Civilinės bylos Nr. eA2-2921-864/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00136-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (suinteresuoto asmens) Z. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja Z. K. (toliau ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, kuriuo prašo atnaujinti procesą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
2. Pareiškėja paaiškina, kad ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 57 924 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas iš buvusio vadovo (viceprezidento) atsakovo A. K. Nurodo, kad atsakovui mirus, jo teises perėmė Z. K., V. K., V. K. ir L. K. Nurodė, jog 2011 m. vasario 18 d. atsakovas A. K., atstovaudamas ieškovei, perleido ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt (173 772 Eur) sumą, numatant, kad dalį buto kainos (200 000 Lt (57 924 Eur)) pirkėjas R. K. grynaisiais pinigais perduoda atsakovui A. K. iki sutarties sudarymo, o likusią dalį sumoka sutartyje numatyta tvarka. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovas gautų iš pirkėjo pinigų neįtraukė į ieškovės buhalterinę apskaitą, neįnešė jų į ieškovės kasą, tačiau pasisavino, tokiu būdu padarydamas ieškovei 57 924 Eur dydžio žalą. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ieškinį tenkino, tačiau atsakovui pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-3-330/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Galiausiai atsakovui pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą.
3. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 ji nedalyvavo, kadangi nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui bei ruošiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai bei bylą nagrinėjusiems teismams. Teigia, kad rengiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, tarp atsakovo A. K. dokumentų buvo rasta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, sudaryta tarp Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir A. K.. Paaiškina, kad darbo sutartimi atsakovas A. K. buvo paskirtas bažnyčios administratoriumi bei įgaliotas ją atstovauti, taip pat buvo materialiai atsakingas už jo dispozicijoje esančius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos turtą, dokumentus bei lėšas, įskaitant ir ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog sutartis buvo sudaryta neribotam terminui, pasibaigė (duomenys neskelbtini); Pareiškėjos teigimu, bylą nagrinėjusiems teismams turėjo iškilti klausimas dėl tokio asmens galimai padarytos žalos ir jo atsakomybės klausimų, o tam reikalinga nustatyti, ar žala yra kilusi iš civilinių, ar iš darbo santykių. Nurodo, kad vykdant 2011 m. vasario 26 d. Evangelikų reformatų tikinčiųjų susirinkime priimtus nutarimus buvo parduoti du butai, įskaitant ir ginčo butą. Pareiškėja akcentuoja, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė, ar atsakovo A. K. atsakomybei taikytinos deliktinės, sutartinės ar darbo teisės normos. Teigia, kad toks atribojimas turėjo būti atliekamas, atsižvelgiant į dvilypę juridinio asmens vadovo santykio su juridiniu asmeniu teisinę prigimtį. Pažymi, kad pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo teismų ištirtos ir įvertintos, o tai turi esminės reikšmės įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
4. Ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia - Sinodas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pareiškėja, pasisakydama dėl prašymo padavimo termino, nutyli esmines faktines aplinkybes, kurios yra svarbios nagrinėjant klausimą dėl 3 mėnesių termino skaičiavimo ir kurios patvirtina, kad pareiškėja praleido šį terminą. Nurodo, jog pirminiam atsakovui A. K. apie jo paties asmeniškai sudarytą (duomenys neskelbtini) darbo sutartį buvo žinoma nuo darbo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m., lygiai taip, kaip pareiškėjai Z. K., pirminio atsakovo sutuoktinei, objektyviai turėjo būti žinoma apie sutuoktinio asmeniškai sudarytą darbo sutartį bei darbo santykius nuo jų atsiradimo dienos. Teigia, kad, pareiškėjai apie A. K. sudarytą darbo sutartį tapo žinoma ir susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, kuria buvo išspręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo A. K. atžvilgiu dėl jo mirties. Minėtoje nutartyje yra pasisakoma apie (duomenys neskelbtini) darbo sutartį. Priešingai nei teigiama pareiškime, tiek pareiškėja, tiek ir kiti atsakovo A. K. procesinių teisių perėmėjai, buvo įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek pareiškėja, tiek kiti suinteresuoti asmenys aktyviai dalyvavo teisminiame procese, naudojosi savo procesinėmis teisėmis, teikė rašytinius paaiškinimus, papildomus įrodymus ir kitus procesinius dokumentus. Akcentuoja, kad byloje pateiktuose 2020 m. gruodžio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovo A. K. procesinių teisių perėmėjai nurodė faktinę aplinkybę apie (duomenys neskelbtini) m. prasidėjusius A. K. darbo teisinius santykius bei pasisakė dėl Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) 2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ūkinės finansinės veiklos Nr. 5- 1/157. Atsižvelgiant į nurodytą teigia, kad vėliausia galima data, kada pareiškėja susipažino su nagrinėjamos bylos medžiaga, o taip pat, kada pareiškėjai tapo (turėjo tapti) žinoma aplinkybė apie A. K. sudarytą darbo sutartį, buvo 2020 m. gruodžio 21 d.; Nurodo, kad 2012 m. gruodžio 19 d. FNTT specialisto išvadoje, be kita ko, buvo nagrinėta A. K. sudaryta darbo sutartis. Pabrėžia, kad nurodyta FNTT specialisto išvada rėmėsi tiek šią civilinę bylą nagrinėję teismai, tiek ir patys atsakovo A. K. procesinių teisių perėmėjai savo teiktuose procesiniuose dokumentuose. Be to, prie pačios pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, kaip priedas buvo pateikta darbo sutarties kopija, patvirtinta tos pačios FNTT vyr. specialistės B. A. 2012 m. gruodžio 18 d. data.
5. Teigia, jog svarbu tai, kad tiek pareiškėja, tiek ir kiti atsakovai buvo atstovaujami advokato, o taip pat, kad nuo pareiškėjos įstojimo į šią bylą jau yra praėję beveik du metai. Nurodo, kad 2021 m. birželio 28 d. atsiliepimą į kasacinį skundą pateikė atsakovo A. K. procesinių teisių perėmėjų atstovas advokatas Stanislovas Butkevičius, kuris taip pat atstovauja pareiškėją ir dėl proceso atnaujinimo. Pažymi, kad advokatui civilinės bylos medžiaga buvo žinoma dar atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo metu. Ieškovės teigimu, byloje yra keturi bendraatsakoviai, tuo tarpu pareiškimas dėl proceso atnaujinimo teikiamas tik nuo vienos atsakovės Z. K. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis.
6. Ieškovė ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, kaip įrodymas, nėra nei naujas, nei esminis, nei susijęs su ginču, nei atitinkantis esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. Teigia, kad darbo sutartis nėra susijusi su ieškove ir nagrinėjamo ginčo teisiniais santykiais. Darbo sutartis buvo pasirašyta tuo metu, kai ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija dar apskritai nebuvo įsteigta, kadangi ieškovės, kaip bažnytinio juridinio asmens registracijos data buvo 1998 m. sausio 26 d.; Pažymi, kad neegzistuojantis juridinis asmuo negali sukurti darbo teisinių santykių, lygiai taip pat jį įsteigus, tokių santykių juridinis asmuo negali sukurti atgaline data. Teigia, kad darbo sutartis, kaip į bylą naujai pateiktas įrodymas, nėra pirminis, nes tai išvestinis įrodymas, kurio pateikimas negali būti pakankamas procesui atnaujinti. Ieškovės manymu, net ir traktuojant, kad ieškovę su pirminiu atsakovu A. K. siejo dar ir darbo teisiniai santykiai, bylą dėl ginčo esmės išnagrinėję teismai objektyviai nebūtų priėmę priešingų sprendimų.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 370 straipsnio 2 dalis numato, kad, prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Pareiškėja Z. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama aplinkybe, kad rašytinis procesas užkirstų galimybę pareiškėjai aprėpti visus ginčo situacijos nagrinėjimo faktinius ir teisinius aspektus. Teismo vertinimu, argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, tai yra, jog nagrinėjant rašytinio proceso tvarka liktų neišnagrinėtas pareiškėjos pateikto įrodymo (darbo sutarties) vertinimas nėra pagrįstas, kadangi šiuo atveju šalims buvo galimybė teikti atsiliepimus į pareiškėjos prašymą, nurodyti sutikimo ir (ar) nesutikimo motyvus bei pasisakant dėl pareiškėjos nurodytų naujų aplinkybių vertinimo, pareiškėjos prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje pranešus bylos šalims, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo netenkintas.
9. Iš šios bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2986-781/2016 nuspręsta ieškovės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ieškinį atsakovui A. K. tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo A. K. 57 924 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 57 924 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-3-330/2021 nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą. Atsakovė (pareiškėja) Z. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą.
10. Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi mirusysis atsakovas A. K. buvo pakeistas jo teisių perėmėjais – V. K., Z. K., L. K. ir V. K. Nagrinėjamu atveju viena iš bendraatsakovių Z. K. kreipėsi į teismą prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) teigdama, kad 2022 m. rugsėjo mėn. tarp atsakovo A. K. dokumentų buvo rasta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir A. K.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad egzistuoja tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
14. Kaip jau minėta, pareiškėja naujai paaiškėjusia laiko tą aplinkybę, kad rengiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, tarp atsakovo A. K. dokumentų buvo rasta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, sudaryta tarp Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir A. K. Pasak pareiškėjos, bylą nagrinėję teismai nevertino ir nepasisakė dėl to, kokia yra atsakovo A. K. civilinės atsakomybės prigimtis, t. y. ar kilusi deliktinės, sutartinės ar darbo teisės normų pagrindu.
15. Teismas pažymi, jog, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja apie A. K. sudarytą darbo sutartį sužinojo susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-935/2020, kuria buvo išspręstas klausimas dėl baudžiamosios bylos dalies nutraukimo kaltinamojo A. K. atžvilgiu dėl jo mirties. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėja Z. K. kaip asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, A. K. atstovė pagal įstatymą, dalyvavo ir apeliaciniame procese dėl nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-654/2020 atmetė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties. Minėtoje nutartyje pasisakoma apie (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja Z. K. dalyvavo 2020 m. lapkričio 4 d. teisiamajame posėdyje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-654/2020. Taigi pareiškėja apie atsakovo A. K. sudarytą darbo sutartį, datuojamą (duomenys neskelbtini), galėjo sužinoti (sužinojo) ne vėliau kaip 2020 m. pabaigoje, dalyvaudama baudžiamajame procese, kuriame, be kita ko, buvo nustatyta faktinė aplinkybė apie (duomenys neskelbtini) darbo sutarties sudarymą.
16. Pareiškėja Z. K. pareiškime dėl proceso atnaujinimo teigia, jog Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, kurioje ir prašoma atnaujinti procesą, ji nedalyvavo, kadangi nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Bylos duomenimis, pirminis atsakovas A. K. mirė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu iš LITEKO duomenų matyti, kad vykstant apeliaciniam procesui dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, pareiškėja Z. K., kartu su kitais pradinio atsakovo įpėdiniais, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-4-330/2020 pakeista A. K. teisių perėmėja ir tokiu būdu įstojo į nagrinėjamos civilinės bylos procesą.
17. Teismas daro išvadą pareiškėja, turėdama duomenis apie A. K. (duomenys neskelbtini) darbo sutartį ne vėliau kaip nuo 2020 m. pabaigos, galėjo juos pateikti apeliacine tvarka bylą nagrinėjusiam Lietuvos apeliaciniam teismui, juolab, kad pastarasis teismas buvo suteikęs šalims galimybę pateikti savo rašytines pozicijas dėl apeliacinio skundo. Papildomai pažymėtina, kad analogiška procesinė galimybė šalims taip pat buvo suteikta Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjant šią civilinę bylą (civilinės bylos Nr. 2A-570-567/2022).
18. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, be kita ko, turėtų vertinti ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Taigi nors pareiškėja ir nedalyvavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016, tačiau dalyvavo apeliaciniuose procesuose dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2968-781/2016. Šiuo konkrečiu atveju teismas neturi duomenų, jog šios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo objektyvių kliūčių pareiškėjai pateikti teismui tiek (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, tiek su tuo susijusius argumentus dėl ginčo esmės.
19. Kaip jau minėta, pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą laikosi pozicijos, kad bylą nagrinėję teismai, neanalizavę darbo sutarties, nevertino ir nepasisakė dėl to, kokia yra atsakovo A. K. civilinės atsakomybės prigimtis, t. y. ar kilusi deliktinės, sutartinės ar darbo teisės normų pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant dėl to, ar proceso atnaujinimo siekiančio asmens nurodyta aplinkybė turėtų būti traktuojama kaip naujai paaiškėjusi ir esminė, be kita ko, turi būti įvertinama, ar tokios aplinkybės pasitvirtinimas iš tiesų būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą. Nors nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą tokios aplinkybės pagrįstumas ir nėra analizuojamas, tačiau procesas byloje negali būti atnaujintas remiantis vien tik proceso atnaujinimo siekiančio asmens abejonėmis vieno iš įrodymų patikimumu neįvertinus poveikio, kurį galėtų turėti tokie duomenys pakartotinai nagrinėjant bylą atnaujintoje apimtyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-705-933/2022).
20. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-570-567/2022, kuria nutarta palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą, konstatuoti pirminio atsakovo A. K. neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė piniginių lėšų, gautų pardavus ieškovei priklausantį butą, neperdavimu ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad kaltė pasireiškė pirminio atsakovo nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu, o priežastinis ryšys tarp pirminio atsakovo, kaip ieškovės atstovo, turėjusio pareigą įnešti į ieškovės kasą 200 000 Lt, tačiau šios pareigos neįvykdžiusio, veiksmų (neveikimo) bei kilusios žalos pasireiškė tuo, kad ieškovė neteko piniginių lėšų, pardavus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pacituoti apeliacinės instancijos teismo motyvai sudaro pagrindą išvadai, kad spręsdami dėl pirminio atsakovo A. K. civilinės atsakomybės, bylą nagrinėję teismai, priešingai nei teigia pareiškėja, atsižvelgė į tai, kad šis A. K., atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė kaip ieškovės atstovas. Teismo vertinimu, šiuo atveju aplinkybė, kokiu teisiniu pagrindu susiklostė ieškovės ir pradinio atsakovo atstovavimo santykiai, neturi esminės reikšmės bylą nagrinėjusių teismų išvadoms dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
21. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimo dėl proceso atnaujinimo argumentai yra analogiški jos 2022 m. liepos 1 d. teikto kasacinio skundo, kurį atsisakyta priimti, argumentams, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą vertintinas kaip siekis dar kartą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dėl to teismas konstatuoja, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Išdėstytų motyvų pagrindu prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
22. Netenkinus prašymo atnaujinti procesą, iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas 2020 m. spalio 24 d. pateikė teismui prašymą, kur nurodo, jog patyrė 1 250 Eur atstovavimo išlaidų. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sutarties dėl teisinių paslaugų kopija, sąskaita už teisines paslaugas ir apmokėjimą pagrindžiančiais dokumentais.
23. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos trečiajam asmeniui iš pareiškėjos (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjos Z. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2- 2968-781/2016 netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai – Sinodui, juridinio asmens kodas 192100594, 1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Ramunė Mikonienė