Civilinė byla Nr. e2A-50-603/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00390-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2.;
3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deinava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deinava“ dėl baldų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deinava“, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovės 2019 m. balandžio 6 d. sudarytą minkštojo baldo pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 1890 Eur už netinkamos kokybės prekę – minkštąjį baldą (kampinę sofą) „MALMO 1D (1) SL-2,5 QFP“, kairinį, oda „GALA EXTRA G-840 Wenge“ (toliau – ir baldas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė paaiškino, kad šalys 2019 m. balandžio 6 d. sudarė baldo užsakymo sutartį, užsakytą baldą atsakovė pristatė ieškovei 2019 m. gegužės 27 d. Ieškovė 2020 m. spalio mėn. pastebėjo, jog įsigyto minkštojo baldo oda keliose vietose, ypač siūlių zonoje, yra nusitrynusi. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, nusiuntė baldo nuotraukas, pateikė atsakovei odos gabaliuką, kuris buvo pridėtas prie minkštojo baldo jį perkant, tam, kad atsakovė nusiųstų odos mėginį gamintojui, kuris ištirtų odos kokybę. 2021 m. sausio 11 d. ieškovė gavo atsakovės elektroninį laišką, kuriame nurodyta, jog, pasak baldo gamintojo, baldo oda yra kokybiška, o šiuo atveju baldas galimai buvo valomas netinkamomis priemonėmis, todėl atsirado baldo odos spalvų skirtumų.
3. Ieškovė 2021 m. sausio 4 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), prašydama įpareigoti atsakovę nutraukti baldo pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už minkštąjį baldą sumokėtus pinigus.
4. Tarnyba 2021 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 10E-493 atmetė vartotojos (ieškovės) J. B. reikalavimą. Tarnyba, atlikusi minkštojo baldo dokumentinį vertinimą, 2021 m. vasario 11 d. vertinimo išvadoje Nr. 1ŠE-10 konstatavo, kad įvertinus vartotojos pateiktas minkštojo baldo nuotraukas, pardavėjos bandymų protokolą ir nustačius, jog minkštojo baldo gamybos defektų nėra, darytina išvada, jog baldo sėdimosios dalies odos mechaniniai pažeidimai yra intensyvaus, neatsargaus minkštojo baldo naudojimo ir valymo pasekmė.
5. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad nei atsakovės atstovas ar ekspertas, nei Tarnybos atstovas ar ekspertas nebuvo atvykę apžiūrėti minkštojo baldo bei jo defektų, todėl ieškovei neaišku, kuo remdamasi Tarnyba nusprendė, jog ieškovės nurodyti ir užfiksuoti minkštojo baldo defektai yra mechaninio pobūdžio pažeidimas, atsiradęs dėl netolygaus, intensyvaus, neatsargaus minkštojo baldo naudojimo. Ieškovės teigimu, baldas buvo naudojamas ir prižiūrimas pagal garantines taisykles, pagrindiniai minkštojo baldo defektai (odos nusidėvėjimai) yra atsiradę ties siūlėmis, kitur odos defektų beveik nematyti.
6. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog prekės trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, o trūkumus sąlygojo netinkama gaminio kokybė. Tiek Tarnybos gaminio vertinimo išvada, tiek 2020 m. gruodžio 31 d. gamintojo išvada patvirtina, kad prekė gamyklinių trūkumų neturėjo. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės įvardijami trūkumai kilo dėl aplinkybių, už kurias atsako atsakovė, o vien tai, kad po 1,5 metų nuo gaminio įsigijimo ir naudojimo pradžios ieškovė pastebėjo gaminio trūkumus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad už šiuos trūkumus atsako atsakovė.
7. Atsakovės vertinimu, ieškovės įvardijamus trūkumus sąlygojo netinkamas daikto naudojimas ir netinkama priežiūra, ką ir patvirtina sugadinimų pobūdis. Remdamiesi tuo, specialistai padarė išvadą dėl susidariusių mechaninių pažeidimų, už kuriuos pardavėja neatsako.
8. Įprastomis sąlygomis gaminio oda atitiktų atsparumo trynimui reikalavimus, tačiau šiuo atveju mechaniniai pažeidimai pasireiškė būtent tose gaminio vietose, kurios dažniausiai nepatiria „trinties“ ar kitokio poveikio dėl įprastinio daikto naudojimo. Šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 5.3. punktas numatė, kad pirkėjas įsipareigoja laikytis prekės naudojimo taisyklių ir instrukcijų, ieškovė buvo tinkamai supažindinta su prekės naudojimo reikalavimais, todėl pardavėja negali būti atsakinga už neigiamas pasekmes. Prekės trūkumai pasireiškė po 17 mėnesių nuo prekės įsigijimo, tuo tarpu sutartimi buvo nustatyta 24 mėnesių garantija. Taigi ieškovė nemaža dalimi gavo tai, tikėjosi iš prekės, todėl net teismui ir pripažinus, kad atsakovei kyla atsakomybė, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas neproporcingas.
II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė ieškovės ir atsakovės 2019 m. balandžio 6 d. sudarytą minkšto baldo MALMO 1D (1) SL-2,5 QFP kairinis, oda GALA EXTRA G-840 Wenge užsakymo sutartį Nr. DEI-5288, priteisė ieškovei iš atsakovės 1890 Eur už nekokybišką baldą ir 43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat įpareigojo ieškovę perduoti atsakovei baldą.
10. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta baldo pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato ilgesnio termino (CK 6.363 straipsnio 10 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Ieškovė pretenzijas dėl baldo kokybės atsakovei pareiškė 2020 m. spalio mėnesį, t. y. per garantijos laikotarpį, todėl būtent pardavėjai tenka pareiga įrodyti, kad baldo odos paviršiaus nusitrynimų atsirado ne dėl netinkamos medžiagų kokybės, bet dėl pačios pirkėjos veiksmų, nesuderinamų su baldo gamintojo nustatytomis jo priežiūros ir naudojimo taisyklėmis.
11. Teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovės pirktas daiktas – minkštasis natūralios odos baldas – atlieka ne tik praktinę, bet ir estetinę funkciją, todėl ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, kad jos įsigytas daiktas bus ne tik tinkamas naudoti pagal paskirtį, bet ir išlaikys estetinį vaizdą. Iš su ieškiniu pateiktų baldo nuotraukų matyti, kad baldo odos paviršius vietomis, ypač ties siūlėmis, nusitrynęs, dėl to tose vietose pakitusi baldo spalva, susidaro seno ir nudėvėto baldo įspūdis. Išaiškėję baldo odos paviršiaus defektai rodo galimai esant medžiagos kokybės trūkumų, kurie jau buvo daikto perdavimo pirkėjai metu.
12. Teismas pažymėjo, kad ne atsakovės samprotavimai ir išvados, bet įrodymais pagrįstos aplinkybės, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, šalina atsakovės atsakomybę dėl daikto kokybės trūkumų. Atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėja. Po ieškovės pareikštų pretenzijų dėl atsiradusių baldo defektų atsakovė baldo net neapžiūrėjo, nebuvo pasitelkti jokie specialistai (ekspertai), kad būtų nustatytos defektų priežastys. Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gaminio vertinimo išvadą 2021 m. vasario 11 d. Nr. 1ŠE-10 taip pat surašė neįvertinusi ir neapžiūrėjusi gaminio.
13. Vertindamas baldo trūkumus CK 6.363 straipsnio 8 dalies kontekste, teismas nurodė, kad baldo trūkumai nėra mažareikšmiai ir neatima iš ieškovės galimybės reikalauti nutraukti sutartį. Odinis baldas nėra trumpalaikio naudojimo daiktas, kad baigiantis garantiniam terminui galima būtų teigti, jog pirkėjas gavo iš daikto tai, ko tikėjosi. Ieškovė, sumokėjusi už baldą nemenką sumą, turėjo pagristą lūkestį juo naudotis ir tenkinti savo estetinius poreikius ilgiau negu nustatytas garantinis laikas. Pablogėjus baldo išvaizdai, vartotoja iš esmės negauna to, ko tikėjosi – turėti ne tik funkcionuojantį, bet ir jos estetinius lūkesčius atitinkantį baldą.
III. Apeliacinio skundo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties argumentai ir šalių paaiškinimuose nurodomos papildomos aplinkybės
14. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantė nurodė, kad:
14.1. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai nustatė reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Paskirstydamas įrodinėjimo pareigą teismas nepagrįstai vadovavosi tuo, kad ieškovė pretenzijas dėl baldo kokybės atsakovei pareiškė 2020 m. spalio mėnesį, t. y. per garantijos laikotarpį ir neatsižvelgė į tai, kad trūkumai pasireiškė ir pretenzija pareikšta po 6 mėnesių nuo prekės perdavimo, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog baldo odos paviršiaus pažeidimai atsirado ne dėl netinkamos medžiagų kokybės, bet dėl pačios pirkėjos veiksmų.
14.2. ieškovei teko pareiga įrodyti, kad prekės trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių sutarties sudarymo metu, ir kad pirkėjos įvardintus trūkumus sąlygojo netinkama gaminio kokybė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nurodyta prezumpcija dėl trūkumų egzistavimo sutarties sudarymo metu taikytina tik šešis mėnesius nuo daikto perdavimo. Gi ieškovės nurodomi trūkumai pasireiškė ir pretenzija buvo pareikšta praėjus 18 mėnesių nuo daikto perdavimo, todėl prezumpcija nėra taikoma, šias aplinkybes turi pareigą įrodyti pirkėja, reiškianti atitinkamą reikalavimą
; 14.3. atsakovė savo atsikirtimus grindė šiais rašytiniais įrodymais: 1) nepriklausomo Vokietijos instituto 2020 m. gruodžio 31 d. odos pavyzdžio kokybės testo ataskaita Nr. 14563-1 TL20, kurioje nurodyta, kad baldo oda atitinka standarto „EN ISO 11640 Oda, Bandymai spalvos atsparumui nustatyti. Spalvos atsparumas cikliniam slankiojamam trynimui (ISO 11640:2018)“ reikalavimus, o baldo pažeidimai yra netinkamo naudojimo arba netinkamos priežiūros rezultatas; 2) 2021 m. vasario 11 d. gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-10, kurioje nustatyta, kad tokio pobūdžio pažeidimai yra mechaniniai ir įprastai atsiranda intensyviai trinant, neatsargiai bandant išvalyti susikaupusius nešvarumus. Tarnybos išvada yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią;
14.4. teismo įvertinta testo ataskaita ir Tarnybos gaminio vertinimo išvada, kad tyrimas buvo atliktas remiantis baldo nuotraukomis, o ne apžiūrėjus patį baldą, nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas nepagrindė, kodėl tyrimas iš nuotraukos negalėjo būti atliekamas ir ar tyrimą atliekantys asmenys, kurie yra savo srities specialistai, neturėjo pakankamai žinių ar kvalifikacijos, kad galėtų vizualiai įvertinę baldą pasisakyti dėl baldo defekto susidarymo priežasčių. Tik specialių žinių turinčio subjekto išvadomis galėtų būti paneigtos kitų specialistų išvados arba tokių išvadų darymo galimybė iš vaizdinės informacijos. Dar daugiau, teismas ieškovei išaiškino teisę teikti papildomus įrodymus ir prašyti skirti ekspertizę, tačiau ieškovė tokia galimybe nesinaudojo, tuo tarpu objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šios specialistų išvados neteisingos ar negalėjo būti daromos dėl informacijos nepakankamumo, byloje nėra;
14.5. apeliantė, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prieš apsisprendžiant dėl apeliacinio skundo teikimo, prašė ieškovės sudaryti galimybę gyvai apžiūrėti baldą ir įvertinti jo būklę, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Kita vertus, jei baldo sugadinimo priežasčių vertinimą atlikusių specialistų manymu jiems pateiktos gaminio nuotraukos buvo pakankamai informatyvios išvadoms daryti, vien tai, kad gaminio apžiūra būtų atlikta gyvai, nesudarytų pagrindo abejoti specialistų išvadų teisingumu ir jas atmesti;
14.6. atsakovė įvykdė pareigą paneigti gamybos broką, pateikdama rašytinius įrodymus, paneigiančius baldo trūkumus dėl pardavėjo (gamintojo) kaltės, taip pat pagrindė, jog baldas buvo kokybiškas, defektai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl to, kad pirkėja pažeidė daikto naudojimo taisykles. Šuo atveju susidarė mechaniniai baldo paviršiaus pažeidimai, už kuriuos pardavėja neatsako, be to, įprastomis sąlygomis gaminio oda atitiktų atsparumo trynimui reikalavimus, tačiau aptariamu atveju pažeidimai pasireiškė būtent tose gaminio vietose, kurios dažniausiai nepatiria „trinties“ ar kitokio poveikio dėl įprastinio daikto naudojimo;
14.7. pirmosios instancijos teismo taikytas vartotojų interesų gynimo būdas neproporcingas ir nepagrįstas net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, kad trūkumai susidarė dėl gamintojo kaltės. Ieškovė nusipirko baldą, kuris nėra meno kūrinys ar kultūros vertybė, kurio įprastinė paskirtis būtų atlikti estetinę funkciją (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Ieškovės įsigytas daiktas atitinka jam keliamus įprastus kokybės reikalavimus, ir praėjus 1,5 metų naudojimo yra tinkamas naudoti pagal įprastinę paskirtį;
14.8. ieškovė buvo supažindinta su gaminio naudojimo ir priežiūros instrukcija. Sutartyje numatytų garantijos sąlygų 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad balduose, pagamintuose iš natūralios odos, itin dažnai naudojamose baldų dalyse gali atsirasti natūralaus naudojimo defektai, nusitrynimai, blizganti ir pažeista oda, o garantija nebūtų taikoma tokiems pažeidimams kaip apmušalo medžiagos pašiaušimas, ištempimas dėl įprasto naudojimo. Penktojoje garantijos sąlygų dalyje nurodoma, kad natūralioms baldų odos savybėms garantija netaikoma, be to, naudojant baldą pasireiškia būdinga išvaizda, kurią sukelia natūralūs odos naudojimo padariniai. Nurodyti reiškiniai būdingi labiausiai ir intensyviausiai naudojamoms vietoms, todėl baldo naudojimo taisyklių kontekste nėra pagrindo konstatuoti, kad vartotoja galėjo turėti lūkestį, jog baldo išorinės savybės apskritai nepasikeis ir kad tam tikri baldo išvaizdos pokyčiai vertinti kaip trūkumas;
14.9. įvertinus faktinį trūkumų pasireiškimo laiką, proporcingumo aspektu lieka neįvertinta tai, kad vartotoja nemaža dalimi gavo tai ko galėjo tikėtis iš prekės, tuo labiau, kad ieškovė negalėjo protingai tikėtis, jog net ir kokybiškas baldas dėl jo intensyvaus naudojimo, atsižvelgiant į įspėjimus garantinėse sąlygose, vizualiai nepasikeis;
14.10. proporcingumo aspektu teismas nevertino, kad nurodyti trūkumai gali būti pašalinti žymiai ekonomiškesnėmis priemonėmis, t. y. iš naujo pervelkant baldą. Teismas nepagrindė, kodėl pastaroji priemonė negalėjo būti taikoma ir parinkta griežčiausia priemonė – sutarties nutraukimas.
15. Ieškovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
15.1. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje pateikti įrodymai pagrindžia netinkamos kokybės prekę y. pridėjo tai pagrindžiančias nuotraukas. Pažymi, kad tiek pareikštoje pretenzijoje, tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad kuo toliau minkštas baldas (prekė) yra naudojama, tuo labiau ji dėvisi. Be to, minkšto baldo (prekės) dalys dėvisi nevienodai, ties siūlėmis beveik visa oda yra nusitrynusi. Ieškovė teigia, kad nuotraukas siuntė apeliantei dar iki teisminio ginčo, tačiau apeliantė neatvyko apžiūrėti baldo. Anot ieškovės, apeliantė tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. 2021 m. spalio 7-8 d. išreiškė norą atvykti ir apžiūrėti baldą, be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė nesiėmė jokių veiksmų, siekiant nustatyti, ar jos parduota prekė buvo kokybiška ar ne;
15.2. kritiškai vertintina apeliantės pozicija dėl garantinio termino, kadangi tarp šalių nėra ginčo, kad pretenzija buvo apeliantei pateikta laiku. Apeliantė aiškiai ir tiksliai nurodė bei sutartyje įtvirtino, kad minkštam baldui yra suteikiama 2 metų garantija, kas, ieškovės įsitikinimu, patvirtina faktą, jog 2 metus minkštas baldas bus idealios kokybės tiek naudojimo prasme, tiek vizualine prasme;
15.3. apeliantės baldų parduotuvėje dirbanti darbuotoja parodė galimą išsirinkti minkšto baldo odos tipą, patikino, jog ieškovės pasirinktas odos tipas yra patikimas, atsparus, patvarus, odos nusidėvėjimai gali atsirasti tik po 7–10 metų. Išsirinkusi brangiausią parduotuvėje buvusią odą pagrįstai tikėjosi, jog baldo oda nenusidėvės per vienerius metus. Todėl apeliantės teiginiai dėl 6 mėnesių termino, per kuriuos neva ieškovė turėjo pareikšti pretenziją, yra nepagrįsti;
15.4. paneigė apeliantės pateiktus įrodymus dėl prekės kokybiškumo. Tarnybos 2021 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 10E-493 ir jame nurodytos išvados buvo padarytos atlikus tik dokumentinį minkšto baldo kokybės vertinimą, jis buvo atliekamas pagal ieškovės ir apeliantės atsiųstus rašytinius paaiškinimus. Tačiau nei apeliantės atstovas ir/ar ekspertas, nei Tarnybos atstovas ir/ar ekspertas nebuvo atvykę apžiūrėti baldo bei jo defektų;
15.5. byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jo ieškovė netinkamai prižiūrėjo minkštą baldą. Apeliantė atliko bandymus su tuo odos gabaliuku, kuris buvo pridėtas kaip pavyzdinis, tačiau paties baldo nusitrynusi oda nebuvo tiriama, todėl nėra aišku, kuo remiantis apeliantė daro išvadą, jog ieškovė valė minkštą baldą su cheminėmis medžiagomis, ir šią išvadą pateikia kaip neginčytiną;
15.6. priešingai nei nurodo apeliantė, baldas buvo itin saugomas, jokie odos trynimai ir valymai cheminėmis medžiagomis nebuvo atliekami. Minkštas baldas buvo prižiūrimas taip, kaip buvo nurodyta ieškovui pateiktose „GALLA COLLEZIONE“ baldų gamykloje pagamintų baldų garantijos taisyklėse. Ieškovė baldą itin saugojo, jį įsigijo ne vien tik sėdėjimo ir/ar gulėjimo funkcijai atlikti, be to, įsigytas baldas yra priskiriamas prabangos prekių kategorijai, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad oda nenusidėvės per vienerius metus ir minkštas baldas vizualiai tinkamai atrodys ženkliai ilgesnį laiko tarpą, nei nurodyta garantijoje;
15.7. nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas šiuo atveju yra neproporcingas. Baldas įsigytas už 1890 Eur, baldui pagaminti buvo naudojama pati brangiausia oda, todėl vertinant reikalaujamo gynimo būdo pagrįstumą svarbu tai, kad sumokėjus nemažą pinigų sumą minkštas baldas neatitiko ieškovės lūkesčių. Be to, odai nusitrynus, ieškovė patyrė nepatogumą, nes minkštas baldas nebeatrodo estetiškai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas ir tinkamas.
16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė CK 6.363 straipsnio 11 dalį ir nepagrįstai atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti, kad jai buvo perduota netinkamos kokybės prekė. Nesant sąlygų taikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą prezumpciją, vartotojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto trūkumų faktą, taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad daikto trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu. Nurodė, kad taip pat CK 6.333 straipsnio 3 dalis įpareigoja pardavėją įrodyti, kad daikto garantijos galiojimo metu išryškėję daikto trūkumai daikto perdavimo metu neegzistavo, o atsirado jau po daikto perdavimo pirkėjui momento dėl pastarojo kaltės (nutarties 28 punktas). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo visų pirma turi būti nustatyta, ar parduoto daikto trūkumai egzistavo daikto perdavimo pirkėjai metu. Nurodė, kad ši aplinkybė nustatytina vartotojai (ieškovei) teikiant įrodymus, pagrindžiančius daikto trūkumų egzistavimo faktą daikto perdavimo metu ir (arba) 6 mėnesius po daikto perdavimo, o pardavėjai įrodinėjant priešingas aplinkybes – daikto trūkumų atsiradimą išimtinai po daikto perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (nutarties 42 punktas).
19. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi pasiūlyta iki 2023 m. sausio 26 d. ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius daikto trūkumų egzistavimo faktą daikto perdavimo metu ir (arba) 6 mėnesius po daikto perdavimo, o pardavėjai - pateikti įrodymus, jog daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
20. Ieškovė J. B. pateikė paaiškinimus, nurodydama, jog priešingai nei bando įrodyti atsakovė, minkštas baldas nebuvo valytas jokiomis cheminėmis priemonėmis, jis buvo itin saugomas pagal pateiktas „GALLA COLLEZIONE“ baldų gamykloje pagamintų baldų garantijos taisykles, jokie odos trynimai ir valymai cheminėmis medžiagomis nebuvo atliekami. Po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-3075-864/2021 atsakovė paėmė iš ieškovės minkštą baldą, o ieškovė nežino, kur šiuo metu yra baldas ir kas su juo padaryta. Tarnybos atstovas ir atsakovė minkšto baldo neapžiūrėjo, Tarnybos išvada padaryta iš nuotraukų, o jo oda tyrimams paimta nebuvo. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teigimu, ši Tarnybos gaminio (minkšto baldo) vertinimo išvada yra laikytinas įrodymu, tačiau Tarnybos gaminio (minkšto baldo) vertinimo išvada laikytina subjektyvaus pobūdžio, parengta neįvertinus paties minkšto baldo. Todėl vien tai, kad Tarnybos gaminio (minkšto baldo) išvada atitinka formalius išvados surašymo reikalavimus, savaime nereiškia fakto, jog Tarnybos 2021 m. vasario 11d. gaminio vertinimo išvada yra teisinga ir pagrįsta ir patvirtina atsakovo teiginius. Minkštas oda aptrauktas baldas, kurio vertė yra 1 890 Eur, įsigytas ne vien tik sėdėjimo ir/ar gulėjimo funkcijai atlikti, jis yra priskiriamas prabangos prekių kategorijai, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad oda nenusidėvės per vienerius metus ir minkštas baldas vizualiai atrodys ženkliai ilgesnį laiko tarpą, nei nurodyta garantijoje.
21. Atsakovė UAB „Deinava“ pateikdama paaiškinimus nurodo, kad trūkumai pastebėti po 17 mėnesių nuo baldo pristatymo ieškovei. Tai, jog ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, o kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad Tarnybos gaminio vertinimo išvada laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu (nutarties 36 punktas). Baldo perdavimo ieškovei metu buvo pridėtas prie baldo odos pavyzdys. Toks baldinio audinio atraižos pridėjimas prie gaminio yra įprastas verslo praktikoje kokybės kontrolės / ginčų sprendimo tikslais, siekiant išvengti tiesioginio baldo gadinimo (pjaustymo), kai yra abejojama medžiagos kokybe ir reikia atlikti medžiagos savybių tyrimą. Garantijos sąlygos (pateikta ieškovės su ieškiniu) pateikia nurodymus apie tai, kokias priemones naudoti baldo valymui ir kaip prižiūrėti baldą. Tačiau ieškovė neįrodinėjo ir nenurodė, kaip konkrečiai prižiūrėjo ir kokiomis priemonėmis valė baldą. Be to, pagal garantijos sąlygas tam tikri odos nusitrynimai apskritai gali būti vertinami kaip natūrali odos savybė ir jiems garantija netaikytina. Natūralūs odos naudojimo padariniai pasireiškia labiausiai ir intensyviausiai naudojamose vietose, todėl net ir esant kokybiškam gaminiui yra galimi tam tikri baldo išvaizdos pakitimai, sąlygoti natūralių odos savybių. Dar daugiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad medžiaga, iš kurios pagamintas ginčo baldas, yra kokybiška, atitinka standarto „EN ISO 11640 Oda, Bandymai spalvos atsparumui nustatyti. Spalvos atsparumas cikliniam slankiojamam trynimui (ISO 11640:2018)“ reikalavimams, o ieškovės nurodyti pažeidimai yra sąlygoti netinkamo, neatsargaus naudojimo ir netinkamos priežiūros.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
24. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta nutraukti šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti dvišalę restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl ginčo esmės
26. Civilinėje byloje kilęs ginčas susijęs su vartojimo teisiniais santykiais. Civilinė byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismui iš naujo, joje pateikti aktualūs civiliniam ginčui įrodymų vertinimo išaiškinimai, kiekvienos iš šalių įrodinėjimo pareiga, todėl teisėjų kolegija remis minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties 26-27 punktuose nurodė, kad taikant CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą prezumpciją vartotojas, siekdamas pasinaudoti aptariama prezumpcija, turi įrodyti tam tikrus faktus: pirma, vartotojas turi įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar yra netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui; vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą, jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju; antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Nustačius šiuos faktus vartotojas atleidžiamas nuo įrodinėjimo, kad neatitikimas egzistavo prekės pateikimo momentu (nutarties 26 punktas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C 497/13). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė tik pirmąją sąlygą prezumpcijai taikyti – daikto kokybės trūkumus (sofos odos defektus), tačiau tam kad būtų taikytina prezumpcija, teismai nenustatė antrosios sąlygos, t .y. kad daikto trūkumas išaiškėjo per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo ieškovei momento (nutarties 27 punktas). Kasacinis teismas, pažymėjęs, kad pagal faktines aplinkybes daikto (sofos) trūkumai išaiškėjo po 17 mėnesių nuo daikto perdavimo ieškovei, vartotoja (ieškovė) nėra atleidžiama nuo pareigos įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu. Taip pat nurodė, kad siekdamas išvengti atsakomybės pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį (trūkumai, atsiradę daikto garantijos galiojimo metu) pardavėjas turi įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado jau po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (nutarties 27 punktas). Taigi, kaip matyti iš kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų, ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad jai buvo perduota netinkamos kokybės prekė.
28. Kaip matyti iš byloje esančių faktinių aplinkybių, 2019 m. balandžio 6 d. tarp šalių buvo sudaryta minkšto odinio baldo (kampinės sofos) užsakymo sutartis Nr. DEI-5288, kurios pagrindu šalys sulygo dėl minkšto baldo MALMO 1D (1) SL-2,5 QFP kairinis apmušta oda GALA EXTRA G-840 Wenge už 1890 Eur kainą, pirkimo–pardavimo. Atsakovė pristatė baldą ieškovei 2019 m. gegužės 27 d. Ginčo nėra, jog baldo trūkumai (odos defektai) išryškėjo po 17 mėnesių nuo prekės perdavimo ieškovei. Dėl to buvo kreiptasi į atsakovę, pateiktos baldo nuotraukos. Ginčo taip pat nėra, jog odos gabaliukas, pridėtas prie minkšto baldo, atsakovės buvo nusiųstas gamintojui odos kokybei ištirti.
29. Byloje pateikta Vokietijos instituto 2020 m. gruodžio 31 d. odos pavyzdžio kokybės testo ataskaita Nr. 14563 1 TL20 patvirtina, kad tirtos medžiagos kokybės trūkumų nenustatyta, o baldo oda atitinka standarto „EN ISO 11640 Oda, Bandymai spalvos atsparumui nustatyti. Spalvos atsparumas cikliniam slankiojamam trynimui (ISO 11640:2018)“ reikalavimus. Taip pat byloje pateikta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. vasario 11 d. Gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-10, kurioje nurodyta, jog įvertinus vartotojos pateiktas minkšto baldo nuotraukas, pardavėjos bandymų protokolą ir nustačius, jog minkšto baldo gamybos defektų nėra, padaryta išvada, kad baldo sėdimosios dalies odos mechaniniai pažeidimai yra intensyvaus, neatsargaus minkšto baldo naudojimo ir valymo pasekmė.
30. Remdamasi minėtais rašytiniais įrodymais atsakovė įrodinėja, kad baldo oda yra kokybiška, atitinka aukščiau nurodytus standartus, o ieškovės nuotraukose užfiksuoti odos nusitrynimai yra sąlygoti netinkamo, neatsargaus naudojimo ir netinkamos priežiūros, juolab kad tokie mechaniniai pažeidimai pasireiškė būtent tose gaminio vietose, kurios dažniausiai nepatiria „trinties“ ar kitokio poveikio dėl įprastinio daikto naudojimo. Atsakovė tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismui 2023 m. sausio 10 d. nutartimi pasiūlius pateikti įrodymus, jog daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
31. Ieškovė savo ruožtu remiasi argumentais, jog minkštas baldas nebuvo valytas jokiomis cheminėmis priemonėmis, jis buvo itin saugomas pagal pateiktas „GALLA COLLEZIONE“ baldų gamykloje pagamintų baldų garantijos taisykles, jokie odos trynimai ir valymai cheminėmis medžiagomis nebuvo atliekami, o ji, įsigijusi pagal atsakovės darbuotojų rekomendacijas brangios odos baldą, priskiriamą prabangos prekių kategorijai, tikėjosi, jog oda nenusidėvės per metus ir baldas vizualiai atrodys ženkliai ilgesnį laiko tarpą. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. sausio 10 d. nutartimi pasiūlius pateikti įrodymus, pagrindžiančius daikto trūkumų egzistavimo faktą daikto perdavimo metu ir (arba) 6 mėnesius po daikto perdavimo, rėmėsi analogiškais argumentais, kurie buvo išsakyti nagrinėjant bylą pirmuoju etapu (iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties). Pateikdama paaiškinimus neigia Tarnybos išvadą, nesutikdama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu dėl Tarnybos išvados įrodomosios galios, kadangi išvada yra subjektyvaus pobūdžio, padaryta iš nuotraukų, nepaimant baldo odos tyrimams ir nesudaro pagrindo laikyti, kad tokia išvada yra teisinga.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas nagrinėjamoje byloje aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje, minėto teismo formuojama praktika ir išaiškinimais privalo vadovautis žemesnės instancijos teismai (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas sprendė, jog Tarnybos 2021 m. vasario 11 d. Gaminio vertinimo išvada laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu, o joje pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką byloje sudarančioms aplinkybėms nustatyti (nutarties 36 punktas). Taigi ieškovės abejonės minėtos išvados įrodomąja galia atmestinos kaip nepagrįstos ir laikytinos subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais.
33. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad ir oficialiame rašytiniame įrodyme esančios aplinkybės gali būgti paneigtos, tačiau šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes (nutarties 33 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodomas aplinkybes, jog baldas buvo prižiūrimas ir valomas pagal garantijoje pateiktas taisykles, tai, jog byloje nėra įrodymų, kaip iš tiesų buvo prižiūrimas ir valomas baldas bei kokiomis priemonėmis buvo valomas, laiko, jog ieškovė nepaneigė Tarnybos Gaminio vertinimo išvadoje nurodytų aplinkybių, jog baldo sėdimosios dalies odos mechaniniai pažeidimai atsirado ne dėl to, jog buvo nekokybiška oda, tačiau tai yra intensyvaus, neatsargaus minkšto baldo naudojimo ir valymo pasekmė (CPK 185 straipsnis, 197 straipsnis).
34. Kaip jau buvo minėta, byloje pateikta ir Vokietijos instituto 2020 m. gruodžio 31 d. odos pavyzdžio kokybės testo ataskaita Nr. 14563 1 TL20 patvirtina, kad tirtos medžiagos kokybės trūkumų nenustatyta, o baldo oda atitinka standarto „EN ISO 11640 Oda, Bandymai spalvos atsparumui nustatyti. Spalvos atsparumas cikliniam slankiojamam trynimui (ISO 11640:2018)“ reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas įrodymas taip pat (kartu su Tarnybos išvada) pagrindžia atsakovės nurodomus argumentus, jog baldo perdavimo metu ieškovės nurodomi baldo trūkumai neegzistavo, t. y. perduoto baldo oda atitinka standartui keliamus reikalavimus, o medžiagos kokybės trūkumų nenustatyta. Taigi aptarti byloje faktiniai duomenys nesudaro pagrindo laikyti, jog parduoto daikto ieškovei trūkumai egzistavo daikto perdavimo pirkėjai metu. Nors ieškovė remiasi argumentu, kad baldas neapžiūrėtas realiai, išvada padaryta iš pridėtos prie baldo odos atraižos, tačiau tokie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti minėta ataskaita. Atsakovė paaiškino, kad toks odos atraižos pridėjimas yra įprasta praktika, taikoma kokybės kontrolės / ginčų sprendimo tikslais, siekiant išvengti tiesioginio baldo gadinimo (pjaustymo), kai yra abejojama medžiagos kokybe ir reikia atlikti medžiagos savybių tyrimą. Taigi ieškovė nepagrindė ir neįrodė kad šiuo atveju ataskaitos išvados priklausė nuo to, Vokietijos institute tirta odos atraiža ar baldo oda, juolab kad, kaip jau minėta, odos atraiža ir ir pridėta tikslu išvengti tiesioginio baldo pjaustymo.
35. Taigi apibendrinant byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus nagrinėjant civilinę bylą pirmuoju etapu, kasacinio teismo išvadas bei šalių paaiškinimus, pateiktus Vilniaus apygardos teismui pasiūlius pateikti įrodymus remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė nepagrindė, kad įsigyto baldo trūkumai (odos nusidėvėjimas) atsirado dėl to, jog baldas nekokybiškas, nepaneigė atsakovės pateiktuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių dėl parduoto baldo atitikties kokybės reikalavimams jo pardavimo metu.
36. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija laiko, jog ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kad baldo trūkumams atsiradus po 17 mėnesių jo naudojimo, atsakovės parduotas ieškovei baldas jo pardavimo metu ir (arba) 6 mėnesius po daikto perdavimo neatitiko kokybės reikalavimų. Kaip buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje, Vilniaus regiono apylinkės teismui netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą ir pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, o atsakovei faktinių aplinkybių visuma įrodžius, kad ieškovei perduoto daikto trūkumai neegzistavo daikto perdavimo metu, o atsirado po daikto perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles ir ieškovei šių aplinkybių nepaneigus, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys netenkinamas ( (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Į esminius argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 21 punktas ir kt.).
40. Grąžinus civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ieškovės ieškinys netenkintas. Taigi į visame civilinės bylos nagrinėjimo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisę įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
41. Atsakovė prašo priteisti tokias jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) 2420 Eur atstovavimo išlaidas nagrinėjant ginčą apylinkės teisme; 2) apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą pirmuoju etapu – 43 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidas (viso – 769 Eur); 3) kasacinės instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą – 43 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais – mokėjimų dokumentais, suteiktos teisinės paslaugos detalizuotos. Taigi viso atsakovė civilinės bylos procese patyrė 3232 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).
43. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, jog atitinka protingumo, teisingumo ir pagrįstumo kriterijus. Prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydis pagrįstas ir atsižvelgiant į teisinę pagalbą atsakovei suteikusio atstovo darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, civilinėje byloje keliamo klausimo sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų turinį.
44. Remiantis išdėstytu, atsakovei priteistinos iš ieškovės visos jos patirtos 3232 Eur bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant civilinę bylą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
tenkinti apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. B. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deinava“ netenkinti.
Priteisti iš ieškovės J. B. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deinava“, juridinio asmens kodas 302295068, 3232 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Eglė Surgailienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė