Civilinė byla Nr. e2-124-407/2022
Civilinė byla Nr. e2-304-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00520-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilines bylas pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Togata“ ir R. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ iškelta bankroto byla.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Laugina“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kontmena“. Nurodė, kad BUAB „Laugina“ bankroto proceso metu 2018 metais sutiko su savo didžiausios kreditorės UAB „Kontmena“ pasiūlymu išnuomoti kreditorei visą BUAB „Laugina“ turtą – 16 butų Nidoje, nekilnojamąjį turtą Kėdainiuose, įvairius kilnojamuosius daiktus – senus baldus, techniką ir kt. UAB „Kontmena“ netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, kaupėsi skolos už elektros tiekimą išnuomotame nekilnojamajame turte. Šiuo metu atsakovės skola be delspinigių ieškovei yra 56 782,86 Eur (54 536,72 Eur už nuomą ir 2 246,14 Eur už elektros energiją), skola priteista Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021. Pareiškėjos teigimu, atsakovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui neteikia aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, balansas pateiktas tik už 2017 metus, o vienintelis žinomas turtas yra atsakovės teisė į pareiškėją – atsakovės turimas 1 553 310,87 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Laugina“ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi be kita ko iškėlė atsakovei UAB „Kontmena“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokumo grupė“.
3. Teismas nurodė, kad pagrindinis atsakovės turtas, nurodytas balanse, yra per vienus metus gautinos sumos, iš viso 1 598 343 Eur. Pagrindinis įmonės debitorius yra BUAB „Laugina“ (1 557 824,84 Eur + 22 263,28 Eur avansas pagal nuomos sutartį). Teismas pažymėjo, kad atsakovė byloje nepateikė jokių duomenų apie tikrąją BUAB „Laugina“ turto vertę, o nemokumo administratoriaus nurodyto turto vertė nelaikytina realia, kadangi varžytynių metu ji gali pasikeisti. Teismas nurodė, kad atsakovės 2021 m. spalio 31 d. balanse fiksuojamos 27 787 Eur vertės atsargos, tačiau atsakovė nepateikė paaiškinimų (įrodymų) apie apskaitoje registruotas atsargas (jų savikainas, likutines arba realizavimo vertes), todėl sprendė, jog jų realumas taip pat yra abejotinas ir neįrodytas. Teismas atsakovės turto nevertino kaip realaus.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 528 921 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomos 3 vykdomosios bylos dėl 4 897 Eur išieškojimo. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad galimai iš atsakovės ieškovei priteistą 60 000 Eur įsiskolinimą padengs atsakovės investuotojai, t. y. kiti asmenys, ne pati atsakovė. Teismas sprendė, kad atsakovė nevykdo net santykinai nedidelių įsipareigojimų kreditoriams, antstolių vykdomi išieškojimai nėra rezultatyvūs, todėl padarė išvadą, kad atsakovė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais.
5. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti finansinius sunkumus. Nors atsakovė nurodo, kad veiklą vykdo, tačiau iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė turi tik vieną darbuotoją. Atsakovės 2021 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys rodo, kad atsakovė per 2020 m. patyrė 132 795 Eur nuostolių, o einamaisiais metais – 15 563 Eur nuostolių.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Atsakovė UAB „Kontmena“ ir trečiasis asmuo UAB „Togata“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą iškelti bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. BUAB „Laugina“ nemokumo administratorius sąmoningai blogai atlieka savo pareigas – ginčija kreditorių susirinkimo nutarimus, neatlieka sandorių patikros, o už jį kreditoriai inicijuoja netiesioginius ieškinius siekdami iš BUAB „Laugina“ debitorių prisiteisti sumas į bendrą BUAB „Laugina“ biudžetą. Tuo tarpu atsakovė yra aktyvi BUAB „Laugina“ bankroto proceso dalyvė, dalyvauja kreditorių susirinkimuose, atlieka patikrinimus, siekia kuo didesnio savo finansinių reikalavimų patenkinimo, galiausiai, inicijavo nemokumo administratoriaus patikrinimą, už kurį, tikėtina, BUAB „Laugina“ nemokumo administratorius kerštauja. Teismas neanalizavo tikrųjų BUAB „Laugina“ ketinimų kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino esminių atsakovės pateiktų faktų ir teisinių argumentų dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros ir atrankos ypatumų, o būtent, kad su UAB „BankromaX“ ir M. K. susiję nemokumo administratoriai nesąžiningai sieks būti atrinkti atsakovės nemokumo administratoriais, kai pirmosios instancijos teismas neabejotinai ir nepagrįstai iškels atsakovei bankroto bylą. Teismas ne tik nepasisakė dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų motyvų (DOK-28076, DOK-28083) bei prie jų pridėtų įrodymų, tačiau net nesprendė jų pridėjimo prie bylos klausimo.
6.3. Atsakovė pateikė teismui tiek 2020 m. (DOK-28079), tiek 2021 m. spalio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau teismas nepagrįstai nurodė priešingai ir šių duomenų neanalizavo. Atsakovė įrodė, kad ji valdo didelės vertės finansinį hipoteka užtikrintą turtą, pradelstų įsipareigojimų neturi, o per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 5 000 Eur. Atsakovės pagrindinė veikla ir tikslas – finansinių reikalavimų, užtikrintų hipoteka, valdymas ir su jais susijusio turto administravimas. Pagrindinis atsakovės projektas šiuo metu – reikalavimo teisių į BUAB „Laugina“ administravimas. Tokiai veiklai nereikia turėti nei daug darbuotojų, nei turto. Atsakovė yra sudariusi ilgalaikę teisinių paslaugų sutartį, ji yra pateikta į bylą. Atsakovės pelnas bus uždirbtas tuomet, kai bus parduotas pareiškėjos turtas ir atgautas finansinis reikalavimas.
6.4. Atsakovė bendrovei yra sumokėjusi 22 263,28 Eur sumą avansu pagal tarp šalių sudarytą nuomos sutartį, šias sumas pripažįsta ir pati pareiškėja. Atsakovė dar bylos nagrinėjimo metu yra nurodžiusi, kad 2021 m. spalio 31 d. kreditorių sąraše nurodytos smulkios skolos yra padengtos, tačiau pareiškėjai nesąžiningai iniciavus bankroto bylą, atsakovei trukdoma mokėti įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), nors sąskaitos likutis yra pakankamas.
6.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės turimos debitorių skolos nėra realios. BUAB „Laugina“ nemokumo administratorius savo procesiniuose dokumentuose pats yra nurodęs, kad BUAB „Laugina“ turimo turto suma viršija 3,53 mln. sumą. Teismas nevertino atsakovės nurodytų argumentų, kad BUAB „Laugina“ pripažino, jog bendrovės turimo turto pakaktų visiems finansiniams reikalavimams padengti (žr. civilinę bylą Nr. E3K-3-29-XX/2022), taigi atsakovė turi realią galimybę atgauti savo skolą. Be to, net 943 759,48 Eur finansinio reikalavimo dalis yra atsakovės perimta iš AB „Šiaulių bankas“ ir užtikrinta BUAB „Laugina“ nekilnojamojo turto – 14 butų Nidoje – įkeitimu. Tuo tarpu BUAB „Laugina“ bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai nesiekia 2 900 000 Eur, o administravimo išlaidų sąmata – 250 000 Eur, taigi, akivaizdu, kad visų kreditorių, o ypač hipotekos kreditorės – atsakovės, reikalavimai į bendrovę yra visiškai realūs ir patikimai užtikrinti.
6.6. Byloje kartu su DOK-27929 yra pateiktas UAB „Kontmena“ debitorių sąrašas, pagal kurį per vienerius metus UAB „Kontmena“ turi gauti pinigines lėšas iš 7 asmenų. UAB „Euromisa“, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, UAB „Svarbi žuvis“, UAB „Damodara“ prievolių bendrai 13 831,24 Eur sumai vykdymo terminas nėra suėjęs. Dėl BUAB „Laugina“ ir BUAB „Manfula“ bendros 1 584 495,11 Eur dydžio skolos (bendra 1 584 495,11 Eur suma) išieškojimo atsakovė ėmėsi ir vis dar imasi aktyvių veiksmų: dalyvauja BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimuose, kuriuose yra priimtas sprendimas parduoti BUAB „Laugina“ turtą, tačiau nemokumo administratorius šio įpareigojimo nevykdo; netiesioginiu ieškiniu ginčija BUAB „Manfula“ sandorius.
6.7. Atsakovė paaiškina, kad atsargų klasėje atsakovė apskaito trumpalaikį turtą ir (arba) įsigytas prekes ir (arba) kitas turto kategorijas laikydamasi atitinkamo verslo apskaitos standarto.
6.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš atsakovės pareiškėjai priteista 60 055,42 Eur dydžio skola turi būti pridedama prie bendros atsakovės skolos, kadangi teisme šiuo metu yra sprendžiama dėl šios sumos vykdymo atidėjimo.
6.9. Byloje yra antstolio A. B. pateikta informacija (DOK-28854), kurioje nurodoma, kad atsakovės atžvilgiu yra užvestos trys vykdomosios bylos, o kitose dviejose – išieškotinos lėšos, kurios yra atsakovės banko sąskaitoje, tačiau yra areštuotos ir rezervuotos, būtent dėl BUAB „Laugina“ pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo šios lėšos negali būti paskirstytos, o vykdymo procesas negali būti užbaigtas. Be to, atsakovė kreipėsi į antstolį prašydama pateikti paaiškinimą, kodėl vykdomoji byla, kurioje atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su skolininku dar 2021 m. spalio mėnesį, iki šiol nėra užbaigta, tačiau antstolis jokio atsakymo ir šio atskirojo skundo pateikimo dieną nėra pateikęs.
6.10. Pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kokie konkrečiai antstolių vykdomi išieškojimai „nėra rezultatyvūs“ ir kaip tai susiję su atsakovės „turto likvidumu“. Priešingai, šiai dienai visi antstolių vykdomi išieškojimai yra rezultatyvūs – skolos yra arba išieškotos visiškai, arba išieškotinos sumos yra rezervuotos, tačiau nepaskirstomos būtent dėl taikomo turto arešto šioje bankroto byloje.
6.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė naujai teikiamų įrodymų ir atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi pateikti įrodymai yra reikšmingi, o jų priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Po bylos nagrinėjimo iš esmės į bylą buvo pateiktas antstolio A. B. paaiškinimas (informacija) apie atsakovės atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas (DOK-28854), dėl kurių atsakovė pasisakė anksčiau šiame skunde.
6.12. Atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turto. Remiantis atsakovės 2021 m. spalio 31 d. balanso duomenimis, atsakovės turto vertė yra 1 598 343 Eur, tuo tarpu visi įsipareigojimai – tik 1 468 866 Eur. Be to, atsakovė neturi pradelstų skolų. Nėra kitų požymių, kad atsakovė patiria finansinius sunkumus – atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamų, sistemingai vykdo visus įsipareigojimus. Galiausiai, su ieškove tiek jos, tiek atsakovės vienašalio įskaitymo aktu gali būti bet kada atsiskaityta, kadangi ieškovės skola atsakovei yra apie 20 kartų didesnė.
6.13. Nors teismo nutarties dalis dėl administratoriaus parinkimo pagal šiuo metu esamą teismų praktiką (su kuria atsakovė nesutinka) yra neskundžiama, tai neatleidžia teismo nuo pareigos vertinant atrankos rezultatus neskirti akivaizdų interesų konfliktą turinčio administratoriaus administruoti įmonės bankrotą, ypač kai interesų konflikto įrodymai pateikti byloje, taip pat neatleidžia teismo nuo pareigos motyvuoti savo sprendimą šioje dalyje. Šioje gi byloje teismas visiškai nemotyvavo, kodėl jis skiria akivaizdų ir byloje įrodytą interesų konfliktą turinčią MB „Nemokumo grupė“ ir vien tai sudaro absoliutų šios nutarties dalies negaliojimo bei neteisėtumo pagrindą.
6.14. Atsakovė teismui pateikė duomenis, kuriais siekia pagrįsti bendrus ir suderintus nesąžiningus buvusių ir esamų ieškovės bankroto administratorių veiksmus, siekiant nesąžiningų tikslų, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šių duomenų ne tik neįvertino, neišanalizavo, tačiau dar ir paskyrė didžiausią iš įmanomų interesų konfliktų turintį administratorių, veikiantį tose pačiose patalpose, kaip ir nušalinta atsakovės pastangomis ieškovės administratorė UAB „BankromaX“, kurių korespondenciją priima (t. y. realiai dirba) netgi tie patys darbuotojai, o tai pagrindžia atsakovės pridedamas naujas įrodymas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad tiek MB „Nemokumo grupė“, tiek UAB „BankromaX“ veikia tose pačiose patalpose, jų korespondenciją priima tas pats asmuo (tą patvirtina antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės dėl korespondencijos įteikimo). Tuo tarpu UAB „BankromaX“ buvo ar tebėra atsakovė pagal mažiausiai 5 atsakovės netiesioginius ieškinius ieškovės naudai (jos administratoriui M. K. savo pareigų neatliekant), kurių 2 jau yra patenkinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o didžiausias ieškinys iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą (dėl daugiau kaip 250 000 Eur žalos) tebėra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme ir neabejotinai lėmė su UAB „BankromaX“ kartu veikiančios MB „Nemokumo grupė“ siekį perimti atsakovės valdymą akivaizdžiai susitarus su M. K..
6.15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės ir jos kreditorių prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi kilęs ginčas yra kompleksinis ir sudėtingas, šį atskirąjį skundą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme tam, kad būtų ištaisyti jau anksčiau aptarti pirmosios instancijos teismo šiurkštūs procesiniai pažeidimai.
7. Pareiškėja BUAB „Laugina“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo UAB „Kontmena“ ir UAB „Togata“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
7.1. Atsakovė didžiąją dalį savo atskirojo skundo skiria tariamam ieškovės nemokumo administratoriaus nesąžiningumui įrodinėti. Tačiau būtent atsakovė elgiasi nesąžiningai: Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovei skirta 1 926 Eur bauda už trukdymą BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui vykdyti savo veiklą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovei skirta 2 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Teismai jau ne kartą įvertino ieškovės nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumą ir sąžiningumą, todėl atsakovės nuolatinis subjektyvių nepagrįstų aplinkybių nurodymas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimis BUAB „Laugina“ bankroto byloje atmetė atsakovės prašymus dėl ieškovės nemokumo administratoriaus atstatydinimo.
7.2. Aplinkybė, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog dėl kitų atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes tai nėra bankroto bylos iškėlimo klausimo dalykas, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir tinkamo motyvavimo. Atvirkščiai, teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl visų esminių šalių pateiktų argumentų, kurie susiję su bankroto bylos iškėlimui aktualiais klausimais.
7.3. Teismas, spręsdamas dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, nurodė, kad nemokumo administratorius MB „Nemokumo grupė“ buvo paskirtas vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa, taip pat pažymėjo, jog MB „Nemokumo grupė“ kandidatūra atsakovės bankroto procedūroms administruoti neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 37 straipsnio nuostatoms (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios prieštarautų JANĮ 37 straipsnio normoms ar kurios pažeistų nemokumo administratoriaus kandidatūros atrankos procedūrą. Argumentai, kad neva MB „Nemokumo grupė“ yra susijusi su dabartiniu ieškovės nemokumo administratoriumi M. K., yra grindžiami tik tuo, kad jie veikia tame pačiame biurų pastate adresu Jogailos g. 7, Vilnius. Jokių kitų argumentų ar aplinkybių dėl tariamos nemokumo administratoriaus M. K. sąsajos su MB „Nemokumo grupė“ ir 40 kitų nemokumo administratoriais apeliantės nenurodo ir tariamų sąsajų egzistavimą bent iš dalies patvirtinančių įrodymų prie atskirojo skundo taip pat nepateikia.
7.4. Atsakovės pateiktas 2020 m. balansas yra preliminarus, nėra pasirašytas nei atsakovės vadovo, nei vyriausio buhalterio, todėl turėtų būti vertinamas kritiškai.
7.5. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė nevykdo įstatuose nustatytos veiklos, neturi lėšų atsiskaityti su esamais kreditoriais (įskaitant ieškovę). Atsakovė tik perka iš trečiųjų asmenų (kreditorių) finansinius reikalavimus ir tokiu būdu tikisi pelno, kurio dydis, atsižvelgiant į byloje pateiktus argumentus, dar nėra aiškus. Be to, atsakovė slepia informaciją apie savo finansinę padėtį. Paskutinis balansas Juridinių asmenų registrui teiktas tik už 2017 m. Atsakovei nepateikus finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. ir 2021 m. (o tik 2021 m. spalio 31 d. dokumentus neatitinkančius finansinių ataskaitų rinkiniui keliamų reikalavimų), neįmanoma tiksliai nustatyti atsakovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pokyčių dinamikos per atitinkamą laikotarpį.
7.6. Atsakovės deklaruota veikla – statyba. Statybos veiklai reikalingas ne tik tam tikras nuosavas įmonės kapitalas (statybose įprasta taikyti statybos darbų apmokėjimų atidėjimus ir pan.), bet ir darbuotojai, technika, įranga, transporto priemonės. Tačiau, kaip matyti iš atsakovės į bylą pateikto 2021 m. spalio 31 d. preliminaraus atsakovės balanso ir kitų byloje esančių įrodymų, atsakovė neturi nuosavo kapitalo, transporto priemonių, net darbuotojų. Atsakovės turimo turto – reikalavimo teisių į ieškovę – valdymas (administravimas) nelaikytinas atsakovės veikla. Reikalavimo teisės yra tiesiog atsakovės turtas. Atsakovė nenurodė, kad už savo turto valdymą ji gauna kokias nors pajamas. Atsakovė taip pat nenurodė, kad vykdo įstatuose nurodytą veiklą – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą. Taigi, atsakovė neįrodė, kad apskritai vykdo kokią nors realią veiklą (net nevertinant jos rentabilumo).
7.7. Atsakovė nepagrįstai teismų priteisto 60 055,42 Eur dydžio įsiskolinimo pagal nuomos sutartį nepriskiria prie atsakovės įsipareigojimų ir kitų mokėtinų sumų. Šie teismų sprendimai yra įsiteisėję, todėl 60 055,42 Eur dydžio įsiskolinimas taip pat įtrauktinas į bendrą atsakovės mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų sumą, kuri bendrai sudaro ne 1 468 866 Eur, bet 1 528 921 Eur sumą. Vien šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovei pagrįstai keliama bankroto byla ir ji nėra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Nors atsakovei keliama pareiga įrodyti jos mokumą, ji šios aplinkybės neįrodė.
7.8. Kaip matyti iš atsakovės pateikto preliminarios 2021 m. spalio 31 d. atsakovės pelno (nuostolio) ataskaitos, atsakovė iki 2021 m. spalio 31 d. buvo gavusi tik 21 162 Eur pajamas ir patyrusi 15 563 Eur dydžio nuostolį. Vadinasi, atsakovė ne tik nevykdo realios veiklos ir negauna pajamų, bet ir patiria nuostolius. Akivaizdu, kad atsakovė, neturėdama savų piniginių lėšų, reikalavimo teises pirkti gali tik iš skolintų lėšų, t. y. atsakovė, tikėtina, turi nemažai finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, o tai taip pat parodo atsakovės prastą finansinę padėtį.
7.9. Tiek atsiliepimo į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo 5 dalyje, tiek ir atskirajame skunde pakartojama, kad atsakovė visas ieškovės naudai priteistas sumas yra sumokėjusi, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad 2021 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. eB2-1174-555/2021 dėl 626,56 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Tą pačią dieną vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui A. B., kuris nurodė, kad skolininkas (atsakovė) registruoto turto neturi, o banko sąskaitoje lėšų nėra. Aplinkybė, kad atsakovės sąskaita yra areštuota, nepaneigia fakto, jog atsakovė neturi piniginių lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais. Šiai dienai ši skola nepadengta. Taigi atsakovė negali laiku padengti net ir sąlyginai nedidelės, 100 kartų už pagrindinį įsiskolinimą ieškovei mažesnės skolos.
7.10. Kreditoriaus UAB „Togata“ naudai yra įkeista atsakovė kaip turtinis kompleksas (įmonės hipoteka), įskaitant, bet neapsiribojant, visą esamą ir būsimą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, lėšas ir kitą turtą. Minėta hipoteka užtikrintos atsakovės prievolės dydis net 533 000 Eur. Be to, hipoteka užtikrinamos ir atsakovės mokėtinos netesybos, kurių dydis gali siekti 266 500 Eur. Kadangi prievolės įvykdymo terminas – 2019 m. gruodžio 31 d. (o ne 2022 m. lapkričio 30 d., kaip nurodo atsakovė), akivaizdu, kad atsakovė prievolės neįvykdė ir, tikėtina, į atsakovę gali būti nukreiptas reikalavimas dėl bendros 799 500 Eur sumos.
7.11. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ji ieškovės bankroto proceso metu gaus visą 1 553 310,87 Eur dydžio finansinio reikalavimo sumą. Tikėtina, kad atsakovė pagrįstai ir sąmoningai nenurodo teismui, jog atsakovei galimai reikės atlyginti nuostolius ieškovei, kurie sudarys ženklią sumą. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teisme (pagal teismingumo taisykles perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui) buvo priimtas ieškovės ieškinys dėl 125 984,16 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės. Be to, jau pirminiame ieškinyje nurodoma, kad ieškinio reikalavimų suma gali didėti įtraukiant papildomus reikalavimus dėl ieškovės patalpų remonto ir kt.
7.12. Atsakovė ne tik nemoka nuomos mokesčio, vengia visą pagal nuomos sutartį ieškovės perleistą turtą grąžinti ieškovei, bet ir subnuomavo ieškovei priklausantį turtą neteisėtai pasipelnydama ieškovės sąskaita.
8. Suinteresuotas asmuo R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad jis 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti jį trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos, tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisės. Jam nebuvo išsiųsti jokie procesiniai dokumentai, išskyrus nutartį, kuria byla buvo išnagrinėta iš esmės, tokiu būdu buvo užkirstas kelias realiai pasinaudoti trečiojo asmens teisėmis pirmosios instancijos teisme.
9. Atsakovė UAB „Kontmena“ su R. S. atskiruoju skundu sutiko, prašė jį tenkinti.
10. Suinteresuotas asmuo UAB „Togata“ su R. S. atskiruoju skundu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti UAB „Kontmena“ ir UAB „Togata“ atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl civilinės bylos nutraukimo
11. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-457), kuriuose nurodė, kad atsakovė įvykdė visus reikalavimus ieškovei, taigi, BUAB „Laugina“ neturint jokios reikalavimo teisės, ji nėra tinkamas subjektas teikti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Joks kitas apeliantės kreditorius nereikalauja bendrovei kelti bankroto bylos. Iš antstolių pateiktų dokumentų matyti, kad BUAB „Laugina“ bei VMI mokėtinos skolos visos yra sumokėtos ir saugomos antstolių depozitinėje sąskaitoje, jų paskirstymui trukdo tik pačios bendrovės pateiktas šioje byloje ieškinys, taigi šias skolas apeliantė yra padengusi. Atsakovės teigimu, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir šią civilinę bylą nutraukti. Papildomai paaiškino (DOK-466), kad skola buvo apmokėta naudojantis advokatų profesinės bendrijos (toliau – ir APB) „ZETA LAW“ paslaugomis, tačiau to teisės aktai nedraudžia.
12. Atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą nurodė (DOK-1911), kad trečiasis asmuo APB „ZETA LAW“ pasirinko mokėti ne tiesiogiai ieškovei, bet į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu ieškovė reikalavimo patenkinimo negavo. Į antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas ieškovė galės pretenduoti tik ateityje, priklausomai nuo nagrinėjamoje byloje priimto teismo procesinio sprendimo ir kitų aplinkybių. Negavusi reikalavimo patenkinimo, ieškovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo svarstyti dėl ieškinio atsisakymo. Be to, ieškovė nėra davusi sutikimo, kad su ja atsiskaitytų trečiasis asmuo, apie tai ieškovė iš viso nebuvo informuota.
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021). Bankroto procesu taip pat siekiama pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018, 40 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018, 22 punktas ir kt.), kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras likviduojant bankrutavusią įmonę arba nutraukiant bankroto bylą įstatyme nustatytais pagrindais (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020, 23 punktą).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėja atsiliepime į atsakovės rašytinius paaiškinimus, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar kreditorius sutinka, jog jo finansinį reikalavimą patenkintų trečiasis asmuo. Toks nesutikimas galėtų būti reikšmingas tik tuo atveju, jeigu kreditorius, nesutikdamas, kad trečiasis asmuo patenkintų jo reikalavimą už bankrutuojantį skolininką, aiškiai nurodytų savo interesus toliau dalyvauti bankroto procese kreditoriaus procesiniu statusu ir pagrįstų savo interesų pažeidimą, jeigu reikalavimas būtų įvykdytas trečiojo asmens, bei savo veiksmais patvirtintų tokį prieštaravimą (pvz., atsisakytų priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, per protingą terminą grąžintų jam pervestus pinigus ir pan.) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-920-407/2021 17 punktą).
15. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, todėl kreditoriaus interesas likti dalyvauti bankroto byloje, kaip ir naujojo kreditoriaus siekis įstoti į bankroto bylą, negali būti grindžiamas kokiais nors nesąžiningais ketinimais ar aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes tai būtų nesuderinama nei su bankroto proceso tikslais ir paskirtimi, nei su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-920-407/2021 18 punktą).
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsiskaitymas su pareiškėja po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nesudaro pagrindo spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo. Remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tuo atveju, kai priimama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti viešasis interesas, kuriuo siekiama pašalinti iš rinkos būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, taip pat ir paties skolininko interesus, užkertant kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui. Taigi, net nevertinant fakto, ar kreditorius (už jį prievolę sumokėjęs trečiasis asmuo) tinkamai įvykdė prievolę pervesdamas pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą išnagrinėti ginčą iš esmės ir įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nepaisant to, kad atsakovė pateikė duomenis apie atsiskaitymą su ieškove.
17. JANĮ 78 straipsnyje yra nustatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas nutraukia bankroto bylą tuomet, kai juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anksčiau analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu byla gali būti nutraukiama bet kuriuo bankroto proceso metu, svarbiausia, kad būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai. Bankroto bylos užbaigimas ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu visiškai atkuria teisinę taiką, patenkinant visų kreditorių reikalavimus ir išsaugant įmonę rinkoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018 43–44 punktus). Atsiskaičiusi su visais kreditoriais, t. y. nebeturinti finansinių įsipareigojimų, įmonė tampa moki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl bankroto procedūros jai nebegali būti vykdomos. Teisės normos formuluotė, kad „bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais“ turi būti aiškinama kaip nurodanti teisinę situaciją, kurioje visos bankrutuojančios įmonės prievolės kreditoriams yra įvykdytos, įskaitant ir administravimo išlaidas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020 25 punktą). Anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika yra taikytina ir aiškinant JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
19. Papildomai pažymėtina, kad nurodytoje kasacinio teismo praktikoje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo jau esant sudarytiems ir patvirtintiems kreditorių sąrašams. Kreditoriai į bankroto bylos nagrinėjimą įstoja pareikštiniu būdu, tai reiškia, kad jie turi teisę, o ne pareigą pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje. Nagrinėjamoje bylose aktualu tai, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo ir nustatant atsakovės turimų įsipareigojimų masę, į kreditorių sąrašą įtraukiami visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų valios ir pageidavimo (ne)kelti bankroto bylą. Todėl, atsakovei siekiant nutraukti bankroto bylą remiantis JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, įvertinus anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, atsakovė turi pareigą atsiskaityti su visais bankroto bylos iškėlimo metu nustatytais kreditoriais.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
20. Atsakovė prašė civilinę bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Toks prašymas iš esmės yra siejamas su trečiųjų asmenų teisių dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą pažeidimu. Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko (DOK-1911).
21. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto byla UAB „Kontmena“ buvo iškelta dar Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi, tačiau dėl to, kad vyko ginčai dėl procesinių dokumentų priėmimo ir žyminio mokesčio (ne)sumokėjimo, bankroto bylos iškėlimo klausimas iš esmės nagrinėjamas tik praėjus beveik pusei metų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka tik dar labiau pailgintų bylos nagrinėjimo terminą, o tai neatitiktų proceso operatyvumo principo.
23. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti ir konstatuoti bylai reikšmingas aplinkybes bei įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėja, atsakovė, taip pat ir asmenys, į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, pateikė daug procesinių dokumentų, prašymų, duomenų, argumentų, pasinaudojo ne tik teise į apeliaciją, tačiau ir teise teikti rašytinius paaiškinimus, papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.
Dėl naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimų priėmimo ir bylos nagrinėjimo ribų
24. Atsakovė prideda naujus įrodymus prie šio atskirojo skundo: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, antstolio pasirašytą šio skundo pateikimo dieną (dėl to objektyviai jis anksčiau pateiktas būti negalėjo), atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (pateiktą teismui likus kelioms valandoms iki šios bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) ir M. K. pasirašytą BUAB „Laugina“ dalies turto pardavimo projektą, kuris turėjo būti svarstomas 2021 m. gruodžio 8 d. BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkime, kuris dėl techninių kliūčių nevyko. Prašo naujai teikiamus įrodymus priimti.
25. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė paaiškinimus dėl naujų paaiškėjusių aplinkybių (DOK-360), juose nurodė, kad įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-672- 343/2021, kuriuo buvo priteista daugiau nei 60 000 Eur skola pagal nuomos sutartį, vykdo antstolė D. M.. Ieškovė iš antstolės gavo informaciją, kad atsakovės UAB „Kontmena“ vienintelėje banko sąskaitoje tėra 2 Eur 15 ct. Be to, buvo atmestas prašymas teismo sprendimo vykdymą atidėti. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovė vis dar nėra sugrąžinusi ieškovei didžiosios dalies turto, toliau jį valdo ir naudojasi. Iš ieškovės iniciatyva surinktų duomenų tapo žinoma, kad vieną statybinį transportą atsakovė subnuomoja vidutiniškai už 4 000–5 000 Eur / mėn. Atsakovė valdo 60 vnt. ieškovės statybinės technikos, taip pat atsakovė valdo ir naudoja dar ir kitą ieškovės turtą. Taigi spręstina, kad turto naudojimo rinkos kaina už visą laikotarpį gali siekti apie 400 000–500 000 Eur. Be to, atsakovei taip yra iškeltos šios civilinės bylos: Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1477-910/2022 pagal BUAB „Laugina“ ieškinį UAB „Kontmena“ dėl 125 984,16 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl vagystės buvo prarasta dalis ieškovės turto tuo metu, kai juo pagal nuomos naudojosi atsakovė. Vilniaus apygardos teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1514-866/2022 pagal BUAB „Laugina“ ieškinį UAB „Kontmena“ dėl nuomos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir 76 642,01 Eur nuostolių priteisimo.
26. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomą informaciją (DOK-460, DOK-458), kurioje nurodė, kad už atsakovę atsiskaito kiti asmenys, o ne pati UAB „Kontmena“.
27. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-457), kuriuose pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose, ieškovė kreipėsi į ieškovę dėl prievolių atidėjimo arba įskaitymo, tačiau ieškovė atsakymo nepateikė ir sprendimą paliko priimti teismui. Be to, tai, kad atsakovės sąskaitoje yra tik 2 Eur, nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi jokios reikšmės, kadangi atsakovė neturi jokių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Antstoliai patvirtino, kad visi teismo sprendimai yra faktiškai įvykdyti, lėšos nurašytos, tačiau neįmanoma užbaigti vykdomųjų bylų, kadangi teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir, nors lėšų pakanka visiems reikalavimams patenkinti, tačiau lėšos negali būti paskirstytos. Atsakovė vykdytyinų prievolių neturi, todėl jai nėra poreikio turėti lėšų banko sąskaitoje. Atsakovė teikia įrodymus, kad M. K. 2021 m. gruodžio 20 d. prašymu prašė teismo nustatyti BUAB „Laugina“ turto pardavimo tvarką, kurioje vien tik atsakovei įkeistus 14 butų siūlė pardavinėti už pradinę 1 561 040 Eur kainą. Bendrovė taip pat turi 2 atsakovei neįkeistus butus Nidoje, kurios administratorius siūlė pardavinėti už bendrą 162 240 Eur sumą, daugiau nei 6 000 kv. m. pastatų kompleksą, esantį beveik 4 ha žemės sklype Kėdainiuose administratorius siūlė pardavinėti už pradinę 1 013 640 Eur kainą. Be to, bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto, anot administratoriaus, pradinė pardavimo kaina būtų 3 219 505 Eur ir kt. M. K. šias kainas turėjo nustatyti pagal analogiško turto pardavimo kainas rinkoje (JANĮ 85 straipsnio 1 punktas), o tai neabejotinai patvirtina, kad atsakovė atgaus visą reikalavimą iš bendrovės, tad vien tik atsakovės reikalavimo į bendrovę (t. y. nevertinant jokio kito atsakovės turto) pakanka, kad atsakovės turimas turtas viršytų jos įsipareigojimus (tiek pradelstus (kurių net nėra), tiek nepradelstus sudėtus bendrai). Ieškovės nurodytos atsakovei iškeltos bylos nagrinėjamam ginčui neturi reikšmės, kadangi atsakovė su jai pareikštais reikalavimais nesutinka. Jeigu teismas nuspręstų ieškovės naudai, atsakovė savo įsipareigojimus įvykdys. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad 2022 m. sausio 20 d. įvyko BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas, kuriame, be kitų sprendimų, absoliučia visų kreditorių balsų dauguma buvo nuspręsta atstatydinti nemokumo administratorių M. K.. Šį protokolą privalėjo pasirašyti administratorius M. K., tačiau jis tai sąmoningai vengia padaryti. Atitinkamai, atsakovė bus priversta kreiptis dėl to į teismą. Atsakovė teikia paaiškinimus dėl to, kad nemokumo administratorius cituoja teismų nutartis, kurios yra arba panaikintos, arba neįsiteisėjusios, taip pat teikia detalius paaiškinimus apie nemokumo administratoriaus nenorą perimti BUAB „Laugina“ turtą akcentuodama, kad tariamas turto neperėmimas nesutrukdė organizuoti tokio turto varžytynes. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Togata“ dalyvauja šioje civilinėje byloje ir aiškiai pritarė atsakovės pateiktiems duomenims, neteigė ir neįrodinėjo, kad jos finansinis reikalavimas yra pradelstas.
28. Ieškovė pateikė paaiškinimus (DOK-1911), kuriuose pažymėjo, kad atsakovės finansinė padėtis toliau nuosekliai blogėja: Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis dėl atsakovei skirtos 1 926 Eur baudos už trukdymą vykdyti ieškovės nemokumo administravimą, išduotas vykdomasis raštas; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis dėl atsakovei skirtos 2 000 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, išduotas vykdomasis raštas; taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos civilinėse bylose. Apibendrindama ieškovė pažymėjo, kad po 2021 m. gruodžio 8 d. atsakovės pradelsti įsipareigojimai iš viso sudarė 38 587,34 Eur sumą. Nurodė, kad 2021 m. spalio 31 d. atsakovės balanse nurodytos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 468 866 Eur. Iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog į šią sumą neįtrauktas atsakovės 74 134,96 Eur įsiskolinimas ieškovei pagal įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 bei po Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties atsiradę aptarti 38 587,34 Eur dydžio pradelsti įsiskolinimai ieškovei ir kitiems kreditoriams. Taigi atsakovė turi 7 231,30 Eur daugiau įsipareigojimų negu turto. Tai sudaro savarankišką pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
29. Suinteresuotas asmuo R. S. prašė teismo atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie civilinėje byloje užregistruoti numeriu (DOK-1911), kadangi jie yra itin didelės apimties. Ieškovė teikia naujus dokumentus, kurie nebuvo nagrinėti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, taip pat nepateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą, o prieš pat teismo posėdį. Atsakovės kreditorius iš savo atstovo sąskaitoje deponuotų lėšų (taip suteikdamas papildomą ilgalaikį kreditą) apmokėjo visus atsakovės įsipareigojimus visose prieš atsakovę vykdytose vykdomosiose bylose, taigi nėra pagrindo kelti atsakovei bankroto bylos.
30. UAB „Togata“ prašė atsisakyti priimti ieškovės pateiktus naujus paaiškinimus (DOK-1911) arba atidėti teismo posėdį, sudarant sąlygas pasisakyti dėl naujai teikiamo dokumento.
31. Atsakovė UAB „Kontmena“ pateikė teismui aktualius suvestinius finansinius duomenis (DOK-1953) ir pažymėjo, kad visas ankščiau nurodytas visose po atskirųjų skundų pateikimo pradėtose naujose vykdomosiose bylose nurodytas UAB „Kontmena“ naujas, einamąsias skolas 2022 m. gegužės 2 d. apmokėjo UAB „Kontmena“ kreditorius R. S.. Atsakovė taip pat neturi jokių mokestinių išieškojimų iš savo banko sąskaitos. Pažymėjo, kad pačios ieškovės administratoriaus pasirašytas ir pateiktas į jos bankroto bylą 2022 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolas neabejotinai įrodo, kad, vien vertinant pradinę ieškovės turto pardavimo varžytynėse kainą, visas ieškovės turtas bus parduotas už ženkliai didesnę kainą nei visų kreditorių reikalavimų ir teismo patvirtintos maksimalios administravimo sąmatos visam nemokumo proceso laikotarpiui suma, taigi jokių abejonių dėl pačios atsakovės, kaip hipotekos kreditorės bei kreditorės, daugiau nei 1,6 mln. Eur bendro reikalavimo į pačią ieškovę realumo negali būti. Atsakovės vadovas byloje pateikė atsakovės 2022 m. I ketvirčio balansą, kuris akivaizdžiai pagrindžia, kad atsakovė ne tik buvo, bet ir, nepaisant jos viso turto jau beveik pusmetį taikomo arešto šioje byloje, yra moki, nes jos turtas (1 671 312 Eur) viršija visus atsakovės įsipareigojimus (1 560 794 Eur).
32. Atsakovė taip pat prašė atsisakyti priimti ieškovės naujai teikiamus įrodymus (DOK-1911), kadangi jie yra chaotiški, fragmentiški, nesiejami su finansiniais duomenimis. Be to, dėl didelės apimties atsakovė negali išsamiai su jais susipažinti ir pateikti atsiliepimo.
33. Atsakovė pateikė 2022 m. balandžio 29 d. balansą, sudarytą 2022 m. kovo 31 d. (DOK-1951).
34. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad šių naujų įrodymų pateikimą objektyviai nulėmė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, šalių pateiktus naujus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priima ieškovės 2022 m. balandžio 29 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus (DOK-1911), kadangi juose iš esmės kartojama ieškovės ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, o teikiami nauji įrodymai betarpiškai yra susiję su atsakove ir jos atžvilgiu priimtais procesiniais ir procedūriniais sprendimais, todėl nėra ir negali būti laikomi siurpriziniais. Be to, iš esmės yra teikiami duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir šia informacija teismas gali remtis be papildomo šalių prašymo ar informavimo (CPK 179 straipsnis).
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
37. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
38. Apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria UAB ,,Kontmena“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės mokumo vertinimu ir teigia, kad bendrovė neatitinka nemokios įmonės sąvokos, todėl jai negali būti keliama bankroto byla.
Dėl ginčo esmės
39. Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.
40. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė VĮ Registrų centrui nebuvo pateikusi aktualių finansinės apskaitos dokumentų – įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos. Taip pat sutiktina su ieškovės argumentais, kad tiek atsakovės pateiktas 2021 m. spalio 31 d., tiek 2022 m. kovo 31 d. balansas yra pasirašytas tik atsakovės vadovo, tačiau nepasirašytas bendrovės buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.
43. Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas iš jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę; balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Pažymėtina, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013, 2020 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020 26, 27 punktus).
44. Atsakovė pateikė bylos nagrinėjimo dienai aktualų balansą, sudarytą 2022 m. kovo 31 d., jame nurodė turinti turto bendrai 1 671 312 Eur sumai (27 787 Eur atsargų ir 1 643 523 Eur per vienerius metus gautinų sumų). Atsakovė nepateikė šį balansą detalizuojančios informacijos, taip pat, kaip jau buvo minėta, balansas nėra pasirašytas buhalterės ar kito, turinčio teisę pasirašyti šį dokumentą, asmens, todėl turto masė nustatytina iš kitų byloje esančių ir viešai prieinamų duomenų.
45. Atsakovė atskirajame skunde nurodė ir, detalizuodama 2021 m. spalio 31 d. balansą, pateikė paaiškinimus, kad 13 831,24 Eur dydžio debitorių skolas sudaro reikalavimai į šias įmones: UAB „Euromisa“, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, UAB „Svarbi žuvis“, UAB „Damodara“. Iš viešai prieinamų VĮ Registrų centro duomenų nenustatyta, kad šioms bendrovėms būtų iškelta bankroto byla, todėl ši suma vertintina kaip realus atsakovės turtas.
46. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi BUAB „Manfula“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Kontmena“ 5 181,39 Eur dydžio finansinis reikalavimas, su tokio dydžio reikalavimu, kuris sudaro 0,191 proc. bendros kreditorių finansinių reikalavimų sumos, atsakovė dalyvavo ir 2022 m. kovo 30 d. vykusiame BUAB „Manfula“ kreditorių susirinkime (CPK 179 straipsnis). Atsakovės 2021 m. spalio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose apskaitoma 4 406,99 Eur dydžio BUAB „Manfula“ debitorinė skola.
47. Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties BUAB „Manfula“ bankroto byloje nustatyta, kad turtas, kuris buvo įkeistas hipoteka VSDFV Vilniaus skyriui, parduotas ir atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi. Iš BUAB „Manfula“ bankroto byloje pateikto 2022 m. kovo 30 d. protokolo matyti, kad BUAB „Manfula“ bankroto byloje patvirtinta bendra 2 712 071,64 Eur dydžio finansinių reikalavimų suma, o bendrovės turtą šiuo metu sudaro 718 868,46 Eur reikalavimo teisė į UAB „Laugina“, kurią siūloma pardavinėti varžytinėse nustačius pradinę 718 868,46 Eur kainą ir ją mažinant. Be to, BUAB „Manfula“ yra pareiškusi 255 211,60 Eur dydžio ieškinį buvusiam vadovui, siūloma šią reikalavimo teisę taip pat parduoti, nustatant pradinę pardavimo kainą (kuri yra lygi šiuo metu reiškiamam reikalavimui) 214 680,28 Eur. BUAB „Manfula“ turi debitorių bendrai 931 925,79 Eur sumai, siūloma šiuos reikalavimus pardavinėti. BUAB „Manfula“ turi smulkių debitorių, kurių sumos nedaro esminės reikšmės šio reikalavimo vertinimui. Taigi, maksimali suma, kurią galėtų tikėtis gauti BUAB „Manfula“, sudaro 1 865 474,53 Eur (CPK 179 straipsnis).
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs turimą atsakovės trečios eilės reikalavimą į BUAB „Manfula“ (5 181,39 Eur), BUAB „Manfula“ bankroto byloje patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sumą (2 712 071,64 Eur) ir planuojamas gauti maksimalias pajamas – apie 1,8 mln. Eur, sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės reikalavimo į BUAB „Manfula“ įtraukti į bendrą atsakovės turto masę, šis turtas nevertintinas kaip realus, kadangi, netgi ir gavus maksimalią įmanomą sumą (o tai irgi nėra realu), jos neužtektų bendrovės administravimo išlaidoms ir visiems ar reikšmingai atsakovės, kaip kreditorės, finansinio reikalavimo daliai padengti.
49. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nekilo ginčas dėl to, kad UAB „Kontmena“ turi 1 553 310,87 Eur dydžio finansinį reikalavimą į ieškovę BUAB „Laugina“, jos bankroto byloje. Iš šio reikalavimo 943 759,48 Eur suma yra užtikrinta BUAB „Laugina“ priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, o trečios eilės atsakovės turimas finansinis reikalavimas sudaro 609 551,39 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo BUAB „Laugina“ bankroto byloje Nr. eB2-27-555/2022. Byloje kilo ginčas, ar šis atsakovės turtas yra vertintinas kaip realus. Pažymėtina, kad turtas realiu laikomas tuomet, kai nustatoma, kad yra reali galimybė jį išsiieškoti.
50. Iš byloje esančio BUAB „Laugina“ 2022 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad bendra patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 2 745 052 Eur. Iš šio protokolo taip pat nustatyta, kad kreditorių susirinkimas pritarė BUAB „Laugina“ turto pardavimo tvarkai ir numatė pardavinėti kilnojamąjį turtą pagal sąrašą, nustatyti pradinę 100 000 Eur kainą, fotofogipso gamyklą nutarta pardavinėti nustačius pradinę 1 500 000 Eur kainą, už transporto ir statybinę techniką planuojama gauti apie1,8 mln. Eur sumą, Kėdainiuose esantį Dotnuvos kompleksą numatyta pardavinėti už pradinę 500 000 Eur sumą, o už Neringoje esančius butus, iš kurių 14 įkeisti atsakovei, planuojama gauti ne mažesnę nei 2 604 110 Eur sumą. Žemės sklypą Kauno rajone numatoma pardavinėti už pradinę 300 000 Eur sumą. Taigi bendra BUAB „Laugina“ turto pardavimo suma siekia apie 5 mln. Eur.
51. Be to, kaip teisingai pažymi atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose, M. K. dar 2021 m. gruodžio 20 d. prašymu prašė teismo nustatyti BUAB „Laugina“ turto pardavimo tvarką, kurioje vien tik atsakovei įkeistus 14 butų siūlė pardavinėti už pradinę 1 561 040 Eur kainą. Bendrovė taip pat turi 2 atsakovei neįkeistus butus Nidoje, kuriuos administratorius siūlė pardavinėti už bendrą 162 240 Eur sumą, daugiau nei 6 000 kv. m. pastatų kompleksą, esantį beveik 4 ha žemės sklype Kėdainiuose, administratorius siūlė pardavinėti už pradinę 1 013 640 Eur kainą. Be to, bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto, anot administratoriaus, pradinė pardavimo kaina būtų 3 219 505 Eur ir kt. Pritartina atsakovės argumentams, kad M. K. šias kainas turėjo nustatyti pagal analogiško turto pardavimo kainas rinkoje (JANĮ 85 straipsnio 1 punktas).
52. Taigi kreditoriai 2022 m. balandžio mėnesį nusprendė BUAB „Laugina“ turtą pardavinėti už beveik 5 mln. Eur sumą, o nemokumo administratorius 2021 m. gruodžio mėnesį siūlė turtą parduoti už didesnę nei 3,5 mln. kainą. Nepaisant nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo priimto sprendimo dėl turto pardavimo tvarkos skirtumų, įvertinus bendrą patvirtintą finansinių reikalavimų sumą, patvirtintas nemokumo administratoriaus išlaidas, yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsiieškoti 1 553 310,87 Eur skolą iš BUAB „Laugina“, taigi ši suma turi būti įskaitoma į atsakovės turto masę.
53. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra duomenų ir iš esmės neįmanoma nustatyti, už kokią sumą BUAB „Laugina“ turtas bus faktiškai realizuotas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės gali būti nustatytos tik įvykus turto pardavimo faktui. Remiantis pirmosios instancijos teismo vertinimu, bet kokia debitoriaus skola neturėtų būti laikoma realia, tačiau toks aiškinimas prieštarautų tiek civilinės teisės normoms, tiek finansinę apskaitą reguliuojantiems teisės aktams. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, vertinant bendrovės mokumą ir galimybes išsiieškoti debitorių skolas, nėra ir neturėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti faktines BUAB „Laugina“ turto pardavimo kainas, turi būti sprendžiama, ar išieškojimas iš debitoriaus yra realus, lyginant objektyviai nustatytą BUAB „Laugina“ turimo turto vertę (planuojamas gauti pajamas už parduodamą turtą) ir patvirtintų finansinių reikalavimų bei administravimo išlaidų kaštus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje yra pakankamai duomenų, kad 1 553 310,87 Eur skolos BUAB „Laugina“ išieškojimas turi būti vertinamas kaip realus.
54. Atsakovė gautinų sumų per vienerių metų terminą eilutėje nurodė ir BUAB „Laugina“ su 22 263,28 Eur suma (kaip debitorinę skolą). Nėra ginčo dėl to, kad ši suma – tai BUAB „Laugina“ sumokėtas avansas, kuris turėtų būti apskaitytas ateinančių laikotarpių sąnaudose, balanso atsargų eilutėje (2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41, 28 punktas). Taigi ši suma taip pat įtrauktina į atsakovės turto masę.
55. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 2021 m. spalio 31 d. (taip pat ir 2022 m. kovo 31 d.) balanse fiksuojamos 27 787 Eur vertės atsargos, tačiau atsakovė nepateikė paaiškinimų (įrodymų) apie apskaitoje registruotas atsargas (jų savikainas, likutines arba realizavimo vertes), todėl jų realumas taip pat yra abejotinas ir neįrodytas. Atsakovė atskirajame skunde deklaratyviai nurodė, kad atsargų klasėje atsakovė apskaito trumpalaikį turtą ir (arba) įsigytas prekes ir (arba) kitas turto kategorijas laikantis atitinkamo verslo apskaitos standarto. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kad turi 27 787 Eur vertės atsargų.
56. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovė turi 1 589 405,39 Eur vertės turto (13 831,24 Eur (UAB „Euromisa“, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, UAB „Svarbi žuvis“ ir UAB „Damodara“ skolos) + 1 553 310,87 Eur (finansinis reikalavimas į BUAB „Laugina“) + 22 263,28 Eur (avansas BUAB „Laugina“)).
57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad neturi pradelstų skolų. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, įmonės nemokumui konstatuoti būtina buvo nustatyti turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Remiantis šiuo metu galiojančiu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytu nemokumo apibrėžimu, įstatymas nenumato, kad reikia atsižvelgti tik į pradelstus įsipareigojimus, ir nustato, kad juridinis asmuo yra nemokus, kai jo [visi] įsipareigojimai viršija turto vertę.
58. JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būt naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį.
59. Atsakovė 2022 m. kovo 31 d. balanse deklaruoja turinti 1 560 794 Eur dydžio finansinių įsipareigojimų, tuo tarpu ieškovė, teikdama 2022 m. balandžio 29 d. prašymą, suskaičiavo, kad atsakovės skolos, įvertinus ir šiuo metu išduotus ir pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus, sudaro ne mažiau kaip 1 577 787,30 Eur sumą, tačiau ir ši suma neviršija turto, kurį turi atsakovė. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė nuolat vykdo atsiskaitymus su savo kreditoriais ir dengia skolas savo arba investuotojų lėšomis, taigi atsakovė nėra nemoki, kaip tai numato JANĮ 2 straipsnio 7 dalis.
60. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad atsakovė jokios veiklos nevykdo, todėl nėra gyvybinga. Nors, remiantis Juridinių asmenų registro duomenis, UAB „Kontmena“ veikla yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, komunalinių statinių statyba, pramoninių objektų, kitokių nei pastatai, statyba, statinių, kitokių nei pastatai, statyba, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovė negali vykdyti ir kitos, įstatymų nedraudžiamos veiklos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimo teisių įsigijimas ir siekis jas patenkinti didžiausia įmanoma apimtimi taip pat gali būti komercinė veikla, kurios pelningumą lemia pajamų ir kaštų, skirtų pajamoms uždirbti, skirtumas. Atsakovė paaiškino ir byloje įrodytos aplinkybės, kad pagrindinė atsakovės veikla – finansinio reikalavimo, nukreipto į ieškovę, valdymas (administravimas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė realiai ir įprastai vykdė kitą, kaip teigia ieškovė, su statybomis susijusią veiklą. Priešingai, matyti, kad atsakovė yra aktyvi BUAB „Laugina“ bankroto bylos dalyvė ir siekia savo finansinio reikalavimo maksimalia apimtimi, jos manymu, geriausiomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu atsakovė negauna pakankamai pajamų iš esmės dėl to, kad nepavyksta priimti sprendimo ir organizuoti BUAB „Laugina“ turto pardavimą. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, tokiai veiklai vykdyti nėra reikalingas nei didelis darbuotojų skaičius, nei koks nors konkretus turtas. Matyti, kad atsakovė yra sudariusi ilgalaikes teisinių paslaugų teikimo sutartis, o tai tik patvirtina argumentus dėl atsakovės vykdomo veiklos pobūdžio ir tikslo. Tai, kad iš esmės visi atsakovės kreditoriai nepritaria tam, jog atsakovei būtų iškelta bankroto byla, finansuoja atsakovės veiklą siekdami padengti atsakovės einamuosius įsipareigojimus, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad atsakovės veikla yra gyvybinga.
61. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, bankroto bylos nagrinėjimo metu gebėjo dengti įsipareigojimus kreditoriams, reguliariai vykdo mokestinius įsipareigojimus, o jos finansiniai įsipareigojimai yra mažesni nei turimas turtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovė yra nemoki.
62. Atsakovė tiek atskirajame skunde, tiek procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, daug dėmesio skiria argumentams, kad ieškovė per susijusius asmenis, o konkrečiai – UAB „Kontmena“ bankroto byloje paskirtą nemokumo administratorių – sieks nesąžiningai perimti atsakovę ir kontroliuoti jos turtą, tokiu būdu taip pat pašalinti ją iš BUAB „Laugina“ bankroto bylos. Pirma, nustačius, kad atsakovė yra moki ir jai neturi būti keliama bankroto byla, šis argumentas nebėra teisiškai reikšmingas. Antra, kaip teisingai nurodo ir atsakovė, nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis). Tai yra įstatymų leidėjo valia ir šis aiškinimas nėra suformuotas teismų praktikoje, todėl atsakovės argumentai, kad ji nesutinka su tuo, jog negalima skųsti nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, taip pat nėra teisiškai reikšmingi. Trečia, klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo gali būti keliamas JANĮ 37–38 straipsniuose nustatytais pagrindais ir JANĮ 39–40 straipsniuose nustatyta tvarka. Ketvirta, nepaisant to, kad nemokumo administratorius yra atrenkamas naudojantis Nemokumo administratorių atrankos programa (JANĮ 2 straipsnio 16 dalis), tačiau, remiantis JANĮ 40 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę ir pareigą, kai to reikalauja atsakovas, svarstyti klausimą, ar yra pagrindas skirti nemokumo administratorių, atrinktą Nemokumo administratorių atrankos programa, t. y. teismas įpareigotas nustatyti, ar nėra JANĮ 37–38 straipsniuose nustatytų pagrindų. Tokia nutartis tuomet turi būti motyvuota, tačiau atskiruoju skundu yra skundžiama tik nutartis neskirti nemokumo administratoriaus (JANĮ 40 straipsnio 5 dalis, 3 dalis).
Dėl suinteresuotojo asmens R. S. atskirojo skundo
63. Trečiasis asmuo R. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria UAB „Kontmena“ iškelta bankroto byla, ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tuo, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas tik galutine teismo nutartimi, jam nebuvo siųsti procesiniai šalių dokumentai, todėl buvo užkirstas kelias pasinaudoti jo turimomis teisėmis civilinėje byloje.
64. JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Taigi kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu gali kreiptis bet kuriuo metu po to, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo. Atitinkamai, klausimas dėl kreditorių įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis tokiu atveju teisme turi būti sprendžiamas iki nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-583-1120/2021 20 punktą).
65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos iškėlimas yra vienas iš svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių sprendimų, sukeliantis tam tikrų teisinių padarinių. Kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012).
66. Kaip pagrįstai nurodo kreditorius atskirajame skunde, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Vienos iš svarbiausių kreditorių, dalyvaujančių bankroto byloje, teisių, yra teikti atsiliepimus, paaiškinimus, bylai reikšmingus įrodymus, sutikti ar nesutikti su ieškinio (pareiškimo) reikalavimais.
67. Iš UAB „Kontmena“ bankroto bylos duomenų nustatyta, kad R. S. 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, prašymas priimtas teisėjo rezoliucija. 2021 m. gruodžio 1 d. trečiasis asmuo, atstovaujamas teisininko, pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo. Šis atsiliepimas buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą teismo nutartį, o vėliau trečiasis asmuo pateikė skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria UAB „Kontmena“ iškelta bankroto byla.
68. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš tiesų klausimą dėl trečiojo asmens įtraukimo trečiuoju asmeniu turėjo spręsti prieš priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad teismas šį klausimą išsprendė skundžiama nutartimi, trečiasis asmuo vis tiek įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, realizavo savo CPK 42 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas. Byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui nebuvo sudarytos sąlygos matyti byloje esančios medžiagos ar gauti bylai reikšmingų duomenų. Priešingai, trečiasis asmuo teikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi turėjo galimybę pasisakyti dėl esminių bylos aplinkybių, o teismas į šiuos argumentus atsižvelgė. Atitinkamai, nėra pagrindo spręsti, kad procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas šiuo atveju sudaro pagrindą procesiniam sprendimui panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
69. Atsakovė atskirajame skunde prašo skirti M. K. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, nes puikiai suvokia, jog tarp šalių esančios skolos gali būti baigiamos įskaitymo būdu. Atsakovės teigimu, tokių savo veiksmų ieškovė ėmėsi sąmoningai, siekdama sutrikdyti atsakovės veiklą po to, kai atsakovė siekė bankroto administratoriaus M. K. atstatydinimo.
70. CPK 95 straipsnyje nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovė, potenciali (o vėliau – ir reali) atsakovės kreditorė, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kadangi atsakovė su ja neatsiskaitė ir, remiantis viešai prieinamais duomenimis, atsakovė VĮ Registrų centrui buvo pateikusi tik 2017 metų balansą, jos vykdoma oficiali veikla – statybos, o vienintelis žinomas atsakovės turtas buvo finansinis reikalavimas į bankrutuojančią įmonę, taigi šios aplinkybės pagrįstai galėjo lemti abejones dėl atsakovės mokumo. Tiek iš civilinėje byloje nurodomų aplinkybių, tiek iš BUAB „Laugina“ bankroto bylos duomenų matyti, kad šalys yra priešiškose pozicijose, neranda optimalių ir konstruktyvių sprendimų, ginčija viena kitos sprendimus ir reiškia įvairaus pobūdžio reikalavimus, tačiau šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovė šiuo atveju akivaizdžiai naudojosi procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį, todėl atsakovės prašymas atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės turimas turtas viršija turimus įsipareigojimus, bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, bankroto bylos nagrinėjimo metu gebėjo dengti įsipareigojimus kreditoriams, su jais susitarti, reguliariai vykdo mokestinius įsipareigojimus, sprendžia, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, jog bendrovė yra nemoki. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kontmena“ atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
73. Tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas. Atsakovė prašė priteisti 950 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, rengiant atskirąjį skundą. Atsakovė nurodė, kad negali pateikti šių išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų, kadangi jos banko sąskaitos yra areštuotos dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gali būti priteisiamos tik faktiškai patirtos, t. y. apmokėtos, bylinėjimosi išlaidos. Tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti priteisiamos ir tos bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių įrodymai yra pateikiami po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į susidariusią teisinę situaciją, šiuo metu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei nesprendžia ir nurodo, kad šis klausimas galės būti svarstomas po to, kai atsakovė pateiks visus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, taip pat ir apmokėjimą už teisines paslaugas.
74. Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje gautas ir užregistruotas UAB „Egerijos projektai“ pranešimas elektroniniu paštu, jame nurodyta, kad ji kategoriškai nesutinka, jog UAB „Kontmena“ būtų iškelta bankroto byla (DOK-462). UAB „Egerijos projektai“ nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl šis pranešimas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) atmesti.
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ prašymą skirti M. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Egerijos projektai“ pateiktą pranešimą, kuris užregistruotas civilinėje byloje kaip dokumentas Nr. DOK-462.
Teisėjas Vigintas Višinskis