Civilinė byla Nr. e2-5874-962/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01559-2019-2

 Procesinio sprendimo kategorijos:

 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 3.1.7.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1

                                                                  (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Exim Baltic“ atstovui bankroto administratoriui M. K.,

atsakovui M. V., jo atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

trečiajam asmeniui S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Exim Baltic“ ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. K..

Teismas

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. V. 11435,43 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje (1 t., b. l. 1-6) bei dublike (1 t., b. l. 81-85) ieškovė nurodė ir atstovas bankroto administratorius M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 3 dieną Kauno apygardos teismas civilinėje byloje eB2-2154-290/2018 iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Exim Baltic“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas M. K., nutartis įsiteisėjo 2018-09-14. Vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) įpareigojimus bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) ,,Exim Baltic“ administratorius nustatė, kad BUAB „Exim Baltic“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2010-11-17. Bankroto bylos iškėlimo dieną BUAB „Exim Baltic“ vadovas buvo M. V., paskyrimo data 2012-09-21, akcininkai – S. K. – nuo 2010-11-17 ir M. V. – nuo 2012-09-19. Vykdydama veiklą BUAB „Exim Baltic“ susidūrė su sunkumais, nebegalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. Pagal balansą už 2015 m. BUAB „Exim Baltic“ turtas sudarė 28246 Eur, o per vienerius metus mokėtino sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 41411 Eur; pagal 2016 m. balansą BUAB „Exim Baltic“ turtas sudarė 8170 Eur, o per vienerius metus mokėtino sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 25031 Eur, ko pasėkoje nuo 2016-02-16 BUAB „Exim Baltic“ turėjo įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) ir jo nemokėjo iki pat BUAB „Exim Baltic“ bankroto bylos iškėlimo. 2016-02-10 Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl BUAB „Exim Baltic“ įpareigojimo pateikti UAB ,,Logsline“ 24 paletes 2 RM 30 cm ąžuolo malkų, kurių vertė 2000 Eur, ir 12 palečių 2 RM 30 cm ąžuolo malkų, kurių vertė 1000 Eur. 2016-03-14 Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 4507,00 Eur skolos, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš BUAB „Exim Baltic“ UAB ,,Girteka logistics“ naudai. Visi šie įsiskolinimai taip ir nebuvo padengti iki pat BUAB ,,Exim Baltic“ bankroto bylos iškėlimo. Pagal balansą už 2015 m. BUAB ,,Exim Baltic“ turtas 2015-12-31 sudarė 28246 Eur, o per vienerius metus mokėtino sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 41411 Eur. Tai yra, BUAB ,,Exim Baltic“ įsipareigojimai viršijo ne pusę, bet visą į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Be to, viršijo ne vieną kartą, o pusantro. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad galimai ne visa suma iš šių 41411 Eur yra pradelsti įsipareigojimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės nemokumui konstatuoti nagrinėjamu atveju užtektų 14123 Eur pradelstų įsiskolinimų (28246 Eur / 2), net labai tikėtina, kad iš balanse nurodytų 41411 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, 14123 Eur buvo pradelsti įsipareigojimai. Juo labiau, kad už 2015 m. BUAB ,,Exim Baltic“ patyrė 13334 Eur nuostolių. Įmonės finansinė padėtis 2016 m. dar labiau suprastėjo. Pagal BUAB ,,Exim Baltic“ balansą už 2016 m. BUAB ,,Exim Baltic“ turtas sudarė 8170 Eur, o per vienerius metus mokėtino ssumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 25031 Eur. Tai yra, įmonės įsipareigojimai ir toliau viršijo jos turtą, šiuo atveju jau ne pusantro karto, o net tris kartus. Pagal BUAB ,,Exim Baltic“ pelno (nuostolių) ataskaitą už 2016m., 2016 m. įmonė patyrė 2248 Eur nuostolių. Nuo 2016 m. vidurio įmonė praktiškai nebevykdė veiklos, pagal BUAB ,,Exim Baltic“ pelno (nuostolių) ataskaitą  už 2016 m., įmonės pardavimo pajamos sudarė tik 4479 Eur, o pardavimo sąnaudos – tik 4185 Eur. Paskutiniai pinigai iš kasos buvo išimti 2016 m. gegužę, nuo 2016 m. sausio mėn. įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas – atsakovas. Tuo tarpu, išanalizavus BUAB „Exim Baltic“ buhalterinius dokumentus, buvo nustatyta, kad 2016-02-29 BUAB „Exim Baltic“ vadovas M. V. iš BUAB „Exim Baltic“ kasos išėmė 1812,77 Eur, mokėjimo pagrindo nėra, 2016-03-31 išėmė 1786,01 Eur, mokėjimo pagrindo nėra; 2016-05-02 išėmė 1722,46 Eur, mokėjimo pagrindas – išmokamas darbo užmokestis; 2016-05-02 iš kasos išmokėjo S. K. 162,12 Eur, mokėjimo pagrindas – išmokamas darbo užmokestis; 2016-05-02 iš kasos išėmė 5952,07 Eur, mokėjimo pagrindas – išduodamas avansas atskaitingam asmeniui. Šiomis operacijomis iš kasos viso buvo išmokėta 11435,43 Eur. Pagal didžiosios knygos už 2016 metus dokumentą – Apyvartos žiniaraštis ,,Atskaitingi asmenys“, šie pinigai buvo panaudoti atsiskaityti su tiekėjais UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta, UAB ,,A&A apskaita“ bei su pačiu BUAB ,,EXIM Baltic“ vadovu ir akcininku M. V. ir su kitu BUAB ,,EXIM Baltic“ akcininku S. K.. Tokiais savo veiksmais BUAB „Exim Baltic“ vadovas M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, nustatančias atsiskaitymo eiliškumą, taip pažeisdamas kitų kreditorių interesus ir padarydamas žalą įmonei. Todėl administratorius, vykdydamas ĮBĮ įtvirtintus įpareigojimus, kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo. 2016 m. pradžioje BUAB „Exim Baltic“ jau buvo nemoki ir nuo 2016 m. vidurio ši įmonė veiklos praktiškai nebevykdė, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis siekė tęsti įmonės ūkinę – komercinę veiklą, kadangi iš tiesų jis tik siekė atsiskaityti su savo pasirinktais kreditoriais. Nors atsakovas ir teikė įmonei paskolas be palūkanų, nepasirašydamas su bendrove sutarčių, tačiau visas paskolintas lėšas atsakovas susigrąžino. Be to, paskutinį paskolos susigrąžinimą atsakovas padarė 2015-12-31, kai tuo metu BUAB „Exim Baltic“ pagal 2015-09-16 Taikos sutartį turėjo įsipareigojimą UAB ,,Logsline“ iki 2015-12-31 pateikti ąžuolo malkų bendrai 5000 Eur sumai ir šio įsipareigojimo nevykdė. Įvertinus visas šias aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas pažeidė savo, kaip BUAB „Exim Baltic“ vadovo fiduciarines pareigas, buvo itin nesąžiningas ir veikė tyčia. Darydamas ieškinyje nurodomus mokėjimus 11435,43 Eur sumai, apeinant pirmesnės eilės kreditorius, atsakovas visų pirma siekė savo ir kito BUAB „Exim Baltic“ akcininko interesų patenkinimo, nes iš šios sumos net 5591,74 Eur buvo išmokėta būtent jiems. 1884,58 Eur jiems buvo išmokėta kaip darbo užmokestis, o 3707,16 Eur apskritai neaišku kokiu pagrindu, iš kurių 1969,44 Eur neaišku kokiu pagrindu buvo išmokėta atsakovui ir 1737,72 Eur – trečiajam asmeniui S. K.. Likusi 5843,69 Eur suma nors ir buvo išmokėta kitiems BUAB „Exim Baltic“ kreditoriams – UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“, UAB ,,A&A apskaita“, tačiau šie mokėjimai buvo atlikti tikrai ne siekiant tęsti įmonės veiklą. Vadovas privalo žinoti savo pareigas, tame tarpe ir pareigą nesant pinigų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, juos daryti pagal įstatymo, t.y. CK 6.9301 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas negalėjo nežinoti, kad išmokėdamas pinigus vieniems kreditoriams, kai yra pirmesne eile mokėtinų įsiskolinimų, veikia prieš įstatymą bei įmonę. Taigi, atsakovas suvokė šiuos savo veiksmus ir tyčia juos atliko. Laiku neatsiskaičius su UAB ,,Girteka logistics“ BUAB „Exim Baltic“ atsirado pareiga padengti vykdymo išlaidas, procesines palūkanas, neatsiskaičius laiku su VMI – delspinigius. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, mano, kad nuo 2016 m. vasario mėn., BUAB ,,Exim Baltic“ buvo nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl atsakovas privalėjo vadovautis CK 6.9301 str. nustatytu atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumu. Tuo tarpu atsakovas, kaip BUAB ,,Exim Baltic“ vadovas, pažeidė šį atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ir tokiu būdu padarė įmonei žalą, todėl, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, privalo šią žalą atlyginti. 

Atsakovas M. V. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime (1 t., b. l. 45-50) bei triplike (1 t., b. l. 99-103) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dėjo visas pastangas, kad įmonė ir toliau galėtų tęsti ūkinę – komercinę veiklą. Buvo atsiskaitoma su kreditoriais, be kurių teikiamų paslaugų bendrovė toliau nebūtų galėjusi tęsti veiklą ir gauti pajamų, t.y su UAB „A&A apskaita“, kuri teikė bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas, su UAB „Tramonta“ už perkamą medieną, reikalingą prekėms pakuoti, kad bendrovė galėtų ir toliau gauti pajamų. Su UAB „DHL Lietuva“ buvo atsiskaitoma už transportavimo paslaugas, kurios buvo taip pat reikalingos siekiant tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą. Be to, atsakovas siekė, kad būtų atsiskaityta su visais bendrovės darbuotojais. Atsakovas kartu su kitu akcininku ir darbuotoju S. K. atlyginimus sau išmokėdavo vėliausiai. Be to, atsakovas nuolatos teikė bendrovei paskolas be palūkanų, iš to negaudamas jokios naudos, nepasirašydamas su bendrove sutarčių, o tiesiog gera valia pervesdamas pinigines lėšas, pirkdavo prekes bendrovės kasdieninei veiklai vykdyti iš savo asmeninių lėšų. Pinigų mokėjimai iš kasos su paskirtimi „Išduodamas avansas atskait. asmeniui“ buvo vykdomi atsiskaityti su kreditoriais, pirkti priemones tolimesnei bendrovės ūkinei veiklai vykdyti, galbūt atostoginiai buvo išmokėti, jie nebuvo niekaip pasisavinti atsakovo ar kito akcininko. Tokie avansai būdavo išduodami ir anksčiau, bendrovei vykdant komercinę veiklą. Atsakovas elgėsi atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, nes siekė išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą, atsiskaitinėti su darbuotojais ir kitais kreditoriais, nenuslėpė jokio turto, visus bendrovės dokumentus perdavė bankroto administratoriui ir nenuslėpė jokių dokumentų, nesislapstė. Iš bendrovės apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2016 metais iš kasos buvo išimta 11200,72 Eur, o atsiskaitymams buvo skirta 10060,45 Eur, taigi beveik vienodos sumos. Net ir po 2016-05-01 buvo atsiskaitinėjama su kreditoriais, taip pat buvo perkamos kitos priemonės bendrovės ūkinei – komercinei veiklai vykdyti. Jeigu bendrovė būtų atsiskaičiusi su visais kreditoriais vienoda proporcija, dėl to bendra bendrovės skola jos kreditoriams visiškai nebūtų pakitusi. Tokiu atveju būtų sumažėjusi bendrovės skola kitiems kreditoriams, tačiau tuo pačiu šiuo metu bendrovės skola UAB „A&A apskaita“, UAB „Tramonta“ ir UAB „DHL Lietuva“ būtų didesnė. Jeigu bendrovė nebūtų atsiskaičiusi su darbuotojais, tame tarpe ir su pačiu atsakovu, jie būtų įgiję teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir reikalauti priteisti ne tik neišmokėtą darbo užmokestį, bet ir darbuotojo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Tokiu atveju bendrovės įsiskolinimai šiai dienai būtų dar didesni. Bendrovei bankroto byla iškelta 2018-09-03 nutartimi, kuomet ir buvo konstatuotas bendrovės nemokumas. Ginčijami atsiskaitymai vyko 2016 metų vasario – gegužės mėnesiais, tačiau tuo metu bendrovė nebuvo nemoki. Atsakovas nepažeidė savo, kaip bendrovės vadovo, fiduciarinių pareigų elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, taip pat atsiskaitydamas ne su visais bendrovės kreditoriais nepadarė bendrovei jokios turtinės žalos. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. 

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Osvaldas Raščiukevičius palaikė atsakovo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti visiškai. Nurodė, jog bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Atsakovas nepažeidė nei imperatyvių įstatymų ar teisės aktų, nei bendrovės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų, taip pat neviršijo įprastos ūkinės – komercinės veiklos rizikos. Prašoma priteisti žala nekilo ir ji nėra įrodyta. Atsakovo veiksmai galimai sąlygojo naudą bendrovei. Byloje yra pateiktas iš kreditoriaus UAB „DHL Lietuva“ gautas atsakymas, kuriame, nurodoma, kad UAB „DHL Lietuva“ būtų pateikusi kreditorinį reikalavimą dėl 3975 Eur sumos įmonei BUAB „Exim Baltic“ bankroto byloje. Tai tik patvirtina atsakovo teiginius, kad jo veiksmai atsiskaičius su UAB „DHL Lietuva“ ne tik nepadarė bendrovei jokios žalos, bet ir davė jai naudos, kadangi kreditorius UAB „DHL Lietuva“ taip ir neįstojo į bankroto bylą kreditoriaus teisėmis ir nurašė 500 Eur dydžio įsiskolinimą. Prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 

Trečiasis asmuo S. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo UAB „Exim Baltic“ darbuotojas bei akcininkas. Įmonės apyvarta buvo didelė ir 2016 m., kai atlikti ginčijamo pavedimai, nebuvo galima akivaizdžiai suprasti, kad įmonė nemoki. 2016 metų birželio mėnesį, kai įmonės buhalterė pateikė pelno – nuostolių ataskaitą, suprato, kad įmonės padėtis prasta. Kol dar tęsė įmonės veiklą, bandė atsiskaitinėti su kreditoriais, nuo kurių priklausė veikla, produkcija (mediena) buvo sudėta lauko sąlygomis, taip jos nebuvo galima laikyti, siekė, kad bendrovės veikla tęstųsi. Atsiskaitymus vykdė per kasą, nes sąskaitos buvo areštuotos. Buvo išnuomojęs jam priklausantį krovininį automobilį bendrovei, atsakovas, kaip įmonės vadovas 2016 metais sumokėjo 1700 Eur sumą už jam priklausančio automobilio nuomą, po metų, kai jis jau nebedirbo.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad 2018-09-03 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje eB2-2154-290/2018 iškėlė UAB „EXIM Baltic“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas M. K., nutartis įsiteisėjo 2018-09-14 (1 t., b. l. 7-8). BUAB „Exim Baltic“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2010-11-17, bankroto bylos iškėlimo dieną BUAB „Exim Baltic“ vadovas buvo M. V., jo paskyrimo data – 2012-09-21 (1 t., b. l. 9-10). Iš akcininkų sąrašo (1 t., b. l. 11) matyti, jog bankroto bylos iškėlimo dieną BUAB „Exim Baltic“ akcininkai buvo S. K. – nuo 2010-11-17 ir M. V. – nuo 2012-09-19.

Pagal balansą už 2015 m. BUAB ,,Exim Baltic“ turtas sudarė 28246 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 41411 Eur (1 t., b. l. 12). Pagal 2016 m. balansą BUAB ,,EXIM Baltic“ turtas sudarė 8170 Eur, o per vienerius metus mokėtino sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 25031 Eur (1 t., b. l. 13).

2016-02-10 Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl BUAB ,,Exim Baltic“ įpareigojimo pateikti UAB ,,Logsline“ 24 paletes 2 RM 30 cm ąžuolo malkų, kurių vertė 2000 Eur ir 12 palečių 2 RM 30 cm ąžuolo malkų, kurių vertė 1000 Eur (1 t., b. l. 14). 2016-03-14 Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 4507,00 Eur skolos, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš BUAB ,,Exim Baltic“ UAB ,,Girteka logistics“ naudai (1 t., b. l. 15). BUAB ,,Exim Baltic“ kreditorių sąrašas 2018-09-03 buvo toks: UAB ,,A&A apskaita“ 625,95 Eur, UAB „Logsline“ 2580 Eur, UAB „Girteka Logistics“ 4235 Eur, UAB „DHL Lietuva“ 500 Eur, UAB „Tramonta“ 360 Eur, VMI 2810,73 (1 t., b. l. 30). 2018-11-21 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti (2018-12-20 nutartimi patikslinti) BUAB „Exim Baltic“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai (1 t., b. l. 16-17, 18).

Iš BUAB ,,Exim Baltic“ buhalterinių kasos dokumentų 2016 metais matyti, kad 2016-02-29 vadovas M. V. iš įmonės kasos išėmė 1812,77 Eur, mokėjimo pagrindas nenurodytas (1 t., b. l. 19,20). 2016-03-31 BUAB ,,EXIM Baltic“ vadovas iš kasos išėmė 1786,01 Eur, mokėjimo pagrindas nenurodytas (1 t., b. l. 22,23). 2016-05-02 BUAB ,,EXIM Baltic“ vadovas iš BUAB ,,EXIM Baltic“ kasos išėmė 1722,46 Eur, mokėjimo pagrindas – išmokamas darbo užmokestis; 2016-05-02 iš kasos išmokėjo S. K. 162,12 Eur, mokėjimo pagrindas – išmokamas darbo užmokestis; 2016-05-02 vadovas iš įmonės kasos išėmė 5952,07 Eur, mokėjimo pagrindas – išduodamas avansas atskaitingam asmeniui (1 t., b. l. 25-28). Šiomis operacijomis iš kasos viso buvo išmokėta 11435,43 Eur. Pagal didžiosios knygos už 2016 metus dokumentą – Apyvartos žiniaraštis ,,Atskaitingi asmenys“, šie pinigai, kuriuos BUAB ,,EXIM Baltic“ vadovas išėmė iš kasos, buvo panaudoti atsiskaityti su tiekėjais – UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“, UAB ,,A&A apskaita“ bei su pačiu BUAB ,,EXIM Baltic“ vadovu ir akcininku M. V. ir su kitu BUAB ,,EXIM Baltic“ akcininku S. K. (1 t., b. l. 29). 

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 39 punktą).

Ieškovė ieškinį grindžia CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kurio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Tačiau, kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

Be to, atsakovo kaltė dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo teismo gali būti konstatuota tik tada, jei yra nustatoma, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo buvo nesilaikoma būtent dėl atsakovo sąmoningų veiksmų, o ne kitų priežasčių. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodoma, kad net ir konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus (pavyzdžiui, sprendimą iš turimų lėšų atsiskaityti ne su darbuotojais, o su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatyme nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą), teismo turi būti įvertinama, kiek šie neteisėti veiksmai lėmė žalos įmonei atsiradimą.

2016 metais, t.y. dar iki bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla iškelta tik 2018-09-03) įmonės vadovas M. V. atliko šiuos ieškovės ginčijamus ir kaip žalą nurodomus mokėjimus: 5843,69 Eur išmokėta BUAB „Exim Baltic“ kreditoriams – UAB „DHL Lietuva“, UAB ‚Tramonta“, UAB ,,A&A apskaita“; 1884,58 Eur išmokėta kaip darbo užmokestis bendrovės vadovui M. V. (1722,46 Eur) ir akcininkui S. K. (162,12 Eur); 3707,16 Eur išmokėti bendrovės vadovui ir akcininkui, mokėjimo pagrindas nenurodytas.

Nors bylos duomenimis, 2016-02-10 priimta Kauno apylinkės teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą UAB „Logsline“, 2016-03-14 išduotas vykdomasis raštas išieškotojui UAB „Girteka logistics“, skola valstybės biudžetui 2810,73 Eur turėjo būti sumokėta iki 2016 m. vasario 15 d., visgi nėra pagrindo teigti, jog aktualiu laikotarpiu – 2016 metų vasario – gegužės mėnesį bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad 2016 metų pradžioje, iki gegužės mėnesio (kai buvo atlikti ginčijami piniginių lėšų išėmimai iš kasos), UAB „Exim Baltic“ buvo nemoki ir tai buvo akivaizdu įmonės vadovui. Bendrovei bankroto byla iškelta 2018-09-03 nutartimi, kuomet ir buvo konstatuotas bendrovės nemokumas. Kadangi ieškovė nurodo, kad 2016 metų vasario – gegužės mėnesiais vykę atsiskaitymai pažeidė atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais eiliškumą, vertintina, ar tuo metu bendrovė atitiko nemokumo sąvoką. Nemokumas gali būti konstatuojamas, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės skolos. Tokiu atveju vertintinas byloje esantis 2015 metų bendrovės balansas, iš kurio matyti, kad 2015-12-31 bendrovė turėjo turto už 28246,00 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 41411,00 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie įsipareigojimai būtų pradelsti. Įmonės nemokumui konstatuoti nagrinėjamu atveju užtektų 14123 Eur pradelstų įsiskolinimų (28246 Eur / 2), tačiau sudėjus kreditorių, kurių reikalavimai laikytini pradelstais (VMI, UAB „Logsline“ ir UAB „Girteka logistics“) reikalavimus bankroto byloje matoma, kad jie siekia 11382,43 Eur (2810,73 Eur + 3000 Eur + 5571,70 Eur). 

Nors ieškovė nurodo, kad pagal BUAB „Exim Baltic“ balansą už 2016 m. BUAB „Exim Baltic“ turtas sudarė 8170 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 25031 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. balansas buvo sudarytas 2017 metų pradžioje ir atspindi bendrovės finansinę būklę 2016-12-31 dienai, šis laikotarpis nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualus. Be to, matyti, kad sumažėjo ne tik bendrovės turtas, bet ir jos įsipareigojimai.

Nors ieškinyje nurodoma, kad 2016 metų pradžioje bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI), UAB „Girteka“ ir UAB „LOGSLINE“, o šių įsiskolinimų išieškojimas buvo vykdomas priverstine tvarka, tačiau kaip nurodoma VMI 2018-08-02 pareiškime iškelti bendrovei bankroto bylą „Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš Bendrovės turto yra vykdoma viena vykdomoji byla“ (1 t., b. l. 56-57). Be to, pačioje 2018-09-03 nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą nurodyta, kad VMI sprendimą dėl išieškojimo iš bendrovės turto tik 2017-03-27 perdavė vykdyti antstolei L. U. N., t.y. praėjus metams laiko nuo ginčijamų atsiskaitymų. Šios aplinkybės paneigia ieškinio argumentus dėl 2016 metais bendrovės atliktų mokėjimų kreditoriams prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.9301 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškinyje nurodo, kad jeigu 2016 m. atsakovas būtų atsiskaitęs su reikiamais kreditoriais (VMI prie FM, UAB ,,Logsline“, UAB ,,Girteka logistics“), tai iškėlus BUAB ,,EXIM Baltic“ bankroto bylą, BUAB ,,EXIM Baltic“ įsiskolinimas UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ būtų didesnis, tačiau bendra teismo patvirtintų BUAB ,,EXIM Baltic“ kreditorinių reikalavimų suma būtų mažesnė, nes UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ bet kokiu atveju nebūtų reiškę kreditorinių reikalavimų. Taigi, pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovas, atsiskaitydamas su UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ sumažino įmonės skolinius įsipareigojimus, o ieškovo teiginys, kad minėtos įmonės nebūtų reiškusios kreditorinių reikalavimų bankroto byloje, net jei su jomis nebūtų buvę atsiskaitinėjama, yra nelogiškas ir niekuo nepagrįstas.  Labiau tikėtina, jog minėtos bendrovės, kaip kreditoriai, nepareiškė BUAB „Exim Baltic“ kreditorinių reikalavimų bankroto byloje dėl to, kad kreditorinių įsipareigojimų sumos buvo sąlyginai nedidelės. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikiamo bendrovės kreditorių sąrašo 2018-09-03 dienai (1 t., b. l. 30), kreditoriams UAB „A&A apskaita“, UAB „Tramonta“ ir UAB „DHL Lietuva“ įsiskolinimai siekė atitinkamai 625,95 Eur, 360,00 Eur ir 500,00 Eur, o ginčijamais atsiskaitymais minėtoms bendrovėms BUAB „Exim Baltic“ vadovas viso sumokėjo 5843,69 Eur.

Nesutiktina su ieškovės pozicija, jog bendrovė nuo 2016 m. veiklos praktiškai nebevykdė. Kaip matyti iš byloje pateikto apyvartos žiniaraščio, bendrovė reguliariai beveik kiekvieną mėnesį atsiskaitinėjo tiek su UAB „DHL Lietuva“, tiek su UAB „A&A apskaita“ (1 t., b. l. 29). su UAB „DHL Lietuva“ buvo atsiskaitoma dar ir 2016 m. rugpjūčio mėn. (1 t., b. l. 108). Vertinant vadovo atliktus ginčijamus mokėjimu, labiau tikėtina, kad jis siekė, kad bendrovė tęstų savo veiklą, kadangi atlikti mokėjimai kreditoriams, nuo kurių labiausiai priklausė bendrovės veiklos tęstinumas, t.y. už buhalterines paslaugas, už transportą ir už transportavimo paslaugas. Šie atsakovo veiksmai traktuotini kaip įprasta ir normali ūkinė – komercinė rizika. 

Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad bendrovė 2016 metais nesilaikydama atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, buvo nemoki ir neturėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, kadangi tuo metu, teismo vertinimu, dar nebuvo sąlygų bendrovės nemokumui konstatuoti. Darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas – priteisti žalą, lygią sumai, išimtai iš kasos, nustačius, jog vis dar buvo vykdoma ūkinė – komercinė veikla, kai bankroto byla iškelta ir nemokumas konstatuotas tik po daugiau, nei 2 metų, reikalavimas negali būti tenkinamas pirmiausia dėl to, kad ieškovė žalos dėl atsakovo atliktų mokėjimų nepatyrė (CK 6.249 str.), priešingai, įmonė atsiskaitė už prekes, paslaugas ir galimai išvengė nuostolių – delspinigių, baudų skaičiavimo bei papildomų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje. Teismas sprendžia, jog nėra įrodyta, kad atsakovas, atsiskaitydamas su UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ bendrai 5843,69 Eur sumai bei mokėdamas darbo užmokestį sau ir trečiajam asmeniui bendrai 1884,58 Eur, atliko bendrovei nenaudingus sandorius, siekė pasipelnyti bendrovės sąskaita ir dėl to įmonei kilo žala lygi tai sumai. Atlikus ginčijamus mokėjimus, atitinkamai sumažėjo įmonės skoliniai įsipareigojimai. 2016 m. BUAB „Exim Baltic“ Apyvartos žiniaraštis „Mokėtinas darbo užmokestis“ patvirtina, jog 2016 m. gegužės mėn. BUAB ,,Exim Baltic“ įsiskolinimo dydis darbuotojams sudarė 1884,58 Eur (1 t., b. l. 86). Taigi, ieškinys dalyje dėl 5843,69 Eur, kuria buvo atsiskaityta su įmonės kreditoriais UAB ,,DHL Lietuva“, UAB ,,Tramonta“ ir UAB ,,A&A apskaita“ bei dalyje dėl 1884,58 Eur, kuria buvo atsikaityta su darbuotojais (vadovu ir akcininku), atmetamas, ieškovei neįrodžius visų būtinųjų sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

Visgi jokiais bylos duomenimis, nei šalių paaiškinimais nėra pagrįstas piniginių lėšų bendrai 3707,16 Eur sumai, panaudojimas. Kaip matyti iš Apyvartos žiniaraščio už 2016 metus (1 t., b. l. 29), jame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 2 d. atsakovui M. V. sumokėta 1969,44 Eur, mokėjimo pagrindas neaiškus, nurodoma „dok. Nr. 1, bei 2016 m. gegužės 2 d. S. K. sumokėta 1737,72 Eur, mokėjimo pagrindas neaiškus, nurodoma „dok. Nr. 2. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena, kur galėjo būti panaudotos šios lėšos, galbūt pirko priemones tolimesnei bendrovės ūkinei veiklai vykdyti, gal buvo išmokėti atostoginiai. Trečiasis asmuo S. K. nurodė, kad 1700 eurų jam buvo sumokėti už krovininio automobilio nuomą įmonei. Tačiau tokie atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, grindžiami prielaidomis bei tikimybe. Bylos duomenys patvirtina, jog piniginės lėšos – 5952,07 Eur, kaip avansas atskaitingam asmeniui 2016-05-02 buvo išmokėta iš bendrovės kasos (1 t., b.l. 28). Kaip matyti iš BUAB „Exim Baltic“ Apyvartos žiniaraščio (1 t., b. l. 30), 2016-05-02 M. V. išmokta 1969,44 Eur remiantis dok. Nr. 1 (t.y. mokėjimo pagrindas neaiškus) bei S. K. išmokėta 1737,72 Eur remiantis dok. Nr. 2 (mokėjimo pagrindas taip pat neaiškus). Taigi, šios piniginės lėšos, bendrai 3707,16 Eur sumai, 2016-05-02 buvo išimtos iš įmonės kasos, tačiau duomenų, pagrindžiančių šių lėšų panaudojimą, ar jų grąžinimą į kasą, nėra. Jokių duomenų apie tai, kokios įmonės veiklai reikalingos priemonės buvo pirktos, nepateikta, duomenų, kad šios lėšos būtų išmokėtos kaip atostoginiai pinigai, nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių bendrovės prievolę S. K. už krovininio automobilio nuomą. Vien tai, kad bylos duomenimis S. K. buvo mokėtas nuomos mokestis už automobilį (2015-01-02 – 144,81 Eur, 2015-03-05 – alga ir autonuoma – 375,60 Eur), nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent ši ginčijama pinigų suma – 1737,72 Eur buvo įsiskolinimas už transporto priemonės nuomą už metų laikotarpį. Nors atsakovas įmonei teikė paskolas, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog jos buvo grąžintos (1 t., b. l. 90-93). Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, be kitų atsakomybės rūšių, jam gali kilti civilinė atsakomybė. Teismas sprendžia, jog šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį (bendrovės ūkio reikmėms, prekėms įsigyti, paslaugoms apmokėti), ar kad būtų grąžintos įmonei. Tuo pasireiškė įmonės vadovo neteisėti veiksmai, nulėmę žalos minėtai sumai – 3707,16 Eur, įmonei padarymą. Tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, kadangi nepagrįstai nenuėmus piniginių lėšų, arba jas grąžinus, įmonė būtų galėjusi padengti dalį kreditorinių įsipareigojimų. Šioje reikalavimo dalyje atsakovas savo, kaip vadovo kaltės, nepaneigė, piniginių lėšų panaudojimo nepagrindė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 3707,16 Eur žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3707,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje patenkinta 32 proc. ieškinio reikalavimų. Atsakovas pateikė duomenis, jog teisinės pagalbos išlaidos sudaro 820 Eur (3 t., b. l. 37, 38-43). Proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 557,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, priteisiamas 26,56 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 18,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, 6,02 Eur priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Iš viso valstybei iš atsakovo priteisiamos 32,58 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:        

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Exim Baltic“, juridinio asmens kodas 302565186, iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3707,16 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septynis eurus 16 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3707,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Exim Baltic“, juridinio asmens kodas 302565186, 557,60 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 60 ct) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,58 Eur (trisdešimt du eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                             Indrė Petrokienė