Civilinė byla Nr. 2-1519/2009
Procesinio sprendimo kategorijos 93.1; 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Neringos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą civilinėje byloje Nr. 2-2283-360/2009, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Pireka“ ieškinį atsakovui UAB „Neringos vanduo“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo atmesti ieškovo UAB „Pireka“ pasiūlymą supaprastintam atviram konkursui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Edrija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Pireka“ ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Neringos vanduo“ 2009 m. rugojūčio 28 d. sprendimą atmesti UAB „Pireka“ pasiūlymą supaprastintam atviram konkursui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ pateiktą pasiūlymą. Ieškovas nurodė, kad pateikė pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime, tačiau atsakovas 2009 m. birželio 10 d. raštu paprašė ieškovo pagrįsti itin mažą pasiūlymo kainą ir pateikti su dalyvio kvalifikacijos vertinimu susijusius duomenis. UAB „Pireka“ patvirtino, jog per nurodytą terminą atliks darbus už pasiūlytą kainą. Nepaisant to, atsakovas 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu atmetė ieškovo pasiūlymą dėl pirkimo dokumentuose išdėstytų kvalifikacinių ir techninių reikalavimų neatitikimo, taip pat dėl to, jog ieškovas nepagrindė pasiūlyme pateiktos mažos kainos. Ieškovo nuomone, toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, jog perkančioji organizacija kainos pagrindimo gali reikalauti iš tiekėjo tik tuomet, jei tiekėjas atitinka mimalius kvalifikacinius reikalavimus. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti paskelbto konkurso pirkimo procedūras. Prašymą grindė tuo, kad nesustabdžius pirkimo, atsakovas galėtų sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę ir sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Edrija“, kuri įrašyta pirmoje konkurso dalyvių pasiūlymo vietoje.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismo nutartyje nurodoma, kad perkančioji organizacija visiems konkurso dalyviams turi sudaryto vienodas galimybes rungtis konkurse ir sudaryti realias prielaidas, jog konkursą laimės būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai institucijai pasiūlys sudaryti sandorį naudingiausiomis sąlygomis. Kadangi viešasis pirkimas pasibaigia perkančiajai organzacijai sudarius sutartį su konkurso laimėtoju, nesustabdžius pirkimo procedūrų ir atsakovui sudarius pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju, pareikšto reikalavimo nagrinėjimas netektų teisinės reikšmės. Be to, viešasis interesas reikalauja įsitikinti, ar iš tiesų atsakovas pagrįstai netenkino ieškovo pasiūlymo dėl darbų atlikimo už kainą, kuri ženkliai mažesnė negu pasiūlė kiti pirkime dalyvavę tiekėjai.
Atsakovas UAB „Neringos vanduo“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teismui netenkinus šio prašymo, prašo įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą 2 400 000 Lt suma. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovo paskelbtas supaprastintas atvirasis konkursas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ yra anksčiau vykdytų vandentiekio ir nuotekų tinklų darbų, taip pat nuotekų siurblinių pastatymo Neringos mieste tęsinys (antrasis etapas). Projektui įgyvendinti skiriama 11 127 151,66 Lt, iš kurių 9 955 872,54 Lt skiriami iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, o 1 171 279?12 Lt iš Lietuvos valstybės biudžeto. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2011 m. lapkričio 29 d. Tiesa, jo įgyvendinimas gali būti pratęstas šešiems mėnesiams, tačiau po 2012 m. vasario 29 d. šis projektas nebebus finansuojamas. Sustabdžius pirkimo procedūras, nebebūtų galimybės įsisavinti iš ES struktūrinių fondų gaunamas lėšas ir darbai negalėtų būti įvykdyti. Dėl Neringos kurorto specifiškumo nėra galimybės vykdyti darbus visus metus. Susirūpinimą dėl užsitęsusio pirkimo yra pareiškusi ir Aplinkos projektų agentūra prie Aplinkos ministerijos. Todėl sustabdžius pirkimo procedūras, įgyvendinti projektą būtų labai sudėtinga, nukentėtų Neringos gyventojų interesai, o atsakovui būtų padaryti labai dideli nuostoliai. Atsakovas galimų nuostolių dydį apskaičiavo remdamasis pirkimą laimėjusio UAB „Edrija“ pateiktu pasiūlymu – kaip ketvirtadalį šio tiekėjo pasiūlymo kainos.
Ieškovas UAB „Pireka“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tuo, kad nestabdant viešojo pirkimo procedūrų ir atsakovui sudarius sutartį su konkurso laimėtoju, bylinėjimasis toliau taptų beprasmis. Tokiu atveju ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų nebeįmanoma. Tuo tarpu teismui sustabdžius pirkimo procedūras, užtikrinamas ieškovui galimai palankaus sprendimo realus įvykdymas. Atsiliepime pažymima, jog atsakovo prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra neparemtas įrodymais. Be to, projektas nėra finansuojamas iš atsakovo lėšų, todėl jis negali patirti nuostolių. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad paties atsakovo neveikimas prailgino pirkimo procedūras, o rangos darbams pagal projektą yra skiriama 18 mėnesių.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) yra numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kuris taikytinas, kai perkančioji organizacija gauna tiekėjo pretenziją arba teismui pateikiamas tiekėjo ieškinys (VPĮ 94 str. 3 d.). Tiesa, ši norma nustato, kad gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, pirkimo procedūros nestabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas. Tokiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas pirkimo procedūrų sustabdymą taikyti kaip laikinąją apsaugos priemonę ieškovo pareikštų reikalavimų galimam įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas šį klausimą, teismas itin didelę reikšmę turi skirti ekonomiškumo principui (VPĮ 95 str. 3 d.). Taigi, tiekėjo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyktų teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 94 straipsnio trečiojoje dalyje, nes toks procesinis veiksmas pasidarytų teisiškai bereikšmis. Šioje teisės normoje numatyta laikinoji apsaugos priemonė turi būti taikoma vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų teismo būsimo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimo ribų (CPK 145 str. 2 d.). Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-658/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti pirkimo procedūras, vykdyti darbus, o ne stabdyti pirkimo procedūras. Atvirkščiai, viešasis interesas reikalauja išsiaiškinti, ar iš tiesų perkančioji organizacija pagrįstai iš tolesnių pirkimo procedūrų pašalino ieškovą, pasiūliusį ženkliai mažesnę darbų atlikimo kainą už kitus tiekėjus ir nutarė prioritetą suteikti ne mažiausią kainą pasiūliusiai įmonei, ar tokiu sprendimu nepadaryta žala Europos Sąjungai ir Lietuvos Respublikai. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kad operatyviai neįvykus viešajam konkursui, iš esmės nukentės jo turtinė padėtis ir jis nesugebės įsisavinti konkursui skirtų lėšų. Tokia išvada darytina remiantis byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš 2009 m. birželio 29 d. tarp atsakovo ir Aplinkos projektų agentūros prie Aplinkos ministerijos sudarytos projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Neringoje“ finansavimo ir administravimo sutarties 2 straipsnio, projektui įgyvendinti skiriama 11 127 151,66 Lt, iš kurių 9 955 872,54 Lt skiriami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, o 1 171 279,12 Lt iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų (b.l. 56-57). Remiantis šios sutarties 3 straipsnio nuostatomis, projektas turi būti įgyvendintas iki 2011 m. lapkričio 29 d. Jo įgyvendinimas gali būti pratęstas šešiems mėnesiams. Projekto finansavimo pabaiga - 2012 m. vasario 29 d. (b.l. 56-57). Patirtos projekto išlaidos apmokamos taikant kompensavimo būdą (Sutarties 4.1 str.). Iš atsakovo pateikto jo vykdomo supaprastinto atvirojo konkurso 2009 m. gegužės 14 d. įvykusio susirinkimo aiškinamojo protokolo matyti, kad rangos darbams atlikti numatoma skirti 18 mėnesių laikotarpį, o 12 mėnesių skiriama galimų defektų pašalinimui (b.l. 120). Šie duomenys leidžia spręsti, kad sustabdžius pirkimo procedūras iki operatyviai išnagrinėtoje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo, projektą būtų galima įvykdyti, nepažeidžiant sutartinių nuostatų dėl šiam projektui skirtų pinigų įsisavinimo per nustatytus terminus. Tai reiškia, kad pirkimo procedūrų sustabdymas nepažeis nei Neringos gyvenojų teisių, nei atsakovo, nei kitų tiekėjų teisių bei teisėtų interesų. Atvirkščiai, tokiu būdu bus užtikrintas dominuojantis viešasis interesas, kadangi teismas nustatys, ar pagrįstai atmestas ieškovo pasiūlymas darbus atlikti už ženkliai mažesnę sumą, negu pasiūlė konkurso laimėtojas, o tuo pačiu, ar tinkamai naudojamos valstybės ir iš ES fonų skiriamos lėšos. Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, ieškovo, pagrindusio ieškinį prima facie įrodymais, teisėtų interesų teisminė gynyba nebetektų prasmės jam galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu (VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 p.).
Kiti atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu, nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui taip pat nėra reikšmingi atsakovo atskirojo skundo motyvai dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Visų pirma, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi pareigos pareikalauti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimu sprendžia bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, neturi įgaliojimų spręsti proceso įstatymo kitos instancijos teismui priskirtų klausimų. Tuo pačiu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, turėjo išspręsti jame išdėstytą atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nepaisant to, jog šis prašymas pateiktas kartu su kitu procesiniu dokumentu (CPK 115 str. 4 d., 148 str.). Todėl gavęs šią apeliacinės instancijos teismo nutartį, žemesnės instancijos teismas turi nedelsiant spręsti dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Beje, ieškovas atsikirtimus į šį atsakovo prašymą išdėstė atsiliepime į atskirąjį skundą.
Auksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą
Teisėjai: Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Audronė Jarackaitė