Byla Nr. 1S–4/2012
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui,
gynėjui advokatui Sergejui Chiminui, Valerijui Kuvšinčikovui,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. G. (V. G.) gynėjo advokato Sergejaus Chimino skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria įtariamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 5 d.
Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo V. G. gynėjo advokato Sergejaus Chimino skundą,
n u s t a t ė :
V. G. įtariamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su J. D., organizavo S. N. (S. N.) nužudymą, o būtent:
V. G., 2011 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, tam, kad sutrukdyti S. N. įgyti 40 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)" parduodamų akcijų, susitarė su J. D. S. N. nužudyti. Vykdant bendrą susitarimą, J. D. 2011-05-11 įgijo S. N. nužudymui padaryti skirtą priemonę - motorolerį „PIAGGIO X9", pilkos spalvos, kėbulo Nr. „(duomenys neskelbtini)", kuriuo 2011-06-01 sekė S. N. Vilniaus mieste bei tą pačią dieną, apie 16.28 val. atvykęs prie (duomenys neskelbtini) namo peiliu pradūrė S. N. automobilio HONDA LEGEND, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratą, po ko kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį S. N. į galvą, tuo padarydamas šiam kairiojo smilkinio sumušimą ir kairiojo smilkinkaulio skruostinės ataugos skeveldrinį lūžį, po ko peiliu sudavė ne mažiau trijų smūgių S. N. į krūtinę, tuo padarydamas šiam durtinius - pjautinius kiauryminius krūtinės ląstos sužalojimus su dešiniojo IV ir kairiojo III šonkaulių bei krūtinkaulio, plaučių, širdiplėvės, širdies, diafragmos, kepenų, skrandžio sužalojimais, sukėlusiais S. N. mirtį, bei pagrobė S. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA E66 ir piniginę, po ko J. D., siekiant sunaikinti ir paslėpti nusikalstamos veikos padarymo įrankius ir priemones, UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., paslėpė minėtą motorolerį, skudurą į kurį buvo įvyniotas S. N. nužudymo įrankis - peilis, bei pirštines užkasė į žemes prie upės (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., o peilį sunaikino, tokiu būdu V. G. tyčia, iš savanaudiškų paskatų organizavo S. N. nužudymą.
Šiais savo veiksmais V. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p.
Be to, V. G. įtariamas tuo, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą - 429 200,00 Lt, o būtent:
Jis, nuo 2004-08-09 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" (įregistruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, būdamas materialiai atsakingas už grynųjų pinigų išduotų iš kasos panaudojimą, turėdamas tikslą pasisavinti, laikotarpiu nuo 2010-01- 04 iki 2011-06-09, iš UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos, pagal vyr. buhalterės M. J. ir/ar kasininkės N. D. pasirašytus kasos išlaidų orderius įgijo grynuosius pinigus, bendrai 625 941,02 Lt sumą, iš kurių 196 741,02 Lt panaudojo bendrovės reikmėms, o likusios 429 200,00 Lt sumos į bendrovės kasą negrąžino bei nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, kad šie pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai, šias pinigines lėšas panaudodamas savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą - 429 200,00 Lt grynųjų pinigų.
Šiais savo veiksmais V. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Be to, V. G. įtariamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su J. D. bei V. T., savo naudai, apgaulės būdu - pažadant M. M., kad grąžins dalį - 180 000 litų, M. M. įneštų į Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)" veiklą lėšų, gautą sudarius 2008-05-30 paskolos sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. M. pasiskolino, laiduojant V. G. 300 000 litų, išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir M. M. pateikus V. T. 2010-01-18 laidavimo panaikinimo sutartį, jis šį dokumentą gavo ir žadėtų 180 000 litų M. M. negrąžino, tokiu būdu jis - V. G., už jo pažadėtą materialinį atlygį padedant J. D. ir V. T., išvengė didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) ir padarė didelę - 180 000 Lt, materialinę žalą M. M..
Šiais savo veiksmais V. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.
2011 m. liepos 4 d. V. G. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės tesimo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi suėmimo terminas V. G. pratęstas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi įtariamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 5 d.
Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis V. G. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Be to, teismas konstatavo, kad byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties.
Įtariamojo V. G. gynėjas advokatas Sergejus Chiminas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti. Teigia, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant BPK nuostatas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių skyrimą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 4 p. reikalavimus.
Gynėjas nurodo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą siekiama gauti reikiamus V. G. parodymus.
Teismas nepagrįstai pratęsė įtariamajam S. G. suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais. Gynėjas teigia, kad jo ginamasis, žinodamas apie S. N. nužudymą bei jo namuose ir darbo vietoje atliekamas kratas, pats atvyko į Lietuvą, todėl nėra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Tai, kad V. G. praeityje teistas, nesudaro pagrindo manyti, jog jis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Gynėjas nurodo, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą jo ginamasis praeityje teistas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, V. G. kaltę prisipažino, atsakomybės nevengė.
Skunde nurodoma, kad V. G. gynėjams buvo leista susipažinti su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Susipažinimui pateiktoje medžiagoje nebuvo įtariamojo J. D. apklausų protokolų, nors ankstesnėse nutartyse, sprendžiant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, teismai rėmėsi duomenimis, esančiais kito įtariamojo parodymuose. Gynėjas teigia, kad pateiktoje medžiagoje nebuvo jokių tiesioginių duomenų, kurie pagrįstų V. G. pareikštus įtarimus. Be to, byla nesurišta, nesunumeruota, be aprašo, gynėjams galimai buvo leista susipažindinti ne su visa teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tokiu būdu buvo galimai pažeistas BPK įtvirtintas rungimosi principas.
Pagal BPK 127 str. apylinkės teismas gali pratęsti suėmimo terminą iki šešių mėnesių, o apygardos teismas – jei suėmimo trukmė viršija šešis mėnesius. Gynėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas viršijo savo kompetenciją, kadangi pratęsė V. G. suėmimo terminą kai bendra jam taikyto suėmimo trukmė buvo mažiau nei 5 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą, iš anksto turėjo nuomonę, kad suėmimo terminas bus pratęstas.
Gynėjas nurodo, kad jo ginamasis iki suėmimo dirbo, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, vaiką iš pirmos santuokos, tėvus, todėl jo socialiniai ryšiai yra stiprūs. V. G. pareikšti įtarimai gali pasitvirtinti tik toje dalyje, kurioje jis pripažino savo kaltę. Kardomųjų priemonių tikslai būtų pasiekti paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje įtariamojo V. G. gynėjai prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Įtariamojo V. G. gynėjo skundas atmetamas.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 4 p.). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenys, kuriais remiantis yra pagrindas įtarti V. G. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, kratų protokoluose, liudytojų apklausų ir iš dalies paties įtariamojo apklausų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, įmonės patikrinimo dokumentuose, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surašytuose procesiniuose dokumentuose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Skiriant kardomąją priemonę ( suėmimą ) ar pratęsiant jos terminą, įrodymai nėra vertinami, tai privalo atlikti teismas, priimdamas nuosprendį ( BPK 20 straipsnis ).
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad šioje byloje yra pagrindas įtariamajam V. G. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.). Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. G. yra vedęs, turi du mažamečius vaikus ir pilnametę dukterį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, praeityje teistas, įtariamas trijų nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu. Už įtariamajam inkriminuojamų labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei ir sunkių nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo atveju būtina patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai, palyginus su pirminiais duomenimis. Ikiteisminis tyrimas byloje trunka virš šešių mėnesių, tačiau susipažinus su prokuroro pateiktais ikiteisminio tyrimo dokumentais nustatyta, kad šioje tyrimo stadijoje yra pakankamai faktinių duomenų, kuriais grindžiamas įtarimas V. G. sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Skunde nurodytos aplinkybės, kad V. G., žinodamas apie S. N. nužudymą bei jo namuose ir darbo vietoje atliekamas kratas, pats atvyko į Lietuvą, bei aukščiau aptartos šeiminės aplinkybės, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, nepaneigia šio pagrindo buvimo.
BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.). V. G. yra įtariamas dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 str. 4 d. išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Praeityje V. G. teistas už nusikaltimo ekonomikai ir verslo tvarkai padarymą (BK 202 str. 1 d.), įtariamas organizavęs labai sunkų nusikaltimą – S. N. nužudymą, taip pat įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Šio fakto nustatymui neturi reikšmės praeityje padaryto nusikaltimo kategorija ( BK 11 straipsnis ). Išvardintų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas V. G. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Remdamasis tuo kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti.
BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, kad byla yra ypatingai sunki ir didelės apimties ir jų nebekartoja. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo byloje atlikti šie ikiteisminio tyrimo veiksmai: apklausti liudytojai, atliktos kratos, įteikti pranešimai apie įtarimus, taip pat tęsiamas kitų procesinių prievartos priemonių vykdymas, atliekama šių priemonių metu gautos informacijos analizė, tyrimas vyksta pakankamai intensyviai, atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką.
Gynėjas skunde nepagrįstai tvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas viršijo savo kompetenciją ir nagrinėdamas prokuroro prašymą, iš anksto turėjo nuomonę, kad suėmimo terminas bus pratęstas. Sutinkamai su BPK 127 str. 3 d. dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu prokuroras likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki ankščiau paskirto ar pratęsto suėmimo termino pabaigos turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, o jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius į apygardos teismą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi suėmimo terminas V. G. pratęstas iki 2011 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. Bliuvas, vadovaudamasis įstatymu, 2011 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į apygardos teismą, kadangi pratęsus V. G. suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius. Be to, apygardos teismas eliminavo iš prokuroro pareiškimo vieną iš suėmimo taikymo pagrindų – trukdymą procesui, todėl ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad nebuvo išankstinio nusistatymo pratęsti V. G. atžvilgiu suėmimo terminą, o tuo pačiu nėra pagrindo ir daryti prielaidą, kad apygardos teismas viršijo savo kompetenciją.
Įtariamojo gynėjo argumentas, jog, neleidus gynėjams susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo pažeistas rungimosi principas, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Sutinkamai su BPK 181 str. 1 d. įtariamojo ir jo gynėjo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, gali būti suvaržyta, jei susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Svarbu yra tai, kad gynėjui būtų suteikta teisė susipažinti su tais ikiteisminio tyrimo dokumentais, kurie yra pateikiami susipažinimui atitinkamos instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a :
įtariamojo V. G. gynėjo advokato Sergejaus Chimino skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Linas Žukauskas