Civilinė byla Nr. e2A-2006-1187/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01455-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.8.2.1; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21.
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. M. (toliau – atsakovas): 3 158,23 Eur negrąžintos paskolos; 164,28 Eur dydžio paskolos palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. vasario 8 d.; 287,04 Eur administravimo mokesčio; 23,37 Eur nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 15 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 29 d.; 15 proc. nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 10 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 367,21 Eur sumos); 250,42 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 21,56 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 38346593 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui suteiktas 4 360 Eur vartojimo kreditas (4 013,38 Eur paskolos suma ir 346,62 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė suteikdama atsakovui paskolą, 346,62 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, o 4 013,38 Eur paskolos suma? tiesiogiai pervede? atsakovui i? asmenine? banko sa?skaita?. Atsakovas nevykdė sutartinių savo įsipareigojimų, paskolos sumos ir kitų mokėtinų sumų nustatytais terminais negrąžino, todėl Sutartis vienašališkai nutraukta 2024 m. vasario 9 d.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: 1) priteisti iš atsakovo 3 158,23 Eur negrąžintą paskolą, 152,37 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. vasario 9 d., 78,18 Eur administravimo mokestį, 23,37 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 15 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 29 d., 48,10 Eur sutarties sudarymo mokestį, 15 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 10 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 367,21 sumos), 21,56 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3481,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 625,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) kitą ieškinio dalį atmesti; 3) priteisti iš atsakovo valstybei 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 38346593 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 4 360 Eur paskola (4013,38 Eur paskolos suma ir 346,62 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių terminui, t. y. iki 2025 m. lapkričio 10 d., o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą paskolos sumą, sumokėti palūkanas, administravimo mokestį ir sutarties sudarymo mokestį nustatyto dydžio mėnesinėmis įmokomis. Šalių susitarta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 5 888,22 Eur, paskolos palūkanų norma – 15 procentų, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 30,05 procentai, mėnesinis administravimo mokestis – 0,67 procento, sutarties sudarymo mokestis – 7,95 procento. Atsakovui netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovė sutartį 2024 m. vasario 9 d. vienašališkai nutraukė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 158,23 Eur negrąžintos paskolos pripažino pagrįstu ir tenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas metines 15 proc. dydžio metines palūkanas, tenkino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 152,37 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų pavidalu, negali būti didesnės, nei numatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje, t. y. 0,05 proc. per dieną nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant už 180 dienų, todėl ieškovės reikalavimą dėl 11,91 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 250,42 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Tuo tarpu nuostolių, susijusių su negautu paskolos sutarties sudarymo mokesčiu, ieškovė priteisti neprašė ir neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutarties sudarymo mokestis nagrinėjamu atveju gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 9 d.) ir ieškovei iš atsakovo priteisė 48,10 Eur sutarties sudarymo mokesčio už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 10 d. iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 9 d.).
10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl 287,04 Eur administravimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 78,18 Eur sutarties administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 9 d.). Teismas nurodė, kad pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą administravimo mokestis savo esme yra mokestis, tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė, jog administravimo mokestis turėtų būti skaičiuojamas ir po Sutarties nutraukimo.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), o pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 23,37 Eur nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 15 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 29 d. bei 15 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 10 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 367,21 sumos), pripažino pagrįstu ir tenkino.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo 21,56 Eur delspinigių. Atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimo terminus, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 21,56 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Ieškovė (apeliantė) UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti visą nesumokėtą 250,42 Eur sutarties sudarymo mokestį; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Remiantis paskolos išdavimo dieną galiojusia Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) redakcija, 253 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Vertinant sistemiškai ir atsižvelgiant į teisės normos tikslus galima daryti išvadą, kad minėta teisės norma skirta investuotojų interesų apsaugai, kadangi nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Ieškovė, taikydama vartojimo kredito gavėjui mokesčius, išlaidas ir atlygį, kaip reikalauja VKĮ normos, įskaičiuoja į bendrą vartojimo kredito kainą, kuriai taikomi VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai.
13.2. Ieškovė šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Bendrovei kaip Platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kuriuos privalo sumokėti paskolos gavėjas. Sutarties sudarymo mokestį paskolos gavėjas skolinasi iš investuotojų, t. y. skolintojų paskolintą sumą sudaro paskolos suma (bendra vartojimo kredito suma) bei sutarties sudarymo mokestis, kurį Bendrovė atskaito iš paskolos gavėjo paskolos išmokėjimo metu.
13.3. Pagal su atsakovu sudarytą Sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktu, Sutarties sudarymo mokestis – šios Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu.
13.4. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis operatoriui mokamo atlygio ir atitinka VKĮ 253 straipsnio 61 dalies reikalavimus. Sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolintos sumos dalis, t. y. jį finansuoja skolintojai ir paskolos gavėjas įsipareigoja šį mokestį grąžinti. Paskolos išmokėjimo metu, ieškovė išskaičiuodama Sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 253 straipsnio 61 dalimi, leidžiančia jai netaikyti paskolos sutarties atžvilgiu VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reikalavimo, todėl iš atsakovo priteistinas likęs nesumokėtas 250,42 Eur sutarties sudarymo mokestis, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti skolintojams pagal paskolos sutartį, o ieškovė įsipareigojo gavusi šį mokestį paskirstyti jį investuotojams.
14. Atsakovas M. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
15. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi šalims pranešta apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, kadangi vertinant sutarties sudarymo mokestį kaip atlygį platformos administratoriui pagal VKĮ 253 straipsnį, kyla poreikis apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos administratoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir administravimo mokestis, kontekste.
16. 2024 m. rugsėjo 24 d. teisme gauta ieškovės pozicija. Nurodė, kad ieškovė veikia ir kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis) ir yra įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešą vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), todėl veikia ir kaip vartojimo kredito davėja. Ieškovė pati investuoja į jos administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje skelbiamas paskolas, suteikdama ne mažiau nei 12 procentų bendros vartojimo kredito (paskolos) sumos visiems paskolos gavėjams, todėl vadovaujantis VKĮ 253 straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, VKĮ 253 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl atlyginimo skaičiavimo tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nagrinėjamu atveju netaikomos. Iš Paskolos sutarties grafiko (prie ieškinio pridėtos buhalterinės pažymos) matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 346,62 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 532,47 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo. Nepriteisus sutarties sudarymo mokesčio, susidarytų situacija, kad atsakovas nepagrįstai yra iš viso atleidžiamas nuo sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo (kaip investuotojų paskolintos paskolos sumos dalies), o tai prieštarautų Paskolos sutarčiai, teisingumo ir sąžiningumo principams.
17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rūtos Veniulytės-Jankūnienės 2024 m. spalio 4 d. nutartimi civilinė byla pagal apeliantės (ieškovės) UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo?už akių paskirta nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės.
18. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi į bylą įtrauktas Lietuvos bankas jo kompetencijos ribose išvadai byloje nagrinėjamais klausimais teikti. Teisme 2024 m. spalio 28 d. gauta Lietuvos banko išvada.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, tačiau 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi informavo bylos šalis apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis ieškovės reikalavimas dėl platformos administratoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį (kurį sudaro sutarties sudarymo mokestis ir administravimo mokestis) priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygiui taikomų reikalavimų
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas M. M. 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 38346593 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė, patikrinusi atsakovo kreditingumą, suteikė atsakovui 4 360 Eur vartojimo kreditą (4 013,38 Eur paskolos suma ir 346,62 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių terminui, t. y. iki 2025 m. lapkričio 10 d. Remiantis Sutarties Specialiųjų sąlygų nuostatomis, Įmokų grąžinimo grafiku, atsakovui buvo suteiktas 4 013,38 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui, atsakovui įsipareigojant, be kita ko, mokėti dalimis (mėnesio įmokomis) 346,62 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 532,47 Eur administravimo mokestį. Šalių susitarta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 5 888,22 Eur, paskolos palūkanų norma – 15 procentų, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 30,05 procentai, mėnesinis administravimo mokestis – 0,67 procento, sutarties sudarymo mokestis – 7,95 procento. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, mokėjimo grafike numatytų įmokų, paskaičiuotų palūkanų, administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio nemokėjo. Ieškovė 2024 m. vasario 9 d. pranešimu Sutartį vienašališkai nutraukė.
22. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 250,42 Eur sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 10 d.) ir 287,04 Eur dydžio likusį nesumokėtą administravimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo, be kita ko, 48,10 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 78,18 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki Sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 9 d.).
23. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti visą likusį nesumokėtą 250,42 Eur sutarties sudarymo mokestį, o reikalavimo dėl administravimo mokesčio nereiškė. Minėta, kad nagrinėjamu atveju peržengus apeliacinio skundo ribas toliau bus vertinama ir pasisakoma dėl viso tarpusavio skolinimo platformos administratoriaus (ieškovės) atlygio pagal Sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir administravimo mokestis.
24. Vartojimo kreditų teikimą ir tarpusavio skolinimo veiklą reguliuoja VKĮ, kurio paskirtis yra nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais, nuostatos.
25. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, įtrauktas į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, administruojantis internetinę tarpusavio skolinimo platformą www.finbee.lt, kurioje buvo sudaryta Sutartis. VKĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punkte numatyta, kad organizatorė yra UAB „Finansų bitė“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Ieškovė taip pat yra įtraukta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnis).
26. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei) ir patenka į VKĮ 253 straipsnio reguliavimo sritį.
27. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja VKĮ 253 straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos. Sutarties sudarymo metu (2022 m. gruodžio 1 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.
28. Į bylą pateiktoje Lietuvos banko išvadoje pažymima, kad minėta VKĮ 253 straipsnio 6 dalies redakcija įsigaliojo priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad VKĮ siūloma keisti atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiavimo tvarką, leidžiant tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, ir nustatyti, kad ne mažiau kaip 50 procentų operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Teisėjų kolegijos vertinimu ši įstatymo norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl vertintina kaip imperatyvioji.
29. Minėti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai (VKĮ 253 straipsnio 61 dalis).
30. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 253 straipsnio 61 dalimi, leidžiančia jai netaikyti VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reikalavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje nurodytą išimtį.
31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodoma į bylą pateiktoje Lietuvos banko išvadoje, ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą. Tai reiškia, kad VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje nustatyta išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai operatorius investuoja tik į dalį vartojimo kreditų, nepaisant jog tokiais atvejais investuojama ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos.
32. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad šiuo konkrečiu atveju į sudarytą Sutartį ieškovės įnašas sudarė VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje nustatytą 12 procentų reikalavimą ir atitiko UAB „Finansų bitė“ interesų konfliktų vengimo politikos 4.2.5 papunkčio nuostatą negali būti vertinama tinkamu ir pakankamu įrodymu, kad ieškovė šią įstatyme įtvirtintą nuostatą įgyvendina kiekvieno per tarpusavio skolinimo platformą sudaromo vartojimo kredito atveju. Be to, kaip pažymėjo byloje išvadą pateikusi institucija, vadovaujantis ieškovės Lietuvos bankui pateiktos 2022 m. gruodžio 31 d. vartojimo kredito davėjo veiklos ataskaitos duomenimis už 2022 m. IV ketvirtį ieškovės administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje per 2022 m. IV ketvirtį išmokėtų vartojimo kreditų skaičius sudarė 1 343 vnt. Tuo tarpu vadovaujantis ieškovės, kaip vartojimo kredito davėjo, Lietuvos bankui pateiktos 2022 m. gruodžio 31 d. vartojimo kredito davėjo veiklos ataskaitos duomenimis už 2022 m. IV ketvirtį, ieškovės per 2022 m. IV ketvirtį išmokėtų vartojimo kreditų skaičius sudarė 1 339 vnt. Remiantis šiais Lietuvos bankui pateiktais 2022 m. IV ketvirčio duomenimis, konstatuotinas neatitikimas tarp vartojimo kredito sutarčių, kurios buvo sudarytos per UAB „Finansų bitė“ administruojamą tarpusavio skolinimo platformą, ir vartojimo kredito sutarčių, kurias sudarė pati ieškovė, skaičiaus. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo teisės į VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje nustatytą išlygą egzistavimo (CPK 178 straipsnis).
33. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys sudarė Sutartį, kurioje susitarė dėl atsakovui taikomų sutarties sudarymo mokesčio bei administravimo mokesčio, kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Vertinant sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį sistemiškai kaip vieningą atlygį, nustatyta, kad ieškovės atlygis pagal Sutartį sudarė iš viso 879,09 Eur (346,62 Eur + 532,47 Eur = 879,09 Eur). Nesant pagrindo vadovautis VKĮ 253 straipsnio 61 dalimi, sprendžiant dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui priteistino atlygio dydžio, sutarties sudarymo bei administravimo mokesčiai skaičiuojami taikant VKĮ 253 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
34. Minėta, kad VKĮ 253 straipsnio 6 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) įpareigoja ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio skaičiuoti tik nuo paskolos davėjui (davėjams) vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, tačiau likusios 50 procentų atlygio dalies nereglamentavo, todėl ši atlygio dalis galėjo būti skaičiuojama tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nustatyta tvarka. Atitinkamai pagal Sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą iki 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalies galėjo būti mokama iš karto po vartojimo kredito sutarties sudarymo.
35. Iš Sutarties Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų, Portalo naudojimosi sutarties nuostatų analizės nustatyta, kad sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktas). Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius Paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestį, skaičiuojamą nuo skolintojų paskolintos sumos, sudaro 7,95 procentų, skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 4 360 Eur. Pagal byloje pateiktą Sutarties įmokų mokėjimo grafiką, Sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis – atsakovas turėjo mokėti po 9,62 Eur dydžio Sutarties mokestį kas mėnesį (paskutinį mėnesį 9,92 Eur) ir periodinėmis įmokomis laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties pabaigos atsakovas iš viso turėjo sumokėti 346,62 Eur dydžio Sutarties sudarymo mokestį.
36. Ši ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vartojimo kredito išmokėjimo metu gauto atlygio dalis sudarė beveik 40 procentų (346,62 Eur x 100 / 879,09 Eur = 39,40 proc.) nuo viso pagal Sutartį ieškovės gautino atlygio. Minėta, kad VKĮ 253 straipsnio 6 dalies nuostata, galiojusi Sutarties sudarymo metu, leido iki 50 procentų (tik vėliau įsigaliojusioje šios nuostatos redakcijoje ši dalis sumažinta iki 25 procentų) atlygio skaičiuoti tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nustatyta tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl likusios sutarties sudarymo mokesčio dalies, sudarančios 250,42 Eur, priteisimo iš atsakovo pripažįstami pagrįstais. Atitinkamai pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 48,10 Eur sutarties sudarymo mokesčio, keistina.
Dėl sutarties administravimo mokesčio
37. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 78,18 Eur sumą, apskaičiuotą už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo. Nors ieškovė apeliaciniu skundu pirmos instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neginčijo, apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, pasisako ir dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 287,04 Eur dydžio sutarties administravimo mokestį teisėtumo ir pagrįstumo.
38. Kaip nurodyta šios nutarties 33 punkte likusią ieškovės atlygio dalį sudarė 532,47 Eur administravimo mokestis, mokamas už vartojimo kredito administravimą, išskaidytas per visą Sutarties terminą (iš viso 36 įmokos). Ši ieškovės atlygio dalis nežymiai viršijo 60 procentų (532,47 Eur x 100 / 879,09 Eur = 60,57 proc.) nuo viso pagal Sutartį gautino atlygio. Šioje nutartyje jau aptartoje VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią ne mažiau kaip 50 procentų operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų.
39. Atitinkamai tarpusavio skolinimo platformos operatorius, apskaičiuodamas 50 procentų (ir daugiau) paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio, neturi diskrecijos pasirinkti kitokios apmokestinimo bazės nei faktinės vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui (davėjams) grąžintos įmokos. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms. Gautais iš atsakovo mokėjimais ieškovė įskaitė 855,15 Eur (4 013,38 Eur – 3 158,23 Eur) arba 21,31 proc. (855,15 Eur x 100 / 4 013,38 Eur) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 113,47 Eur (532,47 Eur x 21,31 proc.) sutarties administravimo mokesčio. Kadangi gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 245,43 Eur (532,47 Eur – 287,04 Eur) šio mokesčio, permoka sudaro 131,96 Eur. Ši permoka turi būti grąžinta atsakovui, ja mažinant ieškovei iš atsakovo priteistą sutarties sudarymo mokestį iki 118,46 Eur (250,42 Eur – 131,96 Eur). Nurodyta aplinkybė kartu pripažintina pagrindu skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo pakeisti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 78,18 Eur sutarties administravimo mokestis ir, šį klausimą išsprendus iš esmės, reikalavimą priteisti nesumokėtą 250,42 Eur sutarties sudarymo mokestį tenkinti iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovo 118,46 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
41. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
42. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bendra ieškinio reikalavimų suma sudarė 4 272,11 Eur, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys tenkintas dalyje dėl 3 841,20 Eur sumos priteisimo, vadinasi, ieškinys tenkintas 89,91 proc. (3 841,20 Eur x 100 / 4 272,11 Eur).
43. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 701 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 96 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 605 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 630,27 Eur (701 Eur x 89,91 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
44. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 15,86 Eur, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 14,26 Eur (15,86 Eur x 89,91 proc.) šių išlaidų.
45. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 78,18 Eur administravimo mokestį ir 48,10 Eur sutarties sudarymo mokestį. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti visą nesumokėtą 250,42 Eur sutarties sudarymo mokestį. 2024 m. rugsėjo 24 d. pateiktoje pozicijoje, ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus tiek dėl sutarties sudarymo mokesčio (250,42 Eur), tiek dėl sutarties administravimo mokesčio (287,04 Eur) priteisimo, todėl laikytina, kad apeliaciniu skundu ginčijama suma – 411,18 Eur ((250,42 Eur + 287,04 Eur) – (78,18 Eur + 48,10 Eur)). Šia nutartimi priteisus ieškovei 118,46 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio, laikytina, kad apeliacinis skundas tenkintas 28,81 proc. (118,46 Eur x 100 / 411,18 Eur).
46. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti 22 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 28,81 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 6,34 Eur (22 Eur x 28,81 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
tenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 158,23 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 23 ct) negrąžintos paskolos, 152,37 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt dvu eurus 37 ct) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. vasario 9 d., 23,37 Eur (dvidešimt tris eurus 37 ct) nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovo negautas pajamas, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 15 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 29 d., 118,46 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 46 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 15 (penkiolikos) proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 10 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 367,21 Eur sumos), 21,56 Eur (dvidešimt vieną eurą 56 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 473,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 630,27 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,26 Eur (keturiolika eurų 26 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,34 Eur (šešis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Tatjana Žukauskienė