Civilinė byla Nr. e2-313-633/2018

Proceso Nr. 2-53-3-01631-2017-4

Procesinių sprendimų kategorijos:

(S)

2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S   U Ž   A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kuponai” ieškinį atsakovui K. Z. dėl žalos atlyginimo, kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. 2017 m. lapkričio 9 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme (nuo 2018 m. sausio 1 d. – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai) buvo priimtas Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kuponai” ieškinys atsakovui K. Z. dėl 30 702,32 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. 2018 m. sausio 8 d. atsakovui tinkamai (viešo paskelbimo būdu) buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos su teismo pranešimu, atsakovas įpareigotas per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį, atsakovui išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nutartimi nustatytas procesinis terminas atsakovo atsiliepimui pateikti baigėsi, šio termino pratęsti atsakovas neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė.
3. Kadangi ieškovė raštu prašo, kad tokiu atveju byloje būtų priimtas sprendimas už akių, ir teismas turi tokią teisę, ieškovės reikalavimai byloje išspręstini priimant byloje sprendimą atsakovui už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis ir 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Atlikus formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinį ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustatyta, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kuponai“, jos vadovo pareigas ėjo K. Z.. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2299-773/2015 konstatavo įmonės nemokumą ir iškėlė UAB „Kuponai“ bankroto bylą. Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo susiformavo 30 702,32 Eur dydžio BUAB „Kuponai“ kreditorių finansiniai reikalavimai.
5. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Prievolė atlyginti žalą kyla nustačius, jog egzistuoja visų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose numatytų civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai, ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Kuponai“ iškėlimo, todėl civilinė atsakomybė kyla pažeidus CK 2.87 straipsnį ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
6. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėti veiksmai gali pasireikšti neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas  laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, reikalavimų. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi bendrovės vadovo pareiga laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
7. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2299-773/2015 vadovavosi 2012 m. UAB „Kuponai“ finansinės atskaitomybės dokumentais bei faktine aplinkybe, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2013 bei 2014 m. Juridinių asmenų registrui nepateikti, ir konstatavo, kad jau 2012 metais UAB „Kuponai“ įsipareigojimai kreditoriams sudarė daugiau nei pusę 2012 metais į balansą įrašyto turto vertės. Nustatytas įmonės pradelstų skolų ir turimo turto vertės santykis laikytas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Atsižvelgiant į 2012 m. balanso duomenimis UAB „Kuponai“ turimo turto pobūdį ir įsipareigojimų dydį, nuspręsta, kad jau 2012 m. pabaigoje UAB „Kuponai“ tapo nemoki. Atsakovas iki šios dienos nėra perdavęs UAB „Kuponai“ veiklos dokumentų ir tokiu neteisėtu neveikimu galimai slepia įmonės veiklos rezultatus ir nemokumo priežastis. Įvertinus tai, ir remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, jog šaliai nepateikus, ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
8. UAB „Kuponai“ vadovo pareigas K. Z. ėjo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki bankroto įmonei iškėlimo. Būdamas UAB „Kuponai“ vadovu (įvertinus protingą dviejų savaičių terminą pradėjus eiti įmonės vadovo pareigas susipažinti su įmonės finansine būkle ir/ar dokumentais), žinojo ar turėjo žinoti apie jo vadovaujamos įmonės nemokumą ir privalėjo arba dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, arba kreiptis į teismą dėl bankroto UAB „Kuponai“ iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo administracijos vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
9. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia ne tik imperatyvios pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, tačiau ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Vadovo pareigos privalo būti vykdomos ne tik bendrovės interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvaus elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika vadovui laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo laikoma, kad vadovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Taigi, tiek remiantis suformuota teismų praktika, tiek kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad buvęs UAB „Kuponai vadovas K. Z., neteisėtu neveikimu nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos savo vadovaujamai įmonei iškėlimo, pažeidė fiduciarines pareigas bei neįvykdė jam įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos, t. y. atliko neteisėtus veiksmus civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų prasme.
10. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, visi bendrovės  nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po to, kai bendrovė tapo nemokia, vertinami kaip žala, nes jei vadovas laiku būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).
11. Bylos duomenimis, nuo 2014 m. kovo 15 d. UAB „Kuponai“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams padidėjo atitinkamai: kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ – 9438,02 Eur, K. K. – 87,47 Eur, L. K. – 43,15 Eur,  L. G. ir Z. G. – 3795,69 Eur, J. Š. – 28,96 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Samus“ – 2293,96 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras – 141,05 Eur, Antstoliui A. M. – 253,00 Eur, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai – 7329,00 Eur, V. V. – 41,99 Eur, L. P. – 2706,28 Eur, A. P. – 3304,87 Eur, V. N. – 153,36 Eur ir L. Z. – 1085,52 Eur. Iš viso žala dėl kreditorinių įsipareigojimų padidėjimo sudaro 30702,32 Eur.
12. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad UAB „Kuponai“ vadovo K. Z. neteisėtas neveikimas ir pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos inicijavimo pažeidimas tiesiogiai sąlygojo įmonės finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimą/padidėjimą. Atsakovas, užuot inicijavęs bankroto bylą ir tokiu būdu sustabdęs visų iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytų įmonės finansinių prievolių vykdymą, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomų mokėti įmokų mokėjimą, taip pat skolų išieškojimą iš šios įmonės teismo  ar ne ginčo tvarka, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kas tiesiogiai lėmė UAB „Kuponai“ ir šios įmonės kreditorių interesų pažeidimą bei nurodyto dydžio žalos atsiradimą.
13. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina kaltė, tačiau, kaip minėta, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas (atsakovas) galėjo šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra, tačiau atsakovas jokių įrodymų teismui nepateikė ir aptariamos įstatyminės prezumpcijos nepaneigė.
14. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 30 702,32 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
16. Ieškovė rašytinių duomenų apie galimai procese patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui byloje nepateikė, atsakovas - taip pat, todėl tokios išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 6,46 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, b) 686,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl visas aptariamų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimas priteistinas iš nuo tokio išlaidų mokėjimo įstatymu neatleisto atsakovo, kadangi šios išlaidos susidarė išimtinai dėl netinkamo jo, atsakovo, elgesio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
17. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87, 6.37 ir 6.210 straipsniais, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 ir 4 dalimis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį  patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo (jam už akių) – K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) : a) 30 702,32 Eur (trisdešimt tūkstančių septynis šimtus du eurus 32 ct) žalos atlyginimo, b) 5 (penkių) procentų dydžio metines kompensacines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei – bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kuponai“ (juridinio asmens kodas 302732863, buveinės adresas: Vienybės g. 102, Vilkaviškis, adresas korespondencijai: Jogailos g. 7, LT-01116, Vilnius).

Priteisti iš atsakovo (jam už akių) – K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 692,46 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų – už dokumentų siuntimą ir nesumokėto žyminio mokesčio, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susiję su bylos nagrinėjimu).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi byloje paskirtas atsakovo turtui laikinas apsaugos priemones – nekilnojamo ir kilnojamo turto, o tokių nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų šalies bankuose areštą, palikti galioti iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas – K. Z. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kuponai”, per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                                                                  A. V.