Administracinė byla Nr. N444-103/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 47.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas),
Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d.
nutarties E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Utenos apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnas surašė
administracinio teisės pažeidimo protokolą E. R. (toliau –
ir pareiškėja) už tai, kad jis, būdamas UAB „NNT“ direktoriumi ir atsakingu
asmeniu už duomenų pateikimą, nepranešė Institucijos Molėtų skyriui apie
duomenų pasikeitimą per 5 dienas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 punktas. Atlikus 2009 m. gegužės 7 d. ir
2009 m. gegužės 19 d. operatyvius patikrinimus nustatyta, kad įmonė teikia
interneto paslaugas ir yra įregistruota adresu: (duomenys neskelbtini),
Molėtuose, tačiau įmonės direktorius E. R. pateikė patalpų
panaudos sutartis ir paaiškinime nurodė, kad veiklos vykdymo vietos yra (duomenys
neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, apie
kurias mokesčių administratoriui duomenų neteikė. Tuo E. R. padarė
pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso (toliau – ir ATPK) 1729 straipsnio 1 dalyje.
Institucija 2009 m.
birželio 17 d. nutarimu E. R. pripažino kaltu padarius pažeidimą,
numatytą ATPK 1729 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam 500 Lt baudą.
E. R. Vilniaus
apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė Institucijos nutarimą
panaikinti. Paaiškino, kad Institucijos motyvavimas dėl naujos veiklos vietos
deklaravimo yra neaiškus. Patalpoje buvo pastatytas paskirstymo įrenginys,
kuris naudoja buto elektrą. Patalpa nėra joks įmonės filialas, jokių klientų
jie ten nepriiminėjo, niekas ten nedirba. Paaiškino, kad, nesant galimybės paskirstymo
įrenginį pastatyti namo bendro naudojimosi patalpose, jį pastatė bute. Tokius
pat paskirstymo įrenginius stato ir daugiabučių namų rūsiuose, bendro naudojimo
patalpose, tačiau, anot Institucijos atstovo, tuomet nereikia įmonės veiklos
deklaruoti. Tokiu atveju neaišku, kodėl reikia deklaruoti veiklos vietą, tokį
pat įrenginį pastačius bute. Klientams į butus įveda kabelius ir teikia jų
butuose paslaugas. Magistraliniai kabeliai yra išvedžioti tarp namų po žeme.
Tai irgi įmonės veikla, todėl neaišku, kaip deklaruoti tokią įmonės veiklos
vietą. Pareiškėjas taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad jo darbo užmokestis
yra apie 701 Lt, iš kurio jis turi išlaikyti šeimą, du mokyklinio amžiaus
vaikai, apmokėti būsto išlaikymą, todėl sumokėti 500 Lt baudą jis neturi
galimybių.
Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Institucijos nutarimą
pakeitė, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, už padarytą pažeidimą E. R. skirdamas 250 Lt baudą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 (2004 m. rugsėjo
30 d. nutarimo Nr. 1225 redakcija) patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro
nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 19.2 puntą nesavarankiškų struktūrinių
padalinių veiklos vieta yra tie duomenys, apie kuriuos būtina pranešti mokesčių
mokėtojų registro tvarkytojui. Apie veiklos vykdymo vietas (duomenys
neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje,
Institucija nustatė tik operatyvaus patikrinimo metu iš E. R. pateiktų
panaudos sutarčių ir paties pareiškėjo paaiškinimų. Teismas pažymėjo, kad, vertinant,
ar E. R. veikoje yra jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtis,
svarbu nustatyti, kad UAB „NTT“ (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys
neskelbtini), Rokiškyje, vykdė veiklą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad
šiuose butuose buvo laikoma įmonės įranga ir atliekamos įmonės teikiamų
paslaugų atitinkamos funkcijos – per pagrindinį kompiuterį reguliuojamas
duomenų perdavimo tinklas, šiuos butus pripažino įmonės veiklos vieta ir dėl to
padarė išvadą, kad E. R. už ATPK 1729 straipsnio
1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas
pagrįstai. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes (pareiškėjas nesuprato,
kas yra laikytina įmonės veiklos vykdymo vieta), į E. R. pajamas,
šeimyninę padėtį, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė
išvadą, kad nagrinėjamu atveju E. R. už padarytą pažeidimą
gali būti skiriama mažesnė nuobauda, negu inkriminuoto pažeidimo sankcijoje
numatyta minimali (ATPK 301 straipsnis).
II.
E. R. apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį, Institucijos 2009 m.
birželio 17 d. nutarimą, jam paskirtą baudą bei administracinio teisės
pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad R. S. nėra
UAB „NNT“ darbuotojas, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini),
Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, tikrinimo metu nebuvo
naudojami įmonės veikloje, nes buvo pasibaigusios abiejų butų nuomos sutartys,
vienas iš butų - parduotas. Pažymi, kad Institucijos darbuotojai nėra
akredituoti IT specialistai, kad pagal esamą įrangą bute (nešiojamą kompiuterį)
galėtų spręsti apie UAB „NNT“ veiklą.
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo
pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo
apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad yra nepagrįsti pareiškėjo
argumentai, jog R. S. nėra UAB „NNT“ darbuotojas, kad
butai, esantys (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys
neskelbtini), Rokiškyje, nebuvo naudojami įmonės veikloje. Utenos
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės bazės duomenimis,
paties R. S. parodymais nustatyta, kad jis yra UAB „NNT“
darbuotojas. R. S. teisme patvirtino faktą, kad bute,
esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, vienas kambarys buvo
naudojamas įmonės veikloje, nurodė, kad turėjo minėto buto raktus ir, norėdamas
sužinoti, kur yra įvykęs gedimas, kaip ji pašalinti, pirmiausiai eidavo prie
kompiuterio, įrengto bute. Institucija pažymi, kad 2009 m. birželio 9 d.
operatyvaus patikrinimo pažymoje yra nustatyta, jog UAB „NNT“ patikrinimo metu
pateikė patikslintas Nekilnojamojo turto deklaracijas už 2006 - 2008 metus,
kuriose deklaravo, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), Utenoje,
ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, yra naudojami įmonės veikloje. Mano,
kad turėtų būti atmesti pareiškėjo argumentai, jog jo vadovaujama įmonė
patikrinimo metu veiklos nurodytuose butuose nevykdė. Pareiškėjas tokią versiją
iškėlė tik teisme, o, duodamas pirminius paaiškinimus, apie tai iš viso
neužsiminė. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad butai, esantys (duomenys
neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, yra
naudojami įmonės veikloje, bei pažymėjo, jog butų komunalinių paslaugų išlaidas
apmoka UAB „NNT“.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
E. R. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės
pažeidimą, numatytą ATPK 1729 straipsnio 1 dalyje. ATPK 1729
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojo registravimo duomenų
nepateikimas Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotas pateikimas,
neteisingų duomenų pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio
mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas – užtraukia
baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams bei fiziniams asmenims nuo penkių
šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo
46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo,
įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių
mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui,
atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip
per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d.
nutarimu Nr. 1059 patvirtinti, o 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1225
pakeisti Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nustato, kokie mokesčių mokėtojo
registravimo duomenys turi būti pateikiami mokesčių administratoriui,
atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas. Pagal Nuostatų 19.2 puntą
tokiais duomenimis laikytina informacija apie juridinio asmens nesavarankiškus
struktūrinius padalinius (jų veiklos vieta, adresas ir pan.), o pagal Nuostatų
19.2.2 puntą – ir juridinio asmens padalinių veikloje naudojamų nekilnojamojo
turto objektų ar patalpų, nuosavybės teise priklausančių kitiems juridiniams ar
fiziniams asmenims, duomenys.
Pagal Juridinio asmens pranešimo apie jo registravimo
duomenų mokesčių mokėtojų registre papildymą (pakeitimą) ir šių duomenų
papildymo (pakeitimo) mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklių,
patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-189 (aktuali
redakcija nuo 2006 m. kovo 30 d. iki 2009 m. birželio 30; toliau – ir
Taisyklės), 27.6 punktą jurinis asmuo turi pateikti duomenis apie jo
nesavarankiškus struktūrinius padalinius, kuriais be kitų sąraše patektų
objektų (prekybos vietos, sandėlio, biuro, nekilojamojo turto objekto ir kt.)
laikoma kita veiklos vykdymo vieta arba vieta, kurioje vykdoma veikla,
nepriskirta prie išvardytų padalinių tipų. Pagal Taisyklių 27.13 punktą turi
būti nurodomi duomenys, jeigu padalinio patalpos nuosavybes teise priklauso
kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, o mokesčių mokėtojas yra tik tų patalpų
nuomininkas. Pagal taisyklių 30 ir 30.5 punktus mokesčių mokėtojas privalo per
5 darbo dienas registro tvarkytojui pranešti apie nurodytų mokesčių mokėtojo
padalinių duomenų pasikeitimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio
teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio
6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių
viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir
protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad
konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje
surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas
aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas,
galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės,
įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti
išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas,
grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas
– tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri
padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos
ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų
visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į
paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone,
pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes,
patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Iš administracinio teisės pažeidimo
protokolo matyti, kad Institucijos pareigūno atliktų 2009 m. gegužės 7 d. ir
2009 m. gegužės 19 d. operatyvių patikrinimų metu buvo nustatyta, jog UAB
„NNT“, kurios direktorius - E. R., yra įregistruota
adresu: (duomenys neskelbtini), Molėtai, tačiau realios veiklos vykdymo vietos yra (duomenys neskelbtini), Utenoje, bei (duomenys
neskelbtini), Rokiškyje. Administracinio
teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad apie įmonės veiklos vykdymą minėtuose
vietose Institucija nustatė tik operatyvių patikrinimų metu iš paties E. R. paaiškinimų ir jo pateiktų panaudos sutarčių, bei
padaryta išvada, kad E. R., būdamas atsakingu už duomenų
pateikimą apie veiklos vykdymo vietas per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo
ar atsiradimo, nustatyta tvarka nepranešė Utenos apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Molėtų skyriui, atliekančiam mokesčių mokėtojo registro
tvarkymo funkcijas (b. l. 11 – 12).
Kaip jau buvo paminėta, juridinio asmens
nesavarankiškų struktūrinių padalinių veiklos
vietos ir juridinio asmens padalinių
veikloje naudojamų nekilnojamojo turto objektų ar patalpų, nuosavybės teise
priklausančių kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, duomenys yra tokia informacija, apie kurią būtina pranešti
mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui. Todėl, vertinant, ar E.
R. veikoje yra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis,
svarbu nustatyti, ar UAB „NTT“ vykdė veiklą minėtuose vietose.
Iš E. R. 2009 m.
gegužės 7 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad UAB
„NNT“ 2004 m. įsigijo butą, esantį (duomenys
neskelbtini), Utenoje, kad galėtų jame
laikyti įrangą, kurios pagalba yra teikiamos interneto paslaugoms. E. R. 2006 m. šį butą iš įmonės nupirko, nes įmonei trūko
apyvartinių lėšų, tačiau tais pačiais metais pagal panaudos sutartį butą
išnuomojo įmonei. Bute stovi kompiuteriai, sandėliuojamos dalys. UAB „NNT“ 2005
m. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, kad galėtų jame laikyti įrangą interneto
paslaugoms teikti. E. R. 2008 m. šį butą iš įmonės
nupirko, tačiau tais pačiais metais pagal panaudos sutartį butą išnuomojo
įmonei, kuri toliau teikia interneto paslaugas, laikydama bute reikalingą
įrangą. E. R. taip pat nurodė, kad už abiejų būtų
komunalines paslaugas atmoka UAB „NNT“ (b. l. 13-14). Bylos medžiagoje esančios
2006 m. gegužės 3 d. ir 2008 m. gegužės 14 d. panaudos sutartys patvirtina, kad
UAB „NNT“ valdė ir naudojo nekilnojamąjį turtą, t. y. butus, esančius (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys
neskelbtini), Rokiškyje (b. l. 15-16),
kuris nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims – pareiškėjui ir jo
sutuoktinei A. R. (b. l. 15-16). Institucijos 2009 m.
birželio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad patikrinimo metu UAB „NNT“ pateikė patikslintas Nekilnojamojo
turto deklaracijas už 2006 - 2008 metus, kuriose deklaravo, kad butai, esantys (duomenys
neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, yra
naudojami įmonės veikloje. Taip pat pažymėta, kad patikrinus butą, esantį (duomenys
neskelbtini), Utenoje, jame buvo rastas kompiuteris, naudojamas įmonės veikloje
(b. l. 17-19). Iš liudytojos R. V., Institucijos
darbuotojos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų
nustatyta, kad liudytoja operatyvaus patikrinimo metu patikrino butą (duomenys
neskelbtini), Utenoje, kurį apžiūrėti leido E. R.. Butą
aprodė UAB „NTT“ darbuotojas R. S., kuris į buto apžiūrą
atvažiavo su automobiliu, ant kurio buvo UAB „NTT“ pavadinimas. Bute buvo kompiuteris.
R. S. paaiškino, kad į butą ateina įmonės darbuotojai ir
atlieka reguliavimo darbus per šį kompiuterį, butą įmonė nuomoja iš fizinio
asmens ir naudoja jį įmonės reikmėms (b. l. 56-57). Iš liudytojo R. S., UAB „NTT“ darbuotojo, pirmosios instancijos teismo
posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad tik vienas buto (duomenys
neskelbtini), Utenoje, kambarys, kuriame stovi kompiuteris, yra naudojamas
įmonės veikloje. Liudytojas per tą kompiuterį patikrina kaip dirba įrenginiai, pratestuoja
tinklus, nustato, ar nėra kur nors (rūsiuose ar kituose namuose) kokių nors
gedimų. Būtent kompiuteriu yra nustatomi gedimai, jų lokalizacija, atsiradimo priežastys
ir pašalinimo būdai. Anksčiau bute buvo įrenginys, kuris paskirstydavo
internetą į kiekvieną butą, tačiau dabar to įrenginio bute nebėra. Liudytojas
taip pat paaiškino, kad tame bute yra vienintelė jo darbo vieta, kitos neturi,
nors gali dirbti ir automobilyje, pažymėjo, kad jis turi raktus nuo buto ir bet
kuriuo metu gali jame būti kaip įmonės darbuotojas (b. l. 57).
Iš visų šių įrodymų, kurie vienas kitą
papildo ir patvirtina, visumos darytina išvada, kad butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys
neskelbtini), Rokiškyje, įmonė vykdė
veiklą. Pats E. R., paaiškindamas butų įsigijimo tikslą,
nurodė, kad jie įsigyti įrangai, kuri reikalinga interneto paslaugoms teikti,
laikyti. Liudytojas R. S. patvirtino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, stovėjo kompiuteris, per kurį tikrindavo ir
reguliuodavo visą duomenų perdavimo tinklą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuose
butuose buvo laikoma įmonės įranga ir atliekamos įmonės teikiamų paslaugų
atitinkamos funkcijos – per pagrindinį kompiuterį reguliuojamas duomenų perdavimo
tinklas, šie objektai pripažintini įmonės nesavarankiškais
struktūriniais padaliniais. Be to, jų veikloje buvo naudojami nekilnojamojo
turto objektai (butai) nuosavybės teise priklausantys kitiems fiziniams
asmenims. Šių duomenų pareiškėjas nepranešė atitinkamam mokesčių
administratoriui per 5 dienas nuo jų atsiradimo ar pasikeitimo, nors tokią
pareigą turėjo, todėl darytina išvada, kad E. R. už ATPK
1729 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn
atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
Nors pareiškėjas pirmosios instancijos
teismo posėdžio metu pateikė naujus įrodymus – 2009 m. vasario 1 d. dienos
pranešimas, kuriuose nurodoma, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. su UAB „NNT“
nutraukiamos būtų, esančių (duomenys
neskelbtini), Utenoje, ir (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, panaudos sutartys (b. l. 50, 54), teisėjų
kolegija, šiuos įrodymus vertina kritiškai ir laiko juos pasirinkta gynybine
pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad juose
nurodyta informacija prieštarauja bylos medžiagoje esančių įrodymų visumai bei
paties pareiškėjo patikrinimo metu nurodytoms aplinkybėms. Be to, šiuos
pranešimus surašė pareiškėjo sutuoktinė A. R., kuri yra
suinteresuota padėti savo šeimos nariui išvengti administracinės atsakomybės.
Pareiškėjo pateikta 2009 m. gegužės 18 d. pirkimo – pardavimo sutartis, pagal
kurią pareiškėjas ir jo sutuoktinė A. R. po Institucijos
atlikto operatyvaus patikrinimo pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, taip pat nepaneigia patikrinimo metu
nustatytų aplinkybių.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija
daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir
teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei
nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame
skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas
netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
E. R. apeliacinį
skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m.
rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus
Valančius