Civilinė byla Nr. 2A-221-252/2021
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00662-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 2.6.11.6; 2.1.2.4.3.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-12-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4218-844/2020 pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini), dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią O. K. pardavė V. G. nekilnojamojo turto objektus – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją ir grąžinti O. K. minėtus nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo 530 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad sandorio sudarymo metu su atsakovu buvo sugyventiniai. Jis, pasinaudodamas ieškovės pasitikėjimu ir argumentais, kad dėl pandeminės situacijos, formalumų, susijusių su ginčo turto valdymu, tvarkymas gali būti apsunkintas, įkalbėjo sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį, nurodant minimalią daiktų kainą. Po sandorio sudarymo, atsakovas savavališkai iškraustė ieškovės daiktus, pareiškęs, kad ieškovė nebepageidaujama šiose valdose.
Pripažino, kad sutartį pas notarę pasirašė, tačiau faktas, kad gavo iš atsakovo už turtą 1 000 Eur buvo apsimestinis.
Sandorio sudarymo metu ieškovė buvo (duomenys neskelbtini) metų, ji neturėjo patirties sudarant analogiškus sandorius, sąžiningai suklydo dėl jo esmės. Ji manė, kad atsakovui parduoda daiktus pasilikdama teisę jais naudotis, nes apie santykių nutraukimą nebuvo kalbos.
Turto pardavimo kaina net septynis kartus mažesnė, nei vidutinė rinkos vertė. Kad įsigytų šį turtą ieškovė buvo paėmusi 22 000 Lt (6 371,64 Eur) kreditą. Kaina yra esminė sutarties sąlyga, todėl suklydimas dėl jos taip pat laikytinas suklydimu dėl esminių sutarties sąlygų. Kad suklydusi ji suprato tada, kai buvo prievarta iškraustyta iš parduoto sodo namo ir namuose ramiai perskaitė visas sutarties sąlygas, išsiaiškino aplinkybes, bei sužinojo apie realią parduodamo turto vertę.
Mano, kad sandoris buvo apsimestinis, atsakovas ją suklaidino dėl sutarties esmės, neatskleidęs visų sandorio tikslų, todėl taikytina visiška restitucija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020-12-23 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 2 758,04 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Taip pat iš ieškovės priteisė valstybei 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta teisėtai, sutarties šalių laisva valia ir joje atsispindi tikrieji šalių ketinimai, todėl teisinio pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu, nėra. Teismas vertino, kad ieškovė tiksliai ir aiškiai suprato kam ir kodėl ji šį sandorį sudaro su atsakovu, kokia sandorio vertė, ir norėjo, kad tokį sandorį patvirtintų notaras.
Atsakovo nurodomą aplinkybę, kad po sandorio jis davė ieškovei 4 000 Eur, kuriuos pastaroji tą pačią dieną pervedė savo (duomenys neskelbtini), teismas pripažino įrodyta, pasisakęs, kad ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), ieškovė į šią savo sąskaitą grynaisiais įnešė 4 000 Eur, kuriuos tą pačią dieną pervedė į kitą sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodydama (duomenys neskelbtini).
Ieškovės argumentus, kad šiuos pinigus buvo sutaupiusi iš savo mamos palikimo ir darbo užmokesčio bei laikė penkerius metus ir tik po sandorio sudarymo sugalvojo pervesti (duomenys neskelbtini), teismas vertino kritiškai, atsižvelgęs ir į jos paaiškinimus teisme, kad ji nežino ar jos (duomenys neskelbtini) statosi namą, nors vėliau pripažino, kad (duomenys neskelbtini) namą pradėjo statyti prieš ketverius metus.
Teismas vertino, kad jeigu ieškovė šią pinigų sumą būtų turėjusi, ji daug anksčiau ir būtų ją padovanojusi savo (duomenys neskelbtini).
Aplinkybę, kad atsakovas turėjo šiuos pinigus, teismo vertinimu, patvirtina, jo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad jo sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo daugiau negu 4 000 Eur, ir jis nuo šios sąskaitos nuiminėjo grynuosius pinigus pakankamai didelėmis sumomis.
Ieškovės argumentus, kad suklysta dėl parduodamo turto kainos, teismas laikė nepagrįstais. Jis atsižvelgė į tai, ieškovė ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), yra sudariusi keletą nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo sandorių, o tai reiškia, kad ji būdama išsilavinusi, ir turinti gyvenimiškos patirties, tokių sandorių sudaryme, tikrai suprato sandorio sudarymo pasekmes.
Teismas sprendė, kad nuvykus į notarų biurą savo susitarimą dėl turto kainos, ieškovė įgyvendino laisva valia. Juolab, kad (duomenys neskelbtini) A. L., paaiškino, o (duomenys neskelbtini) atsiliepime patvirtino, kad abi ginčo šalys nurodė, jog parduodamo nekilnojamojo turto vertė yra 1 000 Eur, o pats sandoris buvo sudarytas praėjus dešimčiai dienų nuo šalių pirmojo vizito į notarų biurą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-12-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į ypatingą teismo aktyvumą byloje, nebūdingą civilinio proceso byloms, kai nėra viešojo intereso.
Nurodo, kad atsakovo paaiškinimai, susiję su atsiskaitymu su ieškove yra nenuoseklūs ir teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Iš pradžių atsakovas nurodė iki sandorio sumokėjęs ieškovei 1 000 Eur, vėliau tvirtino, kad davė apeliantei 4 000 Eur, o viso – 7 000 Eur. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovo nurodomos pajamos per mėnesį siekia tik 400 Eur per mėnesį, nors banko išrašai rodo gerokai mažesnes sumas, o visos lėšos atsakovo banko sąskaitoje yra iš Valstybinio bankroto fondo, gauto bankrutavus atsakovo darbdaviui, kurias atsakovas sistemingai leido išgrynindamas lėšas.
Teismas tvirtindamas, kad atsakovas turėjo lėšų savo sąskaitoje, objektyviai nevertino, kad iš turimų lėšų (duomenys neskelbtini) – 4 824,04 Eur atsakovas išsigrynino iš sąskaitos 3 600 Eur. Mano, kad teismas suteikė vienos šalies parodymams prioritetą, ignoravo faktą, kad apeliantė iš tikrųjų gauna didelę - virš 580 Eur senatvės pensiją ir susitaupyti 4 000 Eur jai nėra sudėtinga. Teismas nepagrįstai sureikšmina 4 000 Eur buvimo pas apeliantę ir šių lėšų pervedimą dukrai, faktą.
Teismas sprendime netiksliai įvardijo A. L., kuris yra (duomenys neskelbtini), ruošęs sandorio dokumentus pasirašymui, parodymus. Pastarasis painiojosi dėl (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos, neprisimindamas ar dėl karantino į biurą galima buvo patekti laisvai ar tik užsirašius ir suderinus laiką, ar buvo būtina dėvėti kaukes. Teismas ignoravo jo paaiškinimus, kad dėl sandorio sudarymo ir dokumentų parengimo, jis bendravo tik su atsakovu ir turėjo tik atsakovo kontaktinį numerį. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad apeliantė apie sandorio sumą sužinojo tik notaro biure, kuomet paklausus ar sutinka su tokia suma, ji pritariamai linktelėjo.
Apeliantė pažymi, kad teismas neanalizavo aplinkybės, kad jai nebuvo duota laiko susipažinti su sandorio juodraščiais ir apgalvoti siūlomą notaro biure ištartą sandorio kainą. Juolab, kad apeliantė neturi tokios greitos reakcijos į tokius staigius įvykius, nemoka lietuvių kalbos ir net norėdama negalėjo perskaityti paruoštos sutarties juodraščio, net jei šis jai ir būtų įteiktas.
Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino ar visiškai nevertino ieškinyje išsakytą argumentą, kad kaina yra esminė sutarties sąlyga, todėl suklydimas dėl kainos taip pat laikytinas suklydimu dėl esminių sutarties sąlygų. Kad suklydusi, ji suprato tada, kai buvo prievarta iškraustyta iš parduoto sodo namo. Namuose ramiai perskaitė visas sutarties sąlygas išsiaiškino aplinkybes, bei sužinojo apie realią parduodamo turto vertę.
Nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Mano, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas ir priteisdamas 2 758,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir neatsižvelgė į tai, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šiose Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Taip pat, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas neatsižvelgė į ginčo sumos dydį.
2. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje. Ieškinys pagrįstai buvo atmestas nenustačius ieškovės suklydimo nei dėl sandorio kainos, nei dėl paties sandorio esmės
Atsakovas turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove ir su ja atsiskaitė. Sandorio sudarymo metu jis ieškovei iš tiesų perdavė net ne 1 000 Eur, o 4 000 Eur dėl tarp jų susiklosčiusių šeimyninių santykių.
Pinigų perdavimo faktą patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. sandorio sudarymo dienos, jis išgrynino net 3 600 Eur; sandorio pasirašymo dieną ieškovė į savo sąskaitą įnešė 4 000 Eur grynųjų lėšų; ieškovė sandorio sudarymo metu pas notarą nurodė, kad sandoryje nurodytą sumą gavo grynaisiais pinigais ir tai patvirtino pasirašydama. Jokių priešingų įrodymų, kurie paneigtų sprendimu nustatytas aplinkybes, byloje nebuvo pateikta.
Apeliantės pozicija, kad ji eilę metų taupė lėšas ir būtent sandorio dieną jas nusprendė įnešti į savo sąskaitą, yra neįtikinami ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Apeliantės nurodomi, kaip abejotini, liudytojo A. L. parodymai neturi jokios reikšmės sprendimui nagrinėjamoje byloje, kadangi jais nei patvirtinamas, nei paneigiamas koks nors byloje nagrinėjamas klausimas ar aplinkybė. Sprendimo pagrįstumo nekeičia ir aplinkybė, kad rengiant sandorio dokumentus buvo bendraujama tik su atsakovu.
Nors ieškovė siekia sudaryti įspūdį, neva ji jokių sprendimų sandorio sudarymo metu nepriiminėjo ir jis nebuvo sudarytas jos valia, tačiau bylos įrodymai, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) atsiliepimą, liudytojo, (duomenys neskelbtini) parodymai, prieštarauja šiai apeliantės pozicijai.
Atsižvelgiant į ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, ne vienkartinį apsilankymą pas notarę, ieškovės argumentai, kad sandoris buvo sudarytas skubotai, nesuteikiant laiko jai suprasti jo esmės, yra nepagrįsti.
Turto pirkimo - pardavimo sutarties, kuri patvirtinta notaro, 2.2 - 2.6 punktuose aiškiai nurodyta visa turto vidutinė rinkos vertė vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis. Ieškovė dar prieš pasirašant ginčijamą sutartį turėjo objektyvias galimybes įvertinti bei apsvarstyti sudaromo sandorio vieną iš esminių sąlygų - parduodamo turto kainą.
Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas kokiais nors kitais būdais vertęs ieškovę sudaryti ginčijamą sandorį, kuris prieštarautų pastarosios valiai. Tai, kad ieškovė sutiko parduoti turtą už mažesnę kainą nei jo rinkos vertė, nėra pagrindo tokius jos veiksmus vertinti esminiu suklydimu.
Byloje nenurodytos aplinkybės, kad ieškovė dėl kokių nors priežasčių negebėjo suprasti sudaromos pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų ir/ar jų nesuprato. Ieškovės elgesį vertinant pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, spręstina, kad sutikimas parduoti turtą už 1 000 Eur, iš esmės teismų praktikoje būtų vertinamas kaip įvykęs dėl jos pačios neapdairumo, neatidumo ir nerūpestingumo, nepasidomėjus turto rinkos verte, kas negali būti laikoma esminiu suklydimu.
Nurodo, kad notaras, prieš šalims pasirašant, išsiaiškino ir šalims paaiškino sudaromos sutarties sąlygas, be kita ko, ir pardavimo kainą, taip pat įsitikino, ar šalys suprato sudaromo sandorio esmę ir ar jis atitiko šalių valią, priešingu atveju, notaras šį notarinį veiksmą - sandorio tvirtinimą, būtų atsisakęs atlikti.
Aplinkybė, ar šalys planavo ateityje vesti bendrą ūkį neturi jokios reikšmės sandorio galiojimui, ieškovė neabejotinai suprato, ką reiškia turto pardavimas ir sąmoningai jį pardavė.
Nurodo, kad sprendimu atsakovui priteista 2758,04 Eur atstovavimo išlaidų suma nesiekia maksimalios Rekomendacijomis nustatytos sumos net vertinant, kad byloje atsakovą atstovavo advokato padėjėjas. Nors ieškovė akcentuoja ginčo sumą, tačiau, šiuo atveju reikšminga, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovas būtų netekęs vienintelio savo gyvenamojo būsto, todėl jam buvo itin svarbu tinkamai apginti savo interesus. Atstovavimo išlaidos, įvertinus byloje atliktus veiksmus ir sugaištą laiką, negali būti vertinamos nepagrįstomis ar neproporcingomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), notarine tvarka patvirtintos sutarties pagrindu ieškovė atsakovui pardavė sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (300 Eur vertės), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (50 Eur vertės), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės), inžinierinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (50 Eur vertės), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje yra O. K. vardu padarytas įrašas, kad ji iš atsakovo gavo 1 000 Eur.
5. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, ginčo šalių argumentų kontekste, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir tinkamai įvertino įrodymų visumą, ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas, vertindamas tam tikrus bylos duomenis, priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai ar jų apskritai nevertino, buvo šališkas ar, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.
7. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). Jeigu šalis sudarė sutartį, klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (LAT 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).
8. Apeliantė akcentuodama savo suklydimą dėl esminės sutarties sąlygos - parduodamo turto kainos, nurodo, jog supratusi, kad suklydo tada, kai nutrūko jos ir atsakovo ilgamečiai santykiai ir ji buvo iškraustyta iš parduoto sodo namelio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių elgesys siekiant sudaryti sandorį, jų nurodomi tokio sandorio sudarymo tikslai, o ir pats sutarties turinys pagrindžia išvadą, kad ieškovė aiškiai suvokė sudaromo ginčijamo sandorio – nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties esmę ir turinį bei buvo išreiškusi valią tokio sandorio sudarymui. Juolab, kad ieškovė pripažino, kad Sutartyje rankraštinė atžyma apie 1 000 Eur sumos gavimą yra padaryta jos ir jos pasirašyta, kas paneigia ieškovės argumentus, kad ji nežinojo už kiek parduoda savo turtą ir, kad jokių pinigų apskritai nėra gavusi.
9. Tai, kad ginčo šalių asmeniniai santykiai nutrūko ir ieškovė turėjo iškraustyti daiktus iš atsakovo nuosavybėn perleisto turto, tokio vertinimo nekeičia, nes nesuponuoja suklydimo dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų. Po sandorio sudarymo atsiradusios ieškovei nepalankios aplinkybės – šalių asmeninių santykių nutrūkimas ir vėlesnės pasekmės, kai ieškovė turėjo iškraustyti savo daiktus iš atsakovo nuosavybėn perleisto ginčo turto, negali būti pagrindu Sutarties neteisėtumo faktui konstatuoti.
10. Šiuo atveju reikšminga, kad apeliantė nepaneigė nustatytų faktinių aplinkybių, kad ketindama ginčo turtą perleisti atsakovo nuosavybėn, į notaro kontorą vyko laisva valia. Ji patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes, kad notarų biure dėl šio sandorio lankėsi ne kartą.
11. Argumentai, kad sandorio suma buvo aptarta tik notaro akivaizdoje prieš pat sudarant sandorį, kad apeliantė nespėjo susivokti ir greitai sureaguoti į kainos pasiūlymą, atmestini kaip nepagrįsti. Juolab, kad apeliantė patvirtino, jog jos ir atsakovo santykiai iki sandorio sudarymo buvo labai geri ir ji juos vertino kaip šeimos santykius. Ieškovės nurodomos aplinkybės patvirtina, kad pokalbiai su atsakovu apie šio turto perleidimą jo nuosavybėn vyko ilgą laiką, kas tik sustiprina vertinimą, kad ieškovė tai įgyvendino pakankamai apsvarsčiusi šį klausimą. Tai, kad apeliantė turėjo lūkesčių į tolimesnių santykių su atsakovu puoselėjimą ir atitinkamai perleisto turto naudojimą bendrais interesais, visgi nesudaro pagrindo spręsti, kad ji sandorį sudarė iš esmės suklydusi, dėl apgaulės ar realaus grasinimo.
12. (duomenys neskelbtini), kurio parodymų objektyvumas teismui nekelia abejonių, patvirtino atsakovo paaiškinimus, kad ieškovė su atsakovu pirmiausia buvo atvykę, ieškovei ginčo turtą ketinant atsakovui padovanoti, o tik gavusi informaciją apie tokiu sandoriu taikytiną mokestinę prievolę, nutarė turtą perleisti atsakovo nuosavybėn pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu.
13. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl šio liudytojo parodymų nenuoseklumo, akcentuojant, kad jis neprisiminė, vizito organizavimo detalių ar, ginčo šalys į kontorą buvo atvykę su kaukėmis ar be jų, apeliantei pripažįstant patį sandorio tarp jos ir atsakovo sudarymo faktą, ir nesant abejonių dėl sandorį sudariusių asmenų tapatybės, jokios reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui neturi.
14. Ginčijamo sprendimo išvadų dėl sandorio, įskaitant ir kainą atitikimo ieškovės valiai, nepaneigia ir ta faktinė aplinkybė, kad notarų biuro darbuotojas dokumentų parengimo procese daugiau bendravo su atsakovu ir turėjo jo kontaktinį telefono numerį. Šalys nepaneigė, kad parduodamo turto kaina – 1 000 Eur, dokumentus rengiančiam (duomenys neskelbtini) jau buvo nurodyta pirmojo vizito metu.
15. Ginčo, jog sandorio sudarymo metu ieškovė su atsakovu gyveno kartu, palaikė gerus santykius, vedė bendrą ūkį, nėra, o išklausytas teismo posėdžio garso įrašas patvirtina ieškovės laisvanoriškus ketinimus perleisti šį turtą atsakovo nuosavybėn. Tad jokio poreikio derinti sandorio sudarymo datą atskirai tiek su ieškove, tiek su atsakovu, notarų biuro darbuotojams, būtinybės nebuvo ir pirmiau aptartos aplinkybės nepagrindžia, kad šalių pasirašytos sutarties turinys, ieškovei buvo neaiškus, nesuprantamas ar klaidinantis, dėl ko ji objektyviai negalėjo įvertinti sudaromo sandorio pasekmių – kad ginčo turtas už šalių aptartą kainą – 1 000 Eur taps atsakovo nuosavybe, kuria jis galės naudotis savo nuožiūra. Juolab, kad kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sandoris buvo patvirtintas notarine forma, kuomet notaras turi pareigą šalims išaiškinti sudaromos sutarties sąlygas, įskaitant ir pardavimo kainą.
16. Suklydimu iš esmės laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, t. y. suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (LAT 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
17. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tiek ieškovės darbinė patirtis (ji iki pat išėjimo į pensiją dirbo buhaltere), tiek patirtis sudarant kitus sandorius, susijusius su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, turimos žinios ir išsilavinimas, buvo pakankamos suprasti sudaromo sandorio tikslą, esmę bei pasekmes. Klaidingas sandorio (kad ieškovė perleidusi turtą kito asmens nuosavybėn ir toliau juo galės naudotis, nors sutartyje tokia sąlyga nenumatyta) ar jo šalių tolimesnių santykių perspektyvų vertinimas, negali būti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu ieškovės nurodomais pagrindais.
18. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad atsakovas nurodydamas aplinkybes apie atsiskaitymą su ja yra nenuoseklus. Atsakovas detaliai paaiškino kaip jie aptarė atsiskaityti, kokiomis lėšomis jis atsiskaitė su ieškove ir net kur gautas lėšas ieškovė panaudojo.
19. Nei atsakovo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos, nei tai, kad jis yra gavęs lėšų iš Garantinio fondo, nepaneigia atsakovo sąskaitos išraše atsispindinčio fakto, kad atsakovas savo sąskaitoje (duomenys neskelbtini) dienai turėjo 4 824,04 Eur sumą. Tas pats išrašas patvirtina ir tai, kad nuo (duomenys neskelbtini), t.y. tos dienos, kai buvo sudaryta ginčijama Sutartis, atsakovas per 6 kartus išsigrynino po 600 Eur, viso 3 600 Eur, o ieškovės sąskaitos išrašas kaip tik ir patvirtina atsakovo nurodomas aplinkybes, kad ji iš jo gautą 4 000 Eur sumą, kuri beje artima išsigrynintų lėšų dydžiui, tą pačią dieną pirmiausia įsinešė į savo sąskaitą, o po to šias lėšas pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, nurodydama, kad tai yra (duomenys neskelbtini).
20. Aptartos aplinkybės, priešingai nei nurodo apeliantė, leidžia spręsti, kad atsakovas turėjo piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, sandorio sudarymui ruošėsi periodiškai išsigrynindamas lėšas ir šias lėšas sandorio sudarymo dieną perdavė ieškovei, kurias ji panaudojo savo nuožiūra.
21. Apeliantės dėstoma pozicija, kad būtent sandorio sudarymo dieną, ji nutarė (duomenys neskelbtini) padovanoti paveldėtų ar per kelis metus sutaupytų pinigų sumą, kuri atitinka atsakovo nurodytą jai perduotą grynais pinigais už sodo namelį, sumą, vertintina kaip mažai tikėtina ir nepaneigia teismo vertinimo, kad šalys buvo geranoriškai sutariusios sudaryti ginčo sandorį, kurio pagrindu ieškovė perleido nuosavybės teises į minimą turtą atsakovui už sutartyje nurodytą kainą, kurią šalys pasirinko nurodyti sutartyje laisva valia ir jų pačių pasirinkimu. Įstatyme nenustatyta draudimo parduoti nekilnojamąjį daiktą už žemesnę negu rinkos kainą (CK 6.397 straipsnis), taip pat nėra nuostatų, kurios įpareigotų šalis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurį sudarantys asmenys nustato kainą savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnio 1 dalis).
22. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie ieškovės dukrai teikiamą paramą, kitas ieškovei perduotas lėšas, nerodo jo paaiškinimų dėl atsiskaitymo su ieškove nenuoseklumo, o kita vertus, jokios reikšmės sandorio teisėtumo klausimui neturi, todėl plačiau šiais klausimais nepasisakytina.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodytas sutarties sudarymo metu ieškovės suklydimas dėl kokios nors esminės ginčijamos sutarties sąlygos, t. y. neįrodyta, kad buvo ydingai susiformavusi ieškovės valia ginčijamo sandorio sudarymui. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovas sutarties sudarymo metu nuslėpė nuo ieškovės tam tikras esmines šio sandorio sudarymo aplinkybes ar atliko veiksmus, kuriais ieškovė buvo suklaidinta. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytą ieškovei suklydus.
24. Toliau pasisakytina dėl apeliantės argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimu. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015-03-20 redakcija).
25. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad yra patyręs 2 758,04 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu dalis šių išlaidų priskaičiuotos nepagrįstai arba neatitinka Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.
26. Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje ((duomenys neskelbtini) laikotarpiu) atsakovui atstovavimo paslaugas teikusi advokato padėjėja nurodo, kad 2020-08-20 2 val. susipažino su ieškiniu ir rengė atsiliepimą į ieškinį, 2020-09-09 sugaišo 5 valandas vėl gi atsiliepimo į ieškinį parengimui, o 2020-10-27 3 valandas ruošėsi ir dalyvavo teismo posėdyje. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad 2020-08-20 atstovė teikė tik prašymą dėl procesinio termino pratęsimo pateikti atsiliepimui, o atsiliepimas teismui pateiktas – 2020-09-10, teismo posėdis, vykęs 2020-10-27 truko beveik 2 val. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas <...> gali būti maksimali priteistina suma negali viršyti 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi už 2020-08-20 prašymą atsakovui maksimali priteistina suma sudaro 281,34 Eur, už atsiliepimo į ieškinį parengimą, į kurį įskaičiuotinas ir susipažinimas su dokumentu į kurį atsikertama, Rekomendacijų 8.2 punkto pagrindu maksimali priteistina suma yra 1 758,40 Eur. Už pasirengimą teismui posėdžiui (1 valanda) ir atstovavimą jame (2 valandos) maksimali priteistina suma - 213,40 Eur (8.19 punktas). Teisinių paslaugų ataskaitoje už laikotarpį nuo 2020-11-18 iki 2020-11-27 nurodoma, kad už 2020-11-18 komunikavimą su klientu dėl papildomų įrodymų, kuris truko 0,66 val. priskaičiuotina 99 Eur atstovavimo išlaidų, 2020-11-19 už papildomų įrodymų rinkimą - 75 Eur ir 2020-11-27 už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (4 valandos) - 600 Eur bei papildomai priskaičiuotos to paties papildomo įrodymo - pažymos iš Regitros gavimo išlaidos - 6,50 Eur. Rekomendacijų 8.18. punktas numato, kad už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus, taikytinas 0,01 koeficientas, t.y. šiuo atveju, šios išlaidos negali viršyti 7,11 Eur, o už konsultacijų 1 valandą taikytinas 0,1 koeficientas – 71,13 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2020-11-27 teismo posėdis truko 5 valandas (8.19, 9 punktas), tad maksimali priteistina už advokato padėjėjo atstovavimą jame suma yra 355,68 Eur.
27. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, taip pat atsižvelgusi į atsakovo atstovės jam suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kiekį, sugaištą teisinėms paslaugoms byloje laiką, į tai, kad kilęs byloje ginčas nebuvo teisiškai sudėtingas, o parengti procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieškinį) nėra didelės apimties, nepasižymintis teisinių bei faktinių argumentų gausumu, jį pagrindžiančių įrodymų (atsakovo sąskaitos išrašo, registrų duomenų) rinkimas ir vertinimas nereikalavo ypatingo pasirengimo ar specialių žinių, byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, todėl visas be išimties nurodytas advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti skirtas išlaidas pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsakovui priteisė nepagrįstai.
28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau aptartais argumentais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2100 Eur (CPK 98 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias su ginčo esme, tačiau netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas mokėjimo nurodymas apie sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą. Įrodymų, kad atsakovė yra patyrusi atstovavimo išlaidų teismui nėra pateikta. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 907,50 Eur atstovavimo išlaidų. Nepaisant to, kad sąskaita išrašyta advokato padėjėjos, tačiau iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio matyti, kad jį pasirašė advokatas su kuriuo irgi sudaryta atstovavimo sutartis ir mokėjimas atliktas advokatų kontorai, o ne advokato padėjėjai. Todėl atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (33 procentų). iš atsakovo ieškovei priteistina 10 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 608 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šių išlaidų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 598 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-12-23 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.
Priteisti iš ieškovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. K. atsakovo V. G. naudai 598 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Eigirdas Činka
Vygintas Mažuika
Nijolė Danguolė Smetonienė