Civilinė byla Nr. 3K-3-42/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
36.1; 40.2; 44.5.1; 121.21 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos
Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Panevėžio
ryšių statyba“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
UAB „Panevėžio ryšio statyba“ ieškinį atsakovei Surdoko
individualiai hidrogeologijos firmai „Artezija“ dėl delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl
statybos rangos sutarties netinkamo įvykdymo padarinių.
2008 m. kovo 5 d. ieškovas UAB „Panevėžio ryšio
statyba“ (užsakovas) sudarė su atsakovu Surdoko individualia hidrogeologijos
firma „Artezija“ (rangovas) statybos rangos sutartį Nr. 8004 dėl artezinių
gręžinių suprojektavimo, išgręžimo ir įrengimo pagal Kupiškio rajono
savivaldybės skelbto konkurso sąlygas. Pagal sutarties 3.2 ir 2.2.3 punktus atsakovas
įsipareigojo išgręžti ir įrengti artezinius gręžinius: Palėvenėlės kaime – iki 2008 m. kovo 19 d., Adomynės
kaime – iki 2008 m. balandžio 19 d., o ieškovas už atliktus darbus sumokėti 114
237,99 Lt. Pagal sutarties 4.1-4.2 punktus ieškovas įsipareigojo sumokėti
atsakovui 57 119 Lt avansą, o likusius 57 118,99 Lt – kai bus pateikti atliktų
darbų aktai ir PVM sąskaitos-faktūros. Sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta, kad
užsakovas (rangovas) nepagrįstai uždelsęs vykdyti savo įsipareigojimus
sutartyje nustatyta tvarka, moka rangovui (užsakovui) 0,4 proc. delspinigių nuo
sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną
Ieškovas
nurodė, kad atsakovas rangos darbus atliko netinkamai, laiku nepašalino jų
trūkumų, dėl to vandentvarkos sistemų įrengimas Adomytės kaime buvo priduotas Valstybinei
komisijai tik 2008 m. lapkričio 5 d., t. y. uždelsus 199 dienas. Ieškovas,
šalindamas darbų trūkumus, patyrė 12 022,15 Lt nuostolių. Kadangi atsakovas
sutartyje nustatytu terminu darbų neatliko, tai pagal sutarties 5.2 punktą privalo
sumokėti 0,4 proc. delspinigių už 199 dienas, t. y. 90 933,47 Lt. Kadangi
ieškovas buvo skolingas atsakovui 56 716,51 Lt už atliktus darbus, tai jis atliko
priešpriešinių reikalavimų įkaitymą ir atsakovas turi sumokėti jam 34 216,96 Lt
delspinigių. Kadangi delspinigiai viršija ieškovo patirtus nuostolius, tai ieškovas
prašė priteisti iš atsakovo tik 34 216,96 Lt delspinigių už netinkamą statybos
rangos sutarties vykdymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio
miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš
dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 10 281,42 Lt delspinigių; kitą ieškinio
dalį atmetė. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad
atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal 2008 m. kovo 5 d. statybos
rangos sutartį Nr. 8005: rangos darbus atliko su trūkumais, ilgą laiką jų
neištaisė, praleido sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, dėl atsakovo
kaltės vandentvarkos sistemų įrengimas Adomynės kaime Valstybinei komisijai buvo
priduotas tik 2008 m. lapkričio 5 d. (pagal sutartį turėjo būti priduotas 2008
m. balandžio 19 d.). Teismas konstatavo, kad vadovaujantis šalių sutarties 5.2
punktu atsakovas privalo sumokėti ieškovui delspinigius už netinkamą sutarties vykdymą.
Teismas nurodė, kad pagal sutarties 5.2 punktą šalys susitarė, jog rangovas, nepagrįstai
uždelsęs vykdyti savo įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka, moka
užsakovui 0,4 proc. delspinigių nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Ieškovas apskaičiavo, kad delspinigių suma yra 90 933,47 Lt. Teismas nurodė,
kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad šalių sutartyje sutartos
netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tai teismas
gali jas sumažinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad statybos rangos sutartis
iš dalies įvykdyta, sumažino delspinigius iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą
dieną, skaičiuodamas juos už 180 kalendorinių dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalis
1 punktas), t. y. 10 281,42 Lt (114 237,99 x 0,05 proc. x 180 d.).
Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius
skundus, 2010 m. birželio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo
sprendimą pakeitė: priteistą iš atsakovo ieškovui 10 281,42 Lt delspinigių sumą
sumažino iki 3000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija
nurodė, kad pirmosios
instancijos teismo išvada, jog dėl atsakovo kaltės vandentvarkos sistemų
įrengimas Adomynės kaime Valstybinei komisijai buvo priduotas tik 2008 m.
lapkričio 5 d., o ne 2008 m. balandžio 19 d., pagrįsta tik iš dalies. Iš byloje
esančių 2008 m. birželio 27 d. perdavimo-priėmimo aktų Nr.298, Nr. 2990 matyti,
kad ieškovas priėmė atsakovo atliktą artezinį gręžinį Adomynės kaime ir nepareiškė
pretenzijų dėl darbų trūkumų, tai padarė tik beveik po mėnesio po darbų
priėmimo. 2008 m. birželio 29 d. pirkimo sutarties Nr. U5-26 pakeitimu Nr. 1 Kupiškio
rajono savivaldybės administracija ir ieškovas susitarė, kad vandentvarkos
sistemų įrengimas Adomynės kaime turi būti atliktas iki 2008 m. liepos 1 d. Byloje
nėra įrodymų, kad dėl atsakovo pavėluotai atliktų darbų Adomynės kaime Kupiškio
rajono savivaldybės administracija būtų taikiusi ieškovui kokias nors
finansines sankcijas (delspinigius, netesybas, baudas). Byloje taip pat nėra
įrodymų, kad ieškovo turėtos 12 022,15 Lt išlaidos, skiriant 2008 m. liepos ir
rugpjūčio mėnesiais budinčius darbuotojus saugoti Adomynės kaime esančią
vandentvarkos sistemą nuo avarijos, yra susijusios su atsakovo veiksmais, o ne su
saugojimu ieškovo naujai pastatytų objektų nuo vagysčių, sunaikinimo ir pan. Dėl
nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovo apskaičiuota 90
933,47 Lt delspinigių suma savo dydžiu ir kompensacine paskirtimi prieštarauja
CK 6.158 straipsnio 1 daliai bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius ( CK 6.130,
6.131 straipsniai), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi
turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi
būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko
skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi
turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių
reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti
toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti
vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Ieškovas 2008 m. gruodžio 9
d. pareiškimu Nr. 683 ir 2008 m. gruodžio 16 d. pareiškimu Nr. 697 informavo
atsakovą apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nurodęs, kad po
įskaitymo atsakovas liko skolingas ieškovui 34 216,96 Lt delspinigių (90 933,47
Lt – 56 716,51 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo atliktas
įskaitymas neatitinka sąlygų, kurioms esant jis gali būti taikomas, nes: 1)
ieškovas vienašališkai, nederindamas pozicijos šiuo klausimu su atsakovu,
apskaičiavo delspinigius; 2) atsakovas kategoriškai nesutiko su įskaitymu,
nurodydamas, kad šis yra vienašališkas, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo
principams, nesutiko mokėti delspinigių, nurodydamas, kad objektų pridavimo
data atidėta ne dėl atsakovo kaltės; 3) šalys nesusitarė dėl konkretaus
delspinigių pagal 2008 m. kovo 5 d. statybos rangos sutartį Nr.8004 dydžio,
kurį turėtų mokėti atsakovas, todėl ieškovo reikalavimas nebuvo aiškus ir
apibrėžtas. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama
įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Teisme ginčijamus reikalavimus
draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių
reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo
reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo
praktiką CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas ir tais atvejais,
kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-624/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškovo
atliktu priešpriešiniu vienarūšių reikalavimų įskaitymu ir apskritai ginčijo
savo pareigą mokėti delspinigius, nurodydamas, kad objektų pridavimo data buvo
kelis kartus atidėta dėl kitų subrangovų neužbaigtų darbų ar kitų priežasčių.
Taigi įskaitymo metu nebuvo aiškiai nustatytas ir apibrėžtas reikalavimas dėl
netesybų (jų dydžio ir apskirtai pagrindo jas mokėti), todėl įskaitymas
vienašališkai negalėjo būti atsakovui taikomas. Teisėjų kolegija konstatavo,
kad ieškovo vienašališkai apskaičiuotus 90 933,47 Lt delspinigius negalima
pripažinti galiojančiu reikalavimu atsakovui CK 6.130 straipsnio 1 dalies
prasme. Teisėjų kolegija ex oficio (savo iniciatyva) konstatavo absoliučiai
negaliojančiu ieškovo 2008 m. gruodžio 16 d. pareiškimu Nr. 697 atliktą
priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Teisėjų kolegija įvertino šias
aplinkybes: kad atsakovui pastačius netinkamo pajėgumo siurblį, vandens
tiekimas gyventojams realiai buvo vykdytas, nors ir nepakankamu galingumu,
siurblys buvo pakeistas 2008 m. spalio 10 d., Valstybinei komisijai objektas
priduotas 2008 m. lapkričio 5 d., tačiau dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas realiai
jokių finansinių sankcijų nepatyrė, vandentiekio sistema buvo eksploatuota. Ieškovas
iki šiol be pagrindo nesumokėjo atsakovui 56 716,51 Lt už atliktus rangos
darbus, tai pripažintina netinkamu ir nesąžiningu sutarties vykdymu (CK 6.200 straipsnio
1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sumažino ieškovui priteistus 10
281,42 Lt delspinigius iki 3000 Lt, laikydama, kad iš suma yra pakankamo dydžio
kompensacija ieškovui.
III. Kasacinio skundo
teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl 3000 Lt priteisimo iš atsakovo ieškovui palikti nepakeistą, dėl kitos dalies – 31 216,96
Lt – priimti naują sprendimą iš dėl šios dalies ieškinį patenkinti. Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl netinkamo
įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CK 1.63, 6.130-6.140 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priešpriešinio
vienarūšio reikalavimo įskaitymas
yra vienašalis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/20100). Tačiau apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriaus atliktas įskaitymas neatitinka
sąlygų, kurioms esant
gali būti atliekamas, nes kasatorius vienašališkai apskaičiavo delspinigius.
Taip teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir pažeidė CK 1.63 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienašalio
sandorio sąvoką, t. y. kad vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina
ir pakanka vienos šalies valios. Tai reiškia, kad sutarties šalis apskaičiuoja delspinigius ir atlieka įskaitymą
savarankiškai, nederindama šio
klausimo su kita sutarties šalimi (kitos šalies nuomonė įskaitymą atliekančiai
šaliai yra teisiškai nereikšminga). Apeliacinės instancijos teismas supainiojo
vienašalio ir dvišalio sandorio sampratas,
nes vienašaliam įskaitymo sandoriui taikė dvišalio sandorio turiniui keliamus
reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad statybos
rangos sutartyje šalys nesusitarė
dėl konkretaus delspinigių dydžio, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo
taisykles. Akivaizdu, kad teismas
netyrė sutarties 5.2 punkto. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad
draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus
teisme, tačiau teisiškai
neargumentavo, kuo remdamasis konstatuoja,
kad įskaitymo reikalavimas yra ginčijamas teisme, bei nenustatė nė vienos faktinės aplinkybės ginčui
kvalifikuoti pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010, nurodyta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas,
jei įskaitymas atliktas iki kreipimosi į teismą. Įskaitymą kasatorius atliko iki bylos iškėlimo teisme, be to, praėjus gana ilgam laiko tarpui po rangos
darbų atlikimo, tačiau atsakovas pretenzijų dėl to nereiškė, todėl laikytina,
kad jis su įskaitymu sutiko. Kasatoriaus
nuomone, reikalavimo ginčijimas civiliniame procese ir nesutikimas su įskaitymo
atlikimu išreikštas žodžiu teismo
posėdžio metu teisiškai nėra tas pats. Visuose
kasacine tvarka išnagrinėtose bylose, kuriomis
vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, įskaitymas ginčytas CPK nurodytu
procesiniu dokumentu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei
priešieškinio, nei savarankiško ieškinio įskaitymo sandoriui nuginčyti. Dėl to
jo nesutikimas su atliktu įskaitymu, išsakytas teismo posėdžio metu, turėjo
būti vertinamas tik kaip jo pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11
d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006, išaiškinimais,
nes kasacine tvarka išnagrinėtos bylos ir šios bylos ratio decidendi visiškai nesutampa. Kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje piniginių reikalavimų dydžiai ir
kilmė buvo neaiškūs ir teismai
turėjo tai išsiaiškinti,
tuo tarpu šioje byloje
visi duomenys, reikalingi patikrinti, teisingai atliktas įskaitymas ar ne, yra
pateikti, t. y. reikėjo tik
atlikti matematinius skaičiavimus pagal pateiktus duomenis.
2. Dėl CK 1.78 straipsnio netinkamo
taikymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės
instancijos teismas nenustatė akivaizdžių faktinių
aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ex officio niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius, neteisingai nustatė įskaitymo sandorio sudarymo
momentą ir panaikino ne įskaitymo
sandorį, o tik pakartotinį pranešimą apie
jo sudarymą. Priešpriešinių
reikalavimų įskaitymą kasatorius atliko 2008 m. gruodžio 9 d. ir apie tai informavo atsakovą. Apeliacinės instancijos teismas panaikino
ne įskaitymo sandorį,
išreikštą 2008 m. gruodžio 9 d. pareiškimu Nr. 683, bet informacinio pobūdžio
2008 m. gruodžio 16 d. pareiškimą
Nr. 697, kuriuo atsakovas papildomai informuotas apie 2008 n. gruodžio 9 d. sudarytą įskaitymo
sandorį. Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali
taikyti niekinio sandorio teisinius
padarinius, kai nustato, jog yra
pakankamas pagrindas sandorį pripažinti niekiniu. Nesant ginčo šalies
reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tik tokiais atvejais, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti
sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai
niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, lemiančių kokio nors
sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik esant šalies reikalavimui pripažinti
tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad
įskaitymo metu nebuvo aiškiai nustatytas ir apibrėžtas reikalavimas dėl
netesybų (jų dydžio ir apskritai
pagrindo mokėti), todėl įskaitymas vienašališkai negalėjo būti taikomas rangovui.
Taigi teismas nustatė aplinkybę, kad,
nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismui akivaizdžiai nebuvo aišku, visa
apimtimi ar tik iš dalies sandoris yra neteisėtas, netiriant, kokia dalimi jis
neteisėtas, nepašalinta tikimybė, kad įskaitymo sandoris visa apimtimi teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas,
nustatęs faktines aplinkybes, kurioms esant,
sandorio pripažinimas niekiniu ir teisinių padarinių konstatavimas ex
officio negalimas, ir vis dėlto,
nesant priešieškinio, panaikinęs sandorį savo iniciatyva, ne tik nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos praktikos, bet ir priėmė nutartį, naikintiną kasacine tvarka.
3.
Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Dispozityvumo ir rungimosi civiliniame procese principai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys, teismas negali remtis nenurodytais
faktais ar ignoruoti jų nurodytų faktų,
teismas ar kiti proceso dalyviai negali daryti įtakos bylos nagrinėjimo riboms. Esant kasatoriaus reikalavimui priteisti
įskaitymu nepadengtą 34 216,96 Lt sumą, nesant atsakovo priešieškinio ir atsiliepimo į ieškinį, ieškinio dalyko ribos
apsiriboja nurodyta suma, o ne sutarties suma. Tokioje procesinėje situacijoje, neginčijant įskaitymo sandorio,
teismo galimybės, sprendžiant ginčą, ribojamos 34 216,96 Lt suma. Faktinių
aplinkybių, leidžiančių teismui ex officio įskaitymo sandorį pripažinti
niekiniu, objektyviai nėra, jų pirmosios
instancijos teismas nenustatė, o apeliacinės instancijos jas nustatė klaidingai, supainiojęs vienašalio ir
dvišalio sandorio sampratas. Esant
tokiai procesinei padėčiai, teismai negalėjo vertinti įskaitymo sandorio
pagrįstumo ir teisėtumo, o tai padarę,
pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
4. Dėl CPK 312,
314, 320, 331 straipsnių
pažeidimo. Apeliacinės
instancijos teismas neatliko apeliacijos taip, kaip to reikalaujama CPK XVI skyriaus normų. Apeliacinio teismo
pareiga yra patikrinti absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindus,
tačiau šioje byloje apeliacinės
instancijos teismas to neatliko. Apeliacijos ribas sudarė kasatoriaus
apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovo apeliacinį
skundą argumentai, taip pat atsakovo argumentai, išdėstyti analogiškuose
procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės
nenagrinėjo nė vieno kasatoriaus apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo
apeliacinį skundą nurodyto argumento ir dėl jų nepasisakė. Iš esmės visos
apeliacinės instancijos teismo išvados yra teisiškai
nemotyvuotos, todėl tokia nutartis gali turėti absoliutaus teismo procesinio
sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 straipsnio
2 dalies 4 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo naujus
atsakovo reikalavimus ir argumentus,
kurių jis nekėlė pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimo į
kasacinį skundą atsakovas nepateikė.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl netesybų
mažinimo, kai reikalavimas dėl netesybų įskaitytas CK 6.130 straipsnio pagrindu
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,
kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba
netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais
kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas
neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12
d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m.
lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull
Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos
Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008;
kt.).
Aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos gali būti teismo
sumažintos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus
dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Netesybos gali būti
sumažintos ir tuo atveju, kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2
dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). „Aiškiai per didelių“ („neprotingai didelių“)
netesybų samprata įstatyme neatskleista, ji plėtojama teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas,
įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi
atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai
ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų
tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto
individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).
Netesybos nemažinamos, jeigu jos yra sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2
dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje
laikomasi pozicijos, kad šios įstatyme nustatytos taisyklės taikymas priklauso nuo to, kokiu
pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui
netesybas. Jeigu skolininkas sumoka netesybas geruoju, tai nurodyti CK
straipsniai taikytini, tačiau jei jis atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad
dėl jų yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005;
2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma
„Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks
kasacinio teismo suformuotas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258
straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo
mažinti netesybas, kai jos sumokėtos, aiškinimas turi būti taikomas ir tada,
kai teisme nagrinėjamas ginčas dėl netesybų dydžio, nors netesybų reikalavimas
ir yra įskaitytas į priešpriešinį vienarūšį reikalavimą kreditoriaus vienašaliu
pareiškimu CK 6.130 straipsnio pagrindu. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK
6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasmei.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti dalį (34
216,96 Lt) netesybų, nurodydamas, kad likusią dalį (56 716,51 Lt) jis yra
įskaitęs vienašaliu pareiškimu į atsakovui pagal rangos sutartį priklausantį
reikalavimą sumokėti kainos dalį už atliktus darbus, todėl dėl šios dalies prievolė
yra pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija išaiškina, kad toks netesybų įskaitymas nelaikytinas
savanorišku skolininko sumokėjimu, todėl jam netaikomas CK 6.73 straipsnio 2
dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas mažinti netesybas ir
neribojama teismo teisė spręsti dėl protingo dydžio netesybų. Kasacinis teismas
yra išaiškinęs, kad jeigu šalys
sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar
netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai
netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į
konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko
elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto individuali įmonė
„Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Bylą nagrinėję teismai, sumažindami
ieškovo reikalaujamas netesybas nuo 34 216,96 Lt iki 3000 Lt, motyvavo, kodėl
3000 Lt netesybos laikytinos protingo dydžio. Kasaciniame skunde
nepateikiama konkrečių teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo
netinkamo CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies taikymo
mažinant netesybas, kurie būtų susiję su aplinkybių, į kurias privalo
atsižvelgti teismas mažindamas netesybas, vertinimu. Dėl to nėra pagrindo
konstatuoti, kad mažindamas netesybas iki 3000 Lt apeliacinės instancijos
teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, nukrypo
nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Dėl teismo teisės ex
officio pripažinti įskaitymo sandorį negaliojančiu teismui sumažinus įskaitytą
netesybų reikalavimą iki protingo dydžio
Pagal CK 1.78 straipsnio 5
dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas
konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad teismas turi
teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net
ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas
šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Tačiau kasacinio teismo
praktikoje išaiškinta, kad ex officio (savo iniciatyva),
nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko
niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą,
pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai
sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti
proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto
negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies
reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio
ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo
pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir
spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo
klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso
dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m.
gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Vilkis v. E. M. V.,
Klaipėdos rajono meras, Klaipėdos rajono žemėtvarkos tarnyba, Klaipėdos apskrities
viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2002 m. rugsėjo 30 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB DK ,,Hermis-draudimas” v. AB
,,Šlifavimo staklės”, bylos Nr. 3K-3-1107/2002; 2004 m. kovo 1 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo
bendrija v. UAB “Skraida”, UAB “Nabukas”, S. Lankelis, bylos Nr. 3K-3-150/2004;
2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno
apskrities valstybins mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“,
bylos Nr. 3k-3-448/2004; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. R. v. M. V., H. B. G., bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m.
birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v.
Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“,
bylos Nr. 3K-3-252/2009).
Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad apeliacinės instancijos
teismas netinkamai taikė teisės normas, pripažindamas įskaitymo sandorį
negaliojančiu dėl to, kad įskaitymas buvo atliktas vienašališkai, bei dėl to,
kad buvo pažeistas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas
įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus, ir todėl pasisakydamas, kad
vienašališkai apskaičiuotų 90 933,47 Lt delspinigių negalima pripažinti
galiojančiu reikalavimu CK 6.130 straipsnio 1 dalies prasme. Tokios apeliacinės
instancijos išvados neatitinka įstatyminio reguliavimo. CK 6.131 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo. Ieškovo
atliktam įskaitymui negali būti taikomas ir CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1
punkte nustatytas draudimas, nes įskaitymas yra atliktas 2008 m. gruodžio 9 d.
pareiškimu Nr. 683, o ieškinys teismui pateiktas 2008 m. gruodžio 16 d. Taigi
įskaitymo momentu ginčo teisme dėl netesybų nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių
apeliacinės instancijos teismas nurodytais argumentais negalėjo pripažinti
įskaitymo sandorio negaliojančiu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylą
nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės bei kasacinio teismo išvados dėl
teisės taikymo leidžia kasaciniam teismui konstatuoti ex officio
įskaitymo sandorio dalį negaliojančia.
Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas
priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio
terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Iš šios normos
matyti, kad būtina įskaitymo sąlyga yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų
egzistavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui
nustačius, jog dėl rangos sutarties netinkamo įvykdymo protingo dydžio
netesybomis laikytinos 3000 Lt netesybos, kasatoriaus 2008 m. gruodžio 9
d. pareiškimu Nr. 683 atliktas įskaitymas dėl 56 716,51 Lt yra galiojantis
dėl 3000 Lt. Dėl likusios dalies – 53 716,51 Lt – įskaitymas, nesant
priešpriešinio netesybų reikalavimo, neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintos įskaitymo sampratos, yra akivaizdžiai niekinis ir negalioja kaip
imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris CK 1.80 straipsnio
pagrindu. Įskaitymo negaliojimo faktą ir padarinius dėl šios dalies kasacinis
teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80
straipsnio 1 dalis).
Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies taikymo
Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo
asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis
sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų,
išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad teismas turi teisę ex officio konstatuoti
niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl
to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių
procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Dėl šios priežasties atmestini
kasacinio skundo argumentai, kad pripažindamas įskaitymą negaliojančiu ex
officio teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimą
kitu aspektu. Pareikšdamas ieškinį kasatorius nurodė, kad dėl sutarties
pažeidimo atsakovas jam turėjo sumokėti iš viso 90 933,47 Lt netesybų, iš kurių
56 716,51 Lt jis įskaitė iki teismo proceso pradžios, o ieškinį reiškia
likusiai 34 216,96 Lt netesybų daliai. Teismui nustačius, kad protingo dydžio
netesybos iš kasatoriaus apskaičiuotų 90 933,47 Lt yra 3000 Lt, teismas turėjo
ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes reikalaujama 34 216,96 Lt netesybų dalis
pripažinta nepagrįsta. Tuo tarpu teismo nustatytos protingos 3000 Lt netesybos
jau buvo įskaitytos, todėl ieškovui neturėjo būti papildomai priteistos. Dėl
nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl netesybų
priteisimo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties,
kuria kasatoriui buvo priteista 3000 Lt netesybų, panaikinimas atmetant ieškinį,
nelaikytinas blogesnio sprendimo dėl kasatoriaus, negu yra skundžiamas
sprendimas ar nutartis, priėmimu (CPK 353 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija
išaiškina, kad teismo nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys turi būti
aiškinamos atsižvelgiant į teismo nutarties, kaip vientiso akto, pobūdį.
Kasaciniam teismui šios nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavus, kad
kasatoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. pareiškimu Nr. 683 atliktas netesybų įskaitymas
pagal rangos sutartį yra galiojantis dėl 3000 Lt, šis teismo nustatytas faktas saisto
šalis.
Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti teismo nutartį
(sprendimą)
Pagal CPK 331
straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi
būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais
grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors
įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais
teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvų apeliacinės instancijos teismo
sprendime (nutartyje) nebuvimas yra absoliutus tokio procesinio sprendimo
negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas; 340 straipsnio 5
dalis).
Pasisakydamas dėl nurodytų
proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties)
motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos
aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes,
įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat
įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais
vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Be to, apeliacinės
instancijos teismas sprendime (nutartyje) privalo pasisakyti dėl visų
apeliacinio skundo argumentų. Teismas turi teisę neanalizuoti tik tų
apeliacinio skundo argumentų, kurie visiškai nesusiję su byla arba yra
draudžiami, tačiau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti apeliacinio skundo
argumentus turi būti motyvuotas. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik
tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti
visi, t. y. tiek faktiniai, tiek teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
V. U. v. UAB „Baltijos TV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. Baltakio individuali
įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2006;
2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“
v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr.
3K-3-231/2008; kt.).
Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi
kad, plėtodamas savo praktiką bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos
motyvuoti savo sprendimą (nutartį) ir tokią pareigą reglamentuojančių proceso
normų pažeidimo padarinių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog
pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties
negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria
paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra
pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus
nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti
vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346
straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės
normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas
galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų,
tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nenaikinama vien dėl to, kad jos
motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai,
kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis
teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v.
notarė D. Marcinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių
katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.).
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė
nustatytas aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimą bei nurodė įstatymus, kuriais
vadovavosi darydamas išvadas. Tokios teismo nutarties, atsižvelgdama į
kasaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo
pripažinti nemotyvuota.
Dėl kitų
kasaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako kaip nesudarančių
kasacijos pagrindo pagal CPK 346 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir
taikė CK 6.130 straipsnio 1 dalį, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, šie
pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK
346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl išdėstytų argumentų teismo
nutarties dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio
1 dalies 4 punktas, 4 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus
kasacinio skundo ir priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų
paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Už apeliacinį skundą atsakovas
sumokėjo 308 Lt žyminį mokestį, ši suma jam priteistina iš kasatoriaus (CPK 93
straipsnio 1 dalis). Taip pat iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteistinos
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos
teisme (40 Lt) ir kasaciniame teisme ( 42,18 Lt) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
23 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo Surdoko individualios hidrogeologijos
firmos „Artezija“ ieškovui UAB „Panevėžio ryšio statyba“ priteistą 3000
Lt netesybų, taip pat kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios
dalies priimti naują sprendimą.
Ieškovo UAB „Panevėžio
ryšio statyba“ ieškinį atmesti.
Kitą Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d.
nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo
UAB „Panevėžio ryšio statyba“ (kodas 147688743) atsakovui Surdoko individualiai
hidrogeologijos firmai „Artezija“ (kodas 268417760) 308 (tris šimtus aštuonis) Lt
žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo
UAB „Panevėžio ryšio statyba“ (kodas 147688743) 82,18 Lt (aštuoniasdešimt du
litus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės
instancijos teisme ir kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Egidijus Baranauskas
Gražina Davidonienė
Juozas
Šerkšnas