Civilinė byla Nr. e2A-801-538/2019
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00359-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.8; 3.3.1.18.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau-Inspekcija) 2018-05-08 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-08 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-14 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Inspekcija neturi ir neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti statinio statybos teisėtumo klausimo, nes statinio statybos darbai užbaigti anksčiau nei prieš 10 metų, todėl Inspekcija praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 10 metų terminą. Inspekcija nepateikė jokių įrodymų dėl nustatytų faktų apie nukrypimus nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuriais yra grindžiamos skundžiamų aktų išvados. Be to, Inspekcija nustatė nukrypimus nuo statinio projekto sprendinių nepagrįstai, nes skundžiamuose aktuose Inspekcija pateikė tik apytikslius duomenis apie statinio matmenis, todėl skundžiami aktai yra grindžiami prielaidomis, o ne nustatytais faktais; Inspekcija nepateikė jokių įrodymų, kuo ji grindžia skundžiamuose aktuose nurodytus apytikslius duomenis apie Statinio matmenis. Teigia, kad statinio kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, kad statinio ilgis atitinka teisės aktų leidžiamą statinio matmenų paklaidą, statinio žemės sklypas nėra sutvarkytas (nėra atlikti sklypo gerbūvio darbai), todėl Inspekcija negalėjo nustatyti statinio aukščio šioje statybų stadijoje. Pažymėjo, kad pagal Statybos procedūrų reglamentą „STR 1.05.01:201712“ faktinis statinio išorės matmenų nukrypimas iki 1 metro nuo suprojektuoto statinio ilgio ir aukščio nėra laikomas esminiu statinio projekto sprendinių pakeitimu ir tam nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2018-12-20 sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:
3.1. S. V. B. nėra išduotas statybos užbaigimo dokumentas, todėl spręstina, kad statyba nėra oficialiai pripažinta kaip baigta, t. y. statytojas gali vykdyti statybos darbus pagal išduotą statybos leidimą, o Inspekcija turi ir turėjo teisę vertinti statybos atitiktį statinio projektui, kuriam išduotas statybos leidimas.
3.2. Ieškovo argumentas, jog kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys, užfiksuoti 2007-03-21 patvirtina statybos užbaigimo faktą 2007 m., nepagrįstas, nes kadastriniai duomenys patvirtina, jog tuo metu statinio baigtumas siekė tik 43 procentus. Aplinkybę, kad statybos 2007 m. nebuvo užbaigtos, patvirtina ir statinio nuotraukos, esančios minėtoje kadastro duomenų byloje, iš kurių aiškiai matyti, jog statinio dviejų butų gyvenamojo namo išmūryti tik pamatai.
3.3. Esminiai statinio projekto sprendiniai nebuvo įgyvendinti laikantis projekte numatytų sprendinių, šiai dienai statinio matmenys yra didesni nei numatyti statinio projekte, todėl konstatuotini esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai, nukrypimai nuo esminių projekto sprendinių neginčijamai vertinami kaip savavališka statyba.
3.4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovas vykdo savavališką statybą, todėl konstatavus savavališkos statybos faktą, atsakovė 2018-05-08 ieškovui pagrįstai ir teisėtai surašė savavališkos statybos aktą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2018-12-20 Plungės apylinkės teismo sprendimą; priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo V. B. ieškinys būtų tenkintas visiškai; priteisti apelianto V. B. naudai iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau-Įstatymas) 25 straipsnio 8 dalį, nes sprendė, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo oficialios statinio statybos pabaigos.
4.2. Teismo išvados prieštarauja Įstatymo 25 straipsnio 8 daliai, nes ginčo statinio parametrai (ilgis ir sąlyginai aukštis) buvo aiškūs jau daugiau nei prieš dešimt metų, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojama nuo pačių statybos darbų atlikimo momento.
4.3. Teismas netinkamai vertino byloje ieškovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl ginčo statinio aukščio, todėl priėmė iš esmės neteisingą ir neteisėtą sprendimą.
4.4. Teismo posėdžio metu atsakovė nepaaiškino, kaip buvo atliekami ginčo statinio matavimai, kokie prietaisai buvo naudojami, todėl nebuvo jokio pagrindo teismui sutikti su Inspekcijos skaičiavimais.
4.5. Teismas sprendė, kad ginčo statinio statybos nebaigtos, tačiau tuo pačiu nesutiko su ieškovo pozicija, kad dėl atliekamų žemės sklypo darbų keisis ginčo statinio aukštis.
4.6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, kaip buvo atliekami ginčo statinio parametrų matavimai. Inspekcija atliko matavimus, tikėtina, ne metrologiškai patvirtintomis matavimo priemonėmis, nors privalo tą daryti, jeigu nuo šių matavimų rezultatų priklauso bylos baigtis ir ieškovo žalos dydis.
4.7. Pažymi, kad teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu statinio rangovo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, kadangi ginčo baigtis turės tiesioginės įtakos rangovo interesams.
5. Atsiliepime į apeliacinį atsakovė prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Ieškovas/statytojas gali vykdyti statybos darbus pagal išduotą statybos leidimą, o Inspekcija turi teisę vertinti statybos atitiktį statinio projektui, kuriam išduotas statybos leidimas.
5.2. Ieškovo teiginį, jog statybos darbai buvo užbaigti 2007 m., t.y. anksčiau nei prieš 10 metų, paneigia byloje esantys kadastrinių matavimų duomenys (duomenys užfiksuoti 2007-03-21), iš kurių matyti, jog minėtu laikotarpiu statinio baigtumas tesiekė 43 procentų, šį neginčijamą faktą patvirtina statinio nuotraukos, esančios minėtoje kadastro duomenų byloje (darytos 2007-03-21), iš kurių aiškiai matyti, jog statinio - dviejų butų gyvenamojo namo išmūryti tik pamatai.
5.3. Atliktų darbų aktus pasirašė užsakovas UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, rangovas UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, tačiau ieškovas, pateikdamas prašymą į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ nurodė tik minėtą bendrovę kaip rangovą.
5.4. Nesutikdami su ieškovo pozicija, jog statinio ilgio parametrai galėjo pasikeisti dėl įrengtos apšiltinimo medžiagos storio, pažymi, kad Inspekcijos specialistai atliko statinio išorės matmenų išmatavimą, o bet kokie galimi apšiltinimo darbai statinio viduje neturi jokios įtakos vertinant statinio išorės parametrus.
5.5. Ieškovas į bylą nepateikė jokių matavimų, kurie patvirtintų jo poziciją bei fiksuotų šios dienos statinio išorės matmenis. Ieškovas turėjo realią galimybę, įrodinėjant savo poziciją dėl statinio parametrų atlikti geodezinius matavimus, tokiu būdu galimai paneigti Inspekcijos atliktų matavimų objektyvumą.
5.6. Projektinis aukštis matuojamas nuo pamato viršaus, žemės paviršiaus aukščio svyravimai dėl ateityje numatomų žemės sklypo sutvarkymo darbų, negali turėti įtakos aukščio skaičiavimui.
5.7. Skundžiami administraciniai aktai atitinka visas aktui keliamas sąlygas, yra teisėti ir pagrįsti, juose nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis priėmimo pagrindas, gautas atlikus statybos patikrinimą.
5.8. Teismas pagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, kadangi ginčo dalykas nesusijęs su minėtu juridiniu asmeniu, teismo priimtas sprendimas neturi tiesioginės įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
7. Išnagrinėjus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė prašymą įtraukti į bylą statinio rangovą UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Patvirtindamas šias aplinkybes, ieškovas pateikė statybos darbų aktus, tačiau teismas atsisakė įtraukti UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ trečiuoju asmeniu motyvuodamas tuo, kad bylos baigtis neturės įtakos UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ teisėms ir pareigoms, o ieškovas ir UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ galės spręsti savo ginčą kitoje byloje. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
9. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).
10. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
11. Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalie 1 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai.
12. Taigi jeigu ieškovui nepalankaus teismo sprendimo atveju būtų konstatuota, kad statybos darbai buvo atlikti nesilaikant techninio projekto ir reikėtų šalinti trūkumus, ieškovas įgytų teisę tiek iš rangovo, tiek iš statinio statybos techninio prižiūrėtojo reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, todėl darytina išvada, kad bylos baigtis turės įtakos rangovo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir ginčo statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisėms ir pareigoms, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas neįtraukdamas trečiaisiais asmenimis rangovo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir ginčo statinio statybos techninio prižiūrėtojo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios rangovo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo. Įtraukus UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir statinio statybos techninio prižiūrėtoją į bylą trečiaisiais asmenimis, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens materialiųjų teisių ir pareigų.
14. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti atsakovo nurodytų atsikirtimų pagrįstumą, turi išnagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas)
16. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis
Danutė Žvinklytė