Civilinė byla Nr. 2S-1710-153/2012
pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė;
procesinio dokumento kategorijos: 106.8.1; 121.1; 122.1; 122.3; 122.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. atstovo advokato E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, Kauno miesto savivaldybės administracija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinį faktą, kad Vokiečių gatvės, Kauno mieste, dalis nuo Miglovaros g. iki A. Juozapavičiaus pr. pripažįstama pagrindiniu keliu šalutinio kelio, vedančio iš teritorijos šalia pastato, esančio adresu A. Juozapavičiaus pr. 3, Kaune, atžvilgiu, eismo įvykio, įvykusio 2008-04-10 metu, dėl kurios pareiškėjui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Pareiškėjas juridinį faktą siekė nustatyti proceso atnaujinimui administracinėje byloje Nr. II-632-428/2008. Pareiškėjas nurodė, kad nustačius juridinį faktą, teismas turėtų iš naujo išnagrinėti visas 2008-04-10 eismo įvykio Vokiečių g. ties A. Juozapavičiaus pr. 3 pastatu aplinkybes. Eismo įvykio metu pareiškėjas, jo nuomone, liko nepagrįstai apkaltintas KET 159 ir 197 str. 2 d. pažeidimais ir jam buvo palikta nutarimu neteisėtai paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą. Teigiamo naujo teismo sprendimo priėmimas administracinėje byloje Nr. II-632-428/2008 leistų nutraukti civilinę bylą Nr. 2-353-894/2012, kurioje pareiškėjui LR Transporto priemonių draudikų biuras pareiškė reikalavimą atlyginti žalą dėl 2008-04-10 eismo įvykio. Pareiškėjas pats įgytų teisę reikalauti atlyginti žalą, kilusią dėl paminėto eismo įvykio. Pareiškėjas laikė, kad yra CPK 445 str. nurodytos sąlygos tokiai civilinei bylai iškelti, kadangi jis negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, nes administracinės teisenos teismai atsisako objektyviai ištirti pateiktus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu ir jį su priedais grąžino pareiškėjui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškimu siekia nustatyti juridinį faktą turėdamas tikslą atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas įrodinėjo, kad 2008-04-10 eismo įvykis įvyko nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kad jis važiavo Vokiečių gatve, taip pat kad susidūrimo vieta yra Vokiečių gatvėje, o ne teritorijoje, kur važiavimo tvarka neaptarta. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas buvo įrodinėjimo dalykas administracinėse bylose, kuriose pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas buvo atmesti kaip nepagrįsti. 2012-03-02 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. P(261)-39/2012 teismas konstatavo, kad įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo šalių ginčas įgyja res judicata galią ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Šia nutartimi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N (556)-1791/2009 atmestas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas buvo įrodinėjimo dalykas minėtose administracinėse bylose sprendžiant jo kaltės klausimą, jo nurodytas aplinkybes teismai tyrė ir vertino, ir tuo klausimu yra pasisakyta įsiteisėjusioje nutartyje administracinėje byloje, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas CPK 444–448 str. nurodyta tvarka iš naujo negali būti nustatinėjamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-13 nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Kauno miesto apylinkės teismui. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė procesinės teisės normą, įtvirtinančią res judicata principą (CPK 279 str. 4 d.) ir CPK 185 str. nuostatas dėl visapusiško, išsamaus ir objektyvaus įrodymų vertinimo, res judicata principas neužkerta kelio kreiptis į teismą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. pasikeitus faktiniam reikalavimo pagrindui arba pasikeitus pačiam reikalavimui. Pareiškėjas į teismą kreipėsi ne dėl Kauno miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyriaus viršininko A. A. 2008-04-17 priimto nutarimo peržiūrėjimo, bet dėl platesnės apimties juridinio fakto nustatymo, remdamasis viešu interesu, kuris gali turėti įtakos ne tik priimtos administracinės nuobaudos peržiūrėjimui, tačiau ir esminės reikšmės pašalinant saugaus eismo organizavimo ir valdymo dviprasmybes Vokiečių g. atkarpoje ties A. Juozapavičiaus pr. Nors pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tarytum tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodė ir administracinėse bylose, tačiau šis jo reikalavimas nėra tapatus reikalavimams administracinėse bylose, todėl šioje byloje Kauno apygardos administracinio teismo 2008-07-14 nutartis neturi res judicata galios. Administracinėje byloje Nr. II-632-428/08 Kauno apygardos administracinis teismas rėmėsi įvykio vietos schema, automobilių sugadinimais, foto lentelėmis, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, konstatavo aplinkybę, kad įvykis įvyko teritorijoje, kur važiavimo tvarka nenustatyta, ir nesivadovavo planine medžiaga, o LVAT administracinėje byloje Nr. N556-1791/2009 iš esmės konstatavo tas pačias aplinkybes, tai pareiškimu buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą remiantis kvalifikuotais ir tinkamais įrodymais – atitinkamų institucijų išduotais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.);
2. Teismas neatsižvelgė, kad administraciniai teismai, tirdami eismo įvykio aplinkybes, vertino eismo įvykio vietą tik kaip teisės pažeidimo padarymo vietą Kelių eismo taisyklių požiūriu, tačiau jie nenustatinėjo jokio juridinio fakto, nes juridinių faktų nustatymas yra civilinio proceso teisės dalykas, nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXV–XXVI skyrių nuostatos);
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas yra svarbus ne tik pareiškėjui, bet ir pačiam Kauno miestui, kadangi tam tikri subjektai, atsakingi už kelių ženklinimą, jų priežiūrą bei eismo dalyvių saugumo užtikrinimą, neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai;
4. Teismas neatsižvelgė į naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių buvo kreiptasi ne tik į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, bet ir į LVAT dėl proceso atnaujinimo. Teismas neištyrė pridėtų įrodymų (priedai Nr. 11–19), patvirtinančių, jog administraciniai teismai netinkamai ir nevisapusiškai tyrė administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes ir priėmė neteisingą nutartį, kuri pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Teismas turėjo galimybę atitaisyti administracinių teismų padarytą klaidą, kuri iš esmės pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, neužtikrino pareiškėjo teisės į teisminę gynybą (CPK 5 str.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia procesiniu aspektu reiškia ne tik draudimą skųsti įsiteisėjusį teismo sprendimą apeliacine tvarka, bet ir kitose bylose ginčyti tokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus, vadinamus prejudiciniais faktais (CPK 279 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodė, kad pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas buvo įrodinėjimo dalykas nurodytose administracinėse bylose sprendžiant jo kaltės klausimą. Šiose bylose pareiškėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, įrodinėjo aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko nelygiareikšmių kelių sankryžoje, t. y. pareiškėjui važiuojant pagrindiniu keliu Vokiečių gatve. Administraciniai teismai konstatavo priešingai – eismo įvykis įvyko teritorijoje, kurioje važiavimo tvarka nėra aptarta, todėl pareiškėjas yra kaltas dėl eismo įvykio. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinį faktą, jog Vokiečių gatvė yra pagrindinis kelias išvažiavimo iš teritorijos, esančios prie pastato A. Juozapavičiaus pr. 3, atžvilgiu, t. y. iš esmės paneigti administracinių teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytus prejudicinius faktus. Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas negali būti nustatinėjamas CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Tokio pareiškimo priėmimas reikštų CPK 274 straipsnio 4 dalyje nustatyto draudimo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti apelianto nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių bei revizuoti įsiteisėjusių administracinių teismų procesinių sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nereikšmingais ir atmeta atskirojo skundo argumentus dėl pareiškėjo teisės į teisminę gynybą pažeidimo.
Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog pareiškimą dėl prašomo juridinio fakto nustatymo jis padavė ne dėl paskirtos nuobaudos peržiūrėjimo administracinėje byloje, bet dėl saugaus eismo organizavimo, t. y. gindamas viešąjį interesą, kadangi tam tikri subjektai, atsakingi už kelių ženklinimą, jų priežiūrą neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Minėtas teiginys neatitinka bylos aplinkybių. Pareiškime nėra nurodyta, jog pareiškimu siekiama apginti viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinį arba pareiškimą viešajam interesui ginti turi teisę paduoti tik CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys. Apeliantas nėra tas subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę pateikti pareiškimą viešajam interesui ginti.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškėjo Z. K. atstovo advokato E. M. atskirojo skundo netenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Galina Blaževič