(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 18 d. 

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė,

sekretoriaujant Mildai Gailiūtei,

nedalyvaujant ieškovui M. S., dalyvaujant jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ atstovams M. L., advokato padėjėjai Kristinai Raulinaitienei,

nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui,

dalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ atstovei advokato padėjėjai Rūtai Ivanauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno centro būstas“.

Teismas

 n u s t a t ė:

          ieškovas prašo įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkai uždėtą aklę vandentiekio vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei nuosavybės teise priklausiančiame bute (duomenys neskelbtini)Kaunas , į viršutinį ieškovo nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune , per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą pripažinti ieškovui teisę atlikti tuos darbus pačiam išieškant iš atsakovės patirtas išlaidas arba įpareigoti atsakovę įleisti ieškovą ir pasamdytus specialistus į butą (duomenys neskelbtini)Kaune leidžiant jam ( jo pasamdytiems specialistams) pašalinti uždėtą aklę, įrengti vandentiekio vamzdį ir pajungti vandenį į viršutinį ieškovo butą (duomenys neskelbtini) Kaune, per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

         Reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovas daugiau nei 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune ir yra šio buto nuomininkas. Tačiau atsakovė, atstovaujama direktoriaus M. L., piktybiškai trukdo naudotis butu. Atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini) Kaune savininkė ir jos butas yra po ieškovo nuomojamu butu. Atsakovė tyčia atjungė vandenį nuo ieškovo nuomojamo buto ir iki šiol ieškovas gyvena be vandens. Atsakovė bandė ieškovą apkaltinti, neva, jis apipylė atsakovės butą . Tiriant šį draudiminį įvykį 2014-12-10 buvo surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas pagal atsakovės direktoriaus, kuris gyvena aplietame bute, aiškinimus. Akte nurodyta, kad „ draudėjo iniciatyva uždėtos aklės į viršutinio buto vandentiekį“. Buvo bandoma įrodyti, kad ieškovas užliejo atsakovės butą.

          Atsakovei buvo išmokėta draudiminė išmoka, kurią draudimo bendrovė prašė priteisti iš ieškovo. Tačiau teismo sprendimu buvo paneigta ieškovo kaltė ir įrodyta atsakovės nesąžiningi veiksmai. Atsakovei savavališkai uždėjus aklę ieškovas iki šiol gyvena be vandens. Neturint vandens gyvenimo sąlygos yra labai sudėtingos. Ieškovas yra seno amžiaus, ligotas, invalidas, netekęs 80 procentų darbingumo, jam nustatyta specialiųjų poreikių priežiūra. Jis sunkiai vaikšto, todėl prisinešti reikiamą kiekį vandens į trečią aukštą neįmanoma. Ieškovui žinoma, kad atsakovė nori bet kokiu būdu užvaldyti jo butą, todėl elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka.

          Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, jog ieškovas nėra aiškiai suformavęs ieškinio pagrindo, todėl neaišku kuo šioje byloje remiamasi. Ieškinyje nurodo, kad ,neva, atsakovė 2014 m. liepos mėnesį atjungė vandenį ir iki šiol ieškovas gyvena be vandens, tačiau jokių įrodymų nepateikia. Tačiau vėliau ieškinyje nurodo, kad ,neva, atsakovė po 2014-12-05 įvykusio apliejimo uždėjo aklę į ieškovo butą. Neaišku dėl kokių neteisėtų veiksmų kaltinama atsakovė, kadangi pats ieškovas ir nurodo, kad vandens tiekimas į jo butą nutrūko dar 2014 m. liepos mėnesį.

          Jokių aklių atsakovė nėra uždėjusi, todėl tenkinus ieškinį nebus pasiektas rezultatas, kurio tikisi ieškovas. Atsakovei nėra žinoma kodėl Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytos aplinkybės apie aklės uždėjimą, kadangi po avarijos tik laikinai buvo užsuktas vanduo visame name.

 Iš pateikto 2017 01 02 UAB “Kauno centro būstas“ rašto matyti, kad ieškovo bute vandens tiekimas nutrūkęs jau nuo 2014 m. liepos mėnesio, todėl akivaizdu, jog Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nuodytos aplinkybės nėra niekaip susijusios su ieškovo nurodyta aplinkybe turėti vandenį ir neturi jokio priežastinio ryšio, nes vandens tiekimas nutrūko jau anksčiau iki minėto akto surašymo. Iš pridėto teismo sprendimo matyti, kad teismo nustatyta, jog ieškovas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su UAB“Kauno švara“, AB“Lietuvos energija“, AB“Lesto“ ir UAB“Kauno vandenys“, kas leidžia daryti išvadą, jog vandens tiekimas nagrinėjant šią bylą nebuvo nutrūkęs. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, dėl kurių nutrūko vandens tiekimas, todėl negali būti atsakinga už jo pajungimą, juolab už vamzdžių įrengimą, kaip to reikalauja ieškovas.

  Iš pridėtos prie ieškinio Būsto nuomos sutarties 7.3 punkto matyti, kad „nuomotojas įsipareigoja užtikrinti daugiabučio namo, kuriame yra savivaldybės būstas, bendrojo naudojimo patalpų ir komunalinių paslaugų tiekimo įrangos, esančios name, funkcionavimą, priežiūrą ir remontą“. Kauno miesto savivaldybė, kaip turto savininkė, niekuomet nesikreipė į atsakovę su prašymu įrengti vandens stovą ar vamzdyną ieškovui per atsakovės nuosavybę. Ieškovas turi kreiptis ne į atsakovę, o į buto savininkę Kauno miesto savivaldybę, kuri privalo užtikrinti vandens į nuomojamą butą tiekimą, todėl mano, kad pasirinkta netinkama atsakovė. Pati atsakovė naudojasi savo atskiru, o ne bendruoju vandens stovu. Atsakovės vandens stovu taip pat naudojasi ir kitas kaimynas V. P., gyvenantis kitame savivaldybei priklausančiame bute. Bendrasis namo stovas nėra nei vieno iš gyventojų naudojamas, nes kiek žinoma, jis yra netinkamas naudoti, nekokybiškas, o norint jį naudoti reikia jį atnaujinti. Neaišku kokiu pagrindu atsakovė privalo ne tik pašalinti aklę, kurios nėra, tačiau netgi įrengti vamzdžius ieškovui arba leisti šiuos darbus atlikti pačiam ieškovui priteisiant iš atsakovės už šių darbų atlikimą patirtas išlaidas. Atsakovė nėra atsakinga už vandens į ieškovo butą pateikimą.

Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovė pati suinteresuota įvesti naują vandens stovą, kuriuo galėtų naudotis ir ieškovas, nes atsakovei yra reikalinga turėti vandenį jo valdomame bute virš ieškovo buto. Atsakovė ketino nuo savo ( ne nuo bendro) vandens stovo dėti trišakį ir per ieškovo nuomojamą butą pervesti vandens stovą iki kito savo buto. To pasekoje ieškovas būtų turėjęs galimybę nuo šio stovo pasijungti vandenį į savo būstą, tačiau ieškovas vengė tai padaryti.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ atstovė posėdžio metu nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Paaiškino, kad ši problema namo administratoriui yra žinoma nuo 2014 m. Yra vienas įvadas ir vienas stovas. Yra atšakos, bet negali būti, kad yra atskiri stovai. Šis vienintelis stovas yra įvardintas Bendro naudojimo objektų apraše. Apžiūros akte taip pat užfiksuota, kad yra 1 įvadas ir 1 šalto vandens stovas. Problema žinoma, bet negalima padėti, nes kažkodėl keli butai priešinasi. Yra planai, yra archyvinė medžiaga, kad yra vienas stovas. Bendrovė namą administruoja nuo 2006 m. Nėra duomenų, kad būtų rekonstruotas pagrindinis stovas. Be administratoriaus žinios negalėjo nieko keisti. Atskirų stovų niekada nebuvo, yra tik atšakos. Gal užaklino, todėl vanduo ir nepatenka. Nežino kodėl gyventojai nesutinka ir kodėl nori palikti kaimyną be vandens, nes piktybiškai užkertamas kelias.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog ieškovas yra buto adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvo Nr.7) Kaune nuomininkas. Kaip rodo 2017-01-02 UAB “Kauno centro būstas“ raštas , adresuotas ieškovo advokatei Sonatai Žukauskienei, pirmą kartą dėl vandens tiekimo nutrūkimo ieškovas kreipėsi 2014 m. liepos 31 d. Ieškovas teigia, jog galutinai vandens tiekimas į ieškovo butą nutrūko po 2014 m. gruodžio 5 d., kai buvo užlietas atsakovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini)Kaune, kuris yra po ieškovo nuomojamo buto aukštu žemiau. Atsakovės butas buvo draustas AB“Lietuvos draudimas“. Šios draudimo bendrovės žalų eksperto vertintojo T. Š. 2014 m. gruodžio 10 d. surašytame Turto sunaikinimo, sugadinimo akto skiltyje „Numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo“ pažymėta, jog: “tiriama, viršuje esantis socialinis būstas Nr.7“ (dabar tai ieškovo nuomojamas butas Nr. 5). Skiltyje „Įvykio aprašymas“ yra pažymėta, kad „ šiuo metu draudėjo atstovo iniciatyva uždėtos aklės į viršutinio buto vandentiekį“.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovės direktorius M. L. savavališkai uždėjo aklę į ieškovo nuomojamo buto vandentiekio vamzdį ir nuo to laiko vandens tiekimas į ieškovo butą galutinai nutrūko. Atsakovės atstovai, nesutikdami su ieškinio reikalavimais teigia, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovė jai priklausančiame bute uždėjo aklę, nes atsakovė nesinaudoja bendruoju namo vandens stovu ir vandentiekio vamzdžio atsakovei priklausančiame bute iš viso nėra, kadangi turi atskirą, naują stovą, kuris buvo įrengtas prieš 6-7 metus ir kuriuo naudojasi ir kitas kaimynas V. P.. Pasak atsakovės atstovų, vandens nebuvimą ieškovo bute sąlygojo ne atsakovės direktoriaus M. L. neteisėti veiksmai, o nesandarus , sutrūnijęs, korozijos paveiktas bendrasis vamzdynas.

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimo pareiga vykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Pagrindiniu ir tiesioginiu ieškovo įrodymu, pagrindžiančiu pareikšto ieškinio reikalavimą, laikytinas AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. gruodžio 10 d. žalų eksperto T. Š. surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame užfiksuota informacija, kurią draudikui pateikė turto draudėjos t.y. atsakovės direktorius M. L. – kad dėl įvykio galimai atsakingas yra ieškovas ir todėl atsakovė po užliejimo savo iniciatyva uždėjo akles į viršutinio buto t.t. ieškovo vandentiekį (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis). 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu liudytojas T. Š. patvirtino šias aplinkybes ir nurodė, kad gavus pranešimą apie aplietą butą atvyko kaip žalų ekspertas. Buvo sulietos lubos ir Akte nurodyta kurioje tiksliai vietoje. Buvo matomas sugadinimas prasiskverbus vandeniui. Matė jau pakeistą lubų plokštę. Liudytojui atsakovės direktorius M. L. pasakojo, kad jis turi statybų bendrovę, todėl operatyviai susitvarkė, nes negali gyventi sulietas. Buvo nurodyta, kad apliejimo šaltinis – viršutinis socialinis butas. Teiginys  akte atsirado iš kliento pateiktos informacijos: „ Pasakė, kad“ uždėjau aklę ir dabar nebėga“ t.y. liudytojas patvirtino, jog informacija užrašyta iš atsakovės direktoriaus žodžių (Civilinio proceso kodekso 189 straipsnis).

Liudytojas T. Š. neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtini parodymai. Jo parodymai vertintini kaip nuoseklūs, visiškai atitinkantys duomenims, pateiktiems jo surašyto Turto sugadinimo, sunaikinimo akte, todėl teismui nėra jokio pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu atsakovės atstovas M. L. posėdžio metu teigė neprisimenantis šių savo teiginių ir tvirtino aktą pasirašė jo neskaitęs. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovės atstovas yra jaunas, turintis aukštąjį išsilavinimą verslininkas, dirbantis statybų versle, toks jo paaiškinimas teismo neįtikino. Antra vertus, pasirašydamas akte atsakovės direktorius privalėjo elgtis apdairiai, protingai bei rūpestingai ir perskaityti kokius teiginius patvirtina savo parašu. To nepadarius jis turi prisiimti neapdairaus ir neprotingo elgesio neigiamus padarinius.

Atsakovės direktorius M. L. gyvena bendrovei priklausančiame bute aukštu žemiau po ieškovo nuomojamu butu. Pagrindinis atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tai, kad į ieškovo butą vanduo nepatenka ne dėl aklės uždėjimo, o todėl, jog vandentiekio vamzdynas yra netinkamas naudoti, surūdijęs ir kad apskritai per atsakovei priklausantį butą į ieškovo butą joks vandentiekio vamzdis neina, nes atsakovė naudojasi savo atskiru, nauju stovu arba kaip įvardija atsakovės atstovai, „savo stovu“. Šį argumentą atsakovė grindžia 2014 m. sausio 14 d. Defektiniu aktu, kurį surašė Kauno komunalinio ūkio ir butų ūkio specialistas bei vadybininkai. Iš tiesų šiame dokumente situacija bute įvertinta kaip avarinė, o patį butą rekomenduota pripažinti netinkamu gyventi. Apie vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus yra pažymėta, kad jie yra „visiškai susidėvėję, paveikti korozijos, nesandarūs“, tačiau akte neužfiksuota, kad dėl to butui nėra tiekiamas vanduo. Baigiamojoje kalboje atsakovės atstovė prieštaringai pažymėjo, kad ieškovas yra sudaręs sutartį su UAB“Kauno vandenys“, todėl mano, jog vandens tiekimas galimai net nėra nutrūkęs. Tačiau vietos apžiūros metu 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismas betarpiškai įsitikino, jog vanduo į ieškovo butą nepatenka, nors bute yra vandentiekio vamzdynas (Civilinio proceso kodekso 210 straipsnis).

Atsakovės atstovai , atsikirsdami į ieškinio reikalavimą , nurodė, kad atsakovė nesinaudoja bendruoju namo stovu, jos bute iš viso tokio nėra, nes naudojasi nauju, savo atskiru stovu.      

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų apie naujo vandentiekio stovo legalų ir teisėtą atsiradimą name. Juolab nuosavo stovo, kaip kad teigia atsakovės atstovai, nes pagal pateiktus dokumentus vandentiekio sistema įrengta ir turėtų praeiti per visus aukštus taip, kaip buvo numatyta dar pagal 1933 m. brėžinį. Byloje nustatytos aplinkybės, kad nuo 2014 m. vanduo ateina tik iki atsakovės aukšto. Atsakovė pati pripažįsta, kad atsakovės bute bendro vandentiekio stovo nėra, nors ieškovo bute tebestovi pravestas senasis vamzdynas. Tai leidžia manyti apie neteisėtą būtent atsakovės intervenciją į namo vandentiekio sistemą ir stovo lokalizacijos pakeitimą.

2018 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. Š., turintis nuosavybę ir (duomenys neskelbtini) ir šalia esančiame name (duomenys neskelbtini) A Kaune, vandenį gaunantis iš namo (duomenys neskelbtini) Kaune, patvirtino, kad yra bendras, funkcionuojantis įvadas , o vandentiekio stovas yra bendrame namo rūsyje, tačiau į kurį jau keleri metai negalima patekti, nes ten patenka tik M. L. ir jo sugyventinė. Liudytojo teigimu, dabar rūsys užmūrytas, uždėtos durys. Liudytojas patvirtino, jog vamzdžio būklė nėra ypatinga, bet jis problemų su vandens tiekimu neturi.

Atsakovės atstovai teigė, esą, naujas vandentiekio stovas , kuriuo ji dabar ir naudojasi, buvo įrengtas buvusio buto savininko prieš 6-7 metus. Tą patį teigė ir atsakovės direktoriaus M. L. sugyventinė A. V., gyvenanti namo 4 bute. Tačiau savo atsikirtimui į ieškinį pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė. Ji teigė, kad buvęs savininkas jokių dokumentų neperdavė, tačiau nagrinėjant bylą atsakovė net ir nesiėmė priemonių surasti projektinę dokumentaciją, neprašė teismo iškviesti ir apklausti liudytoju šio buto buvusį savininką, neva, įrengusį naują stovą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir net gi atsakovės kviesto liudytojo parodymai leidžia teismui manyti, kad namo vandentiekio sistema galėjo būti remontuota ar rekonstruota, tačiau ne teisės aktų nustatyta tvarka.

Nurodytą aplinkybę dėl naujo, atskiro vandentiekio stovo atsakovė įrodinėjo 3 buto gyventojo V. P. parodymais. Atsakovės kviestas liudytojas 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu taip pat kalbėjo apie naują stovą . V. P. tvirtino, kad ir jis atsijungė nuo senojo stovo ir prisijungė prie naujojo. Tačiau šio liudytojo parodymai yra labai nenuoseklūs, prieštaringi. Visų pirma, jis patvirtino, kad pats jau apie 4 metus taip pat negali patekti į rūsį, kuris yra bendras visiems namo gyventojams, nes patekti galima tik per atsakovės direktoriaus M. L. sugyventinės A. V. butą, todėl manytina, kad jis betarpiškai nežino realios situacijos. Liudytojas teigė, kad maždaug prieš 4 metus ( prieš tiek laiko nutrūko vandens tiekimas ieškovo butui), buto atšakos prijungimą prie naujojo vandentiekio stovo nemokamai atliko namo administratorius pagal žodinį jo prašymą. Tačiau vandentiekio stovas (vamzdynas ) yra bendro naudojimo objektas, todėl tokius darbus kaip naujo vandentiekio stovo (vamzdyno) pastatymo, sumontavimo, keitimo ar prisijungimo prie jo darbus galėjo atlikti tik nuo 2006 m. namą administruojanti uždaroji akcinė bendrovė “Kauno centro būstas“ (administratoriaus pavadinimai keitėsi), turinti pareigą užtikrinti bendrojo naudojimo objektų tinkamą funkcionavimą ir tik pagal atitinkamus statybos techninių reglamentų reikalavimus. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens būsto administratoriaus atstovė vienareikšmiškai paneigė atsakovės atstovų paaiškinimų ir liudytojo parodymų teiginius ir patvirtino, jog jokio naujo vandentiekio stovo bendrovė neįrenginėjo, senojo nerekonstravo ir nieko prie stovo naujai neprijunginėjo. Tokiems darbams atlikti reikia ir gyventojų pritarimo, tačiau net ir sprendžiant ieškovo problemą dėl vandens nebuvimo jo bute , pasak namo administratoriaus atstovės, namo gyventojai kažkodėl sutikimo neduoda. Namo administratoriaus atstovė taip pat patvirtino, jog yra vienintelis įvadas ir vienintelis stovas, įtrauktas į Bendro naudojimo objektų aprašą. Tą patvirtina ir byloje pateiktas rašytinis įrodymas - Bendro naudojimo objektų aprašas. Bylos nagrinėjimo metu t.y. 2019 m. sausio 28 d. UAB“Kauno centro būstas“ darbuotojai apsilankė namo rūsyje, į kurį ateina šalto vandens įvadas. Apžiūros akte pažymima, jog rastas vienas šalto vandens įvadas ir vienas šalto vandens stovas bei 2 atšakos (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis).

Iš pradžių atsakovės liudytojas V. P. teigė, jog rūsyje yra 3 stovai, kad yra ir kažkoks papildomas stovas, atsiradęs prieš 7 metus, kai 3 aukšto buto savininkas norėjo pravesti naują stovą. Tačiau jau minėtas 2019 m. sausio 28 d. Apžiūros aktas paneigia liudytojo , kuris pats jau apie 4 metai nepatenka į bendrą rūsį, parodymus, nes rūsyje rastas 1 įvadas ir 1 stovas su 2 atšakomis.

Iš UAB “Kauno vandenys“ ieškovo išreikalautas brėžinys rodo, kad name 1933 m. buvo įrengtas vienintelis vandens ir kanalizacijos įvadas ir nėra jokių duomenų apie jo lokalizacijos pakeitimą. Savo reikalavimams pagrįsti atsakovė pateikė 4 buto gyventojos D. P. 2018 m. atliktą Techninį darbo projektą , tačiau ir jame yra tas pats 1933 m. brėžinys, kaip ir ieškovo išreikalautas iš UAB“Kauno vandenys“. Namo Inventorinės bylos duomenimis jokių pakitimų dėl vandentiekio sistemos įrenginių taip neužfiksuota (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis).

Nors V. P. savo parodymuose minėjo naują stovą, tačiau iš jo prieštaringų parodymų darytina išvada, kad jokio papildomo stovo nėra ir nebuvo, tiesiog savavališkai, be jokios projektinės dokumentacijos ir be namo administratoriaus žinios buvo tvarkomas senasis vandentiekio vamzdis, kadangi apklausos pabaigoje liudytojas sakė : „ Prieš 4 metus ir buvo 3 stovai. Buvo nupjautas senas ir prijungtas naujas. Stovas eina iš rūsio. Stovi tie patys stovai, tik nupjautas ir pakeistas naujas ant to pačio stovo. Per mano lubas buvo pragręžta skylė ir įleistas naujas vamzdis iš 3 aukšto per mano aukštą žemyn į rūsį. Stovas yra plonas. Naują vamzdį prijungė prie to seno rūsyje“. Liudytojo parodymai leidžia manyti, kad naujas vamzdis prieš 4 metus buvo įleistas iš atsakovės buto per liudytojo butą į bendrą rūsį, nes V. P. paminėjo dar vieną šio ginčo išsprendimui teisiškai reikšmingą aplinkybę: leidimo prisijungti prie naujo vandentiekio vamzdžio jis prašė M. L., o ne namą administruojančios bendrovės, atsakingos už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą .

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Byloje nustatyta, jog namo administratorius, kuriam yra deleguota pareiga prižiūrėti namo bendro naudojimo objektus, jokių darbų su vandens stovu neatlikinėjo ir jokie vandentiekio sistemos pakitimai pagal tam reikalui būtiną projektinę dokumentaciją nėra užfiksuoti. Namo rūsyje yra 1 vandens įvadas ir 1 stovas (vamzdis), kuris, kaip paaiškėjo iš liudytojo V. P. parodymų , įleistas iš 3 aukšto per liudytojo V. P. butą žemyn į rūsį. Atsakovė teigdama, kad negalėjo savo bute esančiam vandentiekio vamzdžiui uždėti aklės, nes vandentiekio vamzdžio, einančio per atsakovės butą į ieškovo butą apskritai nėra, nes atsakovė naudojasi kitu, nauju stovu, privalėjo įrodyti legaliai, pagal teisės normas įrengto jos taip vadinamo „naujo nuosavo stovo“ egzistavimą. Ir nors atsakovės atstovai ir liudytojas V. P. teigė, kad naujas stovas įrengtas dar prieš atsakovei įsigyjant butą, tačiau jokių stovo įrengimo ir jo vietos pakeitimo dokumentų teismui pateikta nebuvo paaiškinant, kad jokių dokumentų perduota nebuvo, nors sudarant pirkimo – pardavimo sandorį paprastai perduodami visi su sandorio objektu susiję dokumentai. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovė neprašė apklausti ir buvusio buto savininko (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Vandens tiekimas į ieškovo butą galutinai nutrūko po 2014 m. gruodžio 5 d., kai po buto užliejimo atsakovės direktorius M. L., kaip pats raštiškai patvirtino, uždėjo aklę  į ieškovo buto vandentiekį. Liudytojo V. P. parodymai suponuoja išvadą, kad prie taip vadinamo „naujo stovo“ jis pats prisijungė maždaug tuo laikotarpiu ir nuo tada vanduo bėga tik iki jo buto. Vandentiekio vamzdis ieškovo bute yra ir pagal pateiktus duomenis vandentiekio stovas turi eiti iš bendro namo rūsio per visus aukštus . Byloje nėra jokių duomenų apie vandentiekio stovo remonto darbų atlikimą bei lokalizacijos pakeitimą. Atsakovės atstovams kategoriškai teigiant, kad per atsakovės butą senasis stovas nepraeina, o naudojamasi nauju stovu, kuris, kaip paaiškėjo iš liudytojo V. P. parodymų, yra ant senojo užmautas naujas vamzdis, darytina išvada, kad atsakovo bute jis iš senosios vietos atsakovės bute yra pašalintas (nupjautas), o į ieškovo butą buvo uždėta aklė. Liudytojas T. Š. atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovė net nesulaukusi draudiko atstovo atvykimo ir nieko nelaukdama dar iki apžiūros demontavo bei operatyviai pakeitė lubų gipso kartono plokštes. Įvertinus tai, jog atsakovės veiklos pobūdis - statybos ir remonto darbai, manytina, jog nupjauti vamzdį ir pakeisti vandentiekio stovo lokalizaciją bei uždėti aklę atsakovei nesudarė sunkumų.

Įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2, 3 dalis). Atsakovė, užsitikrindama vandens tiekimą į savo butą, bet pakeisdama vandentiekio vamzdžio buvimo vietą, nupjaudama vamzdį į ieškovo butą ir uždėdama aklę pažeidė ieškovo teises, todėl šios teisės apgintinos teismine tvarka t.y. įpareigojant atsakovę pašalinti savavališkai uždėtą aklę vandentiekio vamzdyje, įpareigojant savo lėšomis įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute į viršutinį ieškovo nuomojamą butą (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 punktas, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad gindamas savo pažeistas teises ieškovas pareiškė alternatyvų reikalavimą netenkinus pirmojo įpareigoti atsakovę įleisti ieškovą ir jo pasamdytus specialistus į atsakovės butą leidžiant ieškovui (jo pasamdytiems specialistams) pažalinti uždėtą aklę, įrengti vandentiekio vamzdį ir pajungti vandenį į ieškovo butą. Tačiau teismas tokio reikalavimo netenkina, nes vykdant teismo sprendimą ieškovas ir jo pasamdyti specialistai turėtų atlikinėti darbus atsakovei nuosavybės teises priklausančiame bute. Bylos duomenys rodo, kad ieškovo ir atsakovės direktoriaus santykiai yra labai konfliktiški, todėl tokio reikalavimo patenkinimo ir jo vykdymo atveju tai neišvengiamai sąlygotų naujus konfliktus ir teisinius ginčus. Atsakovei nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, įstatymų leidėjas Civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje reglamentavo tuo atveju taikytinas priverstinio pobūdžio priemones, užtikrinančias tinkamą teismo sprendimo vykdymą, todėl pati atsakovė įpareigotina savo lėšomis atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį .

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

     Tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą ieškovui ir trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos bei pašto išlaidos valstybei (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,260, 263 - 270 straipsniais teismas  

n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį tenkinti.

        Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę “Miesto administratorius“, kodas 303102718, pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“ nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)Kaunas, į viršutinį ieškovo M. S. nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, savo lėšomis per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ kodas 303102718 ieškovui M. S. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 1500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Miesto administratorius“, kodas 3032178 trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“ kodas 146650823 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Miesto administratorius“ kodas 303102178 10,44 Eyr ( dešimt eurų 44 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                 Irena Poderienė