Civilinė byla Nr. e2A-1511-565/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32924-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.3.1.18.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2019 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei B. K. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės B. K. priteisti 373,67 Eur negrąžintą kreditą; 312,81 Eur sutartines palūkanas nuo kredito suteikimo atsakovei dienos iki ieškinio parengimo teismui (2018-10-18); 39,28 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2018-10-19 iki visiško kredito grąžinimo; 18,12 Eur delspinigius; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2016-08-31 atsakovė B. K. ir pradinė kreditorė UAB „Nordecum“, naudodami nuotolinio ryšio priemones, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP353190 (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį atsakovei buvo suteiktas 500,00 Eur kreditas 48 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti 39,28 proc. metines palūkanas. Atsakovė gera valia savo įsipareigojimų nevykdė, todėl Sutartis 2018-07-13 buvo vienašališkai nutraukta. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2017-06-01 buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovė buvo informuota. Atsakovės negrąžinto kredito suma sudaro 373,67 Eur, Sutartimi taip pat nustatytos 39,28 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visą pradelsimo laiką iki visiško kredito grąžinimo. Nuo kredito suteikimo dienos (2016-08-31) iki ieškinio parengimo teismui (2018-10-18) kreditu buvo naudojamasi 25 mėnesius ir 18 dienų. 39,28 proc. metinės palūkanos atitinka 3,27 proc. mėnesio palūkanas (39,28 / 12), taigi nesumokėtos palūkanos sudaro 312,81 Eur (373,67 Eur x 3,27 : 100 x 25,60 mėn.). Atsakovė taip pat privalo sumokėti 39,28 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos nuo 2018-10-19 (kita diena po ieškinio teismui parengimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4, 8.3 punktus, nutraukus Sutartį, atsakovė įsipareigojo mokėti kreditorei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimo sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, todėl atsakovės mokėtini delspinigiai sudaro 18,12 Eur (373,67 Eur x 0,05 proc. : 100 x 97 d.).

3.       Atsakovė B. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu prašė: įpareigoti ieškovę pateikti dokumentus, kurie buvo būtini įvertinti B. K. ir jos sutuoktinio kreditingumą ir galimybę sugrąžinti kreditą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – ir VKĮ)); jeigu kreditorė netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, taikyti VKĮ 8 straipsnio 7 dalį ir netaikyti palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių.

4.       Atsiliepime nurodė, jog pagal VKĮ 8 straipsnį 1 dalį prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Jeigu kredito gavėjas yra vedęs, privaloma įsitikinti ir kredito gavėjo sutuoktinio kreditingumų atskirai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės B. K. 373,67 Eur negrąžintą kreditą, 312,81 Eur sutartines palūkanas, 18,12 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (704,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,84 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ naudai. Likusią ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

5.1.                      atsakovė netinkamai vykdė sutartinę pareigą grąžinti 500 Eur kreditą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 373,67 Eur negrąžintą kredito dalį ir 312,81 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma pagrįstas ir tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873, 6.886 straipsniai);

5.2.                      VKĮ 8 straipsnio 6 dalyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1684 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą. Nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojančioje VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje (2015 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XII-1989 redakcija) nustatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovei pasiūlyta pateikti papildomų argumentų ir (arba) įrodymų dėl VKĮ 8 straipsnio 6 dalies taikymo ar netaikymo. Ieškovė per nustatytą terminą pateikė papildomus argumentus. Nurodė, jog sudarant su atsakove vartojimo kredito sutartį ir suteikiant jai vartojimo kreditą, buvo įvertintas atsakovės ir jos vyro E. K. pajamų tvarumas, taip pat patikrintos ir kitos duomenų bazės;

5.3.                      pradinės kreditorės ir atsakovės pasirašytos Sutarties 5.4, 8.3 punktuose numatyta, kad už laiku negrąžintą kreditą skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė priskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovo 18,12 Eur delspinigius už 97 kalendorines dienas, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas. Sutartyje nuostatų, kuriose būtų išreikštas šalių susitarimas dėl 39,28 proc. metinių palūkanų mokėjimo esant Sutarties pažeidimui, nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 39,28 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos nuo 2016-08-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra nepagrįstas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Atsakovė B. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsižvelgiant į atsakovės pateiktus įrodymus ir į VKĮ bei Lietuvos Banko atsakingo skolinimosi nuostatas laikyti, kad kreditorė neteisingai įvertino B. K. ir jos sutuoktinio E. K. kreditingumą ir pagal VKĮ netaikyti palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių šio kredito atveju. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

6.1.                      skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant apeliantės teisę į teisingą teismo spendimą bei priimtas netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apeliantės prašymo išreikalauti įrodymus. Apeliantė prašė išreikalauti iš ieškovės dokumentus, kuriais remiantis buvo įvertintas apeliantės ir jos sutuoktinio kreditingumas. Ieškovė pateikė tik duomenis, kurie buvo reikalingi kreditingumui įvertinti, bet nepateikė jokių konkrečių dokumentų, kuriuos turėjo gauti iš Lietuvos Banko ir UAB „Creditinfo Lietuva“;

6.2.                      apeliantės ir jos sutuoktinio mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarė: būsto paskola kredito unijai „Sostinės Kreditas“ (dabar – kredito unija „Mano Unija“), įmoka kas mėnesį 294,30 Eur + vartojimo kredito paskola SEB banke, mėnesinė įmoka 99,53 Eur + automobilio lizingas bendrovei UAB „mogo LT“, mėnesinė įmoka 151,88 Eur. Tuo tarpu gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos (pagal ieškovės pateiktus duomenis) sudarė 1 142,00 Eur; įsipareigojimų ir pajamų santykis – 545,71 / 1142 x 100 = 48%. Pagal VKĮ ir Lietuvos Banko išleistus atsakingojo skolinimosi nuostatas, įsipareigojimų ir pajamų santykis neturi viršyti 40%, todėl kreditorė neteisingai įvertino atsakovės ir jos sutuoktinio gebėjimą grąžinti kreditą; 

6.3.                      ieškovė netinkamai įvertinimo apeliantės mokumą, todėl palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis).

7.       Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      sudarant 2016-08-31 vartojimo kredito sutartį Nr. SP353190, kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 500,00 Eur paskola su 39,28 proc. metinėmis palūkanomis, išdėstant mokėjimus 48 įmokoms kas 30 dienų po 20,80 Eur, pradinė kreditorė įvertino apeliantės ir jos vyro pajamų tvarumą, taip pat patikrino kitas duomenų bazes. Buvo nustatyta, jog apeliantės darbovietė – (duomenys neskelbtini), darbo pradžia 2015-10-01; apeliantės vyro darbovietė – (duomenys neskelbtini), darbo pradžia 2015-06-16; DTI apskaičiavimas: turimas vid. mėn. finansinis įsipareigojimas (20,80 Eur), viso – 311,65 Eur, gaunamos vid. mėn. pajamos – 1142,00 Eur, DTI –  27,29 Eur; GRT – ištekėjusi, išlaikytinių skaičius – 1; informacija apie bankrotą – nėra; „Creditinfo Lietuva“ SAIS skolos: pavėluota – 0, NAR rezultatas – 0; NASIS (apribojimai LB registre) – įrašų nėra. Pradinė kreditorė nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų ir apeliantės mokumą įvertino tinkamai bei kreditą išdavė teisėtai;

7.2.                      pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. SP353190 metinės palūkanos yra 39,28 proc. Kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) – 47,98 proc. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka VKĮ (galiojusio iki 2016 m. vasario 1 d.) nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus, t. y. pagal VKĮ 21 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra ne didesnė kaip 200 procentų. Taigi 39,28 proc. metinių palūkanų norma buvo nustatyta pagal tuo metu galiojantį VKĮ. Be to, Sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma buvo ženkliai mažesnė už 200 proc. Taigi pradinė kreditorė veikė sąžiningai apeliantės atžvilgiu;

7.3.                      apeliantė sutarties sudarymo metu neginčijo nustatytos metinės palūkanų normos. Vadinasi, apeliantė buvo susipažinusi su visomis Sutarties sąlygomis ir laisva valia su jomis sutiko, užtikrino, kad pagal turimas finansines galimybes galės įvykdyti prievolę. Aplinkybė, kad viena Sutarties šalis yra vartotojas, nesiderėjęs dėl susitarimo sąlygų, nesudaro pagrindo pripažinti pradinės kreditorės veiksmų neatitinkančiais sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, pažeidžiančiais šalių interesų pusiausvyrą. Sutarties nuostatos dėl palūkanų dydžio ir mokėjimo termino buvo informatyvios, aiškios, lengvai suprantamos vartotojui, net ir neturinčiam patirties šioje srityje. Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina turėti omenyje, kad: šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo laisva valia patvirtino, kad su ja sutinka. Taigi 39,28 proc. metinės palūkanos ir 47,98 proc. BVKKMN yra nustatytos sąžiningai, teisėtai bei pagrįstai.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

10.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atsakingo skolinimosi principą ir įrodymų vertinimą.

11.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-08-31 atsakovė B. K. ir pradinė kreditorė UAB „Nordecum“, naudodami nuotolinio ryšio priemones, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP353190. Pagal Sutartį pradinė kreditorė atsakovei suteikė 500,00 Eur kreditą 48 mėnesių laikotarpiui (mėnesinė įmoka – 20,80 Eur), o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti 39,28 proc. metines palūkanas, kredito BVKKMN – 47,98 proc. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl Sutartis buvo nutraukta. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2017-06-01 sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovė įgijo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovė informuota pranešimu.

12.       Ieškovė kreipėsi į teismą dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš atsakovės. Atsakovė su jai pareikštais reikalavimais nesutiko, prašydama teismo ištirti, ar kredito davėjas tinkamai įvykdė savo pareigą įvertinti kredito gavėjo kreditingumą, ir tuo atveju, jeigu kreditingumas buvo įvertintas netinkamai, – taikyti VKĮ 8 straipsnio 7 dalį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). 

14.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2015-05-26 Kredito unijos ,,Sostinės kreditas“ ir E. K. sudarytos sutarties Nr. S0019540/15 44 300,00 Eur (152 959,04 Lt) sumai mokėjimo grafiko kopiją, mokėjimų datos: 2015-07-15 – 2017-03-15, mėnesinė įmoka – 294,30 Eur; AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31, paieškos fragmentas – ,,unija“, patvirtinantį 10 244,07 Eur išlaidas pagal kredito sutartį; 2016-04-30 Vartojimo kredito sutarties Nr. 15A1618051527-H3, sudarytos tarp apeliantės ir AB SEB bankas, 3 945,15 Eur sumai ir skirtos refinansuoti du greitus kreditus ir automobilio pirkimui (mėnesinė įmoka – 99,53 Eur) kopiją; 2018-12-20 AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nuo 2016-04-01 iki 2018-12-20, paieškos fragmentas ,,(duomenys neskelbtini)”, patvirtinantį apeliantės 3 069,71 Eur dydžio mokėjimus pagal kredito sutartį; 2015-03-05 atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. FLG10092014/0008-N1, sudarytos tarp E. K. ir UAB ,,mogo LT“, lizingo (finansavimo) suma – 4 095,62 Eur, lizingo pabaiga – 2019-11-04 (mėnesinė įmoka – 151,88 Eur), kopiją; 2018-12-19 AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nuo 2015-03-04 iki 2018-12-19, paieškos fragmentas ,,mogo lt“, patvirtinantį apeliantės sutuoktinio E. K. 6676,48 Eur dydžio mokėjimus UAB ,,Mogo LT“ (e. b. l. 79-109). 

15.       Naujų įrodymų pateikimo būtinybę apeliacinės instancijos teismui apeliantė grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės teiktus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo iš ieškovės, o byloje nesant pakankamai įrodymų priėmė neteisėtą sprendimą. Todėl apeliantė teikia jos pačios surinktus įrodymus, nurodydama, jog šie įrodymai paneigia ieškovės pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes apie atsakovės pajamų tvarumą.

16.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, įvardintus kaip apeliantės ir jos sutuoktinio kreditingumo vertinimo dokumentas (e. b. l. 131-132). Nurodė, jog šis pradinės kreditorės UAB ,,Nordecum“ siųstas dokumentas patvirtina, kad buvo įvertintas apeliantės ir jos vyro pajamų tvarumas, taip pat patikrintos kitos duomenų bazės.

17.       Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė įpareigoti ieškovę pateikti teismui dokumentus, kurie buvo būtini įvertinti B. K. ir jos sutuoktinio kreditingumą ir galimybę sugrąžinti kreditą pagal VKĮ (e. b. l. 58-59; 68-69). Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka 2018 m. lapkričio 27 d., nustatydamas šalims terminą iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikti turimus papildomus įrodymus, prašymus ir rašytinius paaiškinimus; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismas pasiūlė ieškovei pateikti papildomų argumentų ir (arba) įrodymų, nurodant, jog ieškovei nepateikus papildomų įrodymų reikšmingų VKĮ nuostatų taikymui, byla bus nagrinėjama pagal tuo metu į bylą pateiktą medžiagą. Nustatyta, jog ieškovė į bylą papildomų dokumentų nepateikė, tačiau 2018-11-22 atsiliepimu į atsakovės atsiliepimą nurodė, jog atsakovės ir jos sutuoktinio kreditingumas buvo įvertintas tinkamai – patikrinus jų pajamų tvarumą ir atitinkamas duomenų bazes. 2018 m. lapkričio 26 d. pirmosios instancijos teisme užregistruotas atsakovės prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo (DOK-276206), kuriuo atsakovė dar kartą prašė teismo išreikalauti iš ieškovės įrodymus iš UAB „Creditinfo Lietuva“ bei Lietuvos Banko, aktualius kredito suteikimo dienai, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šio prašymo pirmosios instancijos teismas niekaip neišsprendė, 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė skundžiamą sprendimą dėl pateikto prašymo nepasisakydamas.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma ir kiekviena iš šalių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei naujai pateiktais įrodymais. Šios konkrečios bylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), todėl abiejų šalių naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl teismo veiksmų įrodinėjimo procese

19.       CPK 5 straipsnyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnis), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkus – dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Įgyvendindamas diskrecijos teisę kokia forma nagrinėti bylą (žodine ar rašytine), teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes ir kt.), atsižvelgti į šių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – įstatymu garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnio 3 dalis).

20.       CPK 441 straipsnyje numatytais atvejais teismui suteikta teisė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai). Esant įrodymų nepakankamumui, o taip pat prieštaringiems ir neišsamiems įrodymams, teismas turi bylos aplinkybes tirti iš esmės, o ne formaliai, tai yra vartojimo kredito bylose, kuriose teismui taikoma didesnė aktyvumo pareiga, gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. 

21.       Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo pobūdį (ginčas kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nesiekiant pašalinti įrodymų nepakankamumo, galėjo turėti reikšmės pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakingo skolinimo principo

22.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pradinė kreditorė neteisingai įvertino apeliantės ir jos sutuoktinio gebėjimą grąžinti kreditą, nes pagal VKĮ ir Lietuvos Banko išleistus atsakingojo skolinimosi nuostatus, kredito gavėjų įsipareigojimų ir pajamų santykis neturi viršyti 40 proc., tuo tarpu bendri apeliantės ir jos sutuoktinio mėnesinių įsipareigojimų ir mėnesinių pajamų santykis 2016-08-31 (vartojimo kredito suteikimo metu) sudarė 48 proc. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo netaikyti jai palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių pagal VKĮ.

23.       Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-02-01 iki 2016-10-31, tai yra kredito suteikimo metu) 8 straipsnio 1 dalis numatė, jog prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

24.       Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte (akto redakcija nuo 2016-12-01 – 2017-02-28, galiojusi vartojimo kredito suteikimo metu) įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.

25.       Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo (toliau – ir Nuostatai) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-06-10 iki 2017-01-26, tai yra vartojimo kredito suteikimo metu) 9 punkte nustatyta, jog sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, išskyrus Nuostatų 91 punkte nurodytą išimtį. Kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, vidutinis santykinis mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš likusios kredito trukmės. Pagal Nuostatų 91 punktą didesnis nei Nuostatų 9 punkte nustatytas vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju didesnio dydžio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų.

26.       Laikoma, kad vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, jeigu vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino pakankamos informacijos ir įrodymų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo galimybe tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, arba vertino tik vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutartį, neatsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo jau turimus finansinius įsipareigojimus. Vartojimo kredito davėjui ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, nesilaikantiems Nuostatuose nustatytų reikalavimų, gali būti taikoma atsakomybė VKĮ nustatyta tvarka (Nuostatų 22, 23 punktai).

27.       Aiškinant atsakingo skolinimo principą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikoma bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad priimant sprendimą skolinti nebūtų pažeisti tiek paties skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Bankams ir kitiems subjektams, kurie teikia kreditavimo paslaugas, pažeisdami kitų asmenų teises ir saugomus interesus, gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tokia banko atsakomybė gali atsirasti kliento (skolininko) arba trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir, prieš suteikdamas kreditą, turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditą, turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014).

28.       Civilinės atsakomybės pagrindas gali būti banko elgesys, kuris aiškiai nukrypsta nuo rūpestingo bankininko standartų išduodant kreditą, atsisakant jį išduoti, tęsiant ar nutraukiant kreditavimą, teikiant informaciją, naudojantis įkaito turėtojo teisėmis ir kt. Jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumą, bet nesitikėdamas, kad paskola bus grąžinta, jis atlieka neteisėtus veiksmus. Tarp neteisėto kredito išdavimo ir kilusios žalos turi egzistuoti priežastinis ryšys. Be to, banko atsakomybei atsirasti būtina banko kaltė. Banko atsakomybė negali būti taikoma už bet kurį žalą sukėlusį sprendimą dėl kreditavimo ar paskolos suteikimo, nes kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika. Priimdamas su kreditavimu susijusius sprendimus bankas turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindamas turi elgtis sąžiningai, laikydamasis rūpestingo bankininko standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2014).

29.       Kadangi šiuo atveju pradinė kreditorė UAB „Nordecum“, suteikusi vartojimo kreditą atsakovei, yra finansų įstaiga (Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 punktas, 3 - 4 straipsniai), kuriai taikomas Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimosi principas, tai nurodyti Nuostatai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamu atveju.

30.       Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme apeliantė prašė teismo tirti aplinkybę, ar suteikiant kreditą buvo tinkamai įvertintas jos ir jos sutuoktinio kreditingumas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė ir nenustatinėjo fakto, kokio dydžio buvo kredito gavėjo vidutinės įmokos pagal Nuostatų 9 punktą dydis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesiaiškino, kokius veiksmus atliko kredito davėja, siekdama patikrinti atsakovės mokumą, o tik formaliai atkartojo ieškovės atsiliepime į atsakovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo nurodytus argumentus, tai yra, kad ieškovė, sudarydama su atsakove vartojimo kredito sutartį ir suteikdama jai vartojimo kreditą, įvertino atsakovės ir jos vyro E. K. pajamų tvarumą. Nenustačius Nuostatų 9 punkte nurodomo dydžio, negalima vertinti, ar nagrinėjamu atveju buvo pažeistas atsakingo skolinimo principas ir rūpestingumo pareiga, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nagrinėjamu atveju buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai. Tuo atveju, jeigu atsakingo skolinimo principas buvo pažeistas, svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra kitos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę kredito davėjui.

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

32.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, net ir priėmus šalių naujai teikiamus įrodymus, šie įrodymai nėra pakankami byloje kilusio ginčo teisingam išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi išsamių duomenų apie apeliantės ir jos sutuoktinio ginčo kredito suteikimo dienai turėtus skolinius įsipareigojimus, o taip pat patvirtinančių realias atsakovės ir jos sutuoktinio tuo metu turėtas pajamas bei kreditingumą, todėl visų pirma naujai nustatytinos aplinkybės turi būti ištirtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, siekiant užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę duoti teismui paaiškinimus, teikti savo argumentus (CPK 42, 47 straipsniai). Nagrinėjant bylą iš naujo ypač atkreiptinas dėmesys tiriant aplinkybes ir reikalaujant įrodymų, ar suteikiant apeliantei kreditą nebuvo pažeistas atsakingo skolinimo principas, tai yra kokius duomenis apie savo finansinę padėtį atsakovė pateikė kredito davėjui, prašydama jai suteikti kreditą bei kokie atsakovės ir jos sutuoktinio duomenys buvo tikrinti kredito davėjo prieš priimant sprendimą suteikti atsakovei vartojimo kreditą. Pagal aukščiau šioje nutartyje nurodytų Nuostatų 12 punktą vartojimo kredito davėjas privalo saugoti kreditingumo vertinimo metu surinktą (vertintą) informaciją, duomenis ir dokumentus.

33.       Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat suteikiant ginčo šalims galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Rūta Burdulienė