Civilinė byla Nr. e2-724-904/2021

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01828-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.4.1.3.;2.1.2.4.1.4.;2.1.2.4.2.7.; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 28 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovams R. J., Ž. J., V. L., jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, tretiesiems asmenims draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovei advokatei L. A. – Kamarauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams V. L., Ž. J. ir R. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

tretieji asmenys D. J., J K, draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, notarai V. S. ir V. K.,

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas A. J. (toliau – ieškovas) pareiškė reikalavimus atsakovams V. L., Ž. J. ir R. J., prašant pripažinti negaliojančiomis 2015-04-03 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1498 (toliau – Sutartis Nr. 1) ir 2019-10-23 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 3134 (toliau – Sutartis Nr. 2), taikyti vienašalę restituciją ir A. J. grąžinti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius pastato sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - turtas). Priteisti ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė, jog 2001-10-02 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovas nuosavybės teise įsigijo nekilnojamuosius daiktus - 0,0600 ha žemės sklypą, sodo pastatą ir jo priklausinius - pastatą sandėlį, kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Ieškovas sodo name gyveno, gerino namo būklę, keitė stogą, elektros instaliaciją, įrengė namo antrą aukštą. Gyvenamajame name sumontavo plastikinius langus, nupirko naujus baldus, buitinę techniką. Apie 2015 metus ieškovas nutarė nutraukti ryšius su savo sugyventine J. A. (dabar K), su kuria turėjo bendrą vaiką. Siekdamas išvengti turto praradimo, ieškovas susitaręs su draugu Ž. J., 2015-04-03 aukščiau nurodytą visą nekilnojamąjį turtą pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1498 pagrindu, nuosavybės teisė perleido Ž. J.. Su Ž. J. ieškovas susitarė, jog ieškovui paprašius, Ž. J. turtą grąžins atgal ieškovui. Po šio sandorio ieškovas toliau turtu naudojosi, jame gyveno, mokėjo mokesčius, gerino turto būklę. 2019 metais ieškovas pradėjo artimai bendrauti su sodo kaimynu atsakovu V. L.. Kartu su atsakovu ieškovas leisdavo laisvalaikius, vartodavo alkoholį. Atsakovas ateidavo pas ieškovą į namus, nuolat vaišindavo alkoholiu. Atsakovas V. L. nuolat guosdavosi ir kalbėdavo apie nenusisekusią savo santuoką, taip pat skundėsi, kad žlugo V. L. verslas, prarado pinigus ir įmonę, jog turi labai daug skolų ir pan. Atsakovas V. L. sakė, kad nori pradėti verslą, bet tam neturi pinigų. Ieškovo gyvenime taip pat buvo sunkių momentų, todėl jis atsakovą užjausdavo, guosdavo. Tokiu būdu atsakovas V. L. įgavo ieškovo pasitikėjimą. Ieškovas būdamas patikliu žmogumi sutiko padėti atsakovui. Įkalbėtas atsakovo V. L. ieškovas sutiko apsimestinai, sukuriant nuosavybės teisės perėjimo atsakovui V. L. regimybę, perrašyti pastarajam namą su žeme, kad atsakovas V. L. turtą įkeistų ir gautų paskolą, t. y. iš esmės ieškovas trumpam laikui formaliai paskolino jam priklausantį nekilnojamąjį turtą atsakovui V. L.. Atsakovas V. L. pažadėjo, kad namą ieškovui atgal grąžins po keturių mėnesių. Kadangi ieškovui priklausantis turtas buvo įregistruotas atsakovo Ž. J. vardu, ieškovas atsakovui Ž. J. pasakė, kad turtą perrašytų atsakovo V. L. vardu. Ž. J., neginčydamas to, jog nekilnojamas turtas jam nepriklauso, neprieštaravo ieškovo norui bei besąlygiškai sutiko turtą perrašyti ieškovo nurodytam asmeniui, t. y. atsakovui V. L.. 2019-10-24 ieškovas, V. L., Ž. J. ir R. J. nuvažiavo į Šilalę, pas notarę V. S., kur tarp Ž. J., R. J. (pardavėjai) ir V. L. (pirkėjas) buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią neva pardavė pastatą ir žemės sklypą atsakovui V. L.. Pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad turtas parduodamas už 5000 Eur, tačiau realiai pinigai nebuvo mokami. Turtą įsigijus atsakovui V. L., gyvenamajame name toliau liko gyventi ieškovas, t. y. iš esmės faktinės aplinkybės nepasikeitė, ieškovas liko deklaruotas ginčo turte. Ieškovas tvirtina, jog 2019-10-24 sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, jo šalims nesiekiant sukurti tikrųjų teisinių santykių ir siekti sandoryje nurodytų padarinių. 2019 metų antrą Kalėdų dieną ginčo turte įvyko gaisras. Užsidegė ir iš esmės sudegė visas gyvenamasis namas, name buvę daiktai ir dokumentai. Po gaisro paaiškėjo, jog atsakovas V. L. gyvenamąjį namą buvo apdraudęs bei iš draudimo kompanijos gavo apie 50 000 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pradėjo iš atsakovo V. L. reikalauti jam atlyginti nuostolius, patirtus dėl gaisro, tačiau atsakovas V. L. pradėjo vengti bendrauti su ieškovu, policijos pagalba išvarė ieškovą iš žemės sklypo teritorijos bei pareiškė, kad ginčo turtas priklauso atsakovui V. L., o ne ieškovui. Tokiu būdu ieškovas dėl apgaulės neteko jam priklausančio nekilnojamojo turto ir gyvenamosios vietos. Ieškinyje teigiama, jog nei 2019-10-24, nei 2015-04-03 pirkimo – pardavimo sandoriais ieškovas neketino perleisti nuosavybės teisių į jam priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo momentu nesiekė realaus turto įgijimo nuosavybės teise pagal ginčo sutartyse nurodytas sąlygas, todėl šiuos sandorius prašo panaikinti vadovaujantis CK 1.86 str. ,,Tariamojo sandorio negaliojimas“ ir CK 1.87 str. ,,Apsimestinio sandorio negaliojimas“, pagrindais. Ieškovas tvirtina, jog pinigai pagal šiuos sandorius nebuvo mokami. Ieškovas šiuos teiginius argumentuoja tuo, jog ginčijamuose sandoriuose buvo nurodyta nereali turto vertė - 5000 Eur. Viešame registre nurodyta žymiai didesnė turto vertė, o draudimo bendrovė turtą vertino net dešimt kartų didesne suma. Be to, ieškovas vadovaujasi CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, teigdamas, jog sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Šį teiginį ieškovas argumentuoja, tuo, jog atsakovo veiksmai įtikinant ieškovą perrašyti nekilnojamąjį turtą trumpam laikotarpiui bei pažadas turtą vėliau perrašyti ieškovui, buvo apgaulingi, nes atsakovas vėliau atsisakė grąžinti turtą ieškovui.

2021-05-24 ieškovo A. J. atstovas advokatas Mauras Urbonavičius patikslino ieškinį, nurodydamas, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu teikiamas reikalavimas panaikinti 2015-04-03 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1498, kurio sandorio šalys buvo Ž ir R. J., todėl ieškovas pakeitė minėtų asmenų procesinę padėtį iš trečiųjų asmenų į atsakovų.

2020 m. lapkričio 3 d. teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones - atliko viešą įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui V. L., nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo, sodo pastato, ir jo priklausinių pastato sandėlio, kiemo statinių perleidimo draudimo.

Atsakovo V. L. atstovas advokatas Raimondas Kivylius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškininį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovo tikslas yra atgauti namą, kuriame gyveno, tačiau atstovas pažymėjo, jog namo, kurio iš esmės reikalauja ieškovas, nebėra. Atsakovo V. L. įsigytame name 2019 m. antrą Šv. Kalėdų dieną įvyko gaisras. Gaisro metu sudegė visas namas. Po įvykusio gaisro atsakovas V. L. iš savo asmeninių piniginių lėšų atliko namo atstatymo darbus ir šiai dienai namas po įvykusio gaisro yra atstatytas, jo būklė lyginant su būkle jo įsigijimo momentu yra pagerinta. Šiai dienai namas, kurį prašoma taikant restituciją grąžinti, nėra išlikęs. CK 6.222 str. įtvirtinta restitucijos samprata. Minimoje nuostatoje įtvirtinta, jog kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. 2019-10-23 atsakovas V. L. su Ž. J. ir R. J. sudarė turto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3134, kurią patvirtino Šilalės rajono biuro notarė V. S.. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, atsakovas V. L. už įsigytą turtą atsiskaitė grynaisiais, juos sumokėdamas Ž. J. ir R. J. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną. 2019-10-23 pirkimo - pardavimo sutartimi šalys patvirtino, jog sutarta turto kaina yra 5.000 Eur. Atsakovas V. L. pardavėjams Ž. J. ir R. J. sumokėjo grynaisiais šią sumą iki sutarties pasirašymo. Sutarties 4.3. punkte šalys patvirtino, jog pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį jie patvirtina, jog už parduodamą turtą yra atsiskaityta tinkamai ir visiškai. Atsakovas V. L. jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl sudaryto 2019-10-24 sandorio iš Ž. J. ir R. J. nėra gavęs. Atsakovas įsigydamas turtą nebuvo sudaręs jokio ieškovo nurodomo paslėpto susitarimo ir sudarydamas turto pirkimo - pardavimo sutartį nelaikė, jog jo tikrasis savininkas yra ieškovas. Atsakovas turtą įsigijo iš Ž. J. ir R. J., šį turtą įsigijęs atsakovas V. L. jo nuosavybę įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas V. L. įgijęs turtą jį pradėjo valdyti, o būtent - turtą apdraudė, savo turimų prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeitė turtą. Atsakovui nėra suprantama, kokiu pagrindu ieškovas ginčija 2019-10-24 pirkimo - pardavimo sutartį kaip tariamą ir sudarytą dėl apgaulės, jeigu jis nebuvo šios sudarytos sutarties sandorio šalimi. Ieškovas, atsakovui V. L. įsigijus turtą, buvo tik to turto nuomininkas, tačiau leidimas naudotis turtu nereiškia, kad ieškovas įgijo teisę ginčyti atsakovo V. L. sudarytą sandorį, kurio pagrindu jis įgijo turtą. Vien aplinkybė, jog ieškovas po to, kai atsakovas įsigijo turtą, pasiliko turte gyventi, negali reikšti, jog atsakovas neprisiėmė iš sudaryto sandorio kylančių teisių ir pareigų. Akcentuotina, jog atsakovas turtą įsigijo ne tikslu jame apsigyventi, todėl natūralu, jog įsigijęs turtą, jame laikinai leido ir toliau gyventi ieškovui.

Trečiasis asmuo D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškininį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sudarant sandorį su atsakovu V. L. nebuvo jokių abejonių, jog nekilnojamojo turto savininkas yra ne V. L.. Atsakovo V. L. nuosavybės teises patvirtino sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose yra nurodyta, jog nekilnojamojo turto savininkas yra ne kas kitas, o būtent atsakovas V. L.. Ieškovo A. J. ieškinys yra visiškai nepagrįstas, jame dėstomi teiginiai yra tik deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais.

Trečiasis asmuo Šilalės rajono notarų biuro notarė V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškininį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2019 m. spalio 22 d. į notarę kreipėsi sandorio šalys, prašydamos parengti sandorį. Duomenų tikslinimas buvo užsakytas per 8 darbo valandas ir pirkimo pardavimo sutartis patvirtinta 2019 m. spalio 22 d. 15 val. Pardavėjai pateikė visus būtinus dokumentus, taip pat ir 2019-10-21 sodininkų bendrijos pažymą, kad J. R. ir Ž. J. bendrijai neskolingi. Pažymoje jie buvo įvardinti kaip bendrijos nariai. Pateikė 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo -pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1498), žemės sklypo planą bei pastato energinio naudingumo sertifikatą, t. y. pardavėjai turėjo visus nuosavybės dokumentus kaip ir priklauso savininkams. Nei iš pateiktų dokumentų, nei iš šalių elgesio nebuvo galima net įtarti, kad jie būtų iš anksto susitarę apgauti notarą ir sudaryti tariamą ar apsimestinį sandorį. Šalys patvirtino, kad už perkamus daiktus avansu jau yra sumokėta visa daiktų kaina ir atsiskaityta grynais pinigais. Nedidelė sandorio suma taip pat nekėlė jokių abejonių, nes daiktai 2015 m. buvo pirkti už tokią pat sumą. Tikėtina, kad jei per 5 metus daiktai nebuvo pagerinti, tai ir jų vertė tik mažėjo. Sandorio šalys, pasirašydamos sutartį patvirtino ir garantavo, kad „sutartis nėra sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), sutartimi nesiekiama pridengti kitą sandorį“ (sutarties 7.3.2. punktas). Atsakovo reikalavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, tik kalbomis. Sutarties šalims buvo tinkamai išaiškinta sudaromo sandorio turinys ir teisinės pasekmės.

Trečiasis asmuo draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus LR CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų - sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas LR CK 6.156 str., suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Dėl Sutarties Nr. 2 nuginčijimo LR CK 1.91 str. pagrindu, jog atsakovas V. L. prieš jį panaudojo apgaule ir įkalbėjo sudaryti šią sutartį, draudimo bendrovė pažymėjo, jog aplinkybės, kurių pagrindu ieškovas grindžia nurodytą reikalavimą, atsirado tik po ginčo Sutarties Nr. 2 sudarymo, kai atsakovas tariamai atsisakė vykdyti ieškovo ir atsakovo sudarytą tikrąjį susitarimą. Tai atitinkamai reiškia, jog notarė, tvirtinusi Sutartį Nr. 2, neturėjo jokių objektyvių galimybių nustatyti ir/ar išsiaiškinti tokių aplinkybių, kadangi jos atsirado tik po Sutarties Nr. 2 sudarymo. Tuo labiau, jog ieškovas net nebuvo ir nėra Sutarties Nr. 2 šalimi. 

Atsakovai Ž. J., R. J., tretieji asmenys J K, notarė V. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. J. prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, jog yra baigęs 8 klases, įgijo vairuotojo specialybę, vairuotoju dirba nuo 1977 metų. Tarnavo armijoje, sveikatos bei mąstymo problemų neturėjo. Vieną kartą skyrėsi, po ko 18 metų gyveno su sugyventine J. A. (dabar K) kartu susilaukė vaiko. Gyvenant kartu su sugyventine įsigijo Dituvos soduose žemės sklypą bei sodo statinius. Bankas suteikė kreditą namo renovacijai, įsigytas nekilnojamasis turtas buvo registruotas jo vardu, nes paskola buvo suteikta jam kaip turinčiam pastovias ir pakankamas pajamas. Patvirtino, jog šį turtą įsigijo bei renovavo iš bendrų pajamų. Išsiskyrus su sugyventine, norėdamas išsaugoti turtą ir nenukentėti jį dalinantis, draugų patariamas visą įsigyta nekilnojamąjį turtą ,,perrašė“ draugui Ž. J.. Ieškovas tvirtina sudarant pirkimo pardavimo sutartį jam pinigai nebuvo sumokėti, nesitarė kada jam bus grąžinta šis turtas. Sutartyse jis nurodė 5000 Eur sumą patartas savo draugų, kuriais pasitikėjo. Pažymėtina, jog teismui ieškovas paaiškino, jog sudarant Sutartį Nr. 1, jis notarui paaiškino, jog sudaro formalų sandorį, norėdamas paslėpti nuo sugyventinės turtą. Notaras žinodamas visas šias aplinkybes šį sandorį patvirtino. Vėliau apklausų metų ieškovas paneigė šias nurodytas aplinkybes tvirtindamas, jog notarui apie tikruosius sandorio sudarymo aplinkybes nepasakojęs ir notaras apie ,,formaliai“ sudaromą sandorį nieko nežinojo. Pripažino, jog ginčijamais sandoriais perleido vienintelį savo turėtą nekilnojamąjį turtą. Alkoholis jam įtakos sandorių sudarymui neturėjo. Savo elgesį vertina ,,durnas buvau“. Apie tai, kad namą apdraudė atsakovas V. L. sužinojo prieš 2-3 savaites iki gaisro. Pats ieškovas draudimo įmokų nemokėjo. Namo atstatymo darbais bei darbų finansavimu rūpinosi tik atsakovas V. L.. Kiek buvo investuota pinigų į namo atstatymą ieškovas nežino.

Ieškovo A. J. atstovas advokatas Mauras Urbonavičius prašė ieškinį tenkinti, papildomai nurodė, jog abu sandoriai ginčijami CK 186 str. ,,Tariamojo sandorio negaliojimas“, CK 1.87 str. ,,Apsimestinio sandorio negaliojimas“, pagrindais. Sutartis Nr. 2 papildomai ginčijama CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudaryta apgaule. Ieškovo atstovas pripažino, jog visos šalys, tame tarpe ir ieškovas buvo nesąžiningos neatskleisdamos notarams tikrąsias sandorių sudarymo aplinkybes. Pažymėjo, jog ieškovas Sutarties Nr. 2 sudaryme dalyvavo, kaip faktinis turto savininkas, nors teisiškai savininkai buvo R. J. ir Ž. J..

Atsakovas V. L. prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, papildomai nurodė, kad 2019 m. sodų kaimynas A. J. jį įkalbinėjo pirkti iš jo sodo sklypą su statiniais už 5000 Eur. A. J. minėjo, jog turi skolų, ruošiasi išvykti gyventi į užsienį. Apsvarstęs A. J. pasiūlymą, su juo sutiko, nusprendė pirkti ginčo turtą už 5000 Eur. Vėliau paaiškėjo, jog ginčo turto pardavėjai yra Ž. J. ir R. J.. Ieškovas A. J. su jai susisiekė ir suderino pardavimo aplinkybes. R. J. sutarė dėl notarinės kontoros parinkimo bei sutarties parengimo. Sutarties sudarymo dieną nuvyko į Šilalės notarinę kontorą, kur A. J. ir Ž. J. patvirtino parduodamo turto kainą – 5000 Eur. Ši 5000 Eur pinigų suma po sandorio sudarymo buvo perduota R. J.. Papildomai nurodė, jog A. J. vėliau papildomai sumokėjo 10 - 12 tūkstančių eurų už name buvusius jo baldus bei buitinę techniką. Be to, toliau dengė ieškovo skolas. Atsakovas V. L. patvirtino, jog ginčo turto savininkai ir faktiniais pardavėjai buvo R. J. ir Ž. J., o ieškovas A. J. buvo tik tarpininkas. Atsakovas V. L. paaiškino, jog parduodamo turto kainą nustatė pardavėjai su kuria jis sutiko. Atsakovui V. L. nepasirodė ši parduodamo turto kaina per maža, ir tai įtarimų nesukėlė. Pažymėjo, jog jo susirašinėjimas su ieškovu yra interpretuojamas ieškovo naudai, nepripažįsta su ieškovo teiginiais, jog faktinis ginčo turto savininkas ginčo laikotarpiu buvo ieškovas.

Atsakovo V. L. atstovas advokatas Raimondas Kivylius prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytus teisius argumentus.

Trečiasis asmuo Ž. J. 2021-05-12 (pastarojo procesinė padėtis į atsakovo, ieškovo prašymu, buvo pakeista 2021-05-24) teismui paaiškino, jog ieškovo A. J. įkalbėtas sutiko sudaryti apsimestinę pirkimo – pardavimo Sutartį Nr. 1, tikslu, jog ieškovo A. J. sugyventinė prarastų galimybę pretenduoti į bendrai su ieškovu užgyventą turtą. Suprato, jog elgiasi nesąžiningai. Pripažino, jog Sutarties Nr. 1 sudarymo metu jis melavo notarui, jog jis iki šios sutarties sudarymo sumokėjo ieškovui visą sutartyje nurodytą 5000 Eur sumą. Pripažino, jog nuo notaro nuslėpė aplinkybes apie tai, kad sandoris sudaromas tikslu apriboti ieškovo sugyventines teises į bendrai užgyventą turtą. Pripažįsta, jog Sutarties Nr. 2 sudarymo metu, notarui melavo, jog jam buvo sumokėta 5000 Eur suma už parduodamą nekilnojamąjį turtą. Pripažino, jog jam buvo sumokėta tik 700 Eur suma, tai yra suma kurią buvo skolingas ieškovas. Trečiasis asmuo Ž. J. patvirtino teismui, jog notarams nurodė neteisingas aplinkybes, nes priešingu atveju notarai nebūtų patvirtinę ginčijamų sandorių. Patvirtino, jog Sutartis Nr. 2 buvo sudaryta taip pat ieškovo A. J. iniciatyva. Atsakovo V. L. nepažinojo. Patvirtino, jog jis neuri jokių pretenzijų Ž. L. dėl Sutarties Nr. 2. Būdamas formaliu ginčijamo turto savininkų laikotarpiu nuo 2015 iki 2019 m. šiuo turtu nesinaudojo. Dėl visų ginčijamų sandorių apgautas nesijaučia, nes suprato ką daro.

2021-07-20 teismo posėdžio metu Ž. J. apklaustas kaip atsakovas patvirtino savo paaiškinimus duotus 2021-05-12 kaip trečiojo asmens.

Atsakovė R. J. teismui paaiškino, kad ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad ieškovą A. J. pažįsta apie 15 metų, kaip sutuoktinio draugą. Pripažino, jog ieškovo A. J. paprašyti R. J. ir Ž. J. sutiko padėti pastarajam išvengti antstolių skolų išieškojimo. Pastarieji sutiko sudaryti formalų sandorį, kuriuo ieškovas formaliai jiems pervestų savo turimą nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu išieškojimai iš A. J. turto būtų negalimi. Pripažino, jog Sutarties Nr. 1 sudarymo metu, notarei neatskleidė šio sandorio sudarymo aplinkybių, tai yra, kad sandoris sudaromas tariamai. Neteisingai notarei nurodė, jog prieš sandorio sudarymą jie ieškovui sumokėjo 5000 Eur sumą už neva įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Pinigų ieškovui visai nemokėjo. Sutarties Nr. 2 sudarymo metu notarei neteisingai nurodė aplinkybes, jog už neva parduodamą nekilnojamąjį turtą atsakovas V. L. jiems sumokėjo 5000 Eur, nors buvo sumokėta tik 700 Eur ne už parduodamą nekilnojamąjį turtą, o buvo grąžinta ieškovo skola. Atsakovė R. J. teismui patvirtino, jog Sutartį Nr.1 sudarė tariamai, po šios sutarties sudarymo faktinis savininkas ir toliau liko ieškovas A. J., kuris ir toliau naudojosi šiuo turtu. Vėliau ieškovui A. J. paprašius šį turtą perleisti atsakovui V. L., su tokiu ieškovo nurodymu J sutiko, ir gera valia perleido šį nekilnojamąjį turtą atsakovui V. L.. Atsakovė R. J. nurodė, kad vienintelė sąlyga iš jų pusės šiam sandoriui įvykdyti buvo tai, kad ieškovas A. J. grąžintų 700 Eur skolą. Po Sutarties Nr. 2 sudarymo atsakovas V. L. automobilyje padavė jai 700 Eur suma, gražindamas skolą už ieškovą A. J.. Atsakovė R. J. teismui nurodė, kad nežinanti, jog V. L. už įsigytą nekilnojamąjį turtą būtų sumokėjęs kokią tai pinigų sumą ieškovui A. J..

Trečiasis asmuo draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovė advokatė L. A. – Kamarauskienė prašė ieškinį atmesti, patvirtino rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus teisinius argumentus. Papildomai pažymėjo, jos ginčijami sandoriai yra realiniai sandoriai, kurie buvo įvykdyti, todėl nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais tariamų sandorių pagrindu. Ieškovas nėra Sutarties Nr. 2 šalis, todėl jis neturi reikalavimo teisės ginčyti šį sandorį.

Liudytojas P. R. ir B. A. patvirtino, jog ieškovą A. J. pažįsta daugelį metų kaip sąžiningą žmogų. Patvirtino, jog A. J. alkoholiu nepiktnaudžiauja, mąstymo sutrikimų jo elgesyje nepastebėjo.

Tretieji asmenys D. J., J K, notarės V. K., V. S. teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2001 m. spalio 2 d pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovas A. J. nuosavybės teise įsigijo nekilnojamuosius daiktus - 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius pastatą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)9, adresu (duomenys neskelbtini).

2015 m. balandžio 3 d. Klaipėdos miesto 11 - ojo notaro biuro notarė V. K. patvirtino pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1498 (Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu ieškovas A. J. už 5000 Eur pardavė aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovams Ž. J. ir R. J..

2019 m. spalio 23 d. Šilalės rajono notarų biuro notarė V. S. patvirtino pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3134, (Sutartis Nr. 2) kurios pagrindu atsakovai Ž. J. ir R. J. už 5000 Eur pardavė aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovui V. L.. Atsakovas V. L. ginčo turtą 2019-10-23 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3134  pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės pagrindu, 5.2. punkto nuostata.

2019 m. spalio 29 d. skolininkas V. L. kreditoriui D. J. sutartinės hipotekos pagrindu įkeitė nekilnojamuosius daiktus - 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius pastatą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

2019 m. lapkričio 6 d. V. L. su draudiku AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ laikotarpiu nuo 2019-11-05 iki 2020-11-04 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį.

2019 m. gruodžio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko gaisras, kurio metu sudegė ginčo namas.

2019 m. gruodžio 26 d. eksperto tyrimo specialisto išvada Nr. GP/GT2020/01-2 Dėl gaisro kilusio 2019-12-26 individualiajame gyvename name, adresu (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog gaisras kilo 2019-12-26 individualiame gyvename name adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus pirmosioms priešgaisrinės gelbėjimo pajėgoms, namas degė atvira liepsna. Namas mūrinis, vieno aukšto su mansarda, perdengimas medinis, stogas dengtas šiferiu. Gaisro metu nudegė namo stogas, išdegė kambariai, sudegė namų apyvokos daiktai. Iš rūsio išnešti 5 dujų balionai. Išsaugota vasarinė virtuvė (3 x 2 m), stovinti 2 m atstumu. Namo savininkas apdegė nugarą, po medikų apžiūros vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Name buvo įrengtas dūmų detektorius. Gaisro židinio zona yra mansardoje įrengto miegamojo patalpoje. Gaisras kilo dėl mansardiniame aukšte, įrengto miegamojo patalpos, elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Objekto apžiūros metu Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta. Objekto apžiūros metu Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, kurie gali būti siejami su gaisro priežastimi, jo plitimu ir padarytos žalos dydžiu, nenustatyta.

2020 m. kovo 10 d. draudikas AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajam asmeniui V. L. išmokėjo 60829,21 Eur draudimo išmoką dėl sunaikinto turto.

Dėl Sutarties Nr. 1 pripažinimo negaliojančia.

2015 m. balandžio 3 d. Klaipėdos miesto 11 - ojo notaro biuro notarė V. K. patvirtino pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1498 (Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu ieškovas A. J. už 5000 Eur pardavė ginčo turtą atsakovams Ž. J. ir R. J..

Ieškovo teigimu, Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių, kadangi ieškovas siekdamas išvengti neigiamų padarinių sprendžiant jo šeimos teisinius klausimus, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą perleido Ž ir R. J. (formaliems savininkams).

Ieškovas nurodytus reikalavimus grindžia CK 1.86 str. 1 d. (Tariamo sandorio negaliojimas) ir 1.87 str. 1 d. (Apsimestinio sandorio negaliojimas) įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Pagrindinis šio ieškinio reikalavimo argumentas ginčijant Sutartį Nr. 1 yra tai, jog už perleistą turtą nebuvo mokami pinigai bei parduodamo turto kaina buvo nurodyta per maža, neatitinkant rinkos vertės. Ieškovas šiuos teiginius argumentuoja tuo, jog ginčijamame sandoryje buvo nurodyta nereali, tai yra žymiai mažesnę už rinkos vertę, turto vertė - 5000 Eur. Viešame registre nurodyta žymiai didesnė turto vertė, o draudimo bendrovė gaisro sunaikintą turtą vertino net dešimt kartų didesne suma.

Byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, jog A. J., Ž. J. ir R. J. siejo draugiški santykiai. Teismo posėdžių metu ieškovas A. J., atsakovai Ž. J. ir R. J. teismui patvirtino, jog Sutartį Nr. 1 sudarė tariamai, tai yra dėl akių. Ieškovas A. J. ir atsakovas Ž. J. teismui tvirtino, jog tokio elgesio motyvas buvo tai, kad tokiu elgesiu siekė apsaugoti ieškovo A. J. turtinius interesus - apriboti ieškovo buvusios sugyventinės J. A. (dabar K) galimybę pretenduoti į dalį kartu su ieškovu A. J. 18 metų kartu užgyventą ginčo turtą. Šio tikslo pasiekimui ieškovas A. J., Ž. J. ir R. J. notarei tvirtinusiai Sutartį Nr. 1 neatskleidė šių aukščiau nurodytų sandorio sudarymo aplinkybių bei nurodė žinomai neteisingas aplinkybes, jog Ž. J. ir R. J. už įsigyjamą ginčo turtą ieškovui A. J. sumokėjo parduodamo turto kainą – 5000 Eur, nors ši suma ar jos dalis iš viso nebuvo sumokėta. Atsakovas Ž. J. taip pat teismui patvirtino, jog jis tuo metu suprato, kad atskleidęs notarei tikruosius Sutarties Nr. 1 sudarymo tikslus ir aplinkybes, notarė nebūtų tvirtinusi šios sutarties.

Teismo posėdžio metu R. J. taip pat patvirtinusi, jog ginčijamą sandorį sudarė įkalbėta ieškovo ir savo sutuoktinio, tam, kad ieškovas A. J. išvengtų antstolių skolų išieškojimo. Nurodė, jog pažinojo ieškovo sugyventinę J. A. (dabar K), kaip vaikystės draugę.

Teismo posėdžio metu tiek ieškovas A. J., tiek atsakovai Ž. J. ir R. J. patvirtino teismui, jog po Sutarties Nr. 1 sudarymo faktinis ginčo turto savininkas ir toliau liko ieškovas A. J., kuris tuo turtu toliau naudojosi ir valdė. 2019 m. rudenį ieškovui pareikalavus ginčo turtą perleisti atsakovui V. L., šią ieškovo valią R. J. ir Ž. J. įvykdė. Atsakovai R. J. ir Ž. J. patvirtino, kad Sutarties Nr. 2 sudarymo metu pardavėjams R. J. ir Ž. J. nebuvo sumokėta sutartyje Nr. 2 nurodyta 5000 Eur suma, nes jie nebuvo faktiniai parduodamo turto savininkai. Atsakovas V. L., ginčo turto pirkėjas už ieškovą A. J. grąžino R. J. 700 Eur skolą.

Vertinant aukščiau nurodytas ieškovo A. J., atsakovų R. J. ir Ž. J. paaiškinimus dėl Sutarties Nr. 1 sudarymo motyvų, tikslų, pinigų mokėjimo aplinkybių, teismas pripažįsta, jog šie šalių teikti paaiškinimai teismo posėdžių metu yra objektyvūs ir atitinka realią įvykių seką bei šios nagrinėjamos gyvenimiškos situacijos logiką. Teismas pripažįsta nustatytomis aplinkybėmis, jog Sutarties Nr. 1 sudarymo metu už nurodytą parduodamą nekilnojamąjį turtą 5000 Eur suma nebuvo mokama. Šalys aiškiai suprato, jog sudaro tariamą sandorį nenorėdami sukurti pirkimo – pardavimo sutarties teisinių pasekmių. Šių veiksmų motyvas buvo neteisėtas ir savanaudiškas siekis ieškovui dirbtinai išvengti galimo buvusios sugyventinės reikalavimų į bendrai užgyventą nekilnojamąjį turtą bei išvengti antstolių skolų išieškojimo. Pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ginčo laikotarpiu ieškovo atžvilgiu vyko civiliniai procesai dėl turtinių prievolių įvykdymo ieškovo atžvilgiu bei dėl turtinių prievolių priverstinio išieškojimo.

Visos aukščiau nurodytos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta tariamai, tai yra dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) siekiant ieškovui neteisėtai ir nesąžiningai išvengti galimų turtinių prievolių prieš buvusią sugyventinę bei kreditorius.

Vertinant visų surinktų įrodymų visumą nustatyta, jog A. J. veikdamas kartu su atsakovu Ž. J. ir R. J., siekdamas galimai neteisėtų bei savanaudiškų tikslų, tai yra siekdamas apriboti buvusios sugyventinės J. A. (dabar K) turtines teises į bendrai užgyventą nekilnojamąjį turtą, bei siekiant išvengti antstolių skolų išieškojimo, tyčia neteisingai ir apgaulingai Sutarties Nr. 1 sudarymo metu, notarei nenurodė, kad sandoris sudaromas tik dėl akių (neketinant sukurti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo teisinių pasekmių), kad sandoris sudaromas siekiant apriboti ieškovo buvusios sugyventinės teises į nekilnojamojo turto dalį bei siekiant išvengti antstolių skolų išieškojimo, taip pat neteisingai nurodė pinigų sumokėjimo aplinkybes, ko pasekmėje Sutartis Nr. 1 buvo patvirtinta notaro.

Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 3 d. numato, jog Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, ieškovo A. J. bei kitos sandorio šalies (pirkėjų) R. J. ir Ž. J. piktnaudžiavimą subjektinėmis teisėmis faktą, sudarant ginčo Sutartį Nr. 1. A. S. Nr. 1 šalys veikė nesąžiningai, apgaulingai ir savanaudiškai trečiųjų asmenų atžvilgiu, tai yra J. A. (dabar K), notarės V. K. bei ieškovo A. J. kreditorių atžvilgiu. Tokiu savo elgesiu Sutarties Nr. 1 šalys sukėlė riziką civilinių santykių stabilumui bei galimų nuostolių atsiradimui.

Šioje nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo J K nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl galimai pažeistų jos teisių gynimo.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes teismas ieškinio reikalavimą dėl Sutarties Nr. 1 pripažinimo negaliojančią netenkina, atsižvelgiant į pačio ieškovo neteisėtus, nesąžiningus ir galimai nusikalstamus veiksmus, kuriuos pats ieškovas A. J. inicijavo bei atliko kitų bendrų pagalba, sudarant tariamą Sutartį Nr. 1. Ieškinys atmestinas CK Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 3 d. pagrindu.

Dėl Sutarties Nr. 2 pripažinimo negaliojančia.

2019 m. spalio 23 d. Šilalės rajono notarų biuro notarė V. S. patvirtino pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3134, (Sutartis Nr. 2) kurios pagrindu atsakovai Ž. J. ir R. J. už 5000 Eur pardavė aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovui V. L..

Ieškovo teigimu Sutartis Nr. 2 taip pat buvo sudaryta tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Anot ieškovo jis norėjo padėti atsakovui gauti paskolą, todėl esą jo įkalbėtas sutiko, kad jam faktiškai priklausantis ir jo valdomas turtas, kuris tuo metu vis dar formaliai viešame registre buvo įregistruotas Ž ir R. J. vardu, būtų perleistas atsakovui V. L. nuosavybės teise siekiant gauti paskolą bendro verslo vystymui ir vėliau, po keturių mėnesių būtų grąžintas turtas ieškovui.

Ieškovas nurodytus reikalavimus grindžia CK 1.86 str. 1 d. (Tariamo sandorio negaliojimas), CK 1.87 str. 1 d. (Apsimestinio sandorio negaliojimas) ir 1.91 str. 1 d. (Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos iš šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Teismui netenkinus ieškovo pirmojo ieškinio reikalavimo dėl Sutartis Nr. 1 pripažinimo negaliojančia, netenkinamas ir ieškovo antrasis ieškinio reikalavimas dėl Sutarties Nr. 2 pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, jog ieškovas nėra Sutarties Nr. 2 šalis. Teismo posėdžio metu atsakovai R. J. ir Ž. J. (pardavėjai) teismui patvirtino, jog jie neturi jokių pretenzijų atsakovui V. L. (pirkėjui) dėl Sutarties Nr. 2 kilusių pasekmių, tai yra neturi pretenzijų dėl parduoto turto kainos, atliktų mokėjimų ir k.t. Teismo posėdžio metu R. J. ir Ž. J. (pardavėjai), bei V. L. (pirkėjas) patvirtino, jog jie nesijaučia nei apgauti, nei nukentėję dėl Sutarties Nr. 2 sudarymo ir iš to kilusių pasekmių. Visos šios sutarties Nr. 2 šalys neturi jokio tikslo bei materialinio suinteresuotumo ginčyti Sutartį Nr. 2. Šiuo atveju ieškovas nebūdamas ginčijamo sandorio šalimi, neturi reikalavimo teisės į šio sandorio nuginčijimą.

Ieškovo argumentai, jog anot ieškovo jis buvo apgautas dėl to, kad atsakovas V. L. žadėjęs po keturių mėnesių nuo sutarties Nr. 2 sudarymo grąžinti įgyta turtą, ir to nepadarė jį apgaudamas, vertintini kritiškai, atsižvelgiant į pačio ieškovo nesąžiningą ir neteisėtą aukščiau nurodytą elgesį. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ieškovo ieškinys atmestinas.

Atsakovas V. L. gindamasis nuo ieškinio į bylą pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. M-2-04-00344-20. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. M-2-04-00344-20, kurioje tyrimą atliko Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-asis skyrius 2020-10-23 R. J. ir Ž. J. būdami įspėti kaip liudytojai už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. liudytojų apklausų metu nurodė:

R. J.

Ž. J. ,, ... 2015 m. A. J. vėl manęs prašė paskolinti pinigų. Aš tada jau nepasitikėjau A. J., ir pasiūliau jam parduoti jo sodo namą Dituvos sodų bendrijoje. Taip aš 2015 m. iš A. J. įsigijau sodo sklypą su sodo namu, sodą bendrijoje (duomenys neskelbtini). Namą pirkau, nes tiesiog ir investavau ir gelbėjau A. J. iš skolų. Nupirkęs namą aš iš jo neišvijau A. J., leidau jam gyventi. A. J. jau tada buvo išsiskyręs (negyveno su žmona), įforminant namo sodo pirkimo - pardavimo sutartį aš A. J. už sodo sklypą su namu sumokėjau sutartą pinigų sumą - 5 000 eurų grynaisiais pinigais. Tai nebuvo fiktyvus, apsimestinis sandoris. Sodo sklypas su namu buvo pirktas mudviejų su žmona (buvome abu bendrasavininkai). Kur padėjo A. J. pinigus aš nežinau. Kol A. J. gyveno tame name, kuris jau priklausė man jis pats susimokėdavo metinį žemės mokestį, sumokėdavo kitus komunalinius mokesčius. Po keleto metų aš A. J. pradėjau kalbėti, kad tą namą galvoju parduoti. Jis man pasakė, kad žino kas nori nupirkti ta namą. 2019 m, spalio mėnesį aš V. L. už 5 000 eurų pardaviau sodo sklypą su sodo namu, (duomenys neskelbtini). Už sodo sklypą su namu automobilyje su mumis atsiskaitė, mano žmonai paduodamas grynuosius pinigus. Tai buvo normalus teisiškas, ne apsimestinis ar fiktyvus sandoris...“.

Teismo posėdžio metu, kuris vyko 2021-07-20 atsakovė R. J. ir Ž. J. patvirtino, kad jų teikti paaiškinimui 2021-07-12 ir 2021-07-20 teismui yra teisingi ir prašė jais vadovautis priimant sprendimą šioje byloje.

Lietuvos Respublikos CPK 300 str. 1 d. numatyta, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

Pažymėtina, jog 2020-10-23 R. J. ir Ž. J. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-04-00344-20, kurioje pastarieji būdami įspėti kaip liudytojai už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. liudytojų apklausų metu ir teismo posėdyje nagrinėjant šią civilinę bylą 2021-05-12 ir 2021-07-20 nurodė akivaizdžiai prieštaringas faktines aplinkybes dėl Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 sudarymo aplinkybių, todėl teismas vadovaujantis CPK 300 str. 1d. įpareigotas pranešti prokurorui apie galimos nusikalstamos veikos požymius.  

        Dėl bylinėjimosi išlaidų.

        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

        Atsakovas V. L. rašytiniais dokumentais pagrindė turėtas 3492,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 2020-11-11 apmokėtos 1210,00 Eur teisinių atstovavimo išlaidų (Prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo parengimo (2020-11-12) – 18,33 Eur; Prašymų dėl duomenų gavimo parengimo (2020-11-16) – 174,17 Eur; Susipažinimas su bylos dokumentais (2020-11-26) – 110 Eur; Atsiliepimo į ieškinį parengimas (2020-11-26) - 440 Eur; Bylos eigos su klientu aptarimas (2020-11-27) – 55,00 Eur; Atsiliepimų parengimas (2020-12-09, 2020-12-09) – 202,50 Eur). Atsakovas V. L. 2021-05-12 pateikė teismui rašytinius dokumentus apie papildomai patirtas 271,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, už pasirengimą ir dalyvavimą 2021-03-01 teismo posėdyje ir kitų su šia byla procesinių dokumentų parengimą. Atsakovas V. L. 2021-07-20 pateikė teismui rašytinius dokumentus apie papildomai patirtas 879,79 Eur teisines atstovavimo išlaidas, už pasirengimą ir dalyvavimą 2021-05-12, 2021-07-20 teismo posėdžiuose, kitų su šia byla procesinių dokumentų parengimą. Atsakovas V. L. 2021-09-08 pateikė teismui rašytinius dokumentus apie papildomai patirtas 1131,35 Eur teisines atstovavimo išlaidas.

        Trečiojo asmens Šilalės rajono notarų biuro notarės V. S. prašymu argumentuojant, jog šioje byloje priimtas sprendimas ateityje gali turėti įtakos draudiko teisėms ir pareigoms į procesą buvo įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų - notarų profesinės civilinės atsakomybės draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo interesams Lietuvos teismuose nagrinėjamose bylose dėl notarų veiksmų ir notarų profesinės civilinės atsakomybės atstovauti buvo įgaliota advokatė L. A. - Kamarauskienė.

        Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas rašytiniais dokumentais teismui pagrindė turėtų 1905,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 2021-05-12 nuskaičiuotų 1143,45 Eur išlaidų; 2021-07-13 nuskaičiuotų 508,20 Eur išlaidų; 2021-07-20 nuskaičiuotų 254,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo atmestas, vertinant tai, jog teismas konstatavo, kad ieškovas piktnaudžiavo subjektine teise, todėl vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat įvertinus konkrečios bylos, kurioje teikiamas šis prašymas, sudėtingumą, byloje sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, teikiant teisines paslaugas reikalingų Lietuvos Respublikos teisės taikymo žinių kompleksiškumą ir specialių žinių reikalingumą atsakovo V. L. ir trečiojo asmens draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas visos pagrįstos teisinės atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovo.

        Iš ieškovo taip pat priteistina 23,05 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasis CPK 259 – 260 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. L. iš ieškovo A. J., 3492,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, į. k. 302912288 iš ieškovo A. J., 1905,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2020 m. lapkričio 3 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - viešą įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Priteisti iš ieškovo A. J., 23,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Pranešti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie 2020-10-23 galimus R. J., a. k(duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini). ir Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. M-2-04-00344-20, kurioje tyrimą atliko Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-asis skyrius. R. J. ir Ž. J. būdami įspėti kaip liudytojai už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 2020-10-23 galimai nurodė žinomai melagingas faktines aplinkybes.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                Mantas Ūsas