Civilinė byla Nr. e2A-858-330/2022

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.8.1.2; 2.8.1.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „MetGlass Solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmoris“ ieškinį atsakovams M. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „MetGlass Solutions“ dėl konfidencialios informacijos atskleidimu ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elmoris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      priteisti solidariai iš atsakovų M. A. (toliau – ir atsakovas) bei UAB „MetGlass Solutions“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės UAB „Elmoris“ naudai 114 248,89 Eur žalos atlyginimą;

1.2.                      priteisti solidariai iš atsakovų M. A. ir UAB „MetGlass Solutions“ ieškovės naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškiniu prašoma solidariai priteisti iš ieškovės buvusio vadovo M. A. ir UAB „MetGlass Solutions“ atlyginimą žalos, kuri padaryta dėl ieškovės konfidencialios informacijos (įskaitant komercinę paslaptį) atskleidimo bei panaudojimo, taip pat abiejų atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo konkuruojant su ieškove toje pačioje ūkinės komercinės veiklos srityje.

3.       Ieškovė paaiškino, kad UAB „Elmoris“ yra nuo 1996 metų veikianti gamybinė įmonė, gaminanti užsukamuosius metalinius dangtelius, taip pat vykdanti skardos lakavimo ir litografijos veiklą.

4.       Ieškovė nurodė, kad santykius su jos produkcijos pirkėjais (užsakovais) pavyksta išlaikyti tik dėka specifinės informacijos apie konkretų klientą žinojimo ir tos informacijos konfidencialumo užtikrinimo. Ieškovės veikloje suformuojama ir naudojama informacija, kurios ribota apyvarta ir apsauga nuo trečiųjų asmenų yra būtina sėkmingai ieškovės veiklai ir pelno gavimui. Ją sudaro: konkrečių klientų sąrašas ir atsakingų asmenų, galinčių derėtis bei priimti sprendimus dėl produkcijos įsigijimo sąlygų, kontaktiniai duomenys; konkretaus kliento užsakomos produkcijos specifikacijos, panaudojimo sąlygos ir būdas; rinkos, kurioje produkciją naudoja kiekvienas konkretus klientas, reikalavimai; konkrečiam klientui tinkami produkcijos tiekimo terminai, atsiskaitymo sąlygos bei terminai; konkretaus kliento atžvilgiu įvykdytų pardavimų struktūra (kainos, nuolaidos ir jų sugeneravimo sistemos, užsakomi / parduodami produkcijos kiekiai); konkretaus kliento finansinis pajėgumas atsiskaityti, atsiskaitymo vėlavimai, įsiskolinimai; kita informacija, kurią ieškovė apibrėžia su darbuotojais pasirašomose konfidencialumo sutartyse.

5.       Ieškovė paaiškino, kad ją su atsakovu siejo darbo santykiai nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Atsakovas ieškovės įmonėje dirbo komercijos direktoriumi (buvo tiesiogiai atsakingas už pardavimus ir darbą su klientais), o nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. atsakovas buvo ieškovės generaliniu direktoriumi.

6.       Ieškovės teigimu, atsakovui buvo prieinama visa ieškovės konfidenciali informacija, įskaitant ir komercines paslaptis, nes tai buvo būtina jo pareiginių funkcijų vykdymui. Su atsakovu 2017 m. balandžio 21 d. buvo pasirašyta Konfidencialumo sutartis. Pagal Konfidencialumo sutarties 8 punktą atsakovas įsipareigojo savo laisva valia prisiimtų ieškovės konfidencialios informacijos saugojimo įsipareigojimų laikytis trejus metus nuo darbo santykių pas ieškovę pasibaigimo dienos, t. y. iki 2022 m. spalio 31 d.

7.       Po dviejų mėnesių nuo darbo santykių su ieškove nutraukimo, t. y. 2020 m. sausio 1 d. atsakovas įsteigė naują juridinį asmenį – atsakovę UAB „MetGlass Solutions“, kuriai vadovauja nuo įsteigimo. Ieškovės teigimu, per šį juridinį asmenį atsakovas ne tik pradėjo vykdyti su ieškove konkuruojančią veiklą, tačiau, naudodamasis dėl savo darbo pas ieškovę sužinota konfidencialia (įskaitant komercinę vertę turinčia) informacija atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tokiais veiksmais ieškovei sukeliama žala, pasireiškianti ne tik klientų praradimu, negautomis pajamomis, bet ir patiriamais reikšmingais veiklos apsunkinimais siekiant išlaikyti savo klientus.

8.       Ieškovės aiškinimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji patyrė 114 248,89 Eur dydžio nuostolius. Juos sudaro: a) pajamų iš produkcijos pardavimo klientams SIA „Irida“, UAB „Imlitex“, „KPG Kaubanduse“ OU, UAB „Mitaras“ laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. skirtumas, kuris susidarė dėl šiems klientams 5 procentais sumažintos produkcijos kainos nurodytu laikotarpiu; b) žala dėl nutrūkusių santykių su klientu SIA „Vinnis“ už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., skaičiuojama pagal pardavimų šiam klientui 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu duomenis; c) žala dėl nutrūkusių santykių su klientu UAB „Aibės logistika“, skaičiuojama pagal suderintų ir sutartų, bet nerealizuotų pardavimų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d iki 2020 m. gruodžio 31 d. duomenis.

9.       Ieškovės vertinimu, ieškinyje išdėstytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą taikyti atsakovams  civilinę atsakomybę (tiek sutartinę, tiek deliktinę) už ieškovei padarytą žalą. Ieškovės patirta žala (nuostoliai) nulemta abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, atskleidžiant bei panaudojant  ieškovės konfidencialią informaciją, įskaitant komercinę paslaptį, taip pat atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ieškovės teigimu, nėra galimybių identifikuoti, koks kiekvieno iš atsakovų vaidmuo sukeliant ieškovei žalą (padarant nuostolius), todėl atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė.

10.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11.       Atsakovai paaiškino, kad UAB „MetGlass Solutions“ buvo įsteigta 2020 m. sausio 10 d., jos steigėjai yra UAB „SPG Group“, V. V. ir M. A.. Vienas iš atsakovės steigėjų ir akcininkų – V. V. iki 2014 m. birželio 2 d. ieškovės įmonėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už pirkimų bei pardavimų procesus, gamybos planavimą, naujų klientų paiešką bei kainodaros sudarymą. Per 14 darbo metų pas ieškovę V. V. buvo gerai žinoma ieškovės komercinė veikla. Atsakovės akcininkė UAB „SPG Group“ valdo ir 51 procentą bendrovės UAB „Tin cap“ akcijų. Pastarosios bendrovės vadovas taip pat yra V. V.. UAB „Tin cap“ nuo 2016 m. gegužės 11 d. pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra metalinių dangtelių gamyba ir pardavimas. Atsakovų teigimu, dar iki UAB „MetGlass Solutions“ įsteigimo UAB „Tin cap“ prekiavo metaliniais dangteliais, kuriuos parduodavo ir daliai tų klientų, su kuriais prekiauja ieškovė UAB „Elmoris“. Kai buvo įsteigta atsakovė, priklausanti tai pačiai įmonių grupei (UAB „MetGlass Solutions“, UAB „SPG Group“ ir UAB „Tin cap“), prekyba dangeliais buvo sukoncentruota pas atsakovę UAB „MetGlass Solutions“. Įsteigus atsakovę, UAB „Tin cap“ turėti duomenys apie klientus buvo perduoti atsakovei.

12.       Atsakovų aiškinimu, atsakovo darbo santykių su ieškove nutraukimo ir kito juridinio asmens –UAB „MetGlass Solutions“ (atsakovės) kartu su kitais verslo partneriais įsteigimo bei įsidarbinimo faktas nesudaro pagrindo konstatuoti nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie yra draudžiami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir į KĮ) 15 straipsnio 4 dalyje, atlikimą. Be to, ieškovės nurodyta informacija nelaikytina komercine paslaptimi, nes ji neturi visų komercinei paslapčiai būdingų požymių. Informacija, kurią ieškovė įvardija kaip komercinę paslaptį, plačiai žinoma daugumai metalinių dangtelių rinkoje veikiančių dalyvių. Informaciją, ieškovės nepagrįstai laikomą jos komercine paslaptimi, atsakovai įgijo teisėtais būdais, o būtent: a) iš atsakovės akcininko V. V.; b) iš tai pačiai įmonių grupei priklausančios UAB „Tin cap“; c) užsiimant įprasta ir sąžiningai verslo praktikai neprieštaraujančia veikla; d) iš viešai prieinamų šaltinių. Toks informacijos gavimo būdas laikytinas teisėtu bei atitinkančiu Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą pavyzdinį teisėto informacijos įgijimo atvejų sąrašą.

13.       Atsakovai taip pat pažymėjo, kad klientų lojalumo didinimas ir nuolaidų sistemos jiems diegimas bei taikymas yra įprasta verslo subjekto komercinė praktika. Nuolaidos konkrečiam klientui suteikimas yra išimtinai valinis ieškovės apsisprendimas, kuris priežastiniu ryšiu nėra susijęs su atsakovų veiksmais.  

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės UAB „Elmoris“ ieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovei iš atsakovų M. A. ir UAB „MetGlass Solutions“ solidariai priteisė 1 216,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

15.       Pirmosios instancijos teismas pirmiausia pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas ir kiti asmenys įsteigė analogiška su ieškove veikla užsiimančią įmonę, savaime nėra neteisėtas veiksmas. Teismas sprendė, kad yra svarbu atskleisti, ar atsakovė UAB „MetGlass Solutions“ buvo įsteigtas siekiant nesąžiningo konkuravimo naudojantis ieškovės komercine paslaptimi, kurią atsakovas sužinojo darbo santykių pas ieškovę metu. 

16.       Pasisakydamas dėl atsakovės įsteigimo teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog dėl vykdomos veiklos ieškovė ir atsakovė vertintinos kaip konkuruojantys rinkoje subjektai.  Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė buvo įsteigta, o atsakovas pradėjo eiti atsakovės vadovo pareigas siekiant nesąžiningos konkurencijos su ieškove, kadangi atsakovė buvo įsteigta tikslu į ją faktiškai perkelti kitų šio atsakovo steigėjų vykdomą veiklą. 

17.       Vertindamas ieškovės argumentus dėl atsakovų veiksmų atskleidžiant bei panaudojant ieškovės konfidencialią informaciją (ne)teisėtumo, teismas išskyrė, kad ieškovė savo konfidencialia informacija įvardijo: a) klientų sąrašą; b) konkrečių klientų poreikius (specifinė informacija – kokią produkciją perka, kokiais kiekiais perka, kokie priimtini tiekimo, atsiskaitymo terminai); c) kainodarą ir jos struktūrą.

18.       Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais bei atsižvelgdamas į šalių vykdomo verslo specifiką, teismas nusprendė, kad duomenys apie ieškovės klientus ir jų poreikius nelaikytini ieškovės komercine paslaptimi ir (ar) konfidencialia informacija, tačiau ieškovės taikyta kainodara ir jos struktūra priskirtina konfidencialios informacijos kategorijai. Įvertinęs pateiktą atsakovės komunikavimą (susirašinėjimą) su klientais, teismas nusprendė, kad atsakovei informacija apie ieškovės taikytą kainodarą ir jos struktūrą buvo perduota atsakovo ir šia informacija buvo pasinaudota sukuriant konkurencinį pranašumą prieš ieškovę, o tuo pačiu – sukeliant jai žalą.

19.       Teismas konstatavo atsakovų neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pasireiškusius atsakovui atskleidžiant ieškovės konfidencialią informaciją ir komercinę paslaptį dėl klientų SIA „Vinnis“, UAB „Mitaras“ „KPG Kaulbanduse“ OU atžvilgiu taikytos kainodaros ir jos struktūros, o atsakovei – ja (informacija) pasinaudojant.

20.       Spręsdamas dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio teismas rėmėsi labiau tikėtina aplinkybe, kad ieškovė, siekdama išsaugoti klientus SIA „Vinnis“, UAB „Mitaras“, „KPG Kaulbanduse“ OU, buvo priversta pasiduoti šių klientų ekonominiam spaudimui ir suteikti jiems nuolaidą, dėl ko patyrė nuostolių. Teismas nusprendė, kad ieškovės patirta žala dėl atsakovų neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų sudaro 1 216,11 Eur, todėl tenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl tokio dydžio žalos atlyginimo priteisimo. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Atsakovai M. A. ir UAB „MetGlass Solutions“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus  apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovų solidariai priteistas 1 216,11 Eur žalos atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22.       Atsakovų apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.  Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovės taikoma kainodara ir (ar) jos struktūra yra konfidenciali informacija. Tam, kad ieškovės taikoma kainodara būtų pripažinta konfidencialia informacija, privalu įrodyti, jog ji yra slapta, vertinga, jog ieškovė dėjo protingas pastangas šiai informacijai išsaugoti. Šiuo atveju tokios aplinkybės neįrodytos.

22.2. Teismas klaidingai konstatavo atsakovų neteisėtų veiksmų egzistavimą, kadangi duomenys apie ieškovės taikytą kainodarą buvo gauti teisėtu būdu.

22.3. Teismas ieškovės patirta žala laikė jos klientams suteiktą nuolaidą, dėl kurios suteikimo ieškovė esą negavo dalies pajamų. Ieškovė ne tik neįrodė klientams suteiktų nuolaidų dydžio, tačiau byloje nėra ir duomenų, jog ieškovė nurodytas nuolaidas apskritai buvo suteikusi.

23.       Ieškovė UAB „Elmoris“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:

24.1. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės taikoma kainodara ir jos struktūra laikytina konfidencialia informacija ir komercine paslaptimi, kuriai taikoma teisinė apsauga.

24.2. Teismas teisingai nustatė ir kvalifikavo atsakovų neteisėtus veiksmus. Byloje įrodyta, kad: 1) 2020 metais, kai ieškovės pardavimai klientui SIA „Vinnis“ visiškai nutrūko, atsakovai atliko ne tik analogiškos produkcijos ir ne tik mažesne kaina pardavimus, bet netgi praktiškai identiškos apimties pardavimus, kokius ieškovė šiam klientui buvo atlikusi 2019 metais; 2) dėl atsakovų neteisėtų, nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovė buvo priversta pasiduoti klientų ekonominiam spaudimui ir suteikti klientams UAB „Mitaras“ ir „KPG Kaulbanduse“ OU 5 proc. nuolaidą.

24.3. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl neįrodyto žalos ieškovei fakto ir dydžio prieštarauja byloje esantiems duomenims ir nesudaro pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

    Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.

26.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo.

Dėl faktinių ir teisinių sąlygų informaciją pripažinti komercine paslaptimi

27.       Atsakomybė už įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtu panaudojimu  padarytą žalą plačiąja prasme grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, kaip visuomenės ekonominės pažangos prielaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 29 punktas).

28.       Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas ir apibrėžtas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Vieni iš tokių draudžiamų veiksmų – informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

29.       Ieškovės teigimu, atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus – pasinaudojant atsakovo M. A. darbo ieškovės įmonėje metu gauta konfidencialia informacija buvo įsteigtas ir veikia konkuruojantis subjektas – atsakovė UAB „MetGlass Solutions“. Ieškovės komercinės paslapties atskleidimas sudarė sąlygas atsakovei UAB „MetGlass Solutions“ perimti ieškovės klientus, pasiūlyti ieškovės klientams palankesnes prekių kainas, dėl ko ieškovė ne tik prarado dalį klientų, bet buvo priversta suteikti klientams nuolaidas bei patyrė nuostolių.

30.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad informacija apie ieškovės taikytą kainodarą, kainodaros struktūrą laikytina turinčia komercinę vertę ir dėl to patenkanti į komercinės paslapties apibrėžtį. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas atskleidė šią informaciją atsakovei ir taip sudarė sąlygas nesąžiningai konkuruoti.

31.       Apeliaciniame skunde atsakovai kelia klausimą, ar pagrįstai ieškovės taikyta kainodara ir jos struktūra pripažinta komercine paslaptimi, ar byloje esančių duomenų pagrindu teismas teisėtai konstatavo, kad šią informaciją atsakovas perdavė atsakovei, siekiant nesąžiningai konkuruoti.

32.       Komercinės paslapties objekto samprata apibrėžta ir kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip įmonės komercinė (gamybinė) paslaptis, atskleisti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje.

33.       CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; kita įstatymų nustatyta informacija.

34.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma dėl tų pačių informacijos, kuri gali būti laikoma komercine paslaptimi, požymių: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 51 punktas).

35.       Plėtodamas praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Todėl tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas).

36.       Tokios kategorijos bylose kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 47 punktas).

37.       Analizuojamu atveju sprendžiant, ar ieškovės taikyta pardavimų kainodara ir jos struktūra priskirtina komercinę paslaptį turinčios informacijos kategorijai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vertina, ar duomenys apie tą informaciją, dėl kurios vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties sampratą apibūdinančius formaliuosius požymius.

38.       Nustatyta, kad atsakovas M. A. ieškovės įmonėje dirbo nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. jo pareigos buvo verslo paslaugų vadybininkas, nuo 2012 m. vasario 1 d. – pardavimų vadybininkas, o nuo 2014 m. birželio 1 d. – komercijos direktorius (ieškinio priedas Nr. 1)). M. A. buvo tiesiogiai atsakingas už pardavimus ir darbą su klientais, todėl jam buvo žinoma iš esmės visa su ieškovės veikla susijusi informacija, įskaitant ir tą, kuri galėjo sudaryti ieškovės komercinę paslaptį. 2017 m. balandžio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovo M. A. buvo pasirašyta Konfidencialumo sutartis, kuria atsakovas buvo informuotas, kad bendrovės konfidencialia informacija laikoma: informacija apie bendrovę; informacija apie verslą ir jo vystymą; informacija apie klientus ir jų verslą; informacija apie rinkodarą ir kainodarą; informacija apie gamybą; informacija apie derybas, konkursus ir projektus; informacija apie sandorius ir jų sąlygas; informacija apie intelektinę ir pramoninę nuosavybę bei kita komerciškai vertinga informacija (ieškinio priedas Nr. 2). Konfidencialumo sutartimi atsakovas M. A., be kita ko, įsipareigojo pasibaigus darbo sutarčiai konfidencialios informacijos neatskleisti, nenaudoti ir neplatinti tol, kol konfidenciali informacija netampa vieša, tačiau bet kokiu atveju ne trumpiau negu trejus metus. Šios aplinkybės liudija, kad ieškovė buvo aiškiai įvardijusi, kokią informaciją laiko konfidencialia ir ėmėsi protingų priemonių jai apsaugoti. Nustatyta laikytina ir ta aplinkybė, kad atsakovui buvo žinomas ir suprantamas ieškovės siekis sutartyje nurodytą informaciją išlaikyti nevieša.

39.       Vertinant, ar informacija apie pardavimų kainodarą turi komercinę vertę, kaip vieną iš slaptumo elementų, nustatyta, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia informacija, kaip prekių pardavimo klientams kaina ir kainų politika, yra kiekvieno juridinio asmens veiklos modelio esmė, nuo kurio priklauso ir gaunamos pajamos, ir ūkinės veiklos pelningumas. Todėl pripažįstama, kad disponavimas tokia informacija neabejotinai suteikia konkurencinį pranašumą, kadangi konkuruojantis subjektas, pasinaudojęs kito subjekto per ilgus veiklos metus sukaupta informacija apie klientus, tiekėjus ir visų jų įpročius, gali savo klientams siūlyti mažesnę tų pačių ar analogiškų produktų pardavimo kainą ir taip pritraukti klientus, į tai neįdėjus jokių pastangų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-385-933/2022 51 punktas ir jame nurodyta teisminė praktika).

40.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo situacijoje informacija apie ieškovės taikytą kainodarą ir jos struktūrą nebuvo vieša, turėjo komercinę vertę, ieškovė dėjo protingas pastangas jai išsaugoti, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog su ieškovės taikoma (taikyta) kainodara ir jos struktūra susijusi informacija laikytina ieškovės konfidencialia informacija ir komercine paslaptimi.

Dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo ir panaudojimo

41.       Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Taigi, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti, kad: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti toje ūkinėje veikloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019, 39 punktas).

42.       Civilinėje byloje iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad ieškovė ir atsakovė UAB „MetGlass Solutions“ vykdo prekybą iš dalies analogiška produkcija ir veikia tame pačiame rinkos segmente. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tuoj po darbo sutarties su ieškove nutraukimo atsakovas su kitais asmenimis įsteigė atsakovę UAB „MetGlass Solutions“, po įsteigimo pradėjusią prekybą produkcija, kuria prekiavo ir ieškovė, vadinasi, ieškovė ir atsakovė laikytinos konkurentėmis KĮ 3 straipsnio prasme. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (pats savaime) nėra neteisėta veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovų atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė buvo įsteigta siekiant vykdyti nesąžiningą konkurenciją su ieškove. Tačiau teismas nurodė, kad atsakovas perdavė atsakovei informaciją apie ieškovės kainodarą, kurią (informaciją) atsakovė UAB „MetGlass Solutions“ panaudojo kuriant komercinius (prekybinius) santykius su klientais SIA „Vinnis“, UAB „Mitaras“ „KPG Kaulbanduse“ OU, ir tuo sukėlė ieškovei žalą.

43.       Vertinant, ar atsakovų veiksmuose yra nesąžiningos konkurencijos požymių, išskirtina, kad pavyzdinis nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie per se pripažįstami neteisėtais sąžiningos verslo praktikos požiūriu, sąrašas įvardijamas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose. Vienas iš veiksmų, įstatyme tiesiogiai draudžiamas kaip prieštaraujantis ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, yra informacijos, esančios kito ūkio subjekto komercine paslaptimi, naudojimas <···>, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis konstatuotas jų veiksmų (perduodant ir panaudojant ieškovės konfidencialią informaciją) neteisėtumas, nurodo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog klientai SIA „Vinnis“, UAB „Mitaras“, „KPG Kaulbanduse“ OU derybų su atsakove UAB „MetGlass Solutions“ metu patys atskleidė ieškovės taikomą kainodarą, todėl atsakovų veiksmų neteisėtumas konstatuotas nepagrįstai.

45.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčo šalių pateiktais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei pirmosios instancijos teismo išvadų motyvacija, sutinka su apeliantais, kad teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. jog atsakovas perdavė atsakovei ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją.

46.       Kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovė UAB „MetGlass Solutions“ buvo įsteigta 2020 m. sausio 2 d., jos steigėjai buvo UAB „SPG Group“, V. V. ir M. A. (atsiliepimo priedas Nr. 2). Atsakovė įregistruota 2020 m. sausio 10 d.

47.       Vienas iš atsakovės steigėjų ir akcininkų – V. V. iki 2014 m. birželio 2 d. dirbo pas ieškovę, ėjo komercijos direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už pirkimų ir pardavimų procesus, gamybos planavimą, naujų klientų paiešką bei kainodaros sudarymą. Neabejotina, kad jam buvo žinoma ieškovės formuota kainodaros struktūra ir kainų politika.

48.       Atsakovės steigėja ir akcininkė yra UAB „SPG Group“, kuri taip pat valdo 51 procentą UAB „Tin cap“ akcijų. Pastarosios įmonės veikla buvo susijusi ir su gamyba bei pardavimu tokio paties tipo metalinių dangtelių, kokius gamino ir kokiais prekiavo ieškovė. Atsakovai taipogi nurodė, kad dar iki UAB „MetGlass Solutions“ įsteigimo UAB „Tin cap“ tiekė prekes daliai ieškovės UAB „Elmoris“ klientų. Kai buvo įsteigta atsakovė, priklausanti tai pačiai įmonių grupei (UAB „MetGlass Solutions“, UAB „SPG Group“ ir UAB „Tin cap“), prekyba nurodyto tipo dangteliais buvo sukoncentruota naujai įsteigtoje bendrovėje, todėl yra pagrindas manyti, kad UAB „Tin cap“ turėti duomenys apie klientus buvo perduoti atsakovei, jai atskleistos prekybos metaliniais dangteliais rinkos sąlygos.

49.       Be to, apeliantų teikiamus argumentus, kad informaciją apie ieškovės taikytą kainodarą atsakovams atskleidė ieškovės klientai, patvirtina atsakovų komunikavimo (susirašinėjimo) su tais klientais duomenys. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovai derybų su klientais SIA „Vinnis“, UAB „Mitaras“, „KPG Kaulbanduse“ OU metu pasinaudojo atsakovui žinoma informacija apie ieškovės kainodarą, tačiau tokios pozicijos nepagrindė išsamia atsakovo ir nurodytų klientų komunikavimo (susirašinėjimo) elektroniniais laiškais analize.

50.       Susipažinus su UAB „MetGlass Solutions“ bei UAB „Mitaras“ elektroninio susirašinėjimo, kuomet vyko derybos dėl užsakomų prekių kiekio ir kainos, turiniu, nustatyta, jog UAB „Mitaras“ tiesiogiai nurodė atsakovei, kokias prekių kainas siūlo ieškovė UAB „Elmoris“ ir šias kainas naudoja derybiniams tikslams (atsakovų 2021 m. spalio 27 d. pateiktų papildomų paaiškinimų priedas, t. 2, b. l. 52). Elektroninių laiškų duomenys taip pat atkleidžia, kad SIA „Vinnis“ pateikė užsakymą atsakovei, nurodydama konkrečios užsakomos produkcijos kainą (t. 2, b. l. 112, 117); „KPG Kaulbanduse“ OU, derindamas su atsakove užsakymo sąlygas, nurodė, kad yra žinomos UAB „Elmoris“ siūlomų prekių pardavimo sąlygos, bei kartu su 2021 m. vasario 11 d. laišku atsakovei atsiuntė ieškovės UAB „Elmoris“ prekių katalogus (t. 2, b. l. 85, 105). Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nurodytiems klientams žinomas ieškovės UAB „Elmoris“ taikomas rinkos kainas šie išviešindavo ir jomis naudojosi siekdami palankesnių derybinių pozicijų santykiuose su atsakove.

51.       V. V. (iki 2014 m. dirbęs ieškovės UAB „Elmoris“ komercijos direktoriumi) teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Elmoris“ buvo nusistovėjusi praktika kiekvienų metų sausio–kovo mėnesiais, atsižvelgiant į egzistuojančią padėtį rinkoje (infliaciją, defliaciją), nustatyti einamųjų metų kainas (2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 03:45:18 val.). Atsakovo M. A. darbo santykiai su ieškove pasibaigė 2019 m. spalio 31 d. (ieškinio priedas Nr. 1), todėl atsižvelgiant į liudytojo paaiškinimus, abejotina, ar atsakovo atleidimo iš darbo metu atsakovas galėjo disponuoti informacija apie ieškovės kainodarą, numatytą taikyti 2020 metais (įvertinus liudytojo paaiškinimus, atsakovo atleidimo iš darbo metu ieškovės kainodara, taikytina 2020 metais, dar negalėjo būti parengta).

52.       Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas ginčuose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). 

53.       Analizuojamu atveju pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai spręsti apie tai, kad byloje nėra patikimų ir vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas perdavė jam žinomą informaciją apie ieškovės taikomą kainodarą ir jos struktūrą atsakovei, siekiant tokia informacija pasinaudoti nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimui.

54.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo įrodinėjimas turi ypatumų, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, taip pat priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas).

55.       Visgi šioje byloje nagrinėjamu atveju pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su: atsakovės įsteigimu (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės įsteigimas nebuvo siejamas su siekiu nesąžiningai konkuruoti su ieškove ir ši aplinkybė neginčijama); kitų asmenų, daugiau ar mažiau žinančių ieškovės konfidencialią informaciją apie jos taikomą kainodarą, ratu (V. V. – buvęs ieškovės komercijos direktorius, ieškovės klientai); asmenų, kuriems žinomos prekybos metaliniais dangteliais rinkos ypatybės, sąsajos su atsakove (atsakovės steigėjos UAB „SPG Group“ valdoma UAB „Tin cap“ taip pat vykdė prekybą metaliniais dangteliais); ieškovės įmonėje susiformavusi kainodaros nustatymo praktika (abejotina, ar atsakovui buvo žinoma apie ieškovės planuojamą 2020 metais taikyti  kainodarą bei jos struktūrą), nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas atskleidė atsakovei informaciją apie ieškovės taikomą kainodarą ir (ar) jos struktūrą, o atsakovė ją pasinaudojo ir tokiu būdu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Dėl bylos procesinės baigties

56.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pripažino, jog informacija apie ieškovės taikomą kainodarą ir jos struktūrą laikytina ieškovės komercine paslaptimi, tačiau, netinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, be pagrindo konstatavo, kad atsakovas šią informaciją perdavė atsakovei, o ši pasinaudojo ta informacija, siekiant nesąžiningai konkuruoti su ieškove.  Remiantis šia išvada konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškinį.

57.       Teisėjų kolegijai šiame sprendime išdėstytų motyvų pagrindu padarius išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pripažintina, kad nėra sąlygų jų civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, naikinama, ir priimamas naujas sprendimas visiškai atmesti ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58.       Apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

60.       Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, jos prašymas priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, tuo pačiu nesvarstomas ir tokių išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas.

61.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai pateikė įrodymus apie patirtas iš viso 10 035,80 Eur dydžio teisinės pagalbos ir dokumentų vertimo išlaidas. Išlaidų pagrįstumas ir dydis nėra ginčijami.

62.       Atsakovė UAB „MetGlass Solutions“ pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 1 210 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, taip pat sumokėjo 27 Eur dydžio žyminį mokestį.

63.       Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad kiekvieno atskiro procesinio veiksmo atlikimo ar procesinio dokumento parengimo išlaidų sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų užmokesčio dydžių, taip pat atsižvelgdama į advokatų darbo laiko sąnaudas, laikosi nuostatos, kad atsakovų prašomos atlyginti išlaidos, turėtos teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti, yra pagrįstos, atitinka suteiktų paslaugų mastą ir kompleksiškumą, todėl iš ieškovės priteistinos atsakovams. Pažymėtina, kad tiek žyminis mokestis už apeliacinį skundą, tiek ir sąskaitos už advokatų suteiktas teisines paslaugas yra apmokėtos atsakovės UAB „MetGlass Solutions“, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės priteisiamas šiai atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmoris“ ieškinys dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovų M. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „MetGlass Solutions“ priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmoris“ priteisimo ir ją išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmoris“, juridinio asmens kodas 123542630, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MetGlass Solutions“, juridinio asmens kodas 305420662, 10 035,80 Eur (dešimties tūkstančių trisdešimt penkių eurų ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

            Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmoris“, juridinio asmens kodas 123542630, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MetGlass Solutions“, juridinio asmens kodas 305420662, 1 237 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą

Teisėjai                                                             Gintaras Pečiulis

                                           Irmantas Šulcas

                                      Aldona Tilindienė