Administracinė byla Nr. eI3-724-1047/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01787-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui E. K.,
atsakovės atstovei L. N.,
trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos energetikos muziejus direktoriui M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rinktinės investicijos“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, viešajai įstaigai Lietuvos energetikos muziejus dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rinktinės investicijos“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. balandžio 29 d. nepritarimą statybos projektui „Kito transporto statinio (įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą),(duomenys neskelbtini)“; 2) panaikinti Administracijos 2021 m. gegužės 3 d. žymą IS „Infostatyba“, kuria pareiškėja buvo informuota apie atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. balandžio 29 d. nepritarimą; 3) įpareigoti Administraciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjos 2021 m. balandžio 2 d. teiktą prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Taip pat pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės Administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad Bendrovė nuomojasi 0,2648 ha dalį iš 0,7033 ha bendro ploto žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas) adresu(duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), likusi 0,4385 ha žemės sklypo dalis yra išnuomota VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“.
Bendrovė, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę statyti kitos transporto paskirties statinį (pandusą, įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą (garažą)) ginčo žemės sklype, servituto (kuris nurodytas žemės sklypo plane indeksu „1.8S“) apimtyje, parengė ir per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – IS ,,Infostatyba“) derinti pateikė supaprastintą statybos projektą pavadinimu „Kito transporto statinio (įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą),(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Projektas).
IS „Infostatyba“ Projektą patikrino ir 2021-02-08 Projektui nepritarė, nurodė nepritarimo priežastys: 1) ,,Nepateikta žemės sklypo nuomos sutartis ir sklypo naudojimosi planas. Atkreipiame dėmesį, kad norint įgyvendinti statytojo teisę, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Jei nuomojamo žemės sklypo naudojimosi tvarkoje, ar žemės nuomos sutartyje, nenustatyta galimybė statyti inžinerinį statinį (pandusą) vienoje žemės sklypo dalyje (1B) kitos žemės sklypo dalies (1A) naudotojui, tokio inžinerinio statinio statyba negalima, nors ir patenka į servituto zoną. Servituto zonoje galima tiesti inžinerinius statinius – privažiavimo kelius ir inžinerinius tinklus“; 2) ,,Nepateiktas Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos muziejaus sutikimas projekto sprendiniams“; 3) ,,Projektuojamo panduso statybai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas (duomenys neskelbtini), statinio projektui ,,Kultūros paskirties pastatas (Muziejus) (duomenys neskelbtini) , rekonstravimo projektas“.
Pareiškėja nurodo, kad į IS „Infostatyba“ pateikė papildytus dokumentus. IS „Infostatyba“ 2021 m. kovo 26 d. Projektui nepritarė, kadangi Projekte neatsižvelgta į ankstesnio patikrinimo pastabas. Bendrovė dar kartą pateikė dokumentus, tačiau 2021 m. balandžio 29 d. dėl tos pačios priežasties Projektui buvo nepritarta, t. y. jog neatsižvelgta į ankstesnio patikrinimo pastabas. Apie 2021 m. balandžio 29 d. nepritarimą 2021 m. gegužės 3 d. buvo paskelbta IS „Infostatyba“.
Pareiškėja teigia, kad atsakovės sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento (toliau – ir SLD) prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintinoms nuostatoms bei bendriems gero administravimo, atsakingo valdymo, teisėtumo, objektyvumo ir kitiems principams.
Pareiškėja mano, kad yra parengusi ir pateikusi visus dokumentus, aktualią informaciją bei atitinka visus reikalavimus tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kad Bendrovė galėtų įgyvendinti savo, kaip statytojos, teises. Atsakovė nevertino ir neatsižvelgė į Bendrovės pateiktus atsakymus ir juose išdėstytus paaiškinimus, sprendimą priėmė formaliais pagrindais, sprendime nenurodė, nei sprendimo priėmimo motyvų, nei pagrindimo, kodėl pakartotinai atsisakė tenkinti prašymą išduoti SLD įregistruojant Žymą.
Pareiškėja dėsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktiką, kurioje aptariama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų ir akcentuoja, kad asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose nustatytos procedūros. Šiuo atveju Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad jos prašymas išduoti SLD bus tinkamai ir objektyviai išnagrinėtas, o ne atmestas vien formaliais pagrindais.
Pareiškėja pažymi, jog skundžiamas sprendimas yra galutinis sprendimas, kadangi juo yra užkertamas kelias Bendrovei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei priėmus sprendimą, Bendrovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo pakartotinai ir papildomai teikti kitų dokumentų ar paaiškinimų, kadangi visa informacija bei dokumentai buvo pateikti kartu su atsakymais į kuriuos buvo gautas pasikartojantis, formalus atsakovės atsakymas – neatsižvelgta į ankstesnes pastabas. Tokiu būdu atsakovė ne tik, kad neatsižvelgė į Bendrovės pateiktus paaiškinimus ir argumentus, tačiau iš esmės užkirto kelią toliau kreiptis į atsakovę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Pareiškėja nurodo, kad nesutikdama su atsakovės argumentais, pateikė atsakymus, kuriais iš esmės pagrindė atsakovės pateiktų pastabų neteisėtumą, ir pagrindė, kodėl Bendrovė turi teisę projektuoti ir įrengti įvažiavimą Žemės sklypo dalyje, kurioje Bendrovės naudai nustatytas servitutas (tarnaujantis), žymėjimas plane 1.8S.
Pareiškėja paaiškina, kad įvažiavimo (kaip ir įregistruoto servituto) tikslas yra labai aiškus, nepanaikintas ir nenuginčytas bei apibrėžtas atitinkamuose administraciniuose aktuose: Sprendime dėl detaliojo plano, kartu su visais jo pakeitimais bei NŽT Sprendimu, kuriuo buvo pakoreguotas Detalusis planas, patikslinus Žemės sklypo kadastrinius duomenimis bei jame nustatytus Servitutus.
Visi Servitutai pažymėti Detaliajame plane yra nurodyti Žemės sklypo plane ir registruti Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašuose, taip pat buvo pateikti atsakovei kartu su projektine dokumentacija.
Pareiškėja pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) pateiktame išaiškinime, be kita ko, nurodė, kad Bendrovė, Žemės sklypą valdydama ir naudodama Žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, kai Žemės sklype yra įregistruotas servitutas, gali įgyvendinti statytojo teisę, projektuodama (kai privaloma, gaunant statybą leidžiantį dokumentą) ir statydama naujus statinius skirtus įvažiavimui/išvažiavimui iš požeminės automobilių saugyklos, nepažeidžiant servituto turinio, teritorijų planavimo dokumentų, kitų teisės aktų ir privalomųjų dokumentų.
Pareiškėja nurodo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 100 punkte nustatyta, kad „Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai“. Projektuojamas Įvažiavimas – inžinerinis statinys, pagal pogrupį priskiriamas susisiekimo komunikacijoms. Įvažiavimas į požeminę automobilių saugyklą yra inžinerinis statinys priskirtas susisiekimo komunikacijų grupei ir patenkantis į susisiekimo komunikacijų pogrupį „kiti transporto statiniai“, t. y. tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai, kelių pralaidos, lynų keliai, atraminės sienelės, praginos, triukšmą slopinančios sienelės, gyvūnijos atitvarai, platformos, pervažos, užtveriamieji statiniai ir įrenginiai, pridengtos ir požeminės perėjos, ir kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
Taigi, Projektu projektuojamas Įvažiavimas priskirtas susisiekimo komunikacijų grupei ir patenkantis į susisiekimo komunikacijų pogrupį, kurį numatyta įrengti Žemės sklypo dalyje (1A) esančio servituto zonoje, reikalingo išimtinai statytojos – Bendrovės suprojektuoto ir statomo Viešbučio funkciniam naudojimui užtikrinti.
Pareiškėja akcentuoja, kad be kita ko, atsakovei pateiktuose atsakymuose tinkamai išaiškino ir pagrindė Įvažiavimo įrengimo bei statybos užbaigimo ir nuosavybės teisių įregistravimo Bendrovės vardu svarbą ir būtinumą. Pažymėjo, kad Įvažiavimas turėjo būti integruotas prie projekto, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Viešbučio statybai ir kuriuo suprojektuota požeminio garažo patalpa (automobilių saugykla), vadovaujantis aktualiu STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ 5.4 punktu „automobilių saugyklos su pandusais (rampomis) – automobilių saugyklos, kuriose yra pastoviai aukštėjančių (žemėjančių) grindų eilė arba eilė grindis jungiančių pandusų, kuriais automobiliai gali judėti nuo žemės paviršiaus ir link jo savo eiga“.
Taigi, būtent Bendrovės statomam pastatui – Viešbučiui yra suprojektuotas požeminis parkavimas (automobilių saugykla), sąlygojantis būtinumą įrengti Įvažiavimą.
Pareiškėja teigia, kad projektuojant požeminį parkavimą (automobilio saugyklą) Viešbučio pastate, nebuvo vadovautasi aukščiau nurodytu reikalavimu, dėl to buvo padaryta klaida – Įvažiavimas neįintegruotas į Viešbučio projektą. Šią klaidą būtina ištaisyti – gauti naują SLD Įvažiavimo įrengimui.
Pareiškėja teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad jos atžvilgiu yra nustatytas servitutas (tarnaujantis), pažymėtas Žemės sklype plane indeksu 1.8S, jo turinys – „statyti statinius įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą“, Bendrovė Žemės sklypo dalį, kurią nuomojasi Muziejus, turi teisę naudoti tikslingai pagal nustatytą ir teisės aktų tvarka įregistruotą servitutą.
Pareiškėja teigia, kad akivaizdu, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.112 straipsnio 3 dalies ir 4.128 straipsnio nuostatomis, nustatytas servituto turinys, sąlygoja viešpataujančiojo daikto, t. y. Bendrovės statomo Viešbučio požeminio parkavimo (automobilių saugyklos) patalpos) naudojimo pagal tikslinę paskirtį poreikio užtikrinimą, nes yra sudedamoji požeminio parkavimo dalis.
Nustatytas servitutas nėra pasibaigęs, nėra panaikintas, nėra jo atsisakyta. Dėl to, vadovaujantis pateiktais teisės aktais, išdėstytais argumentais ir VTPSI pateiktu išaiškinimu, Bendrovė turi neabejotiną teisę servituto turinio apimtyje projektuoti ir statyti Bendrovės naudai suprojektuotą Įvažiavimą (pandusą) į požeminę automobilių saugyklą, esančią Bendrovės statomame Viešbutyje.
Pažymi, kad tokios pat nuomonės laikosi ir VTPSI, kuri nurodė, jog Bendrovė gali įgyvendinti statytojo teisę, nepažeisdama servituto turinio, teritorijų planavimo dokumentų, kitų teisės aktų. Nagrinėjamu atveju, teisės aktai ar teritorijų planavimo dokumentai nėra pažeidžiami, kadangi teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyto reikalavimo, kuris draustų Bendrovei projektuoti ir statyti Įvažiavimą, vadovaujantis nustatytu ir įregistruotu servitutu.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad VTPSI taip pat pažymėjo, jog Bendrovė negali įgyvendinti statytojo teisės tik tuo atveju, jeigu neturi statybą leidžiančio dokumento, tačiau nenurodė, kad tokios teisės Bendrovė apskritai negali įgyvendinti. Tuo tarpu, atsakovei atsisakius pritarti Projektui ir išduoti SLD Įvažiavimo statybai vien formaliais pagrindais, yra pažeidžiamos ir ribojamos Bendrovės teisės įgyvendinti jos, kaip statytojos teises, Žemės sklype teisėtai statyti Įvažiavimą.
Pareiškėja, apibendrindama tai, ką išdėstė, teigia, kad atsakovės priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi buvo priimtas pažeidus bendrąsias VAĮ nuostatas, nenurodžius atsisakymo pritarti Projektui ir išduoti SLD pagrindų, nemotyvavo priimto sprendimo. Tokiu būdu užkirto kelią Bendrovei įgyvendinti savo, kaip statytojos teises, nors teisės aktuose nėra imperatyviai numatyta, jog Bendrovė esamos situacijos aplinkybėmis, tokių teisių įgyvendinti negali. Dėl šių priežasčių sprendimas turi būti naikinamas, priimant naują sprendimą – pritarti Projektui ir išduoti SLD Įvažiavimo statybai.
Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Paaiškina, kad pareiškėja dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo pirmą kartą kreipėsi dar 2021 m. sausio mėn., 2021-02-08 pareiškėja buvo informuota apie nepritarimą Projektui, buvo nurodytos konkrečios nepritarimo priežastys. Pareiškėjai pateikus Projekto dokumentus tikrinimui pakartotinai, Projektas buvo papildytas ir pakoreguotas pagal kitų subjektų pateiktas pastabas, tuo tarpu Administracijos pastabos dėl architektūrinės Projekto dalies liko neišpildytos, atsižvelgiant į tai, pakartotinio tikrinimo metu buvo glaustai nurodyta, jog į ankstesnes pastabas neatsižvelgta.
Atsakovė dėsto Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ginčo santykius ir teigia, kad jos įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja teikė Projektą tikrinimui kelis kartus, į pirmojo nepritarimo Projektui metu gautas konkrečias architektūrinės dalies pastabas neatsižvelgė ir Projekto pagal jas nepakoregavo, teikdama Projektą tikrinti pakartotinai ir dar kartą gavusi nepritarimą Projektui dėl to, kad neatsižvelgė į ankstesnio patikrinimo metu pateiktas pastabas, pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti, apie kokias ankstesnio patikrinimo pastabas yra nurodoma, suvokti, kad nepritarimas Projektui yra grindžiamas tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti ankstesnio patikrinimo metu.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos Projektui dėl neatsižvelgimo į anksčiau teiktas pastabas buvo nepritarta ne tik skundžiamu nepritarimu 2021 m. balandžio 29 d., tačiau ir ankstesniu 2021 m. kovo 26 d. nepritarimu, taigi pareiškėjai, sužinojus apie 2021 m. kovo 26 d. nepritarimo Projektui motyvus, bei jų neginčijant, teikus Projektą į IS „Infostatyba“ pakartotinai su dar išsamesniais paaiškinimais dėl Administracijos nepritarimo motyvų tariamo nepagrįstumo, pareiškėjai tiek 2021-03-26 nepritarimo, tiek ir analogiško skundžiamojo 2021 m. balandžio 29 d. nepritarimo motyvai buvo suprantami.
Atsakovė įsitikinusi, kad pareiškėjos nesutikimas su priimtu sprendimu (jo motyvais) savaime nesuteikia pagrindo laikyti tokį sprendimą nepagrįstu ar nemotyvuotu, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo teiginiai dėl skundžiamo nepritarimo tariamo nemotyvuotumo yra nepagrįsti.
Atsakovė nurodo, kad norint įgyvendinti statytojo teisę, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pažymi, jog įregistruotas servitutas savaime nesuteikia pareiškėjai statytojo teisės, kadangi statytojo teisė įgyvendinama vadovaujantis SĮ 3 straipsnio nuostatomis.
Pareiškėja kartu su Projektu buvo pateikusi dokumentus, patvirtinančius žemės sklype nustatytus servitutus ir savo poziciją dėl teisės būti statytoju pareiškėja grindžia SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, kuris nustato, jog statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateiktas žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).
Pareiškėjos pageidaujamas įsirengti pandusas, vertinant jį kaip savarankišką statinį, nagrinėjamu atveju vertintinas kaip kitos paskirties inžinerinis statinys pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą (tokios pozicijos laikosi ir VTPSI.
Atsakovė pažymi, ką nurodė ir VTPSI išaiškinime, atsakydama į pareiškėjos paklausimą, jog statytojo teisę servituto zonoje pareiškėjas gali įgyvendinti statydamas naujus statinius, skirtus įvažiavimui/išvažiavimui iš požeminės automobilių saugyklos, nepažeidžiant be kita ko ir servituto turinio.
Atsakovė nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo dalį, kurioje pareiškėja siekia statyti pandusą, nuomos pagrindais valdo trečiasis asmuo VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“.
Servituto, pažymėto indeksu 1.8S turinys, vadovaujantis NTR duomenimis, nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. yra „teisė naudotis pravažiavimu (įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą)“. Taigi pagal NTR įregistruotą servituto aprašymą, pareiškėja turi teisę servituto zona naudotis pravažiavimui ir galėjo įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą, tačiau kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, statant pareiškėjos skunde minimą požeminę automobilių saugyklą, įvažiavimas į ją įrengtas nebuvo, o šiuo metu yra siekiama įrengti savarankišką statinį (pandusą).
Atsakovė vadovaujasi CK 4.111 straipsnio 1 dalies ir 4.112 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju jokiuose ginčo žemės sklypo dokumentuose nėra numatyta galimybė statyti savarankišką inžinerinį statinį - pandusą žemės sklypo dalyje (1B) kitos žemės sklypo dalies (1A) naudotojui be žemės sklypo dalies (1B) valdytojo sutikimo.
Pažymi, kad servituto turinys suteikė teisę pareiškėjai įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą. Vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu privažiavimai ir kiemų keliai priskirtini prie vidaus kelių, pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8 punktą keliai priskiriami prie susisiekimo komunikacijų, taigi darytina išvada, kad servituto turinys suteikė teisę pareiškėjui įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą kaip susisiekimo komunikacijų dalį, tačiau servituto turinys nesuteikia pareiškėjui teisės be žemės sklypo valdytojo sutikimo statyti savarankišką inžinerinį statinį – pandusą, nepriklausomai nuo to, jog statyba projektuojama servituto zonoje.
Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, ką išdėstė, pareiškėjos suprojektuoto panduso statyba be žemės sklypo dalies valdytojo VšĮ „Lietuvos energetikos muziejaus“ sutikimo negalima, tuo tarpu VšĮ „Lietuvos energetikos muziejaus“ sutikimas su panduso statyba pagal pareiškėjos pateiktą Projektą nebuvo pateiktas, todėl pritarti pareiškėjos skunde dėstomai pozicijai, jog statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti nagrinėjamu atveju pareiškėjai išduotas, nemato teisinio pagrindo.
Atsakovė nurodo, kad statytojai VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-01-170622-00112 statinio projektui ,,Kultūros paskirties pastatas (Muziejus) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“, kuriame yra numatyti ir panduso įrengimo sprendiniai Muziejaus ekspozicijų salės aptarnavimui (prie ekspozicijų salės numatytas privažiavimas sklype projektuojamu pandusu iš (duomenys neskelbtini) gatvės).
Atkreipia dėmesį, jog Administracija negali išduoti naujo statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti pandusą toje pačioje vietoje, kurioje jį statyti jau yra išduotas ir galiojantis kitas statybą leidžiantis dokumentas kitam statytojui.
Atsakovė nurodo, kad vertindama pareiškėjos siekį įgyvendinti statytojo teises valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje (1B), atsižvelgė į tai, kad šią žemės sklypo dalį nuomos pagrindais valdanti VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, nėra pateikusi sutikimo su pareiškėjos Projekto sprendiniais, panduso statybai ginčo žemės sklypo dalyje yra išduotas kitas statybą leidžiantis dokumentas,
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į skundą nurodo, kad prašo dėl skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus.
Aptaria valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo tvarką, nurodo faktines aplinkybes dėl sutarčių sudarymo žemės sklype (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad nei 2006 m. gegužės 17 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje Nr. N01/2006- 624, nei vėlesniuose jos pakeitimuose (2006 m. rugpjūčio 16 d. Susitarimas Nr. KO 1/2006-1004; 2008 m. birželio 11 d, Susitarimas Nr. K01/2008-20; 2009 m. spalio 28 d. Susitarimas Nr. KO 1/2009-332; 2016 m. sausio 27 d. Susitarimas Nr. 49SŽN-13-(14.49.57.); 2017 m. spalio 17 d. Susitarimas Nr. 49SŽN-373-(14.49.57.); 2020 m. kovo 10 d. Susitarimas pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-59-(14.49.57.) nėra įtvirtinta galimybė nuomininkui statyti statinius (įskaitant įvažiavimo rampą ar pandusą). Tačiau pabrėžia, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 49SK-1840-(14.49.109.) be kita ko nustatytas 370 kv. m ploto servitutas (tarnaujantis), teisė naudotis pravažiavimu (įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą), žemės sklypo plane M1:500 pažymėtą indeksu 1.8S. Taigi, Žemės sklypas yra apribotas servitutu suteikiant galimybę tiek naudotis pravažiavimu, tiek jį įrengti (į požeminę automobilių saugyklą). Todėl jeigu nurodytų darbų apimtis ir vieta sutampa su nustatyto servituto vieta - atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nėra reikalingas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad atskiras nuomininko ar naudotojo sutikimas vykdyti į servituto turinį bei vietą įeinančius darbus nėra reikalingas. Servitutas, kurio turinys, be kita ko, yra įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą buvo nustatytas Žemės sklypo atžvilgiu ir nuomininkams tokie apribojimai galioja nepaisant to ar jie sutinka ar prieštarauja tokiems suvaržymams. Kitu atveju servitutas prarastų savo teisinę reikšmę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos energetikos muziejus atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jai dar 2017-06-22 Administracija išdavė SLD Nr. LRS-01-170622-00112 projektui „Kultūros paskirties pastatas (Muziejus) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ (toliau - Muziejaus projektas), kuris yra galiojantis ir nepanaikintas, pagal jį vis dar vyksta statybos darbai.
Paaiškina, kad įvažiavimą/pandusą numatyta įrengti Muziejaus projekto apimtyje ir minėtu įvažiavimu bus užtikrinamas patekimas tiek į pareiškėjos statomo viešbučio požeminę automobilių aikštelę, tiek į Muziejaus ekspozicijų salę. Faktiškai, įvažiavimo/panduso projektas yra Muziejaus projekto dalis (Muziejaus požeminės ekspozicinės salės dalis), Muziejus yra įvažiavimo/panduso statytojas (statybos leidimas, apimantis panduso statybos darbus, yra išduotas Muziejui), tačiau mokėti už įvažiavimo/panduso statybos darbus prievolė tenka UAB „Kauno saulėtekis“, kuri šiuos (ir kitus) statybos darbus įsipareigojo atlikti pagal 2016 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl 2009 m. birželio 4 d. Sutarties Nr. 04-313 pakeitimo (toliau - Susitarimas) tarp UAB „Kauno saulėtekis“, Muziejaus, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „RVM Investments“. Pažymi, kad pareiškėja ir UAB „Kauno saulėtekis“ yra „Vičiūnų“ grupės įmonės narės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad įvažiavimo/panduso įrengimo darbai jau yra pradėti vykdyti pagal Muziejaus projektą ir jam išduotą SLD ir šiai dienai yra jau atlikta R-E-8 ir R-E-7 patalpų monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų įrengimo darbai, kurios atlieka laikančiosios konstrukcijos funkciją panduso perdangai, yra įrengti poliai skirti panduso atraminės sienutės laikymui, parengta tinkama iškasa panduso įrengimui pagal pirminį projektą.
Tačiau, UAB „Kauno saulėtekis“, pradėjus įvažiavimo/panduso darbų vykdymą, be teisinio pagrindo UAB „Kauno saulėtekis“ nusprendė, kad įrenginėjamas įvažiavimas/pandusas nuosavybės teise turi priklausyti pastarajai, todėl 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Muziejų su pasiūlymu atlikti Muziejaus projekto pakeitimus, atskiriant šiuo projektu suprojektuotą pandusą ir perleidžiant įvažiavimo/panduso statytojo teises pareiškėjai.
UAB „Kauno saulėtekis“ ne kartą kreipėsi į Muziejų ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl įvažiavimo/panduso statytojo teisių perėmimo, tačiau atsakymai buvo neigiami, tačiau pareiškėja parengė Projektą ir įkėlė jį į IS „Infostatyba“ ir negavusi SLD 2021 m. gegužės 20 d. pakartotinai pateikė Muziejui ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą suderinti Projekto pakeitimus.
Statytojas VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir pastato savininkas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2021 m. gegužės 25 d. raštu informavo UAB „Kauno saulėtekis“ apie nesutikimą su pateiktu pasiūlymu dėl projekto pakeitimo atskiriant pandusą, kadangi tokiam veiksmui nebuvo teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad priešingai negu teigia pareiškėja, Muziejaus ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuomone, panduso įrengimas pagal Muziejaus projektą ne techninė klaida, bet Susitarimo šalių išreikšta laisva valia ir tuo metu egzistavusių įsipareigojimų ir teisinių santykių rezultatas, kuris iki šiol saisto Susitarimo šalis ir kuriam galioja bendrosios CK nuostatos ir principai. Akivaizdu, kad UAB „Kauno saulėtekis“ ir pareiškėjai, kaip vienos įmonių grupės narėms, negali būti nežinomos aukščiau nurodytos aplinkybės, tačiau pareiškėja apie jas nutyli.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad atsakovės sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, formalus, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų, jame nenurodyti atisakymo pagrindai. Priešingai, SLD neišdavimo argumentai (pastabos) yra labai aiškūs, informatyvūs ir pagrįsti. Taip pat akivaizdu, kad Administracijos pirmą kartą pareiškėjai pateiktos pastabos buvo neištaisytos, pareiškėja jų netaisė, bet savo paaiškinimais bandė tik paneigti pastabose nurodytus reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nėra kompetentingas vertinti SLD išdavimo administracinės procedūros tvarkos, todėl plačiau dėl Administracijos teiktų pastabų nepasisakys. Tačiau, pritaria Administracijos pozicijai, kad negalima išduoti naujo statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti pandusą toje pačioje vietoje, kurioje jį statyti jau yra išduotas ir galiojantis kitas statybą leidžiantis dokumentas kitam statytojui.
Pažymi, kad pareiškėjos veiksmai, kai ji žinodama apie jau išduotą SLD ir jo pagrindu vykstančius darbus, o taip pat apie UAB „Kauno saulėtekis“ įsipareigojimus Muziejui ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, laikytini neteisėtais, prieštaraujančiais teisingumo ir sąžiningumo principams. Įvažiavimas/pandusas, kaip statinys yra svarbus ne tik viešbučio požeminės parkavimo aikštelės funkcijai užtikrinti, bet ir Muziejaus ekspozicinės salės funkcijos užtikrinimui. Per pandusą bus vykdomas pagrindinis stambiagabaričių objektų (eksponatų) įvežimas, keičiamų ekspozicijų pristatymas, užtikrinamas evakuacinis išėjimas ir ekspozicinės salės. Be įrenginėjamo įvažiavimo/panduso Muziejaus ekspozicinė salė negali funkcionuoti, kadangi nebus įgyvendinti būtini Muziejaus projekto gaisriniai reikalavimai. Neužtikrinus evakuacijos per įvažiavimo/panduso zoną nebus galima užbaigti Muziejaus ekspozicinės salės statybos, ko pasėkoje Muziejus gali prarasti Europos sąjungos finansavimą Muziejaus atnaujinimui.
Įvažiavimas/pandusas yra suprojektuotas Muziejaus nuomos teise valdomoje žemėje, kuri priklauso Lietuvos Respublikai ir NŽT yra perduota valdyti Muziejui. Muziejaus projekto rengimo metu įvažiavimo/panduso įrengimas yra derintas su NŽT, kaip statinys, kuris priklauso Muziejui. Žemė yra perduota valdyti viešojo intereso užtikrinimo tikslais, kas, Muziejaus nuomone, nesuteikia Muziejui teisės perleisti šio statinio statybos teisę tretiesiems asmenims. Kadangi įvažiavimas/pandusas yra ekspozicinės salės dalis ir yra suprojektuotas senosios elektrinės (dabartinio Muziejaus) skirstyklos zonoje, kuri yra įtraukta į kultūros paveldo registrą, įvažiavimo/panduso įrengimas buvo derintas su Kultūros paveldo departamentu, kuriam leidimas buvo suteiktas su sąlyga, kad tai yra Muziejaus dalis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad tai, jog įrenginėjamo įvažiavimo/panduso nuosavybės teisių turėtojas bus AB „Vilniaus šilumos tinklai“, neturės įtakos pareiškėjos galimybėms patekti ir teisėms naudotis viešbučio automobilių parkavimo aikštele. Be to, UAB „Kauno saulėtekis“ buvo pasiūlyta pasirašyti objekto naudojimosi tvarką, kuri užtikrintų ir formalizuotų statinio naudojimąsi ir disponavimą juo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja siekia gauti statybos leidimą objektui, kuriam jau išduotas galiojantis SLD, bei tai, kad Muziejus nėra pateikęs sutikimo Pareiškėjo Projekto sprendiniams, kuriais de facto keičiamas Muziejaus projektas, Muziejaus nuomone, Administracija pagrįstai priėmė Sprendimą dėl nepritarimo Pareiškėjo Projektui, o Skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti Skundo reikalavimus ir turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Lietuvos energetikos muziejus teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a
Byloje kilo ginčas dėl Administracijos sprendimo neišduoti statybą leidžiantį dokumentą teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nuomojasi 0,2648 ha dalį iš 0,7033 ha bendro ploto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas NŽT, likusi 0,4385 ha žemės sklypo dalis yra išnuomota VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“.
NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 49SK-1840-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, servitutų pripažinimo pasibaigusiais bei naujų servitutų nustatymo“, be kita ko nusprendė: „2. Laikau, pasibaigusius Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-16439-(01) nustatytus servitutus (tarnaujančius): 2.1. inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti 39 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, kurios ribos sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 44, 45, 50, 49, 40 ir 270 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 52, 54-69, 32, 33, 70, 53, 52; 2.2. inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti 14 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, kurios ribos sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 71,77,78, 72, 71 ir 7 kv. m , kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 12, 13, 75, 74, 12; 2.3. inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti bei įvažiuojamajam keliui įrengti 126 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 56, 71, 72, 8, 9, 73-76, 57, 56; 2.4. įvažiuojamajam keliui įrengti ir važiuoti per sklypo dalį bet kuriuo paros metu 185 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 57, 76, 75, 79, 57 ir 58 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 9, 10, 74, 73, 9. 3. Nustatau žemės sklypui (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), servitutus: 3.1. 247 kv. m ploto servitutas (tarnaujantis), teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu 1.3S; 3.2. 263 kv. m ploto servitutas (tarnaujantis), teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu 1.6S; 3.3. 370 kv. m ploto servitutas (tarnaujantis), teisė naudotis pravažiavimu (įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą), žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu 1.8S; 3.4. 366 kv. m ploto servitutas (viešpataujantis), (inžinerinių tinklų koridoriui - kolektoriui ir požeminei automobilių saugojimo aikštelei įrengti), žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu 2S“.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. balandžio 30 d. sutikimu Nr. 49ST-174-( 14.49.5 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies nuomos teisės įkeitimo“ nurodė, kad „neprieštarauju, kad UAB „Rinktinės investicijos“, įkeisdama jai nuosavybės teise priklausančius pastatus, įkeistų 2648 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 7033 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, atsiradusią Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. duomenys neskelbtini), įregistruotos 2006 m. gegužės 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2006-624, pakeistos 2006 m. rugpjūčio 16 d. susitarimu Nr. KO 1/2006-1004, 2008 m. birželio 11d. susitarimu Nr. K01/2008-20, 2009 m. spalio 28 d. susitarimu Nr. K01/2009-332, 2016 m. sausio 27 d. susitarimu Nr. 49SŽN-13-(14.49.57.), 2017 m. spalio 17 d. susitarimu Nr. 49SŽN-373-(14.49.57.), 2020 m. kovo 10 d. susitarimu Nr. 49SŽN-59- (14.49.57.), pagrindu“.
Pareiškėja, norėdama gauti SLD įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą, parengė supaprastintą statybos projektą pavadinimu „Kito transporto statinio (įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą), (duomenys neskelbtini)“. Projektą ir kitus susijusius dokumentus 2021 m. sausio 15 d. įkėlė IS „Infostatyba“.
Pareiškėja 2021 m. sausio 24 d. per IS „Infostatyba“ gavo atsisakymą neišduoti SLD, kuriame buvo nurodytos tokios SLD neišdavimo priežastis: 1) ,,Nepateikta žemės sklypo nuomos sutartis ir sklypo naudojimosi planas. Atkreipiame dėmesį, kad norint įgyvendinti statytojo teisę, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Jei nuomojamo žemės sklypo naudojimosi tvarkoje, ar žemės nuomos sutartyje, nenustatyta galimybė statyti inžinerinį statinį (pandusą) vienoje žemės sklypo dalyje (1B) kitos žemės sklypo dalies (1A) naudotojui, tokio inžinerinio statinio statyba negalima, nors ir patenka į servituto zoną. Servituto zonoje galima tiesti inžinerinius statinius - privažiavimo kelius ir inžinerinius tinklus“; 2) ,,Nepateiktas Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos muziejaus sutikimas projekto sprendiniams“; 3) ,,Projektuojamo panduso statybai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas LRS- 01-170622-00112, statinio projektui „Kultūros paskirties pastatas (Muziejus) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“.
Pareiškėja 2021 m. kovo 5 d. pateikė atsakymus į gautas pastabas ir pakartotinai pateikė prašymą į IS „Infostatyba“ SLD gauti. Pareiškėja 2021 m. kovo 26 d. gavo atsisakymą išduoti SLD, kuriame nurodyta, kad Projektui nepritarta, kadangi neatsižvelgta į ankstesnio patikrinimo pastabas. Pareiškėja 2021 m. balandžio 2 d. pateikė paaiškinimus į gautą antrą atsisakymą. Pareiškėja 2021 m. balandžio 29 d. gavo Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus nepritarimą statybos projektui ir 2021 m. gegužės 3 d. žymą IS „Infostatyba“, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Pareiškėja nesutinka su priimtu sprendimu, teigia, kad sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitiko VAĮ reikalavimų, neaišku, kokiais pagrindais Projektui nepritarta, taip pat teigia, kad pagal pateiktą Projektą yra teisinis pagrindas išduoti LSD.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 16 punkte yra numatyta, kad statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto statinio projekto patikrinimo termino pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą statinio projektui.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.
Anksčiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja teikė Projektą tikrinimui kelis kartus. Teismo vertinimu, procedūra yra tęstinė, todėl pirmojo nepritarimo Projektui metu gautos konkrečios architektūrinės dalies pastabos turi reikšmės šioje byloje, nes pareiškėjai nepritarimas gautas dar kartą pateikus projektą dėl to, kad neatsižvelgta į ankstesnio patikrinimo metu pateiktas pastabas. Pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti, kokios ankstesnio patikrinimo pastabos yra nurodomos, ir suvokti, kad nepritarimas Projektui yra grindžiamas tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti ankstesnio patikrinimo metu. Teismo įsitikinimu, pareiškėjai 2021 m. kovo 26 d. nepritarimo ir analogiško skundžiamo 2021 m. balandžio 29 d. nepritarimo motyvai buvo suprantami.
Teismas pažymi, kad Administracijos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus, kuris įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu.
Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir užtikrinant asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 20 punktu, savivaldybės darbuotojas, neišduodantis statybą leidžiančio dokumento, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, kartu turi pridėti visus nepritarimo motyvus.
Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktos pastabos dėl SDL neišdavimo, patvirtina, kad pareiškėjai nesutikimo išduoti SLD buvo nurodyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Administracija neatliko neteisėtų veiksmų, nustatytų Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje, STR 1.05.01:2017 16 ir 20 punktuose, todėl šiuo pagrindu sprendimas neišduoti SLD yra pagrįstas ir neteisėtas, atitinkantis VAĮ nuostatas.
Tai, kad pareiškėja nesutinka su priimtu sprendimu (jo motyvais), savaime nesuteikia pagrindo laikyti tokį sprendimą nepagrįstu ar nemotyvuotu VAĮ nuostatų atžvilgiu.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; <...>; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
Vadovaujantis CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.112 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės; kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias.
Kaip nustatyta byloje, VšĮ Lietuvos energetikos muziejui, kaip statytojui, dar 2017 m. birželio 22 d. Administracija išdavė SLD Nr. LRS-01-170622-00112 projektui „Kultūros paskirties pastatas (Muziejus) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“, kuris apima ir panduso statybos darbus. Muziejaus projektui išduotas SLD yra galiojantis ir nepanaikintas, pagal jį vyksta statybos darbai. Pagal 2016 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl 2009 m. birželio 4 d. Sutarties Nr. 04-313 pakeitimo tarp UAB „Kauno saulėtekis“, VšĮ Lietuvos energetikos muziejaus, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „RVM Investments“ statybos darbus turi atlikti UAB „Kauno saulėtekis“, kuri kaip pareiškėja ir UAB „Kauno saulėtekis“ yra „Vičiūnų“ grupės įmonės narės.
Aptartas teisinis reglamentavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad Administracija neturėjo teisės išduoti naujo statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti pandusą toje pačioje vietoje, kurioje jį statyti jau yra išduotas ir galiojantis kitas statybą leidžiantis dokumentas kitam statytojui. Pareiškėja nepateikė teismui jokių argumentų, kodėl jos teisėms naudotis savo turtu neužtenka to įvažiavimo, kuriam statybos leidimas išduotas anksčiau, kad yra būtinybė statyti ant suprojektuoto panduso kitą statinį. Noras turėti didesnės vertės viešpataujantį daiktą ar turėti savo nuosavybėje įvažiavimą nėra teisėtas pagrindas statyti toje vietoje, kur jau išduotas kitas leidimas, paneigiant pirmąjį leidimą išsiėmusio asmens teises ir teisėtus lūkesčius. Tokią išvadą teismas daro remdamasis taip pat ir nepiktnaudžiavimo teise principu, kuris draudžia atlikti teisėtus veiksmus siekiant teisę naudoti ne pagal jos paskirtį. Servitutas statyti buvo nustatytas siekiant užtikrinti naudojimąsi viešpataujančiu daiktu. Byloje nėra įrodymų, kad naudotis viešpataujančiu daiktu negalima pagal jau Muziejui išduotą SLD.
Pažymėtina, kad pareiškėja apie šias aplinkybes žinojo, nes ne kartą kreipėsi į Muziejų ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl įvažiavimo/panduso statytojo teisių perėmimo, tačiau atsakymai buvo neigiami. Tačiau pareiškėja, neatsižvelgdama į gautus neigiamus atsakymus, parengė Projektą, įkėlė jį į IS „Infostatyba“ ir negavusi SLD 2021 m. gegužės 20 d. pakartotinai pateikė Muziejui ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą suderinti Projekto pakeitimus. Teismo įsitikinimu, pareiškėja suprato esamą situaciją, tačiau savo veiksmais bandė gauti LSD panduso statybai.
Dėl pareiškėjos paklausimo VTPSI, pažymėtina, kad VTPSI, atsakydama į pareiškėjos paklausimą, nurodė, kad statytojo teisę servituto zonoje pareiškėja gali įgyvendinti statydama naujus statinius, skirtus įvažiavimui/išvažiavimui iš požeminės automobilių saugyklos, nepažeisdama, be kita ko, ir servituto turinio. VTPSI pateiktame atsakyme nenurodė, kad pareiškėja turi teisę gauti SLD jos toje pačioje vietoje, kurioje jį statyti jau yra išduotas ir galiojantis kitas statybą leidžiantis dokumentas kitam statytojui.
Teismas nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjos argumentų, kad panduso įrengimas pagal Muziejaus projektą yra techninė klaida. Kol susitarimas yra nenuginčytas, laikytina, kad tai Susitarimo šalių išreikšta laisva valia ir tuo metu egzistavusių įsipareigojimų ir teisinių santykių rezultatas, kuris iki šiol saisto Susitarimo šalis ir kuriam galioja bendrosios CK nuostatos ir principai.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl juos atmeta. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, taip pat įvertinęs ginčijamo akto turinį, daro išvadą, kad Administracija, priimdama ginčijamą sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma bei įstatyminiu pagrindu, todėl sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Teismas taip pat netenkina išvestinių pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti Administracijos 2021 m. gegužės 3 d. žymą IS „Infostatyba“, kuria pareiškėja buvo informuota apie atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. balandžio 29 d. nepritarimą ir įpareigoti Administraciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjos 2021 m. balandžio 2 d. teiktą prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rinktinės investicijos“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Beata Martišienė
Gediminas Užubalis
Indrė Žvaigždinienė