Civilinė byla Nr. e2A-1260-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00115-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos Euro road apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1948-840/2022 pagal ieškovės mažosios bendrijos Euro road ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pagal atsakovo P. M. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai Euro road dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) Euro road kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. M. 7 186,98 Eur skolą, 215,61 Eur 5 procentų dydžio metines materialiąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti santechnikos, elektros instaliacijos, demontavimo, dujų perkėlimo, sienų, grindų ir vonios įrengimo bei langų angokraščių apdailos darbus adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje sulygtomis sąlygomis ir tvarka. Statybos darbų kaina – 12 000 Eur neįskaičiavus mokesčių. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė – atliko santechnikos, elektros instaliacijos, demontavimo, dujų perkėlimo, sienų, grindų ir vonios įrengimo bei langų angokraščių apdailos darbus, taip pat atliko papildomus gipsokartonio pertvaros įrengimo, sienų niveliacijos ir suvedimo, sienų kolonos išgriovimo, sienų lyginimo, gyvatuko išvedimo, magistralinio nuotekų stovo garso izoliacijos, laikinų apšvietimo ir rozečių taškų, langų angokraščių suformavimo, kampų statymo, sienelių formavimo ir tvirtinimo, angos išgriovimo ir tvirtinimo, angos angokraščių užtaisymo, suformavimo, statymo ir tinkavimo bei sienų lyginimo darbus, ir perdavė darbo rezultatą atsakovui. Atsakovas dalį atliktų darbų priėmė, likusių darbų nepriėmė, nepateikė jokių pastabų ir už juos atsiskaitė tik iš dalies pagal 2020 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0164 16 609,86 Eur sumai, perduodamas ieškovei 9 422,88 Eur avanso sumą grynaisiais pinigais. Nuo 2020 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0164 apmokėjimo termino pabaigos, t. y. 2020 m. gruodžio 4 d., iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 3 d., atsakovas praleido 60 dienų, todėl jam priskaičiuota 215,61 Eur materialiųjų palūkanų.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas P. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmame darbų etape buvo numatyta, jog ieškovė už 4 000 Eur atliks visus demontavimo darbus, taip pat ir sienų, kolonų, grindų demontavimo darbus, ir įrengs / išbetonuos grindis, todėl šių darbų apimti ir mokėtiną sumą įeina ir atliktų darbų akto Nr. 7 3.4 punkte įvardintas papildomas darbas. Ieškovė atliktų darbų akto Nr. 7 2 punkto pagrindu nupirko klozetą ir radiatorius, kurie buvo pristatyti į objektą ir pateikta įmonės sąskaita faktūra 730 Eur sumai su PVM, todėl antrą kartą atsakovui nekyla pareiga mokėti PVM mokesčio. Atsakovui taip pat nekyla pareiga mokėti atliktų darbų akto Nr. 7 2.4 ir 2.6 punktuose numatytų sumų, nes antrame darbų etape buvo numatyta, kad ieškovės už 3 000 Eur atliks elektros, santechnikos, dujų darbus, į elektros darbų kaštus įeina darbų kaina, laidai, skydelio montavimas. Atskiros medžiagos buvo apmokėtos 800 Eur ir papildomai už darbus sumokėta 200 Eur. Ieškovė įsipareigojo perkelti dujas be skaitiklio pakeitimo, todėl į šių darbų apimtį įeina atliktų darbų akto Nr. 7 2.5 punkte numatyta suma. Ieškovė savavališkai panaikino dujų skaitiklio plombas, nederinusi sąlygų su dujas teikiančia įmone, savo nuožiūra ir nekompetentingo asmens veikla perkėlė tik dujų padavimo vamzdį. Santechnikos darbus (sanmazų iki pajungimo taškų, klozeto pastatymas, radiatorių pajungimas, vonios, virtuvės aklių atvedimas) atliko tik iš dalies ir nekokybiškai su trūkumais. Su atliktų darbų akto Nr. 7 3 punkte numatytų darbų apimtimi atsakovas nesutinka, dabai atlikti nekokybiškai ir su trūkumais, dalis darbų nebuvo aptarta ar derinta su atsakovu. Atliktų darbų akto Nr. 7 3.1 punkte numatytas darbas nebuvo aptartas su atsakovu. Pati ieškovė neatsargiai demontuodama vonios ir tualeto patalpas, esamą sieną išgriovė, todėl ją atstatė savo kaštų apimtyje, už tai atsakovas neprivalo atlyginti. Visi kiti papildomų darbų sąraše įvardinti darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais. Ieškovė savo įsipareigojimus atliko netinkamai, atsakovas jai yra permokėjęs už netinkamai atliktus darbus. Trūkumų ištaisymas, atsiradę nuostoliai siekia 8 209,03 Eur, kurią ieškovė privalo sumokti atsakovui.

4.       Atsakovas P. M. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės vienašališkai pasirašyta atliktų darbų aktą Nr. 7 negaliojančiu, priteisti iš ieškovės 8 209,03 Eur darbų buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), trūkumams ištaisyti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Priešieškinyje nurodė, kad po sutarties sudarymo ir jos vykdymo, atsakovas pastebėjo, jog ieškovė neatliko įsipareigotų darbų, avansu kaskart prašo į priekį neaptartų avansinių sumų už darbus, kurie nėra iki galo atlikti. Atliktų darbų kokybė kėlė abejonių. Pateikus ieškovei pastabas dėl nekokybiškai atliekamų darbų, ieškovė jas ignoravo ir nurodytų trūkumų nebandė taisyti. Pagal 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovo prašymą bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), konstatuotos faktinės aplinkybės apie darbų kokybę, užbaigtumą, pažeidimus. Ieškovė antstolio nustatytus trūkumus ignoravo. Informavus ieškovę apie atliktus nekokybiškus statybos darbus, ieškovė vienašališkai surašė atliktų darbų aktą Nr. 7, kuriame įvardinti darbai atlikti tik iš dalies, daugelis darbų nėra derinti su atsakovu, o atlikti darbai yra nekokybiški, su esminiais trūkumais, kurie negalėjo būti perduoti atsakovui, o atsakovas neturėjo pareigos už juos atsiskaityti. 2020 m. gruodžio 15 d. teismo ekspertas D. K. surašė vertinimo aktą, kuriame konstatavo, kad bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), neužbaigti apdailos darbai patalpose, atsirado pelėsis, neužbaigti inžinerinių tinklų įrengimo darbai, neužbaigti elektros instaliacijos darbai, nepakabinti radiatoriai, ištinkuotų sienų nelygumai viršija leistinas normas, gipskartonio plokščių sandūrose neįplukdytas tinkliukas, nepaklota kompensacinė juosta ties grindų ir sienų sankirta, nenuvalyti seni dažai, neįplukdytas armavimo tinkliukas į tinklo mišinį, elektros dėžutės išsikišusios nuo sienų paviršiaus, elektros kabeliai konstrukcijų kirtimosi vietos nepakloti šarvuose, netinkamai fiksuotas gipskartonio plokštės (per dideliu atstumu susukti savisriegiai), nebaigti pertvarkų įrengimo darbai, per giliai sumontuoti elektros skydeliai sienoje, lupasi hidroizoliacijos sluoksnis, sandariai neatlikti pertvarų montavimo darbai, ne ta kryptimi tvirtintos gipskartonio plokštės, nelygiai sumontuoti santechniko išvadai, be projekto atlikti dujotiekio vamzdžiai, gipskartonio plokščių nelygumai viršija leistinas normas, sugadinti dekoratyviniai elementai, nėra stataus kampo pertvarose, ne visu perimetru vamzdžių apklijuota garsą slopinanti medžiaga, tinkamai neužglaistyti savisriegiai, pertvarkos sumontuotos nesandariai, netinkamai priklijuotos gipskartonio plokštės, grindys išbetonuotos netinkamai (nepaklota plėvele prie betonavimą, nepaklotas metalinis tinklas, statybinis laužas po betono sluoksniu), grindų nelygumai viršija leistinas normas. Teismo ekspertas, įvertinęs nustatytus ieškovės padarytus defektus, apskaičiuotus kiekius ir sudaryta defektų ištaisymo darbų lokaline sąmata, konstatavo, kad ieškovės atliktų darbų defektų ištaisymas kainuoja 8 209,03 Eur.

6.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė MB Euro road nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, ir prašė priešieškinį atmesti, tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iš esmės neteisingai pateikia ir traktuoja faktines bylos aplinkybes. Dėl konkretaus darbų atlikimo termino ar konkrečių darbų atlikimo etapų, terminų šalys nebuvo susitarusios. Šalys tik numatė, kokius remonto darbus objekte atliks ieškovė ir numatė, kad už darbus bus atsiskaitoma etapais, t. y. 4 000 Eur bus mokami atlikus demontavimą ir grindų betonavimą; 3 000 Eur – atlikus elektros, santechnikos ir dujų įrengimo darbus; 1 000 Eur – įrengus vonią; 4 000 Eur – atlikus užbaigiamuosius darbus pagal susitarimą. Darbų atlikimo įkainiai (darbų kaina) buvo nustatyta ir paskaičiuota pagal tai, ką ieškovė matė ir galėjo nustatyti (įvertini) objekto vizualinės apžiūros metu, neardant jo elementų (grindų, sienų, vamzdyno ir pan.). Sutartyje numatyti darbai buvo vykdomi išskirtinai laikantis atsakovo, jo dukros ir dizainerės R. J. planų (brėžinių). Darbų vykdymo eigoje atsakovas ne kartą keitė savo pageidavimus, nuomonę dėl atliekamų remonto darbų, jų apimties, darbų atlikimo eiliškumo ir vengdavo tokius savo nurodymus įforminti raštu, teigdamas, kad jam svarbiausia, jog darbas būtų padarytas ir, kad už visus tiek sutartyje nurodytus, tiek papildomus darbus jis atsiskaitys. Visi papildomi darbai objekte buvo atliekami tik suderinus tokių darbų vykdymą su atsakovu ir / arba klausantis dizainerės R. J. nurodymų. Atsakovas reguliariai lankydavosi objekte, stebėjo vykdomus darbus ir dalyvaudavo esminių sprendimų, susijusių su vieno ar kito darbo / proceso atlikimu priėmime, tačiau siekdamas kaip įmanoma labiau sutaupyti, ne į visus ieškovės pastebėjimus / rekomendacijas atsižvelgdavo. Pradėjus demontuoti grindis (išardžius parketlentes), buvo pastebėta / atrasta, kad po grindų danga yra seno „šlako“ (akmenys, plytgaliai, žemė ir senos statybinės atliekos). Be to, demontavus grindis ir išmontavus vonią, atsakovo pasamdyta dizainerė nurodė iš dalies demontuoti ir keletą virtuvės sienų, surištų su vonios kambario sienomis, dėl ko ne nuo ieškovės valios priklausančių priežasčių iškilo būtinybė atlikti papildomus virtuvės ir vonios kambarius jungiančios sienos demontavimo, o vėliau ir jos montavimo darbus. Atsakovas priėmė sprendimą bei nurodė ieškovei grindis betonuoti ant esamo pagrindo (akmenų). Ieškovei atlikus pirmojo etapo darbus, atsakovas juos apžiūrėjo ir priėmė, jokių pretenzijų / pastabų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo ir nereiškė, už pirmojo etapo darbus (įskaitant papildomai atliktus darbus) su ieškove atsiskaitė. Pasirašydamas 2020 m. liepos 9 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą ir prie akto pridėtą atliktų darbų detalizaciją atsakovas patvirtino, kad yra atlikti visi sutarti pirmojo etapo darbai bei tokie antrojo etapo darbai: santechnikos darbai (sanmazgai iki pajungimo taškų, klozeto pastatymas, radiatorių pajungimas, vonios, virtuvės aklių atvedimas), elektros instaliacija be mechanizmų, dujų vamzdyno perkėlimas iki skaitliuko. Ieškovė jokių dujų vamzdyno perkėlimo darbų, kuriems būtų reikėję gauti leidimą ar parengti specialų projektą neatliko, dujų skaitliuko plombų nepažeidė. Netrukus po to atsakovas, pastebėjęs, kad dėl jo pageidaujamų atlikti papildomų darbų kiekio ženkliai didėja remonto sąmatą, pradėjo kvestionuoti ieškovės pirmojo ir antrojo etapo darbų atlikimo metų panaudotų priemonių, įrangos, medžiagų įsigijimo kaštus, nuolat keitė savo nuomonę dėl tolimesnių darbų atlikimo eiliškumo ir kai kurių darbų atlikimo būtinumo. 2020 m. lapkričio 19 d., atvykus į objektą, ieškovė į objektą patekti nebegalėjo, nes rado jau pakeistą objekto durų spyną. Dėl šios priežasties ieškovė ne tik negalėjo patekti į objektą ir tęsti jame pradėtų sekančių darbų, bet ir kurį laiką negalėjo pasiimti objekte likusių ir jai nuosavybės teise priklausančių įrankių, įrangos, kito turto. Savo daiktus iš objekto ieškovė atsiėmė tik policijos pareigūnų pagalba. Netrukus atsakovas, be jokio išankstinio įspėjimo, nepareiškęs jokių konkrečių ir pagrįstų pretenzijų dėl ieškovės darbo objekte, tiesiog pareiškė, kad nutraukia sutartį. Matydama, kad darbų objekte užbaigti nepavyks ir, kad atsakovas be jokių paaiškinimų tiesiog atsisakė toliau bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškove, į ieškovės skambučius neatsiliepia ir juo labiau atsisako priimti ieškovės tam momentui faktiškai atliktus darbus, neturėjo kitos išeities, kaip surašyti iki 2020 m. lapkričio 19 d. objekte faktiškai atliktų darbų aktą ir pateikti jį pasirašymui atsakovui. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra pateiktos tik objekto – buto – kuriame buvo vykdomi darbai pagal Sutartį nuotraukos. Tačiau antstolis nevertino ir net negalėjo pateikti savo vertinimo dėl objekto būklės, jame vykdomų darbų išpildymo ir kokybės. Ieškovės vertinimu, specialistas apžiūrėjęs objektą ir surašęs vertinimo aktą, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovui staiga nutraukus sutartį, ieškovė objektyviai tik buvo pradėjusi atlikti didžiąją dalį akte nurodytų darbų ir jų nepabaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių ir ieškovė negali būti atsakinga už tuos darbus, kurių jai paprasčiausiai nebuvo leista pabaigti. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad kai kurie ieškovės atlikti darbai yra su trūkumai, atsakovo pasirinktas gynybos būdas nėra suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais, nes atsakovas iš esmės reikalauja, kad pirma būtų išardytas / demontuotas, o vėliau iš naujo (praktiškai nuo pradžių) atliktas visas ieškovės atliktas darbas (pakartotinai išardytos grindys, demontuota pradėta atlikti sienų apdaila ir pan.). Be to, sprendžiant dėl atsakovo pareikštame priešieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumo, būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad atsakovas reiškia pretenzijas dėl atliktų rangos darbų, kuriuos jau buvo priėmęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį iš dalies tenkino – pripažino negaliojančiu ieškovės vienašališkai 2020 m. lapkričio 25 d. pasirašytą Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 7 pagal 2020 m. rugpjūčio 23 d. statybos rangos sutartį, priteisė iš ieškovės atsakovui 5 075,32 Eur nuostolių atlyginimo ir 2 765,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo įrodyti ieškovės atliktų statybos darbų trūkumų faktą ir patirtų nuostolių dydį, o ieškovė – jos atsakomybę šalinančias aplinkybes ir atliktų statybos darbų perdavimo vienašaliu aktu pagrindus.

9.       Teismas laikė, kad tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis yra vartojimo statybos rangos sutartis, todėl taikytinos vartotojo (atsakovo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, o tam tikros abejonės aiškinamos silpnesnės šalies (atsakovo, kaip vartotojo) naudai.

10.       Teismas priėmė išvadą, kad ieškovės atstovui E. K., užsiimančiam statybos veikla verslininkui, turėjo būti aišku, jog iš esmės tariamasi ne dėl kosmetinio, o sudėtingesnio buto remonto, kuris apima ne tik buto apdailą, bet ir visų senų buto grindų, lubų, plytelių virtuvėje, vonioje ir tualete demontavimą, taip pat vonios ir tualeto pertvaros demontavimą, virtuvę ir kambarį skiriančioje sienoje angos iškirtimą, naujos elektros instaliacijos įrengimą, senų radiatorių ir šildymo vamzdžių bei stovų keitimą, vandens stovų keitimą, dujų skaitiklio perkėlimą, naujų pertvarų / drabužinės įrengimą bei naujų grindų betonavimą, ir konstatavo, jog šie darbai ieškovės atstovui E. K. buvo žinomi iš pat pradžių.

11.       Teismas pripažino, kad buto remonto metu šiek tiek keitėsi darbų apimtys, tačiau principiniai sprendimai, susiję su kai kurių sienų / pertvarų (koridoriaus ir virtuvės pertvaros, vonios ir tualeto pertvaros) demontavimu ar naujų (rūbinės / drabužinės pertvaros) įrengimu, taip pat ir angos virtuvės ir kambario sienoje iškirtimu, t. y. nišos įrengimu, nesikeitė, taip pat buto remonto metu atsirado ir papildomų / anksčiau nenumatytų darbų.

12.       Teismas nustatė, kad šalių sutarti buto remonto darbai turėjo būti atlikti, perduoti ir priimti bei apmokėti etapais, tačiau remonto darbai buvo atliekami nenuosekliai ir kas iš esmės apsunkino šalių bendravimą, bendradarbiavimą, atliktų darbų perdavimą ir priėmimą bei apmokėjimą.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovas naudojasi ieškovės atliktais grindų betonavimo darbais pagal paskirtį, nes ant ieškovės įrengto betoninio grindų pagrindo sudėtas naujas parketas.

14.       Teismas nustatė, kad antrojo butų remonto etapo darbai (elektra, santechnika ir dujos) nebuvo užbaigti.

15.       Teismas sprendė, kad atsakovas visiškai pagrįstai nepriėmė ieškovės atliktų buto remonto antrojo etapo darbų ir nesumokėjo už juos visos kainos, nes darbai nebuvo užbaigti.

16.       Teismas priėmė išvadą, kad atsakovas šalių sudarytą statybos rangos sutartį nutraukė ne be priežasties, o dėl ieškovės nekokybiškai atliekamų buto remonto darbų ir nereagavimo į pastabas, t. y. vengimo šalinti atliktų darbų trūkumus ar įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir užbaigti sutartus darbus.

17.       Teismas konstatavo, kad atsakovas neginčytinai įrodė ieškovės atliktų buto remonto darbų trūkumų faktą, o ieškovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių aplinkybių ir atliktų statybos darbų perdavimo vienašaliu aktu pagrindų.

18.       Teismas, atsakovui nuolat reiškiant pretenzijas ieškovei dėl atliktų buto remonto darbų trūkumų (tiek žodžiu, tiek raštu) ir ne be priežasties atsisakant priimti nebaigtus ar nekokybiškai atliktus darbus bei sumokėti už juos, reikalaujant ištaisyti trūkumus ir užbaigti sutartus darbus, sprendė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai vienašališkai surašė 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 7, todėl šis aktas buvo pripažintinas negaliojančiu.

19.       Teismas nesutiko, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturi mokėti PVM.

20.       Teismas priėmė išvadą, kad atsakovas su ieškove už atliktus buto remonto darbus yra visiškai atsiskaitęs, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 7 186,98 Eur skolos atmetė.

21.       Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė prašomo iš ieškovės priteisti nuostolių atlyginimo dydžio, todėl jį sumažino – nepriteisė lokalinės sąmatos 1 eilutėje nurodytos 921,56 Eur sumos (be PVM) už pagrindo po grindimis iš betono su žvyru išardymą, lokalinės sąmatos 18 eilutėje nurodytos 671,49 Eur sumos (be PVM) už 9 t statybinių šiukšlių išvežimą ir 17 eilutėje nurodytos 996,79 Eur sumos (be PVM) už dujų projektą.

22.       Teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, o atsakovo priešieškinį patenkinęs iš dalies – 80 procentų – iš ieškovės atsakovui priteisė 80 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų: 208 Eur žyminio mokesčio, 2 080 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų, 77,44 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų ir 400 Eur teismo eksperto atlikto buto remonto darbų vertinimo išlaidų, iš viso: 2 765,44 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Apeliaciniu skundu ieškovė MB Euro road prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta iš dalies tenkinti atsakovo priešieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį pilnai atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       Ieškovės nuomone, priešieškinis turėjo būti atmestas visa apimti, nes atsakovas neįrodė, jog patyrė tokio pobūdžio išlaidas. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad jam nėra pateiktas nei vienas buto remonto darbų trūkumų šalimo išlaidas / patirtus nuostolius pagrindžiantis įrodymas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių atsakovo prašomą priteisti sumą mažino, nors turėjo atmeti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai – eksperto D. K. 2020 m. gruodžio 15 d. vertinimo akto 124 lape sudaryta defektų ištaisymo darbų lokaline sąmata, atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 5 d. statybos rangos sutartis ir UAB (duomenys neskelbtini) pažyma – nėra pakankami patvirtinti faktui, jog D. K. parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodyti trūkumų šalinimo darbai iš tiesų buvo atlikti.

23.2.       Atsakovo į bylą pateiktas D. K. 2020 m. gruodžio 15 d. vertinimo aktas negali būti vertinamas kaip teismo eksperto išvada, nors pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime ne kartą šį dokumentą įvardina, kaip „teismo eksperto“ atlikto vertinimo aktą. Be to, šiame akte pateikiama tik preliminarus trūkumų šalinimų kaštų vertinimas, o tai nepagrindžia aplinkybių, jog visus šiame akte esančioje lokalinėje sąmatoje esančius darbus atsakovas iš tikrųjų atliko ir sumokėjo už juos būtent akte nurodytą kainą.

23.3.       Pirmosios instancijos teismas neturėjo ir negalėjo remtis UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje yra pateikti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad dalis pažymoje nurodytų trūkumų šalinimo darbų visai nebuvo vykdoma.

23.4.       Į bylą pateikta D. K. vertinimo ataskaita nėra tinkamas įrodymas atsakovo faktiškai patirtoms trūkumų šalinimo išlaidoms pagrįsti. Šia ataskaita atliktas būsimų išlaidų paskaičiavimas, todėl atsakovo prašomos priteisti būsimo išlaido yra hipotetinės, t. y. nėra realios, todėl menami turtiniai praradimai ateityje negali būti kompensuojami.

23.5.       Atsakovo pozicijos byloje nenuoseklumas, kai procesiniuose dokumentuose nurodęs, kad trūkumų šalinimui ir remonto darbų pabaigimui pasamdyta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) atliko visus D. K. parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, bylos nagrinėjimo eigoje savo poziciją atsakovas pakeitė ir pripažino, jog dalis šioje sąmatoje nurodytų darbų apskritai nebuvo vykdoma, turėjo teismui sukelti pagrįstų abejonių dėl to, ar ir lokalinėje sąmatoje nurodyti būsimi rangos darbų trūkumų šalinimo darbai buvo atlikti.

23.6.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad faktiškai atsakovas priešieškiniu reikalavo iš ieškovės, jog ji atlygintų už trūkumų šalinimą tokių darbų, kurių ieškovė arba visai pagal šalių sudarytą sutartį atlikti neturėjo, arba jų atlikti nespėjo, atsakovui vienašališkai anksčiau termino nutraukus rangos sutartį.

23.7.       Jeigu atsakovas faktiškai ieškovės atliktų grindų betonavimo darbų neardė ir iš naujo grindų nebetonavo, jis negalėjo atlikti ir kitų su grindų betonavimu tiesiogiai susijusių darbų, kurie paprastai yra atliekami tik vykdant pačius betonavimo darbus, t. y. faktiškai neišardęs ieškovės įrengtų betoninių grindų, atsakovas nedarė ir šių lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų: grindų hidroizoliacija, paklojant polietileninę plėvelę – 51,09 Eur (lokalinės sąmatos 2 eilutė); cementinio skiedinio grindų išlyginamųjų sluoksnių įrengimas siurbliu – 906,30 Eur (lokalinės sąmatos 3 eilutė); grindų cementinių išlyginamųjų sluoksnių armavimas tinklais – 105,85 Eur (lokalinės sąmatos 4 eilutė); pagrindo paruošiamojo arba išlyginamojo sluoksnio ardymas įrengimas (smėlio žvyro mišinio) – 70,31 Eur (lokalinės sąmatos 5 eilutė). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovės nepagrįstai priteisė 1 133,55 Eur.

23.8.       Atsakovo priešieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo taip pat turėjo būti priteista jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga byloje atmestų atsakovo reikalavimų daliai, tačiau pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas dalinai priteisė tik atsakovui iš ieškovės.

24.       Atsakovas P. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į nurodomi šie argumentai:

24.1.       Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, jog D. K. išvada nėra tinkamas įrodymas remonto darbų trūkumų dydžiui pagrįsti. Ieškovė išvados neginčijo ir jokių kitų įrodymų nerinko, išvadų neteikė, ekspertizės skirti neprašė. Apie sąmatoje nurodytų sienų apdailos, elektros darbų ir kt. atlikimą konstatavo tiek antstolis, tiek D. K.. Ieškovės pozicija, kad ji minėtų darbų neatliko arba nespėjo jų pabaigti, yra tik gynybinė, klaidinanti ir deklaratyvi, ir tai patvirtina aplinkybės, jog ieškovė sprendimo dalies dėl ieškinio atmetimo neginčija.

24.2.       Visi ieškovės nekokybiškai atlikti darbai buvo pašalinti ir tai patvirtina 2021 m. vasario 5 d. sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), šios įmonės pažyma apie atsakovo atsiskaitymą, 2021 m. birželio 13 d. bankinis pavedimas UAB (duomenys neskelbtini) už elektros instaliavimo darbus.

24.3.       Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

25.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad MB Euro road (toliau – ieškovė arba apeliantė) skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovo P. M. (toliau – atsakovas) priešieškinį ir nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovui 5 075,32 Eur nuostolių atlyginimo ir 2 765,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir nenustačiusi pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, toliau pasisako dėl ieškovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentais.

28.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl 2020 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, nepagrįstai nevertino apeliantės pateiktų argumentų, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas savo priešieškinio reikalavimus iš esmės grindė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o ne leistinais įrodymais dėl naujo rangovo atliktų darbų. Apeliantės nuomone, šioje dalyje priimtas sprendimas yra naikintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuos argumentus pripažinti pagrįstais.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, tačiau daugumos jų pažeidimai tik deklaruojami, nes nenurodoma, kuo konkrečiai jie pasireiškia, ir nenurodomi išvardytų normų pažeidimus pagrindžiantys teisiniai argumentai. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovo teisės gali būti ginamos jo pasirinkimu vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytų būdų.

30.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

31.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Sutarties 3.1.2 punktą, <...> užsakovas turi teisę pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba rangovo sąskaita.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

33.       Atsakovas (pareiškęs priešieškinį) nagrinėjamoje byloje pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, atsakovas turi įrodyti tik defektų faktą ir trūkumų šalinimo kainą, kuri jam priteistina dėl netinkamos kokybės darbų.

34.       Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Byloje pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl kelių ieškovės parengtų ir teismui pateiktų darbų perdavimo–priėmimo aktų (2020 m. vasario 4 d. Nr. CBP-2321 priedai). Dėl 2020 m. lapkričio 9 d. (pasirašytas abiejų šalių) priėmimo–perdavimo akto ir 2020 m. lapkričio 19 d. priėmimo–perdavimo akto bei papildomų darbų akto Nr. 1 (abu nepasirašyti atsakovo) byloje esminių ginčų neliko, dėl jų nėra pateikiama argumentų ir apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo reikalavimą dėl ieškovės vienašališkai 2020 m. lapkričio 25 d. pasirašyto Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. 7 pripažinimo negaliojančiu, o ieškovė dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. 7 plačiau nepasisako. Teismas išsamiai išanalizavo 2020 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais tarp šalių vykusio el. susirašinėjimo laiškų turinį, jų tarpe – 2020 m. lapkričio 22 d. atsakovo ieškovei nurodymą, kad siekdamas išvengti dar didesnių nuostolių, vienašališkai nutraukia jų sudarytą Sutartį; 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovo ieškovės atstovui išsiųstą raštą – atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, nurodant tokio atsisakymo priežastis. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu ieškovės vadovo E. K., atsakovo paaiškinimus, liudytojų R. J. ir E. T. parodymus, ištirtus įrodymus, ir ypač šalių susirašinėjimą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas Sutartį nutraukė dėl ieškovės nekokybiškai atliekamų buto remonto darbų ir nereagavimo į pastabas, t. y. vengimo šalinti atliktų darbų trūkumus ar įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir užbaigti statybos darbus, kurios teisėtumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai (CPK 185 straipsniai).

36.       Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovės pavedimu antstolio D. K. 2020 m. lapkričio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo NR. 174/20/130 (2021 m. vasario 4 d. Nr. CBP-2321 priedai), kuriame antstolis fotonuotraukomis konstatavo 2020 m. lapkričio 17 d. objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūrėtus atliktus statybos darbus bei naudojamą įrangą. Taip pat teismas detaliai pasisakė dėl atsakovo pavedimu antstolio M. D. 2020 m. lapkričio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-126-2020K (2021 m. kovo 23 d. Nr. DOK-36910 priedai) konstatuotų aplinkybių apie remontuojame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūrėtus atliktus ir neatliktus statybos darbus (vaizdas užfiksuotas fotonuotraukomis) bei  atsakovo iniciatyva eksperto D. K. 2020 m. gruodžio 15 d. surašyto Vertinimo akto, kuriame 2020 m. gruodžio 2 d. apžiūrėjęs butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ekspertas, įvertinęs nustatytus rangovo / ieškovės padarytus defektus, apskaičiuotus kiekius ir sudarytą defektų ištaisymo darbų lokalinę sąmatą, konstatavo, kad rangovo atliktų darbų defektų ištaisymas pagal tuo metu galiojusias kainas kainuotų 8 209,03 Eur (2021 m. kovo 23 d. Nr. DOK-36910 priedai).

37.       Nors apeliantė argumentuoja, kad Vertinimo aktas negalėjo būti vertinamas kaip teismo eksperto išvada, tačiau vien tai, kad Vertinimo aktą paruošė ir pasirašė ekspertas dr. D. K., o pirmosios instancijos teismas sprendime analizuodamas ir vertindamas Vertinimo aktą D. K. įvardijo kaip teismo ekspertą, skundžiamo sprendimo turinys liudija, kad Vertinimo akto teismas nevertino kaip eksperto išvados CPK 216 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ištyrė Vertinimo akte nurodytus duomenis ir juos įvertino sistemiškai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

38.       Dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų atsakovas pasamdė kitą rangovą, kuris juos ištaisė. Pagal 2021 m. vasario 5 d. tarp atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) (rangovė) sudarytą statybos rangos sutartį, rangovė įsipareigojo atlikti eksperto D. K. defektų ištaisymo darbų lokalinėje sąmatoje numatytus darbus už sutartą 8 209,03 Eur darbų kainą, o atsakovas – už juos sumokėti (Sutarties dalykas 1, 2 punktai, Atsiskaitymo tvarka 1, 2 punktai). UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 2 d. pažyma liudija, kad atsakovas su šia įmone visiškai atsiskaitęs (2021 m. birželio 29 d. Nr. DOK-84314  priedas, 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. DOK-152879). 

39.       Ieškovė byloje leistinais įrodymais nenuginčijo šių aukščiau aptartų atsakovo pateiktų duomenų. Nors, bylos duomenimis, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nesutiko įsileisti į butą ieškovės atstovo (specialisto) tikslu apžiūrėti bute atliktų remonto darbų trūkumų ištaisymo, tačiau ieškovė neteikė prašymo byloje dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – įpareigojimo leisti pateikti į atsakovo butą atlikti prašomus patikros veiksmus (apžiūrėti bute atliktų trūkumų ištaisymo darbų), taip pat neprašė byloje skirti ekspertizės dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo įvertinimo.

40.       Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas į aplinkybes (nutarties 39 pastraipa), pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje turimus ir aptartus duomenis, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgė į atsakovo nuoseklų aiškinimą dėl (ne)atliktų darbų šalinant trūkumus, įvertino liudytojos R. J. parodymus, kad atsakovo buto remontas baigtas, ir pagrįstai sumažino tiek Vertinimo akto defektų ištaisymo darbų lokalinėje sąmatoje, tiek 2021 m. vasario 5 d. statybos rangos sutartyje nurodytą darbų kainą 3 133,71 Eur suma. Pažymėtina, kad ieškovė yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jos teiginiai dėl UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje pateiktų žinomai tikrovės neatitinkančių duomenų gali būti laikomi pagrįstais tik tuo atveju, jei juos patvirtina kiti įrodymai. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nenustatęs įrodymų tarpusavio prieštaringumo, vertino juos kaip pakankamus byloje įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti, pagrįstai rėmėsi išvardytais įrodymais ir sprendė, kad nuostolių atlyginimo suma yra 5 075,32 Eur. 

41.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu aspektu. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. 

42.       Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

43.       Bylinėjimosi išlaidos šalims ir byloje dalyvaujantiems asmenims atlygintinos pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

44.       Byloje nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkindamas iš dalies – 80 procentų, iš ieškovės atsakovui priteisė 80 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 2 765,44 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas 20 procentų mažindamas ieškovės atsakovui mokėtinas bylinėjimosi išlaidas, turėjo ir ieškovei priteisti atitinkamą jos patirtų išlaidų dalį, t. y. proporcingai atmestai priešieškinio reikalavimo daliai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė turėjo 2 117 Eur bylinėjimosi išlaidų (2022 m. balandžio 28 d. Nr. DOK-55750 priedai). Ieškinį atmetus, ieškovė šioje dalyje neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o priešieškinį tenkinus iš dalies (80 procentų), darytina išvada, kad šioje dalyje ieškovė įgijo į 20 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 211,64 Eur (2 117 : 2 = 1 058,20, 1 058,20 x 20 : 100 = 211,64) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nėra pateikusi įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesvarstytinas ir šios išlaidos nepriteistinos. Iš apeliantės atsakovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina dalis advokato teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 649 Eur (5 075,32 + 2 765,44 = 7 840,76; 211,64 x 100 : 7 840,76 = 3; 100 – 3 = 97; 1 700 x 97 : 100 = 1 649), kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 437,36 Eur (1 649 – 211,64 = 1 437,36) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos Euro road, juridinio asmens kodas 305224642, atsakovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 437,36 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 36 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.