Administracinė byla Nr. I-534-583/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00239-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 14.2;63.2.8;73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo A. M. skundu atsakovams - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, LR Valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Pajūrio regioninio parko direkcijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriui dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akto Nr. PL-321 išvados, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T11-261 panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spęsdamas skundo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą, nurodydamas, kad 1995 m. birželio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 30 ir jo priedu Nr. 5 jam leista sumokėti avansu už perkamą bendro 0.50 ha ploto namų valdos žemės sklypą. 2005-2006 metais įvairiais raštais kreipėsi į Pajūrio regioninio parko direkciją, Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymais netvirtinti jo teises ir interesus pažeidžiančio detalaus plano, tačiau kaip matyti į tai nebuvo atsižvelgta. 2012 m. balandžio 13 d. ir 2012 m. balandžio 30 d. prašymais kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas suteikti informaciją apie detaliojo plano rengimo eigą ir priimtus sprendimus. 2012 m. gegužės 8 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštu buvo informuotas, kad pėsčiųjų tako Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje detalusis planas patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-261. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo tiesiogiai suinteresuotas asmuo šio planavimo procese, tačiau jokie su detaliojo planavimo patvirtinimu susiję dokumentai jam nebuvo įteikti, todėl laiko, kad vieno mėnesio terimimas skundui pateikti nepraleistas. Be to pareiškėjo teigimu skunde išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą t.y. yra svarbios ir pakankamai reikšmingos atnaujinti praleistą terminą, jei teismas manytų, kad terminas praleistas.
Rengiant detalųjį planą pareiškėjo teigimu padaryta eilė esminių teisės aktų pažeidimų, todėl detalusis planas negalėjo būti tvirtinamas, negalėjo būti pateikta teigiama išvada. Šiais ir skunde išsamiai išdėstytais argumentais pareiškėjas prašo teismo:
1. panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akto Nr. PL-321 išvadą;
2. panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. T11-261, kuriuo patvirtintas pėsčiųjų tako, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Karklės kaime, Klaipėdos rajone, detalusis planas.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą skundu, pašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akto Nr. PL-321 išvadą ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. T11-261, kuriuo patvirtintas pėsčiųjų tako, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Karklės kaime, Klaipėdos rajone, detalusis planas.
2012 m. birželio 14 d. raštu Nr. I-534-583/2012 Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti duomenis apie 2007 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-261 patvirtinto detaliojo plano viešojo svarstymo procedūras, nurodant kada ir kokiu būdu buvo paskelbta apie rengiamą ir parengtą detalųjį planą, ar detaliojo plano viešojo svarstymo procedūrose dalyvavo ir teikė pasiūlymus pareiškėjas A.M.. 2012 m. birželio 18 d. teismui pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (5.1.40)-A5-3212, kuriuo nurodoma, kad apie detaliojo plano rengimą, viešąjį susirinkimą buvo paskelbta Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“, savivaldybės interneto tinklapyje. Taipogi nurodoma, kad parengto detaliojo plano sprendinių svarstymo su visuomene viešajame susirinkime dalyvavo pareiškėjas, o Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas patvirtinti detalųjį planą buvo paskelbtas Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ ir savivaldybės internetiniame tinklapyje. Kaip matyti iš pateiktų su cituojamu raštu priedų turinio, pareiškėjui 2006 m. balandžio 13 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (5.1.22)-15-8 pranešė apie pradedamą rengti detalųjį planą. 2006 m. gegužės 18 d. pareiškėjas A.M. skundu kreipėsi į Klaipėdos r. sav. merą, kopijas išsiuntė Aplinkos ministrui ir Klaipėdos apskrities viršininkui, nurodydamas, kad nesutinka su rengiamo detaliojo plano sprendiniais. Apie parengtą detalųjį planą pareiškėjas informuotas 2006 m. liepos 13 d. raštu Nr. (5.1.22)-15 ir ši informacija paskelbta 2006 m. liepos 1 d. dienraštyje „Banga“, bei internetiniame savivaldybės tinklapyje. 2006 m. rugpjūčio 11 d. prašymu pareiškėjas dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiąją architektę. 2006 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-2023 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pareiškėjui pateikė atsakymą dėl pateikto prašymo. Iš 2006 m. rugpjūčio 25 d. Pėsčiųjų tako Karklės kaime detaliojo plano svarstymo su visuomene viešojo susirinkimo protokolo Nr. T5/06-391A matyti, kad viešame svarstyme dalyvavo ir pareiškėjas ir išdėstė savo poziciją dėl parengto detaliojo plano sprendinių. 2007 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-261 2007 m. spalio 3 d. paskelbtas Klaipėdos rajono dienraštyje „Banga“, skyriuje „Oficialus pranešimas apie Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje priimtus sprendimus 2007-09-27„ ir Klaipėdos rajono savivaldybės tinklapyje www.klaipedos-r.lt.
Iš 2012 m. birželio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 12SD-(14.12.9)-654 teikiamų susirašinėjimo duomenų su pareiškėju akivaizdu, kad pareiškėjui informacija, jog Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-261 patvirtino detalųjį planą, kuriuo nuspręsta tvirtinti Pėsčiųjų tako Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje detalųjį planą, buvo pateikta dar 2008 m. balandžio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. 3B-(7.5)-M-247-451 (2 lapas 4 pastraipa) atsakant į pareiškėjo 2008 m. kovo13 d. pateiktą skundą. Iš 2009 m. gegužės mėnesio (nenurodyta diena) Klaipėdos AVA pateikto atsakymo į pareiškėjo 2009 m. balandžio 20 d. prašymą turinio nustatyta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie ginčijamo sprendimo patvirtinti detalųjį planą priėmimą ir nurodyta, kad detaliuoju planu suprojektuotas praėjimo takas, skirtas visuomenės poreikiams (2 lapas, 2 pastraipa).
Taigi iš cituojamo viešojo administravimo subjektų susirašinėjimo su pareiškėju, viešai skelbiamų duomenų Klaipėdos rajono dienraštyje „Banga“, Klaipėdos rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje (www.klaipedos-r.lt) nustatyta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie rengiamą ir parengtą teritorijų planavimo dokumentą, jis aktyviai dalyvavo teikiant pastabas dėl detaliojo plano sprendinių, dalyvavo viešojo svarstymo procese, o pareiškėjo ginčijamas 2007 m. rugsėjo 27 d. tarybos sprendimas Nr.T11-261 „Dėl pėsčiųjų tako Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje detaliojo plano patvirtinimo“ buvo viešai paskelbtas Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2007 04 05 iki 2008 03 01). LVAT praktikoje pripažįstama, jog asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas (pvz., 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009; 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-668/2008m.).
Aiškinantis momentą, kada skundą dėl administracinio akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, pateikęs asmuo faktiškai sužinojo apie skundžiamą ne jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą, turi būti vertinama bylai reikšmingų aplinkybių visuma (ar savivaldos viešojo administravimo subjektas paskelbė teritorijų detaliojo planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, kada pareiškėjas galėjo sužinoti, kada faktiškai ir kokiu būdu sužinojo apie viešai paskelbtą detalųjį planą, kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/08). Administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-110/07).
Aukščiau įvardinti ir teismui į administracinę bylą pateikti faktiniai duomenys patvirtina, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo viešai paskelbta apie ginčijamo sprendimo priėmimą. Teritorijų planavimo įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės nenumatė, kad suinteresuotiems asmenims būtų asmeniškai pranešama apie sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo priėmimą ir įteikiamas šio sprendimo bei detaliojo plano tekstas. Todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą oficialus informacinis pranešimas apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir paskelbimas viešai spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje, iš kurių suinteresuotas asmuo gali gauti informaciją apie dokumentą patvirtinusį viešojo administravimo subjektą, administracinio akto pavadinimą, jo priėmimo datą ir turinį bei šiuo administraciniu aktu patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, laikytinas tinkamu pranešimu suinteresuotam asmeniui apie skundžiamo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą. Kaip jau minėta aplinkybės apie rengiamą detalųjį planą ir jo sprendinius pareiškėjui turėjo būti žinomos ne tik dėl viešo paskelbimo apie detaliojo plano patvirtinimą bet ir dėl pačio pareiškėjo aktyvaus dalyvavimo detaliojo planavimo procese (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-304/2011)
Taigi byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma apie rengiamą detalųjį planavimą ir teisę aktyviai dalyvauti šiame procese, todėl manydamas, kad šie sprendiniai pažeidžia (gali pažeisti) jo teises ir interesus, būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjas turėjo nuolat domėtis detaliojo teritorijų planavimo procesu ir, 2007 m. rugsėjo 27 d. priėmus bei po akto priėmimo sprendimą paskelbus internetiniame savivaldybės tinklapyje www.klaipeda-r.lt., 2007 m. spalio 3 d. paskelbus rajono dienraštyje „Banga“, nepraleisdamas įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino, nedelsdamas skųsti šį sprendimą teismui. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai skundo padavimo termino eigos pradžią sieja su 2012 m. gegužės 8 d. Klaipėdos rajono savivaldybės rašto gavimo momentu (2012 m. gegužės 10 d.). Pareiškėjas skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T11-261 panaikinimo padavė teismui tik 2012 m. birželio 11 d. (pašto voko spaudas), t. y. akivaizdžiai praleidęs skundo padavimo terminą, todėl sprendžiamas klausimas ar yra teisinės prielaidos skundo padavimo termino atnaujinimui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, jog skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-8-514-2004, Administracinių teismų praktika. Nr.6. p. 224-233; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 34 straipsnis, 101 straipsnio 6 punktas).
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas skunde argumentų dėl termino atnaujinimo neišdėsto, tik nurodo, kad jeigu teismas manytų, kad praleistas skundo padavimo terminas, prašo jį atnaujinti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas teisminis procesas. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t.y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios. Kaip jau paminėta nutartyje, pareiškėjas buvo informuotas apie rengiamą ir parengtą detalųjį planą, jis dalyvavo viešajame svarstyme, teikė pastabas, todėl nepagrįsti jo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie tokio detaliojo plano rengimą ir jo patvirtinimą nuo 2007 m. iki 2012 m. gegužės 10 d. Be to paskelbus apie priimtą sprendimą tvirtinti detalųjį planą preziumuojama, kad pareiškėjui tapo žinoma apie priimtą sprendimą. Šie duomenys leido pareiškėjui daryti pakankamas išvadas ir teisinį vertinimą dėl priimto administracinio akto teisėtumo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 646/2004). Todėl teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkinamas ir prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjas reiškia ir reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akto Nr. PL-321 išvadą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).
Ginčijama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akto Nr. PL-321 išvada, kaip nurodo pareiškėjas, buvo pateikta teigiama išvada dėl tikrinamo detaliojo plano. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija nuo 2007 04 05 iki 2008 03 01) numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamu patikrinimo aktu teikta teigiama patikrinimo išvada pagal teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas buvo teisinė prielaida teikti tarybai tvirtinti detalųjį planą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011 išaiškino, kad teisines pasekmes sukelia detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas – todėl pareiškėjui materialinio pobūdžio teisines pasekmes gali sukelti dokumentas – teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas. Ginčijamas patikrinimo aktas pareiškėjui galėjo sukelti tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų tęsti teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo procedūrą. Todėl šio patikrinimo akto teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas ( žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010). Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galėjo pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, administracinėje byloje Nr. AS444–360/2012). Todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakytina priimti vadovaujantis ir kitu pagrindu - ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r ė :
pareiškėjo A. M. prašymo dėl termino atnaujinimo paduoti skundui dėl Klaipėdos AVA 2007 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo išvados Nr. PL-321 ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T11-261, kuriuo patvirtintas pėsčiųjų tako, esančio (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje, Karklės kaime, Klaipėdos rajone, detalusis planas panaikinimo, netenkinti.
Pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, LR Valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pajūrio regioninio parko direkcijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriui dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akto Nr. PL-321 išvados ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T11-261 panaikinimo, atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Remigijus Arminas