Civilinė byla Nr. e2-677-945/2021

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00409-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.18.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

sekretoriaujant Robertai Janeliūnienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“ atstovams advokatui Jurgiui Kaušiniui, advokato padėjėjai Linai Rumševičienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ atstovei advokato padėjėjai Laurai Kardelienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybos procesų valdymas“ direktoriui E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egilis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ dėl sutarties kainos sumažinimo ir skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos procesų valdymas“.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ieškiniu ir atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašo priteisti iš atsakovės 203 129,36 Eur skolą ir 24 709,43 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. vasario 7 d. šalys sudarė Generalinės statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria ieškovė, kaip generalinis rangovas, įsipareigojo iki 2018 m. spalio 7 d. atlikti sandėliavimo – logistikos paskirties pastato statybos darbus. 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimu, konstatavę, kad ne visi darbai atlikti tinkamai ir laiku, bei aptarę pasekmes (dalies darbų atsisakymą, netesybas), šalys galutinį terminą objekto statybai užbaigti pratęsė iki 2018 m. gruodžio 21 d. Kartu šalys patvirtino, kad dalies darbų, neįtrauktų į atliktinų darbų sąrašą, vykdymo tvarka bus aptarta atskirame susitarime, pagal kurį visi darbai turės būti atlikti iki 2019 m. balandžio 1 d. Sudarant susitarimą darbai buvo iš esmės baigti, reikėjo sutvarkyti dokumentus, šalys 2018 m. gruodžio 5 d. pasirašė baigiamąjį darbų atlikimo aktą, 2018 m. gruodžio 6 d. buvo išduotas ir 2018 m. gruodžio 16 d. atsakovei perduotas garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštas (toliau – Garantinis raštas). 2018 m. gruodžio 21 d. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Tą pačią dieną atsakovės vadovas patvirtino, kad ieškovė tinkamai įvykdė 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimą, ir informavo statybvietės perdavimo – priėmimo aktą pasirašysiantis bei statybvietę perimsiantis 2019 m. sausio 2–3 d. Dalis patalpų jų nuomininkams buvo perduotos dar 2018 m. pabaigoje, objekto dokumentacija atsakovei perduota 2019 m. sausio 3 d., raktai – 2019 m. sausio 9 d. Poreikio dar kartą pasirašyti baigiamąjį aktą nebuvo, atsakovė naudojasi jai perduotu objektu pagal paskirtį, ieškovė, vykdydama garantinius įsipareigojimus, atliko po darbų perdavimo nustatytų smulkių defektų šalinimo darbus. Nors ieškovė yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus, atsakovė be pagrindo atsisako sumokėti darbų kainos likutį – 203 129,36 Eur (161 557,65 Eur pagal 2018 m. spalio 31 d. sąskaitą ir 41 571,71 Eur pagal 2018 m. gruodžio 5 d. sąskaitą). Kadangi objektas užbaigtas 2018 m. gruodžio 5 d., o Garantinis raštas perduotas 2018 m. gruodžio 16 d., Rangos sutarties 14.5.1 punkte nustatytas 30 dienų atsiskaitymo terminas suėjo 2019 m. sausio 15 d. Atsakovė ne tik atsisako atsiskaityti, bet ir pradėjo nepagrįstai reikalauti pasirašyti baigiamąjį aktą, reikšti pretenzijas dėl netinkamos objekte įrengtų grindų kokybės ir Rangos sutarties kainos sumažinimo, informavo skaičiuojanti netesybas. Paaiškėję darbų trūkumai turi būtų šalinami vadovaujantis sutartinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis garantiniu laikotarpiu ieškovės prisiimtus įsipareigojimus, bet negali būti pagrindu vengti atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus. Kadangi atsiskaityti atsakovė atsisako nesant tam jokio pagrindo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas – 24 709,43 Eur. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė papildomai nurodo, kad atsakovės įvardijamas remontuotinų grindų plotas sudaro vos 1,17 proc. viso grindų ploto, reali defektų šalinimo kaina tesudaro 4 722,30 Eur. Teisės aktai dispersinio plieniniu plaušu armuoto betono nereglamentuoja, pagal plačiai praktikoje naudojamą metodinę literatūrą, skirtą būtent dispersinio armuoto betono grindų įrengimui, taisytini tik platesni nei 0,5 mm įtrūkimai. Mikro įtrūkimai betone yra normali tokios technologijos pasekmė.

2.       Atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu atsakovė prašo ieškinį atmesti, sumažinti Rangos sutarties kainą 267 445,73 Eur suma, priteisti iš ieškovės 64 316,37 Eur skolą (permoką) ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimas buvo sudarytas dėl to, jog ieškovė laiku neįvykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nors statybvietė perduota laiku, dar darbų atlikimo metu atsakovė kėlė terminų laikymosi klausimą. Suėjus galutiniam Rangos sutartyje nurodytam objekto perdavimo terminui, buvo konstatuotas esminis sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, užfiksuoti neatlikti darbai. Ieškovė darbų neužbaigė ir per jos pačios nurodytą papildomą terminą (iki 2018 m. lapkričio 19 d.). Atsakovei 2018 m. lapkričio mėn. iniciavus Garantiniame rašte nurodytų prievolių vykdymą, tarp šalių kilo teisminis ginčas, kurį pavyko išspręsti kompromisų būdu, šalims sudarius 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimą. Susitarime konstatuojama, kad darbai neužbaigti, prie susitarimo pridėtas neatliktų darbų sąrašas, šalys susitarė pratęsti darbų atlikimo terminą, aiškiai nurodė, jog ieškovei įvykdžius visus įsipareigojimus turės būti pasirašomas objekto statybos užbaigimo aktas ir tik tada atsiras atsakovės pareiga atsiskaityti. Būtent šio susitarimo pagrindu atsakovė atšaukė reikalavimą draudikui išmokėti garantinę išmoką ir informavo apie tinkamą darbų atlikimą. Tačiau darbai tuo metu nebuvo užbaigti, dokumentai perimti 2019 m. sausio 3 d., nuosavybės teisės į objektą įregistruotos 2019 m. sausio 7 d., o baigiamasis darbų atlikimo aktas vis dar nepasirašytas. Pačios ieškovės su ieškiniu pateiktame trūkumų fiksavimo dokumente, taip pat atsakovės su atsiliepimu į ieškinį teikiamuose antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyti defektai (neatlikti darbai), egzistavę ir po nuosavybės teisių įregistravimo. Kad darbai atlikti su trūkumais, kurie nėra pašalinti, užfiksuota Kauno technologijos universiteto 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje, kurioje nurodyta, jog grindų danga nėra tinkama eksploatacijai, ją įrenginėjant panaudotas plieninio plaušo kiekis yra per mažas (neatitinka projektinių sprendinių). Nors šalys tarėsi dėl nustatytų trūkumų šalinimo, ieškovė nepasiūlė jokių būdų, kaip gali būti ištaisytas grindų dangos trūkumas – nepakankamas plieninio plaušo kiekis. Net ir ieškovei 2019 m. gegužės 9 d. informavus apie grindų dangos trūkumų pašalinimą, Kauno technologijos universiteto specialistai, įvertinę padėtį, konstatavo, kad išlieka tikimybė, jog tolesnės eksploatacijos metu trūkumai vėl išryškės, todėl būtina vykdyti grindų stebėseną ilgesnį laikotarpį. Be to, atsakovei kreipusis į betoną tiekusią bendrovę UAB „Betono centras“ paaiškėjo, kad ši bendrovė plieninio plaušo grindis įrenginėjusiai subrangovei nepardavė, kas kelia abejonių dėl technologinių reikalavimų laikymosi. Kadangi vis dar nėra pasirašytas galutinis darbų užbaigimo aktas, ieškovė neturi teisės reikalauti visiško atsiskaitymo. Be to, atsakovės nurodyti grindų trūkumai, vadovaujantis su priešieškiniu pateikta specialistų konsultacine išvada, gali būti pašalinti tik visiškai perdarant grindis, tačiau atsakovė sutinka ir su kita išvadoje nurodyta trūkumų šalinimo alternatyva – viršutinės grindų betono sluoksnio dalies perdarymu intensyviausiai naudojamoje grindų dalyje (6 300 m2), kuris kainuotų 267 445,73 Eur. Būtent tokia suma turėtų būti mažinama Rangos sutarties kaina, o iš šios sumos atėmus ieškovės prašomą priteisti neapmokėtų darbų kainą, gaunama priešieškiniu prašoma priteisti permoka (267 445,73 Eur – 203 129,36 Eur = 64 316,37 Eur).

3.       Atsiliepimais į ieškinį ir priešieškinį trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo akcentuoja su ieškove 2018 m. rugsėjo 18 d. sudariusi statybos subrangos sutartį, kuria įsipareigojo atlikti grindų, dėl kurių kokybės kilo ginčas, įrengimo darbus. Nors darbai atlikti, už juos ieškovė nėra atsiskaičiusi, motyvuodama tuo, kad su ieškove neatsiskaito atsakovė. Net ir trečiajam asmeniui nesutinkant su atsakovės pretenzija dėl grindų trūkumų, Kauno technologijos universiteto specialistų nurodyti trūkumai buvo pašalinti pagal jų pateiktas rekomendacijas. Atsakovės pretenzijos dėl nepakankamo plieninio plaušo kiekio grindyse yra nepagrįstos, nes nei Rangos sutartyje, nei techniniame projekte ar kituose dokumentuose nėra reikalavimo dėl tam tikro plaušo kiekio. Vienintelis šalių aptartas reikalavimas – kad grindys išlaikytų techniniame projekte nustatytas apkrovas. Be to, trečiojo asmens iniciatyva parengtoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų ataskaitoje akcentuojama, kad grindų betonavimui naudotas betonas, armuotas plieniniu plaušu HE 75/50 35 kg/m3, atitinka projekto reikalavimus, o atsiradę mikro plyšiai ir nedideli viršutinio sukietinamojo sluoksnio atšokimai neturi įtakos grindų galiai. Darbų rezultatas yra perimtas, atsakovė juo naudojasi, trečiasis asmuo pripažįsta pareigą garantinio laikotarpio metu išaiškėjusius trūkumus šalinti, tačiau tokie trūkumai (net jeigu ir atsirastų), nesukuria teisės atsakovei vengti atsiskaityti už atliktus darbus. 

4.       Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį trečiasis asmuo UAB „Statybos procesų valdymas“, vykdžiusi objekto statybos darbų techninę priežiūrą, nurodo, kad objektas užbaigtas 2018 m. gruodžio 21 d., statinys registruotas Nekilnojamojo turto registre, naudojamas pagal paskirtį. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad pradiniame projekte buvo numatyta grindyse įrengti du armatūros tinklus, tačiau darbų vykdymo eigoje taupumo tikslais vienas tinklas buvo pakeistas plieniniu plaušu. Dispersinio armuoto betono konstrukcijoms netaikomas statybos techninis reglamentas, kuriuo grindžiama atsakovės su priešieškiniu pateikta konsultacinė išvada. Esant tokiai technologijai įtrūkimai, kurių plotis iki 0,5 mm, pripažįstami natūraliais, nepriskiriami šalintiniems defektams. Be to, ieškovė į bylą pateikė darbo projektą rengusios UAB „Mitnija“ skaičiavimus, kad mažesnis plaušo kiekis neturi įtakos grindų stiprumui. Nurodytas aplinkybes trečiasis asmuo prašo vertinti kaip pagrindą ieškiniui tenkinti, o priešieškiniui atmesti.

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas

5.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad Rangos sutartimi šalys susitarė dėl sandėliavimo – logistikos paskirties pastato statybos darbų atlikimo. Į bylą su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė duomenis, kad statybvietė ieškovei buvo perduota 2018 m. vasario 9 d., jau 2018 m. gegužės ir liepos mėn. šalys susirašinėjo dėl darbų grafiko nesilaikymo, 2018 m. spalio 12 d. atsakovė informavo ieškovę apie esminį sutarties pažeidimą ir netesybų skaičiavimą, 2018 m. spalio ir lapkričio mėn. su antstole fiksavo, kokie darbai nėra atlikti, 2018 m. lapkričio 6 d. kreipėsi dėl išmokos pagal Garantinį raštą išmokėjimo, dėl ko tarp šalių buvo kilęs teisminis ginčas. Šis ginčas buvo išspręstas su ieškiniu pateiktu 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimu, kuriuo šalys susitarė dėl termino darbams atlikti ir dokumentacijai sutvarkyti pratęsimo iki 2018 m. gruodžio 21 d. Nors atsakovė, vadovaudamasi prie 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimo pridėtu atliktinų darbų sąrašu ir nuoroda susitarime, kad šalys atskirai susitars dėl papildomų darbų, kurie turės būti atlikti iki 2019 m. balandžio 1 d., tvirtino, jog 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė nebuvo įvykdžiusi visų savo sutartinių įsipareigojimų, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad darbai, už kuriuos ieškovė reikalauja atsiskaityti, nėra atlikti. Priešingai, įvertinęs su ieškiniu į bylą pateiktas 2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. sąskaitas, atsakovės atstovas 2020 m. spalio 12 d. teismo posėdyje patvirtino, kad sąskaitose nurodyti darbai yra atlikti (o ir vėliau viso proceso metu nekėlė klausimo dėl to, jog ieškovė prašo atlygio už neatliktus darbus), tačiau, vadovaudamasis Rangos sutarties 14.5 punktu, akcentavo, kad 10 proc. sąskaitose nurodytos darbų kainos neviršijančių sumų išmokėjimas yra sustabdytas, kadangi šalys vis dar nėra pasirašiusios baigiamojo darbų akto, be to, dalis darbų, susijusių su grindų įrengimu, buvo atlikta nekokybiškai, dėl ko trūkumų šalinimui reikalinga suma turi būti mažinama Rangos sutarties kaina.

Dėl ieškovės teisės reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus

6.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.687 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys Rangos sutarties 14.3 punktu susitarė, kad atsakovė už darbus apmokės per 30 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo ir tarpinio darbų priėmimo – perdavimo akto patvirtinimo. Kartu šalys susitarė dėl 10 proc. sąskaitos sumos sulaikymo ir išmokėjimo per 30 kalendorinių dienų po objekto baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir garantinio draudimo rašto originalo užsakovei pateikimo.

7.       Ieškovė su ieškiniu pateikė duomenis apie jai 2018 m. gruodžio 6 d. išduotą Garantinį raštą, taip pat akcentavo, kad Garantinis raštas atsakovei perduotas 2018 m. gruodžio 16 d. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Nors 2018 m. gruodžio 5 d. susitarime šalys nurodė, kad baigiamasis aktas bus pasirašomas po to, kai bus atlikti papildomi darbai, dėl kurių šalys susitars atskirai ir kuriems atlikti terminas nustatytas iki 2019 m. balandžio 1 d., pažymėtina, jog atsakovė ne tik, kaip minėta sprendimo 5 punkte, neįrodinėjo aplinkybių, kad yra likę neatliktų darbų pagal Rangos sutartį, už kuriuos prašoma atsiskaityti, bet ir tą pačią dieną (2018 m. gruodžio 5 d.) pasirašė baigiamąjį statybos darbų atlikimo aktą, kuriuo konstatavo, jog visi darbai pagal Rangos sutartį yra atlikti, atsakovė ieškovei neturi jokių pretenzijų ar pastabų dėl darbų kokybės. Akte taip pat įvardijama atsakovės pripažįstama darbų kaina. Aplinkybių, kad ši kaina nurodyta į ją neįtraukiant tuo metu egzistavusio įsiskolinimo (sulaikytos) sumos, atsakovė neįrodinėjo. Toks pat patvirtinimas nurodomas ir su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateikiamame atsakovės 2018 m. gruodžio 5 d. rašte Garantinį raštą išdavusiam draudikui.

8.       Be to, ieškovė su ieškiniu į bylą pateikė ir 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. paskutinę 2018 m. gruodžio 5 d. susitarime nurodyto termino darbams užbaigti ir dokumentams sutvarkyti dieną, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotą Statybos užbaigimo aktą ir atsakovės vadovo 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovei el. paštu siųstą patvirtinimą apie tinkamą 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimu prisiimtų įsipareigojimų užbaigti darbus pagal Rangos sutartį įvykdymą bei kvietimą statybvietės perdavimo – priėmimo aktą pasirašyti 2019 m. sausio 2–3 d. Su ieškiniu buvo pateikti ir duomenys apie dokumentacijos perdavimą 2019 m. sausio 3 d. bei raktų perdavimą 2019 m. sausio 9 d., taip pat aktai, kuriuose užfiksuotas dalies patalpų perdavimas atsakovės nuomininkams 2018 m. pabaigoje. Pati atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose užfiksuota baigto statybos objekto įregistravimo data – 2019 m. sausio 7 d. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad objektas ne tik yra perduotas atsakovei, bet ir naudojamas pagal paskirtį.

9.       Nors aiškindamas statybos rangos sutarties sampratą, taip pat darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.681 straipsnio 1 dalį, 6.694 straipsnį) kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas, tokio akto nebuvimas neturėtų būti suabsoliutinamas, kaip paneigiantis rangovo teisę į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina, vykdymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

10.       Nagrinėjamu atveju atsakovė yra perėmusi objektą, įregistravusi nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kaip baigtą statyti, pasirašiusi dokumentą, kuriuo patvirtino visų darbų pagal Rangos sutartį atlikimą. Be to, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad dėl ne visų darbų atlikimo ar kokybės trūkumų yra ribojamos galimybės naudotis objektu ar kokia nors jo dalimi pagal tą paskirtį, kurios buvo siekiama sudarant Rangos sutartį. Ieškovės su ieškiniu teikti duomenys apie objekto techninę priežiūrą vykdžiusio trečiojo asmens UAB „Statybos procesų valdymas“ iki 2019 m. balandžio 1 d. fiksuotus darbų defektus (defektai fiksuoti ir atsakovės su atsiliepimu į ieškinį teiktuose 2019 m. vasario mėn. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose bei ieškovės atstovo techniniam prižiūrėtojui siųstame 2019 m. kovo 22 d. elektroniniame laiške) bei ieškovės veiksmus defektus šalinant, nesant po 2018 m. gruodžio 5 d. pasirašyto tokių darbų perdavimo priėmimo akto, kaip ir baigiamojo akto, kuris pagal 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimą turėjo būti pasirašytas atlikus visus papildomus darbus, gali būti pagrindu kelti klausimą dėl to, kada tiksliai darbai buvo baigti ir ar jie visi atlikti kokybiškai, tačiau patys savaime nepaneigia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad visi darbai yra atlikti, atsakovei perduoti ir naudojami pagal paskirtį, darbų rezultatas įteisintas, todėl atsisakymas atsiskaityti už atliktus darbus negali būti grindžiamas formaliu baigiamojo akto nepasirašymo faktu.

Dėl statybos darbų defektų, kaip pagrindo reikalauti darbų kainos sumažinimo

11.       Kaip matyti iš priešieškinio turinio, atsisakymą visiškai apmokėti jai išrašytas sąskaitas už atliktus darbus atsakovė grindžia ir aplinkybe, kad dalis darbų, susijusių su grindų įrengimu, atlikta nekokybiškai. Su trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ atsiliepimu į ieškinį pateikta 2018 m. rugsėjo 18 d. subrangos sutartis patvirtina, kad grindis įrenginėjo būtent trečiasis asmuo. Atsakovė su 2020 m. spalio 9 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė techninės projekto dalies aiškinamąjį raštą, kurio dalyje, skirtoje grindų įrengimui, nurodoma, kad grindų konstrukcija – monolitinė 180 mm storio betono plokštė, armuota dviem tinklais, naudojant specialius betonui priedus, įmaišas, 3 metrų pločio zonoje pagal išorinį perimetrą įrengiama šilumos izoliacija, taip pat įrengiamos deformacinės siūlės, grindys turi atlaikyti visas veikiančias apkrovas bei atitikti STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad jau Rangos sutartyje aptariant techninio projekto ir darbo projekto sąvokas, taip pat darbų apimtis, pobūdį ir vykdymo tvarką buvo akcentuojama galimybė projektinius sprendinius tikslinti, koreguoti (Rangos sutarties 1.4, 1.28, 2.2, 5.2, 5.3 punktai). Būtent projektuotojai UAB „Mitnija“ rengiant darbo projektą, kurio dalis, skirta konstrukcijoms aptarti, bei grindų detalių planas į bylą pateikti su atsakovės 2020 m. spalio 9 d. rašytiniais paaiškinimais, jame numatytas esminis pakeitimas – vienas armuotas tinklas pakeistas į 35 kg/m3 plieninį plaušą HE 75/50. Kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu akcentavo tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, vizualiniai ir estetiniai reikalavimai statinio grindims projektiniuose sprendiniuose nebuvo nurodyti.

12.       Ginčas tarp šalių dėl grindų kokybės kilo dar 2019 m. balandžio mėn., kai atsakovė užfiksavo betono įtrūkimus ir paviršiaus aptrupėjimus. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė Kauno technologijos universiteto 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitą, kurioje užfiksuota, kad plieninio plaušo kiekio vidurkis (28,4 kg/m3) yra mažesnis už numatytąjį darbo projekte (35 kg/m3), kas yra viena iš grindų įtrūkimų priežasčių. Kita priežastimi specialistai įvardijo netinkamai įrengtas deformacines siūles. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad grindų gniuždymo stiprio klasė, o taip pat paviršiaus atplėšimo nuo pagrindo stipris tose vietose, kur nėra aptrupėjimų, atitinka projektinę dokumentaciją ir teisės aktų reikalavimus. Šios ataskaitos pagrindu atsakovė dar 2019 m. balandžio 26 d. pateikė pretenziją dėl sutarties kainos sumažinimo (pretenzija į bylą pateikta su ieškiniu). Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad 2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 2 d. šalys suderino defektų šalinimo grafiką, 2019 m. gegužės 9 d. atsakovei pateikta informacija apie defektų šalinimą, 2019 m. gegužės 15 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į Kauno technologijos universiteto specialistus, kurie pateikė atsakymą, jog grindų paviršius sutvarkytas, o giluminiai pažeidimai turi būti stebimi.

13.       Sprendimo 12 punkte aptartos aplinkybės atskleidžia, kad net ir atsakovės iniciatyva tyrimą atlikę specialistai nekonstatavo grindų trūkumų, kurie galėtų turėti įtakos jų stiprumui, galiai, t. y. esminiam projektiniam reikalavimui dėl apkrovų atlaikymo. Kauno technologijos universiteto specialistams konstatavus, kad grindų dangoje atsiradusiems įtrūkimams, paviršiaus aptrupėjimams įtakos galėjo turėti per mažas plieninio plaušo kiekis, su atsakovės atsiliepimu į ieškinį, 2020 m. spalio 9 d. atsakovės rašytiniais paaiškinimais, UAB „Kauno gelžbetonis 2020 m. spalio 19 d. raštu ir UAB „Betono centras“ 2020 m. spalio 22 d. raštu buvo pateikti betoną tiekusių bendrovių (UAB „Betono centras“, UAB „Kauno gelžbetonis“) paaiškinimai, kad betonas su plieniniu plaušu UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ į nurodytą objektą nebuvo parduodamas, o atsakovės su 2020 m. spalio 9 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktose eksploatacinių savybių deklaracijose įrašai apie panaudoto plieninio plaušo kiekį yra atlikti ne betono tiekėjų. Atsikirsdama į nurodytus argumentus trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. kovo 29 d. pateikė į bylą elektroninių užsakymų pavyzdžius, kuriuose fiksuojamas reikalavimas betono tiekėjui į betoną įdėti plieninį plaušą, taip pat plaušo įsigijimo ir transportavimo dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad trečiojo asmens perkamą plieninį plaušą pardavėjas pristatydavo tiesiogiai betono tiekėjams. Ši aplinkybė, kartu su faktu, kad betono tiekėjams paruoštą betoną pristačius į objektą ir jį panaudojus pagal paskirtį buvo įrengtos grindys su plieniniu plaušu, kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ 2021 m. kovo 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir trečiojo asmens bei ieškovės atstovų teismo posėdžiuose nurodytą poziciją, jog betono tiekėjų atsakymus dėl plaušo naudojimo jų gaminiuose galėjo nulemti faktas, kad plaušą tiekė užsakovė UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, tačiau abejoti tuo, jog plaušas į betoną buvo įdėtas atsakovės su 2020 m. spalio 9 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktoje technologinėje kortelėje nustatyta tvarka (betono mazge), nėra pagrindo.

14.       Vertinant atsakovės argumentus, kad Kauno technologijos universiteto specialistai 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje nustatė per mažą plieninio plaušo kiekį (28,4 kg/m3 vietoje 35 kg/m3), pažymėtinos kelios reikšmingos aplinkybės:

14.1.                      Kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu akcentavo tiek ieškovės, tiek ir trečiųjų asmenų UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, UAB „Statybos procesų valdymas“ atstovai, su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateiktoje ataskaitoje matoma, kad betono pavyzdžiai (kernai) tyrimams buvo paimti iš nedidelio grindų ploto pasienyje, todėl iš nurodytos informacijos spręsti, jog būtent specialistų nustatytas plieninio plaušo kiekis yra visose itin didelio ploto grindyse, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje proceso dalyviams buvo suteiktos galimybės teikti įrodymus, susijusius tiek su ginčo grindų būkle, tiek ir su jų savybėmis, tokia galimybe buvo aktyviai naudojamasi, tačiau nei skirti byloje ekspertizę, nei teikti papildomus įrodymus, kuriuose būtų užfiksuoti skirtingų grindų vietų tyrimai, proceso dalyviai nepageidavo.

14.2.                      Sprendimo 14.1 punkte pateiktą išvadą patvirtina ir su trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ rašytiniais paaiškinimais pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų analizė, kad esant 0,3–0,6 proc. plieninio plaušo tūriui (23,4–46,8 kg/m3) betone, plaušo kiekio pasiskirstymo variacijos koeficientas net laboratorinėmis sąlygomis svyruoja nuo 22 proc. iki 35 proc. Specialistų vertinimu, net ir taikant minimalų variacijos koeficientą (22 proc.), nukrypimas gali sudaryti iki 6,75 kg/m3, todėl 28,4 kg/m3 kiekis negali būti vertinamas kaip neatitinkantis projektinių reikalavimų (35 kg/m3 – 6,75 kg/m3 = 28,25 kg/m3).

14.3.                      Pabrėžtina, kad, net ir tuo atveju, jeigu iš tikrųjų plieninio plaušo kiekis grindyse yra mažesnis bei sudaro 28,4 kg/m3, kaip matyti iš Kauno technologijos universiteto specialistų 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje aprašytų tyrimų rezultatų, grindų stiprumo savybės atitinka projektinę dokumentaciją. Tokia pati išvada yra pateikta ir darbo projektą rengusios UAB „Mitnija“ atliktuose skaičiavimuose, kurie į bylą pateikti su trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ 2020 m. lapkričio 11 d. rašytiniais paaiškinimais. Su tais pačiais paaiškinimais buvo pateikta ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų 2019 m. rugsėjo 13 d. išvada, kad plieninio plaušo kiekio sumažinimas nuo 35 kg/m3 iki 28,4 kg/m3 galėtų turėti įtakos grindų stiprumui tik tuo atveju, jeigu apkrova dvigubai viršytų nurodytąją projektinėje dokumentacijoje, o paviršiaus pleišėjimasis grindų galiai įtakos neturi. Tokį patį tyrimo rezultatą nurodė ir T. M. su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį į bylą pateiktoje ekspertinėje išvadoje.

14.4.                      Atsakovė su priešieškiniu teikė UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinę išvadą, o su 2021 m. vasario 19 d. rašytiniais paaiškinimais – papildytą konsultacinę išvadą. Tiek šiuose dokumentuose, tiek ir vienam iš ją pateikusių ekspertų dr. S. M. teikiant parodymus 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje buvo akcentuojamas per mažo plieninio plaušo kiekio faktas, grindžiamas Kauno technologijos universiteto atlikto tyrimo, aptarto sprendimo 14.1 punkte, rezultatais. Tačiau paklaustas dėl konsultacinėje išvadoje pateikto išaiškinimo apie defektų šalinimą dr. S. M. posėdžio metu nurodė, kad išvada dėl būtinybės keisti grindų dangą buvo sąlygota fakto, jog padidinti plieninio plaušo kiekį jau įrengtose grindyse yra technologiškai neįmanoma. Konsultacinėje išvadoje buvo vertinamos galimos grindų įtrūkimų bei paviršiaus pleišėjimo priežastys, kartu akcentuojant, kad nurodyti defektai ateityje gali turėti įtakos grindų naudojimo ilgalaikiškumui, tačiau neneigiami sprendimo 14.2–14.3 punktuose aptariamuose dokumentuose nurodyti tyrimų rezultatai, jog dėl aptariamų defektų grindų galia nesumažėja taip, kad neatitiktų jai keliamų reikalavimų.

15.       Vertindama sprendimo 14 punkte aptartas T. M. ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto išvadas, atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje papildomai akcentavo, kad išvados yra pateiktos atsižvelgiant į darbo projekte nurodytą plieninio plaušo rūšį – HE 75/50, o trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ su 2020 m. lapkričio 11 d., 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė duomenis apie naudotą kito tiekėjo ir kitokių matmenų plieninį plaušą. Pažymėtina, kad teikdama formalų argumentą dėl plaušo matmenų (projektinio ir faktiškai panaudoto plaušo ilgis sutapo (50 mm), o skersmuo projekte numatytas – 0,75 mm, faktiškai panaudotas – 1 mm) atsakovė neįvardijo jokių argumentų, kurie leistų spręsti, jog toks pakeitimas galėjo turėti kokios nors neigiamos įtakos grindų būklei ir savybėms. Kaip teisingai 2021 m. kovo 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ ir 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje patvirtino trečiojo asmens UAB „Statybos procesų valdymas“ atstovas, projektinėje dokumentacijoje nebuvo nurodyta esminė naudotino plieninio plaušo savybė – stiprumas tempiant. Su UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ rašytiniais paaiškinimais pateiktoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų nuomonėje akcentuojama, kad panaudoto plieninio plaušo rūšis ir kiekis (net ir tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi 28,4 kg/m3 kiekiu pagal Kauno technologijos universiteto specialistų išvadą), nepaneigia fakto, jog grindų konstrukcija yra pajėgi atlaikyti projekte numatytas apkrovas ir tenkina projekte numatytus saugos ribinio būvio reikalavimus.

16.       Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad būtent faktiškai panaudoto plieninio plaušo charakteristikas atitinkantis plaušas buvo nurodytas ir su prie trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ 2021 m. kovo 29 d. rašytinių paaiškinimų pridėtuose ieškovės atsakovei 2018 m. rugpjūčio mėn. teiktuose komerciniuose pasiūlymuose, būtent toks plaušas minimas ir su techninės priežiūros specialistu, UAB „Statybos tyrimų institutas“ darbuotoju M. Š., suderintoje technologinėje kortelėje, kuri taip pat pateikta su UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ 2021 m. kovo 29 d. rašytiniais paaiškinimais. Nors UAB „Statybos tyrimų institutas“ specialistų patikslintoje konsultacinėje išvadoje akcentuojama, kad technologine kortele techninis projektas ar darbo projektas negali būti keičiami, byloje nekilo ginčo dėl to, jog projektinė dokumentacija darbų atlikimo eigoje buvo koreguojama (darbo projektu buvo iš esmės pakeista betoninių grindų įrengimo technologija, duomenys apie techninio projekto keitimą pateikti su ieškiniu, su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį pateiktoje projektinėje užduotyje taip pat fiksuojami įvairūs pakeitimai), naudojamo plieninio plaušo rūšis buvo suderinta su techninę priežiūrą vykdančiu subjektu ir jo patvirtinta kaip tinkama.

17.       Pažymėtina, kad visose į bylą pateiktose specialistų (Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, T. M., UAB „Statybos tyrimų institutas“) išvadose akcentuojama, jog didžiausi ištisiniai dangos įtrūkimai yra susiję su deformacinių siūlių neįrengimu ar netinkamu įrengimu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų išvadoje akcentuojama, kad nurodyti plyšiai susiformavo lygiagrečiai išorinių sienų perimetro 3 metrų atstumu dėl pagal projektinę dokumentaciją panaudoto skirtingo tamprumo medžiagų. Net ir šiuos trūkumus pripažinus defektais, kaip teisingai nurodė tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, šie defektai turėtų būti šalinami taikant garantinį laikotarpį reglamentuojančias Rangos sutarties sąlygas. Be to, kaip matyti iš su ieškiniu ir atsakovės atsiliepimu į ieškinį teiktų dokumentų, atsakovei reiškiant pretenzijas, nustatyti trūkumai buvo šalinami, trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ patvirtino savo valią šalinti galimus defektus, tačiau, kaip matyti iš priešieškinio turinio ir atsakovės atstovų bylos nagrinėjimo metu pasirinktos procesinės pozicijos, atsakovė nesutiko su nurodytų priemonių taikymu, įrodinėdama būtinybę pakeisti ženklią dalį grindų dangos ir atsakovės pareigą atlyginti su tuo susijusias išlaidas (sąlygų tokių išlaidų suma sumažinti Rangos sutarties kainą egzistavimą).

18.       Dar vienas specialistų konstatuotas trūkumas – grindų dangos paviršiaus pleišėjimas – tiek Kauno technologijos universiteto, tiek ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų išvadoje įvertintas kaip pašalinamas atnaujinant ploną (iki 10 mm) grindų dangos paviršiaus sluoksnį. Pažymėtina, kad su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį pateiktoje T. M. ekspertinėje išvadoje yra detaliai aptartas dispersinės armuotos grindų dangos teisinis reglamentavimas, arba, tiksliau tokio reglamentavimo nebuvimas nei Lietuvoje, nei Europoje, akcentuojant, jog tokio tipo grindims netaikomas nei statybos techninis reglamentas STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, nei LST EN 1992-1-1 Eurokodas 2 „Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, o rekomendacinio pobūdžio dokumente Technical report 34: Concrete industrial ground floors (Techninė ataskaita 34, Pramoninės betoninės grindys) nurodoma, kad betoninių grindų paviršiui yra būdingas mikro pleišėjimas (netaisyklingi smulkūs įtrūkimai), kurie turi tik vaizdinį efektą, bet nėra konstrukcinė problema. Kartu minėtame dokumente akcentuojama, kad tikrosios pleišėjimo priežastys nėra žinomos, todėl neaiškios ir priemonės, kurios padėtų jo išvengti, pažymima, jog pleišėjimas vyksta dėl betono susitraukimo, plieninis plaušas tam kelio neužkerta, tik padaro betoną elastingesniu ir įtrūkimų atveju sumažina tarpus. Kaip minėta sprendimo 11 punkte, vizualiniai ir estetiniai reikalavimai statinio grindims projektiniuose sprendiniuose nebuvo nurodyti, paviršiaus pleišėjimas neturi įtakos grindų laikomajai galiai, jo sieti su plieninio plaušo kiekiu ar rūšimi nėra pakankamo pagrindo.

19.       Tas pats pasakytina ir apie grindų dangoje fiksuotus mikro įtrūkimus. Atsakovei bylos nagrinėjimo eigoje akcentavus, kad mikro įtrūkimais gali būti pripažįstami tik siauresni nei 0,3 mm pločio įtrūkimai, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ prašė tokiais pripažinti ir 0,5 mm pločio įtrūkimus. Kaip matyti iš trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ su 2020 m. lapkričio 9 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos LST EN 1992-1-1 Eurokodas 2 „Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ ištraukos ir su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį pateiktoje T. M. ekspertinėje išvadoje pateiktos šio teisės akto analizės, grindims, priskiriamoms XC1 klasei, gali būti taikomas ir didesnis, nei įprastas 0,3–0,4 mm dydžio įtrūkimų tolerancijos standartas. Kitaip tariant, net ir minimaliai iki 0,5 mm padidinto pločio įtrūkimai pagal nurodytą teisės aktą, jį taikant pagal analogiją, neturi įtakos grindų ilgaamžiškumui, nepripažįstami defektais, kuriuos reikėtų remontuoti. Tokio paties pločio įtrūkimai (iki 0,5 mm) nepripažįstami defektu ir pagal Technical report 34: Concrete industrial ground floors (Techninė ataskaita 34, Pramoninės betoninės grindys).

20.       Nors didžioji dalis su atsiliepimu į ieškinį atsakovės pateiktoje Kauno technologijos universiteto 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje užfiksuotų grindų dangos įtrūkimų yra būtent iki 0,5 mm pločio, pasitaikė ir įtrūkimų, kurių plotis buvo nuo 0,5 mm iki 1,5 mm, o taip pat ir 1,5 mm plotį viršijančių įtrūkimų. Dėl tokių didesnio pločio išilginių įtrūkimų, kurių atsiradimo priežastimi įvardintas deformacinių siūlių neįrengimas ar netinkamas įrengimas, pasisakyti sprendimo 17 punkte. Vertinant kitus, nesimetriškus 0,5 mm plotį viršijančius įtrūkimus, su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį pateiktoje T. M. ekspertinėje išvadoje akcentuojama, kad Technical report 34: Concrete industrial ground floors (Techninė ataskaita 34, Pramoninės betoninės grindys) patariama įtrūkimų iš karto neremontuoti, stebėti, kiek jie plečiasi ir, jeigu tai netrukdo grindų naudoti pagal paskirtį, jų užtaisymo imtis tik įtrūkimui nustojus plėstis. Tokia rekomendacija ne tik paneigia atsakovės argumentus dėl būtinybės didžiąją dalį grindų įrenginėti iš naujo, bet ir leidžia spręsti, kad trečiajam asmeniui jau 2019 m. balandžio mėn. atlikus įtrūkimo užtaisymo darbus, vėlesnis papildomų ir/ar už užtaisymų ribų prasitęsusių įtrūkimų, užfiksuotų atsakovės su 2020 m. spalio 9 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktuose Kauno technologijos universiteto specialistų 2020 m. spalio 2 d. matavimų protokole bei antstolės 2020 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nepatvirtina reikšmingesnio, didesnę įtaką grindų eksploatacinėms savybėms turinčio įtrūkimų pobūdžio.

21.       Teismas taip pat pažymi, kad su atsiliepimu į ieškinį atsakovės pateiktoje Kauno technologijos universiteto 2019 m. balandžio 18 d. ataskaitoje, taip pat su priešieškiniu pateiktoje UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinėje išvadoje ir su 2021 m. vasario 19 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktoje papildytoje konsultacinėje išvadoje, vertinant grindų įtrūkimus bei darant prielaidą dėl galimo įtrūkimo atsiradimo ryšio su panaudoto plieninio plaušo kiekiu, nebuvo detaliai analizuojama faktinė aplinkybė, jog toje grindų dangos dalyje, kurioje nebuvo įrengtas šildymas, pleišėjimų ir įtrūkimų mastas yra minimalus, absoliuti dauguma dangos pakitimų fiksuota zonoje, kurioje grindinis šildymas yra įrengtas. Šią aplinkybę įvertinęs kartu su sprendimo 18 punkte aptartais duomenimis, kad, pagal Technical report 34: Concrete industrial ground floors (Techninė ataskaita 34, Pramoninės betoninės grindys), tikrosios pleišėjimo priežastys nėra žinomos, pleišėjimas vyksta dėl betono susitraukimo, plieninis plaušas tam kelio neužkerta, tik padaro betoną elastingesniu ir įtrūkimų atveju sumažina tarpus, leido T. M. pateikti pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad įtrūkimų kiekį ir mastą nulėmė grindų džiūvimo procesas, bet ne plieninio plaušo kiekis, trūkumai yra mažareikšmiai, neturi įtakos nei grindų stiprumui, nei jų ilgaamžiškumui. Tokia pati pozicija yra įtvirtinta ir su trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ atsiliepimu į ieškinį pateiktoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų išvadoje.

22.       Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atsakovės priešieškinyje išdėstytą poziciją dėl būtinybės grindų trūkumus šalinti intensyviausiai naudojamoje grindų dalyje (6 300 m2) perdarant viršutinį betono sluoksnį, kas kainuotų 267 445,73 Eur, vertinti kaip nepagrįstą, bei atmesti reikalavimą nurodyta suma sumažinti Rangos sutarties kainą. Kartu teismas pažymi, kad, nors CK 6.658 straipsnio 5 dalyje yra numatyta užsakovo teisė tuo atveju, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, kartu įtvirtinamas ir tokios teisės ribojimas, kai rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymą.

23.       Net ir Rangos sutarties 14.5, 15.2, 15.8 punktų nuostatos, kad galutinai atsiskaitoma po baigiamojo akto pasirašymo, aktas pasirašomas po visų trūkumų ištaisymo, o sulaikyta mokėjimų suma (iki 10 proc.) gali būti naudojama trūkumų šalinimui, nagrinėjamu atveju vertintinos atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusį teisinių santykių kontekstą. Pirma, atsakovė jau daugiau nei du metus yra sulaikiusi ženklios 203 129,36 Eur sumos mokėjimą. Antra, kaip nurodė ieškovės ir trečiojo asmens UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ atstovai bylos nagrinėjimo metu, trečiasis asmuo yra pasiruošęs šalinti garantiniu laikotarpiu išryškėjusius defektus, tačiau, kaip patvirtino atsakovės atstovas, atsakovė nesutinka su grindų dangos įtrūkimų ir pleišėjimo užtaisymu, reikalauja iš esmės perdaryti viršutinę grindų dangos dalį, dėl ko yra sustabdžiusi garantinių darbų vykdymą. Trečia, atsakovei yra išduotas Garantinis raštas, užtikrinantis jos interesų apsaugą ženkliai didesnei, nei jos pačios nurodoma defektų šalinimo kaina, sumai. Ketvirta, pripažinus nepagrįstu atsakovės nurodomą defektų šalinimo būdą bei jos reikalavimą potencialiomis tokio būdo įgyvendinimo išlaidomis mažinti Rangos sutarties kainą, pažymėtina, kad su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį pateiktoje T. M. ekspertinėje išvadoje nurodoma galima įtrūkimų užtaisymų, supleišėjusio paviršiaus sutvarkymo ir deformacinių siūlių įrengimo kaina nesiekia 5 000 Eur. Duomenų, paneigiančių tokius skaičiavimus, atsakovė nepateikė. Grėsmė ateityje atsirasti tokio dydžio išlaidoms, jeigu ieškovė ir trečiasis asmuo nevykdys garantinių įsipareigojimų, viena vertus, vertintina kaip teorinė prielaida, kita vertus, nepateisina atsakovės vengimo atsiskaityti už jai perduotą statybos darbų rezultatą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24.       Pripažinęs nepagrįstais atsakovės argumentus dėl sąlygų Rangos sutarties kainos sumažinimui egzistavimo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl sumažinus sutarties kainą priskaičiuotos permokos priteisimo, todėl atsakovės priešieškinis atmetamas, o ieškinio reikalavimas dėl 203 129,36 Eur skolos priteisimo tenkinamas.

25.       Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už skolos sumą nuo 2019 m. sausio 15 d. Kaip minėta sprendimo 7, 10 punktuose, sudarydamos 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimą šalys nurodė, kad baigiamasis aktas bus pasirašytas po to, kai bus baigti papildomi darbai, dėl kurių šalys turės susitarti ir kurioms numatytas terminas iki 2019 m. balandžio 1 d. Sprendimo 10 punkte taip pat akcentuota, kad UAB „Statybos procesų valdymas“ iki 2019 m. balandžio 1 d. fiksavo darbų defektus bei ieškovės veiksmus defektus šalinant. Nors, kaip konstatuota sprendimo 9–10 punktuose, baigiamojo akto nepasirašymas nepaneigia ieškovės teisės reikalauti apmokėti už atliktus darbus, aptartų aplinkybių kontekste spręstina, kad tokia teisė atsirado praėjus 30 kalendorinių dienų po 2019 m. balandžio 1 d., t. y. 2019 m. gegužės 1 d. Ieškovė ieškinį pareiškė 2020 m. liepos 27 d., todėl palūkanos skaičiuotinos už 453 dienas. Atsakovei vėluojant atsiskaityti, ieškovės prašymu jai iš atsakovės priteitinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu apskaičiuotinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos, kurių dydis už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo – 20 168,24 Eur (203 129,36 Eur × 8 proc. ÷ 365 d. × 453 d.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, tenkinamas ir ieškovės prašymas dėl 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už 223 297,60 Eur (203 129,36 Eur + 20 168,24 Eur) sumą priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26.       Priešieškinį atmetus, o ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 2 684 Eur žyminį mokestį. Už patenkintą ieškinio dalį mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas taip: (2 300 Eur + (123 297,60 Eur × 1 proc.)) × 75 proc. = 2 650 Eur. Ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovės. Atsakovės priešieškinis atmestas, todėl už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis atsakovei iš ieškovės nepriteisiamas.

27.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 227 838,79 Eur (203 129,36 Eur + 24 709,43 Eur), teismo sprendimu ieškovei priteisiama 223 297,60 Eur, t. y. patenkinta ieškinio dalis sudaro 98 proc. (223 297,60 Eur ÷227 838,79 Eur × 100 proc.). Nors atmesta ieškinio dalis susijusi su palūkanų priteisimu, teismas pažymi, kad priteisiamam palūkanų dydžiui turėjo įtakos tarp šalių kilusio ginčo dėl pareigos atsakovei su ieškove atsiskaityti atsiradimo momento, spręsti, jog proceso šalių išlaidos nėra susijusios su nurodyto ginčo sprendimu, nėra pagrindo, todėl išlaidos skirstytinos būtent taikant proporciją 98/2.

28.       Ieškovė su 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. prašymais pateikė į bylą duomenis apie 13 794 Eur išlaidas ekspertinei išvadai ir faktinių aplinkybių konstatavimui. Abejoti šių išlaidų realumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės 10 351,06 Eur išlaidas ekspertinėms išvadoms ruošti ir faktinių aplinkybių konstatavimui, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti su priešieškiniu ir 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. prašymais.

29.       Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie 20 514,96 Eur atstovavimo išlaidas, o atsakovė – apie 22 990 Eur atstovavimo išlaidos. Vien aplinkybė, kad šalių išlaidų dydžiai yra panašūs, pati savaime leidžia spręsti, kad abi šalys vienodai vertino ginčo sudėtingumą, teisinių paslaugų poreikį ir turėtų išlaidų pagrįstumą. Išlaidų pagrįstumą taip pat patvirtina ir keltų klausimų pobūdis, aplinkybė, kad byloje buvo teikiamas ir ieškinys, ir priešieškinis, taip pat atsiliepimai į šiuos dokumentus, prašymai dėl įrodymų išreikalavimų, pakartotiniai rašytiniai paaiškinimai, šalių atstovai dalyvavo ne tik teismo posėdžiuose, bet ir atliekant įvairius su įrodymų rinkimu ir pateikimu teismui susijusius veiksmus.

30.       Kadangi bendra ieškovės turėtų išlaidų suma, neskaitant žyminio mokesčio, sudaro 34 308,96 Eur (13 794 Eur + 20 514,96 Eur), ieškovei priteisiamas 33 622,78 Eur (34 308,96 Eur × 98 proc.) išlaidų atlyginimas. Bendra su žyminiu mokesčiu ieškovei priteisiama suma – 36 272,78 Eur (33 622,78 Eur + 2 650 Eur). Atsakovei iš ieškovės priteisiama suma apskaičiuojama taip: (10 351,06 Eur + 22 990 Eur) × 2 proc. = 666,82 Eur. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 35 605,96 Eur (36 272,78 Eur – 666,82 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

31.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“ procese dalyvavo ieškovės pusėje ir visiškai palaikė ieškovės poziciją, trečiojo asmens turėtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas taikant sprendimo 27 punkte nurodytą proporciją, atlygintina 5 600 Eur išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti su 2021 m. gegužės 11 d. prašymu ir kuri, vadovaujantis sprendimo 29 punkte nurodytais argumentais, taip pat pripažintina pagrįsta, dalis, priteistina iš atsakovės, apskaičiuojama taip: 5 600 Eur × 98 proc. = 5 488 Eur.

32.       Vadovaujantis sprendimo 27 punkte pateikta proporcija, iš atsakovės valstybei priteisiamas 98 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – 19,30 Eur (19,69 Eur × 98 proc.) (CPK 96 straipsnis). Kita išlaidų dalis iš ieškovės valstybei nepriteisiama, nes neviršija minimalios pagal teisės aktus skirstytinos sumos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

        Priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“, juridinio asmens kodas 234029740, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“, juridinio asmens kodas 301074533, 203 129,36 Eur (dviejų šimtų trijų tūkstančių šimto dvidešimt devynių eurų 36 ct) skolą, 20 168,24 Eur (dvidešimties tūkstančių šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 24 ct) palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (223 297,60 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35 605,96 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus penkis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

        Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos ir Čekijos „Grinduva“, juridinio asmens kodas 149937378, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“, juridinio asmens kodas 301074533, 5 488 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

        Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“, juridinio asmens kodas 301074533, 19,30 Eur (devyniolikos eurų 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą).

        Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                 Marius Bartninkas