Civilinė byla Nr. 3K-3-693-378/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00121-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1.3; 2.4.1.4.10

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams I. S. ir R. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą priteisimo, tretieji asmenys Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarė S. V., Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. D.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami įpėdinio pagal įstatymą, pripažinto neveiksniu ir atstovaujamo globėjo, teisių paveldėti atsiradusį palikimą įgyvendinimo klausimai.

Ieškovas prašė teismo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu jo pateik­tą neveiksnios V. E. M. vardu 2012 m. lapkričio 19 d. palikimo atsisakymą po J. N. mirties; pripažinti, kad po J. N. mirties atsi­radusį paliki­mą neveiksni V. E. M. faktiškai priėmė per ieškovą; panai­kinti Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarės S. V. 2013 m. sausio 4 d. išduoto paveldė­ji­mo teisės liudijimo dalį dėl 1/2 dalies žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, tvarto, daržinės, kiemo įrenginių, kitų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalies 7819,74 Eur indėlio; pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų I. S. ir R. S. sudarytą 2013 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartį dėl minėto turto dalies ir šį turtą priteisti ieškovo nuosavybėn; nesant turto, priteisti jo realią rinkos vertę; taip pat solidariai priteisti 1/2 dalį neteisėtai paveldėto 7819,74 Eur indėlio.

Ieškovo motina V. E. M. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimu pripažinta neveiksnia, o 2008 m. spalio 9 d. teismo nutartimi ieškovas paskirtas jos globėju.

2012 m. balandžio 9 d. mirė ieškovo motinos ir atsakovės I. S. brolis J. N. Po jo mirties atsirado palikimas: sodyba ir trys žemės sklypai, indėlis banke. J. N. įpėdinės pagal įstatymą atsakovė I. S. ir ieškovo motina V. E. M. lygiomis dalimis įgijo teisę paveldėti brolio palikimą, tačiau ieškovas 2012 m. lapkričio 26 d. raštu dėl akių atsisakė palikimo savo motinos vardu. Tokius ieškovo veiksmus nulėmė jo ir atsakovės I. S. 2012 m. gegužės 6 d. sudarytas susitarimas dėl turto pasidalijimo, t. y. ieškovas atsisakė palikimo atsakovės naudai, o ši įsipareigojo jį priėmusi perleisti dalį ieškovo motinos naudai. Tačiau atsakovė, priėmusi palikimą, perleido jį savo sūnui ir šalių susitarimo neįvykdė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad J. N. įpėdinė V. E. M. palikimo atsiradimo metu buvo neveiksni, jai nustatyta globa, taigi ji negalėjo atlikti aktyvių veiksmų, išreiškiančių jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Neveiksnaus įpėdinio globėjas nėra įpėdinis; nors jis veikia neveiksnaus asmens interesais ir jo vardu, tačiau visus veiksmus atlieka išreikšdamas savo, bet ne globotinio valią. Palikimą jo vardu globėjas gali priimti tik padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą priimti palikimą ir palikimo priėmimas nesiejamas su įpėdinio faktinių veiksmų dėl palikimo vertinimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atlikti veiksmai (laidojimo išlaidų padengimas, sąskaitų už palikėją sumokėjimas ir pan.) nepatvirtina, jog jis siekė valdyti palikimą savo globotinės vardu ir kaip jos nuosavybę. Faktą, kad jis kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą priimti palikimą globotinės vardu (teismas jį atsisakė priimti), teismas vertino kaip įrodantį aplinkybę, jog ieškovas pats suvokė ir pripažino, kad palikimą neveiksnios įpėdinės vardu jis turi priimti formaliu būdu išreikšdamas savo valią ir turėdamas išankstinį teismo leidimą. Teismas sprendė, kad ieškovas susitarimą su atsakove sudarė siekdamas išvengti sudėtingų palikimo priėmimo savo motinos vardu procedūrų ir palikimą priimti kitu pagrindu. Dėl to kiti jo veiksmai negali būti vertinami kaip patvirtinantys palikimo priėmimą pradėjus jį faktiškai valdyti.

Teismas nenustatė pagrindo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieškovo atsisakymą nuo palikimo po J. N. mirties neveiksnios savo motinos vardu, nes toks atsisakymas neturi nei jo valios trūkumų, nei sukėlė kokių nors teisinių padarinių. Teismas pažymėjo, kad palikimas atsirado 2012 m. balandžio 9 d., ieškovas pareiškimą apie palikimo nepriėmimą notarui pateikė 2012 m. lapkričio 26 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Dėl to šio pareiškimo teismas nelaikė palikimo atsisakymu CK 5.60 straipsnio prasme, tik įpėdinio atstovo pateikta informacija, kad palikimo neketinama priimti. Dėl šios priežasties teismas šio sandorio nelaikė nei tariamu, nei atliktu dėl akių.

Atmetęs nurodytus reikalavimus ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nekonstatavo ir pagrindo iš dalies panaikinti notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Nustatęs, kad atsakovė I. S. teisėtai paveldėjo turtą, o ieškovo motina palikimo nepriėmė, teismas sprendė, kad ieškovas apskritai nėra asmuo, turintis teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimą pagal CK 5.8 straipsnį.

Teismas ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido senaties terminą paveldėjimo teisei ginčyti ir neprašė šio termino atnaujinti, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl terminas praleistas.

Teismas pažymėjo, kad, nepanaikinus ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pagrindu atsakovė I. S. teisėtai tapo J. N. turto savininke, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, kuria ji atsakovui R. S. padovanojo paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Be to, šis reikalavimas išvestinis ir neatskiriamai susijęs su atmestais šio ieškinio reikalavimais nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ir atsakovės I. S. palikimo priėmimo teisėtumą bei nustatyti faktą, kad palikimą priėmė ieškovo motina. Reikalavimas priteisti pusę J. N. palikimo nepagrįstas, nes tokia dalis pagal ieškovo sudarytą susitarimą jo motinai nepriklausė. Reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai pusę paveldėto J. N. indėlio teismas atmetė nurodydamas, kad šį turtą atsakovė I. S. paveldėjo teisėtai, o atsakovas R. S. nei juos paveldėjo, nei gavo dovanų iš paveldėtojos I. S.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą. Teismas nurodė, kad neturi teisinės reikšmės įpėdinio palikimo atsisakymas, pateiktas pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Atsisakymui, kaip ir palikimo priėmimui neveiksnaus asmens vardu, reikalingas išankstinis teismo sutikimas (CK 3.244 straipsnis). Nustačiusi, kad nebuvo teismo leidimo sudaryti sandorį neveiksnaus asmens vardu, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šio ieškovo sudaryto palikimo atsisakymo teisinius padarinius, t. y. ieškovo nurodomas pareiškimas nelaikytinas palikimo atsisakymu CK 5.60 straipsnio prasme.

Kadangi ieškovo palikimo atsisakymas nesukėlė teisinių padarinių, tai kolegija vertino, ar  ieškovas, kaip įpėdinės globėjas, palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas, kaip neveiksnios motinos globėjas, galėjo priimti palikimą globotinio vardu, pradėdamas faktiškai jį valdyti, tačiau, įvertinusi bylos medžiagą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodomi veiksmai (grąžino mirusio asmens naudotą ryšio įrangą, sumokėjo jo skolą) neįrodo, jog jais išreikšta akivaizdi valia priimti palikimą. Ieškovo veiksmus (kreipimąsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą globotinės vardu, taip pat į notarą dėl turto apyrašo sudarymo, susitarimą su atsakove dėl palikimo pasidalijimo) kolegija vertino kaip paneigiančius, jog jis išreiškė valią priimti palikimą motinos vardu ar galėjo priimti palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą 2013 m. sausio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis savo motinos vardu priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Toks reikalavimas laikytinas pareiškimu apie nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimą nurodytu (pradėjus turtą faktiškai valdyti) būdu, todėl šiam bendraturčių ginčui taikytinas dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kolegija nepasisakė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalies nuostatą palikimą sudaro ne tik materialūs ir nematerialūs dalykai, bet ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir prievolės, kitos įstatyme nustatytos teisės ir pareigos. Pagal kasacinio teismo praktiką prievolių įvykdymas už palikėją vertinamas kaip aktyvus įpėdinio veiksmas, siekiant priimti nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. ir kt. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad kasatorius įvykdė savo neveiksnios motinos vardu palikėjo prievoles (sumokėjo palikėjo skolas už elektrą ir ryšio paslaugas, grąžino ryšio įrangą), padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neatliko aktyvių veiksmų ir nesiekė įgyti palikimo. Kasatorius savaime tokių pareigų neturėjo, todėl tokių veiksmų atlikimas vertintinas kaip siekimas rūpintis paveldėtu turtu tol, kol bus įforminti paveldėjimo dokumentai. Tokie aktyvūs ieškovo veiksmai, siekiant vykdyti palikėjo prievoles, net ir tuo atveju, kad nepradėjo faktiškai valdyti viso palikėjo turto, patvirtina palikimo dalies priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

2. Teismai byloje konstatavo, kad kasatorius su kita įpėdine (kasatoriaus motinos seserimi atsakove I. S.) 2012 m. gegužės 6 d. sudarė susitarimą dėl palikėjo turto pasidalijimo, tačiau nevertino šio susitarimo turinio, nepasisakė dėl jame esančių aplinkybių. Kasatorius pažymi, kad būtent šio susitarimo turinys objektyviai nulėmė jo veiksmus, priimant palikimą savo neveiksnios motinos vardu. Šalys susitarė, kad iš J. N. palikimo jam teks dalis palikimą sudarančių lėšų ir žemės. Toks susitarimas, sudarytas su kita teisėta įpėdine praėjus mažiau kaip mėnesiui po palikėjo mirties, akivaizdžiai patvirtina, kad kasatorius neketino apsigyventi ar apgyvendinti savo motinos palikėjo sodyboje, nes pagal susitarimą sodyba turėjo atitekti atsakovei. Dėl to argumentas, kad kasatorius ar jos motina neapsigyveno palikėjo sodyboje, negali būti vertinamas kaip paneigiantis jo ketinimus priimti palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti. Kasatorius pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog apsigyvenimas palikėjo name po jo mirties dažniausiai vertinamas kaip palikimo priėmimas, pradedant jį faktiškai valdyti, tačiau tai ne būtina sąlyga siekiant įrodyti paveldėto turto valdymą tai atvejais, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Esminė palikimo priėmimo aplinkybė, pradedant jį faktiškai valdyti, yra aktyvūs asmens veiksmai. Šiuo atveju byloje tokie nustatyti, todėl teismai neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad kasatorius nepriėmė palikimo savo motinos vardu, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

3. Teismai nevertino šalių 2012 m. gegužės 6 d. susitarimo dėl palikėjo turto pasidalijimo CK 5.70 straipsnio prasme. Šia norma leidžiama įpėdiniams pasidalyti palikimą iki jo įregistravimo viešame registre, taigi šalių susitarimas atitiko įstatymo nuostatą. Be to, atsakovė, sudarydama tokį susitarimą, pripažino faktą, kad kasatorius ketina priimti palikimą kitos įpėdinės vardu. Toks susitarimas savaime įrodo, kad palikimą priimti motinos vardu kasatorius siekė aktyviais veiksmais. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas iš esmės pripažino, jog jis ketino priimti palikimą motinos vardu, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas tokiu susitarimu siekė kitokio rezultato. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sudarytas susitarimas nebuvo įvykdytas, nes atsakovė, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, paveldėtą turtą perleido savo sūnui. Dėl to kasatorius negalėjo gauti to paveldimo turto, kurio siekė savo motinos vardu.

4. Kasatorius nelogišku laiko teismų vertinimą, kad jo kreipimasis į teismą dėl leidimo priimti palikimą globotinės vardu, į notarą dėl turto apyrašo sudarymo paneigia tai, jog jis priėmė palikimą motinos vardu, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti fakto negali paneigti tai, kad įpėdinis dėl palikimo priėmimo kreipiasi ir į notarą. Kai tinkamai įforminami paveldėjimo teisiniai santykiai notarine tvarka, tai palikimo priėmimas, pradėjus jį faktiškai valdyti, tampa neaktualus ir atskirai neįrodinėjamas. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kasatorius kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą globotinės vardu, į notarą dėl turto apyrašo sudarymo, bet šių procedūrų nepabaigė, vertintinos kaip patvirtinančios kasatoriaus aktyvius veiksmus, siekiant priimti palikimą, juolab kad byloje nustatytas ir palikėjo prievolių įvykdymo faktas. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės tik patvirtina, kad jis siekė priimti palikimą motinos vardu ir, nors neįformino paveldėjimo teisinių santykių notarine tvarka, priėmė palikimą aktyviais veiksmais – apmokėjo palikėjo laidotuvių išlaidas, įvykdė jo prievoles, sudarė susitarimą su atsakove dėl palikimo pasidalijimo ir laukė, kol susitarimas bus įvykdytas. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad, netinkamai tirdami ir vertindami byloje nustatytas aplinkybes, teismai pažeidė CK 5.50, 5.51, 5.70 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu.

Atsakovai I. S. ir R. S. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Jie nurodo, kad:

1) palikimo priėmimas, pradėjus jį faktiškai valdyti, pripažįstamas, kai įpėdinis aktyviais veiksmai perima turtą kaip savo. Atsakovų nuomone, prievolių už palikėją atlikimas, neperėmus jo turto, negali būti vertinamas kaip palikimo priėmimas, pradėjus šį faktiškai valdyti. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinyje kasatorius nesirėmė CK 5.50 straipsnio norma. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CK 5.50 straipsnio normų, nes kasatorius palikėjo turto nepradėjo valdyti kaip savo (nepasiėmė palikėjo daiktų per įstatyme nustatytą turtą, nesirūpino sodybos tvarkymu ar išlaikymu). Tai, kad kasatorius pateikia kitokį nei teismai įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas;

2) teismai neturėjo vertinti šalių 2012 m. gegužės 6 d. susitarimo teisėtumo, nes kasatorius neprašė šio susitarimo pripažinti negaliojančiu. Atsakovai pažymi ir tai, kad įpėdinių susitarimas turi būti registruotas viešame registre, nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, o nagrinėjamu atveju tai neatlikta. Be to, atsakovė I. S. šio susitarimo nevertino kaip susitarimo dėl paveldėjimo, o kasatoriaus – kaip veikiančio savo globotinės vardu, nes jo norimas turto padalijimas akivaizdžiai būtų pažeidęs globotinės interesus (sumažinta likimo dalis, dalis turto atiduoda asmeniui, nesančiam įpėdiniu). Atsakovė nurodo ir tai, kad, prieš sudarant sutartį dėl paveldimo turto pasidalijimo, kai vienas įpėdinių yra neveiksnus, būtina gauti šiam notariškai patvirtinta sandoriui teismo leidimą (CK 3.244 straipsnio 3 dalis). Be to, sudarydamas sandorį, globėjas turi veikti išimtinai globėjo interesais. Dėl to šalių susitarimas niekaip negalėtų būti vertinamas kaip atitinkantis globėjo interesus ir įstatymų reikalavimus. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius teigdamas, jog nei jis, nei jo globotinė neketino apsigyventi sodyboje, nes pagal susitarimą ji turėjo atitekti atsakovei, tik patvirtina, kad jis neturėjo tikslo priimti viso palikimo, nors įstatyme draudžiama priimti palikimą iš dalies ar išlygomis;

3) teismai pagrįstai sprendė, kad kasatoriaus veiksmai negali būti pripažįstami aktyviais priimant palikimą, nes jo elgesys įrodo, kad jis sąmoningai suvokdamas savo veiksmų esmę nesiekė įstatymo nustatyta tvarka įgyti paveldėjimo teisės į palikimą, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad pareiškimą apie palikimo atsisakymą pasirašė apgautas atsakovės, tokie teiginiai nepagrindžia sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės sąlygų;

4) nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neveiksnaus asmens vardu palikimą galėjo priimti jo globėjas, pradėdamas faktiškai valdyti turtą. CK 3.244 straipsnio 3 dalies normos analizė leidžia daryti išvadą, kad visais atvejais reikalingas teismo leidimas. Taigi, kasatorius privalėjo gauti teismo leidimą priimti palikimą globotinės vardu, nes kitu būdu jis negali priimti palikimo. Neveiksnaus asmens vardu apskritai negalima priimti palikimo, pradedant jį faktiškai valdyti. Kasatoriui nebuvo kliūčių kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, tačiau jis tinkamai neatliko savo pareigų dėl globotinės interesų apsaugojimo.

Trečiasis asmuo notarė S. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nepateikiama argumentų apie nesutikimą su kasaciniu skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl palikimo priėmimo, kai įpėdinis yra neveiksnus asmuo

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008).

Taigi, tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais  būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis).

Kai įpėdinis yra neveiksnus asmuo, paveldėjimo teisės įgyvendinimas turi tam tikrų ypatumų, susijusių tiek su tokio įpėdinio, kaip teisės subjekto, padėtimi, tiek su jo teisių ir pareigų įgyvendinimu:

1. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis bei Konstitucijos 29 straipsnis pripažįsta, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas žmogaus teises ir laisves neatsižvelgiant į jo sveikatą ir kitas aplinkybes.
2. Kadangi fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu, pats tinkamai nesugeba įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, tokio asmens, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą padeda užtikrinti globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3. 277 straipsnio 1 dalis). Neveiksnaus asmens, kuriam paskirta globa, turtinių teisių įgyvendinimo ypatumai reglamentuojami CK 5.56 straipsniu, kuriame nustatyta, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima tėvai arba globėjai. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, todėl globėjas, sudarydamas sandorį globotinio vardu ir įgyvendindamas kitas jo teises, turi vadovautis įstatyme numatytais globėjo teisių ribojimais (CK 3.244 straipsnis).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-600/2009). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai išdėstyti nutartyje, kurioje buvo sprendžiama dėl nepilnamečių įpėdinių (t. y. teisės subjektų, neveiksnių dėl amžiaus) paveldėjimo teisės įgyvendinimo, tačiau yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje (teisės subjekto, neveiksnaus dėl ligos), kadangi CK 3.244 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendras globotinio interesų viršenybės principas. Taigi, atsiradus palikimui, neveiksnaus įpėdinio teisę dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo privalo įgyvendinti jo globėjas.

Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visiškai, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Neveiksnus įpėdinis, kaip ir kiti įpėdiniai, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir skolas, jei tokių esama. Įstatymo nenustatyta, kad neveiksnūs įpėdiniai prieš kreditorius turėtų daugiau teisių negu kiti: tiek vieni, tiek kiti atsako visu savo turtu, jei palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba tik paveldėtu turtu, jei palikimas priimtas pagal apyrašą (CK 5.52, 5.53 straipsniai). Ir atvirkščiai, jeigu palikėjas neturėjo skolų, įpėdinio turtinė padėtis jam priėmus palikimą gali gerokai pagerėti. Tai reiškia, kad palikimo priėmimas arba atsisakymas gali turėti reikšmingų pačiam įpėdiniui padarinių. Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Įstatyme expressis verbis nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, kaip tai yra reglamentuojama, kai paveldi nepilnamečiai (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės. Jau minėta, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius, kaip neveiksnios įpėdinės globėjas, buvo kreipęsis į teismą su prašymu išduoti leidimą priimti palikimą jo motinos vardu, tačiau nepateikus teismui reikiamų dokumentų pareiškimą buvo atsisakyta priimti. Kasatorius pareiškimo trūkumų neištaisė ir daugiau nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, tačiau nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad jis, kaip neveiksnios įpėdinės globėjas, palikimą jos vardu priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pažymėtina tai, kad CK tiesiogiai neriboja palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra fiziniai asmenys, dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės pripažinti neveiksniais, ir nenustato, kad globėjai neturi teisės faktiniu valdymu priimti palikimą pradėję jį faktiškai valdyti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn.

Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir išplėtota. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. R. v. A. Č., bylos Nr. 3K-3-687-690/2015, ir kt.). Tais atvejais, kai įpėdinio, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės yra pripažintas neveiksniu, globėjas siekia įrodyti, kad jis tokio įpėdinio vardu priėmė palikimą faktiškai, taip pat turėtų būti vadovaujamasi tais pačiais kasacinio teismo praktikoje nurodytais kriterijais, tačiau būtina nustatyti, kad globėjas veikė būtent globotinio vardu ir jo interesais. Konstatuotina, kad tokie atvejai, kai minėtu būdu palikimą teismo pripažinto neveiksniu asmens vardu priima jo globėjas, turėtų būti išimtiniai, kad būtų išvengta galimų neigiamų padarinių įpėdinio turtiniams interesams.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius reikalavimą pripažinti, kad jis priėmė globotinės (savo motinos) vardu po motinos brolio mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė savo veiksmais įvykdant palikėjo prievoles (skolos už ryšio paslaugas sumokėjimą ir ryšio įrangos grąžinimą). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, spręsdamas šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus ir padarė išvadą, jog šie kasatoriaus veiksmai, kuriuos jis atliko, neįrodo, kad jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po motinos brolio mirties atsiradusį palikimą. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės – kasatoriaus kreipimasis į teismą dėl leidimo priimti palikimą globotinės vardu, taip pat kreipimasis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo, ieškovo nurodytas „susitarimas“ su kita įpėdine dėl palikėjo turto padalijimo, po kurio, kaip ieškovas tikėjosi, priėmęs palikimą įpėdinis perleis turtą jam, ieškovui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pats ieškovas nelaikė, jog, įvykdęs tam tikras palikėjo prievoles, jis atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdamas, kad šio turto savininke taptų jo motina. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių kontekste įvertino kasatoriaus pozicijos prieštaringumą: nors byloje įrodinėjama, kad palikimas buvo priimtas atlikus aktyvius veiksmus iš karto po palikėjo mirties, tačiau iš kasatoriaus veiksmų akivaizdu, jog jis siekė palikimą priimti ir kitais būdais, tačiau tinkamai neatliko šių savo veiksmų ir atsisakė tolesnio jų atlikimo. Dėl šios priežasties teismai sprendė, kad vien tai, jog kasatorius, kaip mirusio asmens giminaitis, po motinos brolio mirties grąžino palikėjo naudotą ryšio įrangą ir kartą sumokėjo dalį skolos, neįrodo jo valios priimti palikėjo palikimą globotinės vardu ir nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti faktą, kad palikimas buvo priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutikdama su paminėtais apeliacinės instancijos teismo argumentais papildomai pažymi, kad teismai vertino ir kasatoriaus pareiškimą apie palikimo nepriėmimą, kuris notarui buvo pateiktas 2012 m. lapkričio 26 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2007; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013 ir kt.). Šį pareiškimą bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino nelaikytinu palikimo atsisakymu CK 5.60 straipsnio prasme, o vertino tik kaip įpėdinio atstovo pateiktą informaciją, kad palikimo neketinama priimti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įpėdinio pareiškimas apie palikimo nepriėmimą, paduotas pasibaigus CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nepripažįstamas vienašaliu sandoriu, kuriuo atsisakoma palikimo, tačiau turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir apie jo įrodomąją reikšmę sprendžiama visų konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad kasatorius, pateikdamas notarui tokio turinio pareiškimą, patvirtino, jog palikimo neveiksnios globotinės vardus jis nėra priėmęs. Pažymėtina tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei buvo išduotas praėjus devyniems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, o ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta dar po šešių mėnesių. Teismai nenustatė jokių aplinkybių, kad per visą šį laikotarpį kasatorius būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis yra priėmęs palikimą ir elgiasi kaip paveldimo turto savininkas. Nagrinėjamoje byloje teismai vertino surinktų įrodymų visumą pagal CPK 186 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir šių įrodymų pagrindu padarytos išvados, kad kasatoriaus elgesys nepatvirtina, jog jis, kaip neveiksnios įpėdinės globėjas, siekė įgyti globotinės nuosavybėn palikėjo turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, atitinka kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo kasacinį skundą, atsakovų naudai priteistinos jų patirtos kasacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė I. S. ir atsakovas R. S. pateikė duomenis, kad jie patyrė kasacinės instancijos teisme po 500 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.14 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, taip pat į tai, jog atsiliepimus į kasacinį skundą surašė ta pati advokatė, juose buvo pasisakoma iš esmės dėl tų pačių teisinių klausimų, taip pat į teisingumo, protingumo principus, teisėjų kolegija iš kasatoriaus atsakovų naudai priteisia po 300 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 18,79 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 30 d. nutartį.

Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,79 Eur (aštuoniolika Eur 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Apie nutarties priėmimą pranešti Nekilnojamojo turto registrą tvarkančiam VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Gražina Davidonienė

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Vincas Verseckas