Civilinė byla Nr. e3K-3-23-1075/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05649-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.26
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alės Bukavinienės ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei
„Sadvitos transportas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EMP Recycling“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių siuntėjo pareigą suteikti vežėjui visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Nėgė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sadvitos transportas“ 13 470 PLN (Eur pagal Lenkijos zloto ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną) ir 40 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 27 d. su atsakove sudarė krovinio pervežimo sutartį STR 419491 (toliau – Sutartis), pagal ją ieškovė įsipareigojo nugabenti 2200 kg svorio (tris paletes) krovinį iš UAB „EMP Recycling“, esančios Vilniuje, Galinės g. 7, į bendrovę „Elemental Catalyst Recycling Sp z.o.o.“, esančią Lenkijoje, Vysogotove 62-081, Szparagowa 3. Krovinys buvo vežamas pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) 466312. 2021 m. lapkričio 2 d. Lenkijos Respublikos kelių kontrolės pareigūnai sustabdė patikrinti ieškovės vairuotojo P. J. (P. J.) vairuotą krovininę autotransporto priemonę „Iveco“ (reg. Nr. LCV 599). Patikrinimo metu vairuotojas pateikė kontrolei vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos pažymėjimą su galiojančia technine apžiūra, tarptautinio prekių vežimo keliais licencijos kopiją, 2021 m. spalio 29 d. CMR važtaraštį ir 2021 m. spalio 29 d. vežamo krovinio VII priedą.
4. Kelių kontrolės pareigūnai nustatė du pažeidimus: 1) analizuodami kontrolei pateiktą CMR važtaraštį ir vežamo krovinio VII priedą, taip pat tikrindami transporto priemonės krovinį, Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad dalį tikrinamo krovinio sudarė sunaudoti katalizatoriai, kuriuose esama aukso, sidabro, renio, rodžio, paladžio, iridžio. Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad pirminis vežėjas yra atsakovė ir kad sustabdymo metu ji nebuvo įregistruota Lenkijos Respublikos produktų, įpakavimo ir atliekų tvarkymo duomenų bazėje (toliau – BDO). Kelių kontrolės pareigūnai taip pat nustatė, kad krovinį faktiškai vežė ieškovė, kuri transporto priemonės sustabdymo metu taip pat nebuvo įregistruota BDO. Dėl šios priežasties vairuotojas negalėjo pateikti Kelių kontrolės pareigūnams BDO registracijos numerio; 2) Kelių kontrolės pareigūnai nustatė, kad krovininė autotransporto priemonė priekyje neturėjo lentelės, tinkamai ženklinančios atliekų vežimą Lenkijos keliais. Dėl šių pažeidimų krovininė autotransporto priemonė buvo pristatyta į saugomą automobilių aikštelę ir buvo skirta 12 000 zlotų bauda.
5. Ieškovė nurodė, kad nei prieš vežimą, nei jo metu atsakovė neinformavo, jog, norint sklandžiai vežti atsakovės pateiktą krovinį per Lenkijos Respubliką, yra nustatyta pareiga įsiregistruoti BDO ir paženklinti transporto priemonę „A“ raide, žyminčia atliekų vežimą.
6. Ieškovė 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakovei reikalavimą-pretenziją dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, ja pareikalavo atlyginti 3039,86 Eur nuostolius. 2021 m. gruodžio 7 d. atsakovė atsakė į reikalavimą / pretenziją nurodydama, kad su reikalavimu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu.
7. Ieškovės teigimu netinkamas atsakovės pareigų vykdymas turėjo įtakos nuostoliams atsirasti, kuriuos sudaro 12 360 Lenkijos zlotų (PLN) administracinė bauda, 70 PLN nakvynės išlaidos, 1000 PLN transporto priemonės išvežimo ir saugojimo išlaidos, 40 PLN „A“ lentelės pagaminimo išlaidos, 24 ir 40 Eur išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti vairuotojui nuvežti iki Lenkijos Respublikos kelių transporto inspekcijos ir atgal (250 km). Iš viso ieškovė patyrė 13 470 PLN ir 40 Eur nuostolių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 13 470 PLN (Eur pagal Lenkijos zloto ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną) ir 40 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 470 PLN (Eur pagal Lenkijos zloto ir euro oficialų kursą, galiojantį faktinę mokėjimo dieną) ir 40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2427,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
9. Teismas, spręsdamas dėl tinkamo atsakovo byloje, nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 27 d. pasirašė Sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo iš Lietuvos į Lenkiją pervežti krovinį, o atsakovė – už tai sumokėti. Taigi ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas ir būtent šalių pasirašyta Sutartis nulemia, kas šiuo atveju pervežimo procese laikytinas siuntėju, prisiėmusiu atitinkamas pareigas vežėjui. Nepaisant to, kas faktiškai perdavė krovinį ieškovei vežti, teismo vertinimu, atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) nustatytos pareigos.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė sudarant Sutartį neinformavo ieškovės, koks krovinys bus vežamas, kokias su krovinio vežimu susijusias procedūras privalu atlikti krovinį vežant tarptautiniu maršrutu. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovės vairuotojui atvykus į pakrovimo vietą, jam kartu su CMR važtaraščiu buvo perduotas krovinio gabenimo sąrašas, o jame nurodyta, jog vežamas autokatalizatorių laužas. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ne tai, kad minimuose dokumentuose buvo nurodytas krovinio pobūdis, o tai, kad atsakovė neinformavo ieškovės, jog krovinį būtina deklaruoti. Būtent dėl šios informacijos nesuteikimo ieškovė neturėjo poreikio domėtis važtaraštyje nurodyta informacija apie krovinio pavadinimą ir kodą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Sutartį pasirašė šalių – juridinių asmenų – atstovai, kurie turėjo derinti visus su vežimo procesu susijusius klausimus. Todėl būtent Sutarties šalims (jų įgaliotiems pagal Sutartį asmenims), o ne vairuotojui turėjo būti suteikta visa informacija apie pareigą deklaruoti krovinį. Teismas nusprendė, kad atsakovė pažeidė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nesuteikė ieškovei visapusiškos informacijos, reikalingos muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Priešingai, net sulaikius krovinį, atsakovė nuosekliai tvirtino, kad tokia deklaracija nereikalinga.
11. Teismas konstatavo, kad būtent dėl siuntėjos pareigos suteikti vežėjai visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius – sumokėjo baudą ir patyrė papildomų išlaidų. Teismas nenustatė vežėjos kaltės dėl kilusios žalos.
12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „EMP Recycling“ apeliacinį skundą, 2023 m. birželio 22 d. sprendimu trečiojo asmens UAB „EMP Recycling“ apeliacinį skundą tenkino: panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei atmetė.
13. Kolegija
nustatė, kad nagrinėjamoje byloje formaliai yra du siuntėjai (trečiasis asmuo atsakovės atžvilgiu ir atsakovė – ieškovės atžvilgiu). Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nepaisant to, kas faktiškai perdavė krovinį ieškovei vežti, atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos.
14. Kolegija nurodė, kad ginčo atveju prie CMR važtaraščio buvo pridėti visi būtini krovinį lydintys dokumentai (krovinio apibūdinimas (sąrašas) (angl. „packing list“), CMR važtaraštis, forma pagal 2006 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinto reglamento (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ (toliau – Reglamentas) VII priedą). Todėl kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neinformavo ieškovės, koks krovinys bus vežamas. Priešingai, anot kolegijos, minėtų pateiktų dokumentų pagrindu vežėjai buvo pateikta ir žinoma visa reikiama informacija apie krovinį ir jos pagrindu ieškovė (vežėja) galėjo ir turėjo pareigą nuspręsti, ar ji turi teisę vežti tokį krovinį, jei taip – kokiu būdu ir kokioms sąlygoms esant.
15. Kolegijos vertinimu, vien Reglamento VII priedo pavadinimas atskleidžia, kad yra vežamos atliekos, o Reglamento VII priedo 9 langelyje buvo aiškiai nurodyta pačios gabenamos atliekos – „autocatalyst scrap“ (autokatalizatorių laužas). Vien ši suteikta informacija yra daugiau nei pakankama vežėjai priimti sprendimus dėl savo galimybių vežti tokį krovinį ir atlikti visus būtinus veiksmus, kad vežimas atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Be to, kolegija atkreipė dėmesį, kad Reglamento VII priedo 10 langelyje buvo aiškiai nurodyti gabenamos atliekos kodai (identifikatoriai), o tai suteikia pagrindą teigti, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė vertino, jog Reglamento VII priedo 9 langelyje įrašytas tikslus atliekų pavadinimas yra nepakankamas, ieškovė turėjo reikiamą papildomą informaciją, pagal kurią galėjo dar išsamiau identifikuoti krovinio specifiką.
16. Kolegija nurodė, kad ieškovė (vežėja) yra pasirašiusi važtaraščio 23 skiltyje, todėl, sudariusi Sutartį ir pastebėjusi, kad krovinį sudaro tam tikros atliekos, turėjo vežimo atsisakyti, jei nebuvo įregistruota BDO registre (neturi registracijos numerio, kurį gauti yra ne siuntėjos, o vežėjos pareiga). Kadangi tokia registracija atliekama ir leidimas yra išduodamas konkrečiam vežėjui, jis negali būti perduodamas ir seka paskui vežėją, o ne paskui krovinį, ieškovė (vežėja), neatlikusi tokios registracijos, pati prisiėmė galimų nuostolių riziką.
17. Kolegijos vertinimu, CMR konvencijos 11 straipsnis negali būti taikomas plečiamai ir siuntėjas negali būti įpareigojamas pasirūpinti dokumentais, kurie gali būti išduodami tik vežėjui, ar užtikrinti, kad vežėjas būtų užregistruotas reikiamuose registruose. Teisės aktai nenustato siuntėjui pareigos nurodyti vežėjui, kokius formalumus jis pats, kaip vežėjas, turi atlikti. Siuntėjas neturi pareigos žinoti patiems vežėjams keliamų reikalavimų ir pareigų (kokiuose registruose jie turi registruotis, kaip ir kada paženklinti savo transporto priemonę, kokius dokumentus vairuotojas turi turėti ir pan.).
18. Kolegija, atsižvelgusi į trečiojo asmens į bylą pateikto Lenkijos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nuostatas, nusprendė, kad būtent faktiškai ginčo krovinio pervežimą vykdžiusi ieškovė turėjo tinkamai įgyvendinti savo pareigas, kurias jai, kaip vežėjai, nustatė Lenkijos Respublikos teisės aktai. Taigi ieškovė, atliekanti atliekų pervežimą, privalėjo įsiregistruoti BDO ir atitinkamai paženklinti savo transporto priemonę.
19. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovė (vežėja) yra verslo subjektas, kuriam krovinių gabenimas yra jos komercinės veiklos sritis. Ieškovė, ne pirmą kartą vežanti panašaus tipo krovinį Lenkijos Respublikos teritorijoje, turėjo žinoti atvejus, kada vežėjas, atliekantis atliekų pervežimą, privalo įsiregistruoti BDO registre, šio registro reikšmę ir registracijos numerio, patvirtinančio įsiregistravimą BDO registre, neturėjimo padarinius. Todėl ieškovės vairuotojas turėjo ir galėjo aiškinti duomenis apie vežamą krovinį, jį lydinčius dokumentus, CMR važtaraščio esmę. Ta aplinkybė, jog informacija apie krovinį ieškovei buvo pateikta anglų kalba, neatleidžia jos nuo atsakomybės turėti visus reikiamus vežimui dokumentus, būti registruotai atitinkamuose registruose ir pagal vežamo krovinio reikalavimus paženklinti transporto priemonę.
20. Kolegija konstatavo, kad ieškovė (vežėja) pasirašė CMR važtaraštį, žinodama Sutarties (užsakymo) sąlygas, joje pateiktą informaciją, vežėjai buvo perduota visa su ginčo kroviniu susijusi informacija ir pridėti visi reikiami krovinį lydintys dokumentai, jokių pretenzijų ar pastabų dėl krovinio turinio, papildomų dokumentų ar informacijos trūkumo užsakovei (atsakovei) ieškovė nereiškė, tačiau krovinį vežė Lenkijos Respublikos teritorijoje neįsiregistravusi BDO registre, neturėdama atitinkamo registracijos numerio, kurio gavimu turėjo pasirūpinti ji pati, ir tinkamai nepaženklinusi transporto priemonės. Taigi savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ieškovė prisiėmė riziką dėl nuostolių, galinčių kilti dėl tokių veiksmų, ir pati yra dėl jų kalta.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą, pakeisti 2023 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendime nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė įvykdė pareigą pateikti vežėjui visapusišką informaciją, nes su CMR važtaraščiu perdavė jam 2021 m. spalio 29 d. atiduodamo gabenti krovinio apibūdinimą (sąrašą) (angl. „packing list“) ir 2006 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Reglamento VII priedą, netinkamai nustatė siuntėjo pareigų apimtį pagal CMR konvencijos 11 straipsnį. Nors vežėjui perduoto dokumento (Reglamento VII priedo) pavadinime yra žodis „informacija“, visapusiškos informacijos vežėjui suteikimas yra atskiras veiksmas ir savarankiška siuntėjo pareiga.
21.2. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai sutapatinęs dokumentų ir visapusiškos informacijos pateikimą vežėjui (administracijai) sutarties sudarymo stadijoje ir dokumentų bei visapusiškos informacijos pateikimą vairuotojui (kaip vežėjo atstovui) krovinio pakrovimo metu, priėjo prie nepagrįstos išvados, jog ieškovė turėjo domėtis ir žinoti vežimo sutartyje, CMR važtaraštyje ir prieduose nurodytos informacijos svarbą, būti dėmesinga, atidi ir rūpestinga priimdama vežti krovinį. Krovinio perdavimo vežėjui etapu vežėjo vairuotojas neturi pagrindo tikrinti gautų dokumentų ir informacijos, juo labiau, spręsti, ar yra pasirengęs ir pajėgus vykdyti krovinio vežimą. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino, jog vežėjo vairuotojas privalo analizuoti važtaraščio turinį. Tokios pareigos vežėjui (jo vairuotojui) nenustato nei CMR konvencija, nei kiti teisės aktai.
21.3. Teismų praktikai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvada, pagal kurią transporto priemonės vairuotojas turi analizuoti krovinį lydinčiuose dokumentuose anglų kalba nurodytą informaciją.
21.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), nes neįvertino reikšmingos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė pati nežinojo, jog registravimasis BDO registre ir transporto priemonės žymėjimas specialiu ženklu gabenant jos pačios pateiktus krovinius (atliekas) yra būtinas.
22. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Atsakovės, siuntėjos, ieškovei pateikti krovinio dokumentai ir juose esanti informacija buvo visiškai pakankama tam, kad ieškovė galėtų išsiaiškinti Lenkijos Respublikos teisės aktuose tokio krovinio vežėjams keliamus reikalavimus ir juos tinkamai įvykdyti.
22.2. Ieškovė nepatikrino krovinio ženklinimo, tinkamai neįvertino pridėtų dokumentų, taigi, priimdama krovinį vežti, prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką, todėl turi prisiimti ir dėl tokių savo neatsakingų ir neatidžių veiksmų atsiradusius nuostolius. Remiantis su važtaraščiu pateiktais dokumentais, formalumus privalėjo atlikti vežėjas, o ne siuntėjas.
22.3. Ieškovė Lenkijos Respublikos pareigūnų buvo nubausta būtent tik už vežėjams, o ne siuntėjams Lenkijos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
23. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas, teisingas ir neprieštarauja teismų praktikai. Pati ieškovė turėjo žinoti, kad ji, kaip vežėja, turi būti registruota BDO (gauti individualų registracijos numerį) ir, veždama atliekas, turi atitinkamai paženklinti savo transporto priemonę. Pareiga registruotis BDO registre buvo nustatyta vežėjui, registraciją BDO gali atlikti tik pats vežėjas ir to padaryti siuntėjas už vežėją negali. BDO registracijos numerio negalima perduoti tretiesiems asmenims, o ieškovei, kaip vežėjai, pateikta informacija buvo pakankama tam, kad ji galėtų nustatyti, koks krovinys bus vežamas, ir ar jam reikalingas BDO leidimas bei transporto priemonės žymėjimas.
23.2. Remiantis ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties 3.1 punktu, pati ieškovė, kaip vežėja, įsipareigojo turėti visus reikiamus dokumentus, kad galėtų vykdyti krovinio vežimą.
23.3. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė dokumentus ir informaciją gavo iki krovinio perdavimo vežėjui. Taigi CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo pažeistas. Be to, nei CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies, nei Sutarties nuostatos neįtvirtina pareigos informaciją apie krovinį ir jį lydinčius dokumentus perduoti vežėjo vadybininkui ar kitam konkrečiam darbuotojui. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina faktinio siuntėjo pareigą informaciją apie krovinį ir krovinį lydinčius dokumentus perduoti būtent vežėjui, kuris įprastai yra juridinis asmuo ir veikia per savo darbuotojus. Todėl jei pats vežėjas nenurodo konkretaus asmens, kuriam visa informacija turi būti perduodama, laikytina, kad informacijos perdavimas bet kuriam vežėjo darbuotojui yra tinkamas. Šioje byloje ieškovės vairuotojas turėjo važtaraštį su visa reikalinga informacija apie krovinį, todėl laikytina, kad šiuos dokumentus ir informaciją turėjo vežėjas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos siuntėjui suteikti vežėjui visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, aiškinimo ir taikymo
24. Nagrinėjamoje byloje turi būti atsakyta į klausimą, ar CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta siuntėjo pareiga aprūpinti krovinio vežėją reikiamais dokumentais ir suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, apima ir pareigą informuoti krovinio vežėją apie tokius formalumus, kuriuos, atsižvelgiant į krovinio ypatumus, turi įvykdyti pats vežėjas, t. y. kai gabenant atliekas (katalizatorių laužą) Lenkijos Respublikoje krovinio vežėjas privalo įsiregistruoti BDO registre ir paženklinti transporto priemonę „A“ raide, žyminčia atliekų vežimą.
25. Nagrinėjamoje byloje teismų neginčijamai nustatyta, kad Sutarties pagrindu ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas ir būtent atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos siuntėjo pareigos. Teismai nustatė, kad, vadovaujantis Lenkijos Respublikos atliekų įstatymu, pareiga įsiregistruoti BDO registre ir paženklinti transporto priemonę „A“ ženklu, žyminčiu atliekų vežimą, tenka faktiškai ginčo krovinio pervežimą vykdžiusiai ieškovei. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė (krovinio siuntėja) nesuteikė informacijos ieškovei (krovinio vežėjai) apie tokią pareigą atlikti šiuos formalumus.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nesuteikė ieškovei visapusiškos informacijos, reikalingos muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad vairuotojui, atvykus į pakrovimo vietą, kartu su CMR važtaraščiu buvo perduotas krovinio gabenimo sąrašas (angl. „packing list“) bei Reglamento VII priedas „Informacija, pateikiama vežant atliekas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse“, o juose buvo nurodyta, jog bus vežamas katalizatorių laužas ir nurodyti atliekų identifikavimo kodai, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovė neinformavo ieškovės, jog krovinį būtina deklaruoti.
27. Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą ir konstatavo, kad krovinio gabenimo sąrašo (angl. „packing list“), kuriame nurodytas atliekos pavadinimas „catalyst scrap“ („katalizatorių laužas“), taip pat prie CMR važtaraščio pridėto Reglamento VII priedo, kurio pavadinime ir turinyje buvo nurodyti tiek vežamas krovinys (atliekos), tiek nurodyti gabenamų atliekų kodai, pagrindu ieškovei buvo suteikta visa reikiama informacija apie krovinį ir iš šios informacijos ieškovė galėjo ir turėjo pareigą nuspręsti, ar ji turi teisę vežti tokį krovinį, jei taip – kokiu būdu ir kokioms sąlygoms esant. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad siuntėjas neturi pareigos žinoti patiems vežėjams keliamų reikalavimų ir pareigų (kokiuose registruose jie turi registruotis, kaip ir kada paženklinti savo transporto priemonę ir pan.).
28. Vežimo sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais ir informacijos suteikimu, bei atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo bei netinkamo informacijos suteikimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą ir tik ta suma, kuri būtų išieškoma, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas.
29. CMR konvencijos 11 straipsnyje įtvirtinta siuntėjo pareiga ir siuntėjo bei vežėjo atsakomybę reglamentuojančios nuostatos neabejotinai suponuoja, kad visa našta, susijusi su vežimui reikalingų dokumentų ir informacijos suteikimu, tenka būtent siuntėjui. Kasacinis teismas, aiškindamas CMR konvencijos 11 straipsnį, plėtoja nuoseklią praktiką, kad, pagal CMR konvencijos 11 straipsnį, aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, yra pirmiausia siuntėjo, bet ne vežėjo pareiga, ir būtent siuntėjas atsako už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų. Siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti, bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020, 31 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Siuntėjo pareiga pateikti reikalingus dokumentus ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją yra nors ir susijusios, bet dvi savarankiškos siuntėjo pareigos.
30. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalis nedetalizuoja reikiamų dokumentų ir informacijos, reikalingos kitiems formalumams atlikti, sąrašo, taip pat neapibrėžia, kas laikytina „kitais formalumais“. Gramatinė šios dalies analizė atskleidžia, kad šie dokumentai ir informacija neapsiriboja muitinės procedūromis, tačiau apima ir bet kokius kitus formalumus, kuriuos gali tekti atlikti krovinio vežimo procese tiek krovinio priėmimo valstybėje, tiek ir kitose valstybėse, per kurias gabenamas krovinys. „Kitais formalumais“ laikytini bet kokie administracinio, nustatyti atitinkamų valstybės institucijų teisės aktais, pobūdžio formalumai, susiję, pvz., su sveikatos patikrinimais, importo ar eksporto ribojimais ir pan. (žr. 1975 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) komentarą, Jungtinės Tautos, Nr. ECE/TRANS/14).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020, 30 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad siuntėjas privalo suteikti vežėjui visą informaciją apie pareigą deklaruoti krovinį, įskaitant ir vežti perduodamų prekių kodą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020, 32–36 punktai). Pastarojoje byloje kasacinis teismas sprendė klausimą, ar siuntėjas privalėjo informuoti vežėją apie tai, kad pagal Lenkijos Respublikos įstatymą „Dėl prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos“ vežant per Lenkijos teritoriją kroviniui turėjo būti išduotas registracijos numeris bei užpildyta deklaracija.
32. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad gauti ETMK daugiašalės kvotos leidimą tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis, kai jis yra būtinas, yra vežėjo, o ne siuntėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Kaip matyti iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, šis leidimas yra dokumentas, suteikiantis teisę vežti krovinius tarp ETMK šalių narių ir yra siejamas su vežėjo vykdoma tarptautinio pervežimo veikla, o ne krovinio ypatumais.
33. Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti formalumai, apie kuriuos siuntėjas turi suteikti visapusišką informaciją vežėjui vežimo procese, yra nulemti gabenamo krovinio savybių, jo ypatumų. Būtent siuntėjas yra tas asmuo, kuris gali geriausiai žinoti krovinio savybes ir ypatumus; jis yra tas prekės žinovas, kuris išmano ar turi išmanyti siunčiamam kroviniui (įskaitant ir jo vežimo procese) taikytinus administracinius ir kitus reikalavimus. Šio aiškinimo nekeičia byloje nustatyta aplinkybė, kad siuntėjas nėra faktiškai krovinį perdavęs vežti asmuo, tačiau yra kitas vežėjas, pasitelkęs faktinį vežėją, nes esant tokiam teisiniam santykiui būtent tarpiniam vežėjui tenka siuntėjo teisės ir pareigos. Nepaisant to, kad vežėjas yra verslininkas, savo srities profesionalas, vykdantis tarptautinių krovinių pervežimo veiklą, būtų neproporcinga jam perkelti naštą domėtis kiekvieno jam perduodamo vežti krovinio specifika, jo gabenimui taikomais reikalavimais skirtingose užsienio šalyse.
34. Taigi siuntėjui, kaip krovinio žinovui, tenka pareiga išsiaiškinti formalias, su siunčiamu kroviniu susijusias, procedūras, kurias privaloma atlikti gabenant krovinį vežimo sutartyje nustatytais maršrutais, ir apie tokius reikalavimus informuoti, t. y. instruktuoti (suteikti atitinkamus nurodymus), vežėją. Tokia pareiga siuntėjui kyla nepriklausomai nuo to, kad atitinkamas procedūras (pvz., registruotis tam tikruose registruose ir pan.) turi atlikti pats vežėjas. Tačiau siuntėjas neprivalo šių formalumų atlikti už vežėją, jis tik privalo suteikti visą informaciją apie taikytinus formalumus ir pateikti dokumentus, kurie yra būtini šioms procedūroms atlikti.
35. Teisėjų kolegija su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad siuntėjas neturi pareigos žinoti patiems vežėjams keliamų reikalavimų ir pareigų (kokiuose registruose jie turi registruotis, kaip ir kada paženklinti savo transporto priemonę, kokius dokumentus vairuotojas turi turėti ir pan.), sutinka tuo aspektu, kiek tokie reikalavimai yra susiję bendrai su vežėjo veiklai taikomais reikalavimais. Tačiau nagrinėjamu atveju situacija yra kitokia, nes formalumai, kuriuos turėjo atlikti vežėjas (ieškovė), susiję būtent su vežamo krovinio – atliekų – ypatumais. Nors pagal Lenkijos Respublikos teisinį reguliavimą pareiga įsiregistruoti BDO registre ir paženklinti transporto priemonę „A“ ženklu, žyminčiu atliekų vežimą, tenka vežėjui, vis dėlto matyti, kad šią vežėjui taikytiną pareigą nulemia ne jo, kaip vežėjo, vykdoma veikla, bet būtent vežamo krovinio specifika. Apeliacinės instancijos teismo nurodoma aplinkybė, kad registracija BDO registre ir leidimas išduodamas konkrečiam vežėjui, jis negali būti perduodamas ir seka paskui vežėją, o ne paskui krovinį, nepaneigia to, kad šis reikalavimas yra nulemtas konkretaus krovinio specifikos, jis nėra bendrai vežėjo veiklai taikytinas reikalavimas. Akivaizdu, kad šie reikalavimai vežėjui nebūtų taikomi, jei jis vežtų kitą krovinį nei atliekos.
36. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimai, nustatyti Lenkijos Respublikos atliekų įstatyme, t. y. vežant Lenkijos Respublikos teritorijoje nepavojingas atliekas kelių transportu vežėjui turėti individualų registracijos numerį BDO registre ir paženklinti transporto priemonę ženklu, žyminčiu atliekų vežimą per sieną, laikomi administracinio pobūdžio formalumais, patenkančiais į CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos siuntėjo pareigos apimtį. Ši siuntėjo pareiga yra savarankiška pareiga. Todėl, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, šios pareigos tinkamam įvykdymui nepakanka vien tik važtaraštyje nurodyti krovinio pavadinimą ir prekių kodą, nesvarbu, kokia kalba, lietuvių ar užsienio, ji būtų pateikta. Jei tokios informacijos pakaktų, pačiam vežėjui tektų našta išsiaiškinti visus administracinius formalumus, taikytinus tos prekės vežimui per atitinkamas valstybes, o tai neatitiktų CMR konvencijos 11 straipsnyje įtvirtinto siuntėjo ir vežėjo pareigų paskirstymo.
37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad siuntėjas negali būti įpareigojamas pasirūpinti dokumentais, kurie gali būti išduodami tik vežėjui, t. y. siuntėjas šiuo atveju neturi pareigos už patį vežėją vežėjo įregistruoti BDO registre ir paženklinti transporto priemonę „A“ ženklu. Tai turi atlikti pats vežėjas. Tačiau siuntėjas privalo suteikti vežėjui visapusišką informaciją apie nurodytą pareigą ir pateikti reikiamus dokumentus, kad vežėjas galėtų įvykdyti šiuos formalumus.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta siuntėjo pareiga aprūpinti krovinio vežėją reikiamais dokumentais ir suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, apima siuntėjo pareigą informuoti krovinio vežėją ir apie tokius vežamo krovinio ypatumų nulemtus formalumus, kuriuos atlikti gali tik pats vežėjas.
Dėl bylos procesinės baigties, kitų kasacinio skundo argumentų ir bylinėjimosi išlaidų
39. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog atsakovė (krovinio siuntėja) neturėjo pareigos suteikti ieškovei (krovinio vežėjai) informacijos apie pareigą įsiregistruoti BDO registre ir paženklinti transporto priemonę „A“ ženklu, žyminčiu atliekų vežimą, netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, taip pažeisdama materialiosios teisės normas. Nurodytas pažeidimas sudaro pagrindą kasacinį skundą tenkinti, panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
40. Kasaciniam teismui išaiškinus, kad krovinio siuntėja privalėjo suteikti krovinio vežėjai informaciją apie pareigą įsiregistruoti BDO registre ir paženklinti transporto priemonę „A“ ženklu, žyminčiu atliekų vežimą, ir esant byloje teismų nustatytai aplinkybei, kad tokia informacija vežėjai nebuvo suteikta, teisinę reikšmę praranda kasacinio skundo argumentai dėl informacijos nesuteikimo laiku nurodant važtaraštyje krovinio pavadinimą ir prekių kodą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
41. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme.
42. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1689,97 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, iš trečiojo asmens ieškovės naudai priteistinas 1689,97 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kadangi nebuvo pagrindo tenkinti trečiojo asmens apeliacinio skundo, tai jo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
43. Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 67 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2530,91 Eur išlaidų už kasacinio skundo parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nurodytos išlaidos advokatui neviršija pagal teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas jos patirtų išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kasacinį skundą teikė, siekdama nuginčyti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą išnagrinėjus trečiojo asmens apeliacinį skundą, spręstina, kad ieškovės patirtų išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas priteistinas iš trečiojo asmens.
44. Taigi ieškovei iš trečiojo asmens priteistinas 1689,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir 2597,91 Eur (2530,91 Eur + 67 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas. Bendrai ieškovei iš trečiojo asmens priteistinas 4287,88 Eur (1689,97 Eur + 2597,91 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
45. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nėgė“ (j. a. k. 149872578) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „EMP Recycling“ (j. a. k. 124824426) 4287,88 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Algirdas Taminskas