Baudžiamoji byla Nr. 1-624-865/2011

Proceso Nr. 1-10-2-00109-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11.

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, teistas 2010 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., – 26 MGL (3380 Lt) bauda,

- kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. Š. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2007 m. sausio 11 d. buvusi UAB (duomenys neskelbtini)), į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, todėl pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas to paties įstatymo 19 straipsnį, kuriame nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, nustatantį, kad uždarosios akcinės bendrovės apskaitos dokumentus privalo saugoti 10 metų, nenustatė UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2007 m. sausio 11 d. buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, dalį UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2007 m. sausio 11 d. buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. prarado 2008 m. vasario mėn. atiduodamas juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nupirkusiam iš jo (A. Š.) 90 procentų visų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir nepaskirdamas šio asmens atsakingu už dokumentų saugojimą, likusią minėtų dokumentų dalį prarado laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tokiu būdu A. Š. neišsaugojo visų UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2007 m. sausio 11 d. buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d., dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2007 m. sausio 11 d. buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. Dalį šių dokumentų 2008 m vasario mėnesį perdavė asmeniui, 2008 m. sausio-vasario mėn. nupirkusiam iš jo 90 procentų visų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, šio asmens vardo, pavardės, kontaktinių duomenų neatsimena, kur jį rasti nežino, šis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas nebuvo. Perduodamas minėtam asmeniui įmonės dokumentus priėmimo perdavimo aktą surašė, tačiau jo pateikti negali, nes nežino, kur jis yra. Jis kaip direktorius to asmens atsakingu už įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentų išsaugojimą nepaskyrė. Po to, kai perdavė tam asmeniui įmonės dokumentus, iki savęs atleidimo iš direktoriaus pareigų (iki 2008 m. rugsėjo 8 d.) minėtam asmeniui perduotų dokumentų daugiau nematė. Praktiškai šių įmonės dokumentų likimu po to nesidomėjo, kažkada bandė surasti tą asmenį, tačiau nepavyko, todėl atleidimo iš direktoriaus pareigų dieną jis UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų oficialiai niekam neperdavė kur jie dabar yra, jis nežino. Po to, kai didžiąją dalį dokumentų perdavė minėtam asmeniui, įmonė veiklos beveik nebevykdė, tačiau dar šiek tiek veiklos buvo, nes buvo atsiskaitoma su darbuotojais, dar ne visi darbuotojai buvo atleisti, buvo pildomi reikalingi apskaitos registrai ir teikiamos ataskaitos Sodrai, VMI. Kur yra ši likusi apskaitos dokumentų dalis, kuri nebuvo perduota minėtam asmeniui, nežino, niekam tų dokumentų perdavęs nebuvo. Šių apskaitos dokumentų jis pasigedo atleisdamas save iš direktoriaus pareigų, tada visur jų ieškojo, tačiau nerado. Supranta, kad dėl jo veiksmų negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio struktūros už jo vadovavimo laikotarpį, ir dėl to gailisi. Žino, kad būdamas direktoriumi pagal įstatymus buvo ir yra atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų išsaugojimą. Dėl kokių priežasčių jis nenustatė įmonės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos bei nepaskyrė įsakymu jokio asmens, atsakingo už dokumentų saugojimą, negali paaiškinti. Kodėl taip neatsakingai elgėsi ir neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, negali paaiškinti, tikriausiai neteikė tam didelio dėmesio. Labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (t. 4, b. 1. 254-255, 259-260).

2009 m. balandžio 15 d. pranešime A. Š. nurodė, kad negali pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, nes jų neturi, taip pat neturi ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo- pardavimo sutarties, pagal kurią jis pardavė minėtos įmonės akcijas, nes 2009 m. sausio 24 d. jo bute Policijos departamento pareigūnai darė kratą, kurios metu paėmė visus jo bute esančius dokumentus, tarp jų ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. 1. 135).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. kovo 17 d. raštu Nr. IJ(5.1.24)-9417 pateikta vienintelio akcininko 2006 m. birželio 9 d. sprendimo kopija, kurioje užfiksuota, kad vienintelio akcininko A. J. sprendimu A. Š. paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi; 2006 m. gruodžio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo nuspręsta pavadinimą (duomenys neskelbtini) pakeisti į UAB (duomenys neskelbtini), kopiją; Juridinių asmenų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ankstesnis pavadinimas nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2007 m. sausio 11 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2007 m. kovo 16 d., protokolo Nr. 2007/03/1, kuriuo nuspręsta UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigoms užimti nuo 2007 m. kovo 20 d. priimti A. S., kopiją; 2007 m. birželio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelės akcininkės sprendimo, kuriuo nuspręsta nuo 2007 m. birželio 4 d. iš direktorės pareigų atleisti A. S. ir nuo 2007 m. birželio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas paskirti eiti A. Š., kopiją (t. 1, b. 35,68, 86, 97-99, 106).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009 m. spalio 12 d. raštu Nr. (8.2)3-72570 pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pabaigą (kopiją), kuriame nurodyta, kad A. Š. atleistas iš darbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), jo valstybinio socialinio draudimo pabaigos šioje įmonėje data – 2008 m. rugsėjo 8 d. pranešimas pasirašytas direktoriaus A. Š. vardu (t. 2, b. 1. 15, 37).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. N., parodė, kad 2009 m. sausio 29 d. pas A. Š., Žalgirio g. 97-8, Vilniuje, buvo padaryta krata, kurios metu paimti dokumentai, užantspauduoti dėžėse. Atlikus į ją sudėtų dokumentų apžiūrą, tarp jų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų nerasta (t. 1, b. 1. 142).

Atlikus kratą pas A. Š., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų nerasta (t. 4. b. 1. 242-243).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo direktore nuo 2007 m. kovo 20 d. iki 2007 m. birželio 4 d., o A. Š. buvo jos pavaduotojas. Kur šiuo metu yra įmonės dokumentai, ji nežino. Išeidama iš darbo įmonės apskaitos dokumentus ji perdavė A. Š.. Tai patvirtinančio dokumento ji neturi, nes jį paliko įmonėje, o sau kopijos nepasidarė. Išėjus jai iš darbo, A. Š. vėl tapo direktoriumi (t. 3, b. 1. 3).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. B. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. vasario 29 d. Ją į darbą priėmė direktorius A. Š.. Kiek prisimena, nuo 2008 m. vasario 1 d. pildė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ataskaitas Sodrai, pirkimo pardavimo registrą, dirbo su kompiuterine apskaitos programa, pildė pranešimus dėl darbuotojų atleidimo, priėmimo, remdamasi A. Š. įsakymais ir kitais jo pateiktais dokumentais. Kiek prisimena, nuo 2008 m. vasario 1 d. įmonės veikla dar buvo vykdoma. Visi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai buvo saugomi įmonės buveinėje. Kiek ji prisimena, už apskaitos dokumentų saugojimą buvo atsakingas direktorius A. Š.. Atleidus ją iš darbo, dokumentų niekam neperdavė, niekas jų nereikalavo. Kol ji dirbo, A. Š. jokių įmonės apskaitos dokumentų niekam nebuvo perdavęs. A. Š. minėjo, kad 2008 m. pradžioje nori parduoti ir turi pirkėją įmonei (duomenys neskelbtini). Kam jis norėjo parduoti įmonę, ji nežino. Ar jis kam nors pardavė UA (duomenys neskelbtini) akcijas, ji nežino, (t. 4, b. 1. 204-205).

Esančių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų (sąskaitų bankuose išklotinių, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, VĮ Registrų centrui pateiktų ataskaitų ir kitų dokumentų) apžiūros protokole pateikta FNTT prie LR VRM vyr. specialistės Z. M. S. išvada, kurioje konstatuota, kad apžiūrai pateiktuose dokumentuose nėra UAB (duomenys neskelbtini) pirminių apskaitos dokumentų bei registrų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b.l. 211-217).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnio 2 d. nustato, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Kaltinamasis A. Š. laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2007 m. sausio 11 d. buvusi UAB (duomenys neskelbtini)), į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buvo atsakingas už nurodyto laikotarpio bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą. To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Todėl kaltinamasis A. Š. privalėjo užtikrinti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugumą. Lietuvos Respublikos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1996 m. vasario 22 d. įsakymas „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ Nr. 13 konkretizuoja minėto įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad įmonės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų. Taigi, kaltinamasis šių reikalavimų neįvykdė, dėl ko įmonė savo buhalterinės apskaitos dokumentų neteko.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs teismas daro išvadą, kad A. Š. aplaidžiai tvarkė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2007 m. sausio 11 d. buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. Kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs šią veiką, jos kaltę patvirtina liudytojo M. N., liudytojų A. S., N. B. parodymai, apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada, kratos protokolo duomenys, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. kovo 17 d. rašto duomenys. A. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Paskelbus įtariamajam A. Š. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, tačiau prašė sumažinti baudos dydį, nes šiuo metu neturi jokių pajamų, bei paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams (b.l. t. 4, b.l. 261).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį: padarytas nesunkus nusikaltimas, objektas – finansų sistema. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmens duomenis ir asmenybę: 30 metų amžiaus, aukštesniojo išsilavinimo, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, vedęs, teistas (t. 3, b.l. 79-80), administracine tvarka baustas (t. 3, b.l. 91-135), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, į Vilniaus miesto Psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitą neįrašytas (t. 4, b.l. 263-265). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti parinkus ir paskyrus kaltinamajam A. Š. baudą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Pagal Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 8 straipsnį, nuo 2007 m. sausio 1 d. MGL yra 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui (2006 m. gruodžio 7 d. Nr. X-963 redakcija). Kadangi nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. taikytinas nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2007 m. sausio 1 d. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis - 125 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti A. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 26 MGL (3380 Lt) bauda ir galutinę subendrintą bausmę skirti 51 MGL (6505 Lt) baudą, įskaitant bausmę, atliktą pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamąjį 2010 m. balandžio 8 d. įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esančias dokumentų kopijas palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),  įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajai nepasinaudojus, teismo baudžiamasis  įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                     Irma Randakevičienė