Civilinė byla Nr. e2-2113-658/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00622-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ ieškinį atsakovui Vilijampolės socialinės globos namams dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ kreipėsi į teismą ieškiniu (CBP-623) prašydama: 1) pripažinti pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 13 ir 14 punktuose nustatytą reikalavimą drėgnoms servetėlėms būti „Pakuotėje ne mažiau kaip 50 vnt.“ ir „Pakuotėje ne daugiau kaip 20 vnt.“ neteisėtu; 2) pripažinti pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 13 ir 14 punktuose nustatytą reikalavimą drėgnoms servetėlėms ir 10 punkte nustatytą reikalavimą valomosioms putoms odos valymui be vandens „turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus, pasižymėtų priešuždegiminiu poveikiu“ neteisėtu; 3) grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, o jeigu priimant teismo sprendimą skundžiamo pirkimo sutartis jau būtų sudaryta, taikyti perkančiajai organizacijai alternatyvias sankcijas; 4) panaikinti konkurso rezultatus (jei iki ginčo pabaigos būtų sudaryta pasiūlymų eilė) ir ex officio pripažinti niekine viešojo pirkimo sutartį, jei tokia būtų sudaryta iki ginčo pabaigos; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, jog atsakovas skelbiamos apklausos būdu CVP IS priemonėmis vykdo mažos vertės viešąjį pirkimą „Sauskelnių ir slaugos priemonių pirkimas“. Ieškovė pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti perteklinius techninės specifikacijos (toliau – ir TS) 13 ir 14 punktų reikalavimus „Pakuotėje ne mažiau kaip 50 vnt.“ ir „Pakuotėje ne daugiau kaip 20 vnt.“, bei techninės specifikacijos 10, 13, 14 punktų reikalavimus „turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus, pasižymėtų priešuždegiminiu poveikiu“. Atsakovas ieškovės pretenziją atmetė.
3. Ieškovė teigia, kad TS 13 ir 14 punktuose nustatytu drėgnų servetėlių kiekio pakuotėje ribojimu atsakovas siekia iš pirkimo eliminuoti daugelio gamintojų produktus, užsitikrinant, kad produktus perkančioji organizacija galėtų pirkti tik iš proteguojamo tiekėjo/gamintojo TZMO S.A, kuris siūlo SENI prekių ženklo drėgnas servetėles. Apie tokių sąlygų neteisėtumą yra pasisakiusi Viešųjų pirkimų tarnyba ir teismai. Ieškovė nurodo, kad nustačius reikalavimą, jog pakuotėje turi būti ne mažiau kaip 50 vnt., perkančiajai organizacijai gali būti pasiūlytos drėgnų servetėlių pakuotės su itin dideliu kiekiu, kuris sąlygose nėra ribojamas, todėl didelė tikimybė įsigyti pakuotę, kurioje gali išdžiūti servetėlės. Tuo tarpu nustačius reikalavimą, kad pakuotėje turi būti ne daugiau kaip 20 vnt. servetėlių, taip pat paneigiamas atsakovo motyvas, nes tokiomis mažomis pakuotėmis įsigijus servetėles gali padidėti atliekų kiekiai. Dėl to TS 13 ir 14 punktuose įtvirtinti reikalavimai neatitinka viešųjų pirkimų tikslų ir neužtikrina lygių, skaidrių konkurencinių sąlygų tiekėjams, todėl tokios sąlygos prieštarauja pirkimo tikslui ir principams.
4. Ieškovė taip pat nurodo, kad TS 13 ir 14 punktuose drėgnoms servetėlėms ir 10 punkte valomosioms putoms odos valymui be vandens nustatytas reikalavimas „turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus, pasižymėtų priešuždegiminiu poveikiu“ ir atitinkamai „Sudėtyje turi būti maitinančių ir uždegimą mažinančių medžiagų“ yra perteklinis, nes valomųjų putų ir drėgnų servetėlių paskirtis yra atlikti valomąją funkciją, o ne turėti priešuždegiminį poveikį. Be to, perkančioji organizacija paskelbė higienos gaminių, o ne medicininių priemonių pirkimą, todėl reikalavimas produktams turėti tokių savybių, kurias turi tik vaistai ar vaistiniai preparatai, yra perteklinis ir neteisėtas. Pagal teisinį reglamentavimą drėgnos servetėlės ir valomosios putos, nėra vaistiniai preparatai ar medicinos priemonės, kurios būtų skirtos odos pažeidimų ar uždegimų gydymui, o odos sudirgimų profilaktikai yra naudojami vaistai arba medicinos priemonės, bet ne higienos gaminiai. Be to, Europos Bendrijoje ir Lietuvos rinkoje esančios drėgnos servetėlės yra kosmetikos priemonės ir negali pasižymėti priešuždegiminiu poveikiu, nes tai kosmetikos gaminiuose yra draudžiama. Ieškovė pažymi, kad tokią klaidinančią informaciją apie savo gaminamus kosmetikos gaminius pateikia tik vienas gamintojas TZMO S.A, prie jo gaminamų SENI prekės ženklo produktų. Tai leidžia teigti, kad TS 10, 13 ir 14 punktų nuostatos yra pritaikytos išimtinai vienam gamintojui, todėl šie reikalavimai turi būti panaikinti kaip neteisėti, pertekliniai ir ribojantys sąžiningą tiekėjų konkurenciją.
5. Dublike (DOK-23595) ieškovė papildomai nurodo, jog perkančioji organizacija kiekius drėgnoms servetėlėms vienoje pakuotėje nustatė su tikslu eliminuoti jai neparankius tiekėjus, kurie neatstovauja išimtinai atsakovo proteguojamo gamintojo. Ieškovės nuomone, TS 13 ir 14 punktus atitinka tik SENI gamintojo produktai. Atsakovas pateikia tik subjektyvius teiginius, jog skirtingo dydžio drėgnų servetėlių pakuotės yra reikalingos ir naudojamos atsakovo veikloje. Tokia pozicija yra nepagrįsta, nes ji nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Atsakovas nepateikė jokių pirkimo dokumentų, kurie patvirtintų, jog iki šiol būtent tokio dydžio pakuotės buvo perkamos. Be to, nepateikti nei įstaigos vadovo įsakymas ar kitas vidinis dokumentas dėl „kelioninio krepšelio“ įtvirtinimo, nei produktų nurašymo aktai, nei jokie kiti apskaitos dokumentai ar informacija, įrodanti, jog įstaigos viduje egzistuoja tvarka ir praktika dėl kelių dydžių drėgnų servetėlių pakuočių naudojimo. Ieškovė pažymi, jog drėgnų servetėlių pakuotės yra kuriamos ir gaminamos taip, kad jos užsidarytų sandariai lipnios juostos arba dangtelio pagalba, todėl rizika joms išdžiūti yra eliminuojama.
6. Ieškovė nurodo, jog įstaigos, turinčios tokius pačius sunkius pacientus ir analogiškus kasdieninius iššūkius su jais, nekelia jokių reikalavimų drėgnų servetėlių pakuotės vienetų skaičiui. Be to, VšĮ CPO LT yra paskelbusi Asmens higienos gaminių techninę specifikaciją, kurioje drėgnų servetėlių pakuotei reikalavimas yra nustatytas bendras ir tinkantis daugeliui gamintojų (ne mažiau kaip 10 vnt. servetėlių). Priešingai nei teigia atsakovas, šis VšĮ CPO konkursas jau yra paskelbtas ir prasidėjęs. Iš atsakovo atsiliepime pateiktų drėgnų servetėlių pavyzdžių analogiškuose viešuosiuose pirkimuose yra siūlomos tik Tena, Abena, Seni, Hartmann prekių ženklų gamintojų servetėlės, iš kurių tik SENI servetėlės atitinka abu ginčijamus reikalavimus drėgnų servetėlių pakuotei, kas akivaizdžiai įrodo, jog pirkimo sąlygos yra diskriminuojančios tiekėjus.
7. Ieškovė pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių faktų, įrodymų ar mokslinių studijų, kurios patvirtintų galimą ir mediciniškai pagrįstą priešuždegiminių medžiagų naudojimą „profilaktikai“. Bet kuriuo atveju specifinio poveikio medžiagos, tame tarpe ir priešuždegiminės, gali būti naudojamos tik ribotą laiką ir tik prieš tai paskyrus gydytojui konkretų gydymą. Ieškovės nuomone, toks reikalavimas yra perteklinis, nes tiek drėgnų servetėlių, tiek valomųjų putų pagrindinė funkcija yra valyti, o ne gydyti, t. y. veikti priešuždegimiškai. Be to, atsakovas pats sau prieštarauja – sąlygose skelbia, kad valomosios putos odos valymui be vandens turi turėti „uždegimą mažinančių medžiagų“, tačiau atsiliepime pareiškia, kad nei vienos putos priežiūros prekės aprašyme nėra paminėta, kad „pasižymi priešuždegiminiu poveikiu“, todėl visiškai neaišku, kaip atsakovas įsigys produktus, kurių, kaip pats deklaruoja, nėra rinkoje.
II. Atsakovo procesinių dokumentų esmė
8. Atsakovas Vilijampolės socialinės globos namai pateikė atsiliepimą (DOK-22838), kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi viešųjų pirkimų principais, siekdama įsigyti jai reikalingas prekes kuo palankesne kaina, pirkimą vykdė skelbiamos apklausos būdu, kad jame galėtų dalyvauti kuo didesnis skaičius tiekėjų, todėl nebuvo dirbtinai sumažinta konkurenciją ir nesudarytos palankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
9. Atsižvelgiant į servetėlių naudojimo patirtį, perkančioji organizacija aiškiai įvardino, kokiu tikslu naudojamos skirtingos pakuotės, kaip pasireiškia taupymas ir racionalumas – įsigyjant skirtingo dydžio pakuotes, siekiant kad servetėlės neprarastų savo funkcionalumo, neišdžiūtų ir netaptų netinkamomis naudoti. Pakuotės reikalingos dviem skirtingiems atvejams, t. y. didesnio dydžio pakuotės skirtos priežiūrai prie ligonio lovos, o mažesnė pakuotė skirta kelioniniam medikamentų ir slaugos priemonių rinkiniui. Reikalavimas pakuotės dydžiams yra pagrįstas, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, darbo funkcijas, kurioms naudojamos skirtingos pakuotės. Pakuotės dydžiai (skirtingiems poreikiams) leidžia racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, todėl negali būti įvardijami kaip pertekliniai, o rinkoje yra ne vienas tiekėjas, galintis pasiūlyti nurodyto dydžio pakuotes, kas užtikrina konkurencines sąlygas.
10. Atsakovas nurodo, kad neracionalu naudoti mažesnę pakuotę kasdien, kur servetėlės reikalingos kasdienei higienai ir odos priežiūrai (dėl to ypač padidėtų atliekų kiekiai, lyginant su didesne pakuote). Tuo tarpu mažesnės pakuotės yra naudojamos rečiau, pvz., tik vykstant už įstaigos ribų arba duodant pakuotes naudotis patiems asmenims, turintiems proto negalią. Pakuotės reikalingos dviem skirtingiems atvejams, todėl ieškovės siūlomas optimalus dydis neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikių. Be to, perkančioji organizacija tokį reikalavimą suformulavo išnagrinėjusi rinkoje esančią pasiūlą, o rinkos tyrimas parodė, kad Lietuvos rinkoje yra net 8 gaminiai, kai pakuotėje ne mažiau kaip 50 vnt. servetėlių, ir net 9 gaminiai, kai pakuotėje ne daugiau kaip 20 vnt. servetėlių. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, kad TS drėgnų servetėlių pakuotėms yra pritaikyta gamintojui TZMO S.A, kuris siūlo SENI prekės ženklo drėgnas servetėles.
11. Atsakovas taip pat pažymi, kad pirkimas, vadovaujantis VšĮ CPO LT specifikacija, dar nėra įvykęs ir tiekėjai dalyvaujantys pirkime turi galimybę ginčyti TS reikalavimus, todėl klaidinga manyti, kad šios specifikacijos reikalavimais privalo vadovautis ir kitos perkančiosios organizacijos, siekdamos įsigyti analogiškas prekes.
12. Atsakovas nurodo, kad drėgnoms servetėlėms ir valymo putoms taip pat suformulavo reikalavimą „turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus, pasižymėtų priešuždegiminiu poveikiu“, siekdama įsigyti kokybiškas priemones, turinčias papildomą pridėtinę vertę (odos profilaktiką), kurios pagalba didėja tikimybė sumažinti galimas patirti išlaidas dėl atsiradusių odos pažeidimų. Perkančiosios organizacijos poreikis suformuluotas pateikiant funkcinius reikalavimus, nepateikiant konkrečios medžiagos, nesuformuluotas vienam tiekėjui ar gamintojui. Odos pažeidimų gydymas reikalauja daugiau laiko ir finansinių išteklių, o prevencija – vienas iš būdų šias išlaidas sumažinti arba jų visai nepatirti. Be to, tokie funkciniai reikalavimai drėgnoms servetėlėms ir valymo putoms pasirinkti atlikus rinkoje siūlomų priemonių (prekių) tyrimą, iš kurio matyti, kad tokius reikalavimus atitinkančių priemonių yra daugiau nei trys. Be to, perkančioji organizacija nekontroliuoja ir neatsako už rinkoje pateikiamų prekių aprašymo turinį. Atsakovas pažymi, kad turi teisę rinktis priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius, todėl priimtas sprendimas įsigyti priemones, sukuriančias papildomą pridėtinę (funkcinę) vertę. Lygiagrečiai įgyvendinamas ir viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti lėšas.
13. Triplike (DOK-24309) atsakovas papildomai nurodo, jog vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, perkančioji organizacija užfiksavo sąrašą tiekėjų, siūlančių TS nustatytus reikalavimus atitinkančias drėgnas servetėles, t. y. kai pakuotėje yra ne mažiau kaip 50 vnt. ir ne daugiau kaip 20 vnt. siūlo daugiau negu 3 gamintojai ir daugiau negu 7 tiekėjai. Atsakovas pažymi, kad pati ieškovė turi galimybę siūlyti prekes, atitinkančias TS nustatytus reikalavimus. Atsakovo nuomone, ieškovė reikalavimus dėl drėgnų servetėlių pakuotės dydžio ginčija ne dėl konkurencijos ribojimo, bet dėl galimai privataus ekonominio intereso, siekdama priversti atsakovą konkurso sąlygas parengti pagal kito gamintojo reikalavimus. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ar TS nekelia jokių funkcinių reikalavimų drėgnų servetėlių pakuotei. Atsakovas pažymi, kad ieškovė nesilankė Vilijampolės socialinės globos namuose, nėra susipažinusi su globos namų gyventojų sveikatos būkle, jų globos ir slaugos ypatumais, kasdieniais iššūkiais ir negali objektyviai įvertinti įstaigos poreikių ar darbo specifikos. O kitų organizacijų poreikiai nebūtinai turi būti tokie patys, kaip ir perkančiosios organizacijos. Be to, atsakovas pirkimą paskelbė kol VšĮ CPO nėra galimybės įsigyti analogiškų prekių, todėl remiantis VPI 82 straipsniu, perkančioji organizacija neprivalo pirkti per VšĮ CPO, jei ten nėra organizacijos poreikių atitinkančių prekių.
14. Perkančioji organizacija, atlikusi rinkos tyrimą, nustatė, kad drėgnos servetėlės yra siūlomos įvairiais pavadinimais į jį įterpiant tam tikrą savybę, tačiau dėl pavadinimo drėgnų servetėlių paskirtis ir savybės nesikeičia. Rengiant pirkimo dokumentus, perkančioji organizacija netaikė sąlygų išimtinai vienam ar konkrečiam tiekėjui, nes pirkimo dokumentuose nekeliamas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui būti gamintoju ar oficialiu tam tikro gamintojo atstovu, o SENI ar Bella prekių ženklais, kuriuos nurodo ieškovė, Lietuvoje prekiauja ne vienas tiekėjas. Atsakovas pažymi, kad kiekvienas odos pažeidimas yra apžiūrimas ir įvertinamas medicinos gydytojo, slaugos specialisto ir jau gydomas atsižvelgiant į pažeidimo atsiradimo priežastis. Reikalavimas priemonėms pasižymėti priešuždegiminiu ar antibakteriniu poveikiu nėra susijęs su odos gydymu, tačiau skirtas profilaktikai, siekiant išvengti odos pažeidimų, kuriems jau reikalingas specifinis gydymas ir siekiant pašalinti rizikos veiksnius. Be to, ieškovė priešuždegimines priemones klaidingai lygina su vaistais, kuriuos pagal ligos pobūdį paskiria gydytojas specialistas. Rinkoje yra įvairių medicinos paskirties priemonių, kurios gali būti ir yra naudojamos be konkretaus gydytojo paskyrimo. Šiuo atveju perkančioji organizacija formuluodama TS pateikė tik funkcinius reikalavimus, nenurodant konkrečios priešuždegiminį poveikį turinčios medžiagos. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovė pateikdama atsakovo sutarčių kopijas su kitais tiekėjais siekia dirbtinai sudaryti įspūdį, kad atsakovas perka išimtinai tik TZMO gaminius. Nėra objektyvių argumentų, kaip šios sutartys yra susijusios su ginčijamu objektu, nes pagal jas perkami kompensuojamieji vaistai, sauskelnės, asmens higienos gaminiai (įklotai) ir tai bendrame pirkime sudaro tik mažą dalį. Šie pirkimai ir ieškovės argumentai neturi jokių sąsajų su ginčo objektu.
III. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados esmė
15. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareikalavo iš Viešųjų pirkimų tarnybos išvados nutartyje nurodytais klausimais.
16. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje (DOK-26097) nurodė, kad jos nuomone, TS 13 ir 14 punktuose nustatyti reikalavimai nėra pertekliniai, nes perkančioji organizacija aiškiai suformulavo argumentus, kodėl jai reikia skirtingų dydžių pakuočių, pagrindė savo poreikį, pateikė rinkos analizę, kurioje matyti siūlomos įvairių gamintojų ir įvairių tiekėjų, įvairių prekės ženklų drėgnos servetėlės. Taip pat, Tarnybos nuomone, minėtuose TS punktuose nustatyti reikalavimai negali būti laikomi ribojančiais konkurenciją, nes atsakovas pateikė informaciją, kad TS 13 reikalavimą atitinkančias servetėles gali pasiūlyti 10 tiekėjų, o TS 14 reikalavimą atitinkančias servetėles gali pasiūlyti 7 tiekėjai. Tarnybos manymu, atsakovo argumentai pagrindžia būtinybę įsigyti drėgnas servetėles ir valomąsias putas be valymo funkcijos turinčias papildomas perkančiajai organizacijai reikalingas funkcijas (perkančioji organizacija aiškiai suformulavo argumentus, kodėl jai reikia papildomas savybes turinčių priemonių, pagrindė savo poreikį), tačiau teisminio nagrinėjimo metu turėtų būti įvertinta, ar tokios bendros (pvz., visiškai nedetalizuojant naudojamų medžiagų, jų kiekių ir pan.) TS formuluotės „turi turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus“, „sudėtyje turi būti maitinančių <...> medžiagų“ ir „sudėtyje turi būti <...> uždegimą mažinančių medžiagų“ atitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia“.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
17. 2018 m. birželio 27 d. atsakovas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimą apie mažos vertės „Sauskelnių ir slaugos priemonių pirkimas“ pirkimą, skelbiamą apklausos būdu (suteiktas pirkimo Nr. 389225) (skelbimo tekstas žr. adresu: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2018-649988). Atsakovas 2018 m. liepos 10 d. paskelbė patikslintas pirkimo Nr. 389225 sąlygas (ieškinio priedas Nr. 2).
18. Ieškovė 2018 m. liepos 13 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė: 1) TS 13 ir 14 punktuose drėgnoms servetėlėms perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus „Pakuotėje ne mažiau kaip 50 vnt.“ ir „Pakuotėje ne daugiau kaip 20 vnt.“ panaikinti kaip perteklinius; 2) TS 13 ir 14 punktuose drėgnoms servetėlėms ir 10 punkte valomosioms putoms odos valymui be vandens perkančiosios organizacijos nustatytą reikalavimą „turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus, pasižymėtų priešuždegiminiu poveikiu“ panaikinti kaip perteklinius (ieškinio priedas Nr. 4).
19. Atsakovas 2018 m. liepos 16 d. raštu informavo ieškovę, kad atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą (ieškinio priedas Nr. 5).
20. Ieškovė 2018 m. liepos 24 d. per EPP pateikė teismui ieškinį, kuris tos pačios dienos nutartimi priimtas. 2018 m. liepos 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovo Vilijampolės socialinės globos namų vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo „Sauskelnių ir slaugos priemonių pirkimas“ (pirkimo Nr. 389225), organizuojamo apklausos būdu CVP IS priemonėmis, procedūros iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
21. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog pagrindinis ginčas kilęs dėl atsakovo vykdomo pirkimo techninės specifikacijos sąlygų teisėtumo. Dėl šių klausimų pasisakoma žemiau sprendime.
V. Teisiniai argumentai ir išvados
Dėl reikalavimų perkančiosios organizacijos rengiamoms pirkimo techninėms specifikacijoms bei įrodinėjimo naštos paskirstymo
22. Ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ ieškinyje prašo pripažinti neteisėtomis tam tikras atsakovo Vilijampolės socialinės globos namų vykdomo pirkimo techninės specifikacijos sąlygas.
23. VPĮ 17 straipsnyje numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (1 dalis); perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (2 dalis); planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (3 dalis). Pažymėtina, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.
24. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ taip pat nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi, jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
26. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
27. Apibendrinant darytina išvada, kad perkančioji organizacija, nustatydama TS reikalavimus, turi įvertinti konkretaus reikalavimo tikslingumą, pagrįstumą ir reikalingumą. Esant ginčui, perkančioji organizacija turėtų pateikti paaiškinimus, jei tai įmanoma, bet kokius kitus dokumentus ar įrodymus, kodėl TS nustatyti būtent tokie techniniai reikalavimai. Perkančiajai organizacijai negalint pagrįsti, paaiškinti TS nustatytų reikalavimų būtinybės ir bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pirkimo tikslas galėjo būti tinkamai pasiektas ir netaikant konkrečių ginčijamų reikalavimų, galima spręsti, jog tokių pirkimo sąlygų taikymo būtinybės nebuvo, o nustatyti reikalavimai yra pertekliniai ir ribojantys konkurenciją.
28. Taigi, visų aukštesnių apribojimų ar specifinių reikalavimų perkamai prekei pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka perkančiajai organizacijai (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatydama ieškovės ginčijamus TS reikalavimus, turėjo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti tokį pasirinkimą bei įrodyti, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas, o tiekėjų konkurencija nebuvo bereikalingai ir dirbtinai apribota.
Dėl techninės specifikacijos 13 ir 14 punktų reikalavimų, keliamų drėgnų servetėlių kiekiui pakuotėje
29. Ieškovė prašo pripažinti TS 13 ir 14 punktuose nustatytus reikalavimus drėgnų servetėlių kiekiui pakuotėje neteisėtais. Nurodo, kad tokie reikalavimai riboja konkurenciją ir yra pritaikyti gamintojo TZMO S.A siūlomoms SENI prekių ženklo drėgnoms servetėlėms. Nurodo, jog atsakovas pateikia tik subjektyvius teiginius, jog skirtingo dydžio drėgnų servetėlių pakuotės yra reikalingos ir naudojamos atsakovo veikloje. Be to, įstaigos, turinčios tokius pačius sunkius pacientus ir analogiškus kasdieninius iššūkius su jais, nekelia jokių reikalavimų drėgnų servetėlių pakuotės vienetų skaičiui.
30. Atsakovas teigia, kad reikalavimai drėgnų servetėlių kiekiui pakuotėje nustatyti atsižvelgiant į servetėlių naudojimo patirtį, perkančiosios organizacijos poreikius, darbo funkcijas, kurioms naudojamos skirtingos pakuotės. Skirtingo dydžio pakuotės reikalingos dviem skirtingiems atvejams, t. y. didesnio dydžio pakuotės skirtos priežiūrai prie ligonio lovos, o mažesnė pakuotė skirta kelioniniam medikamentų ir slaugos priemonių rinkiniui. Be to, rinkoje yra ne vienas tiekėjas, galintis pasiūlyti nurodyto dydžio pakuotes, kas užtikrina konkurencines sąlygas.
31. Atsakovas TS 13 punkte nustatė, kad drėgnų servetėlių pakuotėje turi būti ne mažiau kaip 50 vnt., o TS 14 punkte nustatė, kad drėgnų servetėlių pakuotėje turi būti ne daugiau kaip 20 vnt.
32. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti reikalavimus pirkimo objektui. Be to, ieškovė, kaip tiekėja, neturi pagrindo ginčyti perkančiosios organizacijos ketinimą pasirinkti kaip būtent bus naudojamos siekiamos įsigyti prekės, t. y. tiekėjas negali perkančiajai organizacijai nurodyti kokiais atvejais naudoti skirtingo dydžio drėgnų servetėlių pakuotes. Tik pati perkančioji organizacija tiksliai žino savo poreikius ir gali spręsti kur ir kaip bus naudojamos jos įsigytos prekės.
33. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė pagristus paaiškinimus, kodėl ieškovės ginčijami TS nustatyti reikalavimai dėl drėgnų servetėlių kiekio pakuotėje yra reikalingi. Atsakovas paaiškino, kad perkamos servetėlės bus naudojamos dviem skirtingiems atvejams, t. y. didesnio dydžio pakuotės bus skirtos priežiūrai prie ligonio lovos (pvz., viena didele drėgnų servetėlių pakuote naudojasi vienas darbuotojas, aptarnaujantis kambaryje 4 slaugomus ligonius), o mažesnė pakuotė skirta kelioniniam medikamentų ir slaugos priemonių rinkiniui, kurį darbuotojas nešiojasi su savimi, lydėdamas ligonį į ligoninę, polikliniką ar kitas įstaigas. Taip pat drėgnos servetėlės mažesnėmis pakuotėmis skiriamos globos namuose gyvenantiems lengvą protinę negalią turintiems jaunuoliams asmeniniam naudojimui, kurie geba savo asmens higieną prižiūrėti savarankiškai.
34. Kaip matyti iš atsakovo pateikto Vilijampolės socialinės globos namų direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 159 patvirtinto Viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, organizavimo, atlikimo ir atskaitomybės tvarkos aprašo (tripliko priedas Nr. 4), viešuosius pirkimus inicijuoja Vilijampolės socialinės globos namų Pirkimų plane nurodytas Vilijampolės socialinės globos namų specialistas (aprašo 26 punktas). Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju (įsigyjant sauskelnes ir asmens higienos prekes) pirkimo paraišką rengė Asmens sveikatos priežiūros padalinio vadovas, t. y. vyriausiasis slaugytojas. Iš vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymo (žr. adresu, http://www.vilijampolessgn.lt/wp-content/uploads/2016/05/VYRIAUSIASIS-SLAUGYTOJAS.pdf) teismas nustatė, kad vyriausiasis slaugytojas vadovauja asmens sveikatos priežiūros padaliniui, organizuoja slaugos darbą, numato ir nurodo, kaip spręsti padalinio svarbiausius uždavinius, koordinuoja padalinio personalo darbą. Šias pareigas einantis darbuotojas supranta slaugos įtaką paciento sveikatai, tai išaiškina kitiems slaugantiesiems, apie slaugą reguliariai informuoja įstaigos vadovybę, tobulina darbo organizavimą, sprendžia iškilusias problemas bei teikia pasiūlymus įstaigos vadovybei, skirsto resursus (vaistus, dez. medžiagas, slaugos priemones, med. inventorių ir kitus medicininės paskirties gaminius) praktiniams tikslams įgyvendinti, sukomplektuoja pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, vertina slaugos būklę, periodiškai tikrina globotinių asmens higieną ir atlieka kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Taigi, vyriausiasis slaugytojas užtikrina kokybišką slaugos procesą ir gali geriausiai įvertinti, kokių priemonių reikia siekiant tai įgyvendinti. Teismo vertinimu, tik atsakovas ir jo darbuotojai (specialistai) žino globos namų gyventojų sveikatos būklę, jų globos ir slaugos ypatumus, todėl tik pats atsakovas (jo darbuotojai), o ne tiekėjai, gali objektyviai įvertinti įstaigos poreikius siekiant įsigyti reikalingas prekes. Šiuo atveju atsakovas pagrindė, kad jo vyriausiasis slaugytojas, kuris inicijavo higienos prekių pirkimą, turi gebėjimų ir galėjo tinkamai įvertinti esamą situaciją, bei pasiūlyti efektyvius būdus ir priemones, kurios geriausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę.
35. Kadangi perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti TS reikalavimus pagal savo poreikius, todėl ji neprivalo atsižvelgti į kitus viešuosius pirkimus, vykdytus kitų perkančiųjų organizacijų. Dėl to teismas laiko nepagrįstu ieškovės argumentą, kad kitos perkančiosios organizacijos jų vykdytuose viešųjų pirkimų sąlygose neįtvirtino nuostatų dėl drėgnų servetėlių skaičiaus pakuotėje. Pažymėtina, kad kitų įstaigų poreikiai nebūtinai turi būti tokie patys, kaip ir ginčo atveju perkančiosios organizacijos.
36. Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovas ginčo pirkimu siekiamas įsigyti prekes turėjo pirkti per VšĮ CPO LT ar bent jau vadovautis jos paskelbtomis TS sąlygomis. Kaip matyti iš VšĮ CPO LT Pirmosios viešųjų pirkimų grupės vadovės atsakymo (Tripliko priedas Nr. 5) šiuo metu dar tik vykdomos tokių prekių pirkimo procedūros ir perkančiosios organizacijos slaugai reikalingas prekes galėtų įsigyti per VšĮ CPO LT tik nuo spalio mėnesio (jei pirkimo procedūros vyks sklandžiai). Šis atsakymas pagrindžia atsakovo teiginius, kad VšĮ CPO LT paskelbtame pirkime dalyvaujantys tiekėjai dar gali ginčyti TS reikalavimus. Dėl to sutiktina su atsakovu, kad perkančioji organizacija neturėjo galimybių įsigyti jos poreikius atitinkančių slaugos priemonių per VšĮ CPO LT, bei negalėjo vadovautis įstaigos paskelbtomis TS, kadangi VšĮ CPO LT paskelbtas pirkimas dar nėra įvykęs (VPĮ 82 straipsnio 2 dalis).
37. Šiuo atveju ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, jog ginčijami reikalavimai yra nustatyti, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius siekiant užtikrinti sklandų slaugos procesą. Vien tai, kad pirkimo sąlygose nėra nurodyta kam būtent bus naudojamos skirtingų dydžių drėgnos servetėlės, neleidžia daryti išvados, kad ieškovės ginčijami TS reikalavimai yra neteisėti. Atsakovas nagrinėjamu atveju aiškiai suformulavo argumentus, kodėl jam reikia skirtingų dydžių pakuočių, t. y. pagrindė savo poreikį, pateikė rinkos analizę, kurioje matyti siūlomos įvairių gamintojų ir įvairių tiekėjų drėgnos servetėlės.
38. Atsakovo su tripliku pateikta lentelė įrodo, jog rinkoje yra drėgnų servetėlių, kurios atitinka nustatytus reikalavimus, t. y. rinkoje yra daugiau nei 3 gamintojų prekės, kurių pakuotėje yra ne mažiau kaip 50 vnt. ir ne daugiau kaip 20 vnt., bei tokias prekes siūlo daugiau negu 3 tiekėjai.
39. Pažymėtina, kad nors tiekėjų Nr. 8–9 (UAB „Nukas“ ir UAB „Assorti.lt“) siūlomos drėgnos servetėlės HIPP BABY SANFT (56 vnt.) yra skirtos kūdikiams, tačiau prekės aprašyme yra nurodyta, kad jos tinka ne tik kūdikiams, bet ir vyresnių vaikų bei suaugusių odai prižiūrėti. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad nors tiekėjos Nr. 5 (Camelia vaistinė) siūlomos drėgnos servetėlės JOHNSONS BABY EXTRA SENSITIVE (56 vnt.) ir tiekėjų Nr. 6–7 (Pigu.lt ir UAB „Hiperfarma“) siūlomos drėgnos servetėlės NATRACARE (50 vnt.) yra skirtos kūdikiams, tačiau jos taip pat galėtų būti naudojamos ir suaugusių asmenų odos priežiūrai. Net laikant, kad tiekėjų Nr. 5–7 drėgnos servetėlės, kurių pakuotėje yra ne mažiau nei 50 vnt., netinka suaugusiems asmenims, pagal atsakovo lentelės duomenis, vis tiek yra 7 tiekėjai, kurie gali pasiūlyti 5 gamintojų prekes. Tai patvirtina ir atsakovo su procesiniais dokumentais pateiktos įvairių tiekėjų internetinių puslapių, kuriuose prekiaujama drėgnomis servetėlėmis, nuotraukos (el. b. 1 T., b. l. 124–126, 130–137, 151–152).
40. Teismas, analizuodamas įrodymus, sprendžia, jog atsakovo nurodomo tiekėjo Nr. 2 (UAB „Hiperfarma“) servetėlių NATRACARE (12 vnt.) aprašyme nurodyta, kad jos skirtos tik intymiai higienai, o tiekėjo Nr. 6 (UAB „Gintarinė vaistinė“) servetėlių SEPTOMA JAZMINE (15 vnt.) aprašyme nurodyta, kad jos skirtos tik rankų dezinfekcijai. Kadangi šios servetėlės, nors atitinka vienetų pakuotėje reikalavimą (TS 14 punktas), tačiau neatitinka reikalavimo, jog turi būti skirtos visai suaugusių asmenų odos priežiūrai, todėl galimai ir galėtų būti keliamas klausimas dėl jų siūlymo ginčo pirkime. Tačiau kitos, atsakovo su tripliku pateiktoje lentelėje nurodytos drėgnos servetėlės, kurių pakuotėje yra ne daugiau 20 vnt., tinka suaugusių asmenų odos priežiūrai ir atitinka reikalavimus, keliamus vienetų skaičiui pakuotėje, t. y. atsakovas įrodė, jog rinkoje yra bent 5 gamintojų prekės, kurias siūlo 8 tiekėjai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina atsakovo su procesiniais dokumentais pateiktos įvairių tiekėjų internetinių puslapių, kuriuose prekiaujama drėgnomis servetėlėmis, nuotraukos (el. b. 1 T., b. l. 127–129, 138–150).
41. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl TS 13 ir TS 14 punktuose nustatytų reikalavimų, keliamų drėgnų servetėlių kiekiui pakuotėje, yra nepagrįsti. Atsakovas įrodė, kad šie reikalavimai nėra pertekliniai ir nepagrįstai neriboja tiekėjų konkurencijos, bei nėra pritaikyti išimtinai vienam gamintojui.
Dėl techninės specifikacijos 10, 13 ir 14 punktų reikalavimų drėgnoms servetėlėms ir valomosioms putoms turėti priešuždegiminį poveikį
42. Ieškovė teigia, kad TS 13 ir 14 punktų reikalavimai drėgnoms servetėlėms ir 10 punkto reikalavimas valomosioms putoms odos valymui be vandens „turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus, pasižymėtų priešuždegiminiu poveikiu“, „Sudėtyje turi būti maitinančių ir uždegimą mažinančių medžiagų“ yra pertekliniai ir neteisėti, nes valomųjų putų ir drėgnų servetėlių paskirtis yra atlikti valomąją funkciją, o ne turėti priešuždegiminį poveikį. Ieškovė nurodo, kad šie reikalavimai riboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes juos atitinka tik vieno gamintojo TZMO S.A prekės SENI.
43. Atsakovas teigia, kad tokie reikalavimai suformuoti siekiant įsigyti kokybiškas priemones, turinčias papildomą pridėtinę vertę (odos profilaktiką), kurių pagalba siekiama sumažinti odos pažeidimų ir dėl jų gydymo patiriamas išlaidas. Perkančioji organizacija, atlikusi rinkos tyrimą, TS nustatė funkcinius reikalavimus, o ne konkrečias medžiagas. Atsakovas pažymi, kad dėl pavadinimo drėgnų servetėlių paskirtis ir savybės nesikeičia. Reikalavimas priemonėms pasižymėti priešuždegiminiu ar antibakteriniu poveikiu niekaip nėra susijęs su odos gydymu, tačiau skirtas profilaktikai, siekiant išvengti odos pažeidimų, kuriems jau reikalingas specifinis gydymas ir siekiant pašalinti rizikos veiksnius.
44. VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.
45. TS 13 ir TS 14 punktuose nustatyta, kad drėgnos servetėlės „turi turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus, pasižymėtų priešuždegiminiu poveikiu“, o TS 10 punkte – valomųjų putų odos valymui be vandens „sudėtyje turi būti maitinančių ir uždegimą mažinančių medžiagų“. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas TS 10, 13 ir 14 punktuose drėgnoms servetėlėms ir valomosioms putoms nustatė tik funkcinius reikalavimus, t. y. savo sudėtyje turėti uždegimą mažinančių medžiagų (VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
46. Sutiktina su atsakovu, kad perkančioji organizacija turi teisę rinktis priemones, geriausiai atitinkančias jos poreikius, t. y. šiuo atveju įsigyti priemonių, sukuriančių papildomą pridėtinę (funkcinę) vertę – skirtų profilaktikai, siekiant išvengti odos pažeidimų ir siekiant pašalinti rizikos veiksnius. Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant pašalinti rizikos veiksnius nėra būtina, kad drėgnose servetėlėse ir valomosiose putose būtų tam tikrų uždegimą mažinančių medžiagų, kadangi odos valymo metu būtent ir yra pašalinamos medžiagos, kurios gali sukelti uždegimus, t. y. nuvalomas prakaitas, šlapimas, išmatos ir kiti nešvarumai. Taip pat siekiant išvengti odos pažeidimų, pirmiausia, turėtų būti užtikrinama, kad globotiniams būtų laiku suteikiamos slaugos paslaugos, pvz. laiku keičiamos sauskelnės, ligonių prausimas atitinkamu dažnumu ir kt.
47. Kaip minėta sprendimo 24 punkte, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, nors perkančioji organizacija nurodė tik funkcinius reikalavimus dėl priešuždegiminio poveikio, tačiau nėra aišku kaip bus atrinktos prekės turinčios tokią savybę. Kaip pats atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį, nei viename valomųjų putų aprašyme nėra nurodyta, kad jos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, o kaip matyti iš su tripliku pateiktoje lentelėje (tripliko priedas Nr. 1) nurodytų drėgnų servetėlių aprašymų, tokią savybę turi tik SENI CARE drėgnos servetėlės (80 vnt.). Nors atsakovas pateikia tam tikrų medžiagų, kurios pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, pavyzdžių, tačiau pirkimo sąlygose ir TS šios konkrečios medžiagos nebuvo nurodytos. Pažymėtina, kad kiekvienos medžiagos (pvz., atsakovo nurodomos ramunėlės, alijošius) priešuždegiminės savybės priklauso ir nuo tokių medžiagų kiekio, koncentracijos ir sąveikos su kitomis medžiagomis, esančiomis tame produkte, bei kitų aplinkybių. Tam, kad būtų galima įvertinti kiekvieno tiekėjo pasiūlytas prekes, reikalingos specialios žinios, nes siekiant nustatyti ar jos atitinka TS reikalavimus pasižymėti priešuždegiminiu poveikiu ir sudėtyje turėti uždegimą mažinančių medžiagų, būtina analizuoti kiekvienos prekės sudėtyje esančias medžiagas, jų kiekį. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai paliekama per didelė ir neapibrėžta diskrecijos teisė vertinti ar tiekėjų pasiūlymai atitinka ginčijamus TS reikalavimus, kadangi nėra aišku kokias medžiagas ji laikys turinčiomis priešuždegiminį poveikį, o kurių ne. Be to, nors atsakovo veikla yra susijusi su slaugos paslaugų teikimu, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad jo specialistai turi tokių specialių žinių (to nėra matyti ir iš vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymo) ar, kad bus naudojamasi eksperto pagalba.
48. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad atsakovės TS 10, 13 ir 14 punktų reikalavimai drėgnoms servetėlėms ir valomosioms putoms turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus, pasižymėtų priešuždegiminiu poveikiu ir savo sudėtyje turėti uždegimą mažinančių medžiagų yra pertekliniai ir pažeidžia VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, kadangi nėra aišku kaip bus nustatomi tiekėjai, kurių prekės atitinka tokius reikalavimus ir kokius konkrečius parametrus turės atitikti siūlomos prekės. Tačiau teismas taip pat atmeta ieškovės argumentus, kad ginčijamos TS sąlygos yra pritaikytos išimtinai gamintojo TZMO S.A gaminamoms SENI prekėms, kadangi iš atsakovės su tripliku pateiktos lentelės matyti, kad vienintelės šio gamintojo SENI CARE drėgnos servetėlės (80 vnt.) atitinka visus TS 13 reikalavimus, tačiau kitos SENI prekės neatitinka nei TS 10, nei TS 14 reikalavimų, nes savo sudėtyje galimai neturi uždegimą mažinančių medžiagų.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ginčijamomis pirkimo TS sąlygomis perkančioji organizacija reikalauja iš tiekėjų pasiūlyti tokias prekes, kurios vienu metu turėtų daugiau specifinių savybių, nei reikia viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti, todėl nustatytos TS sąlygos sudaro prielaidas galimam tiekėjų konkurencijos varžymui ir jų diskriminavimui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, perkančiosios organizacijos nustatyti pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimai „turi turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus, pasižymėtų priešuždegiminiu poveikiu“ (TS 13 ir 14 punktai), „sudėtyje turi būti uždegimą mažinančių medžiagų“ (TS 10 punktas) pažeidžia VPĮ 35 straipsnio 4 dalies ir 37 straipsnio nuostatas, viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, todėl teismas juos kvalifikuoja kaip neteisėtus.
50. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017). Negalima šalių grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, jei neteisėti veiksmai atlikti nustatant pirkimo sąlygas, kadangi neteisėtų pirkimo sąlygų pakeitimas (ištaisymas) reiškia naują konkursą, t. y. ankstesnių teisinių santykių pabaigą. Byloje nustatyta, kad viešojo pirkimo sutartis nėra sudaryta, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti 3 ir 4 ieškinio reikalavimų ir jie atmetami. Tačiau ieškovės teisės apginamos konstatavus pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumą (žr., sprendimo 49 punktą), bei to pasėkoje nutraukiant atsakovo vykdomą viešąjį pirkimą.
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ laikoma ginčą iš dalies laimėjusia šalimi, todėl ji turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi tik pusė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių teismo sprendimu pripažintos pagrįstomis, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų atitinkamai paskirstytinos proporcija 1/2 ieškovei ir 1/2 atsakovei, o priteistinos įvertinus jas pagrindžiančius įrodymus.
52. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdis buvo paskirtas 2018 m. rugsėjo 14 d. 8.30 val. Apie posėdžio datą ir laiką buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Prašymų dėl posėdžio atidėjimo ar datos perkėlimo iš dalyvaujančių byloje asmenų gauta nebuvo, todėl posėdis vyko ir byla buvo nagrinėjama nustatytą dieną. Posėdis vyko iki 2018 m. rugsėjo 14 d. 9.28 val., po ko teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, priėmė nutartį procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą byloje atidėti. Tačiau 2018 m. rugsėjo 24 d. teisme per EPP sistemą gautas atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Nr. DOK-27517). Konstatuojama, jog šis dokumentas atsakovės atstovo teismui buvo išsiųstas jau po to, kai posėdis buvo pasibaigęs, o su juo pateikta 2018 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. 18-09-21/01 parengta, bei 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodydamas atliktas jau teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, todėl prašymą ir jo priedus atsisakytina priimti. Jokių pagrįstų priežasčių, kodėl šie įrodymai pateikti teismui pažeidžiant CPK 98 straipsnio reikalavimus, nenurodyta. Taip pat pažymėtina, jog šis dokumentas nėra ištirtas CPK nustatyta tvarka kaip įrodymas, todėl nėra pagrindo juo vadovautis šiuo sprendimu priteisiant bylinėjimosi išlaidas, o teismas nemano, jog dėl pateikto prašymo ir pridedamų dokumentų būtų pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl konstatuojama, jog atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui jokių kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jam bylinėjimosi išlaidos sprendimu nepriteistinos.
53. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 263 Eur žyminis mokestis (ieškinio priedas Nr. 14, 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymas; el. b. 1 T., b. l. 47), 2 057 Eur už procesinių dokumentų parengimą – už ieškinio parengimą 1 234,20 Eur, už dubliko parengimą 822,80 Eur (2018 m. rugsėjo 13 d. prašymas su priedais, reg. Nr. DOK-26495; el. b. 4 T., b. l. 119–128). Teismas nustatė, kad ieškovės nurodomos išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktai). Atsižvelgiant į sprendimo 51 punkte nurodytas aplinkybes, ieškovei priteisiama pusė jos patirtų ir Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršijančių išlaidų sumą – 1 160 Eur ((263 Eur + 2 057 Eur) / 2).
54. Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.
55. 2018 m. liepos 27 d. nutartimi teismas šioje byloje buvo pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė atsakovo Vilijampolės socialinės globos namų vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo „Sauskelnių ir slaugos priemonių pirkimas“ (pirkimo Nr. 389225), organizuojamo apklausos būdu CVP IS priemonėmis, procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Kadangi pirkimas nutraukiamas teismo sprendimu, o toks sprendimas pasekmes sukelia savaime, be priverstinio vykdymo, nėra pagrindo toliau palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl sprendimui įsiteisėjus taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikinama (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 4238 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
atsisakyti priimti atsakovo Vilijampolės socialinės globos namų 2018 m. rugsėjo 24 d. pateiktą prašymą su priedais (DOK-27517).
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtais atsakovo Vilijampolės socialinės globos namų 2018 m. birželio 27 d. paskelbto mažos vertės viešojo pirkimo „Sauskelnių ir slaugos priemonių pirkimas“ (pirkimo Nr. 389225) sąlygų reikalavimus:
1. Numatytus techninės specifikacijos 10 punkte, ta apimtimi, kiek juose nustatytas reikalavimas „sudėtyje turi būti uždegimą mažinančių medžiagų“;
2. Numatytus techninės specifikacijos 13 ir 14 punktuose, ta apimtimi, kiek juose nustatytas reikalavimas „turi turėti medžiagų, kurios mažintų odos sudirgimus, pasižymėtų priešuždegiminiu poveikiu“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nutraukti atsakovo Vilijampolės socialinės globos namų vykdyto mažos vertės viešojo pirkimo „Sauskelnių ir slaugos priemonių pirkimas“ (pirkimo Nr. 389225), organizuojamo apklausos būdu CVP IS priemonėmis, procedūras.
Priteisti iš atsakovo Vilijampolės socialinės globos namų (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 160 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. liepos 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Nerijus Meilutis