Baudžiamoji byla Nr. 1-2691-573/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01541-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N DI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 7 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,
sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei,
dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,
kaltinamajam T. U.,
nukentėjusiajai L. U.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu ir 66 straipsniais, paskirta 7 MGL (910 litų) bauda, kuri 2017 m. gegužės 16 d. išieškota;
2) Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
3) Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė– 75 (septyniasdešimt penkios) paros arešto. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas T. U. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 72 (septyniasdešimt dvi) paros arešto, (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, perduota nagrinėjimui teisiamajame posėdyje, 2019 m. spalio 25 d. priimtas nuosprendis, nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
T. U. 2019 m. sausio 10 d. apie 21.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo mamos L. U. atžvilgiu – sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė, kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę akį ir vieną smūgį į kairįjį skruostą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. U. sukėlė fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. U. parodė, kad kaltę pripažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad mama jį specialiai provokuoja, todėl tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas. Mama ant jo rėkė, staugė, jis ant jos supyko, užėmė ranka mamai burną, kad nerėktų, nes gyvena bendrabutyje, kur aplink kaimynai, už kaklo sugriebti negalėjo. Ranka bandė užspausti jai burną, kad ši nerėktų. Mama šantažuoja ir provokuoja kaimynus, ar trenkė mamai pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.
Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus T. U. parodymus (b. l. 42, 43), kaltinamasis patvirtino, kad jis 2019 m. sausio 10 d. buvo namuose, (duomenys neskelbtini) kartu su mama L. U.. Buvo išgėręs alaus. Apie 21.00 val. tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas. Mama ant jo rėkė, jis ant jos supyko, todėl sugriebė jai už kaklo ir parvertė ant lovos. Užgulęs ją ranka bandė užspausti jai burną, kad ši nerėktų ir tikriausiai taip gavosi, kad sudavė jai du smūgius į veidą. To padaryti nenorėjo, norėjo tik ją užčiaupti. Po to nuėjo pas kaimyną ir toliau gėrė alų.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji L. U. paaiškino, kad viskas užsimiršo ir prašo T. U. skirti minimalią bausmę.
Nukentėjusioji L. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu V. U. ir sūnumi T. U.. 2019 m. sausio 10 d. apie 21.00 val. buvo kambaryje ir norėjo persirengti, sūnus tuo metu gulėjo lovoje, todėl pagalvojo, kad jis miega. Jai ruošiantis rengtis, sūnus atsikėlė, pribėgo prie jos, nuvertė ją ant lovos, viena ranka griebė už kaklo ir laikė prispaudęs prie lovos, o kitos rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę akį ir vieną smūgį į kairįjį skruostą. Dėl šių jo veiksmų ji juto fizinį skausmą, juto spaudimą, skausmą kaklo srityje ir skausmą ant dešinės akis ir kairiojo skruosto. Po viso sūnus pabėgo iš buto, ji paskambino savo vyrui ir papasakojo kas ką tik nutiko (b. l. 27, 28).
Liudytojas R. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 11 d., apie 01.00 val. patruliuojant kartu su vyriausiu patruliu G. M. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus prieš keturias valandas ją sumušė, smaugė, pareigūnų tuo metu nekvietė, šiuo metu jis yra lauke. Nuvykus nurodytu adresu nustatė, kad policiją kvietė L. U., kuri paaiškino, kad apie 21.00 val. tarp jos ir jos sūnaus T. U. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus ją išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, tada rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė bei du kartus kumščiu sudavė jai į veido sritį, dėl ko ši pajuto fizinį skausmą. Pranešėja buvo labai susijaudinusi, ant jos veido kairės pusės buvo matomas paraudimas (b. l. 34–35).
2019 m. sausio 11 d., apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), su fotonuotraukomis (b. l. 8–12).
2019 m. sausio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, jog apie įvykį policijai pranešusi L. U. paaiškino, jog tarp jos ir sūnaus T. U. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, pradėjo smaugti rankomis, kelis kartus trenkė kumščiais į veido sritį taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 18–21).
T. U. atžvilgiu 2019 m. vasario 20 d. dėl šios BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, tačiau nuteistajam pateikus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgavo teisinės galios.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino. Įvykių aplinkybes, nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino. Fizinio smurto vartojimo aplinkybes nukentėjusiosios L. U. atžvilgiu patvirtina ir įrodo nukentėjusiosios parodymai, apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys ir kita teismo posėdyje ištirta rašytinė bylos medžiaga.
Byloje nenustatyta, jog šie duomenys, o taip pat ir kiti rašytiniai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina T. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis T. U. naudojo fizinį smurtą savo mamos L. U. atžvilgiu. T. U. sugriebė mamai už kaklo ir jį spaudė, bei rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę akį ir vieną smūgį į kairįjį skruostą. Taip mušdamas L. U. sukėlė jai fizinį skausmą. Vertinant nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad nukentėjusiajai L. U. kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Nustatytus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą) patvirtina nukentėjusiosios L. U. ir paties kaltinamojo parodymai. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai – sūnus ir mama, kas neabejotinai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą „šeimos nario“ sąvoką, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajam T. U., įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamojo T. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Objektyvių duomenų, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, byloje nėra, todėl tai nepripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Įvertinant kaltinamojo T. U. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas už analogiškos veikos (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 54-56), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gulėjo tris kartus, paskutinį kartą – nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (diagnozė F43.2). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale neužregistruotas. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 22 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-84/2019 matyti, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, kadangi objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis smurtauja prieš savo motiną ne pirmą kartą, už ką jau buvo nuteistas 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis nedirba.
Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis jau anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį - mamą, jam teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad kaltinamajam T. U. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Kadangi kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, skiriama arešto bausmė mažinama 1/3 ir paskiriama sumažinta bausmė.
Naują nusikalstamą veiką T. U. padarė iki Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2019 m. sausio 28 d. baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, buvo byla perduota teisiamajam posėdžiui, 2019 m. spalio 25 d. priimtas nuosprendis, kuris taip pat neįsiteisėjęs, todėl bausmė su 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu nebendrintina.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti arešto bausmę – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
T. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinama T. U., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Arešto pradžią skaičiuoti nuo T. U. faktinio atvykimo atlikti bausmę arba faktinio sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Dainius Ročys