Administracinė byla Nr. eA-3097-525/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00554-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. W. A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. W. A. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. W. A. E. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21S38480 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jis iki atvykimo gyveno (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini), nepraktikuojantis (duomenys neskelbtini). Jo sesers vyras (duomenys neskelbtini) kariuomenėje užėmė aukštas pareigas, jis turėjo daug ginklų ir kitokios karinės amunicijos. Sukarintos grupuotės kariai persekiojo sesers vyrą, reikalaudami duoti jiems ginklų, o jam atsisakius tai padaryti 2020 m. jį nužudė. Kai sesuo su savo šeima persikėlė gyventi pas pareiškėją, paminėti asmenys ėmė grasinti ir pareiškėjui, jo namus apšaudė. Šiuos šantažo ir grasinimo epizodus jis nufilmavo ir pateikė atsakovui videosiužetus. Policija į jo pareiškimus tinkamai nesureagavo. Suprasdamas, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia realus susidorojimo pavojus, nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) valstybę ir išvykti į Europą. Jis atsidūrė (duomenys neskelbtini), o vėliau, kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, jis buvo Lietuvos Respublikos pasienio apsaugos pareigūnų sulaikytas, ir pasiprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
3. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti jį į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas nepagrįstas, kadangi Migracijos departamentas netinkamai įvertino individualią prieglobsčio prašytojui kylančią grėsmę, netinkamai interpretavo kai kurias reikšmingas bylai su pareiškėjo asmeniu susijusias aplinkybes, siaurai suvokė jų prasmę, tyrimo metu nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų, todėl nepagrįstai atmetė prašymą.
5. Pareiškėjas nurodė, kad įvertinus ir atsižvelgus į jo individualias savybes ir jam galimai kilsiančios grėsmės (tuo atveju, jeigu būtų išsiųstas į jo kilmės valstybę) kontekstą, darytina išvada, jog pareiškėjas prilygintinas priskirtinų padidintos rizikos asmenų kategorijai.
6. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo išvada dėl videosiužetų nepripažinimo tinkamais įrodymais, laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl ir ja vadovautis negalima. Atsakovas, pripažinęs, jog šalyje vyksta vidaus karinis konfliktas, šios ir su ja susijusių ir paminėto konflikto sąlygotos kriminogeninės situacijos, kaip konteksto, neįvertino, labai siaurai aiškindamas, jog pareiškėjas nepriklauso padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai. Atsakovas išvadas padarė tik paviršutiniškai išanalizavęs surinktą informaciją apie bendrą situaciją kilmės šalyje, todėl ir netinkamai įvertinus jos poveikį asmenims konkrečioje situacijoje.
7. Pareiškėjas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus karinis konfliktas. Pareiškėjo vertinimu, svarbu tai, kad vidaus karinis konfliktas trunka jau keletą metų, jame aktyviai dalyvavo įvairios ginkluotos teroristinės grupuotės, pasižymėjo daugybės civilių gyventojų aukomis (pvz., žiaurumai etninių/religinių bendruomenių atžvilgiu, ir pan.), sukėlė ženklų kriminogeninės situacijos paaštrėjimą (duomenys neskelbtini) visuomenėje, žymiai išaugo nusikaltimų asmeniui skaičius ir t.t. Nors pareiškėjas atkreipė atsakovo dėmesį į minimą bendros situacijos (duomenys neskelbtini)aspektą, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Todėl, įvertinant pareiškėjui galimai kilsiančios individualios grėsmės tikimybę, būtina atsižvelgti ir į atsakovo turimus informacijos apie kilmės valstybę šaltinius, kuriuose pateikti duomenys apie kriminogeninės situacijos būklę apibūdinančių požymių (rodiklių) mastą ir ją charakterizuojančių kriminogeninių procesų konkrečias raiškos formas, ir tuos duomenis paviešinti (remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau - ir EPPB) 2021 m. ataskaitos duomenimis.
8. Pareiškėjas nurodė, kad tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Tokiais atvejais individuali grėsmė asmeniui yra preziumuojama (dėl jos akivaizdumo), ir todėl ji papildomai nebeįrodinėtina.
9. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neužtikrino tyrimo išsamumo ir visapusiškumo, klaidingai įvertino kai kurias aplinkybes, nenurodė pakankamai konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetimo motyvus, todėl padarė hipotetinę, grindžiamą prielaidomis, ir todėl vertintiną kaip nepagrįstą, išvadą, kad pareiškėjui nekyla grėsmė gyvybei ir/ar sveikatai, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
10. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, spręsdamas dėl jo išsiuntimo rėmėsi Direktyvos 2008/115/EB (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, tačiau išimties šiuo atveju nėra. Savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas, pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai.
11. Pareiškėjo teigimu, jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai, išsamiai ir individualizuotai išnagrinėti jo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos.
12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Jis apklausų metu pasakojo, kad jo sesers vyras tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir užėmė vadovaujančias pareigas, jis turėjo daug ginklų ir kitokios karinės atributikos, todėl karinės grupuotės persekiojo sesers vyrą ir reikalavo, kad jis jiems duotų ginklų, o jam atsisakius tai padaryti, 2020 m. jį nužudė. Po sesers vyro mirties sesuo kartu su keturiais vaikais persikėlė gyventi į pareiškėjo namus ir jam buvo pradėta grasinti, jo namus apšaudė ginkluoti karinėms grupuotėms priklausantys asmenys. Pareiškėjas teigė, kad jam, jo seseriai ir jos vaikams buvo nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini), todėl kai tik jie sužinojo apie kelią į Lietuvą, jie pasinaudojo šia galimybe. Paklausus, ar pareiškėjas kreipėsi pagalbos į valdžią, jis tvirtino, kad valdžia priklauso kovotojams, todėl kreiptis į ją pagalbos yra beprasmiška. Paprašius, konkrečiai įvardinti karinę grupuotę ar asmenis, kurie grasino jam ir jo sesers šeimai, jis teigė, kad ten ((duomenys neskelbtini)) yra daug sukarintų grupuočių ir įvardinti konkrečios jis negali. Paklausus, ar jis kartu su šeima nesvarstė galimybės išvykti į kokią nors kaimyninę šalį, paaiškino, kad aplinkui yra vien tik arabų šalys, o jie sužinojo, kad Lietuva yra saugi šalis, todėl pasirinko atvykti į Lietuvą.
14. Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.
15. Atsakovo vertinimu, kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. 2021 m. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
16. Atsakovas pažymėjo, kad Migracijos departamentas surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento sprendime prieglobsčio prašytojo pateikta informacija buvo įvertinta būtent pareiškėjo nurodytu aspektu, individualiai pagal „slankiojančią skalę“. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėjas neįvardino tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini)būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Ginčijamame Sprendime išdėstyta, Migracijos departamento surinkta ir pareiškėjo pasakojimo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl jo individualių savybių ir kad jam reikalinga tarptautinė apsauga.
17. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas negebėjo įrodyti fakto, kad patyrė grasinimus iš karinių grupuočių. Atsižvelgiant į tai, nėra nustatyta išvykimo iš kilmės šalies priežastis, kuri sąlygotų tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Atsakovas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti asmeniui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), asmuo nepateikė, taigi, jo teiginys, kad „policija nieko nedaro“ vertintinas kritiškai.
18. Atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus ir neįtikinantis. Įvertinus asmens pasakojimą ir atsiųstą vaizdo medžiagą, buvo padaryta išvada, kad jis pats niekada nebuvo tiesiogiai susitikęs su grasintojais ir jų nematė. Todėl įvertinus surinktą informaciją buvo pagrįstai nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, yra darbingo amžiaus vyras, gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl įvertinus jo pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad esant poreikiui, galėtų saugiai gyventi savo gyvenamojoje vietovėje.
19. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėjas ateityje susidurs su persekiojimu dėl jo individualių savybių. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Be to, vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl reikia individualių priežasčių, norint parodyti, kad asmenį sugrąžinus į kilmės teritoriją, jam egzistuos reali grėsmė patirti rimtą žalą. Be to, EPPB teigia, kad (duomenys neskelbtini), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. (duomenys neskelbtini) nėra gubernijų, kuriose beatodairiško smurto lygis pasiektų tokį aukštą lygį, kad būtų įrodyta, jog civilį sugrąžinus į atitinkamą regioną, tik dėl jo buvimo to regiono teritorijoje jam egzistuotų reali grėsmė patirti rimtą žalą.
20. Migracijos departamentas nekėlė reikalavimo pareiškėjui teisiškai kvalifikuoti aplinkybes. Tačiau pareiga pagrįsti savo prašymą (t. y. pateikti išsamius paaiškinimus) suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, t. y. pareiškėjui. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jam tenka pareiga surinkti kilmės valstybės informaciją, tačiau jis turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo imtasi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jo paaiškinimus ir atsižvelgiant į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę.
21. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini)vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.
22. Migracijos departamentas nurodė, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Atsakovas pažymėjo, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
23. Atsakovas paaiškino, kad prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
24. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad Migracijos departamento Sprendime neteisingai nurodyta, kad jo sesers vyras kariuomenėje užėmė vadovaujančias pareigas ir buvo 2020 metais nužudytas. Pareiškėjas teigė, kad jis apklausos Migracijos departamente metu to nesakė. Pareiškėjas nurodė, kad jo sesers vyras buvo paprastas kareivis – vairuotojas, jis neturi aukšto laipsnio ir jis nėra nužudytas. Anot pareiškėjo, buvo nužudytas karininkas su kuriuo jis buvo. Po to laiko sesers vyras pradėjo dingti ir jie nežino kur jis yra. Sesers vyras pradėjo dingti 2020 metų pabaigoje. Pas jį apsigyveno sesuo su vaikais. Apsigyvenus seseriai su vaikais, jis sulaukė grasinimų, buvo apšaudytas jo namas. Jo reikalavo, kad pasakytų, kur yra sesers vyras. Sulaukęs grasinimų jis su seserimi ir jos vaikais išvyko į Lietuvą. Sesers vyras buvo radęs ginklus ir jų neatidavė grupuotei, o perdavė valstybei. Nežinomi asmenys reikalavo, kad jis pasakytų, kur yra sesers vyras. Jam grasino telefonu. Jis nežino kur yra sesers vyras, jis su juo nebendravo. Su vyru nebendravo net sesuo. Pareiškėjas nurodė, kad namus apšaudė 2021 m. vasario – kovo mėnesį. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko 2021 m. liepos 25 d.
II.
25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo A. A. W. A. E. skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti A. A. W. A. E. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. A. W. A. E. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą dalį skundo teismas atmetė.
26. Teismas nustatė, kad:
26.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo sesers vyras dirbo kariškiu (duomenys neskelbtini) armijoje, 2020 metais jis rado kažkokiam rajone ginklus, kurie priklauso grupuotėms. Po šio įvykio banditai pradėjo grasinti jo sesei, kad nužudys jos vaikus. Sesers vyras pradėjo slėptis, jis gyveno su sesers šeima, tačiau asmeniškai jam niekas negrasino.
26.2. 2021 m. spalio 28 d. apklausos Migracijos departamente metu pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko todėl, kad jam buvo grasinama. Pareiškėjas nurodė esantis (duomenys neskelbtini) nepraktikuojantis (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto į Lietuvą jis atvyko kartu su savo seserimi ir keturiais jos vaikais. Jis paaiškino, kad sesers vyras A. K. F. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir užėmė vadovaujančias pareigas, jis turėjo daug ginklų ir kitokios karinės atributikos. Karinės grupuotės persekiojo sesers vyrą ir reikalavo, kad jis jiems duotų ginklų, o jam atsisakius tai padaryti, 2020 m. jį nužudė. Po sesers vyro mirties sesuo kartu su keturiais vaikais persikėlė gyventi į asmens namus ir asmuo prisiėmė atsakomybę už sesers šeimą. Pareiškėjas teigė, kad kilmės valstybėje jis pagal sutartį dirbo naftos ministerijoje, uždirbdavo ir gyveno labai gerai, tačiau jam buvo pradėta grasinti ir jo namus apšaudė ginkluoti karinėms grupuotėms priklausantys asmenys. Pareiškėjas nurodė turintis video medžiagą, kurioje galima matyti, kaip ginkluoti asmenys atvažiuoja į jo namus ir šaudo, kai tuo pat metu namuose žaidžia maži sesers vaikai. Jis teigė, kad turi video, kuriame matosi, kad po to įvykio į namus atvykusi policija nieko nedaro. Jam, jo seseriai ir jos vaikams buvo nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini), todėl kai tik jie sužinojo apie kelią į Lietuvą, jie pasinaudojo šia galimybe. Anot jo, valdžia priklauso kovotojams, todėl kreiptis į ją pagalbos yra beprasmiška. Jo nuomone, (duomenys neskelbtini)yra daug sukarintų grupuočių ir įvardinti konkrečios jis negali. Grėsmė jam ir jo sesers šeimai būti nužudytiems yra vienintelė priežastis, dėl ko jie išvyko iš savo kilmės valstybės.
26.3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 21S38480, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti A. A. W. A. E. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti A. A. W. A. E. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (tris) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
27. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą tiek pirminės apklausos metu, tiek ir 2021 m. spalio 28 d. apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas dėl persekiojimo grėsmės nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu būtinybę suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateiktos video medžiagos taip pat nepatvirtina tokios grėsmės buvimo, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, pareiškėjas nepateikė. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai, teikti apklausų metu yra prieštaringi, nenuoseklūs, taip pat nedetalūs. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu neigė savo paaiškinimus teiktus apklausos metu dėl sesers vyro pareigų kariuomenėje bei to, kad sesers vyras buvo nužudytas. Teismas ištyręs į bylą pateiktą pareiškėjo apklausos garso įrašą, nustatė, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog jo sesers vyras tarnavo (duomenys neskelbtini) armijoje, užėmė vadovaujančias pareigas, buvo gana aukšto rango ir 2020 metais buvo nužudytas (apklauso garso įrašo 8.44-11.14). Pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokia grupuotė yra nusiteikusi prieš jų šeimą. Teismo nuomone, pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad (duomenys neskelbtini)yra daug sukarintų grupuočių. Apklausos metu Migracijos departamente pareiškėjas nurodė, kad jo nurodyti įvykiai vyko 2020 metais, negalėjo tiksliai įvardinti datos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jo namas buvo apšaudytas 2021 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje, kai tuo tarpu į bylą pateiktas vaizdo įrašas dėl namo apšaudymo yra 2021 m. birželio 24 d.
29. Teismas, įvertinęs pareiškėjo duotus paaiškinimus, darė išvadą, jog pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys buvo galimai asmeninio ekonominio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad jam persikėlus gyventi su seserimi, sulaukė iš ginkluotų grupuočių grasinimų, apšaudė jo namą, turi tai patvirtinančias video medžiagas, tačiau pareiškėjas neįvardijo, kokia grupuotė jam grasino, negalėjo įvardinti konkrečių jam grasinančių asmenų ir nurodyti priežastį, dėl ko jam yra grasinama, neįvardijo, ko jie savo veiksmais siekė, kokius reikalavimus kėlė asmeniui ir jo šeimai, nenurodė detalesnių įvykių aplinkybių. Pareiškėjo pateikti trys vaizdo įrašai neįrodė, kad įvykiai yra užfiksuoti prieglobsčio prašytojo namuose, joje matomų asmenų tapatybių neįmanoma nustatyti, taip pat juose nematomas pats prieglobsčio prašytojas, t.y. pareiškėjas ir kad būtent prieš pareiškėją yra nukreiptas grasinimas. Teismas sutiko su Migracijos departamento padarytomis išvadomis dėl video medžiagų kaip įrodymo patikimumo nustatant individualią grėsmę pareiškėjui dėl nesaugumo ir persekiojimo kilmės valstybėje. Be to, tai, anot teismo, neįrodo, kad policija nesiėmė jokių veiksmų dėl nurodyto įvykio. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jam kilmės valstybėje. Be to, pareiškėjo argumentas, kad jis priskirtinas padidintos rizikos kategorijai yra nepagrįstas, kadangi remiantis surinkta kilmės šalies informacija, buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, priešingai, pareiškėjas nurodė, kad jis dirbo gerai apmokamą darbą, taigi, yra darbingo amžiaus vyras, gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl įvertinus jo pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad esant poreikiui, galėtų saugiai gyventi savo gyvenamojoje vietovėje.
30. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas surinko informaciją iš keleto įvairių šaltinių apie pareiškėjo kilmės valstybę. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju kaip minėta pagrįstai nenustatyta. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju turi būti individualios priežastys, dėl kurių pareiškėją sugrąžinus į kilmės teritoriją, jam egzistuos reali grėsmė patirti rimtą žalą. EPPB teigia, kad (duomenys neskelbtini), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. (duomenys neskelbtini) nėra gubernijų, kuriose beatodairiško smurto lygis pasiektų tokį aukštą lygį, kad būtų įrodyta, jog civilį sugrąžinus į atitinkamą regioną, tik dėl jo buvimo to regiono teritorijoje jam egzistuotų reali grėsmė patirti rimtą žalą. Teismas pažymėjo, jog nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.
31. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė, kad (duomenys neskelbtini)pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė (nenustatyta pagrįstos tikimybės), tai reiškia, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punkto. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Teismas pažymėjo, kad beatodairiškas smurtas identifikuojamas pačiose ekstremaliausiose situacijose, kai bendras smurto lygis pasiekia tam tikrą intensyvumą ir galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į kilmės valstybę arba į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo šioje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti didelę žalą, o kaip minėta, tyrimo metu tokios aplinkybės nenustatytos. Teismo vertinimu, remiantis pateikta kilmės valstybės informacija pareiškėjo abstraktus pasakojimas apie neva patiriamus grasinimus, jo baimę ir potencialios grėsmės tikimybę yra mažai tikėtina, nepagrįsta ir tokiu būdu savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.
32. Teismo nuomone, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.
33. Teismo vertinimu, pareiškėjui taikyta priemonė – išsiuntimas į kilmės valstybę, yra motyvuota, sąlygota tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
34. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingas ir protingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
35. Kadangi šiuo atveju Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
36. Pareiškėjas A. A. W. A. E. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
38. Pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio pavojus.
39. Pagal kilmės šalies informaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo kilmės šalies informaciją apie (duomenys neskelbtini), kurios malšino demonstracijas ir protestus, žudė žmones. Anot pareiškėjo, kilmės šalies informacija sutampa su jo pasakojimu. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka minėtas įstatymo nuostatas.
41. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo surinkta kilmės šalies informacija remiasi EPPB ataskaita kuri yra rekomendacinio pobūdžio, be to vienų metų senumo.
42. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.
43. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti yra neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
44. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
45. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo skundo argumentai ne tik neatitinka tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija iš esmės susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį (duomenys neskelbtini)naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad pareiškėjas yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt.
46. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas teigė, jog išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė karinių grupuočių grasinimai ir persekiojimai, kurie prasidėjo tada, kai į jo namus gyventi atsikėlė sesuo su vaikais po jos vyro nužudymo. Pažymėtina, kad pareiškėjas negalėjo konkrečiai įvardinti grupuotės, kuri jam grasina ir persekioja pavadinimo, taip pat jis negalėjo įvardinti konkrečių jam grasinančių asmenų ir nurodyti priežastį dėl ko jam yra grasinama. Pareiškėjas siekdamas patvirtinti savo pasakojimą pateikė tris vaizdo įrašus, tačiau pateikta filmuota medžiaga neįrodo, kad įvykiai yra užfiksuoti prieglobsčio prašytojo namuose, joje matomų asmenų tapatybių neįmanoma nustatyti, taip pat juose nematoma paties prieglobsčio prašytojo, teigiančio, kad grasinimai yra nukreipti prieš jį. Filmuotas siužetas, kuriame matomas policijos pareigūnas besilankantis įvykio vietoje, savaime neįrodo, kad policija nesiėmė jokių veiksmų dėl įvykio. Šaunamojo ginklo šūvių žymės ant stiklinio objekto taip pat neįrodo ir nepatvirtina papasakoto istorijos, todėl asmens pateikti video siužetai negali būti vertinami kaip rimti įrodymai, pagrindžiantys būtent jam ir jo šeimai kilusį pavojų ir grėsmę. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą ir jo pateiktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad asmuo teigia patyręs grasinimus iš karinių grupuočių, tačiau įrodyti šio fakto ir pagrįsti neginčijamais įrodymais jis negebėjo. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad nėra nustatyta išvykimo iš kilmės šalies priežastis, kuri sąlygotų tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Priežasčių prilygstančių „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) tyrimo metu nebuvo nustatyta. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Taip pat ir pats pareiškėjas papildomos ar naujos informacijos, galinčios paneigti Migracijos departamento sprendime padarytas išvadas, nepateikė. Taip pat ir pats pareiškėjas iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jam asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo jo kilmės valstybėje tikimybės. Pareiškėjo pasakojimo kontekste surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui yra kilęs tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė. Atsižvelgęs i? tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktiniu? aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilme?s valstybe?je pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, tode?l jo deklaruojama baime? vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
47. Atsakovas pažymi, kad pažymime, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir ESPA) tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Dar daugiau, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Atsakovas akcentuoja, kad jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Atsakovo nuomone, duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti ESPA vertinimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas nenurodė jokių jam individualiai kylančių grėsmių (duomenys neskelbtini), skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
48. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.
49. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.
50. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.
52. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.
54. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.
55. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
57. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundo dalį, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.
58. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.
59. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).
61. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
62. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
63. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.
64. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje jam kyla reali persekiojimo grėsmė dėl jo sesers vyro, kuris tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir užėmė vadovaujančias pareigas, turėjo daug ginklų ir kitokios karinės atributikos, todėl karinės grupuotės buvo nužudytas, veiklos, taip pat dėl bendros nesaugios situacijos kilmės šalyje.
65. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų tyrimo metu nepateikė, priešingai, jo papasakota istorija apie kylančią grėsmę buvo nenuosekli, prieštaringa ir nedetali, pareiškėjui 2021 m. spalio 28 d. apklausoje buvo užduoti patikslinamieji klausimai, prašyta paaiškinti jo pasakojimo prieštaravimus, tačiau teikiant paaiškinimus prieštaravimai nepašalinti, pareiškėjo pasakojimas ėmė kisti.
66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, pagrįstai padarė išvadą, kad nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taigi, jo baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, kad galima asmeninio pobūdžio pareiškėjo situacija savaime nesudarė pagrindo suteikti pabėgėlio statusą.
67. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pasakojimas dėl persekiojimo grėsmės nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu būtinybę suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo pateikta video medžiaga taip pat nepatvirtina tokios grėsmės buvimo, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, pareiškėjas nepateikė. Be to, kaip matyti, pareiškėjo paaiškinimai, teikti apklausų metu yra prieštaringi, nenuoseklūs, taip pat nedetalūs. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme neigė savo paaiškinimus teiktus apklausos metu dėl sesers vyro pareigų kariuomenėje bei to, kad sesers vyras buvo nužudytas. Pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokia grupuotė yra nusiteikusi prieš jų šeimą. Deklaratyviai nurodė, kad (duomenys neskelbtini)yra daug sukarintų grupuočių. Apklausos Migracijos departamente metu negalėjo nurodyti konkrečių įvykių datų. Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo namas buvo apšaudytas 2021 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje, kai tuo tarpu pateiktame vaizdo įraše dėl namo apšaudymo yra 2021 m. birželio 24 d.
68. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo paaiškinimui, kuriuo jis grindžia savo prieglobsčio prašymą, trūksta konkretumo, nuoseklumo, kad būtų galima prieiti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę, jo gyvybei grėstų pavojus. Pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.
69. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje, nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste beatodairiškas smurtas nevyksta. Pagal EPPB pateikiamą informaciją, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, o (duomenys neskelbtini), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Atsižvelgus į tai, bei į tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
70. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini): ištirta (duomenys neskelbtini) konstitucija ir teisės aktai, tarptautiniai šaltiniai, pateikiantys informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Taigi Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad informacijos apie tai, kad vien buvimas kilmės valstybėje pareiškėjui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Tokios informacijos šaltinių nenurodo ir pareiškėjas apeliaciniame skunde, taigi darytina išvada, kad kilmės valstybės informacija surinkta tinkamai.
71. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti sprendžiant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
72. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.
73. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. A. W. A. E. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Dalia Višinskienė