Administracinė byla Nr. eA-672-552/2022

        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00857-2021-9

        Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai L. R. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija, LAGK) 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 21R1-79(AG1-46/10-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjos L. R. 2021 m. vasario 17 d. skundą atmesti.

2.       Administracijos teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Komisija netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Administracija paaiškino, kad 2021 m. sausio 13 d. gavo pareiškėjos prašymą, kuriuo, be kitų dokumentų, prašė išduoti ir kandidatų į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dzūkijos vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) valdybos nepriklausomus narius atrankos komisijos posėdžių protokolų (toliau – ir Protokolai) kopijas. Prašyme nurodytas informacijos naudojimo tikslas – informacija reikalinga kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimų pažeidimų. Administracija 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. SD-523(6.17E) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) nepateikė Protokolų kopijų bei Rašte paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtinto Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo (toliau – ir Atrankos aprašas) 19 ir 19.2.2 punktuose reglamentuota, jog atranką inicijuojančio subjekto, stebėsenos agentūros ir įmonės, į kurios kolegialų organą atliekama atranka, vadovai privalo saugoti patikėtus dokumentus taip, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar jais pasinaudoti, o šio aprašo 48 punktu suteikta teisė atrankos pokalbiuose dalyvavusiems kandidatams susipažinti su savo dalies atrankos protokolo išrašu. Atsakovas darė išvadą, kad Atrankos aprašas nesuteikia teisės tretiesiems asmenims susipažinti su atrankos komisijos posėdžio protokolu, daryti jo išrašus, todėl savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai išduoti Protokolų kopijas.

3.       Atsakovo teigimu, Komisija nesiaiškino, kokie asmens duomenys bei informacija yra posėdžio protokoluose bei jų prieduose. Prie protokolų esančiuose prieduose buvo pridėti pretendentų sąrašai su jų asmens duomenimis bei skaitmeninis kandidatų atrankos posėdžio garso įrašas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Komisija, įpareigodama savivaldybę išduoti Protokolų kopijas, viršijo savo įgaliojimus, perimdama viešojo administravimo institucijos funkcijas, o tai gali pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir pažymėjo, kad tarybos narys gali gauti tik tokią informaciją, kuri susijusi su savivaldybės taryboje nagrinėjamais klausimas, tačiau pareiškėja nurodė, kad prašoma informacija reikalinga kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimų pažeidimų.

4.       Atsakovas vadovavosi Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-362 patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 22.9 punktu, Atrankos aprašo IV skyriumi, 19, 19.2.2, 21 punktais ir pažymėjo, kad atrankos komisijos nariai raštu įsipareigojo saugoti patikėtus dokumentus taip, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar jais pasinaudoti. Atsakovas akcentavo, kad pagal Atrankos aprašo 48 punktą suteikta teisė atrankos pokalbiuose dalyvavusiems kandidatams susipažinti tik su savo dalies atrankos protokolo išrašu ir savo pokalbio dalies skaitmeniniu garso įrašu, t. y. Atrankos apraše nesuteikta teisė net atrankos pokalbiuose dalyvavusiems kandidatams susipažinti su visu atrankos protokolo išrašu ir skaitmeniniu garso įrašu. Atrankos aprašas taip pat nesuteikia teisės nei savivaldybės tarybos nariui, nei kitiems asmenims, nedalyvavusiems atrankoje, susipažinti su atrankos komisijos posėdžio protokolu, daryti jo išrašus. Kadangi pareiškėjos prašoma informacija yra konfidenciali (joje yra kitų asmenų duomenys), todėl negali būti jai pateikta, tai draudžia ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR). Atsakovas nurodė, kad jeigu pareiškėja kreipsis į atitinkamas institucijas dėl galimų pažeidimų, pastarosioms pareikalavus, prašomus protokolus savivaldybė joms pateiks.

5.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai save sutapatina su Bendrovės akcininku, teigdama, kad ji atlieka šios bendrovės savininko (akcininko) funkcijas. Alytaus miesto savivaldybės taryba yra viena iš Bendrovės savininkų, per savivaldybės administracijos direktorių valdanti apie 99 procentus šios bendrovės akcijų. Tačiau ne atskiras tarybos narys, o tik savivaldybės taryba, priimdama sprendimus, teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės turtines ir neturtines teises savivaldybės valdomose bendrovėse, o savivaldybės administracijos direktorius turi užtikrinti, kad kandidatai į savivaldybės įmonės ir savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų organą – valdybą, būtų atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas nepagrįstu laikė pareiškėjos teiginį, jog dokumentai jai reikalingi tarybos nario veiklai vykdyti, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 23, 24 straipsniuose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas, kuriame savivaldybės tarybos nariui nesuteikta teisė spręsti dėl atrankos į nepriklausomus valdybos narius procedūrų panaikinimo ir paskirtos valdybos atšaukimo.

6.       Pareiškėja L. R. atsiliepimu į atsakovo prašymą prašė prašymą atmesti.

7.       Pareiškėja nurodė, kad atsakovo pateikiami argumentai yra klaidingi, siekiant apriboti pareiškėjos teisę tinkamai ir visapusiškai atstovauti Alytaus miesto gyventojus savivaldybės tarybos nario veikloje. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalimis ir nesutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjai, kaip tarybos narei, įstatymu nėra suteikta teisė gauti informaciją apie Bendrovės valdybą. Pareiškėja nurodė, kad jos prašomuose Protokoluose jokių asmens duomenų nėra. Pareiškėjos teigimu, net jeigu asmens duomenys yra, pareiškėja gali užpildyti duomenų neatskleidimo deklaraciją arba atsakovas gali pateikti protokolų kopijas su užslėptais asmens duomenimis.

8.       Pareiškėja pažymi, kad atsakovo pateikiami argumentai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtintai saviraiškos laisvei. Be to, nei Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir 18 straipsnis, nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnis nenustato jokių draudimų atsakovui pateikti prašomą informaciją. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nėra pateikęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad ribojimas pareiškėjai pateikti prašomą informaciją buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsakovas nenurodė ir aplinkybių, kad, atsisakant teikti pareiškėjos prašomą informaciją, buvo laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Taip pat nėra nurodyta jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis pareiškėjos prašoma informacija turėtų būti vertinama kaip savivaldybės vidaus informacija, kuri negali būti atskleista dėl to, jog, atskleidus šią informaciją, būtų pakenkta institucijai, trikdoma jos veikla. Pareiškėja darė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas viešąsias funkcijas, nepateikdamas pareiškėjai, kaip Alytaus miesto savivaldybės tarybos narei, prašomų dokumentų, nusižengė materialinėms teisės normoms, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjai negalėjo būti atskleista prašoma informacija dėl to, kad toks ribojimas buvo būtinas pagal įstatymus, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

II.

9.       Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu atmetė atsakovo prašymą.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. sausio 13 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama, be kitų dokumentų, išduoti Protokolų kopijas. Prašyme nurodytas informacijos naudojimo tikslas – informacija reikalinga kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimų pažeidimų. Administracija Raštu nepateikė Protokolų kopijų, vadovaudamasi Atrankos aprašo 19, 19.2.2 ir 48 punktais. Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Raštą bei įpareigojo savivaldybę pateikti Protokolų kopijas.

11.       Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 5 dalimi, 11–13 straipsniais ir pabrėžė, kad atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas tiesiogiai susijęs su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, todėl šis principas yra reikšmingas aiškinant ir taikant teisės normas, be kita ko, susijusias su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, įtvirtintu Konstitucijoje ir Vietos savivaldos įstatyme.

12.       Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktu ir pažymėjo, kad savivaldybės tarybos nario (atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo) teisių įtvirtinimas įstatyme, be kita ko, užtikrina, kad savivaldybėse per demokratinį atstovavimą būtų tinkamai įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys minėtomis teisėmis galėtų naudoti veiksmingai, kad jos nebūtų apribojamos ar nepagrįstai siaurinamos. Teismas nurodė, kad pareiškėja yra Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė, todėl ji turi visas Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkte numatytas tarybos nario teises. Teismas vadovavosi Reglamento 22.9, 22.15, 23, 24 punktais ir darė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti suteikti pareiškėjai prašomos informacijos, kuri buvo susijusi su Alytaus miesto savivaldybės kompetencija, t. y. su Bendrove, kurios viena iš savininkų, per savivaldybės administracijos direktorių valdanti apie 99 proc. šios bendrovės akcijų, yra Alytaus miesto savivaldybės taryba. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos, kaip Alytaus miesto savivaldybės tarybos narės, 2021 m. sausio 13 d. prašyme buvo nurodytas informacijos gavimo tikslas – informacija reikalinga kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimų pažeidimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš 2021 m. sausio 19 d. rašto turinio matyti, jog dalis pareiškėjos prašomos informacijos, taip pat susijusios ir su Bendrovės valdyba, jai buvo pateikta. Teismas nurodė, kad pareiškėjai, kaip Alytaus miesto savivaldybės tarybos narei, gali būti pateikti nuasmeninti protokolų išrašai, kuriuose nebus atskleisti kitų asmenų duomenys. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl teismas atmetė atsakovo prašymą.

III.

13.       Atsakovas Administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo prašymą.

14.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismas nesiaiškino, kokie asmens duomenys bei informacija yra posėdžio protokoluose bei jų prieduose. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad prie protokolų esančiuose prieduose, kurie yra neatskiriama protokolų dalis, yra pridėti pretendentų sąrašai su jų asmens duomenimis bei skaitmeninis kandidatų atrankos posėdžio garso įrašas. Atsakovo teigimu, vykdant teismo sprendimą, pareiškėjai turėtų būti išduoti ir garso įrašas, nors Atrankos aprašas leidžia susipažinti su garso įrašu tik pretendentams, o Vietos savivaldos įstatymo 23, 24 straipsniuose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių sąrašas. Atsakovas nurodo, kad teismas negalėjo perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų – priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos, t. y. savivaldybės kompetencijai, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą.

15.       Atsakovas vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Atrankos aprašo IV skyriumi, 19, 19.2.2, 21, 48 punktais, pažymi, kad Atrankos aprašas nesuteikia teisės nei savivaldybės tarybos nariui, nei kitiems asmenims, nedalyvavusiems atrankoje, susipažinti su atrankos komisijos posėdžio protokolu, daryti jo išrašus. Atsakovo teigimu, garso įrašo pateikimas prieštarauja Atrankos aprašo 48 punkto nuostatoms, nes pareiškėja atrankoje nedalyvavo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos prašomi Protokolai nėra vieša informacija apie institucijos veiklą, kuri skelbtina ar teiktina asmeniui pagal Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnį bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 18 straipsnį. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja yra trečiasis asmuo, nes ji atrankoje nedalyvavo, todėl neturi teisės su protokolais susipažinti ar jais pasinaudoti. Atsakovas nurodo, kad savivaldybė neturi techninių galimybių nuasmeninti garso įrašų. Atsakovas daro išvadą, kad teismas netinkamai pritaikė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 18 straipsnio 3 dalį, Atrankos aprašo 19.2.2 ir 48 punktų nuostatas.

16.       Atsakovas vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir pažymi, kad tarybos narys gali gauti tik tokią informaciją, kuri reikalinga su savivaldybės taryboje nagrinėjamais klausimas, tačiau pareiškėja nurodė, kad jai prašoma informacija reikalinga kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimų pažeidimų. Atsakovas vadovaujasi Reglamento 22.9 punktu ir daro išvadą, kad tarybos narys turi teisę gauti ne bet kokią informaciją, bet su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, išskyrus, jei tai draudžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ar kiti teisės aktai arba ši informacija yra konfidenciali. Kadangi Atrankos aprašas reglamentuoja atrankos konfidencialumą, o pareiškėjos prašoma informacija yra konfidenciali, nes joje yra asmens duomenys, atsakovo teigimu, ji negali būti pateikta pareiškėjai, nes tai draudžia ir BDAR. Atsakovas vadovaujasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies b, c ir f punktais ir pažymi, kad pareiškėjos argumentas – informacija reikalinga kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimų pažeidimų – neatitinka visų sąlygų, todėl pareiškėja neturi teisės gauti prašomų pateikti asmens duomenų, be to, prašyme nėra aiškiai apibrėžusi prašomų asmens duomenų apimties, būtinos konkrečiam tikslui pasiekti. Atsakovas pažymi, kad ne atskiras tarybos narys, o tik savivaldybės taryba, priimdama sprendimus, teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės turtines ir neturtines teises savivaldybės valdomose bendrovėse. Valdybos narių skyrimas ir atšaukimas įgyvendinamas per savivaldybės administracijos direktorių, todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjos prašoma informacija nėra susijusi su taryboje nagrinėjamais ar rengiamais klausimais ir neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto teisėto informacijos gavimo pagrindo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo 23, 24 straipsniuose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas, kuriame savivaldybės tarybos nariui nesuteikta teisė spręsti dėl atrankos į nepriklausomus valdybos narius procedūrų panaikinimo ir paskirtos valdybos atšaukimo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą. Atsakovo teigimu, savivaldybė, teikdama pareiškėjai informaciją, susijusią su savivaldybės tvarkomose bylose esančiais ar su jais glaudžiai susijusiais asmens duomenimis, viršytų savo kompetencijos ribas ir tokie jos veiksmai neatitiktų įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principų. Atsakovas nurodo, kad Raštas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl jis buvo nepagrįstai panaikintas ir savivaldybė įpareigota išduoti Protokolų kopijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Byloje kilęs ginčas dėl savivaldybės administracijos atsisakymo teikti informaciją savivaldybės tarybos narei apie savivaldybės valdomoje įmonėje vykusią atranką į valdybos narius.

18.        Lietuvos administracinių ginčų komisija, į kurią kreipėsi pareiškėja, tenkino jos skundą ir įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjai Atrankos komisijos posėdžių protokolų kopijas.

19.       Atsakovas, nesutikdamas su LAGK sprendimu, jį apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris atsakovo prašymą atmetė.

20.       Apeliacinis atsakovo skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas perėmė viešojo administravimo institucijos fukcijas, netinkamai taikė aktualias teisės normas ir nepagrįstai pripažino,kad pareiškėjai prašoma informacija reikalinga jos, kaip savivaldybės tarybos narės veiklai.

21.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22.       Nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas perėmė jo, kaip viešojo administravimo institucijos funkcijas, teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Nei administracinių ginčų komisija, kuri sprendė ginčą ikiteismine tvarka, nei pirmosios instancijos teismas savo sprendimų rezoliucinėse dalyse nesuformulavo tokio patvarkymo, kuris atitiktų šį argumentą. LAGK ir teismas įpareigojo atsakovą veikti teisės aktais nustatytu būdu, tačiau tiesiogiai neatliko savivaldybės administracijai pavestų funkcijų, nepateikė pareiškėjai jos prašomos informacijos.

23.       Pasisakydama dėl antrojo apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad prašomuose pateikti dokumentuose (Protokoluose ir jų prieduose) yra konfidencialios informacijos ar asmens duomenų, nesuponuoja  absoliutaus draudimo atskleisti tokią informaciją tretiesiems asmenims, jie šie gali pagrįsti susipažinimo su tokia informacija teisėtą tikslą ir sąlygas. BDAR 5 straipsnyje nurodyti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai įtvirtina, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas, asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ...> . Minėto reglamento 6 straipsnyje numatytos trijų rūšių išimtys, kai asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas: pirma, kai duomenų subjektas yra davęs sutikimą (6 straipsnio a punktas), antra, kai daroma prielaida, kad valdytojas arba trečiosios šalys turi teisėtų interesų (6 straipsnio b–e punktai), trečia, kai priešingi teisėti interesai turi būti ne tik nustatyti, bet ir būti svarbesni už duomenų subjekto interesus arba teises ir laisves (6 straipsnio f punktas). Atsakovas neįrodinėjo, jog duomenų subjektų interesai bei teisė į privatumą yra svarbesni už pareiškėjos išsakytus ir ginamus teisėtus interesus. 

24.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Konstitucinio teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutarimą, Valstybė, kurią Konstitucija įtvirtina kaip bendrą visos visuomenės gėrį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), yra konstituciškai įpareigota ne tik nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys, bet ir pati (per savo institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad visuomenė būtų informuota apie svarbiausius visuomenėje ir valstybėje vykstančius procesus, kad piliečiai (ir kiti gyventojai) gautų kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad piliečiai galėtų dalyvauti priimant valstybinės reikšmės sprendimus, kad žmonės galėtų dalyvauti priimant kitus sprendimus, susijusius su viešųjų reikalų tvarkymu, taip pat sprendimus, susijusius su savo teisių ir laisvių įgyvendinimu. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti ne tik asmens teises (įskaitant Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą piliečių teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus), bet ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.

25.        Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnyje  (2020 m birželio 11 d. įstatymo Nr. XIII-3044 redakcija, galiojusi byloje kilusio ginčo metu) nustatyta, kad jo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. Šiame įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams.

26.        Šiuo aspektu pažymėtina, kad priimant Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymą buvo įgyvendinta 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Pralamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES. Pagal Direktyvos 2003/98/EB 16 konstatuojamąją dalį, visų viešojo sektoriaus disponuojamų ir, apskritai, prieinamų dokumentų – ne tik susijusių su politiniu procesu, bet ir su teisiniu ir administraciniu procesu – viešinimas yra esminė priemonė plėsti teisę žinoti, kuri yra pagrindinis demokratijos principas. Šis tikslas yra taikytinas visų lygmenų institucijoms – vietinėms, nacionalinėms ar tarptautinėms. 

27.       Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis numato, kad Savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei.   Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punkte (2020 m.gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIV-94 redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d.) be kita ko, nustatyta, kad tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus. Taigi, turint omenyje, kad pareiškėja turi teisę pati siūlyti svarstyti savivaldybės tarybai klausimus, susijusius su savivaldybės įmonių veikla, jų valdymo organų sudarymu, ji turi teisę gauti ir tokiems klausimams rengti reikalingą informaciją. Atsakovas nepagrįstai siaurinamai aiškina šią įstatymo normą, nes visi atvejai ar visi klausimai, kuriais savivaldybės tarybos narys gali teikti paklausimus, rinkti informaciją ir siūlyti juos svarstyti, negali būti išvardinti įstatyme baigtiniu sąrašu. Dėl paminėto pripažįstamas nepagrįstu ir trečiasis apelianto argumentas.

28.       Dėl atsakovo argumentų, papildomai susietų su asmens duomenų atskleidimu, pastebėtina, kad atsakovas nepaneigė LAGK ir pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pareiškėjai jos prašoma informacija gali būti pateikiama nuasmeninta arba paprašius iš pareiškėjos įsipareigojimo neatskleisti asmens duomenų. 

29.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius