Civilinės bylos Nr. e2A-665-864/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18679-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.6.2; 2.6.10.5.1; 3.3.1.19.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės–Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SPV M31“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SPV M31“ dėl įskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Energokomplektas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti kad atsakovė UAB „SPV M31“ (toliau – ir atsakovė) nepagrįstai pagal 2023 m. sausio 3 d. pranešimą „Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ įskaitė 61 000 Eur dydžio reikalavimą dėl delspinigių sumokėjimo į ieškovei mokėtinas sumas pagal 2021 m. gruodžio 3 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2021.12.03 bei taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 61 000 Eur; 2) pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai pagal 2023 m. spalio 26 d. pranešimą „Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ įskaitė 2 000 Eur dydžio reikalavimą į ieškovei mokėtinas sumas pagal 2021 m. gruodžio 3 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2021.12.03 bei taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 2 000 Eur; 3) ieškovei iš atsakovės priteisti 241,19 Eur skolą pagal 2021 m. gruodžio 3 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2021.12.03, 5 662,19 Eur delspinigių, 10,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.                      2021 m. gruodžio 3 d. ieškovė, kaip rangovė, ir atsakovė, kaip užsakovė, sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2021.12.03 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti VN (vidaus vandentiekio nuotekų), LVN (lauko vandentiekio nuotekų) ir ŠVOK (šildymo vėdinimo oro kondicionavimo darbus) dalies inžinerinių sistemų įrengimo darbus (toliau – ir Darbai) objekte prekybos paskirties pastate adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus Darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nurodytą Darbų kainą joje nustatyta tvarka.

1.2.                      Objekte buvo statomi du prekybinės paskirties pastatai ir jiems aptarnauti skirti inžineriniai statiniai (aikštelės, nuotekų valykla, infiltracinė talpa). Ieškovė vykdė tik VN, LVN ir ŠVOK dalies inžinerinių sistemų įrengimo darbus. Objekte bendrastatybinius ir kitus inžinerinių sistemų (gaisrinės saugos, kt.) darbus vykdė kiti atsakovės pasamdyti rangovai. Ieškovės vykdomų Darbų terminai buvo susieti ir priklausomi nuo bendrastatybinių darbų.

1.3.                      Prie Sutarties buvo suderintas Darbų grafikas, kuriame nustatyti tarpiniai Darbų atlikimo terminai bei nustatyta Darbų pabaigos data – 2022 m. birželio 26 d. (25 savaitė). 2022 m. gegužės 26 d. gamybinio pasitarimo metu buvo sutarta, kad turi būti atnaujinamas Darbų grafikas. 2022 m. gegužės 27 d. užsakovas pateikė atnaujintą darbų grafiką (toliau – ir 2022 m. gegužės 27 d. grafikas), kuriame pakoreguoti darbų atlikimo terminai, o ieškovės darbų užbaigimo terminas numatytas 2022 m. rugsėjo 5 d.

1.4.                      Darbai negalėjo būti atliekami nustatytais terminais, kadangi ieškovei nustatytais terminais perduota tik dalis Darbų fronto, Darbų eigoje atsirado kitos, nuo ieškovės nepriklausančios objektyvios priežastys, trukdančios atlikti lauko Darbus ir atlikti lauko Darbų pridavimo procedūras, t. y. nustatyti projekto trūkumai, neišspręstas servituto klausimas, Objekte kiti rangovai vėlavo atlikti bendrastatybinius darbus, kurie pagal eiliškumą turėjo būti atlikti prieš ieškovės Darbus. Tai, kad ieškovė iki 2022 m. rugsėjo 21 d. neteikė prašymų dėl termino pratęsimo, yra formalumas. Priežastys, trukdančios ieškovei vykdyti darbus (t. y. bendrastatybinių darbų vėlavimas) buvo fiksuojamos gamybinių pasitarimų protokoluose ir dėl to ieškovei protokoluose buvo nukeliami Darbų atlikimo terminai. Rašytinius protokolus rengė atsakovės paskirtas asmuo A. R.. Taigi atsakovė žinojo apie Darbų vėlavimo priežastis, jos buvo fiksuojamos rašytiniuose protokoluose.

1.5.                      Atsakovė ieškovei pateikė 2023 m. sausio 3 d. pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kuriame nurodė, kad pagal Sutartį ieškovė turėjo baigti darbus iki 2022 m. birželio 26 d., o faktiškai baigė 2022 m. gruodžio 20 d., todėl paskaičiavo 61 000 Eur delspinigių už 122 kalendorinių dienų laikotarpį ir nurodytą sumą vienašališkai išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos. Atsakovė taip pat pateikė 2023 m. spalio 26 d. pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kuriame nurodė, kad atsakovė patyrė 2 000 Eur be PVM Gaisrinės Saugos A laidos parengimo išlaidas, kurias vienašališkai išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos.

1.6.                      Netgi, jei atsakovė ir turėtų teisę reikalauti delspinigių, pagal Sutarties 8.2 punktą, delspinigiai jokiais atvejais negali būti skaičiuojami po 2022 m. lapkričio 26 d., kadangi delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už Sutartyje (kalendoriniame darbų vykdymo grafike) nurodytų Darbų (ir/ar jų etapų) galutinių terminų nesilaikymą. 2022 m. spalio 20 d. ieškovė užbaigė paskutinius Darbus, numatytus Sutartyje, ir po 2022 m. spalio 20 d. ieškovė jokių darbų nebevykdė (tai patvirtina įrašai statybos darbų žurnale).

1.7.                      Atliktų darbų aktų pasirašymas nusikėlė dėl to, kad atsakovė vengė pasirašyti paskutinį tarpinį darbų atlikimo aktą ir baigiamąjį darbų atlikimo aktą. Paskutinis tarpinis darbų atlikimo aktas ir pažyma, kuriais priimti ieškovės iki 2022 m. spalio 20 d. atlikti paskutiniai darbai, pasirašytas 2022 m. lapkričio 25 d. 2022 m. lapkričio 26 d. ieškovė perdavė atsakovei visą privalomą techninę dokumentaciją, kurią privalėjo perduoti pagal Sutartį ir kurios pagrindu buvo įvykdytos statybos užbaigimo procedūros ir patvirtintas 2022 m. gruodžio 16 d. Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-00-221216-00338. 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovei perduota ne techninė dokumentacija, o menkaverčiai dokumentai, t. y. rekuperatoriaus ir el. boilerių eksploatavimo instrukcijos, už kurių nepateikimą delspinigiai net negali būti skaičiuojami. Nors ieškovė tinkamai ir pilnai atliko Sutartyje numatytus Darbus, atsakovė tik iš dalies atsiskaitė – nesumokėjo 63 241,19 Eur skolos likučio. Atsakovė laikosi pozicijos, kad 63 000 Eur skolą sumokėjo, atlikdama nepagrįstus ir neteisėtus 61 000 Eur ir 2 000 Eur įskaitymus. Teismui pripažinus ginčo įskaitymus neteisėtais, ieškovės teigimu, turi būti taikoma restitucija ir ieškovei iš atsakovės turi būti priteista nepagrįstai įskaityta skolos dalis.

1.8.                      Ieškovės teigimu, netesybos yra nepagrįstai didelės. Tuo laikotarpiu, kai atsakovė skaičiavo netesybas, ieškovė jau buvo įvykdžiusi didžiąją dalį prievolės (t. y. atlikta didžioji dalis Sutartyje numatytų Darbų). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius ir neįrodė, kad patyrė 61 000 Eur ar panašaus dydžio nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję būtent su ieškovės darbų vėlavimu pagal preliminarų grafiką ar patikslintą grafiką. Kadangi Objekte vėlavo bendrastatybiniai darbai, taip pat atsakovė vėlavo vykdyti jos apimtyje esančius įsipareigojimus (vėlavimas pateikti projektinę dokumentaciją, projektinių klaidų / trūkumų taisymas), ieškovės darbų nusikėlimas jokių nuostolių atsakovei negalėjo sukelti ir faktiškai nesukėlė.

1.9.                      Ieškovei papildomai turi būti priteista 241,19 Eur skolos dalis, kuri nebuvo įskaityta, tačiau iki šiol nesumokėta.

1.10.                      Dėl 2 000 Eur įskaitymo ieškovė nurodė, kad šią sumą sudaro atsakovės išlaidos Darbo projekto Gaisrinės saugos A laidos parengimui. Atsakovė teigia, kad ieškovės parengtoje Darbo projekto A laidoje buvo atsisakyta gaisrinių čiaupų įrengimo patalpų antruose aukštuose ir dėl to atsakovė turėjo užsakyti Darbo projekto Gaisrinės saugos korektūrą. Ieškovės teigimu, Darbo projekto Gaisrinės saugos A laidos parengimas niekaip nėra susijęs su Sutartimi ir joje numatyta ieškovės darbų apimtimi. Į ieškovės darbų apimtį neįėjo nei Gaisrinės saugos darbai, nei su šių darbų vykdymu susijusių projekto sprendinių korektūra. Sutartyje nėra numatyta ieškovės prievolė apmokėti atsakovės išlaidas, patirtas rengiant ar koreguojant Darbo projekto Gaisrinės saugos sprendinius. Todėl šios atsakovės išlaidos negali būti laikomos atsakovės sutartiniais nuostoliais, kuriuos pagal Sutartį turi atlyginti ieškovė. Be to, atsakovės pateiktuose Techninio projekto vandentiekio ir nuotekų dalyje antro aukšto antresolės patalpose nebuvo suprojektuoti gaisriniai čiaupai, todėl ieškovė, rengdama Darbo projekto vandentiekio ir nuotekų dalį, kuria yra detalizuojami techninio projekto sprendiniai, neturėjo pareigos ir pagrįstai neprojektavo minėtų gaisrinių čiaupų. Be to, į Sutartyje numatytą darbų apimtį nebuvo įtraukti minėtų gaisrinių čiaupų įrengimo darbai ir ieškovė pagrįstai šių čiaupų neįrenginėjo.

1.11.                      Kadangi šalių sudaryta Sutartis yra komercinis sandoris, ieškovės palūkanas prašė priteisti pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

2.       Atsiliepimu atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo poziciją grindė įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, kad:

2.1.                      Ieškovė netinkamai vykdė sutartį, todėl jai kilo civilinė atsakomybė ir pareiga mokėti sutartas netesybas. Delspinigius atsakovė skaičiavo ne nuo 2022 m. birželio 26 d., tačiau nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d., atsižvelgdama į darbų pradžios dieną. Ieškovė kvestionuoja darbų fronto perdavimą, tačiau Sutarties 5.4 punkte yra aiškiai nurodyta, kada laikoma, jog perduotas Darbų frontas, jei nepasirašomas atskiras Darbų fronto priėmimo–perdavimo aktas. Ieškovė, vadovaujantis Sutarties 5.5, 5.6 punktų nuostatomis, niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl Darbų fronto netinkamo perdavimo ir juo labiau nenurodė, jog dėl to bus neįmanoma darbų baigti sutartu laiku. Tik atsakovei paskaičiavus netesybas, ieškovė ėmė gintis, neva, netinkamai perduotu Darbų frontu.

2.2.                      Pagal Sutarties sąlygas yra aišku, jog ieškovei nepareiškus jokių pretenzijų dėl darbų fronto perdavimo, laikoma jog jis perduotas tinkamai, laikantis Sutarties nuostatų. Sutartimi ieškovė įsipareigojo darbus atlikti tiek pastatų viduje, tiek išorėje (žemės sklype). Šie darbai galėjo būti vykdomi, nepriklausomai vienas nuo kito, t. y. vėlavimas atlikti darbus numatytus žemės sklype neturėjo įtakos darbams pastate ir atvirkščiai. Sutarties 5.5, 5.6 punktuose nustatyta tvarka ieškovė taip pat neinformavo atsakovės, jog Darbų nespės atlikti per sutartyje sulygtą laiką, nenurodė, dėl kokių priežasčių vėluojama, neprašė jų pašalinti, pakeisti Sutartį ir pan. Vienintelis pranešimas, kuris galėtų būti vertinamas kaip susijęs su aplinkybėmis, trukdančiomis rangovei per Sutartyje numatytus terminus atlikti darbus, yra 2022 m. rugsėjo 16 d. rangovės el. laiškas atsakovei, tačiau net ir šis el. laiškas yra neatitinkantis bendradarbiavimo pareigos įvykdymo. Iš šio el. laiško turinio matyti, kad apie kiekvieną iš rangovės nurodytų trūkumų yra pranešta jau pažeidus Sutartį. Rangovės el. laiškas yra išsiųstas užsakovei tik po to, kai 2022 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo metu užsakovė nurodė rangovei, kad rangovė nesilaiko Sutartyje numatytų darbų atlikimo termino. Ieškovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, o jos nurodyti bendrastatybiniai darbai niekaip netrukdė tinkamai vykdyti Sutarties. Ieškovė ieškinyje ne kartą pabrėžia, jog įgijo teisę į termino pratęsimą, tačiau, atsakovės teigimu, jei tokią teisę ieškovė ir turėjo (nors atsakovė su tuo nesutinka), ieškovė ja nepasinaudojo ir tinkamai Sutarties nevykdė.

2.3.                      Dėl delspinigių skaičiavimo ir jų mažinimo atsakovė nurodė, kad rangovės darbų trūkumų šalinimas buvo atliekamas ir po 2022 m. spalio 20 d., todėl užsakovė pagrįstai vertino, jog rangovė darbus atliko su trūkumais, darbai dar faktiškai nėra užbaigti, todėl tarpinis darbų atlikimo aktas negali būti pasirašytas bei kiekvieno iš darbų etapų rezultatas užsakovės negali būti priimtas kaip neatitinkantis kokybės reikalavimų. Užsakovei nustačius rangovės atliktų darbų trūkumus, apie kuriuos rangovė buvo informuota el. laiškais, tai vertintina kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą užsakovei atsisakyti pasirašyti rangovės pateiktą atliktų darbų aktą ir būtent dėl užsakovės nurodytų darbų trūkumų, kurių pati rangovė neneigė, atliktų darbų aktas buvo pasirašytas tik 2022 m. gruodžio 20 d. Šiuo atveju šalys yra verslininkai, turintys patirties ir gebėjimų sudaryti sutartis ir laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Netesybų dydis buvo sulygtas sutartimi ir abiem šalims buvo priimtinas. Dėl ieškovės netinkamai įvykdytos prievolės atsakovė ne tik kad negalėjo naudotis pastatu, jį nuomoti ir gauti nuomos pajamas, bet papildomai iš savo lėšų už visą vėlavimo laikotarpį turėjo mokėti kredito palūkanas, nekilnojamojo turto, draudimo, administravimo mokesčius ir kitas su turto valdymu susijusias išlaidas, todėl pagrįstai skaičiavo delspinigius pagal sulygtą jų dydį. Atsakovė dėl ieškovės kaltės tinkamai negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kitiems asmenims, negavo planuotų pajamų. Nuostoliai yra tiek finansiniai, tiek reputaciniai ir būtent, atsižvelgiant į tokių galimų nuostolių kilimą, šalys susitarė konkretų netesybų dydį.

2.4.                      Dėl 2 000 Eur įskaitymo atsakovė nurodė, kad ieškovė pagal Sutartį turėjo parengti vidaus patalpų Darbo projektus, pagal kuriuos turėjo vykdyti darbus. Darbo projektus ieškovė parengė, nukrypdama nuo techninio projekto, dėl ko rangovės parengtoje A laidoje buvo atsisakyta gaisrinių čiaupų įrengimo patalpų antruose aukštuose ir dėl to patalpų antruose aukštuose nebuvo įrengti gaisriniai čiaupai. Tačiau tokie rangovės parengtos Vandentiekio ir nuotekų šalinimo (VN) dalies A laidos sprendiniai neatitiko gaisrinės saugos (GS) dalies projektinių sprendinių, kuriuose buvo numatyta, kad patalpų antruose aukštuose bus įrengiami gaisriniai čiaupai. Todėl užsakovė buvo priversta parengti GS dalies A laidą pagal rangovės parengtos ir įgyvendintos VD dalies A laidos sprendinius. Užsakovės išlaidos GS dalies A laidos parengimui sudarė 2 000 Eur plius PVM. Užsakovė dėl šių išlaidų atlyginimo ne kartą kreipėsi į rangovę, tačiau rangovė atsisakė šias išlaidas kompensuoti, motyvuodama tuo, kad rangovei nebuvo pateikti GS dalies sprendiniai. Tačiau tai yra netiesa, nes GS dalies sprendiniai su gaisrinių čiaupų išdėstymu rangovei buvo patekti dar 2022 m. kovo 12 d. Rangovės atstovas informaciją persiuntė savo projektuotojams, atskirai nurodydamas pakoreguoti gaisrinių čiaupų išdėstymą. Taigi, akivaizdu, kad rangovė turėjo visą reikiamą informaciją VN dalies A laidos parengimui, parengė projekto sprendinius ir juos įgyvendino nesilaikant GS dalyje nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu dėl rangovės netinkamai suprojektuotų ir įrengtu gaisrinių čiaupų užsakovė privalėjo koreguoti GS dalį ir todėl patyrė papildomas išlaidas, kurios sudarė 2 000 Eur. Sutiktina su ieškove, kad Darbo projekto Gaisrinės saugos A laidos parengimas niekaip nėra susijęs su Sutartimi ir joje numatyta ieškovės darbų apimtimi, tačiau dėl ieškovės netinkamai vykdytos Sutarties atsakovė buvo priversta koreguoti Gaisrinės saugos A laidos Darbo projektą ir šias išlaidas privalo atlyginti ieškovė.

3.       Byloje buvo pateiktas dublikas ir triplikas. Vykusių teismo posėdžių metu ginčo šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės priteisė 46 822,18 Eur sumą, 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (46 822,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 241,39 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki 2025 m. kovo 31 d.; bylą dalyje dėl 241,19 Eur skolos nutraukė; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisė 2 406,14 Eur sumą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

5.1.                      Šalys 2021 m. gruodžio 3 d. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas UAB „Energokomplektas“ įsipareigojo pagal užsakovo UAB „SPV M31“ jam pateiktą statinio projektą (Sutarties priedas Nr. 2), laikydamasis šioje sutartyje ir jos prieduose nustatytų sąlygų, savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti VN, LVN ir ŠVOK dalies inžinierinių sistemų įrengimo darbus objekte, t. y. prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini), o užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti šioje sutartyje nurodytą kainą joje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties bendra kaina yra 493 000 Eur be PVM (Sutarties 2.1. punktas).

5.2.                      Šalys susitarė, kad rangovas darbus ir jų etapus atlieka kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais, tačiau bet kokiu atveju darbų pabaiga turi būti ne vėliau kaip terminais, nurodytais suderintame objekto bendrastatybinių darbų kalendoriniame grafike (Sutarties 5.2. punktas).

5.3.                      Sutarties 5.4. punkte nurodyta, jog suėjus Sutarties Priede Nr. 3 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ nustatytam konkretaus Darbų etapo pradžios terminui, laikoma, kad užsakovas to etapo Darbų frontą perdavė rangovui, o rangovas – jį priėmė, jeigu Šalys nepasirašo atskiro Darbų fronto priėmimo–perdavimo akto, o kalendorinis darbų vykdymo grafikas nebuvo atnaujintas ar pakeistas darbų vykdymo eigoje.

5.4.                      Darbų vykdymo grafike (grafikas skirtas tik ieškovei UAB ,,Energokomplektas“), esančiame Sutarties priede Nr. 3, buvo numatyta, kad ieškovė darbus pradeda 2021 m. 50 savaitę, o baigia 2022 m. birželio 25 savaitę, darbų pabaigą siejant su sistemų paleidimu, derinimu, pridavimu.

5.5.                      Užsakovo pateiktame 2022 m. gegužės 27 d. grafike, kuris, priešingai nei pirminis grafikas, skirtas visiems Objekte dirbusiems rangovams, ieškovės darbai suplanuoti iki 2025 m. rugpjūčio 16 d. (50 punktas). 2022 m. gegužės 27 d. grafiko 60 punkte numatyta, kad baigiamieji darbai, o būtent pridavimo procedūros, numatytos iki 2022 m. rugsėjo 2 d.

5.6.                      Tuo atveju, jeigu rangovas dėl objektyvių, nuo rangovo nepriklausančių priežasčių (kurių jis iki Sutarties pasirašymo pagrįstai negalėjo numatyti) negali pradėti Sutarties Priede Nr. 3 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ nustatytu terminu konkretaus Darbų etapo, rangovas privalo likus ne mažiau kaip 5 (penkioms) darbo dienoms iki grafike nustatyto konkretaus Darbų etapo pradžios raštu kreiptis į užsakovą, nurodant šias objektyvias priežastis. Kalendorinio grafiko derinimas nesuteikia teisės rangovui pratęsti Sutarties 5.2. punkte nurodyto galutinio Darbų pabaigos termino (Sutarties 5.5. punktas).

5.7.                      Sutarties 5.6. punkte nurodyta, jog bet kokiu atveju rangovas privalo nedelsiant raštu pranešti užsakovui apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių rangovas negali vykdyti darbų, priešingu atveju, rangovas neturi teisės remtis tokiomis aplinkybėmis, siekdamas pratęsti darbų atlikimo terminą ar išvengti atsakomybės už Darbų atlikimo termino pažeidimą.

5.8.                      Rangovas už sutartyje (kalendoriniame darbų vykdymo grafike) nurodytų darbų (ir / ar jų etapų) galutinių terminų nesilaikymą moka užsakovui 500 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki tol, kol rangovas tinkamai atlieka ir užsakovas priima rangovo vėluojamus atlikti darbus ar jų etapą. Rangovas taip pat įsipareigoja atlyginti visus užsakovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia šiame punkte nustatytos netesybos (Sutarties 8.2. punktas).

5.9.                      Visi sutarties ir jos priedų pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių (Sutarties 10.8. punktas).

5.10.                      Užsakovui nustačius vėlavimą pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką ir rangovui nelikvidavus tokio vėlavimo per 5 darbo dienas nuo užsakovo rašytinio reikalavimo, užsakovas turi teisę pareikalauti rangovo, o pastarasis privalo savo rizika be jokio papildomo užmokesčio iki bus tinkamai panaikintas atsilikimas nuo grafiko organizuoti bei vykdyti darbus užsakovo nurodytu laiko režimu (visomis dienomis, įskaitant poilsio dienas) nepertraukiamai 24 val. per parą ir kt.) bei užsakovo nustatytu darbų vykdymo pajėgumu atsilikimui nuo grafiko panaikinti. Šiame punkte numatytų priemonių įgyvendinimas neatleidžia rangovo nuo kitų prievolių pagal Sutartį vykdymo (įskaitant netesybų mokėjimo, garantinių įsipareigojimų, nuostolių atlyginimo ir kt.) (Sutarties 5.7. punktas).

5.11.                      Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei už pagal Sutartį atliktus darbus pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras nemokėjo 63 241,19 Eur sumos, iš kurių 61 000 Eur atsakovė išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos kaip baudą pagal 2023 m. sausio 3 d. pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo už vėlavimą baigti darbus per sutartą laiką, 2 000 Eur išskaitė pagal 2023 m. spalio 26 d. pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo už atsakovės išlaidas Darbo projekto Gaisrinės saugos A laidos parengimui. 241,19 Eur atsakovė ieškovei sumokėjo bylos eigoje.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Sutarties sąlygas yra aišku, jog ieškovei nepareiškus jokių pretenzijų dėl darbų fronto perdavimo, laikoma, jog jis perduotas tinkamai, laikantis Sutarties nuostatų. Atsakovė atsižvelgė į realią darbų pradžią ir būtent pagal ją skaičiavo galutinius darbų atlikimo terminus ir delspinigius nuo jų. Atsakovė rėmėsi Sutarties 5.1 punktu, pagal kurį rangovė įsipareigojo statybos darbus pradėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Sutarties, t. y. 2022 m. sausio 3 d., skaičiavo, kad privalėjo ne vėliau kaip 2022 m. birželio 26 d. (iki 2022 metų 24 savaitės), tokiu būdu įsipareigojus, kad Darbai turi būti atlikti per 193 dienų terminą. Kadangi pagal statybos darbų žurnalo įrašus rangovė darbus pradėjo 2022 m. vasario 8 d., o, remiantis atliktų darbų aktais, darbai buvo baigti 2022 m. gruodžio 20 d., rangovė statybos darbų terminą praleido 122 dienomis (skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 8 d. 193 dienas, darbai turėjo būti baigti 2022 m. rugpjūčio 22 d.). Akivaizdu, kad atsakovė delspinigius (baudą) skaičiavo nuo 2022 m. vasario 8 d., kai ieškovė pradėjo Darbus, taigi, teismo vertinimu, atsakovė Darbų pradžios momentą skaičiavo ieškovei palankesniu būdu.

7.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog atsakovė pripažįsta, kad pagal Sutarties priede esantį „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ Darbai turėjo būti baigti 2022 m. birželio 26 d., tačiau, jos teigimu, prie ieškinio pridėtas 2022 m. gegužės 27 d. grafikas yra skirtas visiems rangovams, todėl 2022 m. rugsėjo 5 d. yra terminas ne ieškovės darbų atlikimui, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti terminas. Teismas, vertindamas tai, kad pirminiame grafike darbų pabaiga siejama su darbų pridavimu, sprendė, kad analogiškai vertintinas ir 2022 m. gegužės 27 d. grafikas, kuriame darbų pridavimas numatytas 2022 m. rugsėjo 2 d. (2025 m. rugsėjo 5 d. jau išskirta tik kaip statinio pripažinimo tinkamu naudotis data), todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgdamas ir į tai, kad sutartis dėl darbų Objekte rengė atsakovė, teismas sprendė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. ir yra šalių sutartas darbų pabaigos terminas.

8.       Teismas nurodė, jog ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kokie bendrastatybiniai darbai, kokia apimtimi trukdė konkrečius darbus pradėti ieškovei. Darbų statybos žurnaluose įrašų apie darbų eigą tokiais įrodymais nelaikė. Pasak teismo, jie būtent ir atspindi pačių darbų eigą, kada, kokie rangovai, kokius darbus atlikinėjo. Pačios ieškovės pateiktame 2024 m. gegužės 10 d. Sergejaus Zverevo (Sergej Zverev) parengtame Ekspertinio tyrimo akte taip pat tik abstrakčiai nurodoma, kad UAB ,,Energokomplektas“ darbų atlikimui esminę įtaką turėjo bendrastatybinių darbų atlikimo terminai / tempai, nes tik po pastatų laikančiųjų ir atitvarinių konstrukcijų sumontavimo galėjo prasidėti ieškovės atliekamų pastatų vidaus inžinierinių tinklų montavimo darbų pirmas etapas, o po apdailos darbų – antras montavimo etapas bei paleidimo–derinimo darbai. Tačiau, kokie kitų konkrečių rangovų darbai ir kaip trukdė darbus atlikti ieškovei, nenurodoma. Skaičiavimai, kada buvo galima tikėtis, jog ieškovė atliks darbus, grindžiami tik pirminiu kalendoriniu darbų vykdymo grafiku, lyginant jį su gamybinių pasitarimų protokoluose esančiais įrašais, pastaruosius prilyginant darbų fronto perdavimui.

9.       Pagal Sutarties 5.4 punktą, suėjus Sutarties Priede Nr. 3 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ nustatytam konkretaus Darbų etapo pradžios terminui, laikoma, kad užsakovas to etapo Darbų frontą perdavė rangovui, o rangovas – jį priėmė, jeigu šalys nepasirašo atskiro Darbų fronto priėmimo–perdavimo akto, o kalendorinis darbų vykdymo grafikas nebuvo atnaujintas ar pakeistas darbų vykdymo eigoje. Byloje nėra duomenų, jog šalys būtų pasirašę atskirus konkrečių darbų fronto priėmimo–perdavimo aktus, todėl teismas vertino, kad šiuo atveju yra aktualus ir turi būti remiamasi darbų 2022 m. gegužės 27 d. grafiku. Ieškovė teigia, kad ir pagal naują grafiką nebuvo objektyviai galima atlikti darbų, kadangi naujame grafike numatytais terminais bendrastatybiniai darbai nebuvo atlikti, tačiau, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ji būtų Sutarties 5.4, 5.5, 5.6, 10.8 punktuose nustatyta tvarka raštu kreipusis į užsakovą ir informavusi, kad ji nustatytais terminais atlikti darbų negali dėl kitų bendrastatybinių darbų vėlavimo, todėl privalo prisiimti ir tokio elgesio pasekmes. Abi šalys yra verslininkai, savo srities profesionalai, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad šalys netinkamai suprato Sutarties nuostatas. Sutarties nuostatose nėra numatyta, kad gamybinių pasitarimų protokolai, juose žymimi duomenys būtų susiję su šalių sutartais darbų atlikimo terminais. Be to, juose nėra fiksuota ieškovės prašymų dėl terminų pratęsimo.

10.       Teismas nurodė, kad, anot ieškovės, ji 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė raštą (atsakymą), kuriame nurodė konkrečias objektyvias priežastis, tuo metu trukdžiusias ieškovei užbaigti darbus, ir paprašė pratęsti darbų terminą ne mažiau kaip 30 dienų, skaičiuojant nuo suderinto techninio darbo projekto (TDP) gavimo iš atsakovės, tačiau, teismas sprendė, kad toks prašymas gautas jau pasibaigus darbų atlikimo galutiniam terminui, todėl negali būti laikomas pateiktu Sutarties 5.5 punkte nustatyta tvarka. Be to, raštas parengtas reaguojant į pačios atsakovės 2022 m. rugsėjo 14 d. pretenziją dėl darbų vėlavimo. Teismo vertinimu, tai, kad galimai ir kiti bendrastatybinių darbų rangovai vėlavo atlikti darbus, ieškovės nuo atsakomybės neatleidžia. Tai, kad atsakovė Darbų eigoje nesinaudojo Sutarties 5.7 punkte įtvirtinta nuostata dėl reikalavimo panaikinti atsilikimą nuo grafiko, taip pat neatleido ieškovės nuo pareigos darbus atlikti sulygtais terminais. Ieškovė Sutartyje nustatyta tvarka dėl terminų pratęsimo nesikreipė, o aplinkybės, kad Sutartimi sutartų darbų pagal 2022 m. gegužės 27 d. grafiką ji neatliko dėl kitų bendrastatybinių darbų vėlavimo, neįrodė.

11.       Sutarties 8.2. punkte bauda numatyta už Sutartyje (kalendoriniame darbų vykdymo grafike) nurodytų darbų (ir / ar jų etapų) galutinių terminų nesilaikymą, mokant ją už kiekvieną uždelstą dieną iki tol, kol rangovas tinkamai atlieka ir užsakovas priima rangovo vėluojamus atlikti darbus ar jų etapą. Teismo vertinimu, pagal šią nuostatą taikytina atsakomybė tik už Darbų terminų nesilaikymą. Nekilnojamojo turto registro duomenys (failas 1, b. l. 266–271) patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 10 d. registruota deklaracija apie statybų užbaigimą / paskirties pakeitimą Objekte, todėl teismas sprendė, kad šią dieną ieškovės darbai jau buvo baigti, priduoti ir po nurodytos datos atsakovė nebeturėjo pagrindo skaičiuoti baudos. Būtų nelogiška ir niekuo nepagrįsta, pačiai atsakovei viešai deklaruojant, kad Darbai Objekte baigti, tuo laikotarpiui rangovui skaičiuoti baudą už Darbų atlikimo terminų nesilaikymą. Juo labiau, kai atsakovė, nors ir pripažindama, kad 2022 m. gruodžio 20 d. darbai buvo atlikti, baigiamąjį aktą pasirašė tik 2023 m. rugpjūčio 16 d. (Failas 1, b. l. 238). Teismas sutiko su ieškove, kad, esant Darbų trūkumams, kitiems pažeidimas, tikėtinai buvo galima spręsti dėl baudų pagal kitas Sutarties nuostatas, bet ne pagal Sutarties 8.2. punktą. Teismas pripažino, kad atsakovė nepagrįstai atliko įskaitymą už laikotarpį iki 2022 m. rugsėjo 2 d. (imtinai) ir laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. Tokiu būdu bauda sudarytų 34 000 Eur (68 x 500).

12.       Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Procese atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nuostoliai buvo ne tik finansiniai, bet ir reputaciniai, tačiau jų dydžio iš esmės neįrodinėjo, teigdama, kad abi šalys yra verslininkai, ieškovė laisva valia sutiko su tokio masto sankcijomis jos atžvilgiu ir tuo pačiu negalėjo nesuvokti termino laikymosi užsakovui reikšmės ir prasmės. Atsakovė, kiek tai susiję, su piniginiais nuostoliais nurodė, kad nuomininkams patalpos turėjo būti perduodamos 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesiais, su vienu iš nuomininkų vyko ir teisminis ginčas dėl nutrauktos sutarties. Pagal atsakovės teikiamą informaciją buvo numatyti 5 nuomininkai, patalpų nuoma nuo 3 118 Eur + PVM / mėn. iki 4 194 Eur + PVM / mėn. Taigi teismas neginčytinai nustatė, kad atsakovė prarado vieną iš nuomininkų (DOK-3858), tačiau nurodė, jog nėra duomenų ir / ar ir kada surastas naujas nuomininkas / nuomininkai. Kaip, galima spręsti iš į bylą pateiktų susirinkimų protokolų, po 2022 m. rugsėjo 2 d. Objekte dar dirbo ir kiti rangovai, be to, ieškovė dalį savo prievolės jau buvo įvykdžiusi. Taip pat atsakovė, vadovaudamasi sutarties 5.7. punktu, matydama, kad išties patiriami akivaizdūs nuotoliai, galėjo reikalauti, kad sutartyje aptartu būdu būtų naikinamas atsilikimas nuo grafiko. Nors tai ieškovės nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau atsakovė taip pat turėjo būti suinteresuota terminų laikymusi ir jai tenka dalis atsakomybės dėl galimų nuostolių, patirtų dėl vėlavimo pabaigti Objektą. Įvertinęs visos Sutarties vykdymo laikotarpį, vėlavimo laikotarpį, tai, kad dalį prievolės ieškovė jau buvo įvykdžiusi, nuomos mokesčio dydį, tikėtinai prarastas pajamas iš nuomos, tai, kad, po 2022 m. rugsėjo 2 d. Objekte darbus dar atlikinėjo ir kiti rangovai, atsakovės aktyvių veiksmų nebuvimą dedant pastangas likviduoti vėlavimus, teismas sprendė, kad ieškovei paskaičiuotos netesybos neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ir mažintinos iki 20 000 Eur, ieškovei iš atsakovės priteisiant 41 000 Eur skolą.

13.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė būtų atsakinga už atsakovės papildomai patirtas išlaidas gaisrinių čiaupų įrengimui, todėl atsakovės 2 000 Eur įskaitymą 2023 m. spalio 26 d. pranešimu pripažino nepagrįstu.

14.       Įskaitymus iš dalies pripažinęs nepagrįstais bei sumažinęs baudos sumą, atitinkamoje dalyje teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteisiant 28 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą 2 000 Eur sumą ir 3 772 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą 41 000 Eur sumą (Sutarties 8.1. punktas, ieškinyje pateikta delspinigių skaičiavimo lentelė). Delspinigių dydžio atsakovė neginčijo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, priteisė 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. sausio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15.       Ieškovė nurodė, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo 241,19 Eur sumos už 184 k. d., kurių suma yra 22,18 Eur (241,19 Eur x 0,05 proc. x 184 k. d.), taip pat turi būti priteistos 10,50 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 241,39 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki 2025 m. balandžio 1 d. bei 10,50 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 22,18 Eur delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad atsakovei procesiniuose dokumentuose nenurodžius jokių atsikirtimų dėl 241,19 Eur skolos, vėliau šią sumą sumokėjus, taigi iš esmės pripažinus ieškovės reikalavimus šioje dalyje, reikalavimą priteisti 22,18 Eur delspinigių nuo 241,19 Eur sumos (Sutarties 8.1 punktas) bei 10,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 241,39 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2025 m. balandžio 1 d. bei 10,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 22,18 Eur delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino.

16.       Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 9 672, Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 6 784,47 Eur išlaidų advokatui, 1 320 Eur išlaidų ekspertui už konsultacinės išvados parengimą, 1 568,00 Eur žyminio mokesčio (DOK-43022, DOK-137738). Teismas sprendė, kad išlaidos ekspertui už konsultacinės išvados parengimą į tarp šalių skirstomas bylinėjimosi išlaidas neįtrauktinos, kadangi pateiktos išvados bylos išsprendimui nebuvo reikšmingos. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 10 229,80 Eur atstovavimo išlaidas (DOK-43123, DOK-137855). Ieškinį tenkinus 68 proc., teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 679,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteisė 3 273,53 Eur atstovavimo išlaidų. Įskaičius šalims viena iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovės priteisė 2 406,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Ieškovė UAB „Energokomplektas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimą ir pilnai tenkinti jos ieškinį, t. y.:

17.1.                      Pripažinti, kad atsakovė UAB „SPV M31“ nepagrįstai pagal 2023 m. sausio 3 d. pranešimą „Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ įskaitė 61 000 Eur dydžio reikalavimą dėl delspinigių sumokėjimo į ieškovei UAB „Energokomplektas“ mokėtinas sumas pagal 2021 m. gruodžio 3 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2021.12.03 ir ieškovei UAB „Energokomplektas“ iš atsakovės UAB „SPV M31“ priteisti 61 000 Eur.

17.2.                      Pripažinti, kad atsakovė UAB „SPV M31“ nepagrįstai pagal 2023 m. spalio 26 d. pranešimą „Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ įskaitė 2 000 Eur dydžio reikalavimą į ieškovei UAB „Energokomplektas“ mokėtinas sumas pagal 2021 m. gruodžio 3 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2021.12.03 ir ieškovei UAB „Energokomplektas“ iš atsakovės UAB „SPV M31“ priteisti 2 000 Eur.

17.3.                      Ieškovei UAB „Energokomplektas“ iš atsakovės UAB „SPV M31“ priteisti 5 662,19 Eur delspinigių.

17.4.                      Ieškovei UAB „Energokomplektas“ iš atsakovės UAB „SPV M31“ priteisti 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteisiamą sumą (68 662,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 241,39 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki 2025 m. kovo 31 d.

17.5.                      Bylą dalyje dėl 241,19 Eur skolos nutraukti.

17.6.                      Priteisti ieškovei UAB „Energokomplektas“ iš atsakovės UAB „SPV M31“ 9 672,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

18.       Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1.                      Sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas darbus ir jų etapus atlieka kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais, tačiau bet kokiu atveju Darbų pabaiga turi būti ne vėliau kaip terminais, nurodytais suderintame objekto bendrastatybinių darbų kalendoriniame grafike“. Prie Sutarties kaip priedas Nr. 3 buvo pridėtas Darbų vykdymo grafikas (skirtas tik ieškovės darbams) (failas 1, b. l. 201). Faktiškai Darbų vykdymo grafikas buvo tik preliminarus (toliau – Preliminarus grafikas), tą patvirtina šiame grafike apačioje šalių suderintos pastabos. Sudarant Sutartį ir suderinant Preliminarų grafiką, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad Preliminarus grafikas tikslinamas paaiškėjus bendrastatybinių darbų ir konstruktyvų atlikimo terminams. Pasak ieškovės, tai itin svarbu šios bylos kontekste sprendžiant terminų klausimą, nes Preliminariame grafike nustatyti terminai yra preliminarūs, o ieškovės darbų terminai yra susieti su bendrastatybinių darbų terminais, t. y. vėluojant bendrastatybiniams darbams, atitinkamai nusikelia ir ieškovės darbų terminai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šį faktą ir nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, kad jos darbai priklauso nuo bendrastatybinių darbų. Be to, tai, kad ieškovės darbų terminams darė įtakos vėluojami bendrastatybiniai darbai, patvirtina tiek gamybinių susirinkimo protokolai, tiek eksperto Sergejaus Zverevo parengtas Tyrimo aktas.

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atnaujintą grafiką ir pagrįstai nusprendė, kad pagal šį grafiką ieškovės darbai turėjo būti užbaigti 2022 m. rugsėjo 2 d. Nors rašytinis susitarimas dėl termino pratęsimo nebuvo sudarytas, tai yra formalumas, nes termino pratęsimą atsakovė patvirtino savo faktiniu elgesiu (konkliudentiniais veiksmais). Taigi, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, už laikotarpį iki 2022 m. rugsėjo 2 d. ieškovei jokiais atvejais delspinigiai negali būti skaičiuojami, nes pati atsakovė, savo iniciatyva parengdama ir pateikdama atnaujintą darbų grafiką, pripažino ieškovės teisę į termino pratęsimą iki 2022 m. rugsėjo 2 d.

18.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Sutarties 5.5 punktą ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės 2022 m. rugsėjo 21 d. raštas negali būti vertinamas kaip pagal Sutarties 5.5 punktą pateiktas prašymas dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Teismas nepagrįstai formaliai taikė Sutarties sąlygas, neįvertindamas to, kad Sutarties vykdymo eigoje, iki kilo ginčas, šalių bendravimas nebuvo formalus ir šalys nesielgė formaliai pagal Sutarties sąlygas, taip pat nepagrįstai nevertino to, kad pirmą kartą atsakovė pratęsė ieškovei darbų atlikimo terminą savo iniciatyva, nors ieškovė nebuvo pateikusi prašymo dėl termino pratęsimo.

18.3.1.                      Šios bylos kontekste neturi būti sureikšminamas Sutarties 5.5 punktas, nes vykdant šią Sutartį, šalys formaliai nesivadovavo šiuo punktu. Pagal Sutartį ir pradinį Preliminarų grafiką ieškovės darbai turėjo būti užbaigti iki 2022 m. birželio 26 d. Artėjant šiam terminui, ieškovė nepateikė  atsakovei prašymo dėl darbų atlikimo termino pratęsimo kaip tai numato Sutarties 5.5 ar 5.6 punktai. Šalys visus Sutarties vykdymo klausimus sprendė gamybinių pasitarimų metu ir šalims tiko tokia Sutarties vykdymo bei bendradarbiavimo forma. Priežastys, trukdančios ieškovei vykdyti darbus (t. y. bendrastatybinių darbų vėlavimas), buvo fiksuojamos gamybinių pasitarimų protokoluose ir dėl to ieškovei protokoluose buvo nukeliami Darbų atlikimo terminai. Rašytinius protokolus rengė atsakovės paskirtas asmuo A. R. (Sutarties 10.9.1 punktas). Tai, kad gamybinių pasitarimų metu buvo žinoma ir kalbama apie bendrastatybinių darbų vėlavimą bei buvo žinomas faktas, kad vėlavo bendrastatybiniai darbai, patvirtino ir byloje liudytojais apklausti atsakovo atstovai, kurie kontroliavo statybas, pildė gamybinių pasitarimų protokolus – A. R. ir D. B..

18.3.2.                      Ieškovės pateiktas 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakymas kartu su prašymu dėl termino pratęsimo pilnai atitinka Sutarties 5.5 punkto reikalavimus, t. y. ieškovė nurodė prašymo pateikimo metu egzistavusias nuo ieškovės nepriklausančias objektyvias priežastis, trukdančias ieškovei užbaigti Darbus, ir suformavo prašymą dėl termino pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. raštas yra ne prašymas dėl termino pratęsimo, o atsakymas į ieškovės 2022 m. rugsėjo 14 d. pretenziją. Su tokiu formaliu teismo vertinimu ieškovė nesutinka, nes nėra jokio skirtumo, ar prašyme ar atsakyme yra pareiškiamas prašymas dėl termino pratęsimo. Šiuo atveju 2022 m. rugsėjo 21 d. raštas (failas 1, b. l. 208) savo forma ir turiniu yra prašymas pratęsti darbų atlikimo terminą, nes jame nurodytos priežastys, trukdančios užbaigti darbus, ir suformuotas prašymas dėl termino pratęsimo. 

18.3.3.                      Be to, pastebi, kad atsakovė nesąžiningai savo 2022 m. rugsėjo 14 d. pretenzijoje nurodė, kad darbai turėjo būti užbaigti iki 2022 m. birželio 26 d., o ne iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. (iki atsakovės byloje pripažinto termino) ar iki 2022 m. rugsėjo 2 d. (teismo nustatyto termino). Atsakovė savo 2023 m. liepos 10 d. atsakyme (failas 1, b. l. 218–225) darbų atlikimo terminus skaičiavo pagal pradiniame Preliminariame grafike nustatytus terminus, neigė termino pratęsimą. Teigė, kad atnaujintas grafikas negaliojo, nes nebuvo pasirašytas šalių. Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovė pakeitė poziciją ir pripažino termino pratęsimą pagal atnaujintą grafiką. Tai parodo, kad atsakovės pozicija yra nepagrįsta, nenuosekli ir nesąžininga.

18.3.4.                      Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovė įgijo teisę į termino pratęsimą po 2022 m. rugsėjo 2 d., o techniškai pagrįstas terminas iki kurio ieškovei turėjo būti pratęstas darbų atlikimo terminas yra 2022 m. lapkričio 9 d. Pagal Sutartį ieškovės darbai buvo susieti su bendrastatybiniais darbais, kuriems vėluojant, atitinkamai nusikėlė ir ieškovės darbai. Kitų bendrastatybinių darbų vėlavimą patvirtina įrašai gamybinių pasitarimų protokoluose. 2022 m. birželio mėn. UAB „Alvora“ 1-oje parduotuvėje montavo pamatinę siją ir rėmus, taip pat birželio mėn. dirbo ir kiti bendrastatybinių darbų rangovai – UAB „BDT“ įrenginėjo 1-os parduotuvės pagrindus, UAB „Būsto investicijos“ vykdė vidaus pertvarų ir fasado montavimo darbus (žr. 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo protokolo Nr. 20 3.59 punktą, failas 1, b. l. 110). 2022 m. liepos 7 d. susirinkimo protokole Nr. 21 fiksuojama, kad bendrastatybinių darbų rangovai, įskaitant UAB „Alvora“, dirba objekte (failas 1, b. l. 118). 2022 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo protokole Nr. 25 (failas 1, b. l. 135–136) fiksuojama, kad Objekte vis dar vykdomi bendrastatybiniai darbai (dirba UAB „Alvora“ ir kiti rangovai), nuo kurių priklauso ieškovės darbų atlikimo terminai, pvz., po grindų betonavimo buvo derinama, kokios diametro angos turi būti suformuotos skydinėje ieškovės inžinerinių tinklų įrengimui (žr. protokolo 3.71 punktą), dar nėra įrengtos administracinės dalies WC patalpų sienos, dėl ko šiose patalpose ieškovė negalėjo vykdyti VN įrengimo darbų (pertvarose turėjo būti montuojami variniai vamzdžiai) (žr. protokolo 3.81 punktą), taip pat dar vykdomi 2 parduotuvės administracinės dalies pagrindų įrengimo darbai, po kurių užbaigimo ieškovė turi vykdyti VN įrengimo darbus (žr. protokolo 3.87 punktą). 2022 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo protokole Nr. 27 (failas 1, b. l. 141–144) fiksuojama, kad Objekte vis dar vykdomi bendrastatybiniai darbai (dirba UAB „Alvora“ ir kiti rangovai), nuo kurių priklauso ieškovės darbų atlikimo terminai, vis dar nėra įrengtos administracinės dalies WC patalpų sienos, dėl ko šiose patalpose ieškovė negalėjo vykdyti VN įrengimo darbų (pertvarose buvo montuojami variniai vamzdžiai) (žr. protokolo 3.81 punktą), ieškovės VN darbų terminai yra derinami su bendrastatybinių darbų terminais ir eiga (žr. protokolo 3.98 punktą). 2022 m. rugsėjo 1 d. susirinkimo protokole Nr. 28 (failas 1, b. l. 145–148) fiksuojama, kad Objekte vis dar vykdomi bendrastatybiniai darbai (dirba UAB „Alvora“ ir kiti rangovai), nuo kurių priklauso ieškovės darbų atlikimo terminai, vis dar nėra įrengtos administracinės dalies WC patalpų sienos, dėl ko šiose patalpose ieškovė negalėjo vykdyti VN įrengimo darbų (pertvarose buvo montuojami variniai vamzdžiai) (žr. protokolo 3.81 punktą), ieškovės VN darbų terminai yra derinami su bendrastatybinių darbų terminais ir eiga (žr. protokolo 3.98 punktą). 2022 m. spalio 6 d. susirinkimo protokole Nr. 33 (failas 1, b. l. 157–160) fiksuojama, kad Objekte vis dar vykdomi bendrastatybiniai darbai (dirba UAB „Alvora“ ir kiti rangovai), nuo kurių priklauso ieškovės darbų atlikimo terminai, vis dar vykdomi administracinių patalpų apdailos darbai – antro aukšto lubų dažymo darbai, po kurių užbaigimo ieškovė turėjo sumontuoti difuzorius (žr. protokolo 3.132 punktą), vėluoja bendrastatybiniai darbai (dar tik betonuojamos antro aukšto administracinės dalies grindys, vykdomi išorės ir vidaus skardinimo darbai (žr. protokolo 3.130, 3.133 punktus).

18.3.5.                      Į bylą išreikalauti statybos darbų žurnalai patvirtina tokias kitų rangovų bendrastatybinių darbų užbaigimo datas: UAB „Alvora“ (konstruktyvas (kolonos, metalai) – 2022 m. kovo 1 d. (pradžia) – 2022 m. spalio 26 d. (pabaiga) (failas 8, b. l. 2, 15, 19, 41, 42); UAB „Pamatų ranga“, pamatai pradėti 2022 m. sausio 25 d., baigti 2022 m. kovo 7 d. (failas 9, b. l. 821, 834, 862); UAB Valvista – grindų įrengimas (darbai pradėti 2022 m. liepos 18 d., baigti – 2022 m. rugsėjo 15 d.) (failas 7, b. l. 2, 31) ; UAB „Būsto investicijos“ – fasado įrengimo darbai pradėti 2022 m. gegužės 6 d., baigti 2022 m. spalio 24 d. (failas 9, b. l. 205, 242); UAB „Rangos era“ – stogo įrengimo darbai – darbai pradėti 2022 m. gegužės 5 d., baigti – 2022 m. liepos 21 d. (failas 9, b. l. 1025, 1055); UAB „Vilniaus BDT“ – perdangų įrengimo darbai – pradėti 2022 m. sausio 3 d., baigti 2022 m. rugsėjo 22 d. (failas 9, b. l. 2, 43); UAB Elmava – E, ER, GS – darbai pradėti 2022 m. kovo 23 d., baigti – 2022 m. spalio 17 d. (failas 9, b. l. 410, 459); UAB Kerista – sklypo sutvarkymo darbai – pradėti 2022 m. balandžio 12 d., baigti – 2022 m. spalio 10 d. (failas 9, nuo b. l. 622).

18.3.6.                      Ieškovė 2022 m. rugsėjo 21 d. rašte, prašydama pratęsti darbų atlikimo terminą, nurodė atsakymo pateikimo metu egzistavusias objektyvias priežastis, trukdžiusias ieškovei užbaigti darbus, t. y. nurodė, kokie tuo metu dar buvo neatlikti bendrastatybiniai darbai ir kokie buvo kiti trūkumai, trukdantys ieškovei užbaigti Darbus. Kadangi atsakovė neginčija 2022 m. rugsėjo 21 d. ieškovės rašte nurodytų kliūčių ieškovės darbų vykdymui, laikytina, kad dėl jų ginčo nėra ir jos byloje įrodytos.

18.3.7.                      Ieškovės nurodytas kliūtis darbų vykdymui patvirtina ir teismo eksperto Sergejaus Zverevo parengtas 2024 m. gegužės 10 d. Ekspertinio tyrimo aktas (toliau – Tyrimo aktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip įrodymą atmetė Tyrimo aktą, motyvuojant tuo, kad, pirma, Tyrimo akte nenurodyta, kokie kitų konkrečių rangovų darbai ir kaip trukdė atlikti darbus ieškovei, antra, kad Tyrimo aktas parengtas pagal pradinį Preliminarų grafiką, o ne pagal atnaujintą grafiką (Sprendimo 23 punktas). Toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, nes Tyrimo akte yra detaliai aprašyta, kokios konkrečios priežastys ir kaip ieškovei trukdė vykdyti darbus. Atnaujintas grafikas nebuvo šalių pasirašytas, o ikiteisminiame susirašinėjime atsakovė nepripažino atnaujino grafiko ir termino pratęsimo pagal atnaujintą grafiką (žr. pvz. atsakovės 2023 m. liepos 10 d. atsakymą, failas 1, b. l. 218–225). Todėl ekspertas Sergej Zverev pagrįstai skaičiavo terminus ir vertino termino praleidimo priežastis pagal oficialų šalių suderintą Preliminarų grafiką, pridėtą prie Sutarties. Tyrimo akte yra atsakyta į specialių statybinių žinių reikalaujančius klausimus, statybos eiga įvertinta statybiniu techniniu požiūriu, nustatyta ir aprašyta, kokios konkrečios priežastys ir kaip įtakojo ieškovo vykdytų darbų terminus. Nors atsakovė kritikavo Tyrimo aktą, pati atsakovė neteikė savo specialistų (ekspertų) išvadų, neprašė skirti ekspertizės. Atsakovė ginčijo Tyrimo aktą ne lygiaverčiais rašytiniais įrodymais, o savo (teisingiau atsakovės advokato) subjektyviais paaiškinimais, kurie vertintini kritiškai ir yra nepakankami paneigti Tyrimo aktą.

18.3.8.                      Remdamasi aukščiau minėtais įrodymais, ieškovė įgijo teisę į termino pratęsimą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. ir už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovė neturi teisės reikalauti delspinigių.

18.4.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė darbus užbaigė tik 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. teismas nepagrįstai ieškovės darbų užbaigimą sutapatino su 2022 m. lapkričio 10 d. patvirtina deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą inžineriniams statiniams (nuotekų valyklai, infiltracinei talpai). Ieškovė Darbus užbaigė 2022 m. spalio 20 d., o atsakovė vilkino tiek paskutinio tarpinio darbų atlikimo akto, tiek baigiamojo perdavimo–priėmimo akto pasirašymą. Pagal įrašus statybos darbų žurnale faktiškai paskutinius Darbus ieškovė užbaigė 2022 m. spalio 20 d. (failas 5, b. l. 253) ir po 2022 m. spalio 20 d. ieškovė jokių darbų nebevykdė. 2022 m. spalio 26 d. ieškovės įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo prijungti prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų (žr. UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą Nr. PAŽ22-477 dėl prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, dubliko priedas Nr. 2). Taigi 2022 m. spalio 20 d. ieškovė užbaigė vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą ir šie tinklai 2022 m. spalio 26 d. buvo prijungti prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Šiame kontekste ypatingai svarbus tas faktas, kad nors šioje byloje atsakovė neigia, kad 2022 m. spalio 20 d. ieškovė užbaigė darbus, tačiau kitose bylose atsakovė laikėsi priešingos pozicijos ir įrodinėjo, kad 2022 m. spalio 20 d. visi darbai, įskaitant ieškovės darbus, jau buvo užbaigti, o darbų užbaigimas fiksuotas atsakovės užsakymu parengtame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame Objekto būklė fiksuota 2022 m. spalio 20 dienai. Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties motyvuojamosios dalies civilinėje byloje Nr. e2A-609-803/2024 matyti, kad atsakovė UAB „SPV M 31“ įrodinėjo, kad jau 2022 m. spalio 20 d. pastato statybos yra baigtos, yra tinkamos naudoti ir 2022 m. spalio 20 d. vienašališkai perdavė nuomininkei UAB „Vertybių sauga“ patalpas nuomai, taip pat jog 2022 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. spalio 30 d. kiti patalpų nuomininkai perėmė patalpas naudoti. Byloje yra įrodymai, kad patalpos buvo perduodamos nuomininkams nuomoti 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. spalio 19 d. (failas 10, b. 68–72).

18.5.                      Dėl delspinigių skaičiavimo laikotarpio ir nepagrįstai įskaitytos 61 000 Eur delspinigių sumos: 

18.5.1.                      Atsakovė savo 2023 m. sausio 3 d. pranešime (failas 1, b. l. 209–211) paskaičiavo ir į ieškovei mokėtinas sumas įskaitė 61 000 Eur delspinigių už 122 kalendorinių dienų laikotarpį (122 k. d. x 500 Eur). Atsakovė savo atsiliepime (žr. 15 punktas) detalizavo, kad delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. Taigi atsakovė delspinigius paskaičiavo už galutinio ieškovės darbų atlikimo termino pažeidimą. Kadangi ieškovė buvo įgijusi teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą, atsakovė jokia apimtimi neįgijo teisės iš ieškovės reikalauti delspinigių, neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę ir todėl negalėjo įskaityti 61 000 Eur delspinigių sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019). Todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė įgijo teisę į termino pratęsimą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., turi būti panaikinta sprendimo dalis, kuria atsakovei pripažinta teisė į 20 000 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad ieškovė neįgijo teisės į termino pratęsimą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., turi būti peržiūrimas delspinigių skaičiavimo laikotarpis, nes, kaip jau minėta, ieškovė darbus užbaigė 2022 m. spalio 20 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo delspinigius ne iki 2022 m. spalio 20 d., o iki 2022 m. lapkričio 10 d.

18.5.2.                      Pagal Sutarties 8.2 punktą delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už Darbų termino pažeidimą. 2022 m. spalio 20 d. ieškovė fiziškai Objekte užbaigė Darbus. Tai, kad po 2022 m. spalio 20 d. ieškovė perdavė atsakovei techninę dokumentaciją, neturi reikšmės skaičiuojant delspinigius pagal Sutarties 8.2 punktą, kurio pagrindu delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už Darbų termino pažeidimą, bet ne už techninės dokumentacijos perdavimą.

18.5.3.                      Atsakovė nepagrįstai darbų užbaigimo data laiko 2022 m. gruodžio 20 d., kai ieškovė pagal priėmimo–perdavimo aktą perdavė atsakovei rekuperatoriaus ir el. boilerių eksploatavimo instrukcijas, už kurių nepateikimą delspinigiai apskritai negali būti skaičiuojami (failas 1, b. l. 264). Nei Sutarties 8.2 punkte, nei jokiame kitame Sutarties punkte nebuvo nustatyta, kad už eksploatavimo instrukcijų nepateikimą bus skaičiuojami delspinigiai. Tai yra ne darbų atlikimo, o objekto eksploatavimo klausimai.

18.5.4.                      Sprendžiant klausimą dėl už laikotarpį iki 2022 m. gruodžio 20 d. priskaičiuotų netesybų, neturi teisinės reikšmės faktinės aplinkybės dėl garantinio remonto darbų, vykusių 2023 metais.

18.6.                      Dėl nepagrįstai didelių delspinigių mažinimo:

18.6.1.                      Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pripažinti, kad ieškovė įgijo teisę į termino pratęsimą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., tokiu atveju būtų laikoma, kad atsakovė jokia apimtimi neįgijo teisės iš ieškovės reikalauti delspinigių ir turi būti panaikinta sprendimo dalis, kuria atsakovei pripažinta teisė į 20 000 Eur delspinigių.

18.6.2.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad atsakovė įgijo teisę iš ieškovės reikalauti netesybų, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus netesybų mažinimo pagrindus, nes priteista 20 000 Eur netesybų suma vis tiek yra neprotingai didelė, o atsakovė jokių nuostolių nepagrindė.

18.6.3.                      Teismas, nepateikęs skaičiavimų, sprendė, kad, įvertinus tikėtinai prarastas pajamas iš nuomos, nenurodydamas prarastų pajamų dydžio, pripažino atsakovės teisę į 20 000 Eur netesybas. Ieškovė nesutinka šioje dalyje su sprendimu, nes atsakovė jokių nuostolių neįrodė, o 20 000 Eur netesybų suma yra neprotingai didelė.

18.6.4.                      Civilinėje byloje Nr. e2A-609-803/2024 atsakovė UAB „SPV M 31“ teigė ir įrodinėjo, kad jau 2022 m. spalio 20 d. pastato statybos buvo baigtos, yra tinkamos naudoti ir 2022 m. spalio 20 d. vienašališkai perdavė nuomininkei UAB „Vertybių sauga“ patalpas nuomai, taip pat teigė, jog 2022 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. spalio 30 d. kiti patalpų nuomininkai perėmė patalpas naudoti. Byloje yra įrodymai, kad patalpos buvo perduodamos nuomininkams nuomoti 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. spalio 19 d. (failas 10, b. 68–72). Atsakovė jokių nuostolių negalėjo patirti, nes nuomininkams buvo perduotos patalpos nuomai (nuomos sutartys nebuvo nutrauktos) ir tik vienintelė nuomininkė UAB „Vertybių sauga“ nutraukė nuomos sutartį, tačiau pastarosios nuomos sutarties nutraukimas yra susijęs su pačios atsakovės, kaip nuomotojos, neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais. Be to, teismas nuomininkei UAB „Vertybių sauga“ priteisė iš atsakovės tik nuomininkės sumokėto depozito sumą ir jokių nuostolių nepriteisė. Dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų atsakovės prarastas nuomininkas ir negautos nuomos pajamos negali būti pagrindu pagrįsti ieškovei skaičiuojamų netesybų dydį.

18.6.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimta civilinė byloje Nr. e2A-2562-855/2024, atmestas rangovės UAB „Almeca“ ieškinys, kuriuo ji prašė iš užsakovės UAB „SPV M31“ priteisti 60 295,40 Eur dydžio įsiskolinimą (išskaičiuotas netesybas). Taigi atsakovei jau yra kompensuota mažiausiai 60 295,40 Eur nuostolių.

18.6.6.                      Įvertinus tai, kad laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki 2025 m. spalio 20 d. ar iki 2025 m. lapkričio 10 d. Objekte dirbo eilė kitų rangovų, taip pat tai, kad ieškovė užbaigė darbus anksčiau nei kiti rangovai, dėl ko ieškovės darbų pabaigos data neturėjo jokios įtakos viso Objekto statybos užbaigimo datai ir faktiškai jokių nuostolių negalėjo sukelti atsakovei, taip pat įvertinus tai, kad bendrastatybinių darbų rangovų vėlavimą buvo atsakinga pati atsakovė (kuri samdė bendrastatybinių darbų rangovus ir koordinavo jų darbus), taip pat tai, kad atsakovė neįrodė jokių patirtų nuostolių, atsakovės argumentai dėl negautų nuomos pajamų yra melagingi ir buvo paneigti, darytina išvada, kad atsakovei neturi būti priteistos netesybos arba netesybų suma (jeigu jau apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad atsakovė įgijo teisę į netesybas) turi būti itin minimali (simboliška)).

18.7.                      Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei iš atsakovės 9 672,47 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidoms nepriskyrė ir nepagrįstai ieškovei nepriteisė 1 320 Eur išlaidų ekspertui už konsultacinės išvados parengimą, nes šios išlaidos priskiriamos kitoms būtinoms ir pagrįstoms bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, CPK 89 straipsnis).

19.       Atsakovė UAB „SPV M31“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį skundą atmesti ir priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo rengimą. Savo nesutikimą grindžia argumentais:

19.1.                      Apeliantė ignoruoja šalių sudarytos Sutarties nuostatas ir netgi apeliacinės instancijos teismo prašo nesivadovauti Sutarties 5.5 ir 5.6 punktais, reglamentuojančiais darbų termino pratęsimą (Sutarties keitimą). Ieškovės kaip rangovės teisė koreguoti Sutartį ir jos terminus yra įtvirtinta Sutarties 5.5 ir 5.6 punktuose, kuriais ieškovė prašo teismo nesivadovauti, tačiau nereiškia reikalavimo nei dėl šių punktų pripažinimo negaliojančiais, nei dėl jų pakeitimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog „šios bylos kontekste neturi būti sureikšminamas Sutarties 5.5 punktas, nes vykdant šią Sutartį, šalys formaliai nesivadovavo šiuo punktu.“. Atsakovė kategoriškai nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Sutarties 5.6 punktu šalys labai aiškiai susitarė: „Bet kokiu atveju, Rangovas privalo nedelsiant raštu pranešti Užsakovui apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių Rangovas negali vykdyti darbų, priešingu atveju Rangovas neturi teisės remtis tokiomis aplinkybėmis siekdamas pratęsti darbų atlikimo terminą ar išvengti atsakomybės už Darbų atlikimo termino pažeidimą.“. Šiuo atveju apie tam tikras kliūtis ieškovė raštu pranešė tik po Sutarties termino pabaigos ir tik atsakymu į atsakovės pateiktą pretenziją dėl Sutarties termino pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir apeliantė pati pripažįsta, jog ji nevykdė Sutarties 5.5 punkto, nesikreipė dėl termino pratęsimo, neinformavo darbų eigoje apie trukdžius ir neiniciavo Sutarties termino keitimo.

19.2.                      Apeliantė argumentuoja, jog turėjo teisę pratęsti terminą techniniu pagrindu. Šiuo atveju esmė yra ta, jog Sutarties terminas nebuvo pratęstas, todėl, ar ieškovė turėjo techninį pagrindą Sutarties termino pratęsimui, ar ne, šioje byloje reikšmės neturi, nes ji šia galimybe nesinaudojo.

19.3.                      Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija datą, kurią pirmosios instancijos teismas nustatė, kaip Sutarties įvykdymo datą. Atsakovė savo apeliaciniame skunde taip pat kelią šį klausimą, tačiau abi šalys skirtingai traktuoja kada Sutartis buvo įvykdyta. Apeliantės teigimu, Sutartį ji įvykdė 2022 m. spalio 20 d., t. y. tuomet kai fiksuotas paskutinis įrašas ieškovės pildytame Darbų žurnale. Apeliantė nurodo, jog jokių darbų po šios datos daugiau nevykdė, o 2022 m. spalio 26 d. vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo prijungti prie Vilniaus miesto vandentiekio tinklų. Taip pat apeliantė kaltina atsakovę nesąžiningumu, nes tariamai atsakovė kitoje civilinėje byloje, kurioje bylinėjosi su įrengiamo pastato nuomininku (kuris nutraukė sutartį dėl vėluojamo perduoti objekto), įrodinėjo, jog 2022 m. spalio 30 d. pastato statybos yra baigtos. Su šiais apeliantės argumentais atsakovė taip pat nesutinka. Sutartimi šalys sulygo tam tikrus, konkrečius darbus, kurie su statybos užbaigimo procesu nebuvo susieti. Pastatas galėjo būti baigtas, tačiau tai nesudaro prielaidos teigti, jog ieškovė įvykdė Sutartį. Sutartis laikoma įvykdyta kai įgyvendinamos Sutarties sąlygos: ištaisius nustatytus darbų defektus, tinkamai užpildžius ir perdavus užsakovui dokumentaciją. Vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie miesto komunikacijų neturi reikšmės sprendžiant Sutarties įvykdymo faktą. Vėliausiai ieškovė turėjo įvykdyti ne vandentiekio ar nuotekų tinklus, o ŠVOK (šildymo ir vėdinimo sistemas). Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ir po tinklų prijungimo ieškovė taisė defektus. Pažymi, jog šalys Sutarties darbų ir jų įvykdymo termino nesiejo nei su statybos užbaigimu, nei su prijungimu prie tinklų.

19.4.                      Atsakovė sutinka, kad kiti nuomininkai pradėjo įsirengimo darbus ankščiau nei pastatai buvo baigti, tačiau tuo periodu nuomos mokestis nebuvo mokėtas, nes nuomininkai patalpose vykdė ne planuojamą veiklą, o tiesiog atliko darbus prisitaikydami patalpas savo veiklai. Atsakovė tuo laikotarpiu negavo planuotų pajamų, nes nuomos mokestis nebaigus pastatų nebuvo mokamas.

19.5.                      Faktas, jog kitoje byloje atsakovė teigė, jog nuomininkės UAB „Vertybių sauga“ patalpos yra baigtos, nesudaro pagrindo teigti, jog abu pastatai buvo baigti, ir juo labiau, kad apeliantė buvo ištaisiusi jose paliktus darbų defektus.

19.6.                      Ieškovė neprašė skirti teismo ekspertizės, ji tiesiog uždavė Sergejui Zverevui vieną klausimą vienašališkai pateikdama dokumentus ir informaciją, kuri naudinga išimtinai tik jai. Teismas visiškai teisingai įvertino Sergejaus Zverevo išvadą ir pagrįstai ja nesivadovavo, nes išvada parengta pagal negaliojusį darbų vykdymo grafiką (žinoma, pagal tą, kuris naudingas ieškovei ir kurį ieškovė pateikė Sergejui Zverevui kaip tą, pagal kurį reikia rengti išvadą). Nei pasitarimo protokolai, nei Sergejaus Zverevo išvada nėra pagrindu atleisti ieškovę nuo sutartinės civilinės atsakomybės ir juo labiau šie įrodymai nepatvirtina Sutartyje numatytų terminų pakeitimo fakto.

19.7.                      Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai netesybos sutartos Sutartyje, šaliai negali būti iškeltas aukštas nuostolių įrodinėjimo standartas ir tam tikrų duomenų apie galimų nuostolių atsiradimo tikimybę ir pagrįstą prognozuotiną grėsmę pateikimas yra pakankamas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai apie tikslių skaičių pateikimą ir nuostolių apskaičiavimą yra nepagrįsti, nes paneigtų sutartinių netesybų esmę ir šalių laisvės susitarti principą. Taip pat apeliantė kaip netesybų mažinimo pagrindą nurodo, jog 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesiais Objekte dirbo eilė rangovų. Su šiuo apeliantės argumentu taip pat sutikti negalima, nes su kiekvienu Rangovu buvo sudarytos individualios sutartys. Šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas būtent dėl ieškovės atlikto Sutarties pažeidimo ir Sutartyje numatytų netesybų klausimo.

19.8.                      Apeliantė teigia, jog teismas nesivadovavo Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-609-803/2024 (ginče su nuomininku UAB „Vertybių sauga“) nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios paneigia atsakovės teiginius dėl nuostolių. Apeliantės prašymas vadovautis prejudiciniais faktais yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktą, prejudicinis faktas – tai aplinkybė, kuri negali būti iš naujo ginčijama kitoje byloje. Tam, kad faktas būtų pripažintas prejudiciniu, jis turi atitikti šiuos kriterijus: būti nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu; būti tapatūs šalių procesiniai statusai; būti išnagrinėtas ir įvertintas kaip įrodinėjimo dalykas pirmojoje byloje. Minėtoje civilinėje byloje ginčas buvo nagrinėjamas tarp kitų šalių ir visiškai kitų aplinkybių, todėl toje byloje nustatyti faktai, šioje byloje negali būti laikomi prejudiciniais. Nepaisant to, apeliantė pažymi, jog minėta byla tik patvirtina nuostolių atsakovei kilimo faktą.

19.9.                      Ieškovė viso proceso metu teigia, jog Sutarties nesilaikė ir kiti rangovai, ir kiti rangovai kalti ir pan. Šis argumentas neturi reikšmės sprendžiant ginčą. Aplinkybė, jog kiti rangovai pažeidė savo sudarytas sutartis, negali pašalinti apeliantės sutartinės civilinės atsakomybės ir/ar tai negali būti pagrindu pripažinti sutartines netesybas nepagrįstai didelėmis. Atsakovė patyrė labai didelius nuostolius ir turi teisę reikalauti juos atlyginti Sutartis pažeidusias šalis ir taikyti sutartas netesybas. Aplinkybė, kad ieškovės darbų atlikimo metu objekte dirbo ir kiti rangovai, kurie galimai galėjo trukdyti jai užbaigti darbus, pati savaime neatleidžia ieškovės, kaip rangovės, nuo atsakomybės už sutarties termino praleidimą, nes tinkamai bendradarbiaudama su atsakove, ji galėjo to išvengti. Vykusio nagrinėjimo metu ieškovė detalizavo kitų rangovų darbų atlikimo terminus, tačiau nesugebėjo konkrečiai įvardinti, koks kitų rangovų darbas ir kaip konkrečiai sutrukdė ieškovei įvykdyti sutartį laiku.

19.10.                      Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais dėl netesybų mažinimo. Savo poziciją dėl netesybų mažinimo yra pateikusi apeliaciniame skunde ir prašo ja vadovautis.

20.       Atsakovė UAB „SPV M 31“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai: ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei iš atsakovės 2 000,00 Eur sumą, 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteisiamą sumą (2 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 241,39 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki 2025 m. kovo 31 d. Bylą dalyje dėl 241,19 Eur skolos nutraukti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovės naudai iš ieškovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė tiek netesybų skaičiavimo pradžią, tiek pabaigą. Atsakovės teigimu, 2022 m. rugpjūčio 2 d. yra laikoma paskutinė darbų atlikimo diena pagal šalių Sudarytą sutartį. Šiuo atveju bendrastatybiniame darbų grafike (failas 1, b. l.  205) yra numatyti ne tik ieškovės, tačiau visų rangovų darbai. Grafike yra nurodytos 66 eilutės su darbais, iš kurių ieškovė turėjo atlikti tik darbus, numatytus 19, 20, 53, 54 ir 55 eilutėse. Paskutinis Darbas, kurį pagal grafiką turėjo atlikti ieškovė, buvo nurodytas 55 grafiko eilutėje pavadintoje „ŠVOK“. Terminas šiam darbui numatytas 2022 m. rugpjūčio 2 d. Tuo tarpu teismas nurodė, jog reikia vadovautis 65 grafiko eilute, kurioje nurodyta „Infostatyba ir pridavimo procedūros“, šio darbo atlikimo terminas iki 2022 m. rugsėjo 2 d. Į šalių sudarytą sutartį neįeina nei ieškovės įsipareigojimas tvarkyti pastato pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus, nei tokių dokumentų pateikimas atitinkamoms institucijoms. Ieškovė net nevykdo tokios veiklos. Todėl teismo padaryta išvada, kuria teismas Sutarties įvykdymo terminą susiejo su darbu, kurį turėjo atlikti ne ieškovė, yra neteisinga.

20.2.                      Teismas teisingai nurodė, kad pirminis darbų grafikas darbų pabaigą sieja su darbų „pridavimu“, tačiau darbų pridavimą reikia aiškinti, kaip pagal Sutartį Rangovo turėtų atlikti darbų pridavimu Užsakovui pagal priėmimo-perdavimo aktą. Tuo tarpu teismas „pridavimu“ laikė viso pastato statybų užbaigimo pridavimą kontroliuojančioms institucijoms, kas iš esmės yra neteisinga. Nes pastato pripažinimas tinkamu naudoti nėra niekaip susijęs su Sutartimi.

20.3.                      Teismas, nustatydamas Sutarties įvykdymo terminą iki 2022 m. rugsėjo 2 d., netinkamai aiškino Sutartį. Realus Sutarties darbų įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo tos dienos galėjo būti pradėtos skaičiuoti sulygtos netesybos.

20.4.                      2022 m. lapkričio 10 d. registruota deklaracija apie statybų užbaigimą teismas laikė Sutarties įvykdymo faktu ir visų statybų užbaigimu, tačiau ši deklaracija patvirtina, tik dalies nesudėtingų pastatų užbaigimą, pvz.: aikštelės. Pagrindiniai pastatai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriuose ieškovė atliko darbus pagal Sutartį buvo baigti tik 2022 m. gruodžio 16 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-00-221216-00338 (failas 3, b. l. 284). Taigi, teismas susiedamas Sutarties įvykdymo terminą su viso objekto statybų užbaigimu, vadovavosi ne pagrindinių pastatų, kuriuose ir buvo atliekami darbai užbaigimu, o nesudėtingų kiemo statinių užbaigimu. Teismas išnagrinėjęs bylą ne tik, kad netinkamai nustatė viso objektų statybos pabaigos faktą, tačiau nepagrįstai šį faktą susiejo ir su Sutarties įvykdymo terminu. Tokia teismo padaryta išvada yra neteisinga. Sutartimi Šalys sulygo tam tikrus konkrečius darbus, kurie su statybos užbaigimo procesu nebuvo susieti. Pastatas galėjo būti baigtas, tačiau tai nesudaro prielaidos teigti, jog ieškovė įvykdė Sutartį. Sutarties 4.8. punkte yra nurodyta, jog galutinis Darbų perdavimas–priėmimas atliekamas Šalims pasirašant baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Sutarties 4.9 punkte yra nurodyta, jog Baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą Užsakovas pasirašo tik tuo atveju, kai yra įvykdytos atitinkamos sąlygos.

20.5.                      Kaip teisingai išaiškino 2024 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2562-855/2024, Sutarties 4.9. punkte yra expresis verbis susietas darbų užbaigimas, numatant, jog tik tinkamai užbaigus visus Sutartyje numatytus darbus, ištaisius nustatytus darbų defektus, tinkamai užpildžius ir perdavus užsakovui dokumentaciją pasirašomas galutinis – baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuris reiškia darbų pagal šią Sutartį pabaigą (įvykdymą). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ne remtis kelių kiemo statinių Statybos užbaigimo deklaracija, bet aiškinti kada konkrečiai ieškovė baigė darbus pagal Sutartį. Priešingu atveju susiklosto situacija, jog ieškovė galėjo neatlikti pusę sutartų darbų, bet Sutartis bus laikoma įvykdyta, nes bendras statinys turi užbaigimo deklaraciją. Ieškovė buvo tik viena iš rangovų, kuri atliko tik tam tikrų inžinerinių tinklų įrengimą.

20.6.                      Sutartis laikoma įvykdyta, kai įgyvendinamos Sutarties sąlygos: ištaisius nustatytus darbų defektus, tinkamai užpildžius ir perdavus užsakovui dokumentaciją. Šiuo atveju byloje yra pateikti elektroniniai laiškai, kurie patvirtina, jog ieškovė dar gruodžio 9 d. taisė defektus. Baigiamajame akte, pats rangovas nurodė ir pasirašė žymą, kuria patvirtino, kad 2022 m. gruodžio 20 d. rangovas perdavė užsakovui paskutinę dokumentaciją, todėl pagal sutartį atliktiems darbams ir įrangai garantinis terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. gruodžio 20 d., t. y. iš esmės nuo tada, kada buvo įvykdyta Sutartis.

20.7.                      Atsakovės teigimu, netesybos galėjo būti skaičiuojamos nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki gruodžio 20 d.

20.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė netesybų mažinimo institutą. Teismas visiškai ignoravo faktą, jog jau skaičiuodama netesybas, atsakovė jas buvo sumažinusi. Netesybos pagal Sutarties terminą turėjo būti skaičiuojamos nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d., tačiau atsakovė jas skaičiavo tik nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d., kas savaime jau reiškia netesybų sumažinimą 10 000 Eur (20 d. x 500 Eur.). Taigi, vietoje 61 000 Eur netesybų, turėjo būti paskaičiuota net 71 000 Eur suma. Šiuo atveju visa sutarties kaina buvo 493 000 Eur plius PVM, todėl paskaičiuotos netesybos yra nedidelės lyginant jas su visos Sutarties kaina. Netesybų dydis negali būti vertinamas kaip itin ženklus ir akivaizdžiai neproporcingas. Taip pat pažymi, kad dvi lygiateisės ir vienodai ekonomiškai stiprios šalys pačios susitarė dėl netesybų dydžio tam, kad būtų galima išvengti dėl to ginčo ateityje. Sutartas netesybų dydis priklausė nuo to, jog buvo statomas verslo objektas, pagal iš anksto parengtą verslo planą. Rangovei laiku neįvykdžius Sutarties, užsakovei kyla didelės neigiamos pasekmės, tiek finansinės, tiek reputacinės, taigi 61 000 Eur netesybos, pusės milijono sandorio kontekste, nėra nei per didelės, nei neprotingos. Ieškovės apyvarta 2024 metais buvo net 6 747 185 Eur.

20.9.                      Teismas sprendime nurodė, jog byloje yra informacija apie 5 nuomininkus ir tik vienas iš nuomininkų buvo prarastas, o kada rastas naujas, nėra aišku. Pirmiausia, atsakovė pažymi, jog netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022). Teismas nustatė, kad tik vienas nuomininkas nutraukė nuomos sutartį, tačiau ignoravo faktą, jog nors su kitais nuomininkais sutartys nutrauktos nebuvo, tačiau jie nuomos mokesčio nemokėjo, iki kol objektas nebuvo baigtas. 2022 metų pradžios buvo pasirašomos patalpų nuomos sutartys su nuomininkais, jų patalpos turėjo būti perduodamos jau birželio–rugsėjo mėnesiais. Atsakovė dėl ieškovės kaltės tinkamai negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų nuomininkams, dėl ko negavo planuotų pajamų. Per mėnesį atsakovė turėjo gauti apie 17 570 Eur pajamų, kas skaičiuojant vien rugpjūtį ir rugsėjį, ir spalį jau sudaro 52 710 Eur pajamų. Pažymi, jog teismui yra pateikta apygardos teismo nutartis, priimta byloje, kurioje atsakovė buvo pripažinta netinkamai vykdžiusi nuomos sutartį ir iš atsakovės buvo priteista 12 748,56 Eur negrąžinto depozito, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (12 748,56 Eur), skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 287,10 Eur žyminio mokesčio ir 7 762,39 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos apmokėjimo. Taip pat buvo atmestas atsakovės priešieškinis, kuriuo ji prašė priteisti 43 204,32 Eur nuostolių ir 7 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės pajamos iš nuomos sudaro apie 1 000,00 Eur per dieną, iš jų turėtų būti mokamos kredito palūkanos, kurios sudaro apie 400,00 Eur per dieną. Todėl net nevertinant papildomų tiesioginių sąnaudų, tokių kaip, statybos aikštelės išlaikymas, statybos darbų vadovų ir tech. priežiūros atlyginimai, reputacija ir t. t. nuostoliai jau susidaro apie 1 400 Eur už dieną. Taigi teismas sistemiškai nevertino įrodymų, kurie buvo pateikti į bylą ir patvirtino atsakovės nuostolius.

20.10.                      Atsakovė neginčija teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 2 000 Eur suma pagal 2023 m. spalio 26 d. pranešimu atlikta įskaitymą.

21.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės – tenkinti.

21.1.                      Atsakovė neginčija ir prašo palikti galioti sprendimo dalį, kurioje ieškovei iš atsakovės priteista 2 000 Eur skola ir nuo šios skolos priskaičiuotas 10,50 proc. dydžio procesines palūkanas. Atitinkamai, ieškovei turi būti priteista ir bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcingai apskaičiuota nuo šio atsakovės pripažinto ieškinio reikalavimo.

21.2.                      Atsakovė, pripažinusi savo prievolę sumokėti 2 000 Eur skolą, nepagrįstai ginčija ieškinio reikalavimą priteisti 28 Eur delspinigių, kurie apskaičiuoti nuo laiku nesumokėtos 2 000 Eur skolos dalies. Kadangi atsakovė neapskundė sprendimo dalies dėl 2 000 Eur skolos priteisimo, laikytina, kad yra pagrįstas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl 28 Eur delspinigių priteisimo.

21.3.                      Dėl ieškovės darbų užbaigimo termino atsakovės pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa, keitėsi tris kartus. Atsakovė savo 2022 m. rugsėjo 14 d. pretenzijoje nurodė, kad darbai turėjo būti užbaigti iki 2022 m. birželio 26 d. ir apskritai neigė faktą, kad ieškovei buvo pratęstas darbų atlikimo terminas. Ikiteisminiuose susirašinėjimo dokumentuose atsakovė laikėsi pozicijos, kad atsakovės pateiktas Naujas grafikas apskritai negaliojo, nes šalys raštu nepatvirtino šio grafiko, o terminas nebuvo pratęstas (žr. pvz. atsakovės 2023 m. liepos 10 d. atsakymą). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė jau pakeitė poziciją ir pripažino, kad visgi Naujas grafikas galiojo ir terminas ieškovei buvo pratęstas. Atsakovė teigė, kad pagal Naują grafiką paskutinė ieškovės darbų atlikimo termino diena buvo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Tačiau atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl vėliau perduoto darbų fronto dar 20 kalendorinių dienų nukėlė darbų atlikimo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. (žr. atsakovės tripliko 25 – 26 punktus). Atsakovė apeliaciniame skunde (žr. 25 punktą) dar kartą pakeitė poziciją ir jau teigia, kad ieškovės darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo šios dienos turi būti skaičiuojami delspinigiai.

21.4.                      Atsakovė netinkamai aiškina savo sudarytą Naują grafiką ir nepagrįstai teigia, kad pagal šį grafiką ieškovė darbus turėjo užbaigti iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., motyvuojant, kad ieškovės apimtyje esantys ŠVOK darbai turėjo būti užbaigti iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Naujas grafikas yra ne tik ieškovės darbų grafikas, o bendras visų rangovų grafikas. Be to, ieškovei atlikus ŠVOK darbus, jai dar turėjo būti suteiktas 30 kalendorinių dienų terminas sistemų paleidimui, derinimui, pridavimui. Pagal prie Sutarties pridėtą pradinį Preliminarų grafiką, ieškovei užbaigus darbus, dar buvo skirtas 1 mėnesio terminas tiek vidaus, tiek lauko inžinerinių sistemų paleidimui, derinimui, pridavimui (žr. pradinio grafiko ŠVOK darbų pozicijos 7 punktą ir Vidaus VN sistemų įrengimo 6 punktą, failas 1, b. l. 201). Todėl prie Naujame grafike numatyto ŠVOK darbų užbaigimo termino (2022 m. rugpjūčio 2 d.) pridėjus vieno mėnesio terminą, reikalingą sistemų paleidimui, derinimui, pridavimui (jau minėta, kad toks terminas buvo numatytas prie Sutarties pridėtame Preliminariame grafike), ir gaunasi 2022 m. rugsėjo 2 d. O ši data ir sutampa su atnaujintame grafike 65 punkte numatyta pridavimo procedūros užbaigimo data. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. galėjo būti skaičiuojamos netesybos, yra nepagrįsta, nes, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, už laikotarpį iki 2022 m. rugsėjo 2 d. ieškovei jokiais atvejais delspinigiai negali būti skaičiuojami, nes pati atsakovė, savo iniciatyva parengdama ir pateikdama Naują grafiką, pripažino ieškovės teisę į termino pratęsimą iki 2022 m. rugsėjo 2 d.

21.5.                      Tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovės darbų užbaigimo terminas turi būti nukeltas (pakeistas) iš 2022 m. rugsėjo 2 d. į 2022 m. lapkričio 9 d.

21.6.                      Ieškovė nesutinka nei su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovės darbų užbaigimo data (2022 m. lapkričio 10 d.), nei su atsakovės nurodyta darbų užbaigimo data (2022 m. gruodžio 20 d.). Kaip ieškovė išsamiai nurodė savo apeliaciniame skunde, ieškovės darbų užbaigimo data yra 2022 m. spalio 20 d. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovė netinkamai vertina 2022 m. lapkričio 10 d. deklaraciją apie statybų užbaigimą. Nors byloje pačios deklaracijos nėra, apie tokią deklaraciją yra žinoma iš byloje esančio Registrų centro išrašo (failas 1, b. l. 267–268). Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ši deklaracija patvirtina tik aikštelės užbaigimo momentą. Ši deklaracija taip pat patvirtina, kad buvo išviešintas faktas apie ieškovės darbų apimtyje esančių inžinerinių statinių – nuotekų valyklos ir infiltracinės talpos užbaigimą. Šios deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti inžineriniai statiniai – nuotekų valykla ir infiltracinė talpa (žr. Registrų centro išrašo 2.7, 2.8 ir 4.1 punktus, t. 1, b. l. 267–268). Kita vertus, nei inžinerinių statinių įregistravimas, nei statybos užbaigimo akto išdavimas ar deklaracijos apie statybų užbaigimą patvirtinimas bei jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre negali būti sutapatinamas su ieškovės darbų užbaigimo momentu. Sutartyje nėra nustatyta, kad ieškovės darbų užbaigimo data yra deklaracija apie statybų užbaigimą ar statybos užbaigimo akto išdavimo diena. Be to, objekte dirbo eilė kitų rangovų. Tiek pagal deklaraciją apie statybų užbaigimą, tiek pagal statybos užbaigimo aktą buvo įforminamas visų rangovų atliktų darbų rezultatas. Kitaip tariant, nors ieškovės darbai ir buvo atlikti, kitiems rangovams vėluojant ir neužbaigus darbų, nebuvo galima įvykdyti statybos užbaigimo procedūrų.

21.7.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Sutarties 8.2 punktą delspinigiai gali būti taikomi tik už vėlavimą atlikti Darbus (Sprendimo 27 punktas). Delspinigiai dėl kitų pažeidimų yra nustatyti Sutarties 8.7–8.10 punktuose, tačiau pagal pastaruosius punktus atsakovė delspinigių nereikalavo ir neįskaitė. Atsakovė savo apeliaciniame skunde neginčija šių pirmosios instancijos teismo išvadų.

21.8.                      Nors atsakovė teigia, kad ieškovė darbus užbaigė 2022 m. gruodžio 20 d. ir nuo šios datos skaičiuoja darbų ir įrangos garantinius terminus, tačiau atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vilkino baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymą ir baigiamąjį aktą pasirašė tik 2023 m. rugpjūčio 16 d. (failas 1, b. l. 238). Taigi atsakovė yra nenuosekli, nes, teigdama, kad darbų užbaigimo momentas turi būti sutapatinamas su baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymu, teigia, kad darbų užbaigimo momentas yra 2022 m. gruodžio 20 d., nors atsakovė baigiamąjį aktą pasirašė 2023 m. rugpjūčio 16 d.

21.9.                      Dėl delspinigių skaičiavimo laikotarpio ieškovė iš esmės pakartoja savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

21.10.                      Atsakovė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo mažino netesybų dydį. Jeigu šioje byloje apeliacinės instancijos teismas visgi nuspręstų, kad atsakovė įgijo teisę iš ieškovės reikalauti netesybų, netesybos turi būti mažinamos dar didesne apimtimi nei sumažino pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas paskaičiavo netesybas už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. spalio 20 d., kai ieškovė buvo įvykdžiusi didžiąją dalį savo darbų, ir už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d., kai ieškovė jau buvo užbaigusi visus darbus. Atsakovės galimybės naudotis objektu priklausė ne tik nuo ieškovės, o ir nuo eilės kitų rangovų atliktų darbų. 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. spalio 19 d. atsakovė perdavė patalpas nuomininkams (failas 10, b. 68–72). Po 2022 m. spalio 20 d. ieškovė perdavė atsakovei tik dokumentaciją. Delspinigių skaičiavimas už dokumentacijos neperdavimą, ypatingai už rekuperatoriaus ir el. boilerių eksploatavimo instrukcijų neperdavimą, būtų nesąžiningas ir neatitiktų protingumo principo.

21.11.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad netesybos negalėjo būti mažinamos tuo pagrindu, kad ieškovė iš dalies įvykdė prievolę, nes atsakovė negalėjo naudotis objektu. Tokie atsakovės argumentai nepagrįsti ir juos paneigia jau nurodyti argumentai, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. spalio 19 d. atsakovė perdavė patalpas nuomininkams, t. y. faktiškai pradėjo naudotis darbų rezultatu. Todėl apeliacinės instancijos teismui taip pat nusprendus, kad ieškovei netesybos turi būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d., byloje turi būti taikomas pirmas netesybų mažinimo pagrindas – dėl to, kad ieškovė buvo atlikusi darbus.

21.12.                      Atsakovė savo apeliaciniame skunde (žr. 60 punktą) teigė, kad ji patyrė nuostolius, nes negalėjo įvykdyti įsipareigojimų pagal penkias sudarytas nuomos sutartis, kurių pagrindų patalpos turėjo būti perduodamos nuomai birželio–rugsėjo mėnesiais ir tariamai dėl ieškovės kaltės atsakovė negavo suplanuotų pajamų. Atsakovė deklaratyviai nurodo, kad negautų pajamų suma yra 52 710 Eur. Ieškovė nesutinka šioje dalyje su sprendimu ir atsakovės argumentais dėl jos tariamai negautų pajamų, nes atsakovė jokių nuostolių neįrodė, o 20 000 Eur netesybų suma yra neprotingai didelė.

21.13.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė tik abstrakčiai kalbėjo apie negautas pajamas, tačiau nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, nedetalizavo jos apskaičiavimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių negautas pajamas. Neaiškūs ir pirmosios instancijos teismo skaičiavimai dėl negautų pajamų, nes neaišku, už kokį laikotarpį skaičiuotos negautos pajamos ir kaip jos skaičiuotos, kokia negautų pajamų dalis priskirta ieškovei. Aktualūs ir gamybinių pasitarimų protokolai ir statybos darbų žurnalai, kuriuose fiksuojama, kad Objekte vėlavo bendrastatybiniai darbai, taip pat vėlavo kitų rangovų darbai (pvz. rangovo UAB „Almeca“ vykdomi durų, langų įrengimo darbai). 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesiais Objekte dirbo eilė rangovų. Atsakovė nutyli ir nenurodo jokių argumentų, kodėl iš Objekte dirbusio didelio rangovų kiekio yra išskiriama būtent ieškovė ir kodėl yra laikoma, kad būtent dėl ieškovės darbų terminų atsakovė tariamai negavo suplanuotų pajamų.

21.14.                      Kadangi atsakovė elgiasi nesąžiningai ir neatskleidžia, kiek ji patyrė nuostolių, kokias atsakovė paskaičiavo netesybas kitiems rangovams ir kokia yra bendra netesybų suma, kokia nuostolių sumą jau padengė kitiems rangovams ir koks yra nepadengtas nuostolių likutis, yra pagrindas daryti išvadą, kad visi atsakovės faktiškai patirti nuostoliai jau yra padengti ir būtent todėl atsakovė vengia atskleisti duomenis apie nuostolius. Todėl turi būti taikoma contra spoliatorem taisyklė, kuri reiškia, kad jei šalis, turinti pareigą pateikti teismui įrodymus, to nepadaro, teismas preziumuoja tokiai šaliai maksimaliai nenaudingas aplinkybes. Tai reiškia, kad atsakovės nepateikti įrodymai apie kitiems rangovams paskaičiuotas netesybas būtų patvirtinę, kad, jeigu atsakovė ir patyrė kokių tai nuostolių, visi galimi atsakovės nuostoliai jau yra padengti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. iš pareigos) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3  dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, t. y. apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista skolos ir delspinigių suma, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų bei atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 3 d. tarp atsakovės (arba užsakovės) UAB „Energokomplektas“ ir ieškovės (arba rangovės) UAB „SPV M31“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2021.12.03 (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi rangovė įsipareigojo pagal užsakovės jai pateiktą statinio projektą, laikydamasi sutartyje ir jos prieduose nustatytų sąlygų, savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti VN (vidaus vandentiekio nuotekų), LVN (lauko vandentiekio nuotekų) ir ŠVOK (šildymo vėdinimo oro kondicionavimo) dalies inžinerinių sistemų įrengimo darbus (toliau – Darbai) objekte prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), o užsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus Darbus ir už juos rangovei sumokėti 493 000 Eur be PVM kainą Sutartyje nustatyta tvarka.

26.       Tarp šalių byloje nekilo ginčo, kad atsakovė ieškovei už pagal Sutartį atliktus Darbus pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras nemokėjo 63 241,19 Eur sumos. Tarp šalių kilo ginčas atsakovei iš ieškovei mokėtinos sumos už atliktus Darbus kaip baudą išskaičius 61 000 Eur sumą pagal 2023 m. sausio 3 d. pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo už vėlavimą baigti Darbus per sutartą laiką ir 2 000 Eur sumą pagal 2023 m. spalio 26 d. pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo už atsakovės išlaidas Darbo projekto Gaisrinės saugos A laidos parengimui.

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. iš atsakovės ieškovei priteisė iš viso 46 822,18 Eur sumą (28 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą 2 000 Eur sumą ir 3 772 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą 41 000 Eur sumą, 22,18 Eur delspinigių nuo 241,19 Eur sumos), taip pat 10,50 proc. dydžio procesines palūkanas už priteisiamą sumą (46 822,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. sausio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 10,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 241,19 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki 2025 m. kovo 31 d.

28.       Ginčo šalys, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus, kuriais abi prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškovė prašo jos ieškinį tenkinti pilna apimtimi, tuo tarpu atsakovė – iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės nepriteisti skundžiamu sprendimu priteistos 41 000 Eur dydžio skolos ir delspinigių (3 772 Eur) už šią sumą, taip pat 28 Eur delspinigių už priteistą 2 000 Eur skolą.

29.       Kadangi atsakovė neginčija ir prašo palikti galioti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 2 000 Eur skola bei nuo šios sumos priskaičiuotos 10,50 proc. dydžio procesinės palūkanos, ir šios sprendimo dalies neapskundė, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 28 Eur delspinigių priteisimo ieškovei iš atsakovės už minėtą 2 000 Eur skolą yra pagrįsta, todėl paliktina nepakeista. Taip pat nustatyta, kad 241,19 Eur atsakovė ieškovei sumokėjo bylos eigoje, todėl pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 22,18 Eur delspinigių nuo 241,19 Eur sumos ir 10,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 241,19 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki 2025 m. kovo 31 d. Šios sprendimo dalies ginčo šalys neginčija.

30.       Taigi apeliaciniuose skunduose iš esmės ginčijama skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 41 000 Eur skola ir 3 772 Eur delspinigių už šią sumą. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos skolos dydį ir neteisingai apskaičiavo delspinigius, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija, savo ruožtu tvirtina, jog teismas turėjo pripažinti pagrįstu jos atliktą 61 000 Eur dydžio įskaitymą ir netaikyti netesybų mažinimo instituto.

31.       Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas: 1) nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės 2022 m. rugsėjo 21 d. raštas atsakovei negali būti vertinamas kaip pagal Sutarties 5.5 punktą pateiktas prašymas dėl darbų atlikimo termino pratęsimo; ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovė įgijo teisę į termino pratęsimą po 2022 m. rugsėjo 2 d., o techniškai pagrįstas terminas iki kurio ieškovei turėjo būti pratęstas darbų atlikimo terminas yra 2022 m. lapkričio 9 d.; 3) nepagrįstai kaip įrodymą atmetė ekspertizės aktą; 4) netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė Darbus užbaigė tik 2022 m. lapkričio 10 d., kadangi ieškovė juos užbaigė 2022 m. spalio 20 d.; 5) turi būti panaikinta sprendimo dalis, kuria atsakovei pripažinta teisė į 20 000 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d.; apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad ieškovė neįgijo teisės į termino pratęsimą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., turi būti peržiūrimas delspinigių skaičiavimo laikotarpis, nes ieškovė Darbus užbaigė 2022 m. spalio 20 d.; 6) netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus netesybų mažinimo pagrindus, nes priteista 20 000 Eur netesybų suma vis tiek yra neprotingai didelė, o atsakovė jokių nuostolių nepagrindė; 7) nepagrįstai bylinėjimosi išlaidoms nepriskyrė ir nepagrįstai ieškovei nepriteisė 1 320 Eur išlaidų ekspertui už konsultacinės išvados parengimą, nes šios išlaidos priskiriamos kitoms būtinoms ir pagrįstoms bylinėjimosi išlaidoms, be to, ieškovei turi būti priteista bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcingai apskaičiuota nuo atsakovės pripažinto 2 000 Eur ieškinio reikalavimo.

32.       Atsakovė apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas: 1) netinkamai nustatė tiek netesybų skaičiavimo pradžią, tiek pabaigą. Atsakovės teigimu, 2022 m. rugpjūčio 2 d. yra laikoma paskutinė Darbų atlikimo diena pagal šalių Sudarytą sutartį, o faktiškai ieškovės Darbai buvo baigti 2022 m. gruodžio 20 d., todėl netesybos turi būti skaičiuojamos nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d.; 2) nepagrįstai taikė netesybų mažinimo institutą.

Dėl apeliacinių skundų argumentų ir skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

Dėl ginčo šalių sutarto Darbų pagal Sutartį atlikimo pabaigos termino ir faktinio Darbų atlikimo termino nustatymo

33.       Ginčo šalys nesutaria dėl termino, nuo kurio ir iki kada turėjo būti skaičiuojamos netesybos už laiku pagal sudarytą Sutartį neatliktus Darbus. Ieškovės teigimu, ji įgijo teisę į Darbų atlikimo termino pratęsimą nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., todėl netesybos už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. neturėtų būti skaičiuojamos, o tuo atveju, jeigu teismas manytų priešingai, netesybos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. spalio 20 d. Atsakovės nuomone, netesybos turi būti skaičiuojamos nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d.

34.       Pagrindinės prievolės, sudarančios (statybos) rangos sutarties dalyką, yra rangovo pareiga atlikti darbą ir perduoti jo rezultatą užsakovui bei užsakovo pareiga priimti atliktų darbų rezultatą ir sumokėti už jį sutartą kainą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovo pareigos sumokėti už darbą atsiradimas paprastai yra siejamas su darbų rezultato perdavimu ir priėmimu (CK 6.655 straipsnio 1 dalis), nors (statybos) rangos sutarties šalys turi teisę susitarti kitaip. Vadovaujantis CK 6.687 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

35.       Sutarties turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 25 punktas). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36.       Nagrinėjamu atveju, remiantis ginčo šalių sudaryta Sutartimi, nustatyta, kad:

36.1.                      Ginčo šalys susitarė, kad rangovė pradeda Darbus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Statybos rangos sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 5.1 punktas). Rangovė darbus ir jų etapus atlieka kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais, tačiau bet kokiu atveju Darbų pabaiga turi būti ne vėliau kaip terminais, nurodytais suderintame Objekto bendrastatybinių darbų kalendoriniame grafike (Sutarties 5.3 punktas).

36.2.                      Suėjus Sutarties Priede Nr. 3 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ nustatytam konkretaus Darbų etapo pradžios terminui, laikoma, kad užsakovas to etapo Darbų frontą perdavė rangovui, o rangovas – jį priėmė, jeigu Šalys nepasirašo atskiro Darbų fronto priėmimo–perdavimo akto, o kalendorinis darbų vykdymo grafikas nebuvo atnaujintas ar pakeistas darbų vykdymo eigoje (Sutarties 5.4 punktas).

36.3.                      Tuo atveju, jeigu rangovas dėl objektyvių, nuo rangovo nepriklausančių priežasčių (kurių jis iki Sutarties pasirašymo pagrįstai negalėjo numatyti) negali pradėti Sutarties Priede Nr. 3 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ nustatytu terminu konkretaus Darbų etapo, rangovas privalo likus ne mažiau kaip 5 (penkioms) darbo dienoms iki grafike nustatyto konkretaus Darbų etapo pradžios raštu kreiptis į užsakovą, nurodant šias objektyvias priežastis. Kalendorinio grafiko derinimas nesuteikia teisės rangovui pratęsti Sutarties 5.2 punkte nurodyto galutinio Darbų pabaigos termino (Sutarties 5.5 punktas).

36.4.                      Bet kokiu atveju rangovas privalo nedelsiant raštu pranešti užsakovui apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių rangovas negali vykdyti darbų, priešingu atveju, rangovas neturi teisės remtis tokiomis aplinkybėmis, siekdamas pratęsti Darbų atlikimo terminą ar išvengti atsakomybės už Darbų atlikimo termino pažeidimą (Sutarties 5.6 punktas).

36.5.                      Rangovas už Sutartyje (kalendoriniame darbų vykdymo grafike) nurodytų darbų (ir / ar jų etapų) galutinių terminų nesilaikymą moka užsakovui 500 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki tol, kol rangovas tinkamai atlieka ir užsakovas priima rangovo vėluojamus atlikti darbus ar jų etapą. Rangovas taip pat įsipareigoja atlyginti visus užsakovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia šiame punkte nustatytos netesybos (Sutarties 8.2 punktas).

36.6.                      Visi Sutarties ir jos priedų pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių (Sutarties 10.8 punktas).

36.7.                      Užsakovui nustačius vėlavimą pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką ir rangovui nelikvidavus tokio vėlavimo per 5 darbo dienas nuo užsakovo rašytinio reikalavimo, užsakovas turi teisę pareikalauti rangovo, o pastarasis privalo savo rizika be jokio papildomo užmokesčio iki bus tinkamai panaikintas atsilikimas nuo grafiko organizuoti bei vykdyti darbus užsakovo nurodytu laiko režimu (visomis dienomis, įskaitant poilsio dienas) nepertraukiamai 24 val. per parą ir kt.) bei užsakovo nustatytu darbų vykdymo pajėgumu atsilikimui nuo grafiko panaikinti. Šiame punkte numatytų priemonių įgyvendinimas neatleidžia rangovo nuo kitų prievolių pagal Sutartį vykdymo (įskaitant netesybų mokėjimo, garantinių įsipareigojimų, nuostolių atlyginimo ir kt.) (Sutarties 5.7 punktas).

37.       Iš pateikto Statybos darbų žurnalo nustatyta, kad ieškovė Darbus Objekte pradėjo 2022 m. vasario 8 d. 2021 m. lapkričio 21 d. Darbų vykdymo grafike (grafikas skirtas ieškovei UAB ,,Energokomplektas“), esančiame Sutartie priede Nr. 3, buvo numatyta, kad ieškovė darbus pradeda 2021 m. 50 savaitę, o baigia 2022 m. birželio 25 savaitę, darbų pabaigą siejant su sistemų paleidimu, derinimu, pridavimu. Užsakovės (atsakovės) pateiktame atnaujintame 2022 m. gegužės 27 d. Darbų vykdymo grafike, kuris, priešingai nei pirminis grafikas, skirtas visiems Objekte dirbusiems rangovams, ieškovės Darbai yra pažymėti 19, 20, 53, 54, 55 punktuose, vėliausia iš šių Darbų atlikimo data nurodyta 2022 m. rugpjūčio 2 d. 

38.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad teismas, įvertinęs, jog ginčo šalys pagal pirminį grafiką Darbų užbaigimą siejo su sistemų paleidimu, derinimu ir pridavimu, analogiškai sprendė ir dėl atnaujintu grafiku nustatyto Darbų atlikimo termino, susiedamas jį su pridavimo procedūrų užbaigimu, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 2 d., sprendė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. yra šalių sutartas Darbų pabaigos terminas.

39.       Ieškovė su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Tačiau atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių sutartas Darbų pabaigos terminas pagal atnaujintą grafiką, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, yra 2022 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai pridavimu laikė viso pastato statybų užbaigimo pridavimą kontroliuojančioms institucijoms. Pasak jos, darbų pridavimą reikia aiškinti kaip pagal Sutartį ieškovės turėtų atlikti Darbų pridavimu atsakovei pagal priėmimo–perdavimo aktą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius Darbų vykdymo grafikus, taip pat ginčo šalių pozicijas, sutinka su atsakovės nurodytais argumentais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino į bylą pateiktus Darbų vykdymo grafikus, todėl šiuo aspektu priėjo nepagrįstų išvadų.

40.       Kaip minėta, iš ginčo šalių sudarytos Sutarties 5.3 punkto nustatyta, kad rangovė Darbus ir jų etapus atlieka kalendoriniame Darbų vykdymo grafike nurodytais terminais, tačiau bet kokiu atveju Darbų pabaiga turi būti ne vėliau kaip terminais, nurodytais suderintame Objekto bendrastatybinių darbų kalendoriniame grafike. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo šalys pirmiausia Darbų pagal Sutartį atlikimo terminus nusistatė 2021 m. lapkričio 21 d. Darbų vykdymo grafike, vėliau – atnaujintame 2022 m. gegužės 27 d. Darbų vykdymo grafike.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktą atnaujintą Darbų vykdymo grafiką, nepagrįstai rėmėsi pirminiu tarp ginčo šalių sudarytu Darbų vykdymo grafiku, kuriame galutinis darbų atlikimo terminas buvo siejamas su sistemų paleidimu, derinimu ir pridavimo procedūromis, bei šias nuostatas nepagrįstai analogiškai pritaikė atnaujintam grafikui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirminis grafikas buvo skirtas išimtinai ieškovei, tuo tarpu atnaujintas grafikas apėmė ne tik ieškovės, bet ir kitų rangovų vykdomus darbus.

42.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp ginčo šalių sutartas darbų atlikimo pabaigos terminas yra 2022 m. rugsėjo 2 d., kadangi atnaujintame grafike ši data siejama su visų rangovų atliktų darbų užbaigimu ir statinio pridavimo procedūromis, o ne su konkrečiai ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo terminu. Atnaujintame Darbų vykdymo grafike aiškiai identifikuoti darbų punktai, susiję su ieškovei pavestais atlikti Darbais pagal Sutartį, būtent: 19 punktas (vandentiekis) – baigimo data 2022 m. birželio 17 d.; 20 punktas (lietaus nuotekos) – 2022 m. vasario 15 d.; 53 punktas (lietaus nuvedimo sistema) – 2022 m. liepos 15 d.; 54 punktas (vandentiekis nuotekos) – 2022 m. birželio 24 d.; 54 punktas (ŠVOK) – 2022 m. rugpjūčio 2 d. Būtent šie punktai ir juose numatyti terminai atspindi konkrečių ieškovės pagal Sutartį prisiimtų darbų atlikimo pabaigą, iš kurių vėliausia – 2022 m. rugpjūčio 2 d.

43.       Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertindamas atnaujinto grafiko 65 punktą, priskirtą baigiamiesiems darbams (prie kurių priskirtini ir kadastriniai matavimai, energetinis ir techninis sertifikavimas, NSVC programa, VERT pažymos, statinio pripažinimas tinkamu naudoti), ir pagal jį nustatęs ginčo šalių sutartą Darbų atlikimo pabaigos terminą, nepagrįstai laikė, kad šis punktas apibrėžia ir ieškovės darbų atlikimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos baigiamosios procedūros, įskaitant statinio pridavimą, yra bendro pobūdžio ir taikytinos visiems projekte dalyvaujantiems rangovams, todėl negali būti laikomos ieškovės pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo termino pagrindu.

44.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovės pozicija dėl ieškovės Darbų atlikimo pabaigos termino byloje nėra nuosekli. Pirmiausia, atsakovė 2022 m. rugsėjo 14 d. pretenzijoje ieškovei nurodė, kad Darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. birželio 26 d., tuo tarpu atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodė, kad Darbai turėjo būti baigti 2022 m. rugpjūčio 22 d. (2024 m. kovo 12 d. atsiliepimo į ieškinį 14 punktas, 2024 m. birželio 18 d. tripliko 26 punktas) ir delspinigius skaičiavo nuo šios dienos.

45.       Atsižvelgiant į tai, jog pagal Sutarties 5.1 punktą ieškovė įsipareigojo statybos darbus pradėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Sutarties, t. y. 2022 m. sausio 3 d., ir baigti ne vėliau kaip 2022 m. birželio 26 d. (pagal pirminį Darbų vykdymo grafiką), t. y. iš viso per 193 dienas, ir į tai, kad ieškovė realiai Darbus pagal Sutartį pradėjo vykdyti tik 2022 m. vasario 8 d. (statybų žurnalo įrašas), skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 8 d. 193 dienas, darbai turėjo būti baigti 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kadangi atsakovė atsiliepimu ir tripliku iš esmės pripažino, kad ieškovės Darbai pagal Sutartį turėjo būti baigti 2022 m. rugpjūčio 22 d., šis terminas ir laikytinas Darbų atlikimo pabaigos pagal ginčo šalių sudarytą Sutartį terminu.

46.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji įgijo teisę į termino pratęsimą po 2022 m. rugsėjo 2 d., o techniškai pagrįstas terminas, iki kurio ieškovei turėjo būti pratęstas darbų atlikimo terminas, yra 2022 m. lapkričio 9 d. Tą grindžia 2022 m. rugsėjo 21 d. raštu, pateiktu atsakovei, kuris, pasak jos, vertintinas kaip kreipimasis į atsakovę siekiant pratęsti Darbų vykdymo terminą pagal Sutarties 5.5 punktą, taip pat kitų bendrastatybinių darbų vėlavimu, kuris, anot jos, fiksuotas gamybinių pasitarimų protokolų bei statybos darbų žurnalų įrašuose, teismo eksperto Sergejaus Zverevo 2024 m. gegužės 24 d. Ekspertinio tyrimo akto išvadomis. Papildomai nurodo, kad šalys nesielgė formaliai pagal Sutarties sąlygas, pirmą kartą atsakovė pratęsė ieškovei Darbų atlikimo terminą savo iniciatyva, nors ieškovė nebuvo pateikusi prašymo dėl termino pratęsimo.

47.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikto rašto (atsakymo) atsakovei nelaikė kaip prašymo dėl Darbų atlikimo termino pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis prašymas yra gautas pasibaigus darbų atlikimo galutiniam terminui, todėl negali būti laikomas pateiktu pagal Sutarties 5.5 punkte nustatytą tvarką, be to, raštas yra parengtas iš esmės ne ieškovės iniciatyva, o reaguojant į atsakovės 2022 m. rugsėjo 14 d. pareikštą pretenziją dėl Darbų vėlavimo.

48.       Ieškovės argumentai, kad jai neva nebuvo pareigos pateikti prašymo dėl termino pratęsimo vien dėl to, jog atsakovė pirmą kartą terminą pratęsė savo iniciatyva, laikytini nepagrįstais. Vienkartinis atsakovės veiksmas, nukrypstantis nuo Sutartyje nustatytos procedūros, savaime nepakeičia Sutarties sąlygų ir nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė buvo atleista nuo pareigos laikytis aiškiai Sutartyje nustatytos termino pratęsimo tvarkos.

49.       Pažymėtina, kad Sutarties sąlygos galėtų būti laikomos pakeistomis ar modifikuotomis tik esant aiškiam šalių susitarimui (Sutarties 10.8 punktas) arba nusistovėjusiai praktikai tarp šalių, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Vien tai, kad atsakovė vieną kartą veikė savo iniciatyva, nesukuria ieškovei teisėto lūkesčio ateityje nesilaikyti Sutartyje įtvirtintos pareigos kreiptis į atsakovę dėl termino pratęsimo (Sutarties 5.5 punktas). Priešingas aiškinimas neatitiktų sutarčių privalomumo ir teisinio tikrumo principų, nes leistų vienos šalies pavienį veiksmą vertinti kaip automatinį Sutarties sąlygų pakeitimą ar kitos šalies atleidimą nuo aiškiai Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

50.       Kita vertus, Sutarties 5.6 punktu ginčo šalys susitarė, kad bet kokiu atveju rangovė privalo nedelsiant raštu pranešti užsakovei apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių rangovė negali vykdyti Darbų, priešingu atveju rangovė neturi teisės remtis tokiomis aplinkybėmis, siekdama pratęsti Darbų atlikimo terminą ar išvengti atsakomybės už Darbų atlikimo termino pažeidimą. Tokių raštiškų pranešimų ieškovė atsakovei nepateikė.

51.       Nagrinėjamu atveju iš ieškovės 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakymo į atsakovės pretenziją matyti, kad joje ieškovė nurodo priežastis, pasak jos, lėmusias jos Darbų atlikimo vėlavimą, t. y. tai, kad jos Darbai yra pririšti prie bendrastatybinių darbų eigos ir terminų, tačiau, kaip jau minėta, šis ieškovės raštas (atsakymas) pateiktas tik po atsakovės pretenzijos jai pateikimo, todėl nelaikytinas pateiktu ginčo šalių sudarytos Sutarties 5.5 punkte nustatyta tvarka.

52.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad gamybinių pasitarimų protokolai ir statybos darbų žurnalų įrašai patvirtina bendrastatybinių darbų vėlavimą, kuris, jos vertinimu, lėmė ir ieškovės vykdytų Darbų atlikimo terminų nukėlimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi statybos darbų žurnaluose atliktus įrašus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie įrašai atspindi bendrą darbų eigą, t. y. kada, kokie rangovai ir kokius darbus atliko, tačiau jie nepatvirtina, nuo kokių konkrečių kitų rangovų atliekamų darbų buvo priklausomas ieškovės vykdytų Darbų atlikimas.

53.       Teisėjų kolegija nepritaria ieškovės argumentams, kad pasitarimų protokoluose fiksuoti kitų rangovų darbų vėlavimai savaime pateisina ieškovės Darbų atlikimo terminų nesilaikymą. Net ir darant prielaidą, kad tam tikrų rangovų darbų atlikimo vėlavimai galėjo turėti įtakos ieškovės vykdomiems Darbams, ieškovė, apie tokias aplinkybes žinodama, turėjo pareigą aktyviai veikti – laikydamasi Sutarties nuostatų kreiptis į atsakovę ir prašyti pratęsti terminą (Sutarties 5.6 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė šia galimybe nepasinaudojo, nors, būdama profesionali verslininkė, turėjo suprasti tiek Sutartyje nustatytą tvarką, tiek iš neveikimo galinčias kilti neigiamas pasekmes. Todėl vien nurodomos aplinkybės dėl kitų rangovų vėlavimų nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės įsipareigojimų nevykdymą pateisinamu ir kartu nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė faktiškai (techniškai) būtų pratęsusi ieškovei nustatytą Darbų atlikimo terminą ir kad ieškovė teisę į termino pratęsimą apskritai įgijo.

54.       Be to, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, jog teismo eksperto Sergejaus Zverevo 2024 m. gegužės 10 d. Ekspertinio tyrimo akto išvada, kurioje nurodyta, kad techniškai pagrįstas ieškovės Darbų atlikimo terminas, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kitų rangovų darbo našumą statybos metu bei ieškovės atliekamų darbų vykdymo technologinę seką bendrame konkrečių statinių statybos procese, yra iki 2022 m. lapkričio 9 d., padarytos vertinant tik pirmąjį Darbų vykdymo grafiką ir jame nurodytus terminus, pastarąjį lyginant su atitinkamais gamybiniuose pasitarimų protokoluose esančiais įrašais.

55.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose, įkaitant ir konsultacines išvadas, esančius duomenis. Įstatymas konkrečių eksperto pateiktų išvadų vertinimo kriterijų nepateikia. Bendra nuostata eksperto išvadų vertinimui yra suformuota CPK 218 straipsnyje, kuriame numatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Minėtame CPK straipsnyje, be kita ko, pažymima, kad teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinis teismas savo suformuotoje praktikoje pateikia išplėstinį tokių teiginių aiškinimą ir nurodo, jog įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas). Nepaisant anksčiau aptarto vertinimo, eksperto išvada turi būti įvertinta ir pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 19 punktas). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56.       Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas ir kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025, 36 punktas.) Privačios ekspertizės atveju šališkumo aspektas, veikiausiai, yra vienas iš kertinių vertinimo kriterijų, formuojančių daug kritiškesnį teismo požiūrį į tokią išvadą. Privatus ekspertas žino suinteresuotai bylos baigtimi šaliai reikiamas ginčo aplinkybes. Taigi privatus ekspertas gali imponuoti palankumą jį pasitelkusiai šaliai. Tad vien šis aspektas jau neleidžia suvienodinti privačių ir teismo ekspertų nepriklausomumo klausimo, kadangi privatus ekspertas visais atvejais yra priklausomas nuo jį pasitelkusios šalies. Teismo eksperto atsakomybės ribos žymiai didesnės.

57.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju į bylą privataus teismo eksperto atliktą ekspertizės aktą pateikė ieškovė. Teismo ekspertui ieškovė uždavė vieną klausimą: „Koks yra techniškai pagrįstas rangovo UAB „Energokomplektas“ pagal statybos rangos sutartį Nr. 2021.12.03 vykdytų darbų galutinio atlikimo termino pratęsimas?“. Taigi šiuo klausimu ieškovė pavedė ekspertui nustatyti techniškai pagrįstą ieškovės Darbų atlikimo termino pratęsimą, kurį ekspertas nustatė ir juo remdamasi ieškovė įrodinėja savo poziciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas klausimas iš esmės iš anksto yra nukreiptas į ieškovei palankios išvados gavimą, nes juo suponuojama termino pratęsimo nustatymo būtinybė. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo šalys dėl termino pratęsimo jų sudarytoje Sutartyje nustatyta tvarka nesitarė. Kaip jau pažymėta, byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl Darbų atlikimo termino pratęsimo. Todėl klausimas, ar egzistavo techninis pagrindas ieškovės Darbų atlikimo termino pratęsimui, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi sprendžiami ne hipotetiniai, o realiai tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktas ekspertizės aktas nepatvirtina ginčo šalių sudarytoje Sutartyje numatytų terminų pakeitimo fakto.

58.       Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ieškovė techniškai neįgijo teisės į termino pratęsimą, todėl jos argumentai dėl Darbų atlikimo termino pratęsimo nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. atmestini kaip nepagrįsti.

59.       Pažymėtina, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005, 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Be to, bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra sąžiningumo principo išraiška. Šis principas reikalauja, kad rangos sutarties šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolėms įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolių įvykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolių įvykdymo kliūtis ir pan. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).

60.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat į ginčo šalių sudarytos Sutarties 5.6 punktą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pati ieškovė tinkamai neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos, kadangi, matydama, jog nespės laiku atlikti Sutartimi įsipareigotų Darbų, laiku nesikreipė į atsakovę ir neprašė pratęsti termino, pakeisti Sutarties atitinkamų nuostatų ir pan.

61.       Apeliaciniais skundais ginčo šalys taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovės Darbai Objekte faktiškai buvo užbaigti ir perduoti atsakovei 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. deklaracijos apie statybos užbaigimą ir (ar) paskirties pakeitimą Objekte įregistravimo dieną. Ieškovė nurodo, kad Darbus Objekte baigė 2022 m. spalio 20 d., o atsakovė vilkino tiek paskutinio tarpinio darbų atlikimo akto, tiek baigiamojo perdavimo–priėmimo akto pasirašymą. Tuo tarpu atsakovės teigimu, ieškovė Darbus pilnai atlikti pabaigė 2022 m. gruodžio 20 d., kai jau buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas.

62.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės darbai faktiškai buvo atlikti 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistravus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir (ar) paskirties pakeitimą objekte. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta deklaracija patvirtina tik dalies nesudėtingų pastatų, prie kurių įgyvendinimo prisidėjo ne tik ieškovė, užbaigimo faktą, tačiau nesudaro pagrindo daryti išvadą apie ieškovės pagal ginčo šalių sudarytą Sutartį vykdytų Darbų užbaigimo momentą. Taigi pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, nepagrįstai sutapatino objekto statybos užbaigimo registravimo faktą su ieškovės pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminu.

63.       Nors, remiantis statybos darbų žurnalo įrašais, 2022 m. spalio 20 d. iš tikrųjų fiksuotas ieškovės atliktų Darbų baigimas, tačiau kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – ginčo šalių elektroninio susirašinėjimo 2022 spalio – gruodžio mėnesiais turinys – rodo, kad 2022 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo toliau atliekami statybos darbai ir šalinami ankščiau ieškovės atliktų darbų trūkumai, kas atitinkamai reiškia, jog tinkamai atlikti statybos darbai ir jų rezultatas nebuvo perduotas užsakovei ir jos priimtas net iki 2022 m. gruodžio 16 d., kai buvo sudarytas statybos užbaigimo aktas ir dokumentų pateikimo aktas, perduodant atsakovei visą dokumentaciją, su kuriais pagal Sutarties 4.9 punktą ir buvo expresis verbis susietas darbų užbaigimas, numatant, jog tik tinkamai užbaigus visus Sutartyje numatytus darbus, ištaisius nustatytus darbų defektus, tinkamai užpildžius ir perdavus užsakovei dokumentaciją pasirašomas galutinis – baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuris reiškia darbų pagal šią Sutartį pabaigą (įvykdymą).

64.       Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad kitose bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai su atsakove, atsakovė laikėsi priešingos pozicijos ir įrodinėjo, kad 2022 m. spalio 20 d. visi darbai, įskaitant ieškovės Darbus, jau buvo užbaigti, o darbų užbaigimas fiksuotas atsakovės užsakymu parengtame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame Objekto būklė fiksuota 2022 m. spalio 20 dienai, be to, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad patalpos buvo perduodamos nuomininkams nuomoti dar 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. spalio 19 d.

65.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

66.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas).

67.       Iš į bylą pateiktų Vilniaus apygardos teismo sprendimų civilinėse bylose Nr. e2A-2562-855/2024 ir Nr. e2A-609-803/2024 matyti, kad ginčai juose buvo nagrinėti tarp atsakovės UAB „SPV M31“ ir ieškovių UAB „Vertybių sauga“ bei UAB „Almeca“, t. y. tarp kitų, nagrinėjamoje byloje nedalyvaujančių asmenų. Be to, minėtose bylose buvo nustatinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės, reikšmingos būtent tų šalių tarpusavio teisiniams santykiams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo šiuose teismo sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes laikyti prejudiciniais faktais šioje byloje, todėl jomis nesiremia.

68.       Nors ieškovė teigia, o atsakovė tam neprieštarauja, kad patalpos nuomininkams buvo perduotos dar iki faktiško statybos užbaigimo, ši aplinkybė pati savaime neįrodo, jog statybos darbai patalpų nuomininkams perdavimo metu jau buvo faktiškai baigti, juolab, atsižvelgiant į tai, kad iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė po patalpų perdavimo nuomininkams atliko darbus ir šalino nustatytus darbų trūkumus. Be to, kitų nuomininkų pasirašytuose 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. spalio 19 d. patalpų perdavimo–priėmimo akto sąlygose numatyta, kad: šiuo aktu nuomininkui perduodamos tik sandėliavimo patalpos; iki perdavimo akto, kuriuo bus perduota nuomininkui administracinės patalpos, pasirašymo, nuomininkas atleidžiamas nuo komunalinių ir eksploatavimo mokesčių; nuomininkas patvirtino, kad jam yra žinoma ir suprantama, kad perdavimo akto pasirašymo dieną nėra užbaigti visi patalpų statybos darbai ir nuomotojas bei jo pavedimu tretieji asmenys turės nevaržomą galimybę patekti į patalpas.

69.       Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog faktinė ieškovės Darbų atlikimo pabaiga sietina su statybos užbaigimo aktu ir dokumentų pateikimo aktu, t. y. 2022 m. gruodžio 20 d.

70.       Todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pagrįstai atliko įskaitymą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d.

Dėl netesybų skaičiavimo ir jų mažinimo

71.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

72.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

73.       Ginčo šalys Sutarties 8.2 punktu susitarė, kad rangovė už Sutartyje (kalendoriniame darbų vykdymo grafike) nurodytų darbų (ir / ar jų etapų) galutinių terminų nesilaikymą moka užsakovei 500 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki tol, kol rangovė tinkamai atlieka ir užsakovė priima rangovo vėluojamus atlikti darbus ar jų etapą. Rangovė taip pat įsipareigoja atlyginti visus užsakovės patirtus nuostolius, kurių nepadengia šiame punkte nustatytos netesybos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šią sutarties nuostatą bauda skaičiuojama už nustatyto termino praleidimą ir taikoma už kiekvieną uždelstą dieną iki momento, kai ieškovė tinkamai atlieka darbus ir atsakovė juos priima. Taigi, baudos taikymas iš esmės, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, siejamas ne vien su formaliu termino praleidimo faktu, bet ir su tuo, kad prievolė laikoma įvykdyta tik tinkamai atlikus darbus ir juos priėmus, todėl baudos skaičiavimas tęsiasi iki tokio įvykdymo momento.

74.       Kadangi pagal statybos darbų žurnalo įrašus rangovė darbus pradėjo 2022 m. vasario 8 d., o, remiantis atliktų darbų aktais, darbai buvo baigti 2022 m. gruodžio 20 d., rangovė statybos darbų terminą praleido 122 dienomis (skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 8 d. 193 dienas, darbai turėjo būti baigti 2022 m. rugpjūčio 22 d.). Atsižvelgiant į tai, netesybų dydį, skaičiuojant pagal ginčo šalių sudarytos Sutarties 8.2 punktą, sudaro 61 000 Eur (122 k. d. x 500 Eur).

75.       Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

76.       Dėl netesybų mažinimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

77.       Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas).

78.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgdamas į Sutarties vykdymo laikotarpį, vėlavimo laikotarpį, tai, kad dalį prievolės ieškovė jau buvo įvykdžiusi, patalpų nuomos mokesčio dydį, tikėtinai prarastas pajamas iš nuomos, tai, kad, po 2022 m. rugsėjo 2 d. Objekte darbus dar atlikinėjo ir kiti rangovai, atsakovės aktyvių veiksmų nebuvimą dedant pastangas likviduoti vėlavimus, sumažino netesybų dydį 20 000 Eur, t. y. nuo 61 000 Eur iki 41 000 Eur.

79.       Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė netesybų mažinimo institutą, tuo tarpu, ieškovės nuomone, netesybos turėjo būti mažinamos dar didesne apimtimi nei pirmosios instancijos teismas sumažino.

80.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas užtikrina šalių susitarimo dėl iš anksto nustatytų būsimų nuostolių neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę veiksmingumą ir paskirtį. Priešingu atveju susitarimas dėl būsimų nuostolių netesybų forma siekiant palengvinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą prarastų bet kokią prasmę ir neatitiktų šio instituto paskirties. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei prašant mažinti netesybų dydį, jai tenka pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės.

81.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba reiškia, jog teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Taigi, atsižvelgiant į netesybų atliekamas funkcijas bei tikslus, tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditorius, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, jog pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 35 punktas).

82.       Ieškovė netesybų mažinimo poreikį grindžia tuo, kad laikotarpiu, už kurį buvo skaičiuojamos netesybos, ji Darbus jau buvo atlikusi, o Objekte darbus vėlavo atlikti kiti rangovai, nuo kurių darbų vykdymo priklausė ir ieškovės įsipareigojimų tinkamas įvykdymas. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė neįrodė patirtų nuostolių (negautų pajamų) iš nuomos teisinių santykių, nepateikė šių nuostolių apskaičiavimo, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nenurodė, už kokį laikotarpį atsakovės negautos pajamos buvo skaičiuotos ir kokiu būdu jos apskaičiuotos. Prašo atsakovės atžvilgiu taikyti contra spoliatorem taisyklę, motyvuodama tuo, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie kitiems rangovams paskaičiuotas netesybas, kurie, ieškovės teigimu, būtų patvirtinę, jog, net jei atsakovė ir patyrė kokių nors nuostolių, visi galimi atsakovės nuostoliai šiuo metu jau yra padengti.

83.       Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas netesybas, visiškai ignoravo faktą, kad, skaičiuodama netesybas, atsakovė jas jau buvo sumažinusi, taip pat aplinkybę, kad nuomos sutarčių pagrindu su kitais nuomininkais atsakovė nuomos mokesčio negavo. Pažymi, kad ginčo šalys yra dvi lygiateisės ir vienodai ekonomiškai stiprios šalys, todėl dėl Sutartimi nustatyto netesybų dydžio tarėsi tam, kad būtų galima dėl to išvengti ginčo ateityje.

84.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas netesybas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, skaičiuodama netesybas, jas buvo sumažinusi. Kaip pažymėta, netesybos pagal Sutarties terminą turėjo būti skaičiuojamos nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d., tačiau atsakovė jas skaičiavo tik nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d., kas iš esmės jau savaime patvirtina atsakovės netesybų sumažinimo 10 000 Eur suma (20 k. d. x 500 Eur) faktą. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad iš byloje esančių pateiktų 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. spalio 19 d. nuomos sutarčių nustatyta, kad jų pagrindu atsakovė negavo už išnuomotas patalpas komunalinių ir eksploatavimo mokesčių, todėl šiuo atžvilgiu ieškovė patyrė nuostolių.

85.       Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rangos darbus Objekte atliko ne viena ieškovė, juos vykdė ir kiti ieškovės pasitelkti rangovai, be to, netesybų skaičiavimo laikotarpiu ieškovė dalį Darbų pagal Sutartį jau buvo įvykdžiusi. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, remdamasi Sutarties 5.7 punktu, matydama, kad išties patiriami akivaizdūs nuostoliai, galėjo inicijuoti Sutartyje numatyta tvarka veiksmus, skirtus grafiko atsilikimui mažinti, tačiau to nedarė. Nors ši aplinkybė nepanaikina ieškovės atsakomybės, atsakovė taip pat turėjo būti suinteresuota darbų terminų laikymusi, todėl pagrįstai jai tenka dalis atsakomybės dėl galimų nuostolių, atsiradusių dėl vėlavimo pabaigti Objektą. 

86.       Pažymėtina, kad remiantis ieškovės nurodoma ir nagrinėjamu atveju prašoma taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, bet ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 115 punktą).

87.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašymas taikyti contra spoliatorem taisyklę šiuo atveju nepagrįstas. Pažymėtina, kad ši taisyklė taikoma tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad šalis nesąžiningai sunaikino, paslėpė ar nepateikė reikšmingų įrodymų, kuriuos privalėjo išsaugoti ir pateikti. Nagrinėjamu atveju vien tik aplinkybė, kad atsakovė nepateikė tam tikrų dokumentų, savaime nesudaro pagrindo šios prezumpcijos taikyti, juolab, kad byloje yra kitų duomenų ir aplinkybių, kuriais įrodinėjami patirti atsakovės nuostoliai. Be to, nėra duomenų, kad ieškovė būtų buvusi įpareigota tokius įrodymus saugoti ar pan. Atsakovė taip pat nagrinėjamu atveju nelaikytina dariusia kliūtis ieškovei įrodinėti šios nurodomas aplinkybes. 

88.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 84–85 punktuose nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nėra pagrindo netesybas mažinti dar didesne apimtimi, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino netesybų dydį 20 000 Eur suma.

Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo

89.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti delspinigius už nepagrįstai atliktą atsakovės įskaitymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, įskaitymas atliktas pagrįstai, tačiau juo priteista netesybų suma yra per didelė ir, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, sumažinta iki 41 000 Eur. Atitinkamai, sumažinus netesybų sumą, konstatuotina, kad dalis įskaitymo sumos, t. y. 20 000 Eur, grąžintina ieškovei, taip pat ieškovei iš atsakovės priteisiant 1 840 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą 20 000 Eur sumą (20 000 Eur x 184 k. d. (skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d.) x 0,05 proc. (Sutarties 8.1. punktas)).

90.       Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 10,5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. sausio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

91.       Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis).

92.       CPK 93 ir 98 straipsniuose yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal tos bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas).

93.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 9 672,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 6 784,47 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 1 320 Eur išlaidų ekspertui už konsultacinės išvados parengimą, 1 568 Eur žyminio mokesčio (DOK-43022, DOK-137738). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaidų ekspertui už konsultacinės išvados parengimą į tarp šalių skirstomas bylinėjimosi išlaidas neįtraukė, kadangi pateiktos išvados bylos išsprendimui nebuvo reikšmingos, tokiam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Savo ruožtu atsakovė pateikė teismui įrodymus apie patirtas 10 229,80 Eur atstovavimo išlaidas (DOK-43123, DOK-137855).

94.       Kadangi atsakovė neginčijo ir prašė palikti galioti sprendimo dalį, kurioje ieškovei iš atsakovės priteista 2 000 Eur skola ir nuo šios skolos priskaičiuotas 10,50 proc. dydžio procesines palūkanas, atitinkamai, ieškovei priteistina ir bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcingai apskaičiuota nuo šio atsakovės pripažinto ieškinio reikalavimo.

95.       Po apeliacinių skundų išnagrinėjimo ieškinį tenkinus 35 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 2 923,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 6 649,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalims viena iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 726,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

96.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamo sprendimo dalyje, pripažindamas, kad atsakovė nepagrįstai atliko dalį įskaitymo, padarė klaidingas išvadas. Dėl to ginčo šalių pateikti apeliaciniai skundai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 3 dalis).

97.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 492 Eur žyminį mokestį (DOK-1783380).

98.       Savo ruožtu atsakovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 897 Eur žyminį mokestį (DOK-178330), patyrė 6 969,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 3 702,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir 3 267 Eur už apeliacinį skundą (DOK-6529).

99.       Ginčo šalių apeliacinius skundus tenkinus iš dalies, joms proporcingai paskirstytinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, ieškovei iš atsakovės priteisiant 172,20 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei iš ieškovės – 5 113,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Įskaičius šalims viena iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovei iš ieškovės priteistina 4 941,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SPV M31“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimo dalis dėl ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme pakeisti ir jas išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Energokomplektas“, juridinio asmens kodas 226321990, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SPV M31“, juridinio asmens kodas 305912076, 21 840 Eur sumą, 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteisiamą sumą (21 840 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 241,39 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki 2025 m. kovo 31 d.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SPV M31“, juridinio asmens kodas 305912076, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“, juridinio asmens kodas 226321990, 3 726,01 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SPV M31“, juridinio asmens kodas 305912076, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“, juridinio asmens kodas 226321990, 4 941,09 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                         Kristina Lysionok

                                                                        Ramunė Mikonienė

                                                                        Sigita Zubavičiūtė–Montvilienė