Baudžiamoji byla Nr. 1-702-187/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65358-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;
(S)
1.1.10.1; 1.2.25.4.2.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 13 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė,
sekretoriaujant Mortai Kungienei,
dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,
kaltinamajam K. R.,
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. Š. atstovams pagal įgaliojimą P. Š. ir jų advokatui Mariui Mikalauskui,
nedalyvaujant:
nukentėjusiajai P. Š.,
civilinio atsakovo UAB „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ atstovui advokatui D. B.,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), elektriku, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnį, 281 straipsnio 4 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
K. R. 2017 m. gruodžio 15 d., iki 13 val. 13 min., Telšių m., Beržų g., ties namu pažymėtu Nr. 2, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t.y. pagal 2017-12-19 specialisto išvadoje Nr. T- A 12977/2017 (01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Šiais veiksmais K. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Be to jis 2017 m. gruodžio 15 d., apie 13 val. 13 min., Telšių m., Beržų g., ties namu pažymėtu Nr. 2, pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodytus reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2017-12-19 specialisto išvadoje Nr. T- A 12977/2017 (01) kraujyje nustatyta 2,65 promilių etilo alkoholio), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, važiuodamas tiesiai Beržų g., ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nesulėtino greičio, nepasirinko saugaus greičio, kad bet kuriuo momentu galėtų sustabdyti, iškilus grėsmei eismo saugumui (pėsčiajai P. Š. einant važiuojamąja dalimi kertant pėsčiųjų perėją), laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiąją P. Š., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkte ir 128 punkte nurodytus reikalavimus, tuo padarydamas nukentėjusiajai P. Š. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis dešiniame skruoste, galvos plaukuotosios dalies dešinėje, dešinio smilkinkaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą abipus po kietuoju smegenų dangalu, subaracnoidiniu pakraujavimą, kaklinio II stuburo slankstelio danties lūžimą, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais K. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje.
Po to 2017 m. gruodžio 15 d., apie 13 val. 13 min., Telšių m., Beržų g., ties namu pažymėtu Nr. 2, pėsčiųjų perėjoje, po įvykusio eismo įvykio, turėdamas pareigą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 231.5 punktą rūpintis eismo įvykio metu sužeistu pėsčiuoju, nesustojo ir nepagelbėjo pėsčiajai P. Š., kai grėsė pavojus pėsčiojo gyvybei (P. Š. eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą), nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, paliko P. Š. gulėti ant kelio važiuojamosios dalies, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šiais veiksmais K. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje.
Kaltinamasis K. R. teisme savo kaltę visiškai pripažino, sutiko duoti parodymus ir, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai bei parodė, kad tvirtina savo parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek anksčiau teisme duotus parodymus. 2018 m. birželio 18 d. teisiamajame posėdyje jis buvo parodęs, kad 2017 m. gruodžio 15 d. su savo mašina išvažiavo pas draugą, kuris buvo prie Germanto ežero. Išgėrė ir toliau nebeatsimena tolimesnės kelionės. P. G. ežero susitiko su draugu ir ten vartojo alkoholį. Ten važiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas. Susiskambino su draugu, jis pasakė, kad yra prie ežero, jis atvežė palaidoti savo katiną, atvažiavo ir K. R.. K. R. turi garažą Plungės g., tačiau negali pasakyti ar tą dieną buvo garaže. Prie ežero praleido apie 15-20 min. Išgėrė sidro po „bambalį“. Prieš tai gėręs nebuvo. Tada išvažiavo, kiekvienas su savo mašina. Draugas R. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Su draugu kalbėjo vasario ar kovo mėnesį apie tą dieną ir išaiškėjo, kad buvo pas jį, ten jis vaišino sidru ar alumi. Kiek išgėrė neatsimena. Kiek pas jį užtruko irgi neatsimena. Nieko neatsimena, turbūt paskui važiavo namo. Iš draugo visada namo važiuodavo tokiu maršrutu Alyvų g., Butkų Juzės g., Virvytės g., Beržų g. K. R. parodė, kad vienu momentu atrodė, kad buvo naktis, gal buvo užmigęs. Beržų g. pabaigoje yra perėja ten pajuto smūgį. Sūnus sakė, kad mašiną pastatė truputį ant žolės. Neprisimena ką veikė grįžęs namo. Sulaikė tą patį vakarą. Su girtumu sutinka. Yra baustas už greitį. Tą dieną draugas namuose buvo vienas. Nukentėjusiajai buvo atlyginta žala 3000 EUR, buvo pasirašytas lapelis. Žmona perdavė nukentėjusios sūnui pinigus. Sumokėjo automobilio transportavimo išlaidas. Mano, kad suma priteisti prašoma didoka. Draudimas turėtų įvertinti tinkamą sumą. Mašinoje turėjo vaizdo registratorių. K. R. neprisimena ar tą dieną jį buvo įjungęs. K. R. sutinka su viskuo. K. R. neprisimena, kad prie perėjos būtų stabdęs. Su ieškinio suma nesutinka, mano ji turėtų būti mažesnė 3000-5000 EUR. Tuo metu kai K. R. buvo sulaikytas jo žmona sumokėjo pinigus nukentėjusios sūnui. K. R. parodė, kad žmona sakė, kad tokios sumos paprašė nukentėjusios sūnus. Visų detalių nežino (2 t., b.l. 84-85). Papildomai parodė, kad jo šeima nuo pat pradžių stengėsi pagelbėti nukentėjusiajai. Jo šeimos turtinė padėtis nėra gera. Nors abu su žmona dirba, tačiau gauna nedidelius atlyginimus, turi sūnų studentą, kurį reikia išlaikyti, todėl šiuo metu realiai galimybės sumokėti ieškinyje nurodytų sumų neturi. Šiuo metu norintis dirbti ir susimokėti tas sumas kurios bus priteistos.
Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273, 291 str.).
Liudytojos N. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b.l. 99-100), kuri parodė, kad 2017-12-15 apie 13.15 val. ji buvo namuose, adresu(duomenys neskelbtini), išgirdo padangų cypimą ir per langą pamatė, kad šalikelėje pasistatęs automobilį VW Golf išlipęs vyriškis nuėjo. Per kitą langą pamatė, kad už pėsčiųjų perėjos guli moteris. Išėjusi į lauką ir sulaukusi policijos pareigūnų pamatė iš (duomenys neskelbtini) namo išeinantį neblaivų vyrą, kurį išlipantį iš automobilio matė per langą. Policijos pareigūnams parodė vyriškį ir jis buvo sulaikytas. 2018 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 87), liudytoja N. U. nurodė panašias aplinkybes ir paliudijo, kad tą dieną buvo savo namuose adresu(duomenys neskelbtini), laukė grįžtančios dukros iš mokyklos, buvo nedarbingumo laikotarpyje. Tuo metu pietavo ir išgirdo stiprų stabdymą, prišoko prie lango. Pamatė, kad prie pėsčiųjų perėjos sustojo tamsi mašina, lėtai pradėjo važiuoti ir už kelių metrų sustojo. Vairuotojas išlipęs iš mašinos, net nepažiūrėjęs atgal nuėjo į kiemą. Tada ji priėjus prie kito lango pamatė ant kelio gulinčią moterį. Pradėjo skambinti greitajai, bet pamatė, kad kita moteris jau skambina, nutraukė skambutį. Nuėjus į įvykio vietą matė gulinčią moterį galva į važiuojamąją kelio dalį, buvo daug kraujo. Po kiek laiko moteris atsigavo. Atvažiavo policija. Vairuotojas išėjo į(duomenys neskelbtini). Kita liudytoja pamatė, kad čia tas pats žmogus, jis ėjo link parduotuvės, su policija privažiavo prie parduotuvės, jis nesipriešino suimamas. Neatsimena kokia buvo diena, tai buvo nuo 12.30 val. iki 13 val. Langas buvo priešais įvykį. Mašina „Wolksvagen Golf“ važiavo nuo Beržų g. link Dariaus ir Girėno g. Tik pribėgus prie kito lango pamatė moterį, ji gulėjo dešinėje mašinos pusėje. Paskui automobilis nuvažiavo keliasdešimt metrų, matė kaip iš mašinos išlipo vienas žmogus, matėsi, kad buvo stresinėje būsenoje. Žmogus buvo pasimetęs, matėsi, kad jam kažkas buvo atsitikę, buvo išsitempęs. Nuo įvykio iki kol atvažiavo pagalba gal praėjo iki 10 min.; Parodymų patikrinimo vietoje protokolu su fotolentelėmis (1 t. b. l. 103-108), kuriame užfiksuota, kad 2017-12-29 liudytoja N. U. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.; Liudytojos E. P. parodymais, kuri patvirtino liudytojos N. U. duotus parodymus (1 t., b.l. 110-113), o 2018-06-22 teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. P. parodė, kad važiuodama namo, netoli namų pamatė kaip priešais persivertė ir nukrito močiutė. Automobilis, kuris ją kliudė pavažiavęs už perėjos sustojo, galvojo, kad vairuotojas išlips ir eis pažiūrėt, tuo metu įvažiavo į kiemą. Močiutė gulėjo ant kelio, o vairuotojas pastatęs mašiną nuėjo į kiemą. Ji bėgo žiūrėti močiutės, skambino greitajai pagalbai. Važiavo Dariaus ir Girėno gatve link Beržų gatvės. Važiavo link įvykio vietos. Viskas truko apie 2 sekundes, matė tik kaip ore vertėsi močiutė. Ji ėjo per perėją ir buvo jau beveik perėjusi, ji buvo ne jos kelio pusėje. E. P. užfiksavo tik susidūrimą. Į namus reikėjo pasukti iki tos perėjos. Kai močiutė pradėjo eiti per perėją nematė, matė tik kai trenkėsi į ją. Nematė ar ji ėjo greitai, kuria dalimi mašina į ją trenkėsi nematė. Nuo jos kiemo iki tos perėjos yra apie 100-150 metrų. Automobilis buvo mėlynas, viskas vyko greitai, nespėjo užfiksuotu jo greičio, tačiau jis nebuvo didelis. Ji pati važiavo iš pakalnės į kalną, todėl tiksliai kaip ėjo močiutė, ji nurodyti negali, nes būdama pakalnėje to negalėjo matyti. Matė tik, kad močiutė buvo partrenkta. Po susidūrimo automobilis sustojo už perėjos, vairuotojas neišlipo, ji pati pasuko į savo kiemą ir sustojo, pamatė, kad vairuotojas išėjo į kiemą. Neatsimena ar šalikelėje stovėjo mašinos, atrodo, kad stovėjo, bet jos matomumui netrukdė. Močiutei buvo likęs žingsnis iki perėjos pabaigos, gal mažiau nei metras. Akyse tas vaizdas kai ji apsivertė ir nukrito į šoną, ant šaligatvio buvo kūnas, o ant asfalto galva. Matė, kad vairuotojas įėjo į jos kiemą, jis buvo pasimetęs, išsigandęs, nieko nekalbėjo, jo nepažinojo. E. P. parodė, kad nėra tokia drąsi, kad jį būtų stabdžiusi. Bėgo prie močiutės.; 2017-12-15 Eismo įvykio schema (1 t. b. l. 27), kurioje užfiksuota, kad atstumas nuo perėjos iki dėmės, panašios į kraują, yra 3,36 m, o stabdymo kelias yra 2,5 m prieš perėją bei 1 m už perėjos, viso 7,5 m ir Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis (2 t. b. l. 11-27), kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra Telšiuose, Beržų g. ties namu Nr. 2, matosi kelio danga – asfaltas, šlapia kelio danga dėl kritulių ir purvo, šalia važiuojamosios dalies matosi ir šaligatvis.; Daikto apžiūros protokolu (1 t., b.l. 28-32), kuriame matyti, kad vietos apžiūros metu paimtas plastikinis butelis, kuris 2017-12-28 apžiūrėtas.; 2017-12-28 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (1 t. b. l. 69 79), kuriame užfiksuota, kad yra atlikta automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, yra užfiksuotas keleivio pusės šoninio veidrodėlio įskilimas, o apžiūros metu paimti daiktai: vaizdo registratorius, techninės apžiūros rezultatų kortelė, registracijos liudijimas, draudimo liudijimas (1 t., b. l. 69-79, 80-86-87, 91), kurie pagal Daiktų perdavimo saugojimui protokolą perduoti saugojimui Telšių apskrities VPK pagal 2017-12-29 kvitą B serija TEL Nr. 0001335 ir 2018-04-09 kvitą B serija TEL Nr. 001983.; Alkotesterio parodymais (1 t., b. l. 122), kuriuose užfiksuota, kad 2017 m. gruodžio 15 d. 13.29 val. alkoholio kiekio matuokliu K. R. nustatytas 2,02 ‰ girtumas.; 2017 m. gruodžio 21 d. gauta specialisto išvada (1 t., b. l. 128) Nr. T-A 12977/2017(01), kurioje nurodyta, kad K. R. 2017 m. gruodžio 15 d. 13.48 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65 ‰ (promilės) etilo alkoholio; Nukentėjusiosios P. Š. parodymais (1 t., b. l. 34-36), kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-15 apie 13.15 val. ji ėjo Beržų gatve, Telšiuose, ji norėjo pereiti per pėsčiųjų perėją. Einant per pėsčiųjų perėją ji pajuto smūgį ir daugiau nieko neatsimena, nes prarado sąmonę.; 2018-03-07 gauta specialisto išvada (1 t., b. l. 47-48) Nr. G 416/2018(03), kurioje yra užfiksuota, kad P. Š. buvo nustatytas galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis dešiniame skruoste, galvos plaukuotosios dalies dešinėje, dešinio smilkinkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu abipus kietuoju smegenų dangalu, subarachnoidiniu pakraujavimu, kaklinio II stuburo slankstelio danties lūžimas, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, o šiuos sužalojimus ji galėjo patirti 2017 m. gruodžio 15 d. eismo įvykio metu ir dėl eismo įvykio metu patirto galvos sužalojimo P. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Peržiūrėtu vaizdo ir garso įrašu (2 t., voke pritvirtintame prie galinio viršelio), vaizdo registratoriuje užfiksuota vaizdo informacija apie tai, kaip įvyko eismo įvykis. Peržiūrint vaizdo ir garso įrašą pavadinimu „FILE0391.MOV“, matoma dešinėje pusėje, apatiniame kampe esančią datą 2017/12/15 ir laiką, kuris fiksuoja filmavimo laiką nuo 13:11:54. Vaizdo įrašas trunka 1 min. 53 s. Matomas vaizdas automobiliu važiuojant Alyvų g., iki Alyvų- Bukų Juzės gatvių sankryžos, kur suka į kairę pusę ir toliau važiuoja tiesiai Bukų Juzės gatve iki Bukų Juzės-Virvytės gatvių sankryžos. Sankryžoje suka į kairę pusę ir važiuoja tiesiai Virvytės gatve iki Virvytės-Beržų gatvių sankryžos, kurioje suka į dešinę pusę ir toliau važiuoja tiesiai Beržų g., kur artėjama link pėsčiųjų perėjos, esančios ties namu pažymėtu Nr. 2, Beržų g., Telšiai. Būtent peržiūrėjus CD diską, kuris yra pridėtas baudžiamojoje byloje voke prie 2 t. galinio viršelio, yra akivaizdžiai matyti, kad iš tolo matomas mašinos važiavimo kryptimi dešine puse važiuojamojoje kelio dalyje judantis žmogus. Priartėjus matoma, kaip žmogus eina pėsčiųjų perėjoje automobilio judėjimo kryptimi, arčiau dešiniojo kelio krašto, atsukusi nugarą į artėjantį automobilį. Vaizdo ir garso įraše 13 val. 13 min. 29 s., girdimas automobilio padangų stabdymo garsas bei susidūrimo vaizdas ir garsas su pėsčiuoju. Automobilis po susidūrimo nesustoja, lėtai juda į priekį ir sustoja netoliese dešinėje pusėje, esančioje stovėjimo vietoje priešais automobilį Audi A4, kaip ir užfiksuota 2017-12-15 kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu. Automobilis užgesinamas. Po automobilio ir pėsčiojo susidūrimo, girdima, kaip automobilio vairuotojas sako „o jau dabar turiu reikalų“, tai pakartoja du kartus.; 2017 m. gruodžio 15 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 25/2017 (1 t., b.l. 65), kuriame užfiksuota, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas vairuotojui padarius LR BK 281 str. numatytą veiką ir saugomas K. M. g. 1, Telšiai.; 2017 m. gruodžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t. b. l. 196), kuriame užfiksuota, kad K. R. pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio raktelį su pulteliu; 2018 m. balandžio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame yra užfiksuota, kad K. R. pateikė susitarimo kopiją (2 t. b. l. 1-3) ir banko išrašo kopiją, iš kurių matyti, kad kaltininko žmonos noru, kaltininko žmona A. R. perdavė nukentėjusiosios sūnui P. Š. 3000 eurų, pripažįstant, kad 2017 m. gruodžio 15 d. įvykus eismo įvykiui buvo sužalota P. Š., žala ateityje turi būti atlyginta visa ir, kad K. R. 2018 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 28,00 Eur Telšių apskrities VPK už VW GOLF (duomenys neskelbtini) transportavimą.; Nukentėjusiosios atstovų P. Š. ir Z. R. parodymais (2 t. b. l. 83-88), kurie parodė, kad jų mama P. Š. eismo įvykio metu buvo partrenkta transporto priemonės jai einant pėsčiųjų perėjoje ir ji buvo sunkiai sužalota: jai buvo skilusi kaukolė, lūžęs kaklo slankstelis. Dėl to ji dejavo, kentė skausmą, vėmė ir buvo išvežta iš Telšių į Klaipėdos ligoninę, ten buvo operuota. Dėl garbaus amžiau negalėjo daryti dviejų operacijų iš karto, todėl kaklą gydosi iki šiol. Jie abu patyrę išlaidas, nes važinėjo į Klaipėdą, Palangą, kur buvo reabilitacijoje. Po avarijos mama tapo didele našta, nes reikalinga nuolatinė priežiūra. Iki eismo įvykio jų mama buvo savarankiška, vegetarė, pati gamindavosi maistą, buvo sveikuolė, stipri, užsiėmė sportu – vaikščiojimu. Buvo geros nuotaikos ir sveikatos, pati nusipirkdavo maistą ir gamindavosi. Šis eismo įvykis pakenkė visai jų šeimai. Mama (P. Š.) sakiusi, kad ji visada būna atsargi, eidama per gatvę pasižiūri, o iš kur atsirado ta mašina ji nematė, o pajuto tik trenksmą. Turėję išlaidų kelionėms, maistui, vaistams, higienos priemonėms ir kt..
Dėl veikų kvalifikavimo
Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis K. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas:1) 2017 m. gruodžio 15 d., iki 13 val. 13 min., Telšių m., Beržų g., ties namu pažymėtu Nr. 2, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t.y. pagal 2017-12-19 specialisto išvadoje Nr. T- A 12977/2017 (01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2) 2017 m. gruodžio 15 d., apie 13 val. 13 min., Telšių m., Beržų g., ties namu pažymėtu Nr. 2, pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodytus reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2017-12-19 specialisto išvadoje Nr. T- A 12977/2017 (01) kraujyje nustatyta 2,65 promilių etilo alkoholio), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, važiuodamas tiesiai Beržų g., ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nesulėtino greičio, nepasirinko saugaus greičio, kad bet kuriuo momentu galėtų sustabdyti, iškilus grėsmei eismo saugumui (pėsčiajai P. Š. einant važiuojamąja dalimi kertant pėsčiųjų perėją), laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiąją P. Š., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkte ir 128 punkte nurodytus reikalavimus, tuo padarydamas nukentėjusiajai P. Š. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis dešiniame skruoste, galvos plaukuotosios dalies dešinėje, dešinio smilkinkaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą abipus po kietuoju smegenų dangalu, subaracnoidiniu pakraujavimą, kaklinio II stuburo slankstelio danties lūžimą, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, nes būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 3) Po to 2017 m. gruodžio 15 d., apie 13 val. 13 min., Telšių m., Beržų g., ties namu pažymėtu Nr. 2, pėsčiųjų perėjoje, po įvykusio eismo įvykio, turėdamas pareigą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 231.5 punktą rūpintis eismo įvykio metu sužeistu pėsčiuoju, nesustojo ir nepagelbėjo pėsčiajai P. Š., kai grėsė pavojus pėsčiojo gyvybei (P. Š. eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą), nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, paliko P. Š. gulėti ant kelio važiuojamosios dalies, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 144 straipsnį, nes jis paliko be pagalbos P. Š., kai jai grėsė pavojus gyvybei. Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų N. U. ir E. P. liudijimais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio schemos duomenimis, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo K. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, nes būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pagal BK 144 straipsnį, nes jis paliko be pagalbos žmogų, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei. K. R. po eismo įvykio suvokė, kad vairuodamas transporto priemonę partrenkė žmogų, tai akivaizdžiai įrodo vaizdo ir garso įrašas vaizdo ir garso įrašą pavadinimu „FILE0391.MOV“ (2 t. voke prie galinio višelio), kuriame yra užfiksuota, kad jis tuoj po įvykio sustojęs pasako žodžius „o jau dabar turiu reikalų“, tai pakartoja du kartus, tačiau pagal bylos surinktus duomenis, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip padaręs eismo įvykį ir sukėlęs pavojų nukentėjusiam asmeniui nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą (tiek pats suteikti pirmąją medicininę pagalbą, tiek ir kviesti kvalifikuotus medicinos darbuotojus).
K. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, dalį žalos atlygino. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką pagal BK 144 straipsnį padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis K. R. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, yra iš dalies atlyginęs nukentėjusiajai P. Š. padarytos žalos.
BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija numato, kad už šiame straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką asmeniui skiriama vienintelė bausmė - laisvės atėmimas iki šešerių metų. Todėl K. R. skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padaryti du nesunkūs ir vienas sunkus, iš kurių vienas yra sunkus neatsargus nusikaltimas), į pasekmes ir padarytą žalą, kuri iš dalies yra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir važiavimą neužsisegęs saugos diržo, baudas sumokėjęs), taip pat į atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir tai, kad vienam epizodui yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminas mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 50 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dirba, naujų ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta, teismas mano, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nustatant kaltinamajam atitinkamus draudimus ir įpareigojimus.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641 str.).
BK 67 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus kaltininko padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad šis nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, taip pat tai, kad iki šio nusikaltimo padarymo momento kaltinamasis nebuvo padaręs jokių pažeidimų, tame tarpe ir susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).
Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta vairuojant K. R. priklausančią transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir konfiskuotinas iš kaltinamojo. Todėl automobilis, kartu su registracijos liudijimu Nr. D 872771, automobilio užvedimo rakteliu su pulteliu, Techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. 700-0153440, Draudimo liudijimu Nr. LTACA 8024023, šiuo metu saugomi Telšių apskrities VPK pagal 2017 m. gruodžio 29 d. Kvitą B serija TEL Nr. 0001335, perduotini kartu su konfiskuotinu automobiliu už konfiskavimo vykdymą atsakingai institucijai (pareigūnui).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra Vaizdo registratorius dėžutėje ir pakete plastikinis butelis, šiuo metu saugomi Telšių apskrities VPK pagal 2018-04-09 kvitą B serija TEL Nr. 001983 (1 t., b. l. 91), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų teisėtam savininkui – K. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t. b. l. 180-186), tai yra Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. sausio 8 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės pradėjus bausmės vykdymą panaikintos (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Be to, vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytinas jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 8 d.(1 t. b. l. 176-177), įskaitytinai.
Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį spręstinas civilinių ieškinių klausimas.
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2000-12-13 ir 2006-08-19 nutarimai). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).
Iš Valstybinės ligonių kasos prie SAM rašto (1 t. b. l. 117) matyti, kad civilinio ieškinio už nukentėjusiajai P. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas šioje byloje civilinio ieškinio kaltinamajam neteiks.
Iš Civilinio ieškinio (1 t. b. l. 58-66) ir jo priedų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė P. Š. pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 34-68) dėl 2054,83 Eur turtinės ir 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš draudimo kompanijos Ergo Insuranse SE Lietuvos filialo 2054,83 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo K. R. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad po eismo įvykio nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. ji stacionariai gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, ten jai buvo atlikta galvos operacija, po to gydėsi Palangos reabilitacinėje ligoninėje, gydosi iki šiol, nes kaklas ilgą laiką buvo įtvare ir iki šiol yra skausmingas. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol negali normaliai judėti, tapo ribotai darbinga, nes pastoviai jaučia sunkumą ir skausmą galvos srityje, jaučia silpnumą visame kūne. Nurodo, kad dėl patirtų traumų pastoviai negali pilnai dirbti, progresuoja atminties sutrikimai, dėl to gydosi, o gydytojas išrašo dieninius antidepresantus ir naktinius raminamus vaistus, o 2018 m. balandžio 25 d. neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, o tai taip pat yra eismo įvykio pasekmė. Be to eismo įvykio metu patyrusi nervinį stresą, gydosi vartodama raminamus vaistus. Ieškinyje cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-2012 metų nutartis ir priteistas sumas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims priklausomai nuo patirtų sužalojimų ir netekto darbingumo, prašo teismo atsižvelgti į tai bei priteisti prašomas sumas (2 t., b. l. 34-36).
Civilinės ieškovės P. Š. atstovas M. Mikalauskas teisme civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad draudimo bendrovė neteisingai nurodo, kad nukentėjusiajai neturi atlyginti turtinės žalos, kurią ji patyrė kasdieniniams poreikiams tenkinti, nes nukentėjusioji valgo vegetarinį maistą, o turtinė žala yra pagrįsta kvitais, kurie yra pridėti prie ieškinio, todėl turi būti priteista iš draudimo bendrovės. Kadangi pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis priteisiamas iki 23 000 Eur, todėl įvertinus tai, kad draudimo bendrovė turi atlyginti 5000 Eur, kaltinamasis jau yra atlyginęs 3000 Eur neturtinės žalos, todė prašoma priteisti iš kaltininko 12 000 Eur neturtinė žala nėra per didelė, todėl ji turėtų būti priteisiama.
Nukentėjusiosios atstovas P. Š. paaiškino, kad skaudu dėl motinos patirto sužalojimo, daug naktų nemiegota, daug patirta kelionių išlaidų, sesė (Z. R.) važinėjos iš JAV, jai ten sumažėjo atlyginimas. Pati motina iškentėjo daug skausmo, jos sveikata pablogėjo. Tą dieną kai įvyko eismo įvykis matomumas buvo geras, aiškiai matėsi motina einanti gatve. Ten neseniai yra įrengtas šaligatvis, visi toje vietoje eina važiuojamąja kelio dalimi, nes žiema, šaligatvis slydus. Tuo labiau, kad ji buvo matoma ir buvo partrenkta visiškai šalia pėsčiųjų perėjos, tuo metu ji ėjo pėsčiųjų perėjoje, o vairuotojas turėdamas ją aiškiai matyti, nestabdė transporto priemonės ir ją partrenkė. Kaltinamojo žmona tuoj po eismo įvykio, kai jis tuo metu buvo sulaikytas, iš karto pagelbėjo pinigėliais, kurių dėka galimai motina išgyveno, nes buvo operacija, kuri praėjo sėkmingai, tačiau motina iki šiol jaučia pasekmes: tirpsta jai kojos, ūžia galvoje ir jaučia kitus negalavimus. Visi vaikai nori padėti tėvams, todėl civilinį ieškinį palaiko, o bausmę prašo skirti vidurkio ribose.
Prokuroras nurodė, kad palaiko nukentėjusiosios P. Š. pareikštą civilinį ieškinį, tačiau jos prašoma priteisti neturtinės žalos suma neatitinka teismų praktikos ir turi būti mažinama. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mąstą kuri turi būti didesnė, viršijanti įstatymo numatytą 5000 Eur draudimo įsipareigojimo limitą. Teismo medicinos specialisto išvados pakanka įvertinti kokio dydžio žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta ir reikia remtis šia išvada. Draudimas privalo vykdyti savo pareigą įstatymo numatytose ribose ir atlyginti žalą. Priteisiant neturtinę žalą iš kaltininko, tai yra K. R. reikia įvertinti tai, kad jis jau yra 3000 Eur neturtinės žalos yra sumokėjęs, o turtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė.
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė 2017 m. gruodžio 15 d. eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (1 t., b. l. 82), todėl draudimo bendrovė įtraukta byloje civiliniu atsakovu.
Kaltinamasis K. R. nurodė, kad pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl to kas įvyko. Jo šeima stengėsi nuo pat pradžių pagelbėti nukentėjusiajai pagal savo galimybes. Nurodė, kad nori dirbti ir sumokėti tai kas bus priteista. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo; įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo (civilinis ieškovas). Sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti teisingą, t. y. tikrąjį žalos dydį (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalį draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, tame tarpe ir transporto priemonių valdymu, privalo atlyginti didesnio pavojaus padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlyginami nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės kilimo (CK 6.248 str. 4 d.). Vadovaujantis CK 6.282 str. 1 dalimi, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Analogiškai numato ir TPVCAPDĮ 19 str. 9 dalis, kad nukentėjusiajam asmeniui apskaičiuotos išmokos gali būti mažinamos, atsižvelgiant į jo paties veiksmus ir kaltės laipsnį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nors už kilusį eismo įvykį yra atsakingi abu eismo dalyviai, tačiau kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaltės laipsnis nėra vienodas, didesnė kaltė yra kaltinamojo K. R..
Vertindamas P. Š. patirtą turtinę žalą teismas priima kaip teisingai paskaičiuotą (2 t. b. l. 77-79) draudiko sumą, kurią jis sutinka atlyginti, o būtent 954,26 Eur išmoką, kurios iki šiol draudimo bendrovė nėra išmokėjusi ir kurią teismas turi priteisti. Šią sumą sudaro: 777,42 kelionės išlaidos (bilietų ir kuro kompensavimui), 176,84 Eur gydymo išlaidos (chigienos priemonių, vaistų ir maisto papildų kompensavimui) ir 30,00 Eur telefono sąskaitos pildymo išlaidos.Teismas sutikdamas su draudiko išsakyta nuomone (2 t. b. l 87-88), kad neturi būti atlyginamos išlaidos susijusios su maistu, nes tai yra susiję su kasdieniu fiziologiniu žmogaus poreikiu, tuo labiau, kad maistas buvo duodamas nukentėjusiajai ir ligoninėje bei reabilitacinėje įstaigoje, o dietologai jai išskirtinio maisto nebuvo paskyrę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. R. turės atlyginti ir žalą, kurią patyrė Ligonių kasa gydydama nukentėjusiąją P. Š.. Esant tokiai situacijai, teismas civilinio ieškinio dalį dėl 1100,57 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Be to atkreipiamas dėmesys, kad ekektrinio virdulio pirkimas 2018 m. kovo 12 d., nukentėjusiajai jau būnant namuose, įvairios spaudos įvairiu laiku pirkimas, langų ploviklių ir kitų panašių prekių pirkimas neturėtų būti kompensuojamas, nes tai nėra atsiradęs poreikis įsigyti jas būtent dėl to, kad buvo eismo įvykis ir jo metu buvo sužalota nukentėjusioji.
Civilinė ieškovė P. Š. taip pat prašo atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą, o būtent 5 000 Eur neturtinę žalą prašo priteisti iš civilinio bendraatsakovio Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ir 12 000 Eur iš civilinio atsakovo K. R., nes 3 000 Eur jis yra jau sumokėjęs, todėl prašo šią sumą skaičiuoti kaip neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl ją įvertinti turi teismas, atsižvelgiant į visus konkrečioje byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus ir ginamos vertybės specifiką, taip pat nukentėjusiojo ir pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo K. R. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, judėjimo, jos veiklos galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jos fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą ir pasekmes, į kaltinamojo amžių, darbingumą, turtinę ir šeimyninę padėtį (turi nuolatinį darbą, tačiau gaunamas atlyginimas yra nedidelis, vedęs, gyvena su šeima, turi sūnų studentą, kuriam reikalinga materialinė tėvų parama), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusios prašoma 20 000 Eur neturtinė žala yra per didelė, todėl ją mažina iki 10 000 Eur, nes pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį (BK 6.282 str. 1 d.), turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui. Sprendžiant apie nukentėjusiam asmeniui padarytos neturtinės žalos dydį pirmiausia nustatomas bendras konkretus šios žalos dydis, po to sprendžiamas klausimas dėl jos priteisimo iš atsakingų asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418-222/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusioji P. Š. ėjo dešine važiuojamąja kelio dalimi, nors turėjo eiti šaligatviu, ji nėjo per pėsčiųjų perėją, o tik eidama važiuojamąja kelio dalimi kirto pėsčiųjų perėją ir kirtus pėsčiųjų perėją, netoli jos, buvo partrenkta automobilio, būtent užkliudyta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės keleivio pusės veidrodėliu, o to pasekoje P. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. P. Š. veiksmai, einant važiuojamąja kelio dalimi, kai šalia yra šaligatvis, taip pat buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nukentėjusioji neatsargiai ėjo keliu pažeisdama taip pat Kelių eismo taisyklių 36 ir 37 punktų reikalavimus, kurie nurodo pėsčiųjų pareigas eiti šaligatviais, o jeigu šaligatviu eiti negalima, leidžiama eiti kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu ir turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, o ji ėjo mašinų judėjimo kryptimi, tai yra akivaizdžiai matyti vaizdo ir garso įraše (2 t. voke prie galinio viršelio) pavadinimu „FILE0391 MOV“. Tačiau P. Š. kaltės laipsnis yra ženkliai mažesnis nei kaltinamojo K. R., kaip jau teismas nustatė vertindamas turtinę žalą, todėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 Eur.
Kaltinamojo K. R., kaip automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, todėl draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę, todėl nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusiojo trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų lemia tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi minėtas įstatymas įtvirtina subsidiariąją draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolę prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418-222/2016, Nr. 2K-226-942/2016). Dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė - civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale privalo atlyginti kaltinamojo K. R. veiksmais nukentėjusiajai P. Š. padarytą neturtinę žalą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir draudimo sutartyje nustatyto dydžio, t. y. 5000 Eur. Kadangi teismo priteisiama neturtinė žala yra 10 000 Eur, tai yra didesnė nei numatyta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl neturtinės žalos dalis, viršijanti 5000 Eur, priteistina iš kaltinamojo K. R. (CK 6.254 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltininko šeima yra jau sumokėjusi 3000 eurų žalos atlyginimo, todėl iš K. R. priteistina 2000 eurų sumą neturtinės žalos atlyginimui.
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2011). Nukentėjusioji teismui nepateikė įrodymų apie jos atstovavimo išlaidas, jų priteisti neprašė, todėl jos ir nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106, 109, 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 2 punką bei paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant K. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2018 m. lapkričio 13 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 8 d. įskaitytinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsniais paskirti K. R. baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 15 d. – vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir konfiskuoti transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
K. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. RO403099, esantį baudžiamojoje byloje (2 tome voke prie galutinio segtuvo viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti įstatymų nustatyta tvarka VĮ „Regitra“.
Automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su registracijos liudijimu Nr. D 872771, automobilio užvedimo rakteliu su pulteliu, Techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. 700-0153440, Draudimo liudijimu Nr. LTACA 8024023, šiuo metu saugomus Telšių apskrities VPK pagal 2017 m. gruodžio 29 d. Kvitą B serija TEL Nr. 0001335, perduoti kartu su konfiskuotinu automobiliu už konfiskavimo vykdymą atsakingai institucijai (pareigūnui).
Nuosprendžiui įsiteisėjus Vaizdo registratorių dėžutėje ir pakete plastikinį butelį, šiuo metu saugomus Telšių apskrities VPK pagal 2018-04-09 kvitą B serija TEL Nr. 001983, grąžinti jų teisėtam savininkui – K. R., o CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu (voke 2 t. prie galinio bylos viršelio) palikti saugojimui byloje.
K. R. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių apylinkės teismą.
Teisėja Stefanija Sakalauskienė