Civilinė byla Nr. 2A-610-638/2020

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00417-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5996-393/2019 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškinyje prašė teismo pripažinti atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnį neteisėtu, iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. balandžio 26 d.) iki sprendimo įvykdymo pilna apimtimi dienos, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį – 647,55 Eur.

2.       Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad su atsakove VšĮ „(duomenys neskelbitni)“ 2019 m. balandžio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. 980, pagal kurią pas atsakovę nuo 2019 m. balandžio 3 d. turėjo dirbti direktoriaus patarėjo pareigose 0,25 etato darbo krūviu, 10 valandų per savaitę už 838 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Pokalbio dėl darbo metu su atsakove, kurią tuo metu atstovavo K. M., buvo susitarta dėl individualaus darbo grafiko – 0,25 krūvio paskirstymo per vieną – dvi dienas per savaitę, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dar dirba ir įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kuri yra Kauno mieste. Ieškovas kelis kartus žodžiu prašė pateikti jam balandžio mėnesio darbo grafiką, tačiau jam darbo grafikas pateiktas nebuvo. Pas atsakovę 2019 m. balandžio 17 d. grįžo po ilgo nedarbingumo direktorius V. Š., kuris nedelsiant inicijavo ieškovo atleidimą iš darbo, neįgyvendinęs DK 58 straipsnio nuostatų, nepareikalavo pasiaiškinimo. Darbdavys nesilaikė DK 58 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir neišmokėti išeitinės pašalpos, jei darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbuotojo darbo pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbdavys sprendimą nutraukti darbo sutartį turi priimti tik įvertinęs pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Ieškovas ieškinyje teigia, kad darbo drausmės pažeidimo jis nepadaręs, nes jis turėjo dirbti 0,25 etato krūvio, jam nebuvo aišku, kaip darbdavys paskirstė šį krūvį, koks buvo balandžio mėnesio darbo grafikas, kada jis turėjo būti darbe. Darbo sutartyje nėra nustatyta, kaip darbo krūvis turi būti paskirstytas, tik žodžiu su K. M. buvo susitarta krūvį išdėstyti per vieną dvi darbo dienas per savaitę. Atsakovė sąmoningai nepateikė darbo grafiko, todėl šio ginčo nepavyko išvengti. Atsakovė neįrodė, kad neatvykimu į darbą padaryta žala ar sukelti kiti neigiami padariniai. Atsakovė neįrodė, kokių darbų ieškovas neatliko, ir kokią žalą dėl to patyrė atsakovė. Pagal patarėjo pareigybės aprašymą, patarėjas yra tiesiogiai pavaldus direktoriui, visas užduotis skiria direktorius. Ieškovas atliko visas užduotis, kurios buvo pavestos. Atsakovė dėl ieškovo darbų nesiskundė, nebuvo skyrusi drausminių nuobaudų ar pateikusi pastabų dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo. Ieškovas visada tinkamai vykdė darbo funkcijas ir neturėjo jokių pagrindų tyčia kenkti darbdavio interesams. Atsakovė sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodė, kad 2019 m. balandžio 19 d. registruotu paštu buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti. Tačiau jokio reikalavimo iš atsakovės ieškovas nėra gavęs. Sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovė nenurodė nei reikalavimo pasiaiškinti sudarymo datos, nei dokumentui suteikto eilės numerio, nei registruotos siuntos numerio. Kyla abejonė, ar toks reikalavimas iš viso buvo išsiųstas. Ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje nekilo ginčo, kad ieškovui reikalavimas nebuvo įteiktas. Vien reikalavimas pateikti pasiaiškinimą nereiškia, kad atsakovė tinkamai įgyvendino DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apie reikalavimą pateikti pasiaiškinimą ir jo išsiuntimą ieškovas nežinojo, atsakovė niekaip nebuvo informavusi, negavo jokio pranešimo atsiimti siuntą. Atsakovės reikalavimo išsiuntimas laikytinas formaliu veiksmu, kadangi reali galimybė ieškovui pasiaiškinti nebuvo suteikta.

3.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, dėl to, kad jis neatvyko į darbą 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis. Ieškovas į darbą buvo priimtas dabartinio vadovo nedarbingumo laikotarpiu. Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė potvarkį Nr. 8P-113 „Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavadavimo“, kuriuo pavedė K. M., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patarėjui pavaduoti direktorių, kol po ligos grįš V. Š.. K. M. įdarbino ligoninėje naujus darbuotojus, taip pat ir A. D.. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.2-860-743/2019, kuriuo minėtas potvarkis buvo panaikintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 3 d., todėl yra susiklosčiusi situacija, kad ieškovas į darbą buvo priimtas įgaliojimų neturėjusio asmens. Pasibaigus V. Š. nedarbingumo laikotarpiui ir jam sugrįžus į darbą, nuo šio momento darbe nepasirodė K. M., nei jo į darbą priimtas ieškovas. Direktoriui sužinojus, kad į darbą priimtas dar vienas patarėjas, kurio darbo vietoje nebuvo matęs nei vienas darbuotojas, 2019 m. balandžio 19 d. A. D. buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti, kodėl jis nepasirodė 17, 18, 19 dienomis darbe. Reikalavimas buvo išsiųstas darbo sutartyje nurodytu adresu. Ieškovas pasiaiškinimo nepateikė nei nurodytu terminu, t. y. 2019 m. balandžio 25 d., nei vėliau. Atsakovei 2019 m. balandžio 27 d. grįžo A. D. siųstas reikalavimas pasiaiškinti. Ieškovui ir toliau neatvykstant į darbą 2019 m. balandžio 23 d. buvo sušauktas ligoninėje susirinkimas, kurio metu buvo nustatyta, kad ieškovas į darbą buvo priimtas 2019 m. balandžio 2 d., tačiau darbo grafikas nebuvo rastas, o darbuotojo darbo vietoje niekas nematė. Susirinkimo metu A. P. paprašius pasiaiškinti apie darbuotojų priėmimą į darbą, darbo sutarčių sudarymą ir darbo grafikus, ji tai atsisakė daryti. Nesulaukus ieškovo darbe, taip pat iš darbuotojų gavus informaciją, kad ieškovo darbe nieks nematė, bei ieškovui ir toliau 2019 m. balandžio 23, 24, 25, 26 dienomis nepasirodžius darbe, buvo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį. Akivaizdu, kad jei ieškovas būtų dirbęs dvi ar vieną dieną per savaitę, tai jis būtų atvykęs į darbą jei ne 17, 18, 19 dienomis, tai bent kažkurią darbo dieną nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. Todėl ieškovo teiginiai apie darbo periodiškumą po vieną ar dvi dienas per savaitę yra deklaratyvūs. Ieškovui nebuvo nustatytas nuotolinio darbo pobūdis, todėl 10 valandų per savaitę jis privalėjo dirbti ligoninėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus 

5.       Teismas nurodė, kad ieškovas priimtas dirbti direktoriaus patarėjo pareigoms, žinojo ir suprato, kad nuo darbo sutarties sudarymo ieškovas nevyksta į darbą, ką ir pats pripažino teismo posėdžio metu, jis turėjo galimybę pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą priežasties iki sprendimo dėl jo atleidimo iš darbo priėmimo, tokia teise nepasinaudojo. Pateikdamas ieškinį teismui ieškovas nurodė adresą korespondencijai(duomenys neskelbitni). DK 24 straipsnyje yra nurodyta, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo teiginiai, jog jis neturėjo realios galimybės pasiaiškinti, neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovui sprendimas atleisti iš darbo buvo taip pat išsiųstas adresu į Marijampolę, tačiau šią siuntą paštas persiuntė į Kauną paties ieškovo prašymu, nes pats paštas adresato nekeičia. Šią siuntą ieškovas atsiėmė 2019 m. gegužės 29 d. Su darbdaviu taip pat per visą laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki siuntos atsiėmimo 2019 m. gegužės 27 d. jis nekontaktavo. Ieškovui siųstame reikalavime pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą buvo prašoma pateikti atliktų darbų ataskaitą, tačiau jokie įrodymai apie atliktus darbus nebuvo pateikti ir bylą nagrinėjant teisme, išskyrus ieškovo paaiškinimą, kad jis domėjosi, kiek yra gyventojų Lazdijų mieste, kiek yra soliariumų ir jis turėjo išsiaiškinti, kaip galima efektyviau išnaudoti ligoninės penktą aukštą. Taip pat ieškovas posėdžio metu nurodė, kad jis darbų neatliko, nes juos turėjo atlikti iki gegužės mėnesio, o iš darbo buvo atleistas 2019 m. balandžio 26 d. Teismas nurodė, kad tokie ieškovo argumentai yra neįtikinantys, jie jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad ieškovas dirbo realiai ligoninėje ir atliko kokias nors užduotis. Ieškovas į darbą buvo priimtas direktoriaus nedarbingumo laikotarpiu. Jis į darbą neatvyko pačią pirmą dieną ir neatvyko nei vieną dieną iki atleidimo dienos. Jokios pateisinančios priežasties, nedarbingumo, atostogų ar kitokių aplinkybių ieškovas nenurodė. Su darbdaviu visiškai nebendravo. Ligoninės patvirtinto direktoriaus patarėjo pareigybės aprašymo 5 punkte nurodyta, kad patarėjas pavaldus ligoninės direktoriui, taip pat 8.10 punkte nurodyta, kad teikia ligoninės direktoriui darbų veiklos ataskaitą už ataskaitinį mėnesį. Teismas sprendė, kad ieškovas nuo darbo sutarties pasirašymo piktybiškai nevyko į darbą, nebendravo su darbdaviu, netgi priešingai, klaidino darbdavį nurodydamas neteisingą gyvenamosios vietos adresą, nepateikdamas jokių kitų kontaktinių duomenų, šios aplinkybės turėjo įtakos darbdavio apsisprendimui. Be to ieškovas ligoninėje buvo priimtas eiti direktoriaus patarėjo pareigas, kurių specifika lemia ir šių pareigų atsakomybės ypatumus. Tokios pareigos ligoninėje yra svarbios ir atsakingos, jų neatlieka eilinis ligoninės darbuotojas, tokiai pareigybei keliami ir aukšti specialieji reikalavimai, turėti aukštąjį teisinį, medicininį ar vadybos išsilavinimą bei eilė kitų aukštų reikalavimų, nurodytų pareigybės apraše nuo 6 p. iki 7.8 p. Todėl ieškovui taikytini aukštesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, ieškovas turėjo tinkamai suderinti savo darbo grafiką, nurodyti visus kontaktus teisingai, kad darbdavys galėtų su juo susisiekti, bendradarbiauti su ligonine, tai yra veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise.

6.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje darbuotojo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimą, tiek vėliau, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Darbdavys atsižvelgė ir tinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio sprendimu, su kuriuo darbuotojas supažindintas registruotu laišku(duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas savo elgesiu sukūrė sau nenaudingą situaciją, pažeidė pareigą būti darbe ir vykdyti pareigas, todėl darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu yra adekvatus padarytam pažeidimui.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas darbo sutartį pasirašė 2019 m. balandžio 2 d., pradėti dirbti turėjo nuo 2019 m. balandžio 3 d., tačiau į darbą nei vieną dieną neatvyko. Ieškovui buvo žymimos pravaikštos nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., darbo užmokestis ieškovui pagrįstai nebuvo skaičiuojamas, tuo pačiu ir išmokėtas. Teismas nurodė, kad ieškovas nuo darbo sutarties pasirašymo darbe nepasirodė, nepateikė pasiaiškinimo, nebendravo su darbdaviu, jam nebuvo nustatyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, nes ši sąlyga turi būti įforminta raštu, jokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl jis pagrįstai buvo atleistas iš darbo, darbdaviui konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas sprendė, kad darbdavys ieškovą atleido iš darbo tinkamai.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti, prijungti prie bylos naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti prašomus liudytojus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas klaidingai įvertino apelianto nurodyto adreso (duomenys neskelbtini)aplinkybes. Apeliantas teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai įvardino, kad darbinantis pas atsakovę jis su E. D. buvo sutaręs, kad dėl ekonomijos, mažesnių atstumų keliais, kuriuos reikės įveikti automobiliu, gyvens nurodytu adresu Marijampolėje. Atsakovė apeliantui netgi nebuvo suteikusi darbo vietos, darbo priemonių. Todėl negalima sutikti su teismo padaryta išvada, kad apeliantas tyčia klaidino darbdavį. Apelianto veiksmuose nebuvo tyčios ar siekio pakenkti darbdaviui. Be kita ko, svarstytina, kaip ne nuolatinės, o laikinos gyvenamosios vietos adreso pakeitimas gali pakenkti darbdavio interesams.

8.2.                      Teismas klaidingai vertino apelianto nurodytas buvimo darbovietėje aplinkybes. Darbo sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2019 m. balandžio 2 d. Pagal sutarties 7 punktą, darbo sutartis įsigaliojo 2019 m. balandžio 3 d. Apeliantas 2019 m. gruodžio 2 d. (laikas 29:50) teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. balandžio 3 d. jis fiziškai buvo darbovietėje, kur buvo supažindintas su jam pavedama užduotimi. Darbovietėje apeliantas praleido visą dieną. Šias aplinkybes taip pat būtų patvirtinęs liudytojas K. M., kurio teismas neišklausė.

8.3.                      Teismas klaidingai vartojo sąvokas „dirbti“ ir „būti darbe“. Apeliantui jo tiesioginio vadovo K. M. pavedimu buvo suformuota užduotis parengti ligoninės penkto aukšto efektyvinimo planą. Terminas darbams atlikti - 2019 m. gegužės mėn. pradžia. Apeliantas pagal darbo sutarties sudarymo metu pasiektą susitarimą į ligoninę kaip darbovietę, dirbdamas 0,25 etato darbo krūviu, turėjo atvykti vieną-dvi dienas per savaitę. Visgi, apeliantas iš darbovietės darbo grafiko taip ir negavo, todėl su K. M. žodžiu buvo susitarta dėl darbo nuotoliniu būdu. Šias aplinkybes apeliantas pagarsino ir 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio metu.

8.4.                      Apeliantas rinko informaciją apie Lazdijų miestą, jame veikiančius sporto klubus, soliariumus, kultūros renginius, muziejus, tikslu išsiaiškinti, kokių paslaugų pasiūlos mieste trūksta, kokiai veiklai būtų galima išnaudoti ligoninės penkto aukšto patalpas (surinkta ir išlikusi (nesunaikinta) informacija pridedama). Taip pat apeliantas paruošė raštą Lazdijų rajono merei, susijusį su minėtų patalpų eksploatavimu (pridedama). Apeliantas dirbo 0,25 etato darbo krūvio, t. y. 10 valandų per savaitę, kas sudaro 1,25 darbo dienos.

8.5.                      Apeliantui nebuvo įteiktas darbo grafikas, jis nežinojo, kada turi pasirodyti darbe, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. Apeliantui priklausė dirbti viso labo 20 darbo valandų, kas sudaro 2,5 darbo dienos. Apelianto įsitikinimu, jo surinkta informacija, atlikta analizė, parengtas raštas yra pakankamas darbo rezultatas dviejų darbo dviejų darbo dienų laikotarpiui.

8.6.                      Teismas sprendime, vadovaujantis atsakovės byloje formuota pozicija, yra įtvirtinęs, kad atsakovė apelianto darbo lankomumu pradėjo domėtis tik 2019 m. balandžio 17 d. Nepaisant to, kad nėra apelianto darbo grafiko, taip pat to, kad ankstesnė atsakovės valdžia apelianto darbo lankomumo nekvestionavo, juos tenkino apelianto darbas nuotoliniu būdu, atsakovė jau po 2019 m. balandžio 17 d. atgaline data savavališkai sužymėjo apelianto pravaikštas. Tai, kad apeliantas vykdė savo darbo funkcijas iki 2019 m. balandžio 17 d., buvo ne kartą posėdžiuose pažymėta ir pačio apelianto. Šią aplinkybę būtų patvirtinę ir teismo neišklausyti liudytojai - laikinai direktoriaus pareigas ėjęs K. M..

8.7.                      Teismas į bylą neprijungė ir visiškai nevertino apelianto 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio metu apelianto į posėdį atsineštų dokumentų, įrodančių jo atliktus darbus (posėdžio protokolo laikas nuo 23:00 min.). Apelianto įsitikinimu, nevisapusiškas ir neišsamus įrodymų ištyrimas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, kuris prieštarauja ne tik materialinėms, bet ir procesinėms teisėms.

8.8.                      Atsakovė visiškai neįrodė, kad sprendime dėl atleidimo iš darbo nurodytomis dienomis, dėl kurių apeliantas ir buvo atleistas (2019 m. balandžio 17-19 d.), apeliantas apskritai turėjo būti darbe ir vykdyti darbo funkcijas. Atsakovė 2019 m. balandžio 26 d. sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) tik deklaratyviai konstatavo, kad 2019 m. balandžio 17-19 d. ieškovas nebuvo darbe. Tačiau visiškai neįrodė, kad neatvykimas į darbą buvo šiurkštus apelianto darbo pareigų pažeidimas, nulemtas tyčios, aplaidumo, siekio kenkti darbdavio interesams ir pan.

8.9.                      Atsakovė taip pat visiškai neįrodė darbo funkcijų galimo pažeidimo šiurkštumo, t. y. nenurodė, kokių konkrečių atsakovės pavestų darbų šiomis dienomis apeliantas neatliko ir kokią žalą atsakovė patyrė dėl šių darbų neatlikimo, t. y. nenurodo, kokias užduotis, kurių neva tai apeliantas neatliko, atsakovė buvo pateikusi nurodytomis dienomis.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovas savo teiginius, jog atsakovė žinojo jo telefono numerį ir elektroninį paštą, bylos nagrinėjimo metu norėjo įrodinėti tik liudytojo K. M. pagalba, t. y. liudytojo parodymais norėjo įrodinėti tokias aplinkybes, kurios privalėjo būti raštu nurodytos darbo sutartyje. Šis liudytojas neatvyko nei į 2019 m. lapkričio 11 d., nei į 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžius, be to, šio liudytojo bet kokie parodymai, kuriuos jis būtų davęs, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi K. M. pats buvo atleistas iš darbo ligoninėje bei kreipėsi į teismą šį atleidimą ginčydamas. Todėl jo liudijimai nebūtų objektyvūs. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas jokių elektroninių laiškų neminėjo, į bylą nepateikė ir E. D. apklausti neprašė.

9.2.                      Teismas visiškai teisingai nustatė ieškovo ginčijamas faktines aplinkybes, t. y., kad ieškovas nebuvo nurodęs atsakovei savo telefono ir elektroninio pašto, o gyvenamąją vietą sąmoningai nurodė klaidingą. Ieškovas reikalavimo pasiaiškinti negavo dėl savo paties kaltų veiksmų, nurodžius neteisingą gyvenamosios vietos adresą, ieškovui nebuvo nustatytas nuotolinio darbo pobūdis. Šių faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtai ir pagrįstai. Ligoninė žinojo tik ieškovo nurodytą gyvenamosios vietos adresą(duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ligoninė siuntė jam reikalavimą pasiaiškinti bei sprendimą dėl atleidimo iš darbo, todėl jokio procedūrinio pažeidimo nepadarė.

9.3.                      Ieškovas ligoninėje buvo priimtas eiti direktoriaus patarėjo pareigas, kurių specifika lemia ir šių pareigų atsakomybės ypatumus. Šios pareigos ligoninėje yra svarbios, jų neatlieka eilinis ligoninės darbuotojas. Todėl ieškovui taikytini griežtesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovas turėjo nurodyti visus aktualius kontaktus, kaip su juo susisiekti, bendrauti su ligonine, t. y. veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise, o ne elgtis savavališkai ir absoliučiai abejingai darbdavio interesams.

9.4.                      Teismo posėdžio metu ieškovas aiškiai patvirtino, kad ligoninėje jis buvo tik vieną kartą, t. y. 2019 m. balandžio 2 d., pasirašant darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad net teismo posėdžio metu ieškovas painiojosi, keitė savo poziciją dėl nebuvimo darbe, iš pradžių teigdamas, kad neturėjo darbo grafiko, o po to, kad neturėjo darbo vietos ir dirbo nuotoliniu būdu.

9.5.                      Nors ieškovas teigia, kad aplinkybes dėl jam nustatyto nuotolinio darbo galėtų paliudyti jį į darbą priėmęs K. M., tačiau nuotolinio darbo pobūdis yra darbo sutarties sąlyga, kuri turi būti įforminta raštu. Todėl jokie žodiniai susitarimai neturi teisinės reikšmės, o liudytojo parodymais negalima įrodyti darbo sąlygų, kurios raštu nebuvo užfiksuotos.

9.6.                      Ieškovas siekia tik suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, kad jis neva realiai atliko kažkokias užduotis. Ieškovas, įrodinėdamas, ką jis nuveikė darbo ligoninėje laikotarpiu, nebuvo aktyvus, abejotinos reikšmės surastą informaciją pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, be to, pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad iki galo užduoties jis neatliko ir informacijos ligoninei nepateikė.

9.7.                      Ieškovas posėdžio metu teismui nepateikė jokio prašymo prijungti papildomus įrodymus, net neišvardijo, kokius jis dokumentus turi atsinešęs. Todėl nei teismas, nei atsakovė negalėjo žinoti, kokius dokumentus ieškovas turi. Tačiau tai negali būti vertinama kaip ieškovo teisių pažeidimas, kadangi dar 2019 m. spalio 10 d. posėdžio metu ieškovas patvirtino (posėdžio garso įrašas 11 min.), kad daugiau jokių įrodymų jis neturi, viskas pridėta prie ieškinio, ką turėjo, tą pateikė. Jeigu ieškovas papildomai rado kažkokių dokumentų, tačiau jų 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio metu papildomai neteikė, tai yra ieškovo, o ne teismo klaida.

9.8.                      Visi įrodymai, kuriuos ieškovas pateikė su apeliaciniu skundu, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir netgi darbo ginčų komisijoje, kurioje ieškovas buvo toks pasyvus, kad net neatvyko į bylos nagrinėjimą. Ieškovas buvo pasyvus, nesirūpino tinkamu savo pozicijos pagrindimu arba atstovavimu, todėl nėra pagrindo priimti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Apeliantas (toliau – ir ieškovas)  prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini)

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise.

14.       Teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto A. D. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kadangi ieškovas turėjo galimybę juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad absoliučiai visi ieškovo teikiami įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, paskutinis posėdis pirmosios instancijos teisme įvyko 2019 m. gruodžio 2 d. Išklausius šio posėdžio garso įrašą nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 2 d. posėdyje ieškovas aiškiai ir konkrečiai neprašė prijungti naujai pateikiamų įrodymų, savo paaiškinime teismui aptakiai minėjo, kad galėtų surasti savo darytos įvairių dokumentų paieškos rezultatus, galėtų parodyti popierius, jeigu būtų reikalinga, jam davė pastato planus, bet jis juos gal išmetė, be to, jis profilaktiškai nuolat ištrina elektroninio pašto laiškus, nes kitaip paštas stringa, buvo paruošęs merei laišką, galėtų padaryti kopiją ir t. t. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas kokius nors  įrodymus iš ieškovo būtų gavęs ir atsisakęs priimti. Spręstina, kad ieškovas piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise, jų priėmimas gali užvilkinti bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą. Be to, dalis pateiktų įrodymų, pavyzdžiui, susirašinėjimas tarp adresatų „(duomenys neskelbtini)“, vykęs 2019 m. kovo mėnesį, kai ginčo darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla.

15.       Apeliantas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti du liudytojus: K. M. ir E. D.. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui, kaip jis suprato iš priimto sprendimo, nepakako duomenų dėl ieškovo atliktų darbų visumos ir dėl apelianto rekvizitų bei gyvenamosios vietos adreso Marijampolėje. Taigi, pasak apelianto, faktinės bylos aplinkybės apeliacinėje instancijoje negali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka.

16.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

17.       Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) formuojama praktika, kurioje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijoje gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, Helmers prieš Švediją; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03, Oganova prieš Gruziją). Rašytinis procesas galimas, jei nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86, Fredin prieš Švediją; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97, Fischer prieš Austriją, kt.).

18.       Nagrinėjamu atveju būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas grindžia netinkamu (nepakankamu) bylos faktinių aplinkybių ištyrimu pirmosios instancijos teisme ir poreikiu byloje apklausti liudytojus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su darbo sutarties sudarymu, vykdymu, šalių komunikavimu, atitinkamai ir galimai pirmosios instancijos teismo neįvertintas (neištirtas) aplinkybes, apeliantas turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde. Be to, apeliantas, prašydamas žodinio bylos nagrinėjimo, neįvardijo konkrečių aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai nustatyti ir įvertinti iš bylos rašytinės medžiagos ar pirmosios instancijos teisme šalių duotų paaiškinimų, užfiksuotų teismo posėdžio garso įrašuose.

19.       Teisėjų kolegija, vertindama poreikį byloje liudytojais apklausti apelianto nurodytus asmenis, visų pirma atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręsta teisingai. K. M. buvo kviečiamas atvykti į du teismo posėdžius 2019 m. lapkričio 11 d. ir gruodžio 2 d., tačiau neatvyko, nurodė, kad serga, todėl spręstina, kad teismas buvo sudaręs galimybę liudytojui atvykti, tačiau dėl liudytojo ligos teismo procesas negali būti atidėliojamas nuolat. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad K. M., o tuo labiau E. D. parodymai gali turėti esminę įrodomąją reikšmę teisingam bylos išsprendimui, kadangi teisiniai santykiai pagal darbo sutartį buvo sudaryti tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) ligoninės kaip juridinio asmens, ieškovo bendravimas su kitais asmenimis žodine forma esminės reikšmės neturi. Taigi nurodytų asmenų parodymų išklausymas apeliacinėje instancijoje laikytinas netikslingu ir sudarantis prielaidas proceso vilkinimui. Esant šioms aplinkybėms, apelianto prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į bylos nagrinėjimą kviesti K. M. ir E. D. atmestini kaip nepagrįsti.

20.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad jis tyčia klaidino darbdavį nurodydamas savo gyvenamosios vietos adresą M. K. gatvėje, be to jam nesuprantama, kaip ne nuolatinės, o laikinos gyvenamosios vietos adreso pakeitimas gali pakenkti darbdavio interesams. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta ir pažymi, kad darbuotojas, nurodęs netikrą savo gyvenamosios vietos adresą ir nenurodęs jokio kito būdo su juo susisiekti (nei elektroninio pašto, nei telefono), pirmiausia pakenkė pats savo interesams, kitaip tariant, apsunkino darbdavio susižinojimą su darbuotoju. Jau minėtame 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įraše ieškovas aiškino, kad sąmoningai nurodė E. D. giminaičio butą Marijampolėje, nes tikėjosi vėliau dar gauti iš darbdavio kompensaciją už kurą atvažiuoti į darbą, o iš tikrųjų gyvena Kaune nuo 1987 metų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas klaidino darbdavį ir pats sukūrė sau nenaudingą situaciją, yra pagrįsta ir atitinkanti surinktus įrodymus. Kitaip vertinti ieškovo paaiškinimus nėra jokio pagrindo.

21.       Pažymėtina, kad sąžiningumas ir bendradarbiavimas yra esminiai darbo teisės principai, įtvirtinti Darbo kodekso 24 straipsnyje. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojų ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Darbuotojas taip pat privalo veikti sąžiningai, bedradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Tačiau jau vien tik neteisingos gyvenamosios vietos nurodymas darbo sutartyje verčia manyti, kad darbuotojas nebuvo sąžiningai bendradarbiaujantis su darbdaviu.

22.       Negana to, apeliantas viso proceso pirmoje teismo instancijoje metu nebuvo užėmęs nuoseklios pozicijos dėl savo darbo pobūdžio. Ieškinyje ieškovas dėstė, kad buvo žodžiu susitaręs dėl individualaus darbo grafiko- vienos-dviejų dienų per savaitę, 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje jau pradėjo kalbėti apie nuotolinį darbą, jam paskirtas užduotis, o apeliaciniame skunde jau nurodo, kad gavo užduotį ir darbus vykdė nuotoliniu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek individualus darbo grafikas, tiek susitarimas dėl nuotolinio darbo turėjo būti įforminti pagal DK 33 str. ar 52 str. Nė vienos iš paminėtų darbo sutarties sąlygų buvimo ieškovas neįrodė. Byloje be ieškovo vienas kitam prieštaraujančių paaiškinimų apie žodinio susitarimo turinį (apimtį) jokių kitų  įrodymų nėra. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).

23.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas į darbo vietą buvo atvykęs tik pasirašyti darbo sutarties 2019 m. balandžio 3 d., vėliau iki pat atleidimo iš darbo 2019 m. balandžio 26 d. darbo vietoje nebuvo, darbo grafiką ar darbo užduotis gauti raštu nesirūpino ir negavo, todėl darbdavys pagrįstai kvalifikavo darbuotojo veiksmus – neatvykimą į darbą keletą dienų iš eilės -  kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte, ėmėsi proporcingų priemonių gauti iš darbuotojo paaiškinimą, paaiškinimo negavo, todėl pagrįstai nutraukė darbo sutartį. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią darbo sutarties nutraukimas dėl neatvykimo į darbą pripažįstamas pagrįstu tik konstatavus dvi esmines faktines aplinkybes: pareigos atvykti į darbą pažeidimą ir priežasčių, kurios pakankamai pateisintų tokį elgesį, nebuvimą. Pareigos pažeidimą turi įrodyti darbdavys, o neatvykimo priežasčių svarbą – darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2015, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017). Šioje byloje darbdavys įrodė, ir darbuotojas to nepaneigė, kad į darbą nebuvo atvykta, o darbuotojas neįrodė, kad buvo svarbi priežastis neatvykti į darbą.

24.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinių skundų argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

25.       Bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).   

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Žibutė Budžienė        

                 Evaldas Burzdikas                                                                                                                                             

                                                                                      Diana Labokaitė