poreikių dydis yra 446 Eur, kuris patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023-12-22 įsakymu Nr. A1-896 „Dėl 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekdamas neriboti kaltinamojo M. E. teisių labiau, nei tai būtina nukentėjusiųjų interesų užtikrinimui, apygardos teismas M. E. skundą tenkina iš dalies, leisdamas jam kas mėnesį disponuoti asmeninėse sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijant minimalių vartojimo poreikių dydžio sumos – 446 Eur.
12. Nors M. E. nuosavybės teisė apribota ir į UAB „Paysera LT“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančias atitinkamai 23,40 Eur ir 191,25 Eur pinigines lėšas, tačiau M. E. nenurodant konkrečios iš trijų sąskaitų, į kurias apribota jo nuosavybės teisė ir konkrečiai kurioje iš jų esančiomis piniginėmis lėšomis jis siekia disponuoti, siekiant išvengti keblumų, jam suteikiama teisė kas mėnesį disponuoti jo asmeninėje AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis 446 Eur dydžio piniginėmis lėšomis.
Vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas
n u t a r i a:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir nustatyti, kad M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gali kas mėnesį disponuoti AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijant minimalių vartojimo poreikių dydžio sumos – 446 Eur (bendra suma visoms nurodytoms sąskaitoms).
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Linas Pauliukėnas