Civilinė byla Nr. e2A-478-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00140-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.7; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl skolos priteisimo bei atsakovės A. Ž. priešieškinį ieškovei S. Ž. dėl 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 93/2020 ir 2022 m. kovo 23 d. papildomos teisinių paslaugų sutarties Nr. 38/2022 pripažinimo negaliojančiomis bei išrašytų teisinių paslaugų atlikimo aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. Ž. 75 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 675 Eur žyminį mokestį. Nurodė, jog 2020 m. birželio 9 d. ji, kaip advokatė, ir atsakovė A. Ž. (Klientė) sudarė pirminę teisinių paslaugų sutartį Nr. 80/2020 dėl teisinių paslaugų suteikimo, Klientės atstovavimo visose Lietuvos Respublikos įstaigose, įmonėse, mediacijoje, santuokos nutraukimo byloje, teismuose, visuose ikiteisminiuose tyrimuose ir t. t. Buvo sutarta, kad Klientė mokės 100 Eur už 1 valandą.
2. 2020 m. birželio 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 93/2020 dėl A. Ž. atstovavimo Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose, visuose ikiteisminiuose tyrimuose, vykdomuose policijoje, prokuratūroje, visuose Lietuvos Respublikos teismuose, ginče su sutuoktiniu V. Ž., dėl civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo pradėjimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir t. t. Šia sutartimi buvo sutarta, kad 1 valandos paslaugų teikimo kaina – 200 Eur, bet ne mažiau kaip 5 procentai nuo priteistos sumos. Šalys susitarė, kad mokėjimas už suteiktas paslaugas bus vykdomas išsprendus ginčą ir Klientei priteisus turtą santuokos nutraukimo byloje.
3. 2022 m. kovo 23 d. šalių buvo pasirašyta papildoma teisinių paslaugų sutartis (susitarimas) Nr. 38/2022, kurioje numatyta, kad „Šalys susitaria, jog advokato teisinių paslaugų kaina / honoraro dydis yra: 200 Eur už vieną paslaugų valandą, be ne mažiau kaip 5 procentai nuo priteisto turto sumos ar turto Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑19‑674/2022 dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo“. Taip pat šia sutartimi šalys konstatavo, kad advokatė S. Ž. nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2022 m. kovo 23 d. atliko ir A. Ž. suteikė teisines paslaugas, kurių vertė 52 830 Eur ir kurios nurodytos teisinių paslaugų atlikimo aktuose. Taip pat šios sutarties 5.3 papunkčiu šalys susitarė, kad „Klientei nutraukus teisinių paslaugų sutartį su Advokate dėl bet kokių priežasčių, ar neužbaigus civilinės bylos dėl bet kokių priežasčių, Klientė honorarą įsipareigoja sumokėti Advokatei per vieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo ar kitų aplinkybių atsiradimo dienos, kurios neleistų užbaigti bylos. Šalys konstatavo, kad minimali santuokoje įgyto turto suma yra 1 500 000 Eur, dėl to honoraras turi būti ne mažesnis nei 75 000 Eur, jeigu nebus viršytas suteiktas valandinis atlygis“. Kartu su papildoma sutartimi atsakovei buvo pateikti suteiktų teisinių paslaugų atlikimo aktai.
4. 2022 m. birželio 15 d. elektroniniu laišku atsakovė A. Ž. ieškovei atsiuntė pranešimą, kuriuo informavo, jog nutraukia visas pirmiau minėtas sutartis. Atsižvelgiant į tai, jog teisinių paslaugų sutartys buvo nutrauktos atsakovės iniciatyva, atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas 75 000 Eur sumą per 1 mėnesį nuo pranešimo apie teisinių paslaugų sutarčių nutraukimo dienos.
5. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas.
6. Atsakovė A. Ž. pateikė teismui prieštaravimus bei priešieškinį, kurį vėliau patikslinusi prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. preliminarų sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 80/2020 įkainius pagal pagrįstas tokio darbo laiko sąnaudas – 8 461,60 Eur; pripažinti 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 93/2020 ir 2022 m. kovo 23 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 38/2022 negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti iš dalies negaliojančiais teisinių paslaugų atlikimo aktus.
7. Atsakovė nurodė, jog 2020 m. birželio 22 d teisinių paslaugų sutartis Nr. 93/2020 su ja buvo sudaryta ieškovės iniciatyva, panaudojant prieš atsakovę apgaulę ir psichologinį spaudimą, pasinaudojant jos neišprusimu bei nuslepiant reikšmingą informaciją bei melagingai sukuriant atsakovei bejėgiškumo situacijos regimybę, todėl ginčo sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) (nuo sudarymo momento). Iš sutarties formuluotės nėra suprantama, kokia yra teisinės paslaugos kaina, ar kaina už paslaugos valandą yra 200 Eur, ar 5 procentai nuo priteistos sumos, ir kaip paslaugos kaina yra apskaičiuojama.
8. Dėl ginčijamos 2022 m. kovo 23 d. papildomos teisinių paslaugų sutarties Nr. 38/2022 atsakovė nurodė, kad iš sutarties turinio matyti, jog tai ne sutartis, o savotiškas darbų perdavimo aktas, surašytas vienašališkai su ieškovės vienašaliu tam tikrų aplinkybių konstatavimu. Šia sutartimi nesukuriami kokie nors nauji pavedimai, ieškovė ja tiesiog bando užsitikrinti susigalvotų išlaidų įteisinimą. Be to, sutartyje nėra sutarties dalyko, todėl ji nelaikytina sutartimi. Atsižvelgiant į tai, tiek 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 93/2020, tiek ir 2022 m. kovo 23 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 38/2022 pripažintinos negaliojančios ab initio kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei kaip sudarytos apgaule.
9. Ieškovės pateiktuose teisinių paslaugų atlikimo aktuose nurodomos darbų apimtys ir jiems atlikti numatytos laiko sąnaudos neatitinka nei bylos sudėtingumo, nei advokatės kvalifikacijos ir patirties, nei elementaraus sąžiningumo. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalaujamas užmokestis už ginčo paslaugų dalį neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei atitinkamai ieškovei už teisines paslaugas priteistina suma mažintina iki 8 461,60 Eur.
II. Pisprendimo esmė
10. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 27 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei S. Ž. iš atsakovės A. Ž. 70 549,95 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 70 549,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 986,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas atmetė atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus ir nusprendė, jog šalių sudarytos sutartys yra galiojančios ir nėra pagrindo pripažinti šalių sudarytų 2020 m. birželio 22 d ir 2022 m. kovo 23 d. sutarčių negaliojančiomis ab initio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalyje ir 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą buvus sunkią atsakovės finansinę padėtį tiek ginčo sutarties sudarymo metu, tiek ir viso santuokos nutraukimo proceso metu, o tai įrodo, jog atsakovė nebūtų galėjusi sumokėti ieškovei iš karto pastarajai suteikus paslaugas, todėl būtent atsakovei buvo aktualu sudaryti sutartį su advokate dėl mokėjimo ateityje, pasibaigus santuokos nutraukimo procesui, todėl būtent atsakovė, o ne ieškovė, buvo suinteresuota naujos 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutarties sudarymu. Atsakovė suvokė ir suprato 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutarties sąlygas ir jų siekė, suprato sudaromų būsimų teisinių santykių ilgalaikiškumą ir prievolę už tai sumokėti, turėjo didelių ambicijų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ieškovės buvo apgauta, jog ji kažko nesuprato ar kad sutartis buvo sudaryta prieš jos tikrąją valią.
13. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog atsakovės santuokos nutraukimo byla, kaip ir visos tokios bylos, nebuvo sudėtinga, daugiau techninio pobūdžio, nereikalavo tokios apimties paslaugų, kurias neva teikė ieškovė. Atsakovės santuokos nutraukimo byla truko beveik dvejus metus, per kuriuos ieškovė suteikė atsakovei didelės apimties teisines paslaugas: atstovavo atsakovei ikiteisminėje santuokos nutraukimo bylos stadijoje, pradėjo atsakovės santuokos nutraukimo bylą ir joje atstovavo atsakovei, taip pat atstovavo atsakovei prieš ją pradėtame ikiteisminiame tyrime pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo savo dukrai sukėlimo), inicijavo ikiteisminius tyrimus ir mokestinius patikrinimus (kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) atsakovės sutuoktinio atžvilgiu (dėl atsakovės sutuoktinio ūkio apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, atlyginimų mokėjimo vokeliuose, nuomos mokesčio mokėjimo už panaudos sutarties pagrindu naudojamus tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, dėl prekių įsigijimo ir panaudojimo ne ūkio veikloje ir kt.).
14. Teismo vertinimu, 2020 m. birželio 22 d. sutartyje aiškiai nurodyta ieškovės teikiamų paslaugų kaina, t. y. 1 valandos paslaugų teikimo kaina – 200 Eur, bet ne mažiau kaip 5 procentai nuo priteistos sumos (vykdoma po turto priteisimo santuokos nutraukimo ginče). Teisinių paslaugų sutartyje ieškovės, kaip advokatės, užmokesčio už teisines paslaugas dydis buvo nustatytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 50 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų.
15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2022 m. kovo 23 d. teisinių paslaugų sutartis (susitarimas) esminės įtakos ginčo išsprendimui teisme neturi, kadangi mokėjimas už teisines paslaugas buvo numatytas būtent 2020 m. birželio 22 d. sutartyje. Šiuo 2022 m. kovo 23 d. susitarimu šalys konstatavo sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką, o to nebuvo numatyta pirminėje 2020 m. birželio 22 d. sutartyje.
16. Teismas sutiko su ieškovės pozicija ir pripažino, jog nagrinėjamu atveju suteiktų teisinių paslaugų atlikimo aktai nėra labai svarbūs, nes sutarto užmokesčio už teisines paslaugas kaina buvo susieta su atsakovei santuokos nutraukimo byloje priteisto turto verte ir būtent dėl šios sumos yra pareikštas ieškinys. Byloje nėra duomenų, kad dėl aktuose nurodytų ieškovės atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimties, trukmės ir juose nurodytų skaičiavimų atsakovė būtų reiškusi ieškovei abejones ar pretenzijas.
17. Santuokos nutraukimo byloje, kurios pagrindu ieškovei buvo nustatytas atlygis už suteiktas teisines paslaugas, atsakovei buvo priteistas 1 410 999 Eur vertės turtas. Kadangi ieškovė prašė priteisti būtent procentais išreikštą sumą nuo priteisto turto vertės ir neįrodinėjo, jog ji suteikė atsakovei paslaugų už didesnę nei 5 procentai nuo priteisto turto vertės sumą, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 5 procentų sumą nuo atsakovei santuokos nutraukimo byloje priteisto turto vertės, t. y. 70 549,95 Eur, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 70 549,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti apeliantės (atsakovės) priešieškinį ir pripažinti 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 93/2020 ir 2022 m. kovo 23 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 38/2022 negaliojančiomis ab initio, pripažinti iš dalies negaliojančiais teisinių paslaugų atlikimo aktus priešieškinyje nurodyta apimtimi bei priteisti ieškovei iš atsakovės atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 80/2020 įkainius pagal pagrįstas tokio darbo laiko sąnaudas, kurios yra 8 461,60 Eur. Priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu nustatant 2020 m. birželio 22 d. sutarties sudarymo aplinkybes. Atsakovė nurodo, kad ieškovė, veikdama kartu su trečiuoju asmeniu, inicijuodama 2020 m. birželio 22 d. ginčo sutartį ir vėlesnę 2022 m. kovo 23 d. sutartį, siekė nepagrįstai pasipelnyti apeliantės sąskaita, pasinaudodama tuo metu buvusia sunkia apeliantės psichologine būkle bei neišprusimu, ginčo sutartims sudaryti sąmoningai nurodydama apeliantei neteisingą (melagingą) informaciją, teigdama, jog pasinaudodama pažintimis ieškovė gali padėti pasiekti apeliantės norimą rezultatą santuokos nutraukimo byloje už atitinkamą procentinį atlygį.
18.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčijamos 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutarties sudarymo aplinkybes, neteisingai įvertino buvusią atsakovės finansinę padėtį ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės negalėjimo atsiskaityti su ieškove už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovė iki 2020 m. birželio 22 d. ginčo sutarties inicijavimo nebuvo pateikusi apeliantei jokios sąskaitos, kurią apeliantė būtų turėjusi apmokėti, ir apeliantė neturėjo jokio pagrindo inicijuoti 2020 m. birželio 9 d. sutarties pakeitimo ir (ar) nutraukimo, kadangi nebuvo aišku, nei kiek truks santuokos byla, nei kokios apimties paslaugų ar darbų reikės. Santuokos nutraukimo byloje apeliantė mokėjo visas išlaidas, kurių reikėjo žyminiam mokesčiui, žyminiam mokesčiui už atskiruosius skundus, ekspertizei ir kt. ir kurios nėra mažos, o tai irgi paneigia ieškovės teiginius dėl 2020 m. birželio 22 d. ginčo sutarties sudarymo aplinkybių.
18.3. Aplinkybė dėl žyminio mokesčio mokėjimo santuokos nutraukimo byloje nei patvirtina, nei paneigia asmens galimybės sumokėti advokatui už jo paslaugas. Be to, teismo pateikta atsakovės banko sąskaitos išrašo analizė stokoja pagrįstumo dėl paskolos santykių, atsakovės turimų finansinių įsipareigojimų, galėjimo juos įvykdyti. Teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį ir gebėjimą atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nevertino į šią bylą pateikto kredito įstaigos įsipareigojimo suteikti atsakovei beveik dviejų milijonų eurų kreditą, o tai rodo apeliantės galimybes skolintis dideles ir mažesnes sumas.
18.4. Teismas, vertindamas sudarytų teisinių paslaugų vykdymą ir šalių bendradarbiavimą teikiant paslaugas, neteisingai nustatė galutinius sprendimus dėl procesinių veiksmų priimančius asmenis, t. y. ieškovė, kaip advokatė, byloje sprendė, ką ir kaip reikia daryti ir kokius dokumentus rengti, nes ji yra savo srities specialistė, o apeliantė ja tuo metu visiškai pasitikėjo ir vykdė jos nurodymus.
18.5. Vertinant santuokos nutraukimo byloje rengtų procesinių dokumentų apimtį, būtina atsižvelgti, jog juos rengiant buvo siekiama sukurti didelės darbo apimties regimybę, nors ši apimtis didžiąja dalimi buvo „tuščia“ ir nekurianti jokios vertės, dalies dokumentų pagrįstumas ir tikslingumas stipriai abejotinas, taip siekiant pateisinti būsimus apeliantės didelius finansinius praradimus (5 procentus nuo turto vertės).
18.6. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir aiškinantis dėl apeliantės prisijungimo prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) aplinkybių, nei ieškovė, nei liudytoja nepaaiškino, kokie gi buvo tie didelės apimties dokumentai, kuriuos neva reikėjo siųsti apeliantei, kurie taip buvo reikalingi apeliantei ir kurių nebuvo galima pateikti elektroniniu paštu, kad neva dėl to ieškovė pasiūlė apeliantei jungtis prie LITEKO. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantei pasirašyti siunčiami ieškovės parengti procesiniai dokumentai nėra ir nebuvo didelės apimties, taigi, ieškovės nurodoma versija dėl apeliantės prisijungimo prie LITEKO nėra teisinga ir stokoja objektyvumo, kaip ir versija dėl ginčo sutarčių sudarymo. Apeliantė savo iniciatyva inicijavo prisijungimą prie santuokos nutraukimo bylos LITEKO, kadangi iš ieškovės negaudavo informacijos apie bylos eigą.
18.7. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir turėdamas pareigą atlikti ginčo sutarčių, t. y. 2020 m. birželio 22 d. ir 2022 m. kovo 23 d. sutarčių, nesąžiningų sąlygų kontrolę, šios savo pareigos nagrinėdamas bylą neįvykdė ir nepasisakė bei neįvertino ginčo sutarčių sąžiningumo ir teisėtumo, o tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylą ir neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės. Ginčijamose sutartyse numatyta esminė šalių teisių ir pareigų disproporcija. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teikdama paaiškinimus, nes dėl mokėtinos kainos ieškovė spręstų vienašališkai pagal tai, kaip jai parankiau, o tai neatitinka sąžiningumo principo. Taigi, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo sutarčių sąlygos nėra aiškios ir suprantamos, be to, neaišku, kaip būtų taikomas kainos apskaičiavimo kriterijus. Šiuo atveju nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia apimtimi įvykdytas šalių susitarimas, nepatikrino ginčo sutartyse numatytų užmokesčio sąlygų atitikties Advokatūros įstatymo nuostatoms, neįvertino, ar ginčo sutartyse nustatytas užmokestis atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
18.8. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paslaugų sutarties nutraukimo teisinius pagrindus ir teisinius padarinius dėl paslaugų sutarties nutraukimo. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai, todėl paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020). Apeliantei 2022 m. birželio 15 d. nutraukus ginčo sutartis, ieškovė galėjo pretenduoti tik į proporcingą suteiktoms paslaugoms, buvusioms iki ginčo sutarčių nutraukimo, kainos dalį, kuri turėjo būti apskaičiuojama pagal ieškovės suteiktų paslaugų apimtį ir tam objektyviai sugaištą laiką.
19. Ieškovė S. Ž. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
19.1. Atsakovė pati pasiūlė bei prašė ieškovės sudaryti susitarimą dėl mokėjimo už paslaugas ateityje, todėl buvo sudaryta 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartis. Atsakovė aiškino, jog nors šiuo metu visiškai neturi pinigų, tačiau santuokoje užgyvento dalintino turto yra labai daug ir todėl ji atsiskaitys ateityje, kai gaus turto dalį po santuokos nutraukimo. Tuo metu ieškovė nežinojo tikros ir realios atsakovės santuokoje dalijamo turto vertės, ir tik Klientė šį turtą vertino bendra 4–5 milijonų eurų verte, o kadangi atsiskaitymo už paslaugas ieškovė iš karto negavo ir buvo neaišku, kada gaus ir kokia bus pinigų vertė jų gavimo momentu, kokie bus tuomet mokėtini mokesčiai valstybei, kokios bus paslaugų apimtys, ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė sumokės ieškovei 5 procentus nuo santuokos nutraukimo byloje jai priteisto turto sumos už visas teisines paslaugas, kurias apims ne tik darbas civilinėje (santuokos nutraukimo) byloje, bet ir gynyba ikiteisminiame tyrime, kitos teisinės paslaugos, bet ne mažiau nei 200 eurų už 1 paslaugų valandą.
19.2. Apeliaciniame skunde pati atsakovė nurodo, kad iki ieškovės jai teisines paslaugas teikė kita advokatė ir pripažįsta, jog dar 2020 m. birželio 9 d. „apeliantė ieškovei nurodė, jog pretenduoja prisiteisti santuokoje įgyto turto už panašiai 2 000 000 Eur sumą“. Šios atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina, kad atsakovė dar 2020 m. birželio 9 d. puikiai suprato ir žinojo, jog po santuokos nutraukimo jai turi atitekti pusė santuokinio turto. Ieškovė nebūtų sudariusi susitarimo su atsakove gauti 5 procentus nuo atsakovei priteisto turto vertės ateityje, jeigu atsakovei nepriklausytų ½ tokios vertės turto. Taigi, visi apeliaciniame skunde atsakovės pateikti teiginiai: esą ji nežinojo, kas jai priklauso nutraukiant santuoką, yra absoliučiai melagingi, prieštarauja ne tik byloje esantiems įrodymams, bet ir pačios atsakovės apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms.
19.3. Sudarant 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kiek truks prieš atsakovę pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ar jis bus baigtas perduodant atsakovės baudžiamąją bylą nagrinėti teisme; kiek reikės rengti skundų įvairioms institucijoms dėl atsakovės nurodomų jos sutuoktinio nusikalstamų veikų, kiek reikės atstovauti atsakovei šiuose ikiteisminiuose tyrimuose, kokia bus ikiteisminių tyrimų trukmė (jeigu jie bus pradėti) ir ar jie pasibaigs baudžiamosios bylos perdavimu teismui, kiek truks bylų nagrinėjimas teismuose, kokie bus dar Klientės norai ateityje ir t. t. Būtent dėl šių priežasčių visumos, atsižvelgdama į atsakovės prašymą, dalyvaujant pačiai atsakovei, ieškovė parengė atsakovei individualią teisinių paslaugų sutartį, kuri atitiko atsakovės lūkesčius ir atsakovės situacijos specifiką. Nei sudarant sutartį, nei vėliau ją vykdant dėl jokių šios sutarties nuostatų, tarp jų – ir dėl teisinių paslaugų kainos, atsakovei jokių neaiškumų niekada nekilo.
19.4. Sudarydamos 2020 m. birželio 22 d. sutartį, ieškovė ir atsakovė sutarė, kad už atliktas paslaugas pagal 2020 m. birželio 9 d. sutartį atsakovei mokėti nereikės, sudarius kitą – 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį dėl mokėjimo ateityje, ir tai patvirtina atsakovės pasirašytas įrašas 2020 m. birželio 9 d. sutartyje. Sudarius 2020 m. birželio 22 d. sutartį, 2020 m. birželio 9 d. sutartis pasibaigė. 300 eurų pagal 2020 m. birželio 9 d. sutartį atsakovė taip ir nesumokėjo, ir tai papildomai patvirtina, jog, pasirašydama 2020 m. birželio 22 d. sutartį bei atlikdama minėtą įrašą 2020 m. birželio 9 d. sutartyje, atsakovė puikiai suprato tokių savo veiksmų padarinius ir jų norėjo. Todėl atsakovės teiginiai, kad esą jai buvo visiškai nenaudinga sudaryti 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį, kad ši sutartis tariamai buvo sudaryta apgaule, nuslepiant esmines ir reikšmingas aplinkybes nuo atsakovės, yra nesuprantami, neteisingi ir visiškai nepagrįsti.
19.5. Apeliantė nesąžiningai bando manipuliuoti aplinkybe, kad byloje nėra pateikta pagal 2020 m. birželio 9 d. sutartį išrašyta 300 Eur sąskaita už teisines paslaugas, nors ši sąskaita yra jos žinioje. Tačiau faktą, jog po 2020 m. birželio 9 d. sutarties sudarymo atsakovė gavo sąskaitą ir turėjo pareigą ją apmokėti, akivaizdžiai patvirtina įrašas 2020 m. birželio 9 d. sutartyje, kurį atsakovė pasirašė. Jeigu atsakovė nebūtų turėjusi pareigos apmokėti jai išrašytos 300 Eur sąskaitos, būtų pakakę tik 2020 m. birželio 9 d. sutarties nutraukimo šalims sudarius 2020 m. birželio 22 d. sutartį be jokių papildomų nuorodų.
19.6. Atsakovė turėjo visas teisinių paslaugų sutartis, jas matė, su jų nuostatomis sutiko ir todėl pasirašė. 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartyje ir 2022 m. kovo 23 d. papildomoje sutartyje nurodytos šalių sutartos apmokėjimo sąlygos atsakovei buvo visiškai aiškios ir suprantamos, sutarčių sudarymo ir vykdymo metu visiškai atitiko atsakovės valią, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
19.7. 2022 m. kovo mėnesį ieškovė parengė taikos sutarties projektą atsakovės santuokos nutraukimo byloje. Pagal ieškovės parengtą taikos sutarties projektą iš esmės ir buvo padalintas atsakovės santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, užbaigiant atsakovės santuokos nutraukimo bylą teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimu. Todėl, įvertinęs minėtas aplinkybes bei įrodymus, skundžiamame sprendime teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog „nutraukusi sutartį su ieškove, atsakovė santuokos nutraukimo procesą pabaigė pasinaudodama ieškovės sukurtu rezultatu, už kurį siekia išvengti atsiskaitymo. Po sutarčių nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovės vykęs susirašinėjimas el. paštu patvirtina, jog ginčo sutarčių sąlygos atsakovei buvo puikiai suprantamos, ir prieštaravimų ir argumentų dėl tariamai neaiškių sutarties sąlygų nereiškė“.
19.8. Ginčijamos sutartys, kuriose numatytas neapibrėžtą laikotarpį atidėtas mokėjimas ir šalių sutartas tokio mokėjimo dydis, atitinka tiek teisės aktų reikalavimus, tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, o atsakovės teiginiai, kad sutarčių sąlygos dėl užmokesčio už paslaugas ir dėl atsiskaitymo tvarkos yra neva suformuluotos neaiškiai ir nesąžiningai, jog prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai ar kad sutartis atsakovė pasirašė neva dėl apgaulės, todėl teismas esą turi pagrindą ir pareigą šias sutartis naikinti kaip nesąžiningas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Penkių procentų atlygio dydis nuo atsakovei priteistos sumos neturėtų būti vertinamas kaip pernelyg didelis, atsižvelgiant į visą teisinių paslaugų teikimo atsakovei apimtį ir trukmę.
19.9. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, teismo nurodytos aplinkybės dėl žyminio mokesčio mokėjimo akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis buvo sunki ir ji negalėjo sumokėti ieškovei už teisines paslaugas šių paslaugų teikimo metu. Ieškovei nebuvo jokio reikalo formuluoti papildomo prašymo ir prašyti atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atsakovei savo iniciatyva, jeigu atsakovės turtinė padėtis būtų buvusi gera ir ji būtų galėjusi sumokėti visą pagal įstatymą reikalaujamą žyminį mokestį. Priešingai, būtent atsakovė skundėsi ieškovei bloga savo turtine padėtimi, todėl ieškovė atsakovės ieškinyje papildomai ir formulavo bei argumentavo prašymą atidėti atsakovei žyminio mokesčio mokėjimą. Teismas padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, jog sunki atsakovės finansinė padėtis tęsėsi iki pat santuokos nutraukimo proceso pabaigos. Jokios atsakovės santaupos ar kitos piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į santuokoje dalintiną turtą, o tai tik dar kartą papildomai patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis buvo sunki ir ji neturėjo piniginių lėšų sumokėti ieškovei už teisines paslaugas šių paslaugų gavimo metu.
19.10. Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog ji apmokėjo ir už kitas santuokos nutraukimo byloje patirtas išlaidas (skirtas žyminiam mokesčiui už atskiruosius skundus, ekspertizei ir kt.), kurios nėra mažos ir tariamai paneigia ieškovės teiginius dėl 2020 m. birželio 22 d. ginčo sutarties sudarymo aplinkybių, tačiau minėtus atsakovės teiginius skundžiamame sprendime teismas įvertino kritiškai ir pagrįstai juos atmetė. Minėtos išlaidos buvo patirtos gerokai vėliau – 2021 ir 2022 metais, o ne ginčo sutarties sudarymo metu, ir nėra galimybės identifikuoti, iš kokių lėšų jos buvo apmokėtos, kadangi šio laikotarpio atsakovės banko sąskaitos išrašas byloje nepateiktas.
19.11. Apeliantės argumentai, kad ji galėjo skolintis didelėmis sumomis, ir tai patvirtina kredito įstaigos įsipareigojimas suteikti jai beveik dviejų milijonų eurų kreditą, tik įrodo aplinkybę, kad atsakovė pinigų neturėjo ar melavo jų neturinti. Atsakovės nurodomas dokumentas – atsakovės į santuokos nutraukimo bylą pateiktas finansinės institucijos teisiškai įsipareigojantis dokumentas suteikti atsakovei 2 000 000 Eur (dviejų milijonų eurų) paskolą santuokos byloje turto dalies išpirkimui, ieškovės žiniomis, yra gautas padedant atsakovės draugui A. Č.. Šis dokumentas parodo tik atsakovės galimybę gauti pinigines lėšas konkrečiam tikslui – turto dalies išpirkimui, bet ne realų atsakovės disponavimą tokio dydžio piniginėmis lėšomis.
19.12. Atsakovės aktyvų domėjimąsi ir dalyvavimą visuose procesuose: tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek ikiteisminiuose tyrimuose ieškovei 2 metus (nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2022 m. birželio mėn.) teikiant atsakovei teisines paslaugas, patvirtina ieškovės į šią civilinę bylą pateikta gausi ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga bei teismo posėdyje apklausta liudytoja. Pastaroji teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovei nuolat buvo siunčiami visi dokumentai el. paštu, bet kai dokumentų skaičius santuokos nutraukimo byloje tapo itin didelis ir nebuvo įmanoma persiųsti visų dokumentų atsakovei el. paštu, buvo paprašyta pačios atsakovės prisijungti prie LITEKO, kad ji pati galėtų parsisiųsti dokumentus. Tačiau nepaisant to, kad atsakovė prisijungė prie LITEKO, daugeliu atvejų atsakovė nemokėdavo parsisiųsti dokumentų ar jų pasižiūrėti ar persirašyti. Todėl ieškovė taip pat teikdavo informaciją atsakovei apie bylos eigą tiek žodžiu, tiek persiųsdama dokumentus, įkeldavo vertinimams ar aktams parengti reikalingą informaciją į USB atmintinę.
19.13. Ieškovė nuolat suteikdavo atsakovei visą informaciją, persiųsdavo jai gautus dokumentus, klausdavo atsakovės nuomonės visais klausimais ir galutinius sprendimus visais klausimais priimdavo tik atsakovė. Atsakovė puikiai orientavosi byloje, žinojo savo tikslus, aktyviai dalyvavo rengiant procesinius dokumentus (tai patvirtina ieškovės į bylą pateikta susirašinėjimo su atsakove medžiaga). Visi ieškovės parengti procesiniai dokumentai tiek civilinėje byloje, tiek ikiteisminiuose tyrimuose ar kitose institucijose buvo parengti išimtinai atsakovės reikalavimu ir prašymu, o jų turinys visada buvo suderintas su atsakove.
19.14. Priešingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, teismas nustatė, kokia apimtimi buvo įvykdytas šalių susitarimas (iš esmės – visiškai), įvardydamas ieškovės atsakovei suteiktas teisines paslaugas bei aiškiai nurodydamas, jog santuokos nutraukimo procesą atsakovė baigė pasinaudodama ieškovės sukurtu rezultatu, kai taikos sutartį santuokos nutraukimo byloje atsakovė pasirašė nepraėjus nė dviem savaitėms po teisinių paslaugų sutarčių su ieškove nutraukimo. Tai, kad atsakovei toks teismo vertinimas yra nepalankus, nereiškia, jog, kaip teigia atsakovė, teismas „nenustatė, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas“.
19.15. Apeliaciniame skunde atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog teisinių paslaugų sutarčių nutraukimo dieną (2022 m. birželio 15 d.) santuokos nutraukimo byloje buvo numatyta daug posėdžių, šiuo atveju visiškai nėra reikšminga, kadangi šie posėdžiai neįvyko atsakovei pasinaudojus ieškovės darbo rezultatais ir sudarius santuokos nutraukimo byloje taikos sutartį netrukus po teisinių paslaugų sutarčių su ieškove nutraukimo (atsakovė teisinių paslaugų sutartis su ieškove nutraukė 2022 m. birželio 15 d., o taikos sutartį sudarė 2022 m. birželio 28 d.). Teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistino užmokesčio dydžio, atsižvelgė į Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 ir 3 dalis bei pagrįstai vertino, jog „nors ši sutartis yra specifinė lyginant su įprastai pasirašomomis teisinių paslaugų teikimo sutartimis, atsakovės atstovas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog tokia sutartis negalėjo būti pasirašyta“.
19.16. Nei nutraukdama sutartis (kaip reglamentuojama CK 6.721 straipsnio 1 dalyje), nei iki šiol atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei nė vieno euro. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas pažeidė ne ieškovė ar teismas, bet atsakovė – iki šiol neatsiskaitydama su ieškove už šios suteiktas teisines paslaugas.
19.17. Teisinių paslaugų sutarčių nutraukimas likus mažiau nei 2 (dviem) savaitėms iki taikaus susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasirašymo (atsakovės ir jos sutuoktinio susitarimas, pasirašytas 2022 m. birželio 28 d.) ir likus mažiau kaip 3 (trims) savaitėms iki sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo teisme, parodo, jog būtent atsakovės veiksmai, nutraukiant sutartis ir vengiant atsiskaityti su ieškove, prieštarauja gerai moralei, kadangi nutraukdama sutartis atsakovė akivaizdžiai turėjo labai aiškų tikslą – apgauti ieškovę ir nesumokėti jai sutarto atlygio už suteiktas teisines paslaugas.
19.18. Atsakovė yra itin nesąžininga bei prisidengdama savo, kaip vartotojos, statusu sudarant teisinių paslaugų sutartis bando šį savo statusą nesąžiningai išnaudoti savo naudai, siekdama suklaidinti teismą apie bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taip nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su ieškove pagal ginčijamas sutartis.
19.19. Apeliaciniame skunde atsakovė suformulavo reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiais teisinių paslaugų atlikimo aktus priešieškinyje nurodyta apimtimi bei priteisti ieškovei iš atsakovės atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 80/2020 įkainius pagal pagrįstas tokio darbo laiko sąnaudas, kurios, anot atsakovės, sudaro 8 461,60 Eur. Tačiau šiam apeliacinio skundo reikalavimui pagrįsti, išskyrus abstrakčią nuorodą į priešieškinį, atsakovė jokių argumentų apeliaciniame skunde nepateikė. Tai sudaro pagrindą minėtą apeliacinio skundo reikalavimą atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą.
19.20. Atsakovės teiginiai dėl tariamai jai nesuteiktų paslaugų ar mažesne apimtimi ir (ar) trukme suteiktų paslaugų, nei nurodyta teisinių paslaugų atlikimo aktuose, yra melagingi, prieštaraujantys bylos duomenims, todėl tokie neteisingi ir subjektyvūs atsakovės aiškinimai apie tariamai ieškovės nesugaištą ar trumpiau sugaištą laiką teikiant teisines paslaugas negali būti laikomi patikimais ir yra paneigti byloje esančių rašytinių įrodymų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio nenustatė CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, atsiradusius 2020 m. birželio 22 d. ir 2022 m. kovo 23 d. šalių sudarytų teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir sutarčių sudarymo faktines aplinkybes. Todėl šios apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisdamas ieškovei iš atsakovės skolą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
22. Tarp ieškovės advokatės S. Ž. atsakovės A. Ž. 2020 m. birželio 9 d. buvo sudaryta pirminė teisinių paslaugų sutartis Nr. 80/2020 dėl teisinių paslaugų suteikimo, kuria ieškovė įsipareigojo atstovauti Klientei atsakovei visose Lietuvos Respublikos įstaigose, įmonėse, mediacijoje, santuokos nutraukimo byloje, teismuose, visuose ikiteisminiuose tyrimuose ir t. t. Buvo sutarta, kad Klientė mokės 100 Eur už 1 valandą.
23. Tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. birželio 22 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 93/2020 dėl A. Ž. atstovavimo Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose, visuose ikiteisminiuose tyrimuose, vykdomuose policijoje, prokuratūroje, visuose Lietuvos Respublikos teismuose, ginče su sutuoktiniu V. Ž., įsipareigojant pradėti civilinę bylą dėl atsakovės santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir t. t. Šia sutartimi buvo sutarta, kad 1 valandos paslaugų teikimo kaina – 200 Eur, bet ne mažiau kaip 5 procentai nuo priteistos sumos. Šalys susitarė, kad mokėjimas už suteiktas paslaugas bus vykdomas po ginčo išsprendimo turto priteisimo atsakovės santuokos nutraukimo ginče Klientei (atsakovei).
24. Šalys 2022 m. kovo 23 d. sudarė papildomą teisinių paslaugų sutartį (susitarimą) Nr. 38/2022, kurioje numatė, kad „Šalys susitaria, kad advokato teisinių paslaugų kaina / honoraro dydis yra: 200 Eur už vieną paslaugų valandą, be ne mažiau kaip 5 procentai nuo priteisto turto sumos ar turto Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑19‑674/2022 dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo.“ Taip pat šia sutartimi šalys susitarė, kad advokatė S. Ž. nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2022 m. kovo 23 d. atliko ir A. Ž. suteikė už 52 830 Eur teisinių paslaugų, kurios nurodytos teisinių paslaugų atlikimo aktuose. Taip pat šios sutarties 5.3 papunkčiu šalys susitarė, kad „Klientei nutraukus teisinių paslaugų sutartį su Advokate dėl bet kokių priežasčių, ar neužbaigus civilinės bylos dėl bet kokių priežasčių, Klientė (atsakovė) honorarą įsipareigoja sumokėti Advokatei (ieškovei) per vieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo ar kitų aplinkybių atsiradimo dienos, kurios neleistų užbaigti bylos. Šalys susitarė, kad minimali santuokoje įgyto turto suma yra 1 500 000 Eur, dėl to honoraras turi būti ne mažesnis nei 75 000 Eur, jeigu nebus viršytas suteiktas valandinis atlygis“. Kartu su papildoma sutartimi atsakovei buvo pateikti suteiktų teisinių paslaugų atlikimo aktai.
25. 2022 m. birželio 15 d. elektroniniu laišku atsakovė A. Ž. ieškovei atsiuntė pranešimą, kuriuo informavo, jog nutraukia visas pirmiau minėtas sutartis.
Dėl teisinių paslaugų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis
26. Apeliaciniu skundu atsakovė reikalauja pripažinti 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 93/2020 ir 2022 m. kovo 23 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 38/2022 negaliojančiomis ab initio CK 1.81 straipsnio 1 dalyje ir 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
27. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys).
28. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).
29. Ginčijant sandorius dėl apgaulės, susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi, sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu.
30. Remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų dėl apgaulės panaudojimo ir susidėjusių aplinkybių, reikia tirti sandorio šalių valios formavimosi procesą. Tokiam tikslui pasiekti turi būti vertinamas abiejų sandorio šalių elgesys tiek iki sandorių sudarymo, tiek ir sandorių sudarymo bei vykdymo metu.
31. Atsakovė nurodo, kad šalims sudarant minėtas sutartis prieš apeliantę ieškovė panaudojo apgaulę, sąmoningai pateikdama jai aiškiai neteisingą ir iškreiptą bei tikrovės neatitinkančią informaciją, bei nuslėpė nuo atsakovės reikšmingas aplinkybes. Apeliantė teigia, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės sąmoningi veiksmai siekiant suklaidinti apeliantę dėl jos reikalavimo pagrįstumo santuokos nutraukimo byloje pateikiant aiškiai neteisingą situacijos aiškinimą bei teigiant, jog pasinaudodama pažintimis ieškovė gali padėti pasiekti apeliantės norimą rezultatą santuokos nutraukimo byloje už atitinkamą procentinį atlygį, lėmė 2020 m. birželio 22 d. ginčo sutarties sudarymą joje nustatytomis sąlygomis. Toks ieškovės elgesys visiškai neatitinka viešosios tvarkos ir geros moralės principų, kadangi ieškovė apgaulės būdu siekė pasipelnyti pasinaudodama savo profesine padėtimi.
32. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovė A. Ž. suprato 2020 m. birželio 22 d. sutarties sąlygas dėl mokėjimo ir būtent tokių sąlygų ji siekė dėl tuo metu buvusios sunkios finansinės padėties, jai šios sąlygos buvo aiškios, ji puikiai suprato, kiek ateityje turi sumokėti ieškovei. Nutraukusi teisinių paslaugų sutartis, atsakovė argumentuotai išdėstė savo poziciją, kodėl ji neturi mokėti PVM, su kuo galiausiai ieškovė sutiko. Atsakovė suprato, kad teisiniai procesai dėl atstovavimo, kuriuose ji ir sudarė sutartį su ieškove, greitai nesibaigs, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė buvo apgauta ir kažko nesuprato. Sudarytos sutarties sąlygos dėl sumokėjimo už suteiktas paslaugas buvo aiškios, aiškūs šios sutarties finansiniai padariniai, t. y. ne mažiau kaip 5 procentai nuo atsakovei priteisto turto vertės santuokos nutraukimo byloje.
33. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, jog 2020 m. birželio 22 d. sutartį ji sudarė ieškovei ją apgavus ir (ar) susidėjus tam tikroms aplinkybėms, o ieškovei taip pat išlieka pozityvi pareiga pagrįsti savo atsikirtimus.
34. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ir atsakovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pateiktus 2020 m. birželio 22 d. sutarties sudarymo aplinkybių vertinimus, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog, sudarant 2020 m. birželio 22 d. ir 2022 m. kovo 23 d. sutartis, prieš ją būtų panaudota apgaulė ar sudaromi sandoriai prieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei.
35. Apeliantės teiginys, jog ieškovės sąmoningi veiksmai siekiant suklaidinti apeliantę dėl jos reikalavimo pagrįstumo santuokos nutraukimo byloje neparemtas įrodymais. Apeliantė nenurodo konkrečių aplinkybių, kaip ieškovė ją klaidino santuokos nutraukimo byloje. Taip pat nėra įrodymų apie tai, kad pasinaudodama pažintimis, ieškovė žadėjo padėti pasiekti apeliantės norimą rezultatą santuokos nutraukimo byloje už atitinkamą procentinį atlygį. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė, sudarydama atstovavimo sutartis ir atstovaudama atsakovę apgaulės būdu siekė pasipelnyti pasinaudodama savo profesine padėtimi.
36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl sutarties sudarymo aplinkybių vertinimo, kad labiau tikėtina ieškovės pozicija, jog 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 93/2020 buvo sudaryta dėl atsakovės negalėjimo sumokėti už suteiktas teisines paslaugas ieškovei iš karto jas suteikus pagal pateiktus teisinių paslaugų atlikimo aktus. Teismo vertinimu, atsakovei sudarant ginčijamą sutartį buvo žinomos svarbios aplinkybės apie ginčų dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo nagrinėjimą, santuokoje įgyto turto dalijimo proporcijas, preliminarią santuokoje su trečiuoju asmeniu turimo turto, padalijamo santuokos nutraukimo byloje, sudėtį ir vertę. Atsakovė galėjo numatyti, jog ginčas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo užtruks dėl konfliktiškų atsakovės santykių su trečiuoju asmeniu, su kuriuo atsakovė tuo metu buvo sudariusi santuoką, ir santuokoje įgyto specifinio turto vertinimo bei padalijimo. Kartu su santuokos nutraukimo byla ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti teisines paslaugas ir kituose su santuokos nutraukimu susijusiuose teisminiuose ir neteisminiuose procesuose. Todėl atsakovė galėjo numatyti, jog tam iš ieškovės reikės plačios apimties teisinių paslaugų. Todėl atsakovės pozicija dėl prieš ją panaudotos ieškovės apgaulės, teikiant klaidingą informaciją, stokoja pagrįstumo ir nepagrindžiama byloje esančiais duomenimis (neįrodyta).
37. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudaryta 2020 m. birželio 22 d. (kartu su 2022 m. kovo 23 d. sutartimi, kuri papildė (patikslino) 2020 m. birželio 22 d. sutarties sąlygas) teisinių paslaugų sutartis galiojo beveik 2 metus. Pagal šią sutartį teisinės paslaugos ieškovei buvo suteiktos, tą patvirtina byloje pateikti abiejų šalių pasirašyti teisinių paslaugų atlikimo aktai. Nors atsakovė savarankiškai inicijavo vienašalį teisinių paslaugų sutarties su ieškove nutraukimą, tačiau nutraukdama sutartį nenurodė jokių sandorio negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, kurias pateikia priešieškinyje ir apeliaciniame skunde. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei visos sutarties sąlygos buvo aiškios, su sutartimi atsakovė galėjo susipažinti ir anksčiau inicijuoti sutarties nutraukimą dėl apgaulės ar prieštaravimo viešajai tvarkai, tačiau to nepadarė. Atsakovė reikalavimą pripažinti sutartis negaliojančiomis dėl apgaulės ir prieštaravimo viešajai tvarkai pateikė tik teismui preliminariu sprendimu tenkinus ieškovės ieškinį dėl skolos pagal sutartį priteisimo. Atsakovė neįrodė, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliantės apeliacinio skundo reikalavimą dėl 2020 m. birželio 22 d. ir 2022 m. kovo 23 d. teisinių paslaugų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl apgaulės ar prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais iš dalies teisinių paslaugų atlikimo aktus
38. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pripažinti iš dalies negaliojančiais teisinių paslaugų atlikimo aktus, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia pagrindų, kodėl šie teisinių paslaugų atlikimo aktai turėtų būti pripažintais negaliojančiais.
39. Pirmosios instancijos teismas šių aktų vertinimo neatliko, nes sutiko su ieškove, jog nagrinėjamu atveju suteiktų teisinių paslaugų atlikimo aktai nėra labai svarbūs, nes sutarto užmokesčio už teisines paslaugas kaina buvo susieta su atsakovei santuokos nutraukimo byloje priteisto turto verte, ir būtent dėl šios sumos yra pareikštas ieškinys.
40. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nepateikė argumentų ir motyvų, dėl ko ginčijami teisinių paslaugų atlikimo aktai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, atmeta šį apeliacinio skundo reikalavimą kaip nepagrįstą. Kartu netenkinamas ir atsakovės išvestinis apeliacinio skundo reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 80/2020 įkainius pagal pagrįstas tokio darbo laiko sąnaudas.
41. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ieškovė beveik dvejus metus teikė atsakovei visas jai reikalingas teisines paslaugas, rengė didelės apimties procesinius dokumentus, atstovavo atsakovei tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo institucijose. Ieškovė atsiliepimuose į priešieškinį bei patikslintą priešieškinį detaliai nurodė visas atsakovei teiktas ir suteiktas paslaugas, šių paslaugų apimtį ir trukmę, jas atsakovei suteikus. Atsakovė su jais galėjo detaliai susipažinti, jų neginčijo, neteikė pretenzijų ir teisinių paslaugų atlikimo aktus pasirašė. Be to, pasirašė 2022 m. kovo 23 d. sutartį, kurioje dar kartą užfiksuota atsakovei suteiktų paslaugų apimtis iki šios sutarties pasirašymo.
Dėl atlygio ieškovei už suteiktas teisines paslaugas atsakovei nutraukus teisinių paslaugų sutartį
42. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės priešieškinio nepagrįstumą, ieškovės ieškinio reikalavimą sumažino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 70 549,95 Eur ir atitinkamai 5 procentų sumą nuo atsakovei santuokos nutraukimo byloje priteisto turto vertės – 1 410 999 Eur, kartu su skola priteisdamas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 70 549,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė tinkamai ir visiškai įvykdė 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutarties sąlygas, todėl jai priklauso sutartyje numatytas 5 procentų atlygis nuo atsakovės santuokos nutraukimo byloje priteisto turto vertės.
43. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka. Šalių sudarytoje 2020 m. birželio 22 d. sutartyje, kurios sąlygos buvo papildytos 2022 m. kovo 23 d. sutartimi, šalys numatė, jog „[š]alys susitaria, kad advokato teisinių paslaugų kaina / honoraro dydis yra: 200 Eur už vieną paslaugų valandą, be ne mažiau kaip 5 procentai nuo priteisto turto sumos ar turto Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-19-674/2022 dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo“. Tokia susitarimo nuostata rodo, kad atlygis advokatui – ne mažiau kaip 5 procentai nuo priteisto turto sumos, galėtų būti skaičiuojamas tik esant priimtam teismo sprendimui dėl turto padalijimo, t. y. šalys susitarė dėl atstovavimo iki bylos nagrinėjimo pabaigos pirmosios instancijos teisme.
44. Atsakovė 2022 m. birželio 15 d. inicijavo sutarties nutraukimą, o sprendimas atsakovės santuokos nutraukimo byloje buvo priimtas 2022 m. liepos 4 d., t. y. jau po sutarties nutraukimo. Nutraukusi sutartį su ieškove, atsakovė sudarė naują teisinių paslaugų sutartį su kitu atstovu, kuris atstovavo atsakovei santuokos nutraukimo byloje ir kuris užbaigė atsakovės santuokos nutraukimo bylą. Pagal šią sutartį, tikėtina, atsakovė patyrė atstovavimo išlaidas, kurias turėjo sumokėti naujam atstovui už suteiktas teisines paslaugas. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovė neįvykdė sutarties sąlygos ir neužbaigė atsakovės santuokos nutraukimo bylos. Be to, ieškovė atstovavo atsakovei pagal sudarytas sutartis ne tik atsakovės santuokos nutraukimo byloje, bet ir kituose teismuose bei kitose institucijose, todėl skaičiuoti atlygį tik pagal atsakovės santuokos nutraukimo bylos rezultatą yra nepagrįsta.
45. Nors 2022 m. kovo 23 d. sutarties 5.3 papunkčiu šalys susitarė, kad „Klientei nutraukus teisinių paslaugų sutartį su Advokate dėl bet kokių priežasčių, ar neužbaigus civilinės bylos dėl bet kokių priežasčių, Klientė honorarą įsipareigoja sumokėti Advokatei per vieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo ar kitų aplinkybių atsiradimo dienos, kurios neleistų užbaigti bylos. Šalys konstatuoja, kad minimali santuokoje įgyto turto suma yra 1 500 000 Eur, dėl ko honoraras turi būti ne mažesnis nei 75 000 Eur, jeigu nebus viršytas suteiktas valandinis atlygis“, teisėjų kolegija, apskaičiuodama atlygį ieškovei, šia nuostata nesivadovauja, nes šia nuostata iš esmės pažeidžiami atsakovės, kaip vartotojos, interesai nutraukus paslaugų sutartį (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 6.721 straipsnio 1 dalis).
46. Atsižvelgdama į pirmiau pateiktas aplinkybes ir konstatavusi, jog 5 procentų atlygis nuo atsakovei priteisto turto sumos negali būti priteisiamas, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl ieškovei priteistino atlygio apskaičiavimo.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos 2020 m. birželio 22 d. sutarties, kurios sąlygos buvo patikslintos 2022 m. kovo 23 d. sutartimi, atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas apskaičiavimo tvarką ir dydį, pripažįsta, kad šalių susitartas 200 Eur valandinis atlygis už ieškovės suteiktas paslaugas yra protingas, skaidrus, sąžiningas, adekvatus rinkos ekonominėms sąlygoms, infliacijai ir ieškovės prisiimamai rizikai dėl atsakovei atidėto mokėjimo už suteiktas paslaugas ir atitinka Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Šalims 2022 m. kovo 23 d. pasirašius teisinių paslaugų sutartį buvo susitarta ne tik dėl ankstesnės sutarties sąlygų papildymo, bet ir konstatuota, jog ieškovė suteikė atsakovei paslaugų nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2022 m. kovo 23 d. už 52 830 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti abiejų šalių pasirašyti teisinių paslaugų suteikimo aktai. Kartu su abiejų šalių pasirašytais teisinių paslaugų atlikimo aktais ieškovė į bylą yra pateikusi teisinių paslaugų atlikimo aktą dėl suteiktų paslaugų laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. birželio 15 d., per kurį ieškovė suteikė atsakovei teisinių paslaugų, kurių bendra vertė 2 900 Eur. Įvertinusi pateiktą teisinių paslaugų atlikimo aktą ir jame nurodytas atsakovei suteiktas teisines paslaugas, jų apimtis, teisėjų kolegija laiko šį aktą pagrįstu, siekiant apskaičiuoti visą ieškovės atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį. Šalims 2022 m. kovo 23 d. sutartimi konstatavus suteiktų teisinių paslaugų apimtį iki 2022 m. kovo 23 d., o teismui pripažinus pagrįstu teisinių paslaugų atlikimo aktą už suteiktas paslaugas nuo 2022 m. kovo 24 d. iki atsakovei nutraukiant sutartį, ieškovei priteisiama pagal šiuos teisinių paslaugų atlikimo aktus nurodyta bendra suma, kuri lygi 55 730 Eur (52 830 Eur+2 900 Eur).
48. Apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mato pagrindą apeliantės apeliacinio skundo reikalavimą tenkinti – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 55 730 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 55 730 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepripažino 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 93/2020 ir 2022 m. kovo 23 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 38/2022 negaliojančiomis ab initio, nepripažino negaliojančiais iš dalies teisinių paslaugų atlikimo aktus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės atlygį už suteiktas paslaugas, skaičiuodamas jį nuo atsakovės santuokos nutraukimo byloje jai priteisto turto vertės, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
50. Į esminius šalių argumentus atsakyta, dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
52. Pakeitus sprendimą (pasikeitus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijai), yra pagrindas iš naujo paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
53. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas 4 575 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 900 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 675 Eur žyminis mokestis. Ieškovei ieškiniu prašant priteisti iš atsakovės 75 000 Eur, apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą jai priteistina suma yra mažesnė 55 730 Eur. Vadinasi, yra patenkinta 74 proc., o atmesta 26 proc. ieškinio reikalavimų. Vadovaujantis šia nustatyta proporcija, perskaičiuotinas šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas.
54. Atitinkamai, ieškovei atlygintina 74 proc. jos turėtų išlaidų advokato pagalbai, iš viso 2 886 Eur t. y. (3 900 Eur x 74 proc.) atstovavimo išlaidų. Prašomos kompensuoti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).
55. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinas ir už patenkintą reikalavimo dalį (55 730 Eur) sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 499,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai bei šio straipsnio 7 dalis). Iš viso ieškovė turi teisę į 3 385,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 886 Eur + 499,50 Eur).
56. Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 4 950 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, taip pat sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį už priešieškinį. Iš viso 5 350 Eur. Teismui atsakovės priešieškinį atmetus, sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį neįtraukiamas į bylinėjimosi išlaidas, kurios apskaičiuojamos ir priteisiamos atsakovei iš ieškovės.
57. Atsakovei iš ieškovės priteisiama 26 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. 1 287 Eur (4 950 Eur x 26 proc.).
58. Atlikus patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 2 098,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
59. Apeliantės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo tenkinta 24 proc. ((70 549,95-55 730)/(70 549,95-8 461,60)) atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, vadovaudamasi šia proporcija teisėjų kolegija apskaičiuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ginčo šalims.
60. Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 100 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, taip pat sumokėjo 1 079 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Iš viso 3 179 Eur. Prašomos kompensuoti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
61. Atitinkamai atsakovei atlygintina 24 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 762,96 Eur (3 179 Eur x 24 proc.).
62. Ieškovė S. Ž., pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje esanti 2023 m. gegužės 12 d. sąskaita už teisines paslaugas AB-93/2022/4 ir 2023 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė S. Ž. patyrė 1 800 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Prašomos kompensuoti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovei atlygintina 76 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 368 Eur (1 800 x 76 proc.).
63. Atlikus patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 605,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir priimti galutinį sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 730 Eur (penkiasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 55 730 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 098,50 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt aštuonis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priešieškinį atmesti.“
Priteisti ieškovei S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605,04 Eur (šešis šimtus penkis eurus ir 4 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė
Vigintas Višinskis