Civilinė byla Nr. e2A-1258-513/2019

                 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02014-2018-0                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.13; 2.1.1.3.10; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

       2019 m. gruodžio 5 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erikos Misiūnienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo N. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019  m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-177-635/2019 pagal ieškovų E. V. ir N. V. bei jų atstovės pagal įstatymą L. L. ieškinį atsakovui N. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Šilutės rajone dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai nepilnamečiai E. V. ir N. V. ir jų atstovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo N. V. po 400 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-11-01 iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31, t. y. 1819 Eur dukrai E. V. ir 1919 Eur sūnui N. V. Priteistų vaikams lėšų tvarkytoja paskirti ieškovų atstovę pagal įstatymą L. L. bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Atsakovas N. V. su ieškiniu sutiko iš dalies nurodydamas, kad gali teikti vaikams  išlaikymą po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį taip, kaip teikia išlaikymą šiuo metu.

3.       Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad vaikams turi būti skiriamos tokios lėšos, kad jų pakaktų tinkamam vaikų vystymuisi, todėl ieškinys yra pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Tauragės apylinkės teismo 2019  m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies – iš atsakovo N. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 280 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-11-01 iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas E. V. 619 Eur, N. V. – 719 Eur. Ieškovų atstovė pagal įstatymą L. L. paskirta vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Ieškovams iš atsakovo priteistas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir 43 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

5.       Spręsdamas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio, teismas vertino nepilnamečių vaikų tėvo ir motinos turtinę padėtį, finansines galimybes, konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis šiek tiek geresnė nei ieškovės, o vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius darė išvadą, kad abiejų tėvų teikiama 400 Eur išlaikymo suma vienam vaikui yra minimali užtikrinant vaiko poreikius, tačiau per maža pagal ieškovų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais teismas iš atsakovo priteisė po 280 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

6.       Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, jog pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o įsiskolinimas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas nustatė, kad ieškovų atstovė apie išaugusius vaikų poreikius ir būtinas papildomas išlaidas atsakovą informavo anksčiau, iki bylos iškėlimo, todėl vertino, kad reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas.

7.       Iš atsakovo ieškovams, atstovaujamiems atstovės pagal įstatymą, teismas priteisė bylinėjimosi, t. y. atstovavimo, išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (40 proc.). Įvertinęs ieškovų turtinę padėtį, tai, kad jie yra mažamečiai, savo turto ir pajamų neturi, ginčas, susijęs su jų pačių išlaikymu, bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų atsakovui teismas nepriteisė (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

                                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) N. V. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019  m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir nustatyti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. V. ir N. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 210 Eur. Sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas, prašo panaikinti.

9.       Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nepilnamečių vaikų poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, taip pat teismas neteisingai taikė procesines normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

10.       Apelianto teigimu, teismo motyvacija nesuprantama ir neaišku, kokius nepilnamečių vaikų poreikius teismas laikė tinkamais, objektyviais, pagrįstais, taip pat neaišku, kaip teismas vertino proceso šalių turtinę padėtį, nes tik labai trumpai nurodė, kad atsakovo padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovų atstovės.

11.       Apelianto teigimu, pagal Statistikos departamento 2016 metų pateiktus duomenis (naujesnės informacijos nėra) maisto ir nealkoholinių gėrimų išlaidos sudarė vidutiniškai 88,90 Eur didžiuosiuose miestuose ir 79,70 Eur kituose miestuose, todėl ieškovų atstovės teiginiai, kad vienam vaikui per mėnesį reikia skirti 177 Eur maistui ir dar 69 Eur dienpinigių, nepagrįsti. Pažymi, jog ieškovų atstovės nurodyta maistui ir dienpinigiams skiriama suma neatitinka jos gaunamų pajamų įvertinus, kad jos šeimoje yra 5 asmenys. Mano, kad 169 Eur suma, t. y. 100 Eur maistui ir 69 Eur dienpinigiams, visiškai tenkintų vieno vaiko poreikius.

12.       Sutinka, kad vaikams reikalingi rūbai, avalynė, tačiau nesutinka su vaikų motinos siekiu pasipelnyti. Pripažįsta, kad šioms išlaidoms vienam vaikui per mėnesį vidutiniškai reikia 60 Eur, taip pat sutinka, kad apie 50 Eur išleidžiama higienos ir kosmetikos reikmėms. Sutinka, kad mokesčių dalis vienam asmeniui sudaro 34 Eur, tačiau pažymi, kad būsto draudimo ir paskolos mokėjimus ieškovų atstovė nepagrįstai siekia jam perkelti įskaičiuodama į vaikų išlaikymui reikalingą sumą, juo labiau, kad už būsto, kuriame gyvena vaikai su motina, paskolą jis moka atskirai. Pripažįsta, kad apie 10 Eur per mėnesį reikia vitaminams, vaistams, iš dalies sutinka, kad reikalingos ir stomatologo paslaugos, tačiau nurodo, kad jos yra kompensuojamos valstybės, šios išlaidos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį, todėl mano, kad 10 Eur per mėnesį yra pakankama suma. Taip pat nurodo, kad nėra jokių įrodymų apie dukters stuburo problemas ir poreikį turėti specialų ortopedinį čiužinį, bet sutinka, kad šios išlaidos galėtų būti priskirtos kitų nenumatytų išlaidų eilutei. Sutinka, kad apie 20 Eur per mėnesį reikia skirti mokyklinėms prekėms, o vaikų lankomų būrelių išlaidos sudaro apie 19 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į savo vaikų interesų bei poreikių užtikrinimą, socialinį, kultūrinį ir kitokį vystymąsi, sutinka, kad kiekvienam vaikui reikalinga 109 Eur per mėnesį suma pramogoms (50 Eur), kurui (20 Eur), nenumatytoms išlaidoms (30 Eur), kirpyklai (9 Eur). Sudėjus visas išlaidas susidaro 481 Eur suma per mėnesį vienam vaikui, kuri, atsakovo vertinimu, visiškai užtikrina ne tik minimalius, būtinus, bet ir laisvalaikio, saviraiškos bei visus kitus vaikų poreikius. Pažymi, jog glaudžiai su vaikais bendrauja, siunčia jiems papildomas pinigines perlaidas ir dovanas. Nurodo, kad teismų praktikoje orientaciniu vaikų išlaikymui reikalingu dydžiu laikoma minimali mėnesinė alga, kuri atskaičius mokesčius šiuo metu sudaro apie 400 Eur. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtina įvertinti ir aplinkybę, kad tiesiogiai prisideda prie išlaikymo suteikdamas galimybę ieškovams su mama gyventi jam priklausančioje būsto dalyje. Pačios ieškovų atstovės teigimu, Šilutėje panašaus buto nuoma kainuoja apie 120 Eur, todėl mano, kad pinigais vertinant ieškovų naudojimąsi jam priklausančia buto dalimi, nustatomas išlaikymo dydis vaikui turėtų būti mažinamas 30 Eur suma ir vienam vaikui iš jo priteistinas išlaikymas po 210 Eur per mėnesį.

13.       Nurodo, jog proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Argumentuoja, jog neturi galimybės mokėti kiekvienam vaikui po 280 Eur per mėnesį, nes nors jo darbo užmokestis Norvegijos Karalystėje sudaro apie 2 600 Eur, tačiau joje gyvenimo lygis žymiai aukštesnis. Nurodo, jog už nuomą moka 500 Eur, komunalines paslaugas ir internetą – 96 Eur, už automobilio lizingą – 345 Eur, automobilio mokestį ir draudimą – 104 Eur, kelių mokesčius – 70 Eur, nes turi nuvykti į darbą ir parvykti, būsto Lietuvoje, kuriame gyvena vaikai ir jų atstovė, kreditą – po 75 Eur, kreditinės kortelės mėnesinis mokestis – 49 Eur, maisto, kuris Norvegijos Karalystėje žymiai brangesnis, išlaidos sudaro apie 300 Eur, rūbams, higienos, sveikatos reikmėms išleidžia apie 150 Eur, t. y. jo išlaidos sudaro apie 2 330 Eur per mėnesį. Pažymi, kad vaikų motinai paliko du automobilius ir butą, todėl ji nepatiria papildomų išlaidų nuomai, o pats turėjo pradėti kurti savo gerovę iš naujo. Taip pat nurodo, kad ieškovų atstovės sutuoktinis dirba Švedijoje ir jo darbo užmokestis sudaro apie 2 000 Eur, jis taip pat nemokamai naudojasi jam priklausančia buto dalimi, o pati L. L. turi vaiko priežiūros atostogas, kurios yra laikinos, 2019-11-13 vaikui sueina dveji metai ir, jei ji grįš į darbą, jos gaunamos pajamos padidės.

14.       Nesutinka su priteistu įsiskolinimu, nurodo, kad iki ieškinio pareiškimo mokėjo vaikams išlaikymą ne tik po 200 Eur, bet ir daugiau ir vykdė savo pareigą, o ieškovų atstovė net neturėjo finansinės galimybės teikti vaikams po daugiau nei 400 Eur išlaikymą kiekvienam. 

15.       Taip pat nesutinka, kaip teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, jo manymu, teismas, priteisdamas iš jo dalies patirtų atlyginimą, ieškovų atstovei, o jam nepriteisdamas, nukrypo nuo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Pažymi, kad dėjo visas pastangas dėl taikos sutarties sudarymo, atvyko iš Norvegijos ir dalyvavo mediacijoje, neužvilkino nė vieno posėdžio, teikė visus dokumentus, mokėjo vaikams išlaikymą, o ieškinys jam buvo netikėtas, ieškovų atstovė nesikreipė į jį dėl didesnio išlaikymo.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovų atstovė L. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad teismo priteista 280 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui yra per maža net ir jai prisidėjus tokia pačia suma, tačiau sprendimo neskundžia ir tikėjosi, kad to nedarys ir atsakovas, o įsiteisėjus teismo sprendimui pradės vaikams teikti tinkamo dydžio išlaikymą. Mano, kad atsakovui nerūpi vaikų poreikiai, o tik jo paties asmeniniai interesai ir ambicijos. Argumentuoja, kad jų vaikai turi specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, o vaikų sveikatos užtikrinimas yra abiejų tėvų pareiga, todėl priteista 280 Eur suma yra tik minimali, visa vaikų auklėjimo ir rūpinimosi jais našta tenka tik jai, o sumažinus šią priteistą sumą būtų pažeistos vaikų teisės ir jų teisėti interesai. Atsakovas itin retai grįžta į Lietuvą ir dar rečiau bendrauja su vaikais, nėra ištesėjęs pažado nusivežti juos atostogų į Norvegiją, yra beveik nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, yra nupirkęs tik keletą daiktų, o nupirkti batai sūnui buvo per maži.

17.       Nesutinka su apelianto argumentais, kad nustatant vaikų poreikius galima atsižvelgti į statistinius rodiklius, o augantys vaikai valgyti nori dažnai, jiems būtina tiekti visavertį maistą, todėl jos nurodyta 246 Eur suma maistui per mėnesį yra teisinga ir protinga. Teigia, kad vaikus padeda išlaikyti jos sutuoktinis ir jo tėvai, būna dienų, kai pati ji nieko nevalgo arba valgo nevisavertį maistą, kad užtektų vaikams. Taip pat nesutinka, kad vaikų aprangai užtenka 60 Eur per mėnesį, teigia, kad vien batai kainuoja daugiau, vaikai yra augantys ir jiems nuolat reikia naujų batų ir drabužių, todėl vidutiniškai per mėnesį vaikų rūbams išleidžia apie 100 Eur kiekvienam. Taip pat nesutinka, kad higienos reikmėms pakanka 50 Eur, pats atsakovas nurodė, kad tiek išleidžia savo higienai, todėl vien dukteriai reikalingoms priemonėms reikia 120 Eur, o sūnui – 61 Eur. Sutinka, kad vitaminams per mėnesį užtenka 10 Eur, tačiau į šią sumą neįskaičiuoti reikalingi vaistai, kai vaikai serga, juo labiau, kad dukra turi nuolatinių sveikatos problemų, serga atopiniu dermatitu, pilnapadyste, idiopatine skolioze, dėl kurios reikalingas ortopedinis čiužinys, abu vaikai turi odontologinių sutrikimų, sūnus nešioja dantų plokštelę, dukrai reikalingas ortodontinis gydymas breketais, kurių kaina prasideda nuo 900 Eur.

18.       Nurodo, kad vaikams tenkanti mokesčių už būstą ir jo draudimo dalis sudaro po 61 Eur neskaičiuojant atsakovo mokamos būsto paskolos dalies, nes tik taip užtikrinamas gyvenamasis būstas vaikams.  Pažymi, kad teismas, nustatydamas reikalingo išlaikymo dydį, įvertino aplinkybę, kad ji su vaikais gyvena ir atsakovui priklausančio buto dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau sumažinti priteisto išlaikymo dydį.

19.       Nurodo, kad dukra vėl pradėjo lankyti šokius, todėl padidėjo išlaidos, nes vien mėnesinis mokestis yra 30 Eur, po 10 Eur individualios repeticijos, konkurso mokestis 12 Eur, reikalinga speciali apranga, per mėnesį susidaro 180 Eur išlaidų, šokiai yra dukters svajonė, o jai rūpi dukters jausmai. Sūnus lanko futbolo treniruotes, kurios taip pat kainuoja, reikia pirkti aprangą, kamuolius. Taip pat nurodo, kad atsakovas nepasisakė dėl išlaidų vaikų telefoniniams pokalbiams, kurie sudaro apie 10 Eur per mėnesį.

20.       Ieškovų atstovės teigimu, atsakovas, jaunas darbingas vyras, kuriam nereikia rūpintis vaikais, turi visas galimybes uždirbti daugiau, mano, kad atsakovas nenurodė visų gaunamų pajamų, nes teikia dar ir taksi paslaugas. Pažymi, kad jo pateikta nuomos sutartis vertintina kritiškai, nes atsakovas nuomojasi būstą iš sugyventinės, o savo gyvenamąją vietą procesiniuose dokumentuose nurodė kitą. Taip pat mano, kad atsakovui priklausantis automobilis yra prabangus, jei už automobilio lizingą atsakovas gali mokėti virš 300 Eur, jis tikrai pajėgus teikti vaikams didesnį išlaikymą. Taip pat atsakovas gali parduoti šį automobilį, grąžinti skolą ir teikti vaikams didesnį išlaikymą, be to, 49 Eur kredito kortelės kasmėnesinis mokestis nepagrįstas ir taip pat yra prabanga. Pažymi, kad, priešingai nei atsakovas, ji neįrodinėjo savo poreikių, negali sau leisti nei nueiti į kirpyklą, nei pas masažuotoją, augina trečią mažametį vaiką, o atsakovas vyksta į poilsines keliones, valgo restoranuose.  

21.       Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir tinkamai argumentuotas, kaip ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pažymi, kad atsakovas nesutiko, kad byloje būtų paskirta mediacija, atvyko į ją tik todėl, kad priešingu atveju būtų teismo nubaustas, niekada su ja nesiderėjo, o ji ieškinį pareiškė po to, kai atsakovas atsisakė tartis dėl didesnio išlaikymo vaikams dydžio. Mano, kad atsakovo advokatui sumokėtos sumos, įvertinus procesinių dokumentų pobūdį ir turinį, yra nepagrįstai didelės ir neprotingos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio              1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

24.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti.

25.       Ieškovų atstovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus duomenis – fotonuotraukas. Prašė šiuos įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kitais duomenimis. Paaiškino, jog šių įrodymų teismui pateikti anksčiau teismui negalėjo, nes nuotraukos darytos po ginčijamo sprendimo priėmimo. Taip pat prideda atsakovo atsakymą į pasiūlymą sudaryti taikos sutartį.

26.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog įrodymai pateikti su atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovas su jais susipažino, turėjo galimybę dėl jų pasisakyti ir tai neužvilkino bylos nagrinėjimo, mano, kad su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti rašytiniai įrodymai gali būti priimami.

Dėl vaikų poreikių ir išlaikymo dydžio

27.       Nustatyta, jog ieškovai – nepilnamečiai vaikai, atstovaujami atstovės pagal įstatymą, jų motinos, kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovo, vaikų tėvo, priteisti jiems išlaikymą po 400 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2018-11-01 iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė vaikams išlaikymą po 280 Eur kiekvienam kas mėnesį. Apeliantas prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 210 Eur per mėnesį.

28.       Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Kaip nustatyta, atsakovas savanoriškai teikė vaikams išlaikymą po 200 Eur per mėnesį kiekvienam.

29.       Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

30.       Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas (šiuo metu 555 Eur neatskaičius mokesčių), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004).

31.       Ieškovų atstovė argumentuoja, kad dukters E. V. išlaikymui reikia 970 Eur per mėnesį, o sūnaus N. V. – 827 Eur, ir prašydama priteisti išlaikymą po 400 Eur per mėnesį vaikams, gyvenantiems su ja, argumentuoja, jog atsakovas yra pajėgus mokėti jos nurodytas sumas. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog ieškovės prašomos priteisti sumos nepagrįstos nei rašytiniais įrodymais, nei realiais vaikų poreikiais, ir jis nėra pajėgus mokėti nei ieškovės prašomų sumų, nei pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo po 280 Eur per mėnesį.     

32.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog ieškovų atstovė neįrodė, kad vaikų išlaikymui reikalingos jos prašytos priteisti sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnametei dukrai ir sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

33.       Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo vaikams dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą ir iš esmės pagrįstai nustatė, kad vaikų motinos ir tėvo turtinė padėtis yra beveik vienoda.

34.       Nustatyta, kad ieškovų atstovei ir atsakovui priklauso po ½ buto Šilutėje, butas įsigytas gavus būsto paskolą, kuri nėra grąžinta ir kurią moka abu. Atsakovas dirba ir gyvena Norvegijos Karalystėje, jo darbo užmokestis sudaro apie 2 500 Eur, o ieškovų atstovė, teigdama, kad atsakovas nurodė ne visas savo pajamas, nepagrindė šių teiginių rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovas užsiima papildoma veikla ir teikia taksi paslaugas bei už tai gauna nuolatines papildomas pajamas. Ieškovų atstovės gaunamas pajamas sudaro apie 700 Eur vaiko priežiūros išmoka ir savivaldybės administracijos išmoka trims vaikams. Pažymėtina, jog savivaldybės skiriama išmoka vaikams yra tikslinė ir turi būti skiriama būtent vaikų poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad gyvenimo lygis Norvegijos Karalystėje yra žymiai aukštesnis ir išlaidos gyvenimui yra didesnės – tiek maistas, tiek paslaugos, tiek mokesčiai. Atsakovas pateikė nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad moka nuomos mokestį 500 Eur per mėnesį. Ieškovų atstovei teigiant, kad nuomos sutartis apsimestinė, nes sudaryta su atsakovo drauge, pažymėtina, jog gyvenamojo būsto nuomos mokestis šioje šalyje yra žymiai didesnis, o vien aplinkybė, kad nuomos sutartis sudaryta su artimu žmogumi, savaime nereiškia, kad ji apsimestinė ar kad atsakovo draugė privalo suteikti būstą jam nemokamai. Pritartina apelianto argumentams, kad jam priklausančia buto Šilutėje dalimi neatlygintinai, nepatirdami papildomų išlaidų, naudojasi tiek jo vaikai, tiek ir ieškovų atstovė su savo nauja šeima. Taip pat nustatyta, kad atsakovui priklauso 2006 metų gamybos automobilis „Audi“, įsigytas Norvegijos Karalystėje, už kurį jis moka lizingo įmokas po 345 Eur, o ieškovų atstovei priklauso automobiliai: 2005 metų gamybos BMW ir 2004 metų gamybos „Peugeot“. Nors ieškovų atstovė argumentuoja, kad atsakovo automobilis itin prabangus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šie teiginiai nepagrįsti ir plačiau teismo išdėstyti motyvai nekartotini. Ieškovų atstovei argumentuojant, jog augina dar vieną vaiką, pažymėtina, jog, kaip jau minėta, pareiga išlaikyti vaikus tenka abiem tėvams. Atstovė turi dirbantį sutuoktinį, kurio vaiką kartu su juo augina ir išlaiko.

35.       Ieškovų atstovės teigimu, jai gyvenant kartu su vaikais ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi sutiktina su ieškovų atstovės teiginiais, kad jai tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikų motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą (perkelti didesnę išlaikymo naštą). Todėl nepagrįsti ieškovų atstovės argumentai, kad „net jeigu ji prisidėtų“ tokia pačia suma prie vaikų išlaikymo, pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio vis tiek nepakaktų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad vaikų motina, lygiai kaip ir tėvas, turi tokią pačią pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo, o ne siekti ją perkelti tik vaikų tėvui.

36.       Teisėjų kolegija sutinka, kad apelianto pateikta detali ir išsami vaikų poreikių analizė ir nurodytos sumos šiems ne tik minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, kurios sudaro 481 Eur per mėnesį vienam vaikui, yra visiškai pagrįsta ir pakankama, t. y. 100 Eur maistui ir 69 Eur dienpinigiams, 60 Eur rūbams, avalynei, apie 50 Eur higienos ir kosmetikos reikmėms, apie 10 Eur vitaminams, vaistams ir tiek pat stomatologo paslaugoms, 20 Eur mokyklinėms prekėms, apie 19 Eur vaikų lankomų būrelių išlaidoms, 109 Eur pramogoms, kirpyklai, kurui, nenumatytoms išlaidoms, apie 34 Eur tenkanti mokesčių dalis. Tokia išlaikymo suma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra racionali bei pakankama vaikų išlaikymui, todėl mažintina pirmosios instancijos teismo priteista suma iš atsakovo.

37.       Nors vaikų motina teigia, kad vaikai turi sveikatos problemų, dėl kurių nuolat patiriamos papildomos išlaidos, pažymėtina, jog dukters negalavimai nėra tokio sunkumo, kad būtų galima konstatuoti ją esant reikalingą specialių poreikių ar išimtinės priežiūros, o duomenų apie sūnaus sveikatos sutrikimus byloje nėra. Ligos, kuriomis serga dauguma vaikų, sportuojant ar buityje patiriamos vaikų traumos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išimtinė aplinkybė, kuri lemtų padidėjusius vaikų poreikius sveikatos srityje. Pažymėtina, jog dėl sveikatos atsiradusių ar kitų papildomų išlaidų (pavyzdžiui, baldų, kompiuterio pirkimo, ortopedinio čiužinio, sąkandžio gydymo ir pan.) kompensavimo, įrodžiusi jų būtinumą, ieškovų atstovė galėtų kreiptis į vaikų tėvą, kai šios išlaidos realiai būtų patirtos, arba tartis dėl šių daiktų pirkimo. Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ne tik teikia vaikams kasmėnesinį išlaikymą, bet taip pat perveda pinigų dovanoms, prisideda pirkdamas kitus daiktus, drabužius, dėl kurių reikalingumo ir tinkamumo tėvai turėtų sutarti tarpusavyje.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, ieškovų atstovės pateikti maisto produktų parduotuvių pirkimo čekiai, drabužių parduotuvių čekiai, vaistinių elektroninių puslapių išrašai, nėra informatyvūs ir patys savaime neįrodo, kad visos patirtos išlaidos buvo skirtos išimtinai abiejų vaikų poreikiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų atstovės byloje pateikti pirkimo kvitai gali būti vertinami kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai. Be to, vertintina tai, jog kai kurios prekės ir patirtos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, kosmetika, vaistai pan.), taip pat manytina, jog kiekvieną mėnesį nėra poreikio pirkti vaikams drabužius, batus.

39.       Pažymėtina ir aplinkybė, jog, išskyrus pačios ieškovės padarytus ir pateiktus apskaičiavimus, daugiau jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą ir konkrečius vaikų poreikius, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

40.       Pažymėtina, jog ieškovų atstovė vaikų išlaikymui nepagrįstai priskyrė būsto kredito ir būsto draudimo išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų atstovė, mokėdama būsto kredito įmokas ir būsto draudimą, šias išlaidas patirtų net ir neturėdama vaikų, todėl tai nelaikytina išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos vaikų išlaikymui skiriamos sumos dydžiui. Be to, kaip nustatyta, ieškovų atstovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, kuriame gyvena ieškovų motina su trimis vaikais ir sutuoktiniu, už savo dalį atsakovas moka būsto kredito įmokas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad prisideda prie vaikų išlaikymo suteikdamas galimybę jiems su mama gyventi jam priklausančioje būsto dalyje, todėl, įvertinus pačios ieškovų atstovės nurodytą panašaus buto nuomos Šilutėje kainą (apie 120 Eur), pripažintinas pagrįstu atsakovo argumentas, kad išlaikymo dydis vaikui galėtų ir turėtų būti mažinamas 30 Eur suma vienam vaikui.

41.       Įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, ieškovų (nepilnamečių vaikų) realius poreikius, jų tėvų finansines galimybes konstatuotina, kad atsakovo nurodyta 480 Eur per mėnesį vaikui suma yra pagrįsta ir protinga, iš jos atėmus vienam vaikui tenkančią 30 Eur sumą už galimybę gyventi atsakovui priklausančioje buto dalyje, nustatytas 450 Eur išlaikymo vienam vaikui per mėnesį dydis, kuris, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra racionalus, adekvatus, pagrįstas realiais vaikų poreikiais. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 225 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

Dėl išlaikymo priteisimo pradžios (momento)

42.       Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškinys pareikštas 2018-11-12, tikslintinas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas padidinto išlaikymo teikimo pradžios momentas, t. y. ne nuo 2018-11-01, o nuo 2018-11-12.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

43.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas tik vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

44.       Taigi, tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs savo prievolę teikti išlaikymą vaikams. Vien aplinkybė, kad ieškovų atstovė galbūt kreipėsi į jį teigdama, kad reikalingas didesnis išlaikymas vaikams, savaime nereiškia, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Nustatyta, kad vaikų tėvų sutarimu buvo susitarta dėl 200 Eur išlaikymo dydžio vienam vaikui iš atsakovo, ir atsakovas šį susitarimą geranoriškai vykdė. Kaip minėta, prievolės teikti didesnį išlaikymą pradžios momentas sutampa su ieškinio pareiškimo teismui diena, t. y. 2018-11-12, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31. Ieškovų atstovė turėjo visas galimybes anksčiau realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, jei tam buvo sąlygos.

Dėl procesinės bylos baigties

45.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi proporcingumo kriterijumi, teisingumo ir sąžiningumo principais, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, protingus nepilnamečių vaikų poreikius ir jų tėvų turtinę padėtį, konstatuoja, jog po 225 Eur per mėnesį yra pagrįsta ir protinga teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma, kuri priteistina iš atsakovo, o ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įsiskolinimo priteisimo naikintina ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis nurodant, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistas nuo 2018-11-12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46.       Dėl kitų apeliacinio skundo, atsiliepimo ir papildomų paaiškinimų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Pagal bendrąsias taisykles, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi, šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėtų būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

48.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

49.       EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos.

50.       Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai patenkinti nežymia dalimi, tačiau ieškovai, nepilnamečiai vaikai, neabejotinai turi teisę į išlaikymą. Įvertinus atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydį (3650 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai ir 338,27 Eur vertimo paslaugos), tai, kad jos dvigubai viršija ieškovų atstovės patirtų išlaidų dydį (1600 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai ir 150 Eur antstoliui už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą), tai, kad ieškovai yra nepilnamečiai, neturintys savo turto ir pajamų, ir ginčas yra susijęs su jų pačių išlaikymu, atsižvelgus į EŽTT praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga neskirstyti šalims išlaidų ir palikti šalims jų patirtas išlaidas. Priešingu atveju, priteisus iš ieškovų atsakovui jo patirtų išlaidų atlyginimą, sudarantį beveik metų laikotarpio ieškovams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, būtų pažeista ieškovų teisė į teisminę gynybą.

51.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams dydį ir padidinto priteisto išlaikymo dydį, priteisė iš atsakovo 43 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Sumažinus priteisto išlaikymo dydį, perskaičiuojamas iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio dydis, priteistinas valstybei, ir iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės apylinkės teismo 2019  m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pakeisti, sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-11-12 iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovų atstovę pagal įstatymą L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. V. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį valstybei.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. sausio 15 d. teismo nutartimi.“

Teisėjos Irma Čuchraj

                                                                                                                       Jolanta Gailevičienė

                                                                                                                       Erika Misiūnienė