Civilinė byla Nr. e2A-207-1059/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00410-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.6.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.; 3.3.1.19.3.; 3.5.20.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. I. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui M. M., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei „Teisinių paslaugų grupė“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl turto pardavimo iš varžytynių ir buto ekspertizės akto pripažinimo negaliojančiais ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisinių paslaugų grupė“ priešieškinį ieškovei M. I. dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, negautų pajamų ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė M. I. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti buto ekspertizės aktą Nr. EKL-23-015 ir 2024 m. sausio 2 d. turto (buto adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiais, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Teisinių paslaugų grupė“ butą adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovės nuosavybėn.

2.       Nurodė, kad pranešimo apie paskelbtas varžytynes iš antstolio negavo, taip pat negavo pranešimo apie paskirtą ekspertizę ir neturėjo galimybės susipažinti su buto vertinimo duomenimis. Ekspertas su ieškove nebuvo susisiekęs ar atėjęs, nei prie vienos vykdomosios bylos nerado ekspertizės akto. Teigė, kad skelbiant varžytynes, antstolis savo patvarkymu į išieškomas skolas nepagrįstai įtraukė ieškovės jau sumokėtas skolas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“.

3.       Ieškovė teigė, kad antstolio M. M. kartu su jo pasirinktu turto vertintoju turto vertinimo akte pateikti neteisingi duomenys apie buto būklę, dėl ko akte nurodyta daug žemesnė buto vertė, nei yra iš tikrųjų, informacija apie buto būklę visiškai neatitiko jo faktinės būklės turto vertės nustatymo ir turto vertinimo akto surašymo dieną, nes iki 2023 m. birželio mėn. bute buvo atliktas remontas. Turto vertintojas, veikdamas kaip oficialus asmuo, vertino turtą, surašė ir pateikė turto ekspertizės aktą be turto apžiūros, nors būdamas atsakingu už duomenų ir buto vertės nustatymo teisingumą taip elgtis negalėjo.

4.       Pasak ieškovės, pagal buto ekspertizės aktą ieškovės buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė turto vertintojo UAB „Verslavita“ nustatyta 68 900 Eur, o iš varžytynių butas buvo parduotas už 73 500 Eur, tuo metu kai reali buto vertė buvo virš 85 000 Eur. Teigė, kad kiti antstoliai nei turto vertės nustatymo nei turto pardavimo iš varžytynių neinicijavo. Turto vertės nustatymą ir pardavimą inicijavo antstolis M. M., vykdant skolų išieškojimą bendroje sumoje tik 2 880,29 Eur, o kiti antstoliai prie varžytynių prisidėjo jau vėliau, po antstolio M. M. varžytynių paskelbimo.

5.       Ieškovė teigė, kad antstolis M. M. ne tik nepagrįstai paskelbė varžytynes į ieškovės vienintelį gyvenamąjį būstą nukreipė išieškojimą skolų, kurios bendroje sumoje kartu su antstolio vykdymo išlaidomis sudaro tik 3 974,74 Eur (2 880,29 Eur skolos, o 1 094,45 Eur antstolio vykdymo išlaidos), tuo metu, kai išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų, bet ir siekiant parduoti turtą už žemesnę kainą, buto vertės nustatymui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tokiu būdu turtas iš varžytynių buvo parduotas už kainą mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta.

6.       Atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turto vertinimas buvo atliktas tinkamai, pavedant turto vertinimą atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Verslavita“, o ieškovė nesutikdama su turto verte nepateikė jokių turto vertę patvirtinančių įrodymų. Ieškovė, manydama, jog butas galėjo būti parduotas didesne kaina, galėjo pasinaudoti teise savarankiškai parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą savo surastam pirkėjui, tokiu atveju būtų gauta maksimali suma, jos manymu, atitinkanti jos nurodomą turto vertę.

7.       Atsakovas antstolis M. M. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei paskirti ieškovei M. I. 5 000 Eur baudą už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą 2024 m. vasario 7 d. ieškinį bei sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą vykdomųjų bylų įvykdymą. Nurodė, kad antstolio M. M. kontoroje vykdoma 12 vykdomųjų bylų dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės M. I.. Kadangi ieškovė per raginimuose nustatytą terminą skolų nesumokėjo, išieškojimas nukreiptas į vykdymo procese areštuotą nekilnojamąjį turtą: butą, kurio bendras plotas 60,73 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui kilo abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės – 2023 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta rinkos vertės nustatymo ekspertizė butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Verslavita“. Nurodė, kad įvairūs ieškovės skundai yra išnagrinėti įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, civilinė byla Nr. e2YT-9001-1048/2023, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinė byla Nr. e2S-l001-618/2023, todėl pagrįstai laikytina, kad klausimas dėl varžytynėse realizuoto turto arešto aktu apsunkinto turto įkainojimo teisėtumo ir teisingumo yra galutinai išspręstas.

8.       Antstolio teigimu, ieškinys iš esmės grindžiamas klaidinančiais teismą argumentais apie skolos sumą, kuri pasak ieškovės sudaro tik 3 974,74 Eur, apie neteisingai nustatytą buto vertę, kuriais buvo grindžiami ir ankstesni ieškovės skundai dėl antstolių veiksmų. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus grindžia tik savo subjektyvia nuomone, o ne juridiškai pagrįstais argumentais, kurie paneigtų kvalifikuoto turto vertintojo parengto ekspertizės akto objektyvumą ir patvirtina faktą, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai bei piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad UAB „Verslavita“ parengtas 2023 m. liepos 12 d. ekspertizės aktas Nr. EKL-23-015, yra ydingas ar prieštaraujantis konkrečioms teisės normoms. Be to, varžytynėse turtas realizuotas už maksimalią sumą. Antstoliui nekilo jokių abejonių dėl vykdymo procese nustatytos ieškovei priklausiusio turto vertės objektyvumo, nes šią nuostata patvirtino varžytynių rezultatas.

9.       Atsakovė UAB „Verslavita“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė turėjo visas galimybes iki ekspertizės apžiūros akto surašymo datos 2023 m. birželio 22 d. aprodyti butą turto vertintojai, ji to nepadarė, turto vertintojui atsisakė aprodyti savo butą ir daugiau nepalaikė kontakto nei su vertintoju, nei su antstoliu. Teigė, kad ieškovės teigimas, kad jos butas buvo įvertintas per pigiai, yra nepagrįstas, nes ieškovė M. I. nėra pateikusi jokių įrodymų, kad UAB „Verslavita“ turto vertintoja netinkamai atliko savo pareigas ir apskaičiavo ekspertizės objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Ieškovė pateikė tik savo nuomonę apie galimą buto kainą, kurios visai nepagrindė jokiais įrodančiais dokumentais.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė, teikdama skundus, ieškinius, akivaizdžiai vilkina priverstinį vykdymo procesą, tokiu būdu pažeisdama kreditoriaus interesus į operatyvų vykdymo procesą. UAB „Legal Balance“ 2023 m. kovo 28 d. perėmė reikalavimo teisę į ieškovės skolas iš pradinio kreditoriaus UAB „C. N. Klaipėda“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį RP2023-03/02, tačiau nuo reikalavimo perėmimo UAB „Legal Balance“ nėra gavusi jokių mokėjimų skolų dengimui nei iš ieškovės nei iš antstolio, kuris vykdo priverstinį skolų išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, kad per metus laiko pareiškėja nedengė turimų skolų, nedėjo jokių aktyvių pastangų siekdama mažinti savo turimus įsipareigojimus, manė, kad išieškojimas iš ieškovei priklausiusio vienintelio gyvenamojo būsto buvo vienintelis būdas kreditoriams patenkinti savo reikalavimus.

11.       Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie iškeltą bylą bei priimtą patikslintą ieškinį informuoti įstatymo nustatyta tvarka.

12.       Priešieškiniu atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ prašė iškeldinti M. I. su nepilnamečiu vaiku ir kitais šiame bute gyvenančiais asmenimis iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais; priteisti iš M. I. 400 Eur UAB „Teisinių paslaugų grupė“ negautas pajamas; priteisti iš M. I. 5,57 Eur žalą už padengtus komunalinius mokesčius; priteisti iš M. I. 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš M. I. visas UAB „Teisinių paslaugų grupė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Nurodė, kad nuosavybės teisė jau yra įregistruota VĮ „Registrų centras“, M. I. yra buvusi šio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau iki šiol šiame bute gyvena. UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 2024 m. sausio 9 d. išsiuntė pretenziją M. I. su prašymu išsikelti iš buto iki 2024 m. sausio 23 d., tačiau ji šio prašymo geranoriškai neįvykdė, gyvena bute ir toliau be jokio pagrindo. UAB „Teisinių paslaugų grupė“ įsigijo butą iš varžytynių su tikslu jį išnuomoti, todėl buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkė R. B. įsipareigojo mokėti 400 Eur nuomos mokestį kas mėnesį, tačiau nuomos sutartis negalėjo būti vykdoma, kadangi M. I. neišsikelia iš buto. Be to, nurodė, kad UAB „Teisinių paslaugų grupė“, nors ir negali naudotis jai priklausančiu butu, privalėjo padengti komunalinius mokesčius – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymui už vienerius metus sumokėjo 66,80 Eur (1 mėn. – 5,57 Eur).

14.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal kurį UAB „Teisinių paslaugų grupė“ įsigijo nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), antstolio buvo surašytas 2024 m. sausio 2 d. Pateikta byloje gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, vadovaujantis kuria ieškovė prašė priteisti iš ieškovės nuostolius, UAB „Teisinių paslaugų grupė“ buvo sudaryta dar 2023 m. gruodžio 11 d., iki tol, kol ji įsigijo nuosavybės teisę į butą, t. y. iki 2024 m. sausio 2 d.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti buto ekspertizės aktą Nr. EKL-23-015 negaliojančiu nutraukė, patikslintą ieškinį atmetė, netenkino antstolio M. M. prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o priešieškinį tenkino visiškai – iškeldino ieškovę M. I. su nepilnamečiu vaiku ir kitais šiame bute gyvenančiais asmenimis iš atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais; priteisė iš ieškovės M. I. atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ naudai 400 Eur negautas pajamas, 5,57 Eur žalą už komunalinių atliekų tvarkymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 405,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16.       Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatoma nekilnojamojo turto vertė, tačiau pats savaime nekilnojamojo turto ekspertizės aktas jokių teisinių pasekmių subjektams nesukelia, nurodė, kad ieškovei teisines pasekmes sukelia ne nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, o antstolio M. M. 2023 m. liepos 13 d. patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priimtas remiantis ekspertizės aktu Nr. EKL-23-015. Sprendė, kad yra pagrindas ieškinio dalį dėl pareikšto reikalavimo pripažinti buto ekspertizės aktą Nr. EKL-23-015 negaliojančiu nutraukti, o pateiktą buto ekspertizės aktą Nr. EKL-23-015 vertinti kaip įrodymą, patvirtinantį buto vertę.

17.       Teismas nurodė, kad atlikęs ekspertizę teismo ekspertas pateikė išvadą, jog ginčo turto rinkos vertė 2023 m. birželio 22 d. buvo 76 000 Eur, 2022 m. gruodžio 7 d. – 77 000 Eur, o UAB „Verslavita“ ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę nustatė 68 900 Eur. Sprendė, kad UAB „Verslavita“ nustatyta vertė yra artima teismo eksperto nustatytai ginčo turto vertei, t. y. skirtumas sudaro apie 10 procentų. Teismas vertino, kad byloje ieškovė neįrodė, jog antstolio patvarkymu paskirta ekspertize nebuvo nustatyta reali turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, kuria remiantis antstolis įvertino iš varžytynių parduodamą ieškovei priklausantį turtą.

18.       Teismas atkreipė dėmesį, kad antstolio 2023 m. lapkričio 7 d. pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosiose M. I. priklausančio nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 55 120 Eur, tačiau turtas parduotas už 73 500 Eur, t. y. už didesnę sumą nei ginčo turtas įvertintas UAB „Verslavita“, bei už didesnę kainą, nei turtas būtų pardavinėjamas iš pirmųjų varžytynių ginčo turtą įvertinus pagal teismo paskirtos ekspertės įvertintą ginčo turto kainą, t. y. 76 000 Eur. Be to, pažymėjo ir tai, kad ginčo turtas iš varžytynių parduotas tik 3,29 proc. mažesne kaina, nei turtas įvertintas teismo paskirto nepriklausomo eksperto 2023 m. birželio 22 d. datai, todėl sprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo turtas parduotas už žemesnę nei to laikotarpio rinkos kainą.

19.       Teismas nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje prašė turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu, kaip pažeidžiantį esmines ieškovės ir jo nepilnamečio, neįgalaus sūnaus teises, palikus juos be vienintelio gyvenamojo būsto, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad 2024 m.  sausio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ginčija vieninteliu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindų neįrodinėjo, todėl teismas varžytinių akto teisėtumo šiuo pagrindu nevertino.

20.       Teismas vertino, kad ieškovė nenurodė kokias būtent teisės aktų nuostatas UAB „Verslavita“ pažeidė surašydama turto ekspertizės aktą EKL-23-015, nurodė, kad įstatymas neįpareigoja antstolio visais atvejais kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas ir nors ieškovė nurodė, kad antstolio išieškoma skola iš ieškovės nesiekė 4 000 Eur, todėl antstolis neturėjo teisės parduoti ieškovės turto, teismas nurodė, kad antstolio teiktais duomenimis, ieškovės įsiskolinimas jo vykdomose vykdomosiose bylose dėl skolų išieškojimo iš ieškovės ginčo laikotarpiu sudarė 4 240 Eur, o bendra visų antstolių prisijungusių prie išieškojimo išieškoma skola iš ieškovės siekė apie 44 000 Eur. Sprendė, kad teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad antstolio veiksmai dėl varžytynių paskelbimo buvo neteisėti, prieštaraujantys įstatymo nuostatoms.

21.       Atmesdamas antstolio prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo, teismas nurodė, kad ieškinio, kuris atmetamas, pateikimas ir (ar) nurodytų veiksmų atlikimas pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

22.       Tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės iškeldinimo teismas nurodė, kad ieškovė be jokio teisėto pagrindo neatlygintinai naudojasi privačia nuosavybe, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumą. Nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog turi kur gyventi ir jos nepilnametis vaikas be gyvenamosios vietos neliks. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė su atsakove buto nuomos ar panaudos sutarties nėra sudarę, į tai, kad atsakovė reikalauja iškeldinti ieškovę iš gyvenamosios patalpos teismine tvarka, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir iškeldinti ieškovę M. I. su nepilnamečiu vaiku ir kitais šiame bute gyvenančiais asmenimis iš atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ nuosavybės teise priklausančio buto.

23.       Kadangi ieškovė nustatytu terminu iki 2024 m. sausio 23 d. neišsikėlė iš ginčo turto, teismas sprendė, kad ji naudojasi turtu neteisėtai, dėl to atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ negavo 2023 m. gruodžio 11 d. nuomos sutartimi sutarto 400 Eur nuomos mokesčio bei patyrė 5,57 Eur žalą už komunalinių atliekų tvarkymą, kuriuos teismas priteisė atsakovei iš ieškovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

24.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24.1.                      Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ekspertizės akto pripažinimo negaliojančiu, nes aktas nebuvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, kad teismų atsisakymas atnaujinti terminą 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundui dėl antstolio M. M. veiksmų pateikti ir dėl to atsisakymas priimti 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundą dėl antstolio M. M. veiksmų, kuriuo buvo skundžiamas antstolio patvarkymas dėl turto įkainojimo, užkirto kelią ieškovei ginčyti turto vertę bei UAB „Verslavita“ turto vertinimo aktą, nors, kaip paaiškėjo, antstolio M. M. kartu su jo pasirinktu turto vertintoju turto vertinimo akte pateikti neteisingi duomenys apie buto būklę, dėl ko akte nurodyta žemesnė buto vertė, nei yra iš tikrųjų.

24.2.                      Taip pat nurodo, kad ji, kaip buto savininkė, jokių pranešimų apie buto apžiūros datą ir laiką nei iš antstolio, nei iš turto vertintojo nebuvo gavusi. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jokių pranešimų siųsta nebuvo. Turto vertintojas UAB „Verslavita“ nei turto vertės nustatymo dieną, nei kada kitą kartą bute nesilankė. Iki 2023 m. birželio mėn. bute buvo atliktas remontas, paklotos grindys, sutvarkyta santechnika, atlikta sienų ir lubų apdaila, įrengta dušo kabina, sutvarkyta virtuvė ir tualetas, sustatyti baldai, buto vaizdas visiškai kitoks negu parodytas ir aprašytas turto vertinimo akte.

24.3.                      Mano, kad vertinant UAB „Verslavita“ padarytus pažeidimus nustatant turto vertę, atsisakymas nagrinėti skundą dėl buto įkainojimo negali atimti iš ieškovės teisės ginti savo teises ir teisės į teisingą sprendimą, nepaisant to, kad teismai atsisakė priimti ir nagrinėti skundą dėl turto įkainojimo.

24.4.                      Teigia, kad buto vertė nustatyta pagal šioje byloje ginčijamą UAB „Verslavita“ ekspertizės aktą, kuriame nurodyta buto vertė neatitinka jo faktinės vertės, įvertinimas buvo atliktas pažeidžiant turto vertinimo metodiką. Iš varžytynių butas pagal antstolio skelbime patalpintas nuotraukas buvo parduodamas kaip negyvenamoji patalpa, kas neatitinka tikrovės, o tai reiškia, kad apie parduodamą butą buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie lėmė visą tolesnį procesą ir turi tiesioginę įtaką ne tik pačiam procesui, bet ir galutinei turto pardavimo iš varžytynių kainai. Mano, kad tuo atveju, jeigu būtų teisingai nustatyta pradinė buto pardavimo kaina, ir pateikti teisingi duomenys apie buto būklę, varžytynių rezultatas galėjo būti kitoks.

24.5.                      Teigia, kad pirmos instancijos teismas, padarydamas išvadą, apie tai, kad buto pardavimo iš varžytynių kaina nėra reikšmingai mažesnė už jo faktinę kainą, formaliai vadovavosi tik aritmetiniais skirtumo procentų paskaičiavimais.

24.6.                      Be to, mano, kad turto vertintojas UAB „Verslavita“, veikdamas kaip oficialus asmuo, vertino turtą, surašė ir pateikė turto ekspertizės aktą be turto apžiūros, nors būdamas atsakingu už duomenų ir buto vertės nustatymo teisingumą taip elgtis negalėjo. Antstolis, kurio iniciatyva buvo vertinamas turtas, pats specialiai pateikė turto vertinimui senas buto vaizdo nuotraukas, nors kovo mėnesį matė, t. y. negalėjo nematyti, kad butas buvo paruoštas remontui.

24.7.                      Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą – jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė savo argumentus, kad butas yra vienintelis ieškovės ir jos sūnaus gyvenamasis būstas, sūnus O. I. (O. I.), gim. (duomenys neskelbtini) turi problemų dėl sveikatos, jis yra neįgalus, apeliantė neturi jokio kito turto ir dėl buto pardavimo iš varžytynių su neįgaliu sūnumi žiemos metu bus priversta gyventi gatvėje. Taigi turto pardavimas iš varžytynių pažeidė ieškovės ir jos nepilnamečio neįgalaus sūnaus esminę teisę į vienintelį gyvenamąjį būstą. Be to, 2024 m. sausio mėnesį Klaipėdos socialinės paramos centre turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl socialinės paramos skyrimo skoloms už komunalines paslaugas už ankstesnį laikotarpį padengti. Jeigu butas nebūtų parduotas iš varžytinių, ieškovė turėtų galimybę atsiskaityti su AB „Klaipėdos energija“ ir su kitais kreditoriais kuriems yra skolinga už komunalines paslaugas.

24.8.                      Be to, apeliantė nurodo, kad į vienintelį gyvenamąjį būstą antstolis nukreipė išieškojimą skolų, kurios bendroje sumoje kartu su antstolio vykdymo išlaidomis sudaro tik 3974,74 Eur, kai CK 663 straipsnyje nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Kiti antstoliai prie varžytinių prisidėjo jau vėliau, po antstolio M. M. varžytynių paskelbimo.

24.9.                      Mano, kad UAB „Teisinių paslaugų grupė“ teismui pateikta buto nuomos sutartis su R. B. buvo sudaryta tik formaliai, ir vien tik tam, kad priteisti papildomus pinigus, nes buto nuomos sutartį su R. B. UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sudarė dar nebūdama buto savininke, iš karto po varžytynių (2023 m. gruodžio 11 d.), tuo metu, kai buto pardavimo iš varžytynių aktą gavo tik 2024 m. sausio 2 d., o butą savo vardu nekilnojamojo turto registre įregistravo tik 2024 m. sausio 7 d.

25.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis M. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.

25.1.                      Pasak atsakovo, į civilinę bylą pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad antstolio M. M. priimtas 2023 m. liepos 13 d. patvarkymas Nr. 5-23-180-15711 dėl turto įkainojimo ir 2024 m. sausio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 5-24-180-26 buvo teisėti ir objektyvūs.

25.2.                      Antstolio teigimu, vykdymo procese ginčo butas areštuotas pasitelkiant kvalifikuotą bei profesionalų turto vertintoją, o apeliantė neįrodė, kad pateiktas turto vertinimas yra ydingas ar prieštaraujantis konkrečioms teisės normoms. Antstolis mano, kad ieškovės ieškinyje iš naujo keliami klausimai dėl varžytinėse realizuoto turto įkainojimo jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiomis nutartimis, todėl apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina varžytinėse parduoto turto perdavimą teisėtam savininkui, kai turtas varžytinėse realizuotas už maksimalią sumą.

25.3.                      Pasak antstolio, būtent varžytinių rezultatas patvirtina realią parduodamo turto vertę, todėl atsakovui nekyla abejonių, kad ginčo turtas nebuvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.

26.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ prašo ieškovės M. I. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26.1.                      Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje. Turtas parduotas už 73 500 Eur, t. y. už didesnę sumą nei ginčo turtas įvertintas UAB „Verslavita“, bei už didesnę kainą, nei turtas būtų pardavinėjamas iš pirmųjų varžytynių ginčo turtą įvertinus pagal teismo paskirtos ekspertės įvertintą ginčo turto kainą, t. y. 76 000 Eur. Ginčo turtas iš varžytynių parduotas tik 3,29 proc. mažesne kaina, nei turtas įvertintas teismo paskirto nepriklausomo eksperto 2023 m. birželio 22 d. datai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo turtas parduotas už žemesnę nei to laikotarpio rinkos kainą.

26.2.                      Mano, kad byloje ieškovė neįrodė, jog antstolio patvarkymu paskirta ekspertize nebuvo nustatyta reali turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, kuria remiantis antstolis įvertino iš varžytynių parduodamą ieškovei priklausantį turtą.

26.3.                      Dėl nuostolių atlyginimo nurodo, kad ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu jokių prieštaravimų dėl sudarytos nuomos sutarties nereiškė, jos neginčijo. Atsakovė įsigijo butą iš varžytynių su tikslu jį nuomoti. Varžytynių skelbime, kaip teigia ieškovė, nurodyta nebuvo, jog butas yra negyvenamas, o aprašyta būtent taip: „Trijų kambarių butas, kuriame pradėtas remontas. Dalis patalpų be pilnos apdailos. Bute du balkonai, kurie įstiklinti plastikiniais langų rėmais. Namas, kuriame yra butas renovuotas, laiptinės išorinės durys rakinamos kodine spyna su domofonu. Butas pirmame namo aukšte“. Nuotraukose buvo matoma, jog yra virtuvės baldai, pastatytas tualetas. Nuomininkė matė varžytynėse paskelbtas buto nuotraukas ir buto būklė jai tiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

28.       Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir patenkintas atsakovės priešieškinis dėl ieškovės iškeldinimo bei nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

29.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). 

30.       Nagrinėjamu atveju, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžiuose, apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, užfiksuotos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir vykdomosiose bylose, byloje pirmosios instancijos teisme buvo paskirta teismo ekspertizė, kurios apeliantė neginčija. Dėl išdėstyto, teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės

31.       Byloje nustatyta, kad antstolio M. M. kontoroje vykdoma 13 vykdomųjų bylų dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės M. I., prie antstolio vykdomų išieškojimų yra prisijungę ir kiti antstoliai. 

32.       Antstolio M. M. 2023 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eksperto skyrimo paskirta nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizė, ją atlikti pavedant UAB „Verslavita“. UAB „Verslavita“ ekspertizės aktu Nr. EKL-23-015 nustatyta nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė, kuri 2023 m. birželio 22 d. buvo 68 900 Eur.

33.       Antstolio M. M. 2023 m. liepos 13 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), turtas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas bendra 68 900 Eur suma.

34.       Antstolio M. M. 2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos pirmosios M. I. priklausančio nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės. Pradinė turto pardavimo kaina 55 120 Eur. Varžytynių pradžia 2023 m. rugpjūčio 10 d. 11.01 val. pabaiga – 2023 m. rugsėjo 11 d. 11.01 val., tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8464-1048/2023 tenkintas pareiškėjos M. I. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sustabdytos M. I. priklausančio turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 10 d. paskelbtos varžytynės iki pareiškėjos skundo dėl antstolio M. M. veiksmų išnagrinėjimo, o 2023 m. rugsėjo 1 d. antstolio M. M. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšauktos paskelbtos varžytynės.

35.       Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 6 d. skundas dėl antstolio 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai atnaujinti terminą 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundui dėl antstolio M. M. veiksmų pateikti, atsisakyta priimti pareiškėjos M. I. 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundą dėl antstolio M. M. veiksmų. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1001-618/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis palikta nepakeista.

36.       2023 m. lapkričio 7 d. pranešimu apie paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą paskelbtos pirmosios M. I. priklausančio nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės. Pradinė turto pardavimo kaina 55 120 Eur. Varžytynių pradžia 2023 m. lapkričio 7 d. 10.13 val. pabaiga – 2023 m. gruodžio 7 d. 10.13 val.

37.       2024 m. sausio 2 d. priimtas antstolio M. M. turto pardavimo iš varžytynių aktas  Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ už 73 500 Eur.

38.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti buto ekspertizės aktą Nr. EKL-23-015 ir 2024 m. sausio 2 d. turto (buto adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiais, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „Teisinių paslaugų grupė“ butą adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovės nuosavybėn. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, reikalaudama priverstinio ieškovės iškeldinimo iš atsakovei priklausančio ginčo turto.

39.       Pirmosios instancijos teismui bylos dalį dėl ekspertizės akto pripažinimo nutraukus ir likusią dalį ieškinio atmetus, o priešieškinį patenkinus, apeliaciniu skundu ieškovė su priimtu sprendimu nesutinka, tačiau jį skundžia iš esmės nurodydama tuos pačius argumentus, kurie nurodyti ieškinyje kaip ieškinio pagrindas, nors dėl jų išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, o apeliantė skunde nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų. Apeliantė nesutinka su visomis teismo sprendimo dalimis, kuriomis dalis bylos nutraukta, ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu atmestas, taip pat su ta sprendimo dalimi, kuria patenkintas priešieškinis priteisiant atsakovei nuostolius.

Dėl ekspertizės akto pripažinimo negaliojančiu

40.       Ieškiniu ieškovė prašė pripažinti buto ekspertizės aktą Nr. EKL-23-015 negaliojančiu, savo reikalavimą grindė tuo, kad turtas buvo įvertintas ženkliai mažesne kaina, nei reali turto vertė, teigė, kad informacija apie buto būklę visiškai neatitiko jo faktinės būklės turto vertės nustatymo ir turto vertinimo akto surašymo dieną, turtas vertintojo nebuvo apžiūrėtas.

41.       Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė, konstatavęs, kad pats savaime nekilnojamojo turto ekspertizės aktas jokių teisinių pasekmių subjektams nesukelia. Nurodė, kad ieškovei teisines pasekmes sukelia ne nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, o antstolio M. M. 2023 m. liepos 13 d. patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priimtas remiantis ekspertizės aktu Nr. EKL-23-015.

42.       Apeliantė su priimtu sprendimu nutraukti bylos dalį nesutinka, teigdama, kad ekspertizės aktas nebuvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, o atsisakymas nagrinėti skundą dėl buto įkainojimo negali atimti iš ieškovės teisės ginti savo teises ir teisės į teisingą sprendimą, nepaisant to, kad teismai atsisakė priimti ir nagrinėti skundą dėl turto įkainojimo.

43.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, kad savarankišku ginčo civilinėje byloje dalyku gali būti tik reikalavimas, kurio patenkinimas ar atmetimas reikštų tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimą byloje šalims dėl to, savarankišku ginčo civilinėje byloje dalyku negali būti reikalavimas pripažinti negaliojančiu dokumentą, kuris nesukuria jokių teisių ar pareigų ieškovui ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu kitoje civilinėje byloje teismo vertintą rašytinį įrodymą. Tokiais atvejais teismas turi atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o šiai aplinkybei paaiškėjus po ieškinio priėmimo – byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011, 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011).

44.       Teismų praktikoje pažymėta, kad eksperto išvada dėl turto vertės nustatymo, kaip įrodymas, gali būti ginčijama bylose dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto perdavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, jeigu turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, taip pat jei buvo pažeista ir turto įkainojimo tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018, 25 punktas).

45.       Apeliantė yra teisi teigdama, kad tai, jog teismuose nebuvo įvertintas antstolio veiksmų teisėtumas turto įkainojimo klausimu, nes ieškovės skundą atsisakyta priimti, neatima iš ieškovės teisės į teisingą sprendimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, šioje konkrečioje byloje, ieškovė ginčija turto pardavimo iš varžytinių procesą, vienu iš pagrindinių argumentų nurodydama neteisingai nustatytą vertę. 

46.       Taigi, šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro ieškovės pareiga įrodyti, kad vykdymo procese nustatyta realizuoto turto kaina neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo ir realios rinkos kainos. Šią pareigą ieškovė turėjo įvykdyti įrodydama pačios kainos, nustatytos antstolio, neteisingumą ir nepagrįstumą įvairiomis leistinomis priemonėmis (pvz., prašydama skirti teismo ekspertizę, kitais rašytiniais įrodymais įrodinėdama realią realizuoto turto vertę), o ieškovės ginčijamame nekilnojamojo turto ekspertizės akte buvo nustatyta tik nekilnojamojo turto vertė, kuria rėmėsi antstolis, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pats savaime nekilnojamojo turto ekspertizės aktas jokių teisinių pasekmių subjektams nesukelia.

47.       Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas turi procesinę teisinę reikšmę, nes gali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis turto vertę (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuris vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė, nesutikdama su antstolio nustatyta turto verte, byloje galėjo ginčyti turto ekspertizės aktą, tačiau ne savarankiškai reikšdama reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, bet nurodydama argumentus, kodėl nesutinka su jame nustatyta turto verte, prieštaraudama antstolio nustatytai turto vertei, ką iš esmės šiame procese ir darė.

48.       Atsižvelgus į tai, kas iš dėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu buto ekspertizės aktą Nr. EKL-23-015 yra teisėtas ir pagrįstas, neužkertantis kelio ieškovei nuginčyti vykdymo procese nustatytą realizuotino turto vertę.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo

49.       Ieškiniu ieškovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2024 m. sausio 2 d. turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimo iš varžytynių aktą, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „Teisinių paslaugų grupė“ butą adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovės nuosavybėn. Šį reikalavimą grindė ne tik neteisingai nustatyta realizuotino turto verte ir argumentais, kad turtas parduotas už mažesnę, nei tikroji turto vertė, kainą, bet ir tuo, kad antstolis negalėjo skelbti varžytinių į vienintelį ieškovės gyvenamąjį būstą dėl nepakankamos išieškomos sumos.

50.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovės reikalavimą, visų pirma, sprendė, kad UAB „Verslavita“ nustatyta vertė yra artima teismo eksperto nustatytai ginčo turto vertei, t. y. skirtumas sudaro apie 10 procentų, o ginčo turtas iš varžytynių parduotas tik 3,29 proc. mažesne kaina, nei turtas įvertintas teismo paskirto nepriklausomo eksperto 2023 m. birželio 22 d. datai, todėl konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo turtas parduotas už mažesnę nei to laikotarpio rinkos kaina. Be to, teismas rėmėsi antstolio teiktais duomenimis, kad ieškovės įsiskolinimas jo vykdomose vykdomosiose bylose dėl skolų išieškojimo iš ieškovės ginčo laikotarpiu sudarė 4 240 Eur, o bendra visų antstolių prisijungusių prie išieškojimo išieškoma skola iš ieškovės siekė apie 44 000 Eur ir sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolio veiksmai dėl varžytynių paskelbimo buvo neteisėti, prieštaraujantys įstatymo nuostatoms.

51.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad apie parduodamą butą buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie lėmė visą tolesnį procesą, nes tuo atveju, jeigu būtų teisingai nustatyta pradinė buto pardavimo kaina ir pateikti teisingi duomenys apie buto būklę, varžytynių rezultatas galėjo būti kitoks. Teigia, kad pirmos instancijos teismas, padarydamas išvadą, apie tai, kad buto pardavimo iš varžytynių kaina nėra reikšmingai mažesnė už jo faktinę kainą, formaliai vadovavosi tik aritmetiniais skirtumo procentų paskaičiavimais. Turto pardavimas iš varžytynių pažeidė ieškovės ir jos nepilnamečio neįgalaus sūnaus esminę teisę į vienintelį gyvenamąjį būstą. Be to, pasak apeliantės,  į vienintelį gyvenamąjį būstą antstolis nukreipė išieškojimą skolų, kurios bendroje sumoje kartu su antstolio vykdymo išlaidomis sudaro tik 3974,74 Eur, kai CPK 663 straipsnyje nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. 

52.       Visų pirma, pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių realizuoto turto kaina, pažymėtina, jog CPK

53.       Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl per mažos turto pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.

54.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas).

55.       Vykdymo proceso metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56.       Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ir pan.).

57.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstoliui, kilus abejonių dėl turto vertės, 2023 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eksperto skyrimo paskirta nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizė, ją atlikti pavedant UAB „Verslavita“, kuri nustatė, kad nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 2023 m. birželio 22 d. buvo 68 900 Eur.

58.       Matyti, kad antstolio abejonės buvo pagrįstos, kadangi 2022 m. vasario 11 d. atlikto masinio vertinimo metu turto vertė buvo nustatyta 52 800 Eur. Antstolio M. M. 2023 m. liepos 13 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), turtas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas bendra 68 900 Eur suma. 2023 m. lapkričio 7 d. paskelbus pirmąsias varžytines (pradinė turto pardavimo kaina – 55 120 Eur), turtas, pasibaigus varžytinėms, 2023 m. gruodžio 7 d. parduotas už 73 500 Eur varžytines laimėjusiai UAB „Teisinių paslaugų grupė“, 2024 m. sausio 2 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas.

59.       Byloje ieškovei ginčijant iš varžytinių parduoto turto vertės nustatymą vykdymo procese, teismas, tenkinęs ieškovės prašymą, byloje paskyrė teismo ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti. UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė, kuri 2023 m. birželio 22 d. yra 76 000 Eur, 2022 m. gruodžio 7 d. – 77 000 Eur.

60.       Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik atliko formalius skaičiavimus ir nevertino, kad jei turto vertė būtų buvusi nustatyta teisingai, varžytinių rezultatas galėjo būti visiškai kitoks, tokie apeliantės argumentai yra paremti prielaidomis ir laikyti deklaratyviais, nepagrindžiančiais pirmosios instancijos teismo išvadų neteisingumo.

61.       Visų pirma, byloje nebuvo nustatyta antstolio neteisėtų veiksmų paskelbiant varžytines, tokių aplinkybių nenustatė pirmosios instancijos teismas ir apeliantė to skunde nepaneigė. Nors apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, nurodomi argumentai, kad apeliantei nebuvo pranešta nei apie turto įkainojimą, nei apie skelbiamas varžytines, vykdomosios bylos duomenys rodo priešingai – visi antstolio patvarkymai ieškovei siųsti tinkamai, ši aplinkybė patvirtinta ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1001-618/2023, juo labiau, kad skolininkei akivaizdžiai žinant apie jos atžvilgiu pradėtus vykdymo procesus, ji privalėjo pati domėtis jos atžvilgiu vykstančiu priverstinio vykdymo procesu, nes būtent tokią pareigą jai numato įstatymas (CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

62.       Be to, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis tinkamai vykdė jam įstatymo numatytas pareigas, susijusias tiek su turto įkainojimu, tiek su pirmųjų varžytinių kainos nustatymu, nes suabejojęs tikrąja turto verte, paskyrė nepriklausomą ekspertą turto vertei nustatyti (CPK 681 straipsnio 1 dalis), o gavęs turto vertinimą ir turtą įkainojęs, pirmosiose varžytinėse pradinę turto kainą nustatė pagal įstatymą – 80 procentų turto vertės (CPK 718 straipsnis). Pažymėtina, kad antstolio nustatyta varžytinių kaina buvo nustatyta profesionalaus ir sertifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo.

63.       Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su UAB „Verslavita“, apeliantės manymu, padarytais turto vertinimo tvarkos pažeidimais, atkreiptinas dėmesys, kad šioje konkrečioje byloje paskyrus teismo turto vertinimo ekspertizę, kurios rezultatų apeliantė iš esmės neginčija, esminę reikšmę byloje turi teismo eksperto nustatytos turto vertės ir turto pardavimo vertės palyginimas.

64.       Nustatyta, kad turtas varžytinėse parduotas už 73 500 Eur, t. y. kainą, itin artimą jo rinkos vertei, kuri nustatyta teismo ekspertizės akte. Toks verčių skirtumas negali būti laikomas neproporcingu ir neproporcingai pažeidžiančiu skolininkės teisę į nuosavybę. Sutiktina su antstolio atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad būtent varžytinių metu jų dalyviai keldami kainą iki maksimalios, jų manymų, atitinkančios turto vertę, kainos, varžydamiesi dėl turto, nustato to turto rinkos kainą.

65.       Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis, organizuodamas turto vertės nustatymo veiksmus ir įkainodamas ginčo nekilnojamąjį turtą (butą), tinkamai vykdė CPK 681 straipsnyje įtvirtintas pareigas, t. y. kad varžytynėse realizuoto turto rinkos vertė būtų nustatyta kuo teisingiau ir objektyviau, paskyrė turto vertinimo ekspertizę rinkos vertei nustatyti, informuodamas apie tai vykdymo šalis bei išaiškindamas joms procesines teises. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pati skolininkė elgėsi pasyviai ir laiku neskundė antstolio priimtų patvarkymų, šios aplinkybės patvirtintos įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 2-06-3-05439-2023-9).

66.       Apeliantė byloje neįrodė, kad buvo pažeista CPK 681 straipsnyje nustatyta turto įkainojimo procedūra, kad jai priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas už kainą, neatitinkančią rinkos kainos ir / ar CPK 718 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl varžytynėse parduodamo turto pradinės kainos nustatymo, o apeliaciniame skunde apeliantė rėmėsi tik prielaidomis ir spėjimais. 

67.       Įvertinus tiek antstolio, tiek teismo eksperto nustatytą turto rinkos kainą, tiek varžytinėse už turtą pasiūlytą kainą, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo butas buvo parduotas ženkliai mažesne nei rinkos kaina, todėl apeliantės argumentai dėl neteisingo turto įkainojimo yra nepagrįsti.

68.       Dar kartą pabrėžtina, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog turto pardavimo iš varžytinių aktą galima pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu būtų sprendžiama, kad antstolis privalėjo turtą įvertinti 76 000 Eur, kaip tai nustatyta teismo ekspertizės akte, turto pardavimo pirmosiose varžytinėse pradinė kaina būtų buvusi 60 800 Eur. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad turtą pirmosiose varžytinėse pardavus už 73 500 Eur, ieškovė neįrodė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos sąlygos buvimo.

69.       Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, ieškovė pakartotinai teigia, kad į vienintelį gyvenamąjį būstą antstolis nukreipė išieškojimą skolų, kurios bendroje sumoje kartu su antstolio vykdymo išlaidomis sudaro tik 3974,74 Eur, kai CK 663 straipsnyje nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų, o kiti antstoliai, pasak apeliantės, prie varžytinių prisidėjo jau vėliau, po antstolio M. M. varžytynių paskelbimo. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems duomenims.

70.       Iš Panevėžio apygardos teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotoja AB „Klaipėdos energija“) matyti, kad pirmoji prie antstolio M. M. vykdomų išieškojimų dar 2023 m. kovo 20 d. prisijungė antstolė L. P., vėliau prisijungė kiti antstoliai, tačiau visų jų patvarkymai dėl prisijungimo priimti iki ginčo varžytinių paskelbimo 2023 m. lapkričio 7 d. – 2023 m. balandžio 4 d. prisijungė antstolis G. J., 2023 m. gegužės 4 d. antstolė B. T. ir antstolis Z. Z., 2023 m. gegužės 5 d. antstolė V. V., 2023 m. gegužės 8 d. antstolė V. D., 2023 m. birželio 1 d. antstolis A. S. 2023 m. rugpjūčio 10 d. antstolė R. V.. Iš teismui pateikto Antstolių informacinės sistemos vykdomųjų bylų sąvado matyti, kad visų prisijungusių prie išieškojimo antstolių išieškotina suma akivaizdžiai viršija 4 000 Eur sumą (vien antstolio A. S. išieškotojo M. G. naudai vykdomas išieškojimas siekia 9 038,81 Eur). Dėl šios priežasties, apeliantės argumentai, kad antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į turtą, nes antstolio išieškomos sumos bendrai sudarė tik 3974,74 Eur, pripažintini visiškai nepagrįstais ir dėl to atmestini.

71.       CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Pagal šią teisės normą ne bet koks pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu, negaliojančiu. Tokiu pagrindu gali būti tik esminiai pažeidimai, pažeidžiantys ar varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nėra detalizuota, kokie pažeidimai yra laikomi esminiais, todėl apie tai, ar buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

72.       Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo butas yra jos ir neįgalaus sūnaus vienintelis gyvenamasis būstas, taip įrodinėdama CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu (jeigu turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimas iš varžytynių arba turto perdavimas išieškotojui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises), pati ieškovė pirmosios instancijos teismui teismo posėdžio metu šiuos savo teiginius paneigė, nurodydama, kad pusę laiko gyvena kitame bute, kad turi kur gyventi su nepilnamečiu sūnumi.

73.       Ieškovė patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde teigia, kad antstolio vykdomi išieškojimai didžiąja dalimi susidarė dėl ankstesnio turto savininko skolų už komunalines paslaugas, o antstolis, pradėdamas turto realizavimo procesą užkirto kelią skolininkei iki galo atsiskaityti su antstolio vykdomų išieškojimų kreditoriais, taip išsaugant vienintelį nekilnojamąjį turtą.

74.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai nepagrindžia CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos sąlygos taikymo, kadangi, kaip jau nustatyta, kitų antstolių kontorose vykdomi ženkliai didesnių sumų išieškojimai iš apeliantės, kaip skolininkės, ginčo turtas dar iki antstolio M. M. turto realizavimo veiksmų pradėjimo buvo areštuotas kitų antstolių, kurie davė antstoliui M. M. leidimus išieškoti iš pirmiau jų areštuoto turto. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, kad jei ne antstolio M. M. veiksmai, ji būtų galėjusi išsaugoti nekilnojamąjį turtą, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

75.       Nustačius, kad, šiuo konkrečiu atveju, turto įkainojimo procese antstolis veikė teisėtai, teisėtai paskelbė ginčo turto varžytines ir jose nurodė teisingą pradinę turto pardavimo kainą, pripažinus, kad ginčo turtas buvo parduotas už kainą, artimą teismo eksperto nustatytai rinkos kainai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino turto pardavimo iš varžytynių tvarką bei turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentuojančias CPK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl atmetęs ieškovės M. I. ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl nuostolių priteisimo

76.       Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka ir su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria, tenkinus atsakovės priešieškinį, nuspręsta iš ieškovės priteisti 400 Eur nuostolius, kaip negautas pajams. Atsakovė šį reikalavimą grindė tuo, kad 2023 m. gruodžio 11 d. tarp atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ir R. B. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu R. B. išnuomotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gruodžio 11 d. už 400 Eur nuomos mokestį, mokamą už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė negalėjo nei pati naudotis ginčo turtu, nei gauti pajamų iš nuomos, nes jos valia disponuoti ginčo turtu buvo apribota dėl ieškovės veiksmų neteisėtai naudojantis ginčo turtu, ieškovė nustatytu terminu iki 2024 m. sausio 23 d. neišsikėlė iš ginčo turto, todėl laikė, kad ji naudojasi turtu neteisėtai, dėl to atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ negavo 400 Eur nuomos mokesčio, kurį, kaip negautas pajamas, nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovei.

77.       Apeliantė su šia sprendimo dalimi nesutinka, teigdama, kad UAB „Teisinių paslaugų grupė“ teismui pateikta buto nuomos sutartis su R. B. buvo sudaryta tik formaliai, buto nuomos sutartį su R. B. UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sudarė dar nebūdama buto savininke, iš karto po varžytynių (2023 m. gruodžio 11 d.), tuo metu, kai buto pardavimo iš varžytynių aktą gavo tik 2024 m. sausio 2 d., o butą savo vardu nekilnojamojo turto registre įregistravo tik 2024 m. sausio 7 d. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ teigia, kad atsakovė įsigijo butą iš varžytynių su tikslu jį nuomoti, nuomininkė matė varžytynėse paskelbtas buto nuotraukas ir buto būklė jai tiko. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl šios sprendimo dalies, turi pagrindą su jais sutikti.

78.       Ieškinio reikalavimais dėl nuostolių, kaip negautų pajamų, atlyginimo buvo prašoma ieškovei taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. 

79.       CPK

80.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolis M. M. 2024 m. sausio 2 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta UAB „Teisinių paslaugų grupė“ nuosavybės teisė į ginčo butą. UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 2024 m. sausio 9 d. išsiuntė pretenziją M. I. su prašymu išsikelti iš buto iki 2024 m. sausio 23 d.

81.       Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu tai, kad atsakovė nuomos sutartį su nuomininke sudarė 2023 m. gruodžio 11 d., dar net nebūdama turto savininke, o žinodama, kad ginčo bute gyvena buvusi savininkė, negalėjo turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio iš ginčo buto nuo 2023 m. gruodžio 11 d. gauti pajamas. Be to, atsakovė suteikė ieškovei terminą iki 2024 m. sausio 23 d. išsikelti iš buto, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškovas negali reikalauti nuostolių, patirtų per jo paties suteiktą išsikėlimo terminą, atlyginimo priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-594-516/2018). 

82.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė ieškinį dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo pateikė 2024 m. vasario 7 d., prašydama priteisti iš atsakovės (ieškovės šioje byloje) 400 Eur negautų pajamų, t. y. už vieną mėnesį. Tačiau byloje nustačius, kad pati atsakovė ieškovei suteikė terminą iki 2024 m. sausio 23 d. išsikelti iš buto, spręstina, kad atsakovė tuo laikotarpiu neturėjo nei realios galimybės nuomoti butą, nei teisėto lūkesčio gauti iš nuomos pajamas, todėl atsakovės reikalavimas dėl vieno mėnesio nuomos mokesčio priteisimo yra nepagrįstas ir negalėjo būti tenkinamas.

83.       Kadangi ieškovė neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš jos atsakovei priteista 5,57 Eur žala už padengtus komunalinius mokesčius, teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako (CPK 320 straipsnis).

84.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamą sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteisti nuostoliai, atmetant atsakovės reikalavimą dėl 400 Eur negautų pajamų priteisimo ir nuostolių atlyginimą sumažinant iki 5,57 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

85.       Apibendrindama šiame procesiniame sprendime nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovės ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstas, todėl pagrįstai netenkintas, o bylos dalis dėl ekspertizės akto pripažinimo negaliojančiu pagrįstai nutraukta. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl atsakovei priteistinų nuostolių dydžio, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant atsakovei iš ieškovės 5,57 Eur žalą už komunalinių atliekų tvarkymą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

86.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.

87.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

88.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įvertinus tai, kad atsakovė reiškė tris reikalavimus – reikalavimą iškeldinti, reikalavimą priteisti negautas pajamas ir reikalavimą priteisti komunalinius mokesčius, patenkintų priešieškinio ieškinio reikalavimų dalis yra 66 proc. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 131 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistinos 746,46 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

89.       Iš dalies patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra duomenys, kad valstybė už ieškovei teikiamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 287,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą advokatui sumokėjo 1500 Eur. Įvertinus atmestų (dėl ekspertizės akto ir turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiais) ir patenkintų (dėl negautų pajamų priteisimo) apeliacinio skundo reikalavimų kiekį, laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 33 proc.

90.       CPK 98 straipsnio

91.       Nagrinėjamu atveju, šalių prašomos priteisti advokatų pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl valstybei iš atsakovės priteistinos 95 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovės – 990 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, o už apeliacinio skundo dalį dėl 400 Eur negautų pajamų priteisimo turėjo būti mokamas 23 Eur žyminis mokestis. Kadangi ši apeliacinio skundo dalis tenkinama, valstybei iš atsakovės priteistinas 23 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalis, kuriomis priešieškinis tenkintas visiškai, priteisti nuostoliai ir bylinėjimosi išlaidos, pakeisti iš išdėstyti jas taip:

„priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės M. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 5,57 Eur (penkių eurų 57 ct) žalą už komunalinių atliekų tvarkymą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5,57 Eur (penkių eurų 57 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 746,46 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės M. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 990 Eur (devynių šimtų devyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 23 Eur žyminį mokestį. Išaiškinti, kad žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630.