(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. liepos 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – BAB bankas Snoras, antstolė I. B., A. S.,
n u s t a t ė:
pareiškėjas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti išieškotoją vykdymo procese (vykdomosios bylos Nr. 0011/10/08351). Nurodė, kad vykdomas išieškojimas iš skolininko A. S. išieškotojui BAB bankas Snoras, vykdomojo įrašo Nr. DJ-6299 pagrindu.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 str. 3 d. pareiškimus dėl klausimų, kylančių vykdymo procese, teismas išnagrinėja rašytinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.
Pareiškimas tenkintinas.
Įstatymas numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais (CPK 596 str. 1 d.). Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buvimo vietos apylinkės teismas. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.). Nurodyta įstatymo norma detalizuojama bendrąja procesinių teisių perėmimą reglamentuojančia norma vykdymo procese – CPK 48 str., kurio 3 d. nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-367/2008).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 ir 2 d. numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė I. B. vykdo išieškojimą iš skolininko A. S. išieškotojui BAB bankas Snoras, Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. DJ-6299 pagrindu, vykdomoji byla Nr. 0011/10/08351 (e. b. l. 1-2, 17). Išieškotojas BAB bankas Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015-07-31 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią išieškotojas BAB bankas Snoras pardavė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ savo reikalavimo teises į skolininko A. S. skolą (e. b. l. 24-27, 3).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. 1 d. nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas yra informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu tai nėra laikoma aplinkybe, dėl kurios teismas negalėtų tenkinti pareiškėjo prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Teismų praktikoje nurodoma, kad išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Taigi, tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 str. 1 d. nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-23 nutartis c. b. Nr. 2-756/2009).
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perėmė pradinio išieškotojo BAB bankas Snoras materialines subjektines teises, vykdymo procese pradinis išieškotojas BAB bankas Snoras pakeistinas naujuoju išieškotoju UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. DJ-6299 pagrindu, vykdomoji byla Nr. 0011/10/08351.
Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 596 straipsniu,
n u t a r i a:
tenkinti pareiškėjo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.
Vykdymo procese pakeisti pradinį išieškotoją BAB bankas Snoras, kodas 112025973, naujuoju išieškotoju UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kodas 303939377, vykdant išieškojimą iš skolininko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-6299, vykdomoji byla Nr. 0011/10/08351.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė